Civilinė byla Nr. e2-139-494/2025

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00214-2023-6

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;

                                                                                  2.6.10.5.2.18; 3.2.4.4; 3..4.11; 3.2.6.5.

                                                                 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2025 m. sausio 24 d.

Vilnius

     Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Julijai Benienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Geležiniui,

viešame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo UAB „Nemokumo administratoriaus, ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Teismas 

konstatuoja:

1.Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo V. S. ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) naudai 24 506,44 Eur žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. liepos 10 d Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą Bendrovei (toliau - Nutartis). Vilniaus apygardos teismo nutartimi Bendrovės nemokumo administratoriumi buvo paskirtas UAB „Nemokumo administratorius“, įmonės kodas 303414066, adresas Ateities g. 14B, Bendoriai, LT-14180 Vilniaus r. (toliau - Administratorius) (Priedas Nr. 1). Nutartis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-833-407/2023 (Priedas Nr. 2) ir nuo šios datos Bendrovė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą. Nutartimi Vilniaus apygardos teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją.

1.2.Bankroto bylos Bendrovei iškėlimo dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 24 d., Administratorius pateikė buvusiam Bendrovės vadovui reikalavimą dėl turto, dokumentų ir informacijos perdavimo iki 2023 m. rugsėjo 8 d. (Priedas Nr. 3). Administratorius pažymi, kad Atsakovas siekdamas sukčiauti 2023 m. rugsėjo 8 d. turto priėmimo aktu nemokumo administratoriui perdavė dalį Bendrovės turto, kuris vėliau paaiškėjus nebuvo tikrasis BUAB (duomenys neskelbtini) turtas (Priedas Nr. 4). Nemokumo administratorius, siekdamas patikrinti ar Atsakovo perduotas turtas atitinka realiai BUAB (duomenys neskelbtini) įsigytą turtą, kreipėsi į BUAB (duomenys neskelbtini) įsigyto turto pardavėjus prašydamas pateikti BUAB (duomenys neskelbtini) įsigyto turto PVM sąskaitas faktūras, nurodyti kaip atrodė įsigyto turto modeliai ir ar turtas buvo parduotas naujas. Iš pardavėjų gautų atsakymų paaiškėjo, kad net 6 perduoto turto vienetai neatitinka realaus UAB (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo įsigyto turto (Priedas Nr. 5). Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. nemokumo administratoriui buvo perduota šis BUAB (duomenys neskelbtini) turtas, kuris atitiko įsigijimo dokumentuose aprašytas specifikacijas: 4 kėdės, 2 monitoriai, telefonas, kompiuteris, reklaminė iškaba, plovimo įrenginys. Visas kitas Bendrovės turtas arba nebuvo perduotas arba neatitiko tikrojo modelio/specifikacijos arba buvo daug blogesnės būklės nei turėjo būti tikrasis turtas. Nemokumo administratoriui nebuvo perduota: duomenų talpykla Asus Asustor Tower NAS AS4002T up to2 HDD/SSD, Ma; bevielės ausinės AirPods Pro, kėdė 3Dee; Konika minolta bizhub C227 spalvotas daugiafunkcinis kopijuoklis; Angaras prie patalpų, bei Bendrovės archyvo dokumentai.

1.3.Atsakovui turto neperdavus iki nustatyto termino nemokumo administratorius ne kartą kreipėsi į buvusį Bendrovės vadovą tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu dėl informacijos apie Bendrovę, jos archyvo dokumentų bei tikrojo turto Administratoriui perdavimo. Atsakovui šių Administratoriaus reikalavimų nevykdant Ieškovas 2023 m. rugsėjo 22 d., išsiuntė reikalavimą Atsakovui dėl realaus BUAB (duomenys neskelbtini) turto perdavimo (Priedas Nr. 6) ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl baudos Ieškovo vadovui skyrimo (Priedas Nr. 7). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, nusprendė atidėti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus prašymo dėl baudos skyrimo buvusiam įmonės vadovui V. S. nagrinėjimą ir nustatė V. S. terminą iki 2023 m. lapkričio 15 d. pateikti teismui nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus dokumentus ir/ar paaiškinimus (Priedas Nr. 8). Administratorius nesulaukęs trūkstamų dokumentų ir turto 2023 m spalio 23 d. kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu dėl baudos BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui skyrimo (Priedas Nr. 9). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi, civilinėje byloje eB2-1834- 967/2023 (Priedas Nr. 10) skyrė Atsakovui 800,00 (aštuonių šimtų) Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą bei išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus. 

1.4.Be kita ko, Atsakovas ne tik, kad melagingai tikino, jog jis neva perdavė nemokumo administratoriui skaitmenizuotus dokumentus, bet 2023 m. gruodžio 6 d., pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Priežastimi panaikinti baudą Atsakovas nurodė ,,asmeninio turto ir BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentų vagystė” (Priedas Nr. 11). Akivaizdu, kad Atsakovas ir toliau siekia visais įmanomais būdais išvengti jam kaip buvusiam bendrovės vadovui saistomų pareigų vykdymo bei tikrojo turto ir archyvo dokumentų perdavimo. Nemokumo administratorius pateikdamas atsiliepimą dėl paskirtos baudos sumažinimo aiškiai nurodė, kad Atsakovo V. S. teiginiai, neva buvo konstatuota asmenio turto ir BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentų vagystė yra aiškiai nelogiški, o vagystė galimai inscenizuota: ,,Nei vienoje ir pateiktų įrodančių vagystę dokumentų eilutėje nėra konstatuota, kad buvo pavogti BUAB (duomenys neskelbtini) archyvo dokumentai. Ir tai, kad vagys įsibrovę į namus vogtų, ne vertingus daiktus kaip buitinę techniką, juvelyrinius dirbinius, galų galiausiai baldus, o bankrutavusios įmonės beverčius archyvo dokumentus yra ne tik, kad nelogiški, bet net ir juokingi. Vagys įsibrovę į namus, turi labai trumpą laiko tarpą vagystės įvykdymui. Tai vietoj to, kad vogtų vertingus daiktus, vagys pirmyn atgal bėgioja mažiausiai kokiais 6 reisais iki mašinos ir nešioją bankrutavusios bendrovės beverčius archyvo dokumentus?“ (Priedas Nr. 12). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-661- 967/2024, Atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė nurodydamas: ,,pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė nemokumo administratorė, nei iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nei iš nutarimo pripažinti V. S. nukentėjusiuoju turinio nėra galimybės spręsti, koks turtas iš buvusio atsakovės vadovo buvo pavogtas.“ Papildomai teismas nutartyje nurodė: ,,jog prašyme panaikinti paskirtą baudą V. S. iš esmės nepaneigė, kad per teismo nustatytą terminą pareigos perduoti BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentus nemokumo administratorei tinkamai neįvykdė. Tiek atsiliepime į prašymą dėl baudos skyrimo, tiek prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytos priežastys, dėl kurių jis laiku neįvykdė minėtos pareigos, nelaikytinos objektyviomis ir pakankamai svarbiomis, kad būtų pagrindas panaikinti paskirtą baudą. Buvusio vadovo pateiktų paaiškinimų, kad jis nemokumo administratorei perdavė visus įmanomus dokumentus skaitmenizuotus, nepatvirtina jokie į bylą pateikti įrodymai.“ (Priedas Nr. 13).

1.5.Įvertinus aplinkybę, kad buvęs Bendrovės vadovas nėra perdavęs įmonės turto ir visų dokumentų, Administratorius pateikė prašymą išreikalauti iš bankrutuojančios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės bei konkretaus asmens jų žinioje esančių dokumentų kopijas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą tenkino ir įpareigojo BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „Nykta“ bei apskaitą tvarkiusią buhalterę B. N., iki 2024 m. sausio 15 d. pateikti BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriui BUAB (duomenys neskelbtini) archyvo duomenis, dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus (Priedas Nr. 14). Vis tik Ieškinio pateikimo metu trūkstamas tikrasis bendrovės materialus turtas taip ir nebuvo perduotas. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo dienai priklausė: duomenų talpykla Asus Asustor Tower NAS AS4002T up to2 HDD/SSD, Ma; bevielės ausinės AirPods Pro, baltos spalvos; kėdė 3Dee; konika minolta bizhub C227 spalvotas daugiafunkcinis kopijuoklis; Angaras prie patalpų. Šis materialus turtas Ieškinio pateikimo metu perduotas nebuvo. Atsižvelgiant į tokio paties arba panašaus turto pardavimo rinkoje kainas ir vertinant buvusios Bendrovės buhalterės pateiktas Bendrovės turto įsigijimo vertes, neperduotas Bendrovės turtas vertinamas 23 824,73 Eur dydžio suma (Priedas Nr. 15). Be kita ko per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. kada buvo perduotas BUAB (duomenys neskelbtini) turtas bendrovė patyrė 681,71 Eur dydžio išlaidų perduoto turto saugojimo ir turto iškrovimo kaštams. Atsižvelgiant į tai, kad tikrojo BUAB (duomenys neskelbtini) perduoto turto (4 kėdės, 2 monitoriai, telefonas, kompiuteris, reklaminė iškaba, plovimo įrenginys) užima mažąją nuomojamo sandėlio dalį, t. y. apytiksliai 5 km. m., likęs sukčiaujant perduotas turtas užima likusius 14 kv. m. Kas sudaro 74 % visų nuomojamų patalpų. Taigi šiai dienai Atsakovas yra skolingas už svetimo turto sandėliavimą - 651,46 Eur ir iškrovimą - 30,25 Eur, viso: 681,71 Eur (Priedas Nr. 16). Siekiant išvengti teisinių ginčų Administratorius 2023 m. gruodžio 1 d., pateikė buvusiam Bendrovės vadovui pretenziją dėl neperduoto turto kainos padengimo ragindamas per dešimt dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti Bendrovei padarytą žalą pervedant žalos dydį į Bendrovės kreditorių sąskaitą (Priedas Nr. 17). Nesulaukus jokio atsakymo, Administratorius 2023 m. gruodžio 14 d. Atsakovui pateikė pakartotinę pretenziją dėl neperduoto turto kainos padengimo (Priedas Nr. 18), tačiau Atsakovas į raginimus nereagavo.

1.6.Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes akivaizdu, kad Atsakovui neperdavus Administratoriui tikrojo Ieškovo turto už 23 824,73 Eur sumą, Atsakovas savo neteisėtais veiksmais Ieškovui padarė 23 824,73 Eur žalą, kurią privalo atlyginti Bendrovei. Taip pat Atsakovas privalo atlyginti sukčiaujant perduoto tariamo turto iškrovimo ir sandėliavimo kaštus, kurie Ieškinio pateikimo metu yra - 681,71 Eur. Iš viso Atsakovas savo neteisėtais veiksmais Ieškovui padarė 24 506,44 Eur (23 824,73 Eur + 681,71 Eur) žalą, kurią privalo atlyginti Bendrovei.

1.7.Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 57 str. 1 d. numatyta, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, - jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Ginčo byloje, Atsakovas Administratoriui Ieškovo turtą privalėjo perduoti iki 2023 m. rugsėjo 8 d., tačiau kaip nurodyta aukščiau, šios savo pareigos nėra pilnai įvykdęs. Ginčo byloje pažymėtina tai, kad civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik nurodytų JANĮ nuostatų pagrindu, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat gali būti kildinama iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies bei iš specialiųjų įstatymų: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų atitinkamų nuostatų. Galiojantys nemokumo procesą reglamentuojantys įstatymai nedetalizuoja įmonės turto ir dokumentų perdavimo bei priėmimo procedūros, taip pat ir administratoriaus veiksmų tokios procedūros metu, tačiau tai neatleidžia vadovo, šiuo atveju Atsakovo, nuo pareigos perduoti Administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, tinkamo įvykdymo pagal bendruosius reikalavimus, taikomus bendrovės turto apskaitai.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan.

1.8.Įmonės vadovui nustatyta pareiga (laiku ir tinkamai perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui visus įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės turtą) kildinama ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla ir savarankiškais pagrindais, kitaip nei numatytu specialiu pagrindu - dokumentų nemokumo administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal JANĮ 57 str. 1 d.

1.9.Pažymėtina, kad Atsakovas nesutiko su jam reiškiamais reikalavimais dėl turto ir dokumentų perdavimo ir 2023 m. spalio 18 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Atsakovas kaip buvęs įmonės vadovas pateikė visus dokumentus elektroniniame formate: ,,iki 2023-09-08 datos buvo perduota visa įmanoma elektronininė informacija (skaitmenizuoti dokumentai), todėl įsipareigojimų vykdymas vyko sklandžiai ir be priekaištų. Minėta informacija (skaitmenizuoti dokumentai) nemokumo administratorės buveinėje iš laikmenos buvo perkelta į administratorės kompiuterį“. Taip pat nurodė, kad „prašymas skirti baudą mane labai nustebino, kadangi esu pateikęs visus įmanomus dokumentus elektronine forma“. Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad Atsakovas nepateikė jokių savo teiginius įrodančių dokumentų. Atsakovo teiginiai, jog jis neva perdavė nemokumo administratoriui skaitmenizuotus dokumentus dokumentu laikmenoje yra melagingi, nes jokie skaitmenizuoti dokumentai nemokumo administratoriui nebuvo perduoti. Atsakovas nėra buvęs nemokumo administratoriaus ofise, o dalies įmonės turto (kuris buvo išvardintas aukščiau) perdavimas vyko lauke, todėl nebuvo net faktinės Atsakovo galimybės perkelti tariamus duomenis į nemokumo administratoriaus kompiuterį (Priedas Nr. 19). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi pažymėjo, kad: ,,kad toks įmonės vadovo elgesys, kai be pateisinamų priežasčių neįvykdomi teismo įpareigojimai (neperduodami visi įmonės dokumentai ir/ar turtas), negalėtų būti vertinami kaip sąžiningi bei sudaro pagrindą atsakomybės priemonių taikymui.“ (Priedas Nr. 10). Tai gi, ginčo byloje įvertinus tai, kad Atsakovas neperdavė Ieškovo turto pagal apskaitos dokumentus, laikytina, kad Atsakovui taikytina civilinė atsakomybė už Ieškovo turto neperdavimą nemokumo administratoriui.

1.10.Dėl bendrovės vadovo atsakomybės už neperduotą bendrovės turtą. Pažymėtina ir tai, kad juridinio asmens vadovo santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis. Juridinio asmens vadovo santykiai su juridiniu asmeniu grindžiami pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Juridinio asmens valdymo organai, taip pat juridinio asmens vadovas turi fiduciarinių pareigų juridiniam asmeniui, t. y. pareigų veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis). Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Taigi, juridinio asmens vadovas turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Svarbi nemokios įmonės vadovo pareiga, įtvirtinta įstatyme - įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus. CK 1.5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Minėta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

1.11.Pažymėtina, kad Administratoriui nustačius, jog bankrutuojančioje įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nesant dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, minėtas turtas natūra ir privalo būti perduotas nemokumo administratoriui. Nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245 - 6.249, 6.263 straipsniai). Kaip jau minėta, JANĮ nustato buvusiam bankrutuojančios bendrovės vadovui pareigas, susijusias su turto ir dokumentų perdavimu. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.). Taigi, ginčo atveju Ieškovas turi įrodyti Atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, o Atsakovas siekdamas išvengti atsakomybės prieš Ieškovą turi paneigti kaltę, kuri yra preziumuojama, nustačius prieš tai minėtas sąlygas.

Buvo atlikti neteisėti veiksmai. Kaip jau buvo minėta aukščiau, Administratoriaus įsitikinimu aukščiau nurodyti Atsakovo veiksmai, t. y. Ieškovo turto neperdavimas Administratoriui ir apgaulės būtų perduotas tariamas turtas laikytini neteisėtais, kurie Ieškovui sukėlė žalą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Teismų praktikoje pažymima, kad neteisėti veiksmai - viena iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų - pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį gali pasireikšti neteisėtu neveikimu (įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas), neteisėtu veikimu (veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, atlikimas) arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Akivaizdu, kad Atsakovas, kuris, buvo Bendrovės direktorius, pasisavino ir (ar) sunaikino ir (ar) neišsaugojo Ieškovo turto, kurį privalėjo perduoti Administratoriui, ir tokie jo neteisėti veiksmai pasireiškė sąmoningų veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, atlikimu, t. y. neteisėtu veikimu.

1.12.Taigi, iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad Atsakovas pažeidė bendrą pareigą tvarkant įmonės reikalus elgtis sąžiningai ir protingai, taip pat Atsakovas neveikė išimtinai juridinio asmens interesais, jam taikoma civilinė atsakomybė. Aptariamu atveju, Atsakovas, kaip buvęs juridinio asmens vadovas, būdamas atsakingu už Bendrovės veiklą, tinkamą jos organizavimą, yra atsakingas ir už pareigų nustatytų įstatymuose nevykdymą, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ko ginčo atveju neįvykdė, ir tokiu neteisėtu neveikimu pažeidė tiek Ieškovo, tiek ir Ieškovo kreditorių teises ir interesus.

Pažymėtina, kad Atsakovo elgesys, kai Ieškovui esant nemokiam, Atsakovas siekdamas išvengti vadovą saistančių pareigų ginasi aplinkybėmis neva buvo pavogti įmonės dokumentai, nelaikytinas sąžiningu ir protingu Atsakovo elgesiu.

1.13.Nemokumo administratorius dar iki Atsakovo pareiškimo, kad iš jo neva buvo pavogti Ieškovo archyvo dokumentai siuntė raginimus, skambino Atsakovui ir teikė raginimus el. pašto adresais (Priedas Nr. 20), tačiau jokio atsakymo sulaukta nebuvo. Atsakovas piktybiškai vilkino bankroto procesą ir siekė išvengti jam kaip buvusiam vadovui tenkančių pareigų vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog neteisėtų veiksmų konstatavimas suponuoja ir asmens kaltę, t. y. nustačius, jog asmuo atliko neteisėtus veiksmus kreditorių atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl neteisėtų veiksmų atlikimo Taigi aplinkybė, kad Atsakovai nevykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos, t. y. neteisėtai neveikė, suponuoja ir Atsakovo kaltę. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Atsakovo veiksmai, atlikti pažeidžiant teisės aktų nustatytus įpareigojimus, yra neteisėti civilinės teisės prasme ir sudaro prielaidas Atsakovui taikyti civilinę atsakomybę už Ieškovo turto neperdavimą Administratoriui. Ieškovo atžvilgiu neteisėti veiksmai atlikti tyčia. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

1.14.Manytina, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes, Atsakovo veiksmuose konstatuotina tiesioginė tyčia. Pažymėtina ir tai, kad Atsakovui buvo puikiai žinoma, kad iškėlus Ieškovui bankroto bylą jis privalės perduoti turtą Administratoriui, tačiau vietoj to, kad jis siektų bendradarbiauti ir perduoti visą Bendrovės turtą, sukčiaudamas ir siekdamas sau asmeninės finansinės naudos perdavė turtą, kuris neatitinka tikrojo Ieškovo turėto turto ir kurio būklė bei finansinė išraiška yra žemesnė lyginant su realiu Ieškovo turtu. Administratoriaus įsitikinimu toks Atsakovo veikimas rodo tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia ir neabejotinai suvokė, kad savo veiksmais daro žalą Ieškovui ir jos kreditoriams.

1.15.Neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala Ieškovui. Žala - tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis - grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį.

1.16.Kaip jau minėta aukščiau, Administratorius, vykdydamas Ieškovo bankroto procedūras, nustatė, jog pagal turto sąrašą, Atsakovas nėra perdavęs Administratoriui Ieškovo turto už 23 824,73 Eur sumą, todėl Atsakovas turi atlyginti Ieškovui dėl neperduoto turto atsiradusią žalą, kuri lygi neperduoto turto vertei, t. y. 23 824,73 Eur sumą. Taip pat Atsakovas privalo atlyginti 681,71 Eur žalą už perduoto tariamo Bendrovės turto iškrovimą ir sandėliavimą. Nemokumo administratorius ne kartą ragino Atsakovą pasiimti svetimą turtą, tačiau Atsakovas į raginimus nereagavo. Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, jog Atsakovas kaip Ieškovo vadovas privalo atlyginti 24 506,44 Eur sumą, kuri priteistina Ieškovo naudai. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir Ieškovui sukeltos žalos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Teisės doktrinoje pažymima, kad priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė.

1.17.Atsižvelgiant į teisės normų aiškinimą ir taikymą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Ieškovo patirtus nuostolius lėmė tiesioginiai Atsakovo veiksmai, t.y. tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas, žinodamas ir suprasdamas, kad privalo perduoti Administratoriui Ieškovo turtą pasitelkdamas įvairias aplinkybes tyčia to nepadarė. Papildomai pažymėtina, kad Atsakovo pateiktos aplinkybės, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto vagystės ir neva Ieškovo dokumentai yra pavogti, neatleidžia jo nuo civilinės atsakomybės taikymo. Atsakovas Administratoriui Ieškovo turtą ir dokumentus privalėjo perduoti iki 2023 m. rugsėjo 8 d., tuo tarpu Ieškovo turto dokumentai neva buvo pavogti daug vėliau, ir Atsakovas nukentėjusiuoju buvo pripažintas tik 2023 m. lapkričio 3 d. (Priedas Nr. 11). Be kita ko vertinant visų aplinkybių visumą galima pagrįstai teigti, kad turto vagystė galimai yra inscenizuota ir tai tik Atsakovo kraštutinis būdas siekiant išvengti atsakomybės taikymo. Akivaizdu, kad Atsakovas nevykdė jam priskirtos pareigos elgtis teisingai, protingai ir rūpestingai, tuo jis pažeidė civilinių teisinių santykių subjektams keliamus bendro pobūdžio reikalavimus įtvirtintus CK 1.5 str. ir tokiu neveikimu padarė žalą juridiniam asmeniui bei jos kreditoriams. Todėl vadovaujantis CK 2.87 str. 7 p., 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 1 d. Atsakovas privalo Ieškovui atlyginti žalą, kuri sudaro 24 506,44 Eur sumą.

Taigi, aukščiau išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad Atsakovas, būdamas Ieškovo vadovu, neperdavė Administratoriui realaus Bendrovės turto, perdavė tariamą turtą ir dėlto sukėlė žalą 24 506,44 Eur suma, kurią privalo atlyginti.  

2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad  bendrovei iškėlus bankroto bylą, atsakovas buvo įpareigotas pateikti bendrovės dokumentus ir turtą, perdavė tik dalį turto, atsakovas akivaizdžiai siekė neperduoti įmonės turto. Būtent atsakovui kaip vadovui buvo pareiga perduoti bendrovės turtą administratoriui. Nemokumo administratoriaus surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nevykdė šios pareigos, atsakovas teigia, kad turtą perdavė. Atsakovas nevykdė savo pareigos, elgėsi nesąžiningai, todėl kaip vadovas turi atsakyti ir iš jo priteistina 24506,44 Eur žala ir 5 procentai palūkanų. Ieškovė negali turėti jokio procesinio statuso, nes vagystė buvo įvykdyta iš atsakovo namų. Ieškovo nuomone vagystė yra inscenizuota, kad išvengti žalos atlyginimo ieškovei. Atsakovas apie vagystę buvo nurodęs tuos argumentus dar kai teismas sprendė dėl piniginių jam baudų skyrimo, teismas jau pasisakė skirdamas baudą, kad jis nevykdė pereigos teismo nustatytu laikotarpiu. Su atsakovu nebuvo bendrauta, jo atžvilgiu yra dar kitų bylų, geranoriškai atsakovas šios situacijos nesprendžia. Tai, kad atsakovas siekė perduoti kitą turtą negu priklauso bendrovei parodo, patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus ir jo padarytą žalą.

3.Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Nurodė, jog  ieškovas ieškinyje nurodo, kad neįmanoma nuspręsti - koks konkretus turtas buvo pagrobtas 2023-11-03 vagystės metu. Jis (atsakovas) 2023-12-06 buvo pateikęs Vilniaus apygardos teismui (civ. byloje Nr. eB2-1834-967/2023): policijos 2023-11-03 pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42397-23 pagal LR BK 178 str. 3 d. policijos 2023-11-03 nutarimą pripažinti (V. S.) nukentėjusiuoju. Akivaizdu, kad detalesnes aplinkybes (ikiteisminiame tyrime) ieškovas galėjo tiksliai išsiaiškinti pats kreipdamasis į policiją (kaip ikiteisminio tyrimo instituciją) ir gauti konkrečius duomenis apie BUAB (duomenys neskelbtini) pagrobta turtą bei dokumentus. Tačiau, kaip matyti ieškinio pateiktų dokumentų, ieškovas net nesiekė tokių aplinkybių nustatyti (nors kaip nemokumo administratorius turėjo visas tam teises ir galimybes), t.y. susižinoti - koks konkretus bendrovės turtas buvo pagrobtas. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra ne tik du mano pateikti dokumentai (pradėjimas ikiteisminio tyrimo ir pripažinimas nukentėjusiuoju), todėl nesidomėjimas ikiteisminio tyrimo medžiaga, parodo ieškovo (kaip nemokumo administratoriaus) savo tiesioginių funkcijų neatlikimą, t.y. sąmoningą nenorą - nustatyti duomenis apie konkretų pagrobtą bendrovės turtą ir dokumentus. Šiuo metu ieškinys yra grindžiamas - faktinių aplinkybių akivaizdžiu nenustatymu, ką ieškovas galėjo susižinoti iš anksto ir savalaikiai.

3.1.Atmestini ieškovo samprotavimai dėl įvykusios vagystės faktinių aplinkybių (neva nėra paminėta jokių dokumentų, neva vagystė galimai inscenizuota), nes pats ieškovas net nesidomėjo ikiteisminio tyrimo medžiaga (jau nekalbant apie galimą ieškovo aktyvų vaidmenį). Atmestini ieškovo motyvai, kad 2024-02-22 Vilniaus apygardos teismas Nutartimi pritarė nemokumo administratoriaus motyvams, kadangi ir vėl apeliuojama į nemokumo administratoriaus nenustatytas aplinkybes (kita vertus - minėta nutartimi buvo sprendžiamas baudos paskyrimo klausimas, kuris nieko bendro neturi su faktiškai pagrobto bendrovės turto ir dokumentu nustatymu ar nenustatymu). 

3.2.Dėl duomenų nepateikimo apie išlikusį bendrovės turtą (iškėlus bankroto bylą), t.y. žalos nenustatymo įmonei fakto. Ieškinyje tvirtinama (pastraipoje Nr. 6) "Administratorius pažymi, kad Atsakovas siekdamas sukčiauti 2023 m. rugsėjo 8        d. turto priėmimo aktu nemokumo administratoriui perdavė        dalį Bendrovės turto, kuris vėliau paaiškėjus nebuvo tikrasis BUAB (duomenys neskelbtini) turtas (Priedas Nr. 4). Nemokumo administratorius, siekdamas patikrinti ar Atsakovo perduotas turtas atitinka realiai BUAB (duomenys neskelbtini) įsigytą turtą, kreipėsi į BUAB (duomenys neskelbtini) įsigyto turto pardavėjus prašydamas pateikti BUAB (duomenys neskelbtini) įsigyto turto PVM sąskaitas faktūras, nurodyti kaip atrodė įsigyto turto modeliai ir ar turtas buvo parduotas naujas. Iš pardavėjų gautų atsakymų paaiškėjo, kad net 6 perduoto turto vienetai neatitinka realaus UAB (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo įsigyto turto (Priedas N r. 5)". Ieškinyje tvirtinama (pastraipoje Nr. 15) "BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo dienai priklausė: duomenų talpykla Asus Asustor Tower NAS AS4002T up to2 HDD/SSD, Ma; bevielės ausinės AirPods Pro, batos spalyos; kėdė 3Dee; konika minota bizhub C227 spalvotas daugiafunkcinis kopijuoklis; Angaras prie patalpų. Šis materialus turtas Ieškinio pateikimo metu perduotas nebuvo. Atsižvelgiant į tokio paties arba panašaus turto pardavimo rinkoje kainas ir vertinant buvusios Bendrovės buhalterės pateiktas Bendrovės turto įsigijimo vertes, neperduotas Bendrovės turtas vertinamas 23 824,73 Eur dydžio suma (Priedas Nr. 15)". Tokie ieškinio argumentai nėra pagrįsti:    

Akivaizdu, kad iškėlus nemokumo bylą - turi būti nustatomas visas bankrutuojančios bendrovės turtas (bankroto dienai). Ieškiniu nėra pateikiama joks likęs BUAB (duomenys neskelbtini) turto aprašas, t.y. ieškiniu nesiekiama įrodinėti - koks buvo realus išlikęs įmonės turtas bankroto (nemokumo) dienai.

Ieškinyje nurodomi faktai, kad iki nemokumo (bankroto) iškėlimo dienos buvo senai įgytas turtas - prieš du - tris metus. Tačiau šis paminėtas (šešiose pozicijose) turtas galėjo būti pagrįstai parduotas, nurašytas kaip trumpalaikis turtas ar kaip neatstatomai sugadintas ir pan. Šias objektyvias aplinkybes būtų galima nustatyti - jei ieškovas pateiktų informaciją (pagrįstą dokumentais) apie įmonės turtinę padėtį - nemokumo bylos iškėlimo dienai.

3.3.Taigi, ieškovas nepateikė ir neįrodinėja - faktinės bendrovės turtinės padėties (nemokumo bylos iškėlimo dienai). Taip pat ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, kurioms esant negalėtų pateikti (dokumentais pagrįstos) informacijos - apie įmonės turtinę padėtį - nemokumo bylos iškėlimo dienai. Nenustačius įmonės balanso (tikrosios turtinės vertės), neįmanoma ir apskaičiuoti (nustatyti) - koks galimai įmonės turtas buvo nemokumo bylos iškėlimo dienai ir koks tariamai turtas neperduotas. Taigi, ieškinio argumentai yra niekiniai, kadangi ieškovas faktiškai neįrodinėja atsiradusios žalos Įmonei (CK 6.249 str.), nes prieš tai turėjo būti nustatomas buvęs įmonės turtas nemokumo bylos iškėlimo dienai. Kaip jau minėta, dėl įvykusios įmonės dokumentų vagystės - jo jokios kaltės nėra. Ikiteisminiame tyrime esu pripažintas nukentėjusiuoju, todėl jokios jo atsakomybės kilimo pagrindų nėra.

3.4.Dėl duomenų neatitikimo apie tariamą bendrovės turtą iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti ieškovo pateikto Priedo Nr. 4 - 2023.09.08 Turto priėmimo perdavimo aktu buvo perduota:

"1: Angaras prie patalpų likutinė vertė po nusidėvėjimo 14827,88 eurų"

"7: Apple Airpods with Wirelesing cases charg likutinė vertė po nusidėvėjimo 16,67"

"8: Spalvotas kopijavimo aparatas likutinė vertė po nusidėvėjimo 172,41"

"9: Kietasis diskas likutinė vertė po nusidėvėjimo 17,84 eurų"

"11: Kedė 3dee ofiso likutinė vertė po nusidėvėjimo 641,39 euro"

Taigi, tariamas turtas (kuris, neva, neatitinka) atititinka ne šešias pozicijas, o penkias pozicijas. Kaip ir minėta, perduotas turtas yra toks, kuris atitinka realų UAB (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo įsigytą turtą. Ieškovas pasitelkia tik prielaidas apie galimą "kitokį "turtą iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau savo samprotavimų nepagrindžia. Ieškovui buvo perduota:

"1: Angaras prie patalpų likutinė vertė po nusidėvėjimo 14827,88 eurų".

pastaba: priartina, kad buvo pirktas kitas angaras iš UAB Nirobalt pagal 2021-09-23 sąskaitą - faktūrą Nr. 0008102, tačiau šis angaras vėliau - UAB (duomenys neskelbtini) įmonei tapo netinkamas, todėl buvo realizuotas ar nurašytas kaip sugadintas (reikėtų tikslintis pagal išlikusius įmonės dokumentus) gal po metų nuo šio angaro įsigijimo, todėl tokio angaro - gal prieš metus iki bankroto bylos iškėlimo dienos, įmonėje jau nebuvo. Įmonėje buvo senas išlikęs angaras, kuris turi mėlynos spalvos. Būtent šis mėlynos spalvos angaras ir buvo kaip įmonės išlikęs turtas bankroto bylos iškėlimo dienai (kuris tikrai nebuvo pirktas iš UAB "Nirobalt"). Ieškovui buvo perduota: 

"7: Apple Airpods with Wirelesing cases charg likutinė vertė po nusidėvėjimo 16,67"

"8: Spalvotas kopijavimo aparatas likutinė vertė po nusidėvėjimo 172,41"

"9: Kietasis diskas likutinė vertė po nusidėvėjimo 17,84 eurų" pastaba: pritartina, kad buvo įsigytas toks turtas (kuris matomas iš pateiktų sąskaitų - faktūrų), tačiau šio turto gerokai prieš metus iki bankroto bylos iškėlimo dienos, įmonėje jau nebuvo, kadangi šis turtas nebuvo kokybiškas. Kokia kiekvieno to daikto baigtis - dabar negalima būtų tiksliai nustatyti, nes reikėtų tikslintis pagal išlikusius įmonės dokumentus. pastaba: ieškovui ir buvo perduotas tik toks turtas, kuris iš tikrųjų buvo bankroto bylos iškėlimo dienai , todėl ieškovo paieškos ankstesnio turto, neparodo jokio ryšio su faktiškai išlikusiu bendrovės turtu - bankroto bylos iškėlimo dienai. Ieškovui buvo perduota: "11: Kėdė 3dee ofiso likutinė vertė po nusidėvėjimo 641,39 euro". Kaip matyti iš paties ieškovo pateiktos nuotraukos - tai juoda kėdė. Kad pirkta juoda kėdė - matyti ir iš pardavėjo MB "OLCO" 2021-06-08 PVM sąskaitos - faktūros Serija OL Nr. 160 "Kėdė 3Dee, poliruota/juoda". Prieštaringai teigiama iš MB "OLCO", kad kėdė nebuvo juoda - nors PVM sąskaitos - faktūros turinyje aiškiai matyti, kad pirkta: "Kėdė 3Dee, poliruota/juoda". Tai gal čia paties ieškovo sukurtas fiktyvus el.laiškas (greičiausiai neapsiskaičiavo)?

3.5.Dėl duomenų neatitikimo apie tariamą bendrovės turtą, neįvertinus faktinio nusidėvėjimo iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip matyti tariamas - išlikęs turtas nėra įvertintas nusidėvėjimo prasme.

Priešingai, visas turtas pateikiamas pagal rinkos kainas, nors akivaizdu, jog tariamas turtas turėjo neišvengiamai nusidėvėti, nes pirktas prieš du - tris metus. Taigi, ieškovas faktiškai siekia iš atsakovo nepagrįstos turtinės - prisiteisti už tariamą turtą tariamomis rinkos kainomis, tačiau neįvertinus šio tariamo turto faktinio nusidėvėjimo. Tokia ieškovo pozicija yra nuosekli, kadangi ieškovas (turėdamas abejonių apie vagystę) visiškai nesigilino į vagystės faktines aplinkybes ir nesikreipė į policiją bent jau dėl išsamesnės informacijos gavimo. Visa tai, rodo, kad ieškovui nerūpi objektyvūs bylos duomenys, tikslus turto nustatymas ir pan. Tokios aplinkybės charakterizuoja patį ieškovą, kad ieškovas nesielgia sąžiningai, todėl nestebina ir tariamo turto faktinio nusidėvėjimo neįvertinimas. Akivaizdu, kad tariamo turto tiksliai žalai apskaičiuoti - būtina įvertinti ir tariamo turto nusidėvėjimo faktą. Šiuo atveju ieškinys yra net formaliai nepagrįstas, nes nenustatytas konkretus tariamos žalos (tariamo turto faktinės vertės) dydis, neįvertinus faktinio nusidėvėjimo.

3.6.Dėl tariamos rinkos vertės ir tariamo sandėliavimo išlaidų. Kaip matyti, ieškovas lentelėje (priedas Nr. 15) pateikė ir tariamas rinkos vertes - kiekvienai tariamo buvusio turto (bankroto bylos iškėlimo dienai) pozicijai. Pvz., rinkos vertė kėdei pateikiama ir vėl iš to paties platintojo, kuris sugebėjo išrašyti sąskaitą juodai kėdei, o dabar teikiamas visai kitoks kėdės variantas su panašiu pavadinimu "3dee". Taigi, ieškovas pateikė ne rinkos kainą ir ne panašiai kėdei. Tas pats nukrypstama ir su kitomis tariamomis rinkos kainomis, kuriuose nėra jokių objektyvių lyginamųjų kriterijų rinkos kainai nustatyti. Kaip matyti iš priedo Nr. 15. byloje nuo 11 puslapio iki 28 puslapio tekstas yra pateiktas užsienio kalba, todėl šis turinys nėra tinkamas tiek procesine prasme (ir negali būti nagrinėjamas), tiek man nesuprantama kalba. Ieškovas naudojasi advokato paslaugomis ir pats yra savo veiklos profesionalas, todėl neįmanoma būtų patikėti, kad tiek ieškovas, tiek advokatas nežinojo ar neprivalėjo žinoti - kokia kalba turėtų būti teikiami dokumentai (CPK 113 str. 3 d.). Kaip matyti, ieškovas neįrodė, kad sandėliuoja ne bendrovei priklausantį turtą, todėl jokios sandėliavimo išlaidos negali būti priteisiamos.

Dėl procesinių klausimų. Byla nebus vedama per advokatą. Visą su bylos nagrinėjimu susijusią korespondenciją prašome siųsti per EPP teismų sistemą. Taikos sutarties galimybė atmetama, teisminė mediacija netikslinga. Atsakovas sutinka, kad esant CPK nustatytiems pagrindams byloje būtų priimtas sprendimas už akių. Iki teismo posėdžio išnagrinėjimo bus pateiktos atsiliepimo surašymo išlaidos, kurias bus prašytina prijungti prie bylos. Ieškovui siūlytina nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir atsiimti ieškinį, tokiu atveju nebus teikiamos patirtos teisinės išlaidos dėl susipažinimu su byla bei dėl atsiliepimo parengimo. 

4.Atsakovas  V. S.  į teismo posėdį neatvyko, jame nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta CPK 117, 122 str. str., 123 str.3 d., 124 str. nustatyta tvarka, iki posėdžio iš atsakovo jokių prašymų gauta nebuvo, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

         Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi (toliau- Nutartis) civ.byloje  Nr.eB2-1834-967/2023 UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo administratorius“ (toliau- Administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 24 d Lietuvos Apeliaciniam teismui priėmus nutartį civ.byloje  Nr.e2-833-407/2023.  Nutartyje konstatuota, jog „ įvertinus nurodytus duomenis matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini)  neatsiskaito su kreditoriais ilgą laiką, nevykdo laiku savo prievolės mokėti mokesčius valstybinės įstaigai, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad UAB (duomenys neskelbtini)   yra nemoki“. Nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą UAB (duomenys neskelbtini) informaciją, susijusią su jos veikla perduoti administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Išaiškino, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, t. y. iki 840 Eur.

8.Kaip nustatyta byloje, 2023 m. rugpjūčio 24 d., Administratorius pateikė buvusiam Bendrovės vadovui - atsakovui raštišką reikalavimą dėl turto, dokumentų ir informacijos perdavimo iki 2023 m. rugsėjo 8 d. perduoti nemokumo administratoriui reikalavime nurodytus dokumentus, turtą ir informaciją. 2023 m. rugsėjo 8 d. turto priėmimo aktu (toliau – Aktas) atsakovas Administratoriui perdavė dalį Bendrovės turto, kuris vėliau paaiškėjus nebuvo tikrasis BUAB (duomenys neskelbtini) turtas. Aktu Administratoriui buvo perduota šis BUAB (duomenys neskelbtini) turtas, kuris atitiko įsigijimo dokumentuose aprašytas specifikacijas: 4 kėdės, 2 monitoriai, telefonas, kompiuteris, reklaminė iškaba, plovimo įrenginys. Visas kitas Bendrovės turtas arba nebuvo perduotas arba neatitiko tikrojo modelio/specifikacijos arba buvo daug blogesnės būklės nei turėjo būti tikrasis turtas. Nemokumo administratoriui nebuvo perduota: duomenų talpykla Asus Asustor Tower NAS AS4002T up to2 HDD/SSD, Ma; bevielės ausinės AirPods Pro, kėdė 3Dee; Konika minolta bizhub C227 spalvotas daugiafunkcinis kopijuoklis; Angaras prie patalpų, bei Bendrovės archyvo dokumentai. Tai patvirtina Administratoriaus raštiški pasikreipimai į BUAB (duomenys neskelbtini) įsigyto turto pardavėjus su  prašymais pateikti  BUAB (duomenys neskelbtini) įsigyto turto PVM sąskaitas faktūras, nurodyti kaip atrodė įsigyto turto modeliai ir ar turtas buvo parduotas naujas: 2023 m. rugsėjo 18 d. į: UAB „Konica Minolta Baltia“ ir UAB „Kilobaitas“, UAB „Tele2“, MB „Olco“, UAB „Nirobalt“.  Iš nurodytų  pardavėjų pateiktų nuotraukų, PVM sąskaitų-faktūrų: 2020-11-12 Nr. LT038337 (pardavėjas UAB „Konica Minolta Baltia“, pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini)), 2020-11-20 serija EMT Nr.0002541 (pardavėjas UAB „Kilobaitas“, pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini)),  2020-11-06 serija T220 Nr.0173249 (pardavėjas UAB „Tele2“, pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini)), 2021-06-11 serija OL Nr.160 (pardavėjas MB „OLCO“, pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini)), 2021-09-23 Nr. NIR 0008102 (pardavėjas UAB „NIROBALT“, pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini)) bei pardavėjų atsakymų Administratoriui paaiškėjo, kad 6 perduoto turto vienetai neatitinka realaus UAB (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo įsigyto turto.   Administratorius 2023 m. rugsėjo 22 d., išsiuntė pretenziją-reikalavimą Atsakovui dėl realaus BUAB (duomenys neskelbtini) turto perdavimo ir prašė nedelsiant  perduoti BUAB (duomenys neskelbtini) priklausantį tikrąjį turtą: duomenų talpyklą Asus Asustor Tower NAS AS4002T up to2 HDD/SSD, Ma; bevieles ausines AirPods Pro, kėdę 3Dee; Konika minolta bizhub C227 spalvotą daugiafunkcinį kopijuoklį; angarą prie patalpų, bendrovės archyvo dokumentus.

9. Administratorius 2023 m. rugsėjo 26 d., kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl baudos Atsakovui kaip bendrovės vadovui skyrimo.  Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, nusprendė atidėti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus prašymo dėl baudos skyrimo buvusiam įmonės vadovui - Atsakovui nagrinėjimą ir nustatė Atsakovui terminą iki 2023 m. lapkričio 15 d. pateikti teismui nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus dokumentus ir/ar paaiškinimus. Administratorius nesulaukęs trūkstamų dokumentų ir turto iš Atsakovo, 2023 m spalio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pakartotiniu prašymu dėl baudos BUAB (duomenys neskelbtini) vadovui skyrimo.  Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi, civilinėje byloje eB2-1834- 967/2023 skyrė Atsakovui 800,00 (aštuonių šimtų) Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą bei išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus; šioje nutartyje teismas akcentavo, jog „byloje nėra ginčo dėl to, kad iškeliant įmonei nemokumo bylą, jos vadovu buvo Atsakovas. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kuria atsakovės įmonei iškelta bankroto byla, nemokumo administratorė, vykdydama teismo įpareigojimus bei įstatyme jai nustatytas pareigas, pasinaudojo visomis galimybėmis, kad buvusį įmonės vadovą informuotų apie tai jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, paaiškindama valdymo organų pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą bei visus dokumentus – tai, kad nemokumo administratorės buvusiam direktoriui elektroniniu paštu siųsta informacija adresatą pasiekė ir kad buvęs vadovas nepateikė nemokumo administratorei visų dokumentų iki nustatyto termino, patvirtina jo paties laiškas, kuriuo 2023 m. spalio 16 d. pirmą kartą atsiuntė bendrovės balansą ir pelno nuotolių ataskaitą bei kuriame nurodo, kad pildo lentelę su kreditorių sąrašu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad jei šiuos dokumentus jau jis būtų nemokumo administratorei pateikęs, kaip pats teigia, 2023 m. rugsėjo 8 d. skaitmeninėje laikmenoje, papildomai jų siųsti nebūtų pagrindo. Be kita ko, nemokumo administratorės teismui pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorės siųstus laiškus buvęs UAB (duomenys neskelbtini) vadovas gauna ir teikia atsakymus į juos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apie tokią pareigą buvęs įmonės vadovas žinojo – jis pateikė atsiliepimą į prašymą dėl baudos skyrimo. Tačiau įrodymų teismui, kad nemokumo administratorei perduotas visas turtas ir dokumentai, buvęs atsakovės vadovas nepateikė. Pagrindinis įmonių nemokumo proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutavusios įmonės turto, tuo pačiu metu – įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutavusios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Todėl yra akivaizdu, kad neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, bankroto administratorius neturi galimybės tinkamai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūras, didinamos administravimo išlaidos bei mažinamos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą“.

10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi, civilinėje byloje eB2-661-967/2024, išnagrinėjęs LUAB (duomenys neskelbtini) buvusio vadovo V. S. prašymą dėl baudos panaikinimo, prašymą atmetė. Šioje nutartyje, teismas pažymėjo, jog „prašyme panaikinti paskirtą baudą V. S. iš esmės nepaneigė, kad per teismo nustatytą terminą pareigos perduoti BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentus nemokumo administratorei tinkamai neįvykdė. Tiek atsiliepime į prašymą dėl baudos skyrimo, tiek prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytos priežastys, dėl kurių jis laiku neįvykdė minėtos pareigos, nelaikytinos objektyviomis ir pakankamai svarbiomis, kad būtų pagrindas panaikinti paskirtą baudą. Buvusio vadovo pateiktų paaiškinimų, kad jis nemokumo administratorei perdavė visus įmanomus dokumentus skaitmenizuotus, nepatvirtina jokie į bylą pateikti įrodymai. Pasisakant dėl galimai pavogtų BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentų pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė nemokumo administratorė, nei iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nei iš nutarimo pripažinti V. S. nukentėjusiuoju turinio nėra galimybės spręsti, koks turtas iš buvusio atsakovės vadovo buvo pavogtas. Be to, iš į bylą 2024 m. sausio 3 d. pateikto apskaitos vedimo paslaugas atsakovei teikusios UAB ,,Nykta“ rašto bei jo priedų (perdavimo-priėmimo akto) matyti, kad UAB ,,Nykta“ direktorius D. N. 2023 m. spalio 10 d. perdavė BUAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. S. visus turimus dokumentus ir informaciją. Tai reiškia, kad net jei ir laikyti, jog atsakovės dokumentai galimai buvo pavogti 2023 m. lapkričio 3 d., laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 10 d. iki galimai įvykdytos vagystės 2023 m. lapkričio 3 d. buvęs vadovas tikrai turėjo galimybę perduoti nemokumo administratorei visus iš apskaitos vedimo paslaugas teikusios bendrovės gautus dokumentus ir informaciją, tačiau to nepadarė. Juo labiau kad iš nemokumo administratorės pateiktų el. laiškų matyti, kad nemokumo administratorė 2023 m. spalio 11, 16 ir 19 dienomis siuntė ne vieną laišką buvusiam vadovui su reikalavimais įvykdyti įsipareigojimus. Tačiau, kaip minėta, nors buvęs įmonės vadovas jau turėjo bent jau iš UAB ,,Nykta“ perduotus dokumentus ir informaciją, jų nemokumo administratorei neperdavė beveik 4 savaites.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, BUAB (duomenys neskelbtini) buvusio vadovo V. S. prašymas dėl baudos panaikinimo netenkintinas“.

11.Atsakovui vis dar neperdavus turto ir bendrovės dokumentų Administratoriui, pastarasis pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui išreikalauti iš bankrutuojančios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės bei konkretaus asmens jų žinioje esančių dokumentų kopijas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje eB2-1834-967/2023 nemokumo administratoriaus prašymą tenkino ir įpareigojo BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „Nykta“ bei apskaitą tvarkiusią buhalterę B. N., iki 2024 m. sausio 15 d. pateikti BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriui BUAB (duomenys neskelbtini) nutartyje nurodytus archyvo duomenis, dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus.

12. Taigi, duomenų, kad ieškinio pateikimo dienai, ieškinyje nurodytas bendrovei priklausantis turtas Atsakovo buvo perduotas Administratoriui: duomenų talpykla Asus Asustor Tower NAS AS4002T up to2 HDD/SSD, Ma; bevielės ausinės AirPods Pro, baltos spalvos; kėdė 3Dee; konika minolta bizhub C227 spalvotas daugiafunkcinis kopijuoklis; Angaras prie patalpų, byloje nėra. Pagal ieškovo pateiktą bendrovei nuosavybės teise priklausančio, aukščiau nurodyto, neperduoto turto vertės pažymą, neperduoto turto vertė sudaro 23 824,73 Eur sumą. Atsakovas nepateikė, jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą šio neperduoto turto vertę ir jos paskaičiavimus.

13.Kaip nurodė ieškovas ieškinyje, per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. kada buvo perduotas BUAB (duomenys neskelbtini) turtas bendrovė patyrė 681,71 Eur dydžio išlaidų perduoto turto saugojimo ir turto iškrovimo kaštams. Atsižvelgiant į tai, kad tikrojo BUAB (duomenys neskelbtini) perduoto turto (4 kėdės, 2 monitoriai, telefonas, kompiuteris, reklaminė iškaba, plovimo įrenginys) užima mažąją nuomojamo sandėlio dalį, t. y. apytiksliai 5 km. m., likęs sukčiaujant perduotas turtas užima likusius 14 kv. m. Kas sudaro 74 % visų nuomojamų patalpų. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų, ieškinio pateikimo dienai Atsakovas skolingas už bendrovei nepriklausančio  turto sandėliavimą - 651,46 Eur ir iškrovimą - 30,25 Eur, viso: 681,71 Eur. Šias paskaičiuotas ieškovo sumas paneigiančių duomenų atsakovas nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas - Administratorius 2023 m. gruodžio 1 d., raštu kreipėsi į Atsakovą su pretenzija dėl neperduoto turto kainos padengimo ragindamas per dešimt dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti bendrovei padarytą žalą pervedant žalos dydį į Bendrovės kreditorių sąskaitą, taip pat  Administratorius 2023 m. gruodžio 14 d. Atsakovui pateikė pakartotinę pretenziją dėl neperduoto turto kainos padengimo, tačiau Atsakovas į raginimus nereagavo.

14. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: žalai (nuostoliams); neteisėtiems veiksmams; priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; už žalą atsakingo asmens kaltei. Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

15.Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Valdymo organų narių fiduciarinių pareigų apimtis kasacinio teismo praktikoje aiškinama taip, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų, t. y. dalyvių, interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).

16.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai. Pasisakydamas dėl žalos dydžio ir fakto įrodinėjimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 03 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Byloje nustatyta, kad Atsakovas žalos dydžio neginčijo, įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodyto paskaičiuoto  žalos dydžio nepateikė. byloje, Atsakovas Administratoriui Ieškovo turtą privalėjo perduoti iki 2023 m. rugsėjo 8 d., tačiau kaip nurodyta aukščiau, šios savo pareigos visiškai neįvykdė. Teismai yra ne kartą akcentavę, jog kad civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik nurodytų JANĮ nuostatų pagrindu, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat gali būti kildinama iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies bei iš specialiųjų įstatymų: Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ), Buhalterinės apskaitos įstatymo (ir kitų įstatymų atitinkamų nuostatų). Kaip teisingai nurodė ieškovas ieškinyje, nemokumo procesą reglamentuojantys įstatymai nedetalizuoja įmonės turto ir dokumentų perdavimo bei priėmimo procedūros, taip pat ir administratoriaus veiksmų tokios procedūros metu, tačiau tai neatleidžia vadovo, šiuo,  nagrinėjamu atveju, Atsakovo, nuo pareigos perduoti Administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, tinkamo įvykdymo pagal bendruosius reikalavimus, taikomus bendrovės turto apskaitai. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla ir savarankiškais pagrindais, kitaip nei numatytu specialiu pagrindu - dokumentų nemokumo administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal JANĮ 57 str. 1 d.

17.CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Nustatant priežastinį ryšį aktualūs bendrieji kasacinio teismo išaiškinimai civilinės atsakomybės taikymo bylose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 03 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsakovų neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję tiek su kreditoriams padaryta žala, tiek su administravimo išlaidomis, kurios bankroto byloje bus dengiamos iš išieškotos žalos sumos, o jų nepriteisus iš atsakovų, nukentėtų kreditorių interesai, žala jiems nebūtų pilnai atlyginta.

18.Teismui nustačius, kad Atsakovas kaip bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas - Atsakovas kaltas, paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi būtent Atsakovas. Apie Atsakovo kaip bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar Atsakovas kaip bendrovės vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jų pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Šiuo atveju Atsakovo kaltė akivaizdi ir jos prezumpcijos Atsakovas nepaneigė. Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes akivaizdu, kad Atsakovui neperdavus Administratoriui tikrojo Ieškovo turto už 23 824,73 Eur sumą, Atsakovas savo neteisėtais veiksmais Ieškovui padarė 23 824,73 Eur žalą, kurią privalo atlyginti Bendrovei. Taip pat Atsakovas privalo atlyginti Administratoriui perduoto tariamo (o ne bendrovei priklausančio) turto iškrovimo ir sandėliavimo kaštus, kurie ieškinio pateikimo dienai yra - 681,71 Eur. Todėl iš viso Atsakovas savo neteisėtais veiksmais ieškovui padarė 24 506,44 Eur (23 824,73 Eur + 681,71 Eur) žalą, kurią privalo atlyginti Bendrovei.

19. Teismas pažymi, kad civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad teigiančioji arba tam tikrų aplinkybių konstatavimu suinteresuota šalis turi įrodyti tokias aplinkybes. Atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su ieškiniu yra vertintini kritiškai, yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir todėl yra atmestini.

20.CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš Atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 551 Eur žyminis mokestis priteistinas iš Atsakovo į valstybės biudžetą Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, ieškovo atstovas duomenų apie ieškovo turėtas bylinėjimosi  išlaidas nepateikė, todėl jos iš Atsakovo nepriteistinos.  Iš Atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – viso 12,13 Eur pašto išlaidų.

22. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V. S.,  a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – areštą atsakovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančių piniginių lėšų 24 506,44 Eur sumai, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini))). Nurodytų lėšų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančias turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei atsakovo turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, ir uždrausti tretiesiems asmenims perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą 24 506,44 Eur sumai - palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 152 str.). 

      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-263, 270 str. str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

     ieškinį tenkinti visiškai.

     Priteisti ieškovui BUAB (duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 24 506,44 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius penkis šimtus šešis eurus 44 ct) žalos atlyginimo,  5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (24 506,44 30 830 Eur)  nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

     Priteisti valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660), iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 551 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.  

     Priteisti valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662), iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 12,13 Eur (dvylika eurų 13 ct) pašto išlaidų.  

     Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-04-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu - palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos. 

Teisėja                                                                                                                Dalia Zeniauskaitė