Civilinė byla Nr. e2-6216-1097/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36292-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“ atstovei G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ADMI“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BR Finance“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „ADMI“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 550 Eur žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu buvo apdraudusi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 23 d. apdraustasis turtas buvo užlietas dėl gyvenamajame name trūkusių bendro naudojimo vamzdžių. Ieškovė dėl apgadino apdrausto turto išmokėjo draudėjui 550 Eur draudimo išmoką ir jai perėjo teisė reikalauti atlyginti šią žalą iš atsakingo asmens subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnis). Ieškovės teigimu, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės. Atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, todėl prisiėmė visą su tuo susijusią riziką ir privalo atlyginti padarytą 550 Eur žalą.

3.       Atsakovė UAB ,,ADMI“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo ir techninės priežiūros paslaugas 2016 m. liepos 29 d. Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-191, sudarytos atsakovės ir Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos sutarties dalyvių, pagrindu. Sutartyje yra nustatytos atsakovės darbų ir veiklų ribos, o visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastato remontu / darbais, priima jungtinės veiklos dalyviai. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti administratoriui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Vadovaujantis jungtinės veiklos dalyvių ir atsakovės sudaryta sutartimi, visa informacija, susijusi su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų patikrinimais (stebėjimais), yra perduodama daugiabučio namo jungtinės veiklos įgaliotiniui. Be to, namas yra pakankamai naujos statybos ir daugumai darbų galioja statytojo garantijos darbams bei medžiagoms. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti žalos atsiradimą, nepadarė, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl atsakovės civilinė atsakomybė kilti negali.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog vykdytų įsipareigojimus pagal Administravimo sutartį; nėra įrodymų, jog ji nuolat teiktų gyventojams pasiūlymus dėl turto priežiūros bei defektų šalinimo, o pastarieji atsisakytų atlikti reikiamus remonto darbus. Nors teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad priėmė administravimui vamzdynus, tačiau neįrodė, jog būtų tinkamai informavusi jungtinės veiklos dalyvius apie vamzdynų netinkamumą, nors jungtinės veiklos sutartimi atsakovei buvo suteikta teisė šaukti savininkų susirinkimus.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė yra tik įgaliotinių valios vykdytoja; nuosekliai atlieka kasmetines pastato apžiūras, tačiau viską sprendžia įgaliotiniai. Namo vamzdynai buvo perimti administratorės, tačiau jie nekokybiškai įrengti, už ką turėtų būti atsakingas statytojas / rangovas. Namui dar taikoma statytojo garantija, tačiau statytojas nevykdo savo prievolių, su juo neįmanoma susisiekti. Vandens išsiliejimas buvo vienkartinis ir šis užliejimas nėra didžiausia problema, nes name yra didesnių problemų, kurių sprendimu rūpinasi atsakovė. Taip pat pažymėjo, kad vamzdynai, kur išsiliejo vanduo, buvo paslėpti po gipso kartono plokštėmis; gyventojai elgiasi atsainiai, neinformuoja administratorės, kada būtų galima vamzdynus apžiūrėti.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. 

6.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 2019 m. balandžio 10 d. įmonių turto draudimo sutarties pagrindu (draudimo liudijimo Nr. 9812/9201062) laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. apdraudė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovo apdraustos patalpos 2019 m. liepos 23 d. buvo aplietos vandeniu ir padaryta žalos. UAB ,,ADMI“ 2019 m. liepos 23 d. akte Nr. AT-203 nustatyta, kad 2019 m. liepos 23 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), po gipso kartono apdaila rastas karšto vandens pratekėjimas per suveržiamą jungtį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vanduo pratekėjo iš bendrojo naudojimo vamzdynų. Dėl padarytos žalos ieškovė 2019 m. rugpjūčio 24 d. išmokėjo draudėjai UAB ,,Brandelektra“ 550 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 3 d. pretenzija Nr. R000472 dėl žalos atlyginimo regreso tvarka kreipėsi į atsakovę UAB ,,ADMI“. Atsakovei žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu.

7.       Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis – gyvenamojo namo, kuriame įvyko ginčo įvykis, butų ir kitų patalpų savininkai yra sudarę 2016 m. liepos 29 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis). UAB ,,ADMI“ ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), esančių butų ir kitų patalpų savininkai, atstovaujami patalpų savininkų įgaliotinio, veikiančio pagal 2016 m. liepos 29 d. Junginės veiklos sutartį, 2016 m. liepos 29 d. sudarė Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-191 (toliau – Administravimo sutartis), kuria atsakovė (vykdytoja) įsipareigojo teikti užsakovams (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams) pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o užsakovai įsipareigojo priimti suteiktas paslaugas ir už jas atsiskaityti (Administravimo sutarties 2.1 punktas).

8.       Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovės apdraustam turtui žalos padaręs vanduo bėgo iš karšto vandens bendrojo naudojimo vamzdynų. UAB ,,ADMI“ 2019 m. liepos 23 d. akte Nr. AT-203 nustatyta, kad 2019 m. liepos 23 d. patalpose, esančios (duomenys neskelbtini), po gipso kartono apdaila rastas karšto vandens pratekėjimas per suveržiamą jungtį. Šias aplinkybes patvirtina ir pateikti duomenys iš atsakovės informacinės sistemos (DOK-115889).

9.       Pagrindinis argumentas, kuriuo atsakovė ginčija ieškovės reikalavimą, yra tai, kad atsakovė daugiabučio namo administratorės funkcijas atlieka išskirtinai vadovaudamasi su jungtinės veiklos dalyviais pasirašyta Administravimo sutartimi, kurioje aiškiai nustatytos atsakovės darbų ir veiklų ribos. Atsakovės teigimu, visa informacija, susijusi su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų patikrinimais (stebėjimais), yra perduodama jungtinės veiklos įgaliotiniui, kuris priima visus su pastato remontu / darbais susijusius sprendimus. Dėl to, atsakovės teigimu, ji negali būti laikoma atsakinga už atsiradusią žalą.

10.       Pripažintina, kad atsakovė pagrįstai nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė daugiabučio namo administratore paskirta Administravimo sutarties, o ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovės atsakomybės klausimui nagrinėjamu atveju išspręsti būtina nurodytos Administravimo sutarties, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sąlygų analizė. Nagrinėjamam ginčui aktualios tokios sutarties sąlygos:   

10.1.                      Administravimo sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad įgyvendindama sutartį atsakovė veiks kaip pagrindinė rangovė užsakovų atžvilgiu; ji gali nevaržomai savo nuožiūra, rizika, atsakomybe ir sąskaita skirti bei samdyti trečiuosius asmenis, kurie atsakovės vardu teiktų sutartas paslaugas užsakovams.

10.2.                      Administravimo sutarties 3.1.4 punkte vykdytoja atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo sutarties įsigaliojimo kartu su patalpų savininkų tarybos nariu (-iais) ar jų paskirtu atstovu atlikti pastato bei įrangos apžiūrą ir apžiūros metu sudaryti defektų aktą. Įtvirtinta, kad ,,vykdytoja nedelsiant organizuoja defektiniuose aktuose užfiksuotų pastato ir / ar įrangos defektų šalinimo darbus užsakovų sąskaita, šalių apibusiu susitarimu nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Jeigu užsakovai nesutinka šalinti defektiniuose aktuose vykdytojos ir užsakovų atstovų nustatytų defektų, vykdytoja nėra ir nebus atsakinga dėl bet kurių neigiamų pasekmių“.

10.3.                      Administravimo sutarties 3.1.6 punkte vykdytoja atsakovė įsipareigojo vieną kartą per metus parengti ir pateikti užsakovams darbų, kuriuos, vykdytojos manymu, būtina atlikti, sąrašą ir teikti užsakovams pasiūlymus tokiems darbams vykdyti.

10.4.                      Administravimo sutarties 3.1.7 punkte vykdytoja atsakovė įsipareigojo organizuoti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą.

10.5.                      Administravimo sutarties 6.5.2 punkte nustatyta, kad vykdytoja atsakovė nėra atsakinga už neigiamas pasekmes, kurios atsirado nepašalinus pastato ir / ar įrangos defektus, nustatytus vykdytojos ir užsakovų atstovų kasmetinių ir neeilinių apžiūrų metu, ,,jeigu užsakovai buvo tinkamai informuoti“.

10.6.                      Administravimo sutarties Priede Nr. 2 ,,Darbų detalizavimas ir periodiškumas“ apibūdinti atsakovės pagal Administravimo sutartį teikiami darbai bei paslaugos, tarp kitų, teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas nuolatinių stebėjimų vykdymas, tikrinant bendrojo naudojimo objektus; vieną kartą per mėnesį vykdoma bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžių techninė priežiūra.

11.       Atsakovė, grįsdama teiginius dėl tinkamo Administravimo sutarties vykdymo ir informacijos jungtinės veiklos dalyviams teikimo, pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus dokumentus (DOK-115889). Iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. perimant namo administravimą surašyto Statinio apžiūros akto pastato priėmimo-perdavimo metu matyti, kad 2.2 punkte nurodyta, jog karšto vandens vandentiekio tinklai ,,nepriimtas, bus derinama su rangovu“. Byloje nėra duomenų, kad dėl karšto vandens vandentiekio tinklų būtų kreiptasi į rangovus ar statytojus, nors, atsižvelgiant į Administravimo sutarties 3.1.7 punktą, atsakovė tokius veiksmus atlikti įsipareigojo. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino ir patvirtino, kad vandentiekio vamzdynai, taip pat ir karšto vandens, administratorės buvo perimti ir administruojami, prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė taip pat pateikė 2019 m. birželio 7 d. kasmetinės pavasarinės pastato apžiūros aktą Nr. KA-4083; paaiškino, jog visa su pastatu susijusi informacija yra pateikiama savitarnos svetainėje. Iš apžiūros akto 2.2 punkto matyti, kad prie vandentiekio karšto vandens tinklų pažymėta, jog yra tam tikrų defektų ir reikia ,,atlikti defektų detalų surašymą ir informuoti savininkus apie jų atsakomybės ribas“. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog šie reikalingi darbai būtų atlikti, t. y. apie tai, kad butų bei kitų patalpų savininkai būtų informuoti apie kokius nors karšto vandens vamzdyno defektus ir poreikį juos šalinti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė pateikė 2019 m. balandžio 12 d. ir 2020 m. kovo 20 d. namo bendrojo naudojimo objektų administratorės veiklos ataskaitas, tačiau jos ginčui nėra aktualios ir informatyvios, t. y. jose nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi karšto vandens vamzdynų defektų fiksaciją ir pranešusi apie tai savininkams. Atsakovė paaiškino, kad pastatas pastatytas su defektais, todėl atsakovė dėl garantinių darbų atlikimo kreipėsi į rangovus, ėmėsi kitų veiksmų, tačiau nerezultatyviai. Kaip matyti iš šiems teiginiams pagrįsti pateiktų įrodymų – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašto, atsakovės 2020 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. R2-664, defektinio akto bei priedų, juose nėra nurodoma jokių vandentiekio defektų. Atsakovė pateikė susirašinėjimą el. laiškais su namo įgaliotiniais, kuris, atsakovės teigimu, patvirtina, jog siekiama, kad pastato defektus šalintų statytojas. Iš šio susirašinėjimo matyti, jog sprendžiama liftų problema. Pateiktame 2018 m. rugpjūčio 28 d. susirašinėjime el. laiškais minimi vamzdynai (nėra aišku, kokie) ir jų defektai, žadama surašyti aktą ir siųsti statytojui, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šie veiksmai būtų atlikti (CPK 178 straipsnis).   

12.       Apibendrinant bylos medžiagą, konstatuotina, kad nėra duomenų, jog atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi įsipareigojimą pagal Administravimo sutartį, perėmus pastatą ir apžiūros metu sudarius defektų aktą, nedelsiant organizuoti defektiniuose aktuose užfiksuotų trūkumų šalinimo darbus ir informuoti apie tai savininkus (Sutarties 3.1.4 punktas), vykdyti vandentiekio tinklų stebėseną ir vieną kartą per metus parengti ir pateikti užsakovams darbų, kuriuos, vykdytojos manymu, būtina atlikti, sąrašą ir teikti užsakovams pasiūlymus tokiems darbams vykdyti (Sutarties 3.1.6 punktas), organizuoti rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo tvarkant karšto vandens vandentiekį priežiūrą (Sutarties 3.1.7 punktas), tinkamai informuoti savininkus apie karšto vandens vandentiekio defektus, nustatytus apžiūrų metu (Sutarties 6.5.2 punktas). Nors nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nebūtų vykdžiusi savo sutartinių prievolių apskritai, nes byloje pateikti duomenys apie atsakovės veiklą, tačiau, jos teigimu, priėmusi vandentiekį su defektais, atsakovė negalėjo pateikti įrodymų, jog būtų kreipųsis į savininkus dėl defektų šalinimo, teikusi jiems apie tai informaciją ir vykdžiusi savo įsipareigojimus ieškoti defektų šalinimo būdų (CPK 178 straipsnis).

13.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vamzdynas, kuriame kilo žalos padariusi avarija, buvo aklinai uždengtas gipso kartono apdaila, kurią reikėjo išardyti, nes nebuvo palikta revizijos anga (durelės). Dėl to, atsakovės teigimu, patalpų savininkai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę. Vertinant tokius teiginius atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė būtų kreipųsis į patalpų savininkus (valdytojus) šiuo klausimu – reikalavusi netrukdyti jai vykdyti Administravimo sutartimi prisiimtų inžinierinių tinklų techninės priežiūros bei administravimo funkcijų, suteikti prieigas prie bendro naudojimo vamzdynų ar pan. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai nepaneigia jos atsakomybės.

14.       Atsakovė taip pat rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų atlikusi kasacinio teismo nurodytus administratoriaus turimus atlikti veiksmus, t. y., remdamasi techninės apžiūros duomenimis, sudariusi numatomų atlikti darbų, susijusių su karšto vandens vandentiekiu, planus ir pateikusi juos svarstyti patalpų savininkų susirinkime. Atsakovės atstovė teismo posėdyje pripažino, kad šio klausimo dėl karšto vandens tinklų nekėlė, nes ,,namas turi didesnių problemų“. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, jog savininkams nebuvo pateikta būtina informacija apie defektus, todėl jie objektyviai negalėjo priimti su tuo susijusių sprendimų.

15.       Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, veikdama Administravimo sutarties pagrindu kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo paslaugas teikiantis subjektas, būdama bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir karšto vandens vamzdyno, technine prižiūrėtoja, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Namo administravimo paslaugas teikusi įmonė turėjo savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus ir įvykus avarijai atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė Administravimo sutartyje nustatytus įpareigojimus. Neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su padaryta žala. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus ir kaltę, turtinę žalą, priežastinį ryšį) (CPK 178 straipsnis, CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Nustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuotina, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 550 Eur priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų

16.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų        

17.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 15 Eur žyminio mokesčio, 484 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (DOK-101608), iš viso – 499 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

18.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,51 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, valstybei iš atsakovės priteistina 5,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ADMI“ (j. a. k. 300527781) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 6 (šešių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (550 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 499 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ADMI“ (j. a. k. 300527781) 5,51 Eur (penkis eurus 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė