Civilinė byla Nr. e2A-169-372/2021 

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07236-2019-2

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.;

                                                                                 2.6.8.10.; 2.6.8.11.1.; 2.6.8.11.4.; 2.6.16.5.; 

                                                                                 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV investicija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juviga“ dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Vaivorykštė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VAV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Juviga“ dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 16436,30 Eur įsiskolinimą, 2987,60 Eur netesybų (delspinigių), 9350,00 Eur netesybų (baudos), 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos: už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki 2019 m. gruodžio 11 d. nuo 4593,87 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki pradinio ieškinio priėmimo nuo 887,85 Eur sumos; už laikotarpį nuo pradinio ieškinio priėmimo iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priėmimo nuo 4802,44 Eur sumos; už laikotarpį nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 28773,90 Eur sumos, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Vaivorykštė“ ir atsakovė 2018 m. spalio 18 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 2018/T-44, pagal kurią atsakovei nuomos teise buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos (plane pažymėtos indeksu Nr. 2-1, 57,78 kv. m. dalis) ir negyvenamosios patalpos (plane pažymėtos indeksu Nr. 2-36, 17,36 kv. m. dalis), iš viso išnuomota 75,14 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovė nurodė, jog nuomos sutarties 1.3 p. nustatyta, kad prekybos išnuomotose patalpose tikslas – pastovi atsakovės gamyba ir prekyba konditerijos gaminiais nuomotojos nustatytu darbo laiku. Nuomos sutarties 1.5.1 p. nustatytas 1280,00 Eur plius PVM nuomos mokestis per mėnesį. Nuomos sutarties 1.5.2 p. nustatytas 75,00 Eur plius PVM mokestis per mėnesį už administravimo ir kitas paslaugas (kiemo teritorijos ir automobilių stovėjimo aikštelės valymas, nekilnojamojo turto mokestis, žemės nuomos mokestis, patalpų apsauga ir draudimas). Nuomos sutarties 1.5.3 p. nustatyta, kad komunalines paslaugas (už sunaudotą elektros energiją pagal kontrolinio apskaitos skaitiklio parodymus, o už bendro naudojimosi patalpas proporcingai nuomojamų patalpų ploto ir pagalbinio ploto santykį) nuomininkė moka nuomotojai pagal pateiktą sąskaitą. Nuomos sutarties 1.6 p. nustatyta, kad nuomos terminas nustatomas 2 metams nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos.  Nuomos sutarties 3.2 p. nustatyta, kad už einamąjį mėnesį sąskaita faktūra už patalpų nuomą bei mokesčiai už praeito mėnesio komunalinius patarnavimus apmokama iki einamojo mėnesio 10 dienos. Nuomos sutarties 3.3 p. nustatyta, kad atsakovė per 10 dienų nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos sumokės nuomos sutarties 1.5.1 p. nurodyto vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio avansą. Trečiasis asmuo 2018 m. spalio 19 d. išrašė sąskaitą-faktūrą IŠANKST2018/T-44 1355,00 Eur sumai, kuri buvo sumažinta iki 1280,00 Eur 2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita-faktūra KREDIŠANKST2018/T-44. Atsakovė 2018 m. spalio 24 d. sumokėjo trečiajam asmeniui 1280,00 Eur avansą.

4.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta Trišalė sutartis tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens, pagal kurią visas nuomojamų patalpų savininko ir nuomotojo teises ir pareigas pagal nuomos sutartį trečiasis asmuo perdavė ieškovei, kuri tapo naująja nuomininke. Atsakovė pareiškė, kad ji sutinka tapti nuomojamų patalpų subnuomininke. Šalys susitarė, kad ieškovė toliau bus vadinama subnuomotoja, o atsakovė – subnuomininke, taip pat kad visos nuomos sutarties sąlygos ir šalių teisės bei pareigos nesikeičia.

5.       Ieškovė nurodė, kad savo, kaip subnuomotojos, pareigas įvykdė ir vykdo tinkamai. 2019 m. birželio 14 d. buvo surašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė nuomojamas patalpas. Akte buvo užfiksuota nuomojamų patalpų būklė, elektros ir šalto bei karšto vandens skaitiklių parodymai ir kt. Pagal nuomos sutarties 1.6 p. patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymas reiškia, kad nuo tos dienos prasidėjo 2 metų nuomos terminas, todėl nuomos sutartis turi galioti iki 2021 m. birželio 14 d.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė savo, kaip subnuomininkės, pareigą naudoti nuomojamas patalpas pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį vykdė ir vykdo netinkamai. Atsakovė buvo skolinga po 1639,55 Eur ((1280,00 Eur + 75,00 Eur) x 21 proc. PVM) nuomos mokesčio už 2019 m. spalio mėn. ir už lapkričio mėn. ir 426,92 Eur už 2019 m. rugsėjo mėn. komunalines paslaugas, iš viso 3706,02 Eur. Kadangi atsakovė nemokėjo 3279,10 Eur nuomos mokesčio ir 426,92 Eur už komunalines paslaugas, ieškovė pateikė prašymą dėl 3706,02 Eur įsiskolinimo priteisimo, įsiskolinimas buvo priteistas 2019 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymu, kuris vėliau buvo panaikintas.

7.       Ieškovė akcentavo, kad atsakovė privalėjo mokėti netesybas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nuomos sutarties 4.1 p. nustatyta, kad jeigu atsakovė nemoka nuomos ir kitų mokesčių laiku, nuomotoja turi teisę skaičiuoti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės vertinimu, atsakovė turėjo pareigą mokėti sutartines netesybas – 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, už laikotarpį iki 2019 m. lapkričio 14 d. buvo apskaičiuota 887,85 Eur netesybų, kurios buvo priteistos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu.

8.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. sumokėjo 3706,02 Eur, tačiau ieškovė prašė priteisti ir 2019 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymu buvo priteista iš viso 4593,87 Eur suma. Tai reiškia, kad iš atsakovės atliktos 3706,02 Eur įmokos pirmiausia buvo įskaitytos 887,85 Eur netesybos, likusi 2818,17 Eur (3706,02 Eur – 887,85 Eur) suma buvo įskaityta kaip dalinis nuomos mokesčio mokėjimas ir mokėjimas už komunalines paslaugas. Liko 887,85 Eur (3706,02 Eur – 2818,17 Eur) nuomos mokesčio ir mokėjimų už komunalines paslaugas nepriemoka, kuri priteistina iš atsakovės. Atitinkamai už laikotarpį nuo kitos dienos po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. įskaitytinai 0,2 proc. delspinigiai skaičiuotini nuo 3706,02 Eur sumos, o nuo 2019 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai 0,2 proc. delspinigiai skaičiuotini nuo 887,85 Eur sumos (tai sudaro 230,01 Eur).

9.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė turėjo sumokėti, tačiau nesumokėjo 1639,55 Eur nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų už 2019 m. gruodžio mėn. (2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV0945). Atsakovė taip pat turėjo sumokėti 700,32 Eur už komunalines paslaugas 2019 m. spalio mėn. (2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV0756 377,28 Eur sumai) ir lapkričio mėn. (2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV0979 323,04 Eur sumai). Dėl šių sąskaitų neapmokėjimo atsakovei skaičiuotini 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 94,71 Eur.

10.       Pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovė papildomai prašė priteisti 13208,58 Eur nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 13 d. įskaitytinai, taip pat mokėjimų už komunalines ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. įskaitytinai (2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1027 294,93 Eur sumai; 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1086 1639,55 Eur sumai; 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1168 241,72 Eur sumai; 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1242 1639,55 Eur sumai; 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1308 254,46 Eur sumai; 2020 m. kovo 2 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1383 1639,55 Eur sumai; 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1423 308,98 Eur sumai; 2020 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1498 1639,55 Eur sumai; 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1575 172,57 Eur sumai; 2020 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV651 1673,62 Eur sumai; 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1839 178,73 Eur sumai; 2020 m. birželio 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1776 1673,62 Eur sumai; 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1959 178,73 Eur sumai; 2020 m. liepos 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VAV1953 1673,62 Eur sumai). Dėl šių sąskaitų neapmokėjimo atsakovei papildomai priskaičiuoti 0,2 proc. delspinigiai, kurie sudaro 2662,88 Eur.

11.       Ieškovė nurodė, kad ieškinyje iš atsakovės buvo prašoma priteisti 1250,00 Eur (25 d. x 50,00 Eur) netesybų (baudos) už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovė papildomai prašė priteisti 8100,00 Eur (162 d. x 50,00 Eur) netesybų (baudos) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 13 d. įskaitytinai.

12.       Ieškovė nurodė, kad netesybos (bauda) priteistinos, kadangi 2019 m. gruodžio 2 d. atsakovė praktiškai nutraukė veiklą nuomojamose patalpose. Nuomos sutarties 2.2.16 p. nustatyta, kad nuomininkei pažeidus nustatytą darbo laiką ir/ar išnuomotų patalpų naudojimo tikslą, nevykdant veiklos, nuomininkė privalo sumokėti po 50 Eur baudą už kiekvieną dieną bei už nustatytą kiekvieną tokį pažeidimą ir atlyginti nuomotojos patirtą žalą. Ieškovės vertinimu, iš atsakovės priteistinos nuomos sutarties 2.2.16 p. nustatytos netesybos – 50,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Ieškovė pažymėjo, kad netesybos – 50,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną – nustatytos nuomos sutarties 2.2.16 p.; netesybos – 0,2 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną – nustatytos nuomos sutarties 4.1 p., t. y. tai yra sutartinės netesybos. Ieškovė akcentavo, kad šalys yra privatūs juridiniai asmenys, kurių tikslas – pelno siekimas; atsakovė vykdo gamybą ir prekybą konditerijos gaminiais įvairiose šalies vietose, todėl prekybinių patalpų nuomos sutartis atsakovei nėra naujas dalykas; būdamos verslo subjektais, šalys turi patirties verslo ir derybų srityje, todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes, inter alia pareigą mokėti netesybas kitai šaliai, ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas; šiuo atveju šalys, vadovaudamosi sutarčių laisvės ir kitais sutarčių teisės principais, nuomos sutartyje susitarė dėl sutartinių netesybų dydžio.

13.       Ieškovė pažymėjo, kad iki šiol siekia išsaugoti nuomos sutartį, kadangi nuomojamos patalpos kitam subjektui nėra išnuomotos, nes atsakovė nėra pranešusi ieškovei apie nuomos sutarties nutraukimą, taip pat nesikreipė į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Nuomojamose patalpose iki šiol yra atsakovės gamybinė ir prekybinė įranga – prekystaliai, vitrinos, lentynos ir kt.

14.       Ieškovė nurodė, jog jai yra žinoma, kad atsakovė siuntė laiškus trečiajam asmeniui, kuriuose iš pradžių siūlė trečiajam asmeniui nutraukti nuomos sutartį šalių sutarimu (2019 m. lapkričio 7 d. laiškas, kuris elektroniniu paštu išsiųstas tik 2019 m. lapkričio 11 d.), o 2019 m. lapkričio 22 d. laišku, kuris elektroniniu paštu išsiųstas tik 2019 m. gruodžio 3 d., pranešė apie tariamą nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019 m. gruodžio 2 d. (t. y. atgaline data), tačiau šie atsakovės trečiajam asmeniui siųsti laiškai nesukėlė ir negalėjo sukelti tokių teisinių pasekmių, kaip teisėtas nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą. Atsakovės atžvilgiu nuomotoja pagal nuomos sutartį ir trišalę sutartį yra ieškovė, o ne trečiasis asmuo, todėl nuomos sutarties nutraukimo ir/ar modifikavimo klausimais atsakovė turėjo kreiptis į ieškovę. Kad atsakovei yra žinoma, jog nuomotoja yra būtent ieškovė, patvirtina trišalė sutartis, 2019 m. birželio 14 d. perdavimo-priėmimo aktas, ieškovės anksčiau išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už nuomojamų patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, kurias atsakovė apmokėjo būtent ieškovei. Atsakovė dėl nuomos sutarties nutraukimo į ieškovę nesikreipė.

15.       Ieškovė pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kas yra nuomotojas, atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.496 straipsnyje nustatyta, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas. Šiuo atveju nuomos sutartis galioja iki 2021 m. birželio 14 d., t. y. terminas nėra suėjęs. Ieškovė nurodė, kad sutartinio nuomos sutarties nutraukimo pagrindo nebuvo; ieškovė nėra padariusi ne tik esminių, bet ir jokių nuomos sutarties pažeidimų; nėra CK 6.498 straipsnio 1 – 5 punktuose numatytų pagrindų, kadangi: nuomojamos patalpos yra naujai pastatytame pastate; nuomojamos patalpos yra tinkamos naudoti; nuomojamos patalpos perduotos atsakovei pagal 2019 m. birželio 14 d. perdavimo-priėmimo aktą; nuomojamos patalpos neturi trūkumų; nėra kitų nuomos sutartyje numatytų pagrindų šiai sutarčiai nutraukti. Ieškovės vertinimu, nuomos sutartis yra galiojanti, todėl atsakovė privalo ją vykdyti, inter alia naudoti nuomojamas patalpas pagal nuomos sutarties 1.3 p. nustatytą paskirtį, t. y. vykdyti pastovią gamybą ir prekybą konditerijos gaminiais nuomotojos nustatytu darbo laiku. Kadangi atsakovė to nedaro, ji privalo mokėti sutartines netesybas.

16.       Ieškovė nurodė, kad iš viso iš atsakovės priteistina 9350,00 Eur netesybų (baudos) už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. liepos 13 d. įskaitytinai, taip pat ir 1250,00 Eur (25 d. x 50,00 Eur) netesybų (baudos) už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai ir 8100,00 Eur (162 d. x 50,00 Eur) netesybų (baudos) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 13 d. įskaitytinai.

17.       Ieškovė akcentavo, kad nors atsakovė 2018 m. spalio 24 d. sumokėjo 1280,00 Eur avansą, šia suma nėra pagrindo mažinti priteistiną sumą, kadangi pagal nuomos sutarties 3.3 p. avansas grąžinamas pasibaigus nuomos sutarčiai ir pasirašius patalpų priėmimo-perdavimo aktą, o šiuo atveju nuomos sutarties galiojimo terminas nėra pasibaigęs ir nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktas nėra pasirašytas.

18.       Ieškovė pažymėjo, kad iš viso iš atsakovės priteistina 28773,90 Eur (16436,30 Eur + 2987,60 Eur + 9350,00 Eur).

19.       Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės priteistinos 8 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. 8 proc. metinės procesinės palūkanos priteistinos diferencijuotai, kadangi atsakovė dalį įsiskolinimo sumokėjo, bet to, ieškovė padidino ieškinio reikalavimus. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki 2019 m. gruodžio 11 d. 8 proc. metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo 4593,87 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki pradinio ieškinio priėmimo 8 proc. metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo 887,85 Eur sumos; už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo 8 proc. metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo 4802,44 Eur sumos; už laikotarpį nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priėmimo 8 proc. metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo 28 773,90 Eur sumos.

20.       Atsakovė UAB „Juviga“ atsiliepime prašė sumažinti netesybas iki realių nuostolių ir reikalavimus dėl netesybų atmesti. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriame prašė pripažinti 2018 m. spalio 18 d. Patalpų nuomos sutartį Nr. 2018/T-44 negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės arba pripažinti 2018 m. spalio 18 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2018/T-44 negaliojančia CK 6.228 straipsnio pagrindu nuo 2019 m. gruodžio 3 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Atsakovė nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d. tarp trečiojo asmens UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Juviga“ buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis, kuria UAB „Vaivorykštė“ išnuomojo UAB „Juviga“ patalpas (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Vaivorykštė“ turgavietės administravimą perdavė savo dukterinei/kontroliuojamai įmonei UAB „VAV investicija“, išnuomodama (duomenys neskelbtini) turgavietės patalpas, todėl 2018 m. gruodžio 18 d. trišale sutartimi UAB „Vaivorykštė“ nuomotojos teises ir pareigas perdavė UAB „VAV investicija“, o UAB „Juviga“ įgijo subnuomininkės statusą.

22.       Atsakovė pažymėjo, kad 2019 m. spalio mėn. ieškovė vienašališkai turgavietėje sutrumpino darbo laiką 2 val. nuo 8-19 val. iki 10-19 val. 2019 m. lapkričio 11 d. el. paštu atsakovė pateikė pranešimą UAB „Vaivorykštė“ dėl nuomos sutarties nutraukimo bendru sutarimu ar nuomos kainos sumažinimo; 2019 m. gruodžio 3 d. atsakovė pateikė pranešimą UAB „Vaivorykštė“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo, motyvuodama apribota galimybe naudotis patalpomis pagal paskirtį ir suklaidinimo, sudarant sutartį.

23.       Atsakovė pažymėjo, kad sudarant sutartį, ji buvo apgauta dėl esminių aplinkybių, tai sudaro pagrindą sutartį nutraukti CK 1.91 straipsnio pagrindu, o jeigu darytina išvada, kad sutartis sudaryta tinkamai, jos sąlygos, reguliuojančios teisę vienašališkai nutraukti sutartį, ir sąlyga, numatanti baudą už nuomininkės nesinaudojimą patalpomis, lemia šalių esminę nelygybę. Tai, atsakovės nuomone, sudaro pagrindą atsakovei šios sutarties atsisakyti. Atsakovė prašė teismo šią sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.228 straipsnio pagrindu.

24.       Atsakovė nurodė, kad derybose dėl sutarties pasirašymo UAB „Vaivorykštė“ atstovavęs asmuo atsakovės atstovui akcentavo, kad yra išnuomota daugiau kaip 90% patalpų, kuriose prekiaujama maisto prekėmis (šios tikrovės neatitinkančios aplinkybės buvo patvirtintos ir reklaminiame straipsnyje). Atsakovė pažymėjo, kad tai buvo esminė aplinkybė, nulėmusi jos apsisprendimą nuomotis patalpas turgavietėje, darant prielaidą, kad didelė prekių pasiūla užtikrins pakankamai didelius pirkėjų srautus bei pakankamas pajamas pelningai veiklai. Atsakovė nurodė, jog atidarius turgavietę, paaiškėjo, kad patalpų/prekystalių, kuriuose prekiaujama maisto prekėmis, buvo užimta tik 30-40%; esant mažai maisto produktų pasiūlai, turgavietėje lankėsi maži pirkėjų srautai, todėl atsakovės gaunamos pajamos iš prekybos vietos net nepadengdavo nuomos kainos, tai lėmė itin didelį veiklos nuostolingumą. Atsakovė akcentavo, kad UAB „Vaivorykštė“ atstovo pateikta melaginga informacija apie turgavietės patalpų užimtumą lėmė jos apsisprendimą sudaryti jai nenaudingą sutartį, kurios ji nebūtų sudariusi arba būtų sudariusi iš esmės kitokiomis sąlygomis, jeigu būtų žinojusi tikrąją situaciją apie patalpų užimtumą. Atsakovė prašė dėl jos valios trūkumo, sudarant sutartį, pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

25.       Atsakovė nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje yra sąlygų, kurios lemia esminę šalių nelygybę, tai sudaro pagrindą atsakovei atsisakyti sutarties ar bent jau pakeisti jos sąlygas. Atsakovė nurodė, jog sutarties 5 skyriaus „Sutarties galiojimas ir nutraukimas“ 5.2. p. yra numatyta tik išimtinė nuomotojos teisė vienašališkai nutraukti sutartį įvairiais pagrindais, kai nuomos santykių tęstinumas nuomotojai tampa potencialiai nenaudingas, o analogiškos nuomininkės teisės nutraukti sutartį, kai nuomos santykių tęstinumas tampa nuomininkei nebenaudingas, nėra numatyta. Dėl šios priežasties atsakovė, ieškovės valdomoje turgavietėje, nesant žmonių srautų ir nuomininkų prekybos pajamų, kurios siektų bent nuomos mokesčio dydį, yra priversta mokėti nuomos mokesčius ir komunalinius mokesčius (~1700 Eur/mėn.) iki sutarties galiojimo pabaigos ir patirti keliasdešimt tūkstančių siekiančius nuostolius. Atsakovės nuomone, toks sutartinis reguliavimas, kai viena šalių, esant jai nenaudingam sutarties tęstinumui, gali ją iš esmės bet kada nutraukti, o kita šalis, net ir patirdama milžiniškus nuostolius, yra priversta ją vykdyti iki termino pabaigos, lemia esminę šalių nelygybę, o tai sudaro pagrindą sutartį nutraukti CK 6.228 straipsnio pagrindu. Atsakovė pažymėjo, jog patalpomis nesinaudoja nuo 2019 m. gruodžio 3 d. ir yra raštu informavusi ieškovę apie savo ketinimą nutraukti sutartį, taip pat apie sutarties nutraukimą. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ji naudojosi patalpomis iki 2019 m. gruodžio 3 d., sutartis 6.228 straipsnio pagrindu turėtų būti nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 3 d.

26.       Atsakovė nurodė, jog ginčo sutartimi nuomininkė įgyja ne tik teisę naudotis išnuomotomis patalpomis, tačiau ir pareigą užtikrinti prekybos veiklą nuomojamose patalpose turgavietės darbo metu. Nors tokia pareiga nėra tiesiogiai apibrėžta sutartyje, sutarties 2.2.16 p. yra numatyta 50 Eur bauda už kiekvieną dieną, kai nuomininkė nevykdo veiklos nuomojamose patalpose. Vertinant šią sąlygą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi galimybės nutraukti sutarties ankščiau termino, akivaizdu, kad atsakovė, turgavietėje nesant pirkėjų srautų, turi ne tik patirti nuostolius, kuriuos sukelia pareiga mokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius iki sutarties termino pabaigos, tačiau šiuos nuostolius dar didinti, vykdant akivaizdžiai nuostolingą veiklą. To nedarant, atsakovė turi mokėti baudą, kuri (~1200 Eur) beveik atitinka nuomos mokestį (1280 Eur), nors nuomininkės veiklos nevykdymas negali sukelti jokios tiesioginės žalos ieškovei.

27.       Atsakovė akcentavo, kad sutartinis reguliavimas, numatytas 5.2 p. ir 2.2.16 p., lemia, kad sutarčiai tapus nenaudingai, ieškovė gali ją bet kada nutraukti, o atsakovė nenaudingos sutarties atveju turi ją vykdyti iki termino pabaigos ir patirti neadekvačiai didelius nuostolius, tai galima prilyginti teismų praktikoje įvardijamai „šokiruojančiai disproporcijai“. Įvertinusi CK 6.228 straipsnio 1 dalyje numatytą šalies teisę atsisakyti sutarties, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą, atsakovė prašė teismo pripažinti sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

28.       Atsakovė nurodė, kad pranešimai dėl sutarties nutraukimo per klaidą buvo pateikti ne UAB „VAV investicija“, o savininkei UAB „Vaivorykštė“; šios įmonės yra susijusios – UAB „VAV investicija“ yra arba UAB „Vaivorykštė“ dukterinė įmonė, arba valdoma to paties akcininko bei priklausanti jo valdomų įmonių grupei, turinčios buveinę tuo pačiu adresu. Atsakovė akcentavo, jog pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai yra žinoma apie atsakovės siųstus pranešimus ir jų turinį. Nors šie pranešimai buvo klaidingai adresuoti UAB „Vaivorykštė“, iš jų turinio yra aišku, kad jie skirti patalpų nuomotojai, tad UAB „VAV investicija“ visada buvo žinoma apie UAB „Juviga“ valią nutraukti sutartinius santykius.

29.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Vaivorykštė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti. Atsiliepime į priešieškinį prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nuomos sutarties sudarymo metu net nebuvo ginčo nuomos sutarties šalimi, todėl negali prisiimti atsakomybės už trečiojo asmens ir atsakovės ikisutartinius santykius.

30.       Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė teigia, jog vedant derybas dėl nuomos sutarties pasirašymo trečiąjį asmenį atstovavęs asmuo esą akcentavo, kad yra išnuomota daugiau kaip 90 proc. patalpų, kuriose prekiaujama maisto prekėmis, ir esą tai lėmė atsakovės apsisprendimą sudaryti nuomos sutartį, tačiau šiam teiginiui pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Su priešieškiniu pateiktas 2019-06-21 straipsnis nesusijęs su prieš beveik 8 mėnesius (2018-10-18), t. y. trečiajam asmeniui ir atsakovei sudarant nuomos sutartį, buvusia situacija. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad didžioji dalis patalpų ir prekybos vietų turgavietėje buvo išnuomotos, t. y. prieš trečiajam asmeniui ir atsakovei pasirašant nuomos sutartį, buvo išnuomota 1700,89 kv. m ploto arba 87,76 proc. nuomojamų patalpų ploto (visas nuomojamų patalpų plotas sudarė 1938,09 kv. m) ir 332 kv. m ploto arba 74,11 proc. nuomojamų prekybinių vietų (visas nuomojamų prekybinių vietų plotas sudarė 448 kv. m); nuomos sutarties sudarymo su atsakove metu išnuomotos patalpos ir prekybinės vietos sudarė net 85,20 proc. Trečiasis asmuo akcentavo, kad nuomos sutarties pasirašymo su atsakove metu dar vyko pastato statybos, buvo sudaromos patalpų ir prekybinių vietų nuomos sutartys, objektas dar neveikė, dėl šios priežasties trečiojo asmens atstovas net teoriškai negalėjo įvardinti jokio konkretaus skaičiaus atsakovei. Be to, jei tai būtų esminė aplinkybė, lėmusi atsakovės apsisprendimą dėl nuomos sutarties sudarymo, tokią sąlygą atsakovė galėjo prašyti trečiojo asmens įtraukti į nuomos sutartį, tačiau to niekada neprašė, todėl atsakovės teiginiai dėl trečiojo asmens atstovo apgaulės yra nepagrįsti.

31.       Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė yra verslininkė, turinti didelės patirties, vykdant savo veiklą, įskaitant ir patalpų nuomą, todėl jai taikomi didesni atidumo reikalavimai. Jokio spaudimo dėl laiko, ypatingos skubos, pasirašant nuomos sutartį, atsakovė nepatyrė, be to, visų derybų metu, sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo ir galėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba susilaikyti nuo nuomos sutarties sudarymo. Pati atsakovė darė prielaidą, kad didesnė prekių pasiūla užtikrins pakankamai didelius pirkėjų srautus bei pakankamas pajamas pelningai veiklai, taigi pati prisiėmė savo verslo riziką, nes šalys nei ikisutartinių santykių metu, nei sudarius nuomos sutartį nesitarė dėl jokių trečiojo asmens pareigų užtikrinti atsakovei kokius nors pirkėjų srautus ir (ar) jo apyvartos dydį, negarantavo, kad visoje turgavietėje bus koks nors nuomojamų patalpų ir prekybinių vietų užimtumas. Be to, pirkėjų srautas priklauso ir nuo atsakovės pardavinėjamos produkcijos kokybės, asortimento, kainodaros, aptarnavimo kokybės ir kitų veiksnių, kuriems daryti įtaką nei trečiasis asmuo, nei ieškovė negali.

32.       Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovė prašo pripažinti nuomos sutartį negaliojančia CK 6.228 straipsnio pagrindu nuo 2019 m. gruodžio 3 d., nors taip pat pareiškė reikalavimą pripažinti nuomos sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, todėl atsakovės pozicija nėra suprantama.

33.       Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad nuomotoja vienašališkai nutraukti nuomos sutartį turėjo teisę tik esant tam tikriems nuomininkės (atsakovės) veiksmams, t. y. visa patalpa ar jos dalis nuomininkės naudojama ne pagal paskirtį; yra subnuomojama ar perplanuojama be nuomotojos raštiško sutikimo (nuomos sutarties 5.2.1 p.); nuomininkė sąmoningai ar dėl neatsargumo blogina pastato, statinių, patalpų būklę (nuomos sutarties 5.2.2 p.); nuomininkė neleistinai teršia aplinką, nesaugo patalpų (nuomos sutarties 5.2.3 p.) ir kt. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovė priešieškinyje klaidingai nurodė, kad esą nuomotoja gali nutraukti nuomos sutartį, kai ji jai bus nebenaudinga, tai visiškai neatitinka tikrovės, nes nuomotojai tokia teisė atsirastų tik atsakovei nevykdant nuomos sutartyje numatytų esminių pareigų. Nuomotoja (ieškovė) dėl turimos vienašališko nutraukimo teisės nuomos sutarties 5.2 p. pagrindu negavo jokios neproporcingos naudos ir net nebandė ja pasinaudoti.

34.       Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovės teisės nutraukti nuomos sutartį anksčiau jos termino (vienašališkai) nebuvimas turėjo įtakos patalpų nuomos mokesčio dydžiui, t. y. šalims derinant nuomos sutarties sąlygas, atsakovė galėjo įtraukti tokią sąlygą į nuomos sutartį, tačiau jos nepageidavo, kadangi trečiasis asmuo, planuodamas savo pajamas ir atsižvelgdamas į turėtas investicijas į objektą, mažesnį nuomos mokestį taikė asmenims, kurie planavo ne trumpalaikį, o ilgesnį nei vienerių metų bendradarbiavimą, todėl atsakovė savo rizika ir atsakomybe prisiėmė šiuos įsipareigojimus ir privalėjo jų laikytis. Jei atsakovė vertino, kad nuomos sutarties sąlygos dėl jos nutraukimo yra nebepriimtinos, tai atsakovė galėjo kreiptis į ieškovę ir prašyti jas pakeisti arba, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė tiesiog nustojo išsinuomotose patalpose vykdyti veiklą.

35.       Trečiasis asmuo pažymėjo, kad priešieškinyje atsakovė kaip esminę šalių nelygybę nurodė ir nuomos sutarties 2.2.16. p. sąlygą, kad atsakovei nevykdant veiklos, ji privalo sumokėti po 50,00 Eur baudą už kiekvieną dieną, tačiau šią nuomos sutarties sąlygą trečiasis asmuo ir atsakovė derino, sudarydamos nuomos sutartį, ji abiem šalims buvo priimtina, todėl nesuprantama, kodėl atsakovei nusprendus nebevykdyti savo nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nuomos sutarties punktai dėl netesybų tapo nepagrįsti ir pažeidžiantys šalių (ne)lygybę. Atsakovė, sudarydama nuomos sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti nuomos sutarties nuostatas, įvertinti savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sudarydama nuomos sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl baudos), kad nuomos sutarties sudarymo metu nustatyto dydžio bauda už veiklos nevykdymą išsinuomotose patalpose būtų buvusi neprotinga, neatitinkanti rinkoje taikytų netesybų normų. Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad nuomos sutartyje yra šalių nelygybė ir nuomos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 6.228 straipsnio pagrindu nuo 2019 m. gruodžio 3 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

36.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu nuspręsta priešieškinio netenkinti, ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei UAB „VAV investicija“ iš atsakovės UAB „Juviga“ 16436,30 Eur skolos, 2780,96 Eur delspinigių, 2640,00 Eur baudą. Priteisti ieškovei UAB „VAV investicija“ iš atsakovės UAB „Juviga“ aštuonių procentų dydžio metines procesines palūkanas: už laikotarpį nuo 2019-11-18 iki 2019-12-11 nuo 4593,87 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2019-12-12 iki 2020-01-05 nuo 887,85 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2020-01-06 iki 2020-07-14 nuo 4802,44 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2020-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 21857,26 Eur sumos. Priteisti ieškovei UAB „VAV investicija“ iš atsakovės UAB „Juviga“ 2124,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžinti ieškovei UAB „VAV investicija“ 35,00 Eur permokėto žyminio mokesčio.

37.       Teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo ar ieškovė apgavo atsakovę, pateikdama realybės neatitinkančią ar melagingą informaciją apie išnuomotų patalpų kiekį, plotą, nutylėjo kažkokią kitą reikšmingą informaciją; nėra nustatyta tokių aplinkybių, ypač dėl lankytojų ir klientų srautų, kurios buvo žinomos ieškovei ar trečiajam asmeniui, sudarant ginčo sutartį, kurias žinodama, atsakovė nebūtų sudariusi sandorio. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nesuvokė sutarties sąlygų esmės, ją sudarė veikiama pašalinių, apgaulingų veiksnių, už kuriuos atsakingi trečiasis asmuo ar ieškovė. Teismas pažymėjo, jog atsakovė sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, tiesiog nepakankamai įvertino savo verslo vystymo galimybes konkrečiu adresu, neįvertino pirkėjų potencialo, nors būdama patyrusi verslininkė, galėjo tą padaryti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad ginčo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnį kaip sudaryta dėl apgaulės.

38.       Teismas nurodė, kad ginčo sutartyje šalys susitarė dėl jos nutraukimo galimybių. Teismas pažymėjo, jog sutartyje numatyta tik nuomotojos teisė nutraukti sutartį prieš terminą, tačiau tokia teisė susijusi su netinkamu nuomininkės pareigų pagal sutartį vykdymu, o ne su nuomotojos valia, kuria ji galėtų bet kada pasinaudoti savo nuožiūra. Teismas akcentavo, kad pagal šalių sudarytą sutartį nuomotoja, nuomininkei sutartį vykdant tinkamai, teisės nutraukti nuomos sutartį prieš terminą neturi; ieškovė šia sutarties nuostata ir nepasinaudojo, todėl negalima teigti, kad tokia sutarties nuostata nustatė esminę šalių nelygybę.

39.       Teismas nurodė, kad atsakovės teisė vienašališkai nutraukti ginčo sutartį sutartyje nebuvo numatyta, tad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė turi pagrindą reikalauti, jog sutartis būtų nutraukta kuriuo nors iš CK 6.498 straipsnyje numatytų pagrindų, nes tokių pagrindų atsakovė priešieškiniu ir neįrodinėjo. Teismas vertino, kad atsakovės nurodyti trūkumai dėl lankytojų ir klientų skaičiaus nėra objektyvūs CK 6.498 straipsnio prasme ir nepriklauso nuo ieškovės ar trečiojo asmens. Teismas akcentavo, kad ieškovė sutarties nenutraukė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad galimybės nutraukti ginčo sutartį atsakovės iniciatyva neįtraukimas į sutartį nustato esminę šalių nelygybę.

40.       Teismas nurodė, kad sutarties šalys ją sudarė laisva valia; atsakovė yra profesionali verslininkė, todėl visiškai nėra pagrindo daryti išvadą, kad sudarydama sutartį, atsakovė priklausė nuo trečiojo asmens, turėjo ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, buvo ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties. Teismas vertino, kad nuomos mokesčio dydžio aspektu baudos dydis yra pakankamai didelis, tačiau sutarta bauda yra netesybos, kurių dydis gali būti pripažįstamas protingo arba neprotingo dydžio, tačiau savaime toks susitarimas neprieštarauja įstatymui, sutarčių teisei ir akivaizdu, kad toks susitarimas dėl baudos sutarties sudarymo metu atsakovės, kaip profesionalios, patyrusios verslininkės, valią atitiko. Teismas sprendė, kad baudos numatymas negali būti pripažintas, kaip nustatantis esminę šalių nelygybę, tačiau numatyta bauda yra didelė ir turi būti mažinama, vertinant per netesybų protingumo prizmę.

41.       Teismas nurodė, kad pripažinti visą ginčo sutartį negaliojančia CK. 6.228 straipsnio pagrindu nuo 2019 m. gruodžio 3 d. vien tik dėl to, kad joje numatyta bauda už veiklos nevykdymą, nėra pagrindo, o tokią sutarties sąlygą dėl baudos pakeisti teismo sprendimu nėra pagrindo, kadangi atsakovė tokio reikalavimo nereiškė.

42.       Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė skaičiuotes, iš kurių matyti, kad atsakovė ieškovei skolinga 16436,30 Eur nuomos, administravimo mokesčio ir išlaidų komunaliniams patarnavimams už sutarties laikotarpį. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad iš atsakovės priteistinas 16436,30 Eur įsiskolinimas bei 2780,96 Eur delspinigių.

43.       Teismas vertino, kad ieškovės prašomos netesybos yra per didelės, kadangi ieškovė nenutraukė nuomos sutarties, taigi, išlaikė teisę reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio; ieškovė nepatiria jokių nuostolių dėl to, kad atsakovė nevykdo sutarties, kadangi jos reikalavimas dėl nuomos ir kitų mokesčių priteisimo tenkintinas; ieškovė taip pat turi teisę gauti delspinigius dėl uždelsto atsiskaitymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nutraukė veiklą prekybos centre, paliko savo tuščias patalpas su dalimi iškabų, įrangos elementų, tai neabejotinai neigiamai veikia viso prekybos centro įvaizdį, tai gali lemti viso prekybos centro patrauklumą lankytojams ir kitiems nuomininkams. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo yra pagrįstas. Teismas vertino, kad skaičiuotinos baudos už kiekvieną dieną dydis mažintinas iki 15 Eur už kiekvieną dieną ir iš atsakovės priteisė 2640,00 Eur baudą, skaičiuojamą iki 2020 m. liepos 13 d.

44.       Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos: už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki 2019 m. gruodžio 11 d. nuo 4593,87 Eur sumos; už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki pradinio ieškinio priėmimo nuo 887,85 Eur sumos; už laikotarpį nuo pradinio ieškinio priėmimo iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priėmimo nuo 4802,44 Eur sumos; už laikotarpį nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 28773,90 Eur sumos. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reikalavimų apimtis kito, teismas sprendė, kad prašymas tenkintinas, išskyrus paskutinę, galutinę priteistiną sumą, kuri priteistina mažesnė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

45.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Juviga“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „VAV investicija“ ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

45.1.                      Atsakovė sutinka su sprendimo dalimi ir šios dalies neskundžia, kuria: atmestas atsakovės reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl ieškovės apgaulės; atmestas ieškovės reikalavimas dėl 9,84 Eur delspinigių priteisimo, praleidus ieškinio senatį; atmestas ieškovės reikalavimas dėl 196,80 Eur delspinigių priteisimo, šioje dalyje atlikus neteisingus skaičiavimus; atmestas ieškovės reikalavimas dėl 550 Eur baudos priteisimo, praleidus ieškinio senatį; sumažintas baudos dydis nuo 8800 Eur iki 2640 Eur, taikant netesybų mažinimo institutą. Nepaisant to, priešieškinio reikalavimai, susiję su skundžiama sprendimo dalimi, visgi lemia poreikį prašyti naikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

45.2.                      Atsakovė esminę šalių nelygybę kildino ne iš šalių teisės nutraukti sutartį be kitos šalies kaltės, o šalių galios disproporcijos, atsirandančios iš šalių turimų priemonių, leidžiančių nutraukti nuostolingą sutartį. Toks sutartinis reguliavimas, pagal kurį nuomotoja gali nutraukti nuostolingą nuomos sutartį ir sumažinti savo nuostolius iki minimumo, o nuomininkė negali ir yra priversta vykdyti nuostolingą veiklą iki nuomos termino pabaigos, sukuria itin didelę šalių teisių disproporciją nuomininkės nenaudai. Nuomotoja, sudarydama tokią nuomos sutartį, prisiima itin nedidelę riziką, kad nuomos santykiai bus nuostolingi, ir gali šias aplinkybes kontroliuoti, o nuomininkės rizika yra ne tik gerokai didesnė, tačiau visiškai nekontroliuojama. Nuomininkė ne tik negali nutraukti nuostolingų santykių, bet ir negali sumažinti nuostolingos veiklos kaštų (nevykdyti veiklos nuomojamose patalpose), nes už tai yra baudžiama. Kompleksiškai vertinant tokį sutarties reguliavimą, kuris ne tik neleidžia nuomininkei nutraukti nuostolingų nuomos santykių, bet ir neleidžia sumažinti nuostolių, nutraukiant nuostolingą veiklą, darytina išvada, kad tarp sutarties šalių egzistuojanti nelygybė yra ne tik esminė, bet ir priskirtina „šokiruojančios nelygybės“ kategorijai. Esant tokiai didelei šalių teisių disproporcijai minėtoje srityje, atsakovė turi teisę CK 6.228 straipsnio pagrindu atsisakyti sutarties, nepaisant jos verslininkės statuso.

45.3.                      Atsakovė yra raštu informavusi ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2019 m. gruodžio 3 d. ir nesinaudojimą patalpomis nuo 2019 m. gruodžio 3 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė sutarties atsisakė 2019 m. gruodžio 3 d. Pranešimai dėl sutarties nutraukimo per klaidą buvo pateikti ne UAB „VAV investicija“, o patalpų savininkei UAB „Vaivorykštė“. UAB „VAV investicija“ yra arba UAB „Vaivorykštė“ dukterinė įmonė, arba valdoma to paties akcininko, priklausanti jo valdomų įmonių grupei, turinčios buveinę tuo pačiu adresu. Pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai yra žinoma apie atsakovės siųstus pranešimus ir jų turinį. Nors šie pranešimai buvo klaidingai adresuoti UAB „Vaivorykštė“, iš jų turinio yra aišku, kad jie skirti patalpų nuomotojai, tad UAB „VAV investicija“ visada buvo žinoma UAB „Juviga“ valia nutraukti sutartinius santykius, todėl tai neturėtų būti kliūtimi dėl sutarties nutraukimo.

45.4.                      Nors teismas atsižvelgė į dalį atsakovės argumentų dėl netesybų mažinimo ir netesybas ženkliai sumažino, tačiau atsakovė negali visiškai sutikti su tokiu sprendimu, nes teismas nepasisakė dėl vieno pagrindinių atsakovės argumentų – reikalavimų dėl netesybų visiško atmetimo arba sumažinimo dar didesne apimtimi. Atsakovė yra aiškiai išreiškusi savo valią nutraukti nuomos santykius su ieškove, 2019 m. gruodžio 3 d. nutraukė veiklą ir išsikraustė iš nuomojamų patalpų. Atsakovės prievolių pagal sutartį nevykdymas lemia ieškovės nuostolius, o kiekvienas protingas ir racionalus asmuo, juo labiau verslininkas, siektų kuo greičiau nutraukti santykius, kurie generuoja nuostolius. Nors ieškovė tokią teisę turi ir puikiai žino, tačiau ji nesinaudoja savo teise nutraukti sutartį, todėl didėja atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimas, o jo nedengiant, auga ieškovės nuostoliai. Pati ieškovė, sąmoningai vengdama pasinaudoti savo teise nutraukti sutartį, sąlygoja naujų netesybų ir delspinigių atsiradimą. Kadangi pati ieškovė yra didžiąja dalimi atsakinga už nuostolių (netesybų) atsiradimą, jų priteisimas iš atsakovės prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams; aplinkybė, kad dar nuo 2019 m. gruodžio mėn. ieškovė nenutraukia atsakovės nevykdomos sutarties, išrašo naujas sąskaitas ir skaičiuoja netesybas, rodo, kad faktiškai jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių nuostolių ieškovė nepatiria ir prekybos centro įvaizdžiui nėra daromas neigiamas poveikis. Priešingai, tokių santykių tęstinumas rodo, kad esama situacija ir jos palaikymas yra naudingas ieškovei, nes netesybų dėka ieškovė turi galimybę gauti papildomas pajamas, nepatirdama jokių neigiamų pasekmių. Toks ieškovės elgesys akivaizdžiai rodo, kad dėl atsakovės sutartinių prievolių nevykdymo ieškovė jokių nuostolių nepatiria, o netesybos yra naudojamos kaip įrankis neteisėtai praturtėti. Ieškovė turėtų teisę reikalauti netesybų, susidariusių iki 2020-01-01, nes visos kitos susidarė dėl jos pačios kaltės, tyčia tęsiant sutartinius santykius. Iki 2020-01-01 ieškovė yra paskaičiavusi 94,71 Eur delspinigių ir 1250 Eur baudos. Įvertinus tai, kad jokių realių nuostolių ieškovė nepatyrė, reikalavimas dėl baudos priteisimo turėtų būti atmestas, iš viso ieškovei turėtų būti priteista 94,71 Eur delspinigių, o kitoje dalyje reikalavimai dėl delspinigių ir baudos priteisimo turėtų būti atmesti.

46.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „VAV investicija“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti 968,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

46.1.                      Neaiškus apeliacinio skundo dalykas, apeliacijos ribos, neaišku, ar apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas visa apimtimi, ar tik ta sprendimo dalis, kurioje iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys. Neaišku, ar apeliaciniu skundu ginčijama ir ta sprendimo dalis, kurioje iš dalies atmestas ieškovės ieškinys. Dėl sprendimo dalies, kurioje atmestas priešieškinis, apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nepasisakoma, taigi pagal apeliacinio skundo rezoliucinę dalį darytina išvada, kad apeliacinio skundo dalyką sudaro tik ta sprendimo dalis, kurioje iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys ir toje dalyje prašoma priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Atsakovės sumokėto žyminio mokesčio dydis taip pat patvirtina, kad atsakovė sprendimo dalies, kurioje atmestas atsakovės priešieškinis, apeliaciniu skundu neskundžia. Neaiškus ir apeliacinio skundo pagrindas. Atsakovė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. ir tą jo dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų įsiskolinimą iki 2019 m. gruodžio 3 d. ir proporcingą delspinigių dalį.

46.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia, pakeisti ar nutraukti nuomos sutartį. Atsakovės teiginiai dėl tariamos šalių nelygybės, kaip pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, pakeisti ar nutraukti nuomos sutartį neturi pagrindo. Teismas pagrįstai pripažino, kad nuomos sutartyje ieškovei nesuteikta teisė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį vien dėl to, kad nuomos santykių tęstinumas nuomotojai tampa potencialiai nenaudingas. Nuomos sutarties punktai, kuriuose nustatyta, kada nuomotoja turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, niekada nebuvo „aktyvuoti“. Ieškovė nuomos sutarties vienašališkai nenutraukė, priešingai – siekia išsaugoti sutartį, o nuomojamos patalpos iki šiol kitiems nuomininkams nėra išnuomotos. Ieškovė iš nuomos sutarties negavo jokios neproporcingos naudos, kuri galėtų būti pagrindu bent svarstyti dėl nuomos sutarties modifikavimo.

46.3.                      Atsakovei buvo išnuomotos konkrečios patalpos be jokių papildomų sąlygų, t. y. trečiasis asmuo nei sudarant nuomos sutartį, nei vėliau, taip pat ir ieškovė, negarantavo ir negalėjo garantuoti atsakovei pirkėjų srautų, didelės apyvartos ar veiklos pelningumo. Nuomos sutarties sudarymas taip pat niekaip nebuvo siejamas su kitais (sub)nuomininkais, išnuomojamo pastato užimtumu ir pan. Veikla nuomojamose patalpose buvo vykdoma nuomininkės (subnuomininkės) rizika.

46.4.                      Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad CK 6.228 straipsnis turėjo būti taikomas todėl, kad nuomos sutarties 2.2.16 p. nustatyta, kad nuomininkei pažeidus nustatytą darbo laiką ir/ar išnuomotų patalpų naudojimo tikslą, nevykdant veiklos, nuomininkė privalo sumokėti po 50,00Eur baudą už kiekvieną dieną, nes tai esą lemia esminę šalių nelygybę. Tokie atsakovės teiginiai neturi pagrindo.

46.5.                      Atsakovė nepagrįstai skundžiasi dėl to, kad nuomos sutartyje nenustatyta atsakovės teisė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Terminuotos sutarties nutraukimas prieš terminą yra ne taisyklė, kaip nepagrįstai nurodė atsakovė, bet išimtis.

46.6.                      Atsakovė nurodė esą sutarties atsisakė, t. y. teisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį 2019 m. gruodžio 3 d. Tokie teiginiai neturi pagrindo, neatitinka teisės normų ir faktinių bylos aplinkybių. Nuomos sutartis yra galiojanti, todėl atsakovė privalo ją vykdyti, inter alia mokėti nuomos mokestį ir mokėjimus už komunalines paslaugas, naudoti nuomojamas patalpas pagal nuomos sutarties 1.3 p. nustatytą paskirtį. Kadangi atsakovė to nedarė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jos priteisė nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų įsiskolinimą, taip pat sutartines netesybas.

46.7.                      Ieškovė prašė priteisti 2987,60 Eur delspinigių, teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė dalį sutartinių netesybų už uždelsimo atsiskaityti laiką, kadangi nuomos sutarties 4.1 p. nustatyta, kad jeigu atsakovė nemoka nuomos ir kitų mokesčių laiku, nuomotoja turi teisę skaičiuoti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

46.8.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, esą iš jos buvo priteistos pernelyg didelės netesybos. Tokie teiginiai neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sumažino priteistinas netesybas (sumažino jas nuo 50,00 Eur iki 15,00 Eur už vieną veiklos nevykdymo dieną, t. y. 3,3 karto). Dar labiau mažinti netesybas nebuvo ir nėra pagrindo.

46.9.                      Nors ieškovė kaltinama, kad nesinaudoja teise nutraukti nuomos sutartį, tokie teiginiai neturi pagrindo. Ieškovė trišale sutartimi nuomininko teises ir pareigas pagal nuomos sutartį perėmė ne tam, kad nutrauktų nuomos sutartis su nuomininkais, bet tam, kad vykdytų nuomos sutartis. Būtent atsakovė, siekdama nutraukti nuomos sutartį, turėtų rodyti iniciatyvą, kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo arba bent jau kreiptis į ieškovę dėl nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

47.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

48.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 18 d. tarp UAB „Vaivorykštė“ (nuomotojos) ir UAB „Juviga“ (nuomininkės) buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. 2018/T-44, pagal kurios 1.1. punktą nuomotoja įsipareigojo perduoti nuomininkei nuomos teise nuomos laikotarpiui naudotis negyvenamųjų patalpų dalimi (57,78 kv. m.) ir patalpa (17,36 kv. m.), esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo už išnuomotas patalpas mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį ir kitus priklausančius mokėjimus už nuomotojos teikiamas būtinąsias bei eksploatacines paslaugas nurodytomis sąlygomis ir terminais bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Sutartie 1.3. punkte numatyta, kad išnuomotose patalpose prekybos tikslas – pastovi nuomininkės gamyba ir prekyba konditerijos gaminiais nuomotojos nustatytu darbo laiku. Sutarties 1.5. punkte šalys susitarė dėl nuomininkės nuomotojai mokėtinų mokesčių. Sutarties 1.6. punkte šalys susitarė, kad nuomojimo terminas nustatomas 2 metams nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Sutarties 2.2.16. punkte numatyta, kad nuomininkė įsipareigoja laikytis nustatyto nuomotojos turgavietės darbo laiko, kuris bus nustatomas apklausus visus nuomininkus, sudarant šią sutartį, atsižvelgiant į daugumos nuomininkų pageidavimus; patalpos privalo būti atidarytos ir patalpose turi būti realiai vykdoma veikla visomis dienomis nuomotojos nustatytu darbo laiku; nuomotojos nustatytų ar pakeistų darbo valandų privalo laikytis visi nuomininkai; daliniai išnuomotų patalpų uždarymai ir trumpalaikis prekybos nevykdymas galimi tik esant nuomotojos raštiškam sutikimui, visais kitais atvejais išnuomotų patalpų uždarymai ir veiklos nevykdymas yra draudžiami; pažeidus nustatytą darbo laiką ir/ar išnuomotų patalpų naudojimo tikslą, nevykdant veiklos, nuomininkė privalo sumokėti po 50 Eur baudą už kiekvieną dieną nuomotojai bei už nustatytą kiekvieną tokį pažeidimą ir atlyginti jos patirtą žalą. Sutarties 4.1. punkte buvo numatyta, jei nuomininkė nesumoka nuomos ir kitų mokesčių laiku, nuomotoja turi teisę skaičiuoti, o nuomininkė įsipareigoja sumokėti už kiekvieną uždelstą dieną 0,2 proc. delspinigius nuo apskaičiuotos sumos. Sutarties 5.2. punkte šalys susitarė, kad nuomotoja nuomos sutartį prieš terminą gali nutraukti neteismine tvarka, įspėjusi nuomininkę raštu prie 10 dienų, jei: visa patalpa ar jos dalis nuomininkės nuomojama ne pagal paskirtį, nurodytą sutarties 1.1. punkte, arba yra subnuomojama ar perplanuojama be nuomotojos raštiško sutikimo (5.2.1. punktas); nuomininkė sąmoningai ar dėl neatsargumo blogina pastato, statinių, patalpų būklę (5.2.2. punktas); nuomininkė neleistinai teršia aplinką, nesaugo patalpų (5.2.3. punktas); nuomininkė daugiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės vėluoja sumokėti už patalpų nuomą ar komunalines paslaugas ir gavusi nuomotojos raštišką įspėjimą nelikvidavo įsiskolinimo per nuomotojos nurodytą laiką arba tapo nemoki arba nesumoka viso ar dalies avanso, nurodyto sutarties 3.3. p. (5.2.4. punktas); nuomininkė du kartus per kalendorinius metus pažeidžia šios sutarties 2.2.6. p. ir (ar) 2.2.11. p., ir (ar) 2.2.13. p., ir (ar) 2.2.14. p., ir (ar) 2.2.15. p. reikalavimus (5.2.5. punktas); nuomininkė tinkamai ir/ar laiku nevykdo savo įsipareigojimų dėl sutarties 3.3. punkte numatytų avansinių mokėjimų atlikimo (5.2.6. punktas); nuomininkė ir/ar subnuomininkė ir/ar kitas asmuo, kuriam nuomininkė pilnai ar iš dalies perleido savo prievoles pagal šią sutartį, prieš tai informuodama nuomotoją raštu, neatlygina žalos, padarytos patalpoms ir/ar pastatui, kuri atsirado dėl jų kaltės ar už kurią jie yra atsakingi, ir tokia žala nebuvo atlyginta per 20 kalendorinių dienų nuo raštiško nuomotojos pranešimo išsiuntimo dienos (5.2.7. punktas); nuomininkė per 10 kalendorinių dienų nepradeda vykdyti, taip pat sutarties galiojimo laikotarpiu daugiau kaip 3 kalendorines dienas nevykdo veiklos patalpose, išskyrus sutartyje numatytus atvejus (5.2.8. punktas). Sutarties 5.3. punkte numatyta, kad šalys aiškiai susitaria, kad neatsižvelgiant į kitas šios sutarties nuostatas, nuomotoja turi teisę neturėdama (nepatirdama) jokių neigiamų pasekmių savo atžvilgiu, nemokėdama jokių kompensacijų ir/ar baudų, nesikreipdama į teismą dėl sutarties nutraukimo, nutraukti šią sutartį prieš terminą, įspėjusi apie tai raštu nuomininkę ne vėliau kaip prie 10 kalendorinių dienų iki nutraukimo, esant šios sutarties 5.2.1. – 5.2.8. punktuose numatytiems atvejams.

49.       2018 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „Vaivorykštė“, UAB „Juviga“ ir UAB „VAV investicija“ buvo sudaryta trišalė sutartis dėl patalpų nuomos šalių (nuomotojos ir nuomininkės) teisių ir pareigų perdavimo kitai nuomininkei ir subnuomininkei, kuria šalys susitarė, kad visas patalpų esamos savininkės ir dabartinės nuomotojos UAB „Vaivorykštė“ teises ir pareigas pagal 2018-10-18 patalpų nuomos sutartį Nr. 2018/T-44, sudarytą tarp UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Juviga“, perduoti naujajai patalpų nuomininkei (UAB „VAV investicija“), o senoji nuomininkė (UAB „Juviga“) su tuo visiškai ir pilna apimtimi sutinka ir patvirtina, kad sutinka tapti tų pačių patalpų subnuomininke, o jos sumokėtas avansas patalpų nuomotojai užskaitomas kaip subnuomininkės sumokėtas avansas naujajai nuomininkei (1. punktas); naujoji patalpų nuomininkė ir senoji nuomininkė, kuri tampa subnuomininke, perima visas be išimties senosios patalpų nuomininkės teises ir pareigas visiškai analogiškomis sąlygomis (2. punktas); toliau tarp senosios nuomininkės ir naujosios nuomininkės susiklostę teisiniai santykiai laikytini be išimties subnuomos santykiais, todėl naujoji nuomininkė yra vadinama subnuomotoja, o senoji nuomininkė – subnuomininke, o visos sutarties sąlygos ir abiejų šalių teisės bei pareigos nesikeičia ir nėra keičiamos, ir šis šalių susitarimas gali būti vertinamas tik kartu su 2018-10-18 patalpų nuomos sutartimi Nr. 2018/T-44 (3. punktas).

50.       Atsakovė UAB „Juviga“ 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė UAB „Vaivorykštė“ pasiūlymą dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių sutarimu, kuriame nurodė, kad turgavietės darbo laikas buvo sutrumpintas nuo 10 val. iki 19 val., todėl objektyviai sumažėjo trukmė, kada UAB „Juviga“ gali naudotis nuomojamomis patalpomis, gaunama nauda iš sutarties sumažėjusi apytiksliai 18%, tad turėtų būti sumažintas ir nuomos mokestis nuo 1280 Eur iki 1049,60 Eur. UAB „Juviga“ nurodė, kad iki sutarties sudarymo teiginiai apie būsimus nuomininkus ir pirkėjų srautus neatitiko tikrovės; šiuo metu dauguma patalpų nėra išnuomotos; turgavietė yra pustuštė; pirkėjai praktiškai nesilanko ir nėra pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis. Pažymėjo, kad patalpas nuomojosi išimtinai dėl nurodytų aplinkybių, kad turgavietės patalpos bus greitai užpildytos ir turgavietės prekių ir paslaugų pasiūla potencialiai leis jai tapti rimtu prekybos centru, tačiau šiems teiginiams nepasitvirtinus, UAB „Juviga“ buvo suklaidinta ar net apgauta. Akcentuota, kad UAB „Juviga“ nebeturi intereso tęsti tokių sutartinių santykių, nes ne tik buvo suklaidinta dėl esminių aplinkybių, susijusių su turgaviete, bet ir vienašališkai sutrumpintas patalpų naudojimo laikas, kas vertintina kaip trukdymas naudotis išnuomotomis patalpomis. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą sutarties nutraukimui. UAB „Juviga“ siūlė nutraukti sutartį abipusiu dvišaliu sutarimu, pagal kurį sutiktų sumokėti piniginę išmoką, lygią 2 mėnesių nuomos mokesčiui.

51.       UAB „Vaivorykštė“ 2019 m. lapkričio 15 d. UAB „Juviga“ pateikė atsakymą į pasiūlymą dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių sutarimu, kuriame nurodė, kad pripažįsta, jog UAB „VAV investicija“ yra dukterinė įmonė, tačiau tai yra skirtingi juridiniai asmenys, ir nors UAB „Vaivorykštė“ žinomos tam tikros aplinkybės apie sutarties vykdymo eigą, ji neturi jokio teisinio pagrindo nutraukti subnuomos santykių, kuriuos šalių susitarimu perdavė UAB „VAV investicija“, kaip subnuomotojai, ir UAB „Juviga“, kaip subnuomininkei. UAB „Vaivorykštė“ nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pasisakyti nei dėl turgavietės darbo laiko sutrumpinimo, nei dėl melagingų teiginių, esą dauguma patalpų turgavietėje yra neišnuomotos, o turgavietė esą yra pustuštė, bei nurodytų pagrindų dėl sutarties nutraukimo, nes šiais klausimais turi pasisakyti ir atsakyti ne UAB „Vaivorykštė“, o UAB „VAV investicija“.

52.       2019 m. lapkričio 22 d. pranešimu UAB „Juviga“ informavo UAB „Vaivorykštė“, kad nuo 2019 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia sutartį ir prašė informuoti, kada galėtų perduoti patalpas. Nurodė, kad buvo sumažinta UAB „Juviga“ galimybė naudotis nuomojamomis patalpomis, neužtikrinti žadėti pirkėjų srautai, ribojama UAB „Juviga“ iš patalpų potencialiai gautina nauda. Dėl šių priežasčių UAB „Juviga“ nebeturi intereso tęsti tokių sutartinių santykių, ir vertina, kad buvo suklaidinta dėl esminių aplinkybių, susijusių su turgaviete, vienašališkai sutrumpintas patalpų naudojimosi laikas, kas laikytina, kaip trukdymas naudotis išnuomotomis patalpomis, o tai sudaro pagrindą sutartį nutraukti.

53.       2019 m. gruodžio 10 d. raštu UAB „Vaivorykštė“ informavo UAB „Juviga“, kad gavusi jos pasiūlymą nutraukti patalpų nuomos sutartį, išsamiai jį pakomentavo 2019 m. lapkričio 15 d. rašte, t. y. kad UAB „Vaivorykštė“ negali nutraukti nuomos sutarties, nes neturi sudariusi jokios galiojančios nuomos sutarties, kurią būtų galima šalių susitarimu ar vienašališkai nutraukti; akcentavo, kad nėra tinkama šalis, kuriai UAB „Juviga“ siunčia raštus su nepagrįstais ir neteisėtais reikalavimais.

54.       Į bylą pateiktos 2019-11-14, 2020-01-02, 2020-07-13 UAB „Juviga“ skolos ir delspinigių skaičiuotės, 2020-07-13 baudos skaičiuotė, atsakovei išrašytos sąskaitos-faktūros, mokėjimai.

Dėl ginčo esmės

55.       Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad esminę šalių nelygybę kildino ne iš šalių teisės nutraukti sutartį be kitos šalies kaltės, o šalių galios disproporcijos, atsirandančios iš šalių turimų priemonių, leidžiančių nutraukti nuostolingą sutartį. Atsakovės vertinimu, toks sutartinis reguliavimas, pagal kurį nuomotoja gali nutraukti nuostolingą nuomos sutartį ir sumažinti savo nuostolius iki minimumo, o nuomininkė negali ir yra priversta vykdyti nuostolingą veiklą iki nuomos termino pabaigos, sukuria itin didelę šalių teisių disproporciją nuomininkės nenaudai. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kad pagal šalių sudarytą sutartį nuomininkė ne tik negali nutraukti nuostolingų santykių, bet ir negali sumažinti nuostolingos veiklos kaštų (nevykdyti veiklos nuomojamose patalpose), nes už tai yra baudžiama, tad darytina išvada, kad tarp sutarties šalių egzistuojanti nelygybė yra ne tik esminė, bet ir priskirtina „šokiruojančios nelygybės“ kategorijai. Atsakovės vertinimu, esant tokiai didelei šalių teisių disproporcijai, atsakovė turi teisę CK 6.228 straipsnio pagrindu atsisakyti sutarties, nepaisant jos verslininkės statuso. Atsakovė pažymėjo, jog yra raštu informavusi ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2019 m. gruodžio 3 d., todėl laikytina, kad atsakovė sutarties atsisakė 2019 m. gruodžio 3 d.

56.       CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė (CK 6.228 straipsnio 3 dalis).

57.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.228 straipsnio nuostatos aiškinamos pabrėžiant išimtinį šio instituto pobūdį bei būtinybę jį taikant derinti sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principus su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2012; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016). Sutarties šalies reikalavimas vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismo gali būti patenkintas ne dėl bet kokio neatitikimo tarp sutarties šalių tarpusavio prievolių, o tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą; tokia teismo išvada turi būti pagrįsta CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu (be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020).

58.       Atsakovės vertinimu, toks sutartinis reguliavimas, pagal kurį nuomotoja gali nutraukti nuostolingą nuomos sutartį ir sumažinti savo nuostolius iki minimumo, o nuomininkė negali ir yra priversta vykdyti nuostolingą veiklą iki nuomos termino pabaigos, sukuria itin didelę šalių teisių disproporciją nuomininkės nenaudai.

59.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Patalpų nuomos sutarties 5.2. punkte šalys susitarė, kad nuomotoja nuomos sutartį prieš terminą gali nutraukti neteismine tvarka, įspėjusi nuomininkę raštu prie 10 dienų, jei: visa patalpa ar jos dalis nuomininkės nuomojama ne pagal paskirtį, nurodytą sutarties 1.1. punkte, arba yra subnuomojama ar perplanuojama be nuomotojos raštiško sutikimo (5.2.1. punktas); nuomininkė sąmoningai ar dėl neatsargumo blogina pastato, statinių, patalpų būklę (5.2.2. punktas); nuomininkė neleistinai teršia aplinką, nesaugo patalpų (5.2.3. punktas); nuomininkė daugiau kaip 10 kalendorinių dienų iš eilės vėluoja sumokėti už patalpų nuomą ar komunalines paslaugas ir gavusi nuomotojos raštišką įspėjimą nelikvidavo įsiskolinimo per nuomotojos nurodytą laiką arba tapo nemoki arba nesumoka viso ar dalies avanso, nurodyto sutarties 3.3. p. (5.2.4. punktas); nuomininkė du kartus per kalendorinius metus pažeidžia šios sutarties 2.2.6. p. ir (ar) 2.2.11. p., ir (ar) 2.2.13. p., ir (ar) 2.2.14. p., ir (ar) 2.2.15. p. reikalavimus (5.2.5. punktas); nuomininkė tinkamai ir/ar laiku nevykdo savo įsipareigojimų dėl sutarties 3.3. punkte numatytų avansinių mokėjimų atlikimo (5.2.6. punktas); nuomininkė ir/ar subnuomininkė ir/ar kitas asmuo, kuriam nuomininkė pilnai ar iš dalies perleido savo prievoles pagal šią sutartį, prieš tai informuodama nuomotoją raštu, neatlygina žalos, padarytos patalpoms ir/ar pastatui, kuri atsirado dėl jų kaltės ar už kurią jie yra atsakingi, ir tokia žala nebuvo atlyginta per 20 kalendorinių dienų nuo raštiško nuomotojos pranešimo išsiuntimo dienos (5.2.7. punktas); nuomininkė per 10 kalendorinių dienų nepradeda vykdyti, taip pat sutarties galiojimo laikotarpiu daugiau kaip 3 kalendorines dienas nevykdo veiklos patalpose, išskyrus sutartyje numatytus atvejus (5.2.8. punktas). Sutarties 5.3. punkte numatyta, kad šalys aiškiai susitaria, kad neatsižvelgiant į kitas šios sutarties nuostatas, nuomotoja turi teisę neturėdama (nepatirdama) jokių neigiamų pasekmių savo atžvilgiu, nemokėdama jokių kompensacijų ir/ar baudų, nesikreipdama į teismą dėl sutarties nutraukimo, nutraukti šią sutartį prieš terminą, įspėjusi apie tai raštu nuomininkę ne vėliau kaip prie 10 kalendorinių dienų iki nutraukimo, esant šios sutarties 5.2.1. – 5.2.8. punktuose numatytiems atvejams.

60.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė ir trečiasis asmuo laisva valia sudarė Patalpų nuomos sutartį, taip pat susitarė, kad nuomos terminas yra 2 metai nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 1.6. punktas). Minėta, kad sutartyje šalys susitarė ir dėl jos nutraukimo galimybių, tačiau, kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, sutartyje numatyta tik nuomotojos teisė nutraukti sutartį prieš terminą. Patalpų nuomos sutarties nuostatos patvirtina ir tai, kad ieškovės teisė nutraukti sutartį yra susijusi su netinkamu nuomininkės pareigų pagal sutartį vykdymu, o ne su nuomotojos valia, kuria ji galėtų bet kada pasinaudoti savo nuožiūra. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Patalpų nuomos sutartį nuomotoja, nuomininkei sutartį vykdant tinkamai, teisės nutraukti nuomos sutartį prieš terminą neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė šia sutarties nuostata nepasinaudojo.

61.       Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kad pagal šalių sudarytą sutartį nuomininkė ne tik negali nutraukti nuostolingų santykių, bet ir negali sumažinti nuostolingos veiklos kaštų (nevykdyti veiklos nuomojamose patalpose), nes už tai yra baudžiama, kadangi sutarties 2.2.16. punkte yra numatyta 50 Eur bauda už kiekvieną dieną, kai nuomininkė nevykdo veiklos nuomojamose patalpose.

62.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Patalpų nuomos sutarties 2.2.16. punkte šalys susitarė, jog pažeidus nustatytą darbo laiką ir/ar išnuomotų patalpų naudojimo tikslą, nevykdant veiklos, nuomininkė privalo sumokėti po 50 Eur baudą už kiekvieną dieną nuomotojai bei už nustatytą kiekvieną tokį pažeidimą ir atlyginti jos patirtą žalą.

63.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad baudos numatymas sutartyje kitai šaliai (ieškovei) pranašumą suteikia tik tuo atveju, jeigu atsakovė pažeistų nustatytą darbo laiką ir/ar išnuomotų patalpų naudojimo tikslą, nevykdytų veiklos, o ne nuo sutarties sudarymo momento. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokios baudos numatymas negali būti pripažintas, kaip nustatantis esminę šalių nelygybę.

64.       Byloje nėra duomenų, atsakovė taip pat nenurodė, kad ginčo šalių nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties egzistavo sutarties sudarymo metu. Atsakovė byloje nenurodė, kad ieškovė turėjo pranašumą verslo ar derybų srityje ar, kad ieškovė nesąžiningai pasinaudojo atsakove dėl atsakovės silpnesnės ekonominės padėties ar kitų aplinkybių, išvardytų CK 6.228 straipsnio 1 dalyje, taip pat kad dėl sudarytos sutarties sąlygų atsakovė neturėjo galimybės derėtis. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovė yra profesionali verslininkė, todėl visiškai nėra pagrindo spręsti, kad sudarydama sutartį ji priklausė nuo trečiojo asmens, turėjo ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, buvo ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties.

65.       Darytina išvada, kad visos aplinkybės dėl nuomos sutarties sąlygų atsakovei buvo žinomos ir suprantamos, ji galėjo įvertinti sutartimi prisiimamas teise ir pareigas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Patalpų nuomos sutartimi buvo įteisinta ginčo šalių nelygybė, iš esmės nepateisinamai pažeidžianti atsakovės teises. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutartinių santykių šalims susitarus dėl esminių Patalpų nuomos sutarties sąlygų ir tai įtvirtinus rašytine sutartimi, sutartis privalo būti vykdoma pagal joje nustatytas (sutartas) sąlygas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o pripažinti ginčo sutartį negaliojančia CK 6.228 straipsnio pagrindu nuo 2019 m. gruodžio 3 d. nėra pagrindo.

66.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog yra informavusi ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2019 m. gruodžio 3 d. ir nesinaudojimą patalpomis nuo 2019 m. gruodžio 3 d. Atsakovės vertinimu, ji sutarties atsisakė 2019 m. gruodžio 3 d., tik pranešimai dėl sutarties nutraukimo per klaidą buvo pateikti ne UAB „VAV investicija“, o patalpų savininkei UAB „Vaivorykštė“, kurios yra susijusios. Atsakovės nuomone, nors pranešimai buvo klaidingai adresuoti UAB „Vaivorykštė“, iš jų turinio yra aišku, kad jie skirti patalpų nuomotojai, tad UAB „VAV investicija“ visada buvo žinoma UAB „Juviga“ valia nutraukti sutartinius santykius, todėl tai neturėtų būti kliūtimi dėl sutarties nutraukimo.

67.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimu UAB „Juviga“ informavo UAB „Vaivorykštė“, kad nuo 2019 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia sutartį ir prašė informuoti, kada galėtų perduoti patalpas. Nurodė, kad buvo sumažinta UAB „Juviga“ galimybė naudotis nuomojamomis patalpomis, neužtikrinti žadėti pirkėjų srautai, ribojama UAB „Juviga“ iš patalpų potencialiai gautina nauda. Dėl šių priežasčių UAB „Juviga“ nebeturi intereso tęsti tokių sutartinių santykių, mano, kad buvo suklaidinta dėl esminių aplinkybių, susijusių su turgaviete, vienašališkai sutrumpintas patalpų naudojimo laikas, kas vertintina, kaip trukdymas naudotis išnuomotomis patalpomis, o tai sudaro pagrindą sutartį nutraukti.

68.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

69.       CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

70.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Patalpų nuomos sutarties nuostatas, konstatuoja, kad atsakovės teisė vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį Patalpų nuomos sutartyje nebuvo numatyta, taigi sutartinio Patalpų nuomos sutarties nutraukimo pagrindo nebuvo. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovė būtų sutarties nevykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, t. y. byloje nenustatyta ir įstatyminių Patalpų nuomos sutarties nutraukimo pagrindų.

71.       Minėta, jog Patalpų nuomos sutarties 1.6. punkte šalys susitarė, jog nuomojimo terminas nustatomas 2 metams nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos.

72.       Nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų (CK 6.479 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu (CK 6.479 straipsnio 2 dalis). Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka (CK 6.496 straipsnis). Nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti; 2) daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti; 3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 4) perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai (CK 6.498 straipsnis).

73.       Atsižvelgdamas į civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ginčo dėl patalpų remonto tarp šalių nebuvo, pretenzijų, kad patalpos yra netinkamos naudoti, atsakovė nereiškė, patalpos buvo perduotos atsakovei pagal 2019 m. birželio 14 d. perdavimo-priėmimo aktą, naudotis patalpomis nebuvo ir nėra trukdoma, išnuomotos patalpos objektyvių trūkumų neturi, kitų nuomos sutartyje numatytų pagrindų sutartį nutraukti nėra. Tad šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė turi pagrindą reikalauti, jog sutartis būtų nutraukta kuriuo nors iš CK 6.498 straipsnyje numatytų pagrindų, nes tokių pagrindų atsakovė byloje ir neįrodinėjo. Be to, CK 6.498 straipsnyje numatyti atvejai yra tik pagrindas kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, bet ne pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį.

74.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog yra aiškiai išreiškusi savo valią nutraukti nuomos santykius su ieškove, kad 2019 m. gruodžio 3 d. nutraukė veiklą ir išsikraustė iš nuomojamų patalpų. Atsakovės vertinimu, jos prievolių pagal sutartį nevykdymas lemia ieškovės nuostolius, tačiau ieškovė nesinaudoja savo teise nutraukti sutartį, todėl didėja atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimas, o jo nedengiant, auga ieškovės nuostoliai. Atsakovės vertinimu, pati ieškovė, sąmoningai vengdama pasinaudoti savo teise nutraukti sutartį, sąlygoja naujų netesybų ir delspinigių atsiradimą, todėl jų priteisimas iš atsakovės prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Atsakovė pažymėjo, jog aplinkybė, kad dar nuo 2019 m. gruodžio mėn. ieškovė nenutraukia atsakovės nevykdomos sutarties, išrašo naujas sąskaitas ir skaičiuoja netesybas, rodo, kad faktiškai jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių nuostolių ieškovė nepatiria ir prekybos centro įvaizdžiui nėra daromas neigiamas poveikis; priešingai – tokių santykių tęstinumas rodo, kad esama situacija ir jos palaikymas yra naudingas ieškovei, nes netesybų dėka ieškovė turi galimybę gauti papildomas pajamas, nepatirdama jokių neigiamų pasekmių. Atsakovės vertinimu, ieškovė turėtų teisę reikalauti netesybų, susidariusių iki 2020-01-01, nes visos kitos susidarė dėl jos pačios kaltės, tyčia tęsiant sutartinius santykius. Atsakovė akcentavo, kad įvertinus tai, kad jokių realių nuostolių ieškovė nepatyrė, reikalavimas dėl baudos priteisimo turėtų būti atmestas, iš viso ieškovei turėtų būti priteista 94,71 Eur delspinigių, o kitoje dalyje reikalavimai dėl delspinigių ir baudos priteisimo turėtų būti atmesti.

75.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

76.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

77.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

78.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Patalpų nuomos sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, kad jei nuomininkė nesumoka nuomos ir kitų mokesčių laiku, nuomotoja turi teisę skaičiuoti, o nuomininkė įsipareigoja sumokėti už kiekvieną uždelstą dieną 0,2 proc. delspinigius nuo apskaičiuotos sumos. Patalpų nuomos sutarties 2.2.16. punkte šalys susitarė, kad nuomininkė įsipareigoja laikytis nustatyto nuomotojos turgavietės darbo laiko, kuris bus nustatomas apklausus visus nuomininkus, sudarant šią sutartį, atsižvelgiant į daugumos nuomininkų pageidavimus; patalpos privalo būti atidarytos ir patalpose turi būti realiai vykdoma veikla visomis dienomis nuomotojos nustatytu darbo laiku; nuomotojos nustatytų ar pakeistų darbo valandų privalo laikytis visi nuomininkai; daliniai išnuomotų patalpų uždarymai ir trumpalaikis prekybos nevykdymas galimi tik esant nuomotojos raštiškam sutikimui, visais kitais atvejais išnuomotų patalpų uždarymai ir veiklos nevykdymas yra draudžiami; pažeidus nustatytą darbo laiką ir/ar išnuomotų patalpų naudojimo tikslą, nevykdant veiklos, nuomininkė privalo sumokėti po 50 Eur baudą už kiekvieną dieną nuomotojai bei už nustatytą kiekvieną tokį pažeidimą ir atlyginti jos patirtą žalą.

79.       Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.228 straipsnio pagrindu yra nepagrįsti, konstatuotina, kad ginčo nuomos sutartis yra galiojanti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju šalys susitarė dėl tam tikrų nuomojamų patalpų naudojimo sąlygų, tačiau atsakovė šių sutarties sąlygų neįvykdė.

80.       Ieškovė atsakovei apskaičiavo ir prašė priteisti 2987,60 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktoje skaičiuotėje nurodytus skaičiavimus bei į atsakovės nurodytus argumentus, nurodė, jog yra pagrindas sutikti su atsakovės pozicija, kad sąskaitoje-faktūroje Nr. VAV1086 (1639,55 Eur) apmokėjimo terminas numatytas 2020-01-10, delspinigiai skaičiuotini nuo 2020-01-11, apskaičiavimas padarytas iki 2020-07-13, todėl susidaro 185 dienos, o mėnesiais skaičiuojamas terminas viršytas 3 dienomis, vienos dienos delspinigiai sudaro 3,28 Eur. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad delspinigiai šiuo atveju mažintini 9,84 Eur. Delspinigių pagal sąskaitą-faktūrą Nr. VAV1383 (1639,55 Eur) yra prašoma priteisti už 185 dienas, sąskaitos apmokėjimo terminas 2020-03-10, delspinigiai skaičiuotini nuo 2020-03-11, apskaičiavimas padarytas iki 2020-07-13, bet nurodant 185 dienas, šį laikotarpį sudaro 125 dienos, neteisingai apskaičiuota delspinigių už 60 dienų, vienos dienos delspinigiai sudaro 3,28 Eur. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad delspinigiai šiuo atveju mažintini 196,80 Eur. Teismas ieškovei iš atsakovės iš viso priteisė 2780,96 Eur delspinigių.

81.       Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės baudą (9350,00 Eur) už sutarties nevykdymą, skaičiuojant nuo 2019-12-03. Spręsdamas dėl baudos dydžio, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad skaičiuotinos baudos už kiekvieną dieną dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 15 Eur už kiekvieną dieną. Teismas nurodė, kad pirminis ieškinys buvo pareikštas 2020-01-02, todėl ieškovė baudos už 2019 m. gruodžio mėnesį reikalauja pagrįstai, nauji ieškinio reikalavimai buvo pateikti 2020-07-14, kaip ir delspinigių, taip ir baudos atveju gali būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, teisė reikalauti baudos atsirado 2020-01-01, todėl pirmų 14 sausio dienų viršija senaties terminą, tuo laikotarpiu buvo 11 prekybos centro darbo dienų, kurios priteisiant baudą dėl atsakovės prašomos senaties neįskaičiuotinos, todėl pagal skaičiuotę bauda skaičiuotina už 151 dieną. Teismas pažymėjo, kad per prašomą priteisti laikotarpį iš viso susidaro 151 prekybos centro darbo diena 2020 m. ir 25 dienos 2019 m., iš viso 176 dienos, už kurias skaičiuotina bauda. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2640,00 Eur baudą, skaičiuojamą iki 2020-07-13.

82.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė dalį sutartinių netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, kadangi Patalpų nuomos sutarties 4.1 punkte šalių buvo susitarta, kad jeigu atsakovė nemoka nuomos ir kitų mokesčių laiku, nuomotoja turi teisę skaičiuoti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Įvertinęs Patalpų nuomos sutarties 2.2.16 punktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistina bauda, kurios dydį, atsižvelgęs į CK 6.73 straipsnio 2 dalį, sumažino.

83.       CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

84.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

85.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, atsižvelgė į tai, kad ieškovė nenutraukė nuomos sutarties, išlaikė teisę reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio (ieškovė nepatiria jokių nuostolių dėl to, kad atsakovė nevykdo sutarties, kadangi jos reikalavimas dėl nuomos ir kitų mokesčių priteisimo tenkintinas); ieškovė taip pat turi teisę gauti delspinigius dėl uždelsto atsiskaitymo; baudos dydis faktiškai siekia nuomos dydį; ieškovė išnuomos didžiulio ploto patalpas kitam prekybos tinklui, todėl esminės žalos atsakovės pasitraukimas padaryti negalėjo ir negali.

86.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai.

87.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinas netesybas nuo 50,00 Eur iki 15,00 Eur už vieną veiklos nevykdymo dieną. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog dar labiau mažinti netesybas ar iš viso nuo jų atleisti atsakovę nėra pagrindo, kadangi taip būtų paneigta netesybų, kaip prievolių užtikrinimo priemonių, esmė ir prasmė bei suteiktas nepagrįstas pranašumas prievolę pažeidžiančiai šaliai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog pati ieškovė yra didžiąja dalimi atsakinga už nuostolių (netesybų) atsiradimą, jog jokių realių nuostolių ieškovė nepatyrė ir reikalavimai dėl delspinigių (išskyrus 94,71 Eur sumą) ir baudos priteisimo turėtų būti atmesti, yra nepagrįsti ir atmestini kaip neįrodyti.

Dėl bylos procesinės baigties

88.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

89.       Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

90.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

91.       Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės UAB „Juviga“ apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės UAB „VAV investicija“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2020 m. gruodžio 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo į UAB „Juviga“ apeliacinį skundą rengimas), kurios suma 968,50 Eur, bei 2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 968,50 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

92.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

93.       Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „VAV investicija“ iš atsakovės UAB „Juviga“ priteistina 968,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Juviga“ (įmonės kodas 300091743) ieškovei UAB „VAV investicija“ (įmonės kodas 300974736) 968,50  Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Egidijus Mockevičius

                                                                                Birutė Simonaitienė

                                                                                Vilija Valantienė