Civilinė byla Nr. 2-975-330/2015

  Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00501-2013-7

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 99.9;

116.10.2; 122.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2015 m. gegužės 14 d.

  Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. papildomos nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Z. V. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF LIZINGAS“ 2014 m. spalio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo; suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC ARMS“, uždaroji akcinė bendrovė „SKOMĖ“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „MABUTA, advokatas M. Ž., E. Š.. 

           Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Klausimo esmė

Pareiškėjas BUAB „FF LIZINGAS“ kreditorius Z. V. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti visus 2014 m. spalio 8 d. įvykusiame BUAB „FF LIZINGAS“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, pareiškėjo skundą numatyta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2015 m. sausio 27 d. 10.30 val.

Pareiškėjui Z. V. neatvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. skundas paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teisme gautas suinteresuotų asmenų UAB „SKOMĖ“ ir UAB „BALTIC ARMS“ prašymas priimti papildomą nutartį ir priteisti iš pareiškėjo Z. V. jų naudai po 700,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pareikštas atsiliepime į pareiškėjo skundą, tačiau 2015 m. sausio 27 d. nutartimi nebuvo išspręstas. Teigė, kad šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė iš pareiškėjo Z. V. suinteresuotų asmenų UAB „SKOMĖ“ ir UAB „BALTIC ARMS“ naudai po 700,88 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog priimant 2015 m. sausio 27 d. nutartį, kuria Z. V. skundas paliktas nenagrinėtas, nebuvo išspręstas suinteresuotų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (parengtas didelės apimties atsiliepimas į skundą), konstatavo, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. papildomą nutartį. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus apskųstosios nutarties nenaikinti visa apimtimi, prašo ją pakeisti – netenkinti UAB „SKOMĖ“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti UAB „BALTIC ARMS“ naudai priteistas išlaidas taip, kad jos atitiktų Teisingumo ministro patvirtintus reikalavimus dėl maksimalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių UAB „SKOMĖ“ įtraukimą į bylą.
2. Teismas nenurodė įrodymų, pagrindžiančių UAB „BALTIC ARMS“ ir UAB „SKOMĖ“ bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą. Teismas abstrakčiai pasisakė dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog suinteresuoti asmenys UAB „BALTIC ARMS“ ir UAB „SKOMĖ“ yra susijusios įmonės, kurioms vadovauja tas pats asmuo – J. M.. Suinteresuoti asmenys advokato paslaugomis naudojosi dirbtinai, siekdami padidinti iš pareiškėjo ir kitų UAB „SKOMĖ“ akcininkų priteistinas sumas. J. M. turi teisinį išsilavinimą, turi licenciją verstis teisininko praktika ir yra nepraktikuojantis advokatas.
4. Teismas nevertino aplinkybės, jog suinteresuotus asmenis atstovavo tas pats advokatas, suinteresuotų asmenų vardu teikęs identiško turinio procesinius dokumentus.
5. Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti apskųstosios nutarties, kadangi tuo metu jau buvo gavęs atskirąjį skundą dėl 2015 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas. Apskųstosios nutarties teismas negalėjo priimti neįsiteisėjus 2015 m. sausio 27 d. nutarčiai. 
6. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 21 straipsnyje nurodytų principų. Teisėjas, priėmęs apskųstąją nutartį, buvo akivaizdžiai šališkas.

          Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde taip pat pareiškė ir procesinio pobūdžio prašymus: prašo priimti naujus įrodymus bei sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties, taip pat iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas pagal atskirąjį skundą dėl teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties.

      Atsakovas BUAB „FF LIZINGAS“ prašo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų ginčų kitose teisminiuose procesuose, taip pat dėl teismo šališkumo nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas suinteresuotų asmenų įtraukimo į procesą teisėtumas. Teismas motyvavo, kuo remiantis tenkinamas suinteresuotų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Suinteresuoti asmenys, kaip ir kiti proceso dalyviai, turėjo teisę naudotis advokato teisinėmis paslaugomis.

          Suinteresuoti asmenys UAB „BALTIC ARMS“ ir UAB „SKOMĖ“ prašo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti bei iš pastarojo priteisti suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad UAB „SKOMĖ“ įtraukta suinteresuotu asmeniu į bylą teisėjo rezoliucija. Aiškino, jog teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš esmės atitinka rekomenduojamos maksimalius atlyginimo dydžius. Be to, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nuo šių dydžių leidžiama nukrypti. Teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog du suinteresuotus asmenis atstovavo vienas advokatas. Tuo atveju, jeigu suinteresuoti asmenys pasamdytų du advokatus, bylinėjimosi išlaidos būtų dar didesnės. Akcentavo aplinkybę, jog suinteresuotų asmenų interesai nagrinėjamoje byloje sutapo. Nurodė, jog įstatymas neriboja šalių teisės naudotis teisine pagalba, todėl argumentai dėl J. M. išsilavinimo teisiškai nereikšmingi. Suinteresuotų asmenų nuomone, papildomo sprendimo priėmimas siejamas ne su sprendimo įsiteisėjimu, o su jo priėmimu. Nepagrįstas skundo argumentas dėl absoliutaus apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindo, kadangi nutartis išsamiai motyvuota. Dėl teismo (ne) šališkumo nurodė, jog nušalinimo pareiškimas pateiktas nebuvo, be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimui. Nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl bylos sustabdymo.  

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 19 d.  papildomos nutarties, kuria išspręstas suinteresuotų asmenų UAB „SKOMĖ“ ir UAB „BALTIC ARMS“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.          

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Kaip minėta, pareiškėjas (apeliantas) Z. V. atskirajame skunde pareiškė prašymą priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus: voko kopiją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išduotos licencijos Nr. 430 kopiją (t. 2, b. l. 78-79). Apeliantas tvirtino, jog pirmosios instancijos teismas neinformavo pareiškėjo apie numatytą bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje, todėl jis (pareiškėjas) neturėjo galimybės įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Įvertinus apelianto pateiktų įrodymų turinį ir jų ryšį su atskiruoju skundu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepiktnaudžiauja procesine teise teikti įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas pagrįstai nurodo neturėjęs objektyvios galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui. Minėtais įrodymais apeliantas grindžia atskirojo skundo argumentus. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas apelianto Z. V. pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos sustabdymo

Apeliantas atskirajame skunde pareiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties (kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl 2015 m. sausio 27 d. nutarties), taip pat iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas pagal atskirąjį skundą dėl 2015 m. sausio 27 d. nutarties (kuria pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paliktas nenagrinėtas). Prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliantas grindžia tuo, jog nėra galimas atskirojo skundo dėl papildomos nutarties nagrinėjimas, kol nėra išspręstas klausimas (nėra įsiteisėjusios nutarties) dėl teismo nutarties, kuria skundas paliktas nenagrinėtas. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto pozicija, kuri iš esmės lemia išvadą, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tiesiogiai priklauso nuo ginčo esmės baigties (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys), o teismo papildomas procesinis sprendimas nėra autonomiškas: juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti, priimant sprendimą (CPK 277 straipsnis). Todėl naikinant ar keičiant teismo procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, naikinamas ir jo pagrindu priimtas papildomas procesinis sprendimas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo stabdyti nagrinėjamą bylą, kadangi civilinė byla pagal Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti Z. V. atskirąjį skundą dėl 2015 m. sausio 27 d. nutarties, yra išnagrinėta. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-974-330/2015, pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis (kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2015 m. sausio 27 d. nutarties) palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodyta aplinkybė lemia išvadą, jog šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu įsiteisėjo tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis (kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas), tiek 2015 m. vasario 19 d. nutartis (kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą), su kurių įsiteisėjimu apeliantas siejo nagrinėjamos bylos sustabdymo būtinumą (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis teismas netenkina apelianto prašymo dėl bylos sustabdymo.

Dėl prašymo atidėti teismo posėdį

2015 m. gegužės 14 d. (teismo posėdžio dieną) pareiškėjas (apeliantas) Z. V. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Pateiktu prašymu apeliantas prašo atidėti teismo posėdį iki paaiškės teismo sprendimas dėl Z. V. netiesioginio ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4023-640/2015 priėmimo nagrinėti teisme. Nurodė, kad atskirasis skundas dėl papildomos nutarties grindžiamas BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylą bei civilinę bylą Nr. 2-688-560/2015 (joje sprendžiamas ginčas, kilęs iš civilinių santykių BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto byloje) nagrinėjančio teisėjo D. R. ir bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ šališkumu. Dėl šių asmenų veiksmais patirtos žalos atlyginimo Z. V. reiškia netiesioginį ieškinį. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme sprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas. Apeliantas aiškina, jog tuo atveju, jeigu netiesioginis ieškinys bus priimtas nagrinėti, UAB „Admivita“ negalės vienu metu būti byloje atsakovu ir tuo pačiu metu BUAB „FF LIZINGAS“, kurio naudai minėtu ieškiniu prašoma priteisti UAB „Admivita“ ir teisėjo D. R. veiksmais padarytą žalą, atstovu. Apelianto teigimu, dėl tų pačių priežasčių teisėjas dėl jo galimo šališkumo negalės nagrinėti BUAB „FF LIZINGAS“ bankroto bylos ir iš šios bylos kylančių ginčų, taigi ir nagrinėti civilinės bylos, kurioje priimti šiuo metu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami atskirieji skundai.  

Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais CPK numatytais atvejais (CPK 1622 straipsnio 1 dalis). Apeliantas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą sieja su pirmosios instancijos teisme pareikšto ieškinio priėmimu, akcentuodamas šio procesinio veiksmo prejudicialumo savybę, reikšmingą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamai bylai pagal apelianto atskirąjį skundą. Tačiau apelianto prašymo argumentai nepagrindžia nagrinėjamos bylos ir netiesioginio ieškinio, kurio priėmimo klausimas šiuo metu sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, sąsajumo. Apeliantas nepagrindė, kokią įtaką sprendžiamam klausimui dėl skundžiamos teismo papildomos nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, teisėtumo turi (ar turės) netiesioginio ieškinio priėmimas nagrinėti teisme, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimą teismas išsprendžia rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Šiai aplinkybei pagrįsti pateikta apelianto prielaida, jog teigiamo procesinio sprendimo priėmimo atveju teisėjas D. R. negalės nagrinėti su įmonės bankrotu susijusių bylų, o UAB „Admivita“ būti šios įmonės administratoriumi, nėra pakankama. Apeliantas teigia, kad jo atskirajame skunde yra pateikti argumentai ir dėl teisėjo galimo šališkumo, tačiau šiuo atveju nenustatyta kliūčių argumentus dėl teisėjo galimo šališkumo įrodinėti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo atidėti teismo posėdį.

Dėl papildomos teismo nutarties teisėtumo

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Z. V. neatvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi jo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paliko nenagrinėtą. Šia nutartimi teismas neišsprendė suinteresuotų asmenų UAB „SKOMĖ“ ir UAB „BALTIC ARMS“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Todėl po 2015 m. sausio 27 d. nutarties priėmimo suinteresuotiems asmenims pareiškus tokį prašymą, pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą nutartį (apskųsta nutartis), kuria iš pareiškėjo priteisė suinteresuotų asmenų naudai šių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas su šia nutartimi nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo papildomai nutarčiai priimti, kadangi jos priėmimo metu teismo žinioje jau buvo atskirasis skundas dėl 2015 m. sausio 27 d. nutarties, o ta nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi papildomos nutarties priėmimo metu. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą procesinį sprendimą. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinis teismas, pritardamas suinteresuotų asmenų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, daro išvadą, jog įstatymų leidėjas galimybę priimti papildomą sprendimą (nagrinėjamu atveju – papildomą nutartį) sieja ne su (pagrindinio) sprendimo įsiteisėjimu, o su jo priėmimu. Todėl apelianto akcentuojama aplinkybė, jog apskųstosios papildomos nutarties priėmimo metu jau buvo pateiktas atskirasis skundas dėl 2015 m. sausio 27 d. nutarties, nelemia papildomos nutarties priėmimo neteisėtumo. Minėta, jog papildomas procesinis sprendimas nėra autonomiškas: juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti, priimant sprendimą (CPK 277 straipsnis), todėl naikinant ar keičiant sprendimą dėl ginčo esmės, naikinamas ir jo pagrindu priimtas papildomas sprendimas. Ta aplinkybė, jog apskųstosios papildomos nutarties priėmimo metu dar nebuvo aiški bylos procesinė baigtis (nebuvo įsiteisėjusi 2015 m. sausio 27 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas), nelemia išvados, jog apeliacinės instancijos teisme priėmus kitokį arba net priešingą procesinį sprendimą dėl bylos procesinės baigties, papildomas sprendimas (nagrinėjamu atveju – papildoma nutartis) liktų galioti.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė suinteresuotiems asmenims priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą – patenkindamas prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo teismas šios nutarties esą nemotyvavo. Procesinio sprendimo nemotyvavimas, apelianto nuomone, sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

Pažymėtina, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos nėra taikomos tada, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra, tačiau jie pareiškėjui nėra palankūs, atrodo neišsamūs ir klaidingi. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikomas tik tokiu atveju, kada teismo procesinis sprendimas yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų), o visiško papildomos nutarties motyvų nebuvimo aptariamu atveju nėra. Kaip matyti iš apskųstosios nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas suinteresuotų asmenų prašymo pagrįstumą, pasisakė dėl 2015 m. sausio 27 d. nutartimi neišspręstų klausimų (reikalavimų) apimties ir bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertino bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Dėl šių aplinkybių atmestinas pareiškėjo argumentas, jog teismo papildoma nutartis yra be motyvų.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog suinteresuotiems asmenims UAB „BALTIC ARMS“ ir UAB „SKOMĖ“ vadovauja tas pats asmuo – J. M.. Pasak apelianto, suinteresuoti asmenys advokato paslaugomis naudojosi dirbtinai, siekdami padidinti iš pareiškėjo ir kitų UAB „SKOMĖ“ akcininkų priteistinas sumas; J. M. turi teisinį išsilavinimą, licenciją verstis teisininko praktika ir yra nepraktikuojantis advokatas. Apeliacinis teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, jog nurodytoms įmonėms vadovauja teisinį išsilavinimą turintis vadovas, neriboja jų procesinės teisės vesti bylą (bylas) per advokatą (CPK 51 straipsnis). Suinteresuotų asmenų nesąžiningumo šiame teisminiame procese nepagrindžia objektyviais duomenimis neparemtos prielaidos, jog prašydami priteisti tariamai patirtas bylinėjimosi išlaidas, minėti asmenys, vedini savanaudiškų tikslų, esą siekia padidinti iš apelianto priteistinų lėšų sumas. Apskųstosios nutarties neteisėtumo nelemia ir faktas, jog suinteresuotus asmenis atstovavo tas pats advokatas. Priimtinas suinteresuotų asmenų argumentas, jog tokį savo interesų atstovavimo būdą jie pasirinko dėl tų interesų sutapties (abu yra BUAB „FF LIZINGAS“ kreditoriai). Kita vertus, ši aplinkybė turi įtakos sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Apeliantas atskirajame skunde taipogi prašo sumažinti apskųstąja nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Aptariamu atveju suinteresuoti asmenys prašė kiekvienam jų priteisti po 700,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotų asmenų pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog šias išlaidas sudarė vieno (bendro abiems suinteresuotiems asmenims) procesinio dokumento – atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimas. Taigi aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas už vieno atsiliepimo į skundą parengimą apskųstąja nutartimi priteisė 1 401,76 Eur. Nors už tokio pobūdžio paslaugas numatytas maksimalus 450 Eur atlyginimas (analogija Rekomendacijų 8.11 punktui). Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pagrindą nukrypti nuo minėtame teisės akte priteistinų bylinėjimosi išlaidų rekomenduojamų dydžių, visgi, aptariamu atveju priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas negali būti laikomas teisingu. Sutiktina, jog suinteresuoti asmenys pateikė pakankamai didelės apimties procesinį dokumentą, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių suma žymiai viršija maksimalius rekomenduotinus užmokesčio dydžius. Teismas daro išvadą, jog suinteresuotų asmenų pateiktas procesinis dokumentas tiek savo apimtimi, tiek teisinės argumentacijos gausa ir sprendžiamo ginčo sudėtingumu prilygintinas vidutinės apimties ir sudėtingumo atsiliepimui į apeliacinį skundą, todėl apskųstąja nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki bendros 600 Eur sumos, t. y. po 300 Eur kiekvieno suinteresuoto asmens naudai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį pakeisti, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas iki pirmiau nurodytos sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta, kad apskųstąją nutartį priėmė šališkas teismas (teisėjas). Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas gali nusišalinti arba gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstų abejonių teismo nešališkumu, o apelianto dėstomi teiginiai apie bylą nagrinėjančio teisėjo elgesį ir veiksmus sprendžiant klausimus, susijusius su UAB „FF LIZINGAS“ bankrotu, deklaratyvūs. Vien ta aplinkybė, jog nagrinėjant nurodytą bankroto bylą buvo priimta apeliantui nepalankių procesinių sprendimų, nepagrindžia apelianto prielaidų dėl teisėjo šališkumo.

Apeliacinis teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, jog pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui suinteresuotu asmeniu į procesą nebuvo įtraukta UAB „SKOMĖ“. Pažymėtina, jog minėtas juridinis asmuo į bylą įtrauktas bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija (t. 1, b. l. 71). Apeliacinis teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai dėl šio asmens įtraukimo į bylą pagrįstumo, kiek tai susiję su jo suinteresuotumu bylos baigtimi, nėra susiję su sprendžiamais teismo papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimais. Kita vertus, ta aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo į procesą įstojo savo iniciatyva, o ne pareiškėjo pageidavimu, neleidžia abejoti jo suinteresuotumu bylos procesine baigtimi ir nesudaro pagrindo išvadai, jog tokio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo UAB „BALTIC ARMS“ prašo iš apelianto priteisti 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalies pateikti įrodymai patvirtina, kad šias išlaidas sudarė atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl teismo papildomos nutarties parengimas (t. 2, b. l. 110). Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, įvertina nurodytų teisinių paslaugų rūšį, taip pat atsižvelgia į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.15 punktas) pateiktas rekomendacijas. Apeliacinis teismas nusprendžia, jog suinteresuoto asmens UAB „BALTIC ARMS“ naudai iš apelianto priteistinas 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. papildomą nutartį pakeisti.

Iš pareiškėjo Z. V. priteistą suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „SKOMĖ“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC ARMS“ naudai išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą sumažinti iki 600 Eur (po 300 Eur kiekvienam suinteresuotam asmeniui).

Priteisti iš Z. V. suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC ARMS“ naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                                                                             Gintaras Pečiulis