Civilinė byla Nr. e2A-249-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01004-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.6.6.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės investicijos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilmstata“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atliktą įskaitymą.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1607/2022 ieškovui iš atsakovės yra priteista 140 610,68 Eur skola. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“ 2023 m. rugsėjo 8 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria trečiasis asmuo perleido atsakovei 150 000 Eur reikalavimo teisę į ieškovą pagal 2020 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį įrašą, kylantį iš 2018 m. balandžio 18 d. ieškovo išduoto vekselio. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu informavo ieškovą, kad įskaitė atsakovės prievolę ieškovui pagal teismo sprendimą į ieškovo prievolę atsakovei pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir kad po įskaitymo atsakovės prievolė ieškovui yra pasibaigusi, o ieškovas yra skolingas atsakovei 9 389,32 Eur.

3.       Įskaitymas turi būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, nes pažeidžia imperatyvias CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes prieštarauja viešajai tvarka ir gerai moralei.

4.       Atsakovė, kaip ieškovo kreditorė, aktyviai dalyvavo ieškovo bankroto byloje, todėl atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas turi aukštesnės eilės įsipareigojimų, nei įsipareigojimas atsakovei pagal reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. kad ieškovas turi išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą, taip pat skolą valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams. Ieškovo bankroto byla buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-225/2023, nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. Iš karto po nutarties nutraukti ieškovo bankroto bylą įsiteisėjimo atsakovė atliko įskaitymą, pažeisdama imperatyvius CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nesuderinamas su viešąja tvarka bei su gera morale.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 pateiktais išaiškinimais, konstatavo, kad CK 6.9301 straipsnyje reglamentuojamas tik atsiskaitymų lėšomis – grynaisiais ir negrynaisiais pinigais – klausimas. Šio straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams.

7.       Teismas nesutiko su ieškovu, kad nėra pagrindo remtis šia kasacinio teismo nutartimi, nes nesutampa faktinės bylos aplinkybės. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paminėtoje byloje pateikė išaiškinimą dėl CK 6.9301 straipsnio netaikymo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovas, be CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimo, nenurodė kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog įskaitymu buvo pažeistos imperatyvios teisės normos.

9.       Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino ieškovo reikalavimų pripažinti įskaitymą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiantį imperatyvias CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarka ir gerai moralei.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovas M. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą, teismui nemotyvavus priimto sprendimo. Teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimas priimtas ištyrus ne visas bylai reikšmingas aplinkybes.

10.2.                      Ginčijamas įskaitymo sandoris yra negaliojantis ab initio (nuo pradžios) tiek CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, tiek CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, tiek CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Sandoriu yra pažeidžiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, ieškovo kreditorių (aukštesnės eilės) interesai ir teisės, be to, neginčijamai pažeidžiamos paties ieškovo teisės ir teisėti interesai.

10.3.                      Nesutampa šios ir teismo cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-7-115-469/2020 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), todėl nepagrįstai buvo remtasi paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra nemotyvuotas, neargumentuotas, neatitinkantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų standartų, siurprizinis, akivaizdžiai prieštaraujantis įstatymo leidėjo valiai bei šiurkščiai įsikišantis į įstatymų leidžiamosios valdžios kontroliuojamą sritį.

11.       Atsakovė UAB „Pilaitės investicijos“ ir trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Nepagrįstas skundo argumentas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo. Sprendimo motyvuojamoji dalis aiškiai patvirtina, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą.

11.2.                      Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 suformuota teisės aiškinimo taisykle dėl CK 6.9301 straipsnio, t. y. kad šio straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, tarp prievolių šalių nevyksta atsiskaitymai lėšomis – nei grynaisiais, nei negrynaisiais pinigais, todėl CK 6.9301 straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams. Teismas pagrįstai vadovavosi nagrinėjam ginčui aktualia kasacinio teismo praktika.

11.3.                      Ieškovo ginčijamu sandoriu atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas atitinka visas būtinas CK 6.130 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde net nekvestionuoja nė vienos įstatyme numatytos įskaitymo atlikimui būtinos sąlygos egzistavimo.

11.4.                      Ieškovo ginčijamas sandoris nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, neprieštarauja ieškovo nurodomai imperatyviajai įstatymo normai – CK 6.9301 straipsniui. Ieškovas ginčija vienašalį įskaitymo sandorį, kurį sudarė ne skolininkas M. K., o jo kreditorė atsakovė UAB „Pilaitės investicijos“. CK 6.9301 straipsnio nuostata, reglamentuojanti skolininkui pareikštų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, nėra taikoma jo kreditorei. Priešingai, sprendžiant, ar nebuvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, vertintini paties skolininko (šiuo atveju – ieškovo), o ne jo kreditorės atlikti atsiskaitymai. Ieškovo kreditorei atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“, ketinančiai atlikti CK 6.130 straipsnio pagrindu įskaitymą, nėra keliamas reikalavimas aiškintis, kiek ir kokių įsiskolinimų skolininkas (ieškovas) turi kitiems kreditoriams ir kuria eile, remiantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalimi, jie būtų tenkinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1607-854/2022 ieškovui M. K. iš atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ buvo priteista 140 610,68 Eur skola.

14.       Atsakovė UAB „Pilaitės investicijos“ ir trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“ 2023 m. rugsėjo 8 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perleido atsakovei 150 000 Eur reikalavimo teisę į ieškovą M. K. pagal 2020 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį įrašą, kylantį iš 2018 m. balandžio 18 d. ieškovo išduoto vekselio.

15.       Atsakovė UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu informavo ieškovą M. K., kad įskaitė savo turimą prievolę ieškovui pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą į ieškovo prievolę atsakovei pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir jog po įskaitymo atsakovės prievolė ieškovui yra pasibaigusi, o ieškovas yra skolingas atsakovei 9 389,32 Eur.

16.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovės 2023 m. rugsėjo 8 d. atlikto įskaitymo teisėtumo.

17.       Apeliantas (ieškovas) M. K., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atmesti jo ieškinį, įrodinėja, kad jis įskaitymo atlikimo metu turėjo įsiskolinimų aukštesnės eilės kreditoriams, t. y. išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, taip pat įsiskolinimą valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, todėl UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atliktas įskaitymas yra negaliojantis tiek CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes pažeidžia imperatyvias CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

18.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

19.       Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodinėjo, kad atliktas įskaitymas pažeidė CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, išsamiau nevertina, ar įskaitymas buvo atliktas laikantis būtinų įstatymo nustatytų sąlygų ir toliau pasisako tik dėl to, ar, atliekant įskaitymą, atsakovė turėjo laikytis (nepažeisti) CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, ar atliktas įskaitymas neprieštarauja imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio normoms (CK 1.80 straipsnis) bei viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

20.       CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nustatyta eile, t. y. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.9301 straipsnio taikymą priešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams, 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, išaiškino, kad, įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, tarp prievolių šalių nevyksta atsiskaitymai lėšomis – nei grynaisiais, nei negrynaisiais pinigais. CK 6.9301 straipsnyje reglamentuojamas tik atsiskaitymų lėšomis – grynaisiais ir negrynaisiais pinigais – eiliškumas, todėl šio straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams.

22.       Nustatyta, kad reikalavimą pripažinti ginčijamą įskaitymą negaliojančiu tiek CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, tiek CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei, apeliantas iš esmės grindė tik CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos pažeidimu. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad įskaitymo sandoriams, remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, netaikoma CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas įskaitymas pažeidė imperatyvią CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normą (CK 1.80 straipsnis) ir (ar) prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

23.       Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, nes nesutampa paminėtos ir šios bylos ratio decidendi.

24.       Teisėjų kolegija sutinka, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tačiau tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021  m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas).

25.       Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, be kita ko, buvo sprendžiama dėl CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymo, kai įmonės bankroto administratorius ginčija iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą įskaitymo sandorį. Šioje byloje kasacinis teismas, kaip minėta, pateikė išaiškinimą, kad ginčijant priepriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį, CK 6.9301 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovės atliktą įskaitymą taip pat ginčijo CK 6.9301 straipsnio 1 dalies pagrindu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje pateiktu išaiškinimu, kadangi aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas yra siejamas ne su subjektu, ginčijančiu atsiskaitymo eiliškumą, o būtent su CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normos turiniu bei galimybe šia norma vadovautis, kai ginčijamas ne paties skolininko atliktas atsiskaitymas (mokėjimas grynaisiais arba negrynaisiais pinigais), o kreditoriaus atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoris. Todėl aplinkybė, kad įskaitymo sandorį šioje byloje ginčija ne nemokumo administratorius, bet pats skolininkas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo bylos, kurioje pateiktas atitinkamas kasacinio teismo išaiškinimas, esminių faktinių ginčo aplinkybių.

26.       Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad ginčijamu įskaitymo sandoriu buvo pažeistas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ginčijamu sandoriu buvo įskaityti galiojantys ir vykdytini abiejų šalių priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, t. y. ieškovo M. K. turimas 140 610,68 Eur reikalavimas atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“, atsiradęs įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo pagrindu, ir atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“ turimas 150 000 Eur reikalavimas ieškovui pagal 2020 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį įrašą, kylantį iš 2018 m. balandžio 18 d. ieškovo išduoto vekselio. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta prievolė (ieškovui priteista skola iš atsakovės) nėra prioritetinė prieš kitą, ne teismo sprendimu (nagrinėjamu atveju – pagal vekselį) atsiradusią prievolę. Įskaitymas nepaneigė teismo sprendimu priteistos skolos fakto, todėl apelianto skundo argumentas, kad tokiu sandoriu buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas yra nepagrįstas.

27.       Nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių ieškinyje nurodytų argumentų, t. y. dėl reikalavimo pripažinti įskaitymo sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, neatskleidė bylos esmės.

28.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022).

29.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokiais teisiniais argumentais bei kasacinio teismo praktika vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą netenkinti ieškovo ieškinio. Kaip jau buvo minėta, reikalavimą pripažinti ginčijamą įskaitymo sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindu apeliantas grindė tik CK 6.930 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimu. Jokių kitų savarankiškų pagrindų dėl įskaitymo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei apeliantas nebuvo nurodęs. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymams netaikomas CK 6.9301 straipsnis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčijamo įskaitymo negaliojančiu ieškovo nurodytais pagrindais, t. y. kaip prieštaraujančio imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normoms (CK 1.80 straipsnis) bei viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nepasisakė dėl esminių ieškinio argumentų – dėl reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija yra aiški, pagrįsta tiek byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, tiek ją aiškinančia teismų praktika, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

30.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tinkamai pritaikė ir išaiškino sandorių negaliojimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle dėl CK 6.9301 straipsnio netaikymo įskaitymo sandoriams, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Ieškovo M. K. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

32.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovui M. K. buvo atidėtas 1 930 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo M. K. apeliacinį skundą atmetus, iš jo valstybei priteisiamas 1 930 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

33.       Trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2024 m. vasario 29 d. sąskaita faktūra, suteiktų paslaugų ataskaita ir 2024 m. kovo 5 d. AB SEB banko mokėjimo patvirtinimas įrodo, kad trečiasis asmuo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 726 Eur advokato pagalbos išlaidų.

34.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

35.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2024 m. vasario-kovo mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 018,20 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 623,66 Eur (1,3 x 2 018,20 Eur). Trečiojo asmens UAB „Vilmstata“ prašomos priteisti 726 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovo M. K..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilmstata“ (juridinio asmens kodas 300044576) iš ieškovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 930 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                Marius Bajoras

                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                        Danguolė Martinavičienė