Civilinė byla Nr. e2S-2177-577/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11978-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.20.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2018 m. kovo 19 d. raštą Nr. S-18-15-3518 „Dėl informavimo apie paskelbtas varžytynes“ ir antstolės veiksmus dėl varžytynių neatšaukimo. Nurodė, kad areštuotas turtas pardavinėjamas pagal neaktualią turto rinkos vertę; pareiškėjas pateikė antstolei įrodymus apie pasikeitusią areštuoto turto rinkos vertę, prašė atšaukti varžytynes bei paskirti naują ekspertizę. Teigia, jog UAB „Verslavita“ turto vertintojos G. G. 2018 m. balandžio 6 d. durpyno vertinimo ataskaita Nr. PN-18-170 patvirtina, kad viso vertinamo turto rinkos vertė yra 4 211 000 Eur, t. y. 3 kartus didesnė negu 2017 m. kovo 24 d. nustatyta turto rinkos vertė (1 189 200 Eur). Eksperto A. L. 2018 m. balandžio 5 d. raštas, kartu su UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita leidžia pagrįstai manyti, kad parduodamo turto kaina yra per maža, todėl turtas turi būti perkainotas. Taip pat pažymėjo, kad vertinamo objekto savininkas yra UAB „Agrokuras“, A. J.-V. ir J. V., o ne skolininkas R. V., todėl iš varžytynių pardavinėjamas pareiškėjui nuosavybės teise nepriklausantis turtas.
2. Antstolė V. M. 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad turto vertinimą atliko kvalifikuotas UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojas, kuris yra ir teismo ekspertas; jis atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Teismo ekspertas A. L. pateikė tik preliminarią savo nuomonę dėl galimos jo vertinto turto rinkos vertės; šis atsakymas nepaneigia vykdymo procese nustatytos įkeisto turto rinkos vertės teisingumo bei pagrįstumo. Skolininkui priklausančių žemės sklypų, kaip durpyno (vieno sklypų masyvo), vertės nustatymas 2015 metais, nepaneigia 2017 m. nustatytos tik įkeisto turto rinkos vertės teisingumo bei pagrįstumo. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Verslavita“ vertintoja neturi teismo eksperto kvalifikacijos, ataskaitoje pateikta jos nuomonė skirta tik užsakovui; ataskaitoje nustatyta ne įkeisto turto (16 vnt.), o 12 vnt. žemės sklypų specialioji vertė, t. y. dalies turto vertė darant specialiąsias prielaidas. Antstolės teigimu, vykdymo procese prielaidų darymas nustatinėjant realią turto rinkos vertę yra negalimas. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas pasinaudojo teise pasiūlyti savo pirkėjus, ir siūlė juos už 1 189 200 Eur, tačiau pirkėjai neįmokėjo reikiamos sumos į antstolės depozitinę sąskaitą. Tai, kad dalis turto įregistruota UAB „Agrokuras“ vardu yra paties skolininko pasyvumo rezultatas.
3. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sutiko su antstolės patvarkyme išdėstytais argumentais, taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas jau buvo pateikęs skundą dėl turto įkainojimo. Pareiškėjo skundas buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sasuio 23 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-852-553/2018. Šioje byloje teismas konstatavo, jog antstolė tinkamai įkainojo turtą.

  II.              Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė bei priteisė iš pareiškėjo 242 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AB. Teismas nustatė, kad skolininkas ginčijo 2017 m. kovo 21 d ekspertizės akto Nr. 1703/01-1 pagrindu antstolės 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. S1 - 13342 nustatytą nustatytą dalies turto vertę, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-852-553/2018 konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti eksperto nustatyta ginčo objekto verte. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog iškilo būtinybė perkainoti ginčo turtą, turto rinkos vertė buvo nustatyta laikantis visų įstatymo reikalavimų, o pareiškėjo pateikta UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita dėl specialiosios turto vertės ir teismo eksperto A. L. atsakymas nesudaro teisinio pagrindo ginčo turtą perkainoti. Vadovaudamasis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4329-910/2013 įkeisti žemės sklypai grąžinti pareiškėjo nuosavybėn, todėl teismas sutiko su antstolės ir suinteresuoto asmens pastebėjimu, kad tai, jog dalis turto vis dar yra įregistruota UAB „Agrokuras“ vardu yra paties pareiškėjo pasyvumo rezultatas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį ir jo skundą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Turto rinkos vertę vykdomojoje byloje gali nustatyti turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus; jame nėra reikalavimo dėl turto vertintojo įtraukimo į teismo ekspertų sąrašą, todėl teismo išvada, kad UAB „Verslavita“ turto vertintoja neturi teismo eksperto kvalifikacijos, jog jos atlikta turto vertinimo ataskaita galėtų būti vertinama vykdomojoje byloje, yra neteisinga. Nei antstolė, nei teismas nenurodė motyvų, kurie leistų daryti išvadą, kad turto vertintoja G. G. neatitinka kvalifikacijos reikalavimų ir kad UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo. Minėta ataskaita prilyginama UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo 2017 m. kovo 21 d. surašytam ekspertizės aktui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „Verslavita“ 2018 m. balandžio 6 d. durpyno vertinimo ataskaitos, kuri suteikė teisę pareiškėjui remtis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, įrodinėjant, kad įkainoto turto rinkos vertė pasikeitė. Mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
2. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10 punktas įpareigoja turto vertinimo ataskaitoje nurodyti sąlygas ir aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui, t. y. specialiosios prielaidos yra privaloma turto vertinimo ataskaitos sudedamoji dalis, todėl UAB „Verslavita“ į specialiąsias prielaidas atsižvelgė teisėtai ir pagrįstai. UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojas T. A. T. ekspertizės aktą taip pat atliko darydamas specialiąsias prielaidas (ekspertizės akto 2.3 punktas; 1.3 punktas). Tai, kad 4 vnt. žemės sklypų liko neįvertinti, negali sudaryti pagrindo atmesti pareiškėjo skundą. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita patvirtina, kad didžiosios dalies (12 vnt.) atskirų žemės sklypų rinkos vertė yra pasikeitusi ir 3 kartus didesnė negu ekspertizės akte nustatyta 16 vnt. žemės sklypų rinkos vertė. Pripažinus antstolės veiksmus neteisėtais, vykdomojoje byloje būtų skiriama ekspertizė viso įkeisto turto (16 vnt.) žemės sklypų rinkos vertei nustatyti.
3. Kad UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitoje nustatyta 12 vnt. žemės sklypų 4 211 000 Eur rinkos vertė šiuo metu yra reali, patvirtina kitos oficialios to paties turto vertinimo ataskaitos. UAB „Ober Haus“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 7847 VAT-2011 DGR VHAN nustatė, kad 13 vnt. žemės sklypų rinkos vertė 2011 m. liepos 4 d. buvo 16 700 000 Lt (4 836 654 Eur). 2015 metais teismo ekspertas A. L. teismo ekspertizės akte Nr. 15/02-012 nustatė, kad 16 vnt. žemės sklypų rinkos vertė 2015 m. kovo 27 d. yra 2 150 000 Eur, šis ekspertas 2018 m. balandžio 5 d. raštu informavo, kad jeigu vertinto objekto fizinės charakteristikos ir kiekiai nėra pasikeitę, jo vertė rinkoje taip pat neturėtų žymiai skirtis (iki 15 proc.) nuo apskaičiuotosios. Teismas nepagrįstai nevertino, kad 2017 m. kovo 21 d. įkainoto turto vertės pokytis, lyginant su 2018 m. balandžio 4 d. atliktu nauju turto vertės nustatymu, yra ypatingai didelis; nevertino, ar antstolė tinkamai įvykdė pareigą įkainoti turtą pagal realias to meto rinkos kainas, kurios atitiktų ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir skolininko interesus.
5. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjo pateikiami argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjas neįrodė, jog iškilo būtinybė perkainoti ginčo turtą. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis. UAB „Verslavita“ ataskaita atlikta pareiškėjo užsakymu, todėl negali būti vertinama kaip nepriklausoma. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-852-553/2018 konstatavo, jog antstolė tinkamai įkainojo turtą. Nesant pagrindo abejoti ekspertizės išvada, naujos ekspertizės skyrimas užvilkintų išieškojimo procesą, dėl ko nepagrįstai būtų pažeisti išieškotojo interesai; nustačius nepagrįstai aukštą turto kainą, būtų pažeidžiamas išieškotojo interesas dėl operatyvaus reikalavimų patenkinimo. Pareiškėjas neturi pirkėjo, kuris galėtų įmokėti net turto įkainojimo sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, kas patvirtina, jog įkeisto turto rinkos vertė nėra per maža. Pareiškėjo veiksmai suponuoja išvadą, jog siekiama vilkinti vykdymo procesą.
2. Banko nuomone, yra praleisti CPK 512 straipsnyje numatyti naikinamieji terminai. Mano, jog pareiškėjas iš esmės kvestionuoja antstolės 2017 m. kovo 24 d. patvarkymą.
3. Apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą konstatuoti, kad priimta teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta
6. Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Atsilepime į atskirąjį skundą nurodė:
1. Ginčas kilo ne dėl UAB „Verslavita“ vertintojos kvalifikacijos, kompetencijos atlikti turto vertinimą, vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms, o dėl tokios vertinimo ataskaitos įrodomosios galios ginčijant vykdymo procese nustatytą įkeisto turto rinkos vertę. Nei antstolė, nei teismas apeliantui nenurodė reikalavimo pateikti tik į teismo ekspertų sąrašą įtraukto turto vertintojo ataskaitą. Teismas išvadą, jog pareiškėjo pateikta vertinimo ataskaita dėl specialiosios turto vertės nesudaro pagrindo ginčo turtui perkainoti, padarė atsižvelgęs į visumą nagrinėjamu klausimu reikšmingų aplinkybių.
2. Teisės aktai, kurie reglamentuoja turto rinkos vertės nustatymą vykdymo procese nesuteikia galimybės vertinimą atlikti specialiųjų prielaidų pagrindu. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas neįtvirtina specialiosios prielaidos kaip privalomosios turto vertinimo ataskaitos sudedamosios dalies; nereglamentuoja, kada jos gali būti naudojamos. Specialiųjų prielaidų terminą įtvirtina ir apibrėžia Tarptautiniai vertinimo standartai ir Europos vertinimo standartai. Atskirajame skunde nepagrįstai sutapatinamos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės ir prielaidos su specialiosiomis prielaidomis, kadangi jų prasmė ir tikslas yra skirtingi. Atskirajame skunde melagingai teigiama, jog UAB „Jungtinis verslas“ ekspertas T. A. T. taip pat įvertino žemės sklypų specialiąją vertę, darant specialiąsias prielaidas. Šis ekspertas nustatė įkeisto turto rinkos vertę, o ne specialiąją turto vertę, darant specialiąsias prielaidas. Jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys pasikeitusią turto rinkos vertę nepateikti.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
9. Iš civilinės bei vykdomųjų bylų Nr. 0015/14/07050 ir Nr. 015/14/07051 nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo vykdomuosius dokumentus (vykdomuosius įrašus) dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojui AB Luminor Bank iš pagal sutartinės hipotekos sandorius įkeisto turto – žemės sklypų (16 vnt.), esančių (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 21 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S1-6500 dėl įkeisto turto vertės ekspertizės paskyrimo, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Jungtinis verslas“. UAB „Jungtinis verslas“ ekspertas Tauras A. T. 2017 m. kovo 21 d surašė ekspertizės aktą Nr. 1703/01-1, kuriame padarė išvadą, kad ekspertizės objekto bendra rinkos vertė 2017 m. kovo 1 d. dieną yra 1 189 200 Eur. Šio ekspertizės akto pagrindu antstolė 2017 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. S1 - 13342 nustatė areštuotų žemės sklypų rinkos vertę - 1 189 200 Eur. 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-18-15-3518 „Dėl informavimo apie paskelbtas varžytines“ antstolė informavo, kad interneto svetainėje www.varzytynes.lt 2018 m. kovo 19 d. paskelbtos pirmosios varžytinės areštuoto turto - žemės sklypų  (durpynų), esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose už pradinę turto pardavimo kainą - 951 360 Eur. 2018 m. balandžio 6 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas atšaukti varžytynes bei paskirti naują ekspertizę; teigė, jog per vienerius metus nuo areštuoto turto rinkos vertės nustatymo pasikeitė areštuoto turto rinkos vertė. Antstolė 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu netenkino skolininko prašymo. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2018 m. kovo 19 d. raštą Nr. S-18-15-3518 „Dėl informavimo apie paskelbtas varžytynes“ ir antstolės veiksmus dėl varžytynių neatšaukimo. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas pateikė atskirajį skundą, kurį grindžia tuo, kad 1) teismo išvada dėl UAB „Verslavita“ turto vertintojos kvalifikacijos yra neteisinga, nes įstatyme nenustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas tik tas ekspertas, kuris įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą; 2) teismas nepagrįstai laikė, kad specialiosios prielaidos yra abu vertinimo dokumentus atribojantis veiksnys, nors abiejuose vertinimo dokumentuose turto rinkos vertė buvo nustatinėjama atsižvelgiant į specialiąsias prielaidas, kaip tai privalomai numato Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10 punktas; 3) teismas privalėjo vertinti, kad pareiškėjo pateikti oficialūs dokumentai patvirtina, jog 2017 m. kovo 21 d. nustatytoji 1 189 000 Eur turto rinkos vertė praėjus vieneriems metams dėl rinkos pokyčių pasikeitė – padidėjo 3 kartus, bei apginti pareiškėjo teisę parduoti turtą už realią to meto rinkos vertę atitinkančią kainą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde iš esmės nieko nepasisakė dėl skundžiamos nutarties išvados, kad vykdymo procese teismo eksperto nustatyta turto vertė nuginčyta nebuvo (kuri padaryta atsižvelgus į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-852-553/2018 turinį). Argumentus dėl būtinybės perkainoti areštuotą turtą sieja su šio turto vertės pokyčiu, t. y. neįrodinėja, kad vadovaujantis 2017 m. kovo 21 d. ekspertizės aktu 2017 m. kovo 24 d. turto vertė buvo nustatyta neteisingai. Apeliantas, pateikdamas įrodymus apie turto vertę, siekė įrodyti, kad atsirado CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas jį perkainoti.
11. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal šio straipsnio 2 dalį - vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
12. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei 2017 m. kovo 24 d. esant tinkamai nustatytai areštuoto ginčo turto vertei, bylai reikšmingi tik tie įrodymai, kurie patvirtintų nustatytos vertės pasikeitimą per vienerius metus. Apeliantas tokią aplinkybę įrodinėjo UAB „Verslavita“ turto vertintojos G. G. 2018 m. balandžio 6 d. durpyno vertinimo ataskaita, kurios išvadoje nurodyta, kad viso vertinamo turto - 12-os žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2018-04-04) nustatyta su specialiosiomis prielaidomis yra 4 211 000 Eur. Taip pat pareiškėjas buvo pateikęs teismo eksperto A. L. raštą, kuriame nurodyta, jog nepasikeitus teismo ekspertizės akte Nr. 15/02-012 (2015 m.) vertinto objekto fizinėms charakteristikoms ir kiekiams, jo vertė rinkoje taip pat neturėtų žymiai skirtis (iki 15 proc.) nuo apskaičiuotosios, t. y. 2 150 000 Eur.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nepritarti skundžiamos nutarties išvadai, kad jie nesudaro pagrindo ginčo turtui perkainoti.
14. Visų pirma, iš UAB „Verslavita“ iš ataskaitos turinio nėra pagrindo spręsti, kad buvo nustatinėjamas ginčo turto rinkos vertės pokytis per vienerius metus nuo 2017 m. kovo 21 d. Būtent antstolės bei teismo akcentuotas ataskaitos pobūdis (nustatyta specialioji turto vertė, darant specialiąsias prielaidas) leidžia daryti išvadą dėl turto įvertinimo kitu būdu. Apelianto argumentai dėl to, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10 punktą - specialiosios prielaidos yra privaloma turto vertinimo ataskaitos sudedamoji dalis, yra nepagrįsti. Ši teisės norma numato reikalavimą turto arba verslo vertinimo ataskaitoje nurodyti sąlygas ir aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus. Taigi, šiame punkte pasisakyta dėl aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta.
15. Pažymėtina, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas specialiųjų prielaidų taikymo nereglamentuoja. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad turto vertė gali būti nustatoma, be kita ko, pagal kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose (toliau – ir TVS) ir Europos vertinimo standartuose (toliau – ir EVS) nustatytus turto vertės nustatymo pagrindus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-307-822/2017 apibendrinęs TVS (2013) ir EVS (2012) įtvirtintas nuostatas, konstatavo, jog specialioji prielaida yra prielaida, pagal kurią yra pripažįstami faktai, besiskiriantys nuo vertės nustatymo dieną esamų faktų, arba kurios tipinis rinkos dalyvis vertės nustatymo dieną nepadarytų. Tokiu atveju turto vertintojas preziumuoja, dažniausiai gavęs nurodymą, tokį faktą arba aplinkybę, kuris skiriasi nuo vertės nustatymo dieną galimų patikrinti faktų ir aplinkybių. Nuo paprastųjų prielaidų specialiosios skiriasi tuo, kad tipinis rinkos dalyvis vertės nustatymo dieną jos nepadarytų, todėl turto vertinimai su specialiomis prielaidomis dažniausiai atliekami norint parodyti galimų pokyčių įtaką turto vertei. Jomis siekiama parodyti vertinimo paslaugos vartotojui, kad vertinimo išvada priklauso nuo aplinkybių pasikeitimo arba požiūrį, kurio rinkos dalyviai apskritai vertės nustatymo dieną nesilaikytų. Kai daromos specialiosios prielaidos, tai turi būti pažymėta sutarties sąlygose ir vertinimo ataskaitoje. Specialiosios prielaidos turi būti pagrįstos ir aktualios tam tikslui, dėl kurio atliekamas vertinimas.
16. Turto vertinimą atlikus su specialiąją prielaida, gautas rezultatas ir laikomas rinkos verte su konkrečia specialiąja prielaida, kas turi reikšmę sprendžiant dėl jų įrodomosios galios.
17. Nagrinėjamu atveju, UAB „Verslavita“ turtą vertino remiantis užsakovo pateikta informacija ir technine užduotimi darant tokias specialiąsias prielaidas: 1) Išteklių naudotojas turi ir turės leidimą naudoti žemės gelmių išteklius; 2) Išteklių naudotojas turi ir turės telkinio išteklių naudojimo sutartį; 3) Turi ir turės telkinio kasybos - rekultivavimo projektą; 4) Įmonė (vertinamo durpyno telkinio išteklių naudotojas) bus pastoviai veikianti, nekelianti abejonių dėl veiklos tęstinumo; 5) turės sutartis dėl durpių pirkimo - pardavimo; 6) visi iškasti ištekliai bus parduoti 100 proc.; 7) Durpyno eksploatacijos laikas - Purvų - Butniūnų 20 metų; Guodžių 5 metai; 8) kad durpyno klodai yra tokie, kokie minimi Žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos 2005 m. liepos 1 d. protokole; 9) kad nuosavybės teisė į turtą yra tvirta ir visiškai „prekinė“, neturinti jokių suvaržymų; 10) turto vertė buvo nustatoma darant prielaidą, kad turto atžvilgiu nėra jokių materialinių įsipareigojimų, kurie galėtų turėti įtakos turto ar jo dalies nustatytajai vertei ar prekinėms savybėms.
18. 2017 m. kovo 21 d. ekspertizės akte, priešingai, nei teigia apeliantas, 2.3 punkte nurodyta, kad specialiųjų sąlygų, prielaidų ar aplinkybių nėra. Eksperto prielaidos (kad 2017 m. kovo 1 d. nevyksta joks teismo procesas, tyrimas, galintys turėti neigiamos įtakos vertinamo turto vertei ar jos savininko nuosavybės teisėms į turtą; kad 2017 m. kovo 1 d. objektas visais atžvilgiais tenkino reikalavimus, keliamus tokios naudojimo paskirties objektams, buvo galimas eksploatuoti pagal visus įstatymų reikalvimus ir kt.) nelaikytinos specialiosiomis. Be to, šios sąlygos nurodytos turto vertės nustatymo metu, o UAB „Verslavita“ ataskaitoje – vertė nustatoma, atsižvelgiant į durpyno ekslploatacijos laiką; į tai, kad išteklių naudotojas turės sutartis dėl durpių pirkimo-pardavimo; visi iškasti ištekliai bus parduoti 100 proc. Tokios sąlygos šiuo metu neegzistuoja. Šie argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad UAB „Verslavita“ turto vertės ataskaita yra iš esmės analogiškas vertinimas ir parodo tik anksčiau nustatytos vertės pokytį.
19. Dėl kito apelianto pateikto įrodymo (teismo eksperto A. L. atsakymo) pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad šis dokumentas nėra pagrindas perkainoti ginčo turtą. Iš dalies sutiktina su suinteresuoto asmens Luminor Bank AB atsiliepime išdėstyta pozicija, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pasiūlė turto pirkėjus, kurie įsigytų turtą už 1 189 200 Eur kainą, leidžia daryti išvadą, jog apeliantas iš esmės sutiko su turto įkainojimu.  
20. Dėl anksčiau nurodytų ginčui reikšmingų įrodinėtinų aplinkybių (turto vertės pokyčio po 2017 m. kovo 21 d.) apelianto nurodyti įrodymai dėl 2011 metais, 2015 metais nustatytos turto vertės neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad turto vertė per vienerius metus padidėjo tris kartus, prašo vadovautis A. L. atsakymu, kuris nurodė, jog per trejus metus vertė galėjo pakisti apie 15 proc. Taigi pareiškėjo teiginiai prieštarauja vienas kitam ir kelia pagrįstų abejonių.
21. Dėl paminėtų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto atskiruoju skundu pateiktos UAB „Ober Haus“ 2011 m. liepos 4 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. 7847 VAT 2011 DGR VHAN.
22. Pareiškėjas teismui pateikė papildomą pareiškimą bei prašymą dėl rašytinio įrodymo – 2005 m. rugpjūčio 24 d. hipotekos lakšto Nr. 04/12005/0002896 ir jo 2007 m. gegužės 15 d. priedą. Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotas taisykles, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju, apeliantas pareiškime pats nurodo, kad paminėtas hipotekos lakštas ir jo pakeitimai yra vykdomojoje byloje. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės teikia papildomus paaiškinimus, tačiau vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad pareiškimas pateiktas prieš pat bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, t. y. nesuteikus galimybės susipažinti su gautu prašymu kitiems proceso dalyviams, atsisakytina priimti pareiškėjo pareiškimą su priedais ir jis grąžinamas pareiškėjui. 
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
24. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, - prašo priteisti iš pareiškėjo R. V. 121 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16547-466/2018; pateikė 2018 m. liepos 2 d. mokėjimo pavedimą Nr. APK1015797 bei 2018 m. balandžio 19 d. Mokėjimo pavedimą Nr. APK6027399. Papildomai paaiškino, kad teikė atskirąjį skundą dėl civilinėje byloje Nr. 2YT-16547-466/2018 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1982-852/2018, iš dalies patenkinęs banko atskirąjį skundą, nurodė, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų sprendžiamas ne šioje proceso stadijoje, bet bylą išnagrinėjus iš esmės.
25. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas pateikė įrodymus, pagrindžiančius 121 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą, ši suma Luminor Bank AB priteistina iš pareiškėjo R. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, klausimas dėl suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų, patirtų ankstesnėje proceso stadijoje, dėl kurių skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, nespręstinas.
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu., 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,  teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo (apelianto) R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270) 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti pareiškėjui R. V. 2018 m. liepos 9 d. pateiktą pareiškimą ir prašymą dėl rašytinio įrodymo prijungimo su priedais.

Teisėja                                                                                                       Jadvyga Mardosevič