Civilinės bylos Nr. 2-14/2012
Procesinio sprendimo kategorijos:124.2.7.; 124.2.9.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą nurodytos pareiškėjos prašymu, civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui E. G. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo (civilinė byla Nr. A2-3153-605/2011), ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. G. 659 235 Lt sumokėto avanso, 200 000 Lt sutartinių netesybų, 0,02 % delspinigių už kiekvieną uždelstą grąžinti avansą dieną, skaičiuojant nuo 1 600 000 Lt sumos nuo 2010 m. balandžio 13 d., 5 % metinių palūkanų nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2-965-259/2011, 1 t., 4-10 l.). Ieškinį grindė šalių sudaryta 2008 m. lapkričio 17 d. preliminaria sutartimi, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui turto už 1 600 00 Lt, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.
Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovui jo sumokėtą avansą ir delspinigius (iš viso 715 280 Lt), be to, procesines palūkanas nuo priteistos sumos (civilinė byla Nr. 2-965-259/2011, 1 t., 192-200 l.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-919/2011) nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys, apeliantui atsisakius nuo apeliacinio skundo (civilinė byla Nr. 2-965-259/2011, 2 t., 47-48 l.).
Pareiškėja D. G. 2011 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011, kurioje, pareiškėjos teigimu, įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidė jos, kaip neįtraukto į procesą asmens, teises ir įstatymų saugomus interesus, prašydama atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje, panaikinti apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimą, taikyti ieškinio senatį delspinigių priteisimui ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimus dėl priteisimo dalies (31 315 Lt) sumokėto avanso, 200 000 Lt sutartinių netesybų, delspinigių už daugiau nei 6 mėnesius ir procesinių palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos (2010-05-10), taip pat sustabdyti nurodyto teismo sprendimo vykdymą (4-7 b. l.). Nurodė, kad 2011 m. birželio 27 d. jos sutuoktiniui (atsakovui) E. G. pateikus rašytinį paaiškinimą Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2A-919/2011, pareiškėja sužinojo apie apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimą, kuriuo, pareiškėjos teigimu, buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, kadangi nurodytu teismo sprendimu iš pareiškėjos sutuoktinio priteista suma bus išieškota iš pareiškėjai ir atsakovui bendrąja nuosavybe priklausančio turto.
2011 m. rugsėjo 23 d. apygardos teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad, priimant aukščiau nurodytą teismo sprendimą, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kadangi teismas rėmėsi niekine preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi (33-43 b. l.).
Ieškovas E. G. nesutiko su pareiškėjos prašymu (22-27 b. l.). Nurodė, jog pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, be to, pažymėjo, kad apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą (40-43 b. l.).
Nurodė, kad apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu nenusprendė dėl neįtrauktos į bylą pareiškėjos teisių ar pareigų, kadangi teismo sprendime nurodytas pinigines sumas priteisė ne iš pareiškėjos, bet iš jos sutuoktinio – atsakovo E. G.. Be to, pažymėjo, jog pareiškėja gina ne savo, o sutuoktinio (atsakovo) teises ir interesus, kuris nebuvo padavęs nei apeliacinio, nei kasacinio skundo dėl paminėto teismo sprendimo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja apie nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-965-259/2011 sužinojo ne 2011 m. birželio 27 d., kaip nurodė prašyme, bet 2010 m. liepos 16 d., kai priėmė atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 siųsta teismo šaukimą į 2010 m. rugpjūčio 9 d. parengiamąjį posėdį, be to, pareiškėja teismo šaukimą, adresuotą atsakovui, priėmė ir vėliau, 2010 m. lapkričio 24 d., o kartu su paminėtu teismo šaukimu buvo įteiktos ir dvi teismo nutartys. Dėl pasakyto teismas sprendė, kad pareiškėja praleido terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo (46-49 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Atsakovas E. G. neturi asmeninio turto, todėl apygardos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo (pareiškėjos sutuoktinio) priteistos piniginės lėšos bus išieškomos iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto, o tai turės neigiamos įtakos pareiškėjos turtinėms (materialiosioms) teisėms, todėl paminėtu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjos, kuri nedalyvavo byloje, teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).
- Teismo sprendimas priimtas, remiantis niekine sutartimi, todėl 2011 m. sausio 10 d. teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą sprendimą, neperžiūrėtą apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai arba sutuoktinis, turintis kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį (CK 3.92 str. 4 d.), todėl preliminari sutartis negalėjo būti sudaryta tik su atsakovu, kuri pripažintina niekine (CK 1.78 str. 5 d.).
- Priėmusi teismo šaukimus bei kitus procesinius dokumentus, adresuotus atsakovui, pareiškėja jų neskaitė ir nesuprato, kad vyksta ginčas, susijęs su jos materialinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Juolab kad ji pagal CPK 123 straipsnio 5 dalies nuostatas, turėjo tik pareigą priimtus dokumentus perduoti adresatui.
Ieškovas E. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (51-56 b. l.). Nurodo, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog 2011 m. sausio 10 d. teismo sprendime buvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ar pareigų, kadangi ne ji, o atsakovas prisiėmė įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį, iš kurio ir buvo priteista skola bei netesybos. Pažymi, kad pareiškėja tyčia pateikė melagingus duomenis, kad apie bylą sužinojo tik 2011 m. birželio 27 d.; ieškovo ir atsakovo šeimos yra susijusios giminystės ryšiais, ir visi klausimai, susiję su hidroelektrinės pardavimu bei teisme kilusiu ginču buvo sprendžiami, dalyvaujant pareiškėjai, jos namuose, todėl pareiškėja žinojo apie nagrinėjamą bylą dar iki priimant 2011 m. sausio 10 d. teismo sprendimą. Ieškovo teigimu, hidroelektrinė buvo įforminta kaip atsakovo E. G. įmonės turtas, todėl, sudarant preliminarią sutartį, nereikėjo pareiškėjos sutikimo. Ieškovas prašo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą teise.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, tarp jų – jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų, taip pat jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą sprendimą, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 365 str., 366 str. 1 d. 7 p., 9 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstą materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė, pareiškėjo neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, tačiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, susijusius tiek su galimu pareiškėjos pareigų (ne)sukūrimu, tiek su jos teisių (ne)pažeidimu, bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjos prašymo (ne)pagrįstumo.
Apygardos teismas turėjo pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, pareikšto pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pagrįstai nustatęs, kad pareiškėja, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusi 2011 m. rugpjūčio 30 d., praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą tokio prašymo padavimo terminą, apie nagrinėjamą bylą sužinojusi dar iki apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimo.
Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodęs, kad apeliantė apie civilinę bylą Nr. Nr. 2-965-259/2011 sužinojo 2010 m. liepos 16 d., priėmusi atsakovui skirtus nurodytos civilinės bylos procesinius dokumentus (teismo šaukimą ir teismo nutartis). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja ir atsakovas gyvena kartu (tuo pačiu adresu), nėra nutraukę santuokos, turi šeimos verslą, susijusį su preliminarios sutarties objektu – hidroelektrine (1-7, 13, 33-39, 46-48 b. l.), be to, pareiškėja 2010 m. liepos 16 d. ir 2010 m. lapkričio 24 d. priėmė atsakovui adresuotus procesinius dokumentus (civilinė byla Nr. 2-965-259/2011, 1 t., 102, 171 l.). Todėl pagrįsta apygardos teismo nuoroda, kad pareiškėja, būdama rūpestinga ir apdairi, turėjo žinoti apie aukščiau nurodytos civilinės bylos nagrinėjimą iki priimant apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimą.
Be to, teisinga ir apygardos teismo išvada, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendime nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų.
Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą dėl grąžinimo avanso, sumokėto pagal preliminarią sutartį, sudarytą su atsakovu E. G., ir netesybų priteisimo buvo pareiškęs tik paminėtam atsakovui, iš kurio apygardos teismo sprendimu ir buvo priteistos ieškovui teismo sprendime nurodytos piniginės sumos.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų, taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011).
Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatęs, jog nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį, o teismo sprendimą priėmus tik dėl vieno sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010).
Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad byloje, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jos, kaip nedalyvavusio byloje asmens, teisių ir pareigų.
Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apeliantės argumentai dėl pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl teisės normos taikymo aiškios klaidos).
Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka, tačiau proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą bylinėtis ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo, ginčydama įsiteisėjusį apygardos teismo sprendimą bei teigdama, jog teismo sprendimas, kuriuo ieškovui iš jos sutuoktinio (atsakovo) priteistos piniginės sumos, priimtas, remiantis niekine sutartimi, siekia apginti teises ir teisėtus interesus atsakovo, kuris neskundė nurodyto teismo sprendimo apeliacine tvarka.
Todėl yra pagrindo teigti, kad pareiškėja siekia dar kartą bylinėtis, pareikšdama naują reikalavimą dėl pripažinimo niekine preliminarią sutartį, kuri nebuvo ginčijama išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra galimas, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti, o dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis (reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio dalyką ar pagrindą) vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141 bei 143 straipsnių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009).
Šiuo atveju pareiškėja, manydama, jog preliminari sutartis yra niekinė, nuo sužinojimo apie šią sutartį momento turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paminėtos sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 1.78 str. 5 d.), tačiau tokio reikalavimo ji nėra pareiškusi iki šiol. Juolab kad ir įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo sprendimas neužkerta pareiškėjai kelio pareikšti nurodytą ieškinį (CPK 5 str., 13 str.). Beje, atsakovas taip pat nepasinaudojo teise ginčyti nurodytą sutartį, pareikšdamas priešieškinį civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą (CPK 143 str.), arba pareikšdamas atskirą ieškinį (CPK 5 str., 13 str., 42 str., 135 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateikto prašymo paskirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, jog apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o naudojimasis įstatyme numatyta teise reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį (kuria atsisakyta patenkinti nurodytą prašymą), nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningo elgesio (CPK 335 str., 365 str., 370 str. 3 d., 95 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Vytas Milius
Nijolė Piškinaitė