Civilinė byla Nr. e2-785-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00146-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Diaspolis Sp. Z o. o. Sp. k. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1059-555/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ patikslintą ieškinį atsakovui Diaspolis Sp. Z o. o. sp. k. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Galinta ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Diaspolis Sp. Z. o. o., kuriame prašė priteisti iš atsakovo 105 170 Eur skolą, 6 499,92 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu buvo sudarytos: 2019 m. lapkričio 5 d. sutartis Nr. V16-324, 2021 m. sausio 11 d. sutartis Nr. V16-386 ir 2021 m. sausio 15 d. sutartis Nr. V16-390 (toliau – ir Sutartys); ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir Sutartyse nurodytą grikių kiekį pardavė atsakovui, tačiau atsakovas neįvykdė pareigos atsiskaityti pagal pasirašytas Sutartis ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

2.       Galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo ribose 111 669,92 Eur sumai areštuoti atsakovui Diaspolis Sp. Z. o. o. priklausantį turtą ir (ar) turtines teises, ir (ar) pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovą, tiek ir pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinio suma didelė, atsakovas Lietuvoje registruotino turto neturi.

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovės UAB „Galinta ir partneriai“ ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo Diaspolis Sp. Z. o. o. (juridinio asmens PVM kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 111 669,92 Eur reikalavimo ribose nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas bankuose ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.

4.       Kauno apygardos teisme 2021 m. balandžio 2 d. gautas ieškovės UAB „Galinta ir partneriai“ patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė prašė atsakovu laikyti Diaspolis Sp. Z. o. o. sp. k.; priteisti iš šio atsakovo 105 170 Eur skolą, 6 499,92 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė patikslinti 2021 m. kovo 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; laikyti, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovui Diaspolis Sp. Z. o. o. sp. k. Ieškovė nurodė, kad pradiniu ieškiniu nurodant atsakovą Diaspolis Sp. Z. o. o. padaryta apsirikimo klaida, kuri ištaisytina patikslintu ieškiniu. Dėl apsirikimo klaidos, ieškovė prašė patikslinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė areštuoti atsakovo Diaspolis Sp. Z. o. o. sp. k. (juridinio asmens PVM kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 111 669,92 Eur reikalavimo ribose nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims; iš areštuotų piniginių lėšų leido atsakovui atsiskaityti su ieškove; areštuotą atsakovo turtą paliko saugoti atsakovui.

6.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, sprendė nesant pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

7.       Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra Lenkijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, kuris jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, nesant byloje duomenų ir įrodymų apie atsakovo turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ar banko sąskaitose esančias lėšas, teismas sprendė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą laikyti tai realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovas Diaspolis Sp. Z o. o. sp. k. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti bei ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškinys nėra prima facie pagrįstas tiek dėl to, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti tarp šalių kilusį ginčą, tiek dėl ieškinio faktinio pagrindo.

8.2.                      Ieškovė reikalavimus kildina iš Sutarčių, kurių pastabose nurodyta, kad visi ginčai ir nesutarimai, atsiradę pagal sutartis, yra nagrinėjami pagal Lietuvos įstatymus. Taigi šalys susitarė dėl taikytinos teisės, bet ne dėl teismingumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaline teise, kadangi atsakovo buveinė registruota Lenkijos Respublikoje, ieškovė turėjo pareigą ieškinį reikšti kompetentingam Lenkijos Respublikos teismui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnio nuostatas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose 37 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad prievolės, kylančios iš sandorių, yra vykdomos pagal susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo sudarytas sandoris, įstatymus, jeigu prievolinio santykio dalyviai nepasirinks kitos teisės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose kompetentingas yra teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje turi gyvenamąją vietą arba buveinę atsakovas.

8.3.                      Ieškovė nutylėjo, kad Sutarčių pagrindu pristatyti grikiai turi kokybės trūkumų ir apie tai ieškovė buvo informuota. Atsakovas neturi pareigos mokėti už nekokybiškus grikius.

8.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja rizika, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo išvados prieštarauja tiek galiojančiam teisiniam reglamentavimui, tiek ir nuosekliai Lietuvos teismų praktikai, pagal kurią nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.5.                      Reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. 

8.6.                      Ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo atsakovo nesąžiningumo, kaip pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kad atsakovas gali slėpti arba slėpė jam priklausantį turtą, arba perleido kitiems asmenims.

8.7.                      Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad finansinis negalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti, t. y. siekis išvengti vykdymo, yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, jog šios sąlygos egzistuoja, o taip pat, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų arba galėtų pasidaryti nebeįmanomas.

9.       Ieškovė UAB „Galinta ir partneriai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Prima facie ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia, kad teismas turi patikrinti, ar ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, jiems pasitvirtinus nagrinėjant bylą iš esmės, būtų pakankami, kad ieškinys būtų patenkintas.

9.2.                      Pagal teismų praktiką vien esant didelei ieškinio sumai darytina išvada, kad yra reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, jo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomu. Be to, atsakovas yra Lenkijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, kuris jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Lenkijos Respublikoje. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, pakanka įsitikinti tokios grėsmės atsiradimo tikimybe.

9.3.                      Sutartyse ieškovė ir atsakovas susitarė, kad iš jų kilę ginčai būtų nagrinėjami pagal Lietuvos įstatymus. Susitardamos dėl materialinės teisės taikymo, šalys susitarė ir dėl procesinės teisės normų taikymo. Taigi šalys susitarė, kad tarp jų kilę ginčai būtų nagrinėjami Lietuvos teisme, kuris geriau žino Lietuvos įstatymus. Įvertinus ieškinio sumą, šalių poziciją, darytina išvada, kad pakanka rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą perduoti ginčą nagrinėti būtent Kauno apygardos teismui pagal Lietuvos įstatymus. Juolab kad sutarties įvykdymo vieta – Lietuvos Respublika.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

12.       Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo. Teigdamas, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, apeliantas nurodo, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti tarp šalių kilusį ginčą, nes Sutartyse šalys susitarė tik dėl taikytinos teisės, bet ne dėl teismingumo, be to, pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, kadangi atsakovo buveinė registruota Lenkijos Respublikoje, ieškovė turėjo pareigą ieškinį reikšti kompetentingam Lenkijos Respublikos teismui. Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškinys nepagrįstas, nes Sutarčių pagrindu ieškovės pristatyti grikiai turi kokybės trūkumų ir atsakovas neturi pareigos mokėti už nekokybiškus grikius.

13.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Tai reiškia, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021).

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo skolą, susidariusią atsakovui nevykdant Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų atsiskaityti už patiektus grikius. Reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. pareikštas ieškinys yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais. Apelianto nurodomi argumentai, kad Sutarčių pagrindu ieškovės pristatyti grikiai turi kokybės trūkumų ir atsakovas neturi pareigos mokėti už nekokybiškus grikius kaip ir kitos, ieškinio bei atsikirtimo į ieškinį, dubliko, tripliko aplinkybės visa apimtimi bus įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dėl jų, sprendžiant ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą, plačiau nepasisakytina.

15.       Bylos duomenimis, klausimą dėl jurisdikcijos atsakovas kelia ne tik nagrinėjamame atskirajame skunde, bet detaliau argumentuoja ir atsiliepime į ieškinį, triplike, prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovė šiuo klausimu pasisako dublike. Taigi konstatuotina, jog tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl galimybės šią bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byloje iki šiol nėra išspręstas jurisdikcijos klausimas, Kauno apygardos teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2021 m. spalio 11 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neturi teisinio pagrindo ginčo dėl jurisdikcijos išspręsti iš esmės, todėl šiuo aspektu nepasisako.

16.       Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17.       CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nustatęs, kad atsakovas neturi Lietuvoje registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir sprendęs, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą laikyti tai realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanoma galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).

19.       Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

20.       Taigi, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas, o ne jo turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad ieškovė, turėdama pareigą pateikti teismui konkrečius duomenis apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu, tokių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovo nesąžiningumą ir jo siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien didelė ieškinio suma ir aplinkybė, kad atsakovas Lietuvoje registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi nelemia grėsmės būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo. Pažymėtina, kad skolininko neatsiskaitymas su kreditoriumi yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, o ne prielaida teismui automatiškai taikyti skolininko turto areštą.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė. Todėl, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, nenustačius duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, yra pagrindas atsakovo atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Galinta ir partneriai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo Diaspolis Sp. Z o. o. sp. k. atžvilgiu atmesti.

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė