Baudžiamoji byla Nr. 2K-337/2014

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00025-2009-3

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                        1.2.14.5.2;

                                                                                                        1.2.29.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

nuteistajai D. T.,

gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžiu D. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys patenkintas iš dalies priteisiant iš D. T. 80 931,07 Lt.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendis:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. T. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį D. T. išteisinta nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą; VSDFV Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d nutartimi laikinas D. T. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį butą, esantį Panevėžyje, Vilniaus g. 53B-3, apribojimas; likusi nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. T. buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad turėdama tikslą, jog VSDFV jai apskaičiuotų ir išmokėtų didesnes nei priklauso nėštumo ir gimdymo pašalpas bei išmokas vaiko priežiūrai, taip siekdama apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, žinodama apie savo nėštumą ir kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, ir motinystės pašalpa jai turėtų būti apskaičiuojama pagal jos 2008 m. antro ketvirčio draudžiamąsias pajamas, o motinystės (tėvystės) pašalpa jai turėtų būti apskaičiuojama pagal jos 2008 m. trečio ketvirčio draudžiamąsias pajamas, dirbdama VšĮ „A.“ direktore pagal 2004 m. rugsėjo 2 d. darbo sutartį Nr. 4, iš anksto žinodama, kad darbo krūvis nepasikeis, 2008 m. kovo 31 d. suklastojo įsakymą Nr. 2, kuriame melagingai motyvuojant darbų apimties padidėjimu buvo nurodyta, jog jai atlyginimas nuo 2008 m. balandžio 1 d. pakeliamas iki 2000 Lt, o 2008 m. balandžio 25 d. suklastojo įsakymą Nr. 3, kuriame melagingai motyvuojant darbų apimties padidėjimu buvo nurodyta, jog jai atlyginimas nuo 2008 m. gegužės 1 d. pakeliamas iki 6000 Lt, ir nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. sau priskaitė 14 000 Lt darbo užmokesčio, o išsimokėjo 10 450,4 Lt: už balandžio mėn. išsimokėjo 1536,80 Lt, už gegužės mėn. – 4456,80 Lt, už birželio mėn. – 4456,80 Lt. Taip sukūrus fiktyvią teisinę padėtį ji apie savo nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas pranešė VSDFV Panevėžio skyriui: 2008 m. liepos 2 d. pateikė VSDFV Panevėžio skyriui 2008 m. liepos 2 d. VšĮ „A.“ suklastotą pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. antrą ketvirtį (forma SAM) su suklastotais priedais: 2008 m. liepos 2 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4) ir 2008 m. liepos 2 d. pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie jai už 2008 m. antro ketvirčio kiekvieną mėnesį išmokėtą nepagrįstai didelį atlyginimą ir už minėtą ketvirtį jos turėtas nepagrįstas 14 000 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas.

Be to, D. T. 2008 m. birželio 25 d. suklastojo įsakymą Nr. 4, kuriame melagingai motyvuojant darbų apimties padidėjimu buvo nurodyta, jog jai atlyginimas nuo 2008 m. liepos 1 d. pakeliamas iki 7000 Lt ir už 2008 m. liepos mėn. sau priskaitė 7000 Lt darbo užmokesčio, išsimokėjo 5186,80 Lt. Po to matydama, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. mokėti padidintą 7000 Lt algą jos vadovaujamos įstaigos galimybės ribotos, ji, toliau įgyvendindama savo nusikalstamus ketinimus apgaule gauti didesnę nei priklauso motinystės pašalpą, nusprendė fiktyviai padidinti įstaigos pajamas, buhalterinėje apskaitoje parodant galimybę už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius išsimokėti po 5186,80 Lt dydžio atlyginimą, ir vykdydama savo planą suklastojo pinigų priėmimo kvitus:

2008-08-11 A. Ž. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173946, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o A. Ž. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už 12 mėn. abonentą ir keturis seansus infrasaunos sumokėjo 1208 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-18 D. Š. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173948, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o D. Š. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą ir 100 min. soliariumo sumokėjo 760 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-19 Z. P. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173949, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o Z. P. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą ir mitybos plano sudarymą sumokėjo 710 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-21 A. G. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173950, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o A. G. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą ir mitybos plano sudarymą sumokėjo 620 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-21 E. I. sumokėjus už trijų mėn. abonentą ir sporto programų sudarymą VšĮ „A“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173951, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o E. I. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė pirko 100 Lt vertės 100 min. soliariumo, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-22 K. V. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173952, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o K. V. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už trijų mėn. abonentą sumokėjo 255 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-22 I. Č. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173955, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o I. Č. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą, mitybos plano sudarymą bei 100 min. soliariumo sumokėjo 810 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-26 I. S. sumokėjus už vieno mėnesio abonentą VšĮ „A“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173956, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o I. S. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą sumokėjo 660 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-28 S. Z. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173964, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o S. Z. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą, mitybos plano sudarymą ir 12 seansų infrasaunos sumokėjo 890 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-29 Ž. G. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173966, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o Ž. G. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą sumokėjo 510 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-29 R. M. sumokėjus ne daugiau kaip 180 Lt už trijų mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173967, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o R. M. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už abonentą ir abonentinę kortelę sumokėjo 340 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-08-29 Z. P. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173970, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o Z. P. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą, 12 seansų infrasaunos ir 100 min. soliariumo sumokėjo 940 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, L. Č. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173971, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o L. Č. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė 2008 m. rugpjūčio 29 d. už šešių mėn. abonentą ir keturias sporto programas sumokėjo 170 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-02 V. J. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173973, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o V. J. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą ir stojamąjį mokestį sumokėjo 520 Lt, suklastojo tikrą dokumentą,

2008-09-03 Ž. J. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173977, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o Ž. J. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą ir 100 min. soliariumo sumokėjo 738 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-08 I. J. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173978, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o I. J. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už dviejų mėn. abonentą ir abonentinę kortelę sumokėjo 180 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-08 I. J. sumokėjus už vieno mėn abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173979, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o I. J. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą, sporto programos sudarymą bei 100 min. soliariumo sumokėjo 620 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-08 R. R. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173980, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o R. R. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už trijų mėn. abonentą ir dešimt seansų infrasaunos sumokėjo 480 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-12 A. Ž. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173983, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o A. Ž. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už trijų mėn. abonentą ir stojamąjį mokestį sumokėjo 340 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-14 R. S. sumokėjus už vieno mėn abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173984, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o R S. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už 12 mėn. abonentą ir tris sporto programas sumokėjo 1155 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-15 M. K. sumokėjus ne daugiau kaip už trijų mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173985, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o M. K. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą, abonentinę kortelę ir trijų sporto programų sudarymą sumokėjo 625 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-16 A. N. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173986, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o A. N. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą ir abonentinę kortelę sumokėjo 460 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-16 O. J. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173987, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o O. J. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą ir abonentinę kortelę sumokėjo 670 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-16 M. Š. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173988, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o M. Š. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą ir 12 seansų infrasaunos sumokėjo 690 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-22 M. K. sumokėjus ne daugiau kaip už trijų mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173989, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o M. K. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą abonentinę kortelę ir mitybos plano sudarymą sumokėjo 570 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-22 Š. G. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VŠĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173990, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o Š. G. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą ir 12 seansų infrasaunos sumokėjo 630 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-23 S. R. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nepilnai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173993, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o S. R. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą sumokėjo 570 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-24 D. Š. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173994, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o D. Š. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už šešių mėn. abonentą ir trijų sporto programų sudarymą sumokėjo 525 Lt, suklastojo tikrą dokumentą;

2008-09-29 J. M. sumokėjus už vieno mėn. abonentą VšĮ „A.“, ji padavė šiai pasirašyti nevisiškai užpildytą pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5174000, patvirtintą jos spaudu ir parašu, o J. M. pasirašius, ji vėliau įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ši klientė už 12 mėn. abonentą ir abonentinę kortelę sumokėjo 1210 Lt, suklastojo tikrą dokumentą,

2008-09-30 į pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 6952852 įrašiusi tikrovės neatitinkančią informaciją, jog J. L. už 12 mėn. abonentą, abonentinę kortelę ir dešimt seansų infrasaunos sumokėjo 1360 Lt, pasirašiusi parašu, pamėgdžiojant J. L. parašą, ir šią informaciją patvirtinus savo spaudu ir parašu, suklastojo tikrą dokumentą.

Melagingai atvaizdavusi didesnes nei realiai įstaigos 2008 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. gautos pajamos, nesant kasoje pakankamai pinigų pakeltam atlyginimui išmokėti, ji už minėtus mėnesius sau viso atlygio, nustatyto suklastotu 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4, neišsimokėjusi, žiniaraščiuose Nr. 8 už rugpjūčio ir Nr. 9 už rugsėjo mėn. melagingai nurodydama duomenis apie tai, jog jai už kiekvieną mėnesį priskaičiuota po 7000 Lt ir išmokėta po 5186,80 Lt, ir šią informaciją patvirtindama savo parašu, suklastojo tikrus dokumentus. Taip sukūrus fiktyvią teisinę padėtį ji apie savo tikrovės neatitinkančias draudžiamąsias pajamas pranešė VSDFV Panevėžio skyriui: 2008 m. spalio 1 d. pateikė VSDFV Panevėžio skyriui 2008 m. spalio 1 d. VšĮ „A.“ ūkio suklastotą pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. trečią ketvirtį (forma SAM) su suklastotais priedais – 2008 m. spalio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita (forma SAMF4) ir 2008 m. spalio 1 d. pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai už 2008 m. trečio ketvirčio kiekvieną mėnesį išmokėtą atlyginimą ir už minėtą ketvirtį jos turėtas 21 000 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas.

Vėliau, tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2008 m. spalio 15 d. kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių su prašymu skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Panevėžio skyriaus specialistams, remiantis dokumentais, tarp jų jos 2008 m. spalio 15 d. prašymu ir anksčiau pateiktais suklastotais dokumentais – 2008 m. liepos 2 d. pranešimu apie apdraustuosius už 2008 m. antrą ketvirtį (forma SAM) su priedais, ir vadovaujantis 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų 2001 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 86 6 punktu (2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 957 redakcija) motinystės pašalpų dydį apskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, 2008 m. spalio 16 d. VSDFV priėmė sprendimą Nr. 30-3429, kuriuo jai nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2009 m. vasario 18 d. skirta išmokėjimui 14 894,54 Lt pašalpa. Po to 2009 m. sausio 14 d. VSDFV sprendimu Nr. 38-180 priskaičiavus išmokėti nepriemoką, o 2009 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 24-193, vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu pakeistu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, motinystės pašalpą perskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per devynis kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, motinystės pašalpa sumažinta iki 14 804,59 Lt dydžio, iš kurios apgaule padidintos motinystės pašalpos dalis sudaro 12 043,88 Lt.

Toliau tęsdama nusikalstamą veiką D. T. 2009 m. vasario 19 d. kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, o VSDFV Panevėžio skyriaus specialistai, remiantis dokumentais, tarp jų – jos 2009 m. vasario 19 d. prašymu ir anksčiau pateiktais suklastotais dokumentais – 2008 m. liepos 2 d. pranešimu apie apdraustuosius už 2008 m. antrą ketvirtį (forma SAM) su priedais bei 2008 m. spalio 1 d. pranešimu apie apdraustuosius už 2008 m. trečią ketvirtį (forma SAM) su priedais ir vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. įstatymu pakeistu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, motinystės pašalpų dydį apskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per devynis kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio, 2009 m. vasario 26 d. VSDFV priėmė sprendimą Nr. 30-539, kuriuo jai vaiko iki dvejų metų priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 19 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. skirta išmokėjimui 93 638,55 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Po to 2010 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. N24-1 motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavus pagal pakeistą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o 2010 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. N24-123, vadovaujantis 2009 m. gruodžio 22 d. įstatymu pakeistu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio, bei 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. N24-406, vadovaujantis 2010 m. liepos 2 d. įstatymu pakeistu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavus pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 24 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio, motinystės (tėvystės) pašalpa sumažinta iki 87 053,78 Lt, iš kurios apgaule padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos dalis sudaro 68 887,19 Lt; nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. išmokėjus jai didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, D. T. apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausantį didelės vertės turtą – 80 931,07 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino D. T. nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir ji išteisinta nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. T. taip pat nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė N. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendį be pakeitimų.

Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nuosprendis iš esmės neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų.

Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bei netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, bei pažymi, kad tokia išvada padaryta, teismui nuteistosios parodymus bei jos prašymu procese dalyvavusios specialistės auditorės R. Matulienės išvadas įvertinus atskirai nuo kitų įrodymų visumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nurodė kriterijus, leidžiančius veiksmus gaunant motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas kvalifikuoti kaip sukčiavimą: darbo santykių fiktyvumo faktą ir įmonės negalėjimą realiai mokėti sulygtą darbo užmokestį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-614/2012 pažymėjo, kad teismų praktikos daugėja ir negalima teigti, jog kriterijų sąrašas yra išsamus. Nagrinėjamu atveju nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė baudžiamosiose bylose Nr. 2K-614/2012, 2K-101/2013 suformuotą praktiką, tačiau vertindamas D. T. akivaizdų atlyginimo pasididinimą neatsižvelgė į nustatytų aplinkybių visumą, neteikė reikšmės apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos tikslo nustatymui, neįvertino jos darbų apimties, kiekybės, kokybės prieš ir po atlyginimo pakėlimo bei ar padidintas atlyginimas, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad D. T. apgaulingai tvarkė VšĮ „A.“ buhalterinę apskaitą: ji 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. suklastojo 32 pinigų priėmimo kvitus, į juos įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie gautas bendrovės pajamas. Tačiau apeliacinės teismas padarė priešingą nei pirmosios instancijos teismas bei faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma veikiant netiesiogine tyčia, o klastoti dokumentus nuteistajai siekiant buhalteriškai pagrįsti padidinto atlyginimo mokėjimą nebuvo prasmės, nes įstaiga ir taip galėjo mokėti sulygtą atlyginimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir nustatė, jog D. T. atlyginimą pasididino tapusi nėščia, o dokumentus klastojo, siekdama dirbtinai padidinti jos vadovaujamos įstaigos pajamas ir parodyti finansinį pajėgumą išsimokėti nustatytą atlyginimo dydį: 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. suklastojo visus įstaigos pinigų priėmimo kvitus, juose įrašydama žymiai didesnes pinigų sumas, negu kvituose pasirašę asmenys įmokėjo; D. T. neneigė, kad pinigų priėmimo kvitus pildžiusi neteisingai, bet tvirtino, jog tai lėmė jos neišprusimas buhalterinėje apskaitoje ir laiko trūkumas. Apeliacinės instancijos teismas D. T. darbą, atsižvelgdamas į tai, kad ji ėjo ne tik vadovės, bet atliko ir trenerės bei kasininkės funkcijas, įvertino kaip didelės apimties, už kurį tris mėn. nustatytas net 7000 Lt atlyginimas neprieštaravo protingumo principui. Kasatorė pažymi, kad tai, kiek buvo vertinamas viešosios įstaigos vadovo darbas, objektyviai parodo D. T. gautas darbo užmokestis už analogiškas pareigas iki išeinant nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų ir po jų sugrįžus į darbą, taip pat mokėtas darbo užmokestis kitiems darbuotojams ir vadovo pareigas, jai išėjus atostogų, ėjusiam asmeniui. D. T. nuo 2004-09-03 už 8 val. darbo dieną nustatyta 500 Lt mėnesinė alga; 2005-07-01 alga padidinta iki 550 Lt, 2006-07-01 – iki 600 Lt; nuo 2007-07-01 – 9500 Lt (nuo 2007-07-02 iki 2007-07-17 išleista nemokamų atostogų); nuo 2007-08-01 atlyginimas sumažintas iki minimalaus Vyriausybės nustatyto atlyginimo; nuo 2008-04-01 – 2000 Lt; nuo 2008-05-01 – 6000 Lt; nuo 2008-07-01 – 7000 Lt. Remiantis specialisto išvada Nr. 5-5-4, nuo 2008-07-01 ji gavo 8,75 karto didesnį atlyginimą, palyginus su jos gautu darbo užmokesčiu 2008 m. sausio, vasario, kovo mėn. (800 Lt). Pasibaigus vaiko auginimo atostogoms ir sugrįžus į darbą, D. T. iniciatyva atlyginimas buvo sumažintas iki 900 Lt (T. 5, b. l. 191). Be to, 2008 m. sausio–birželio, rugpjūčio mėn. VšĮ „A.“ trenerei instruktorei V. B. už penkių darbo dienų savaitę ir keturių valandų kasdieninę darbo laiko trukmę buvo apmokama 400 Lt (penkis kartus mažesnis, nei gavo D. T. už 2008 m. balandžio mėn., 15 kartų mažesnis – už gegužės–birželio mėn. ir 17,5 karto mažesnis – už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn.); trenerei– instruktorei E. T. 2008 m. rugsėjo–gruodžio mėn. nustatyta penkių dienų darbo savaitė ir kasdieninė darbo laiko trukmė keturios valandos bei atlyginimas 400 Lt per mėnesį. D. T. išėjus nėštumo atostogų, nuo 2008 m. spalio 17 d. laikinai einančiai įstaigos direktorės pareigas T. G. mokėtas 800 Lt darbo užmokestis.

Prokurorė nurodo, kad darbo atlyginimą D. T. sau pasididino būtent tais mėnesiais, iš kurių skaičiuota motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa, akcentuodama tai, kad ji atlyginimą kėlė palaipsniui: didžiausias buvo liepos–rugsėjo mėn., iš kurių turėjo būti skaičiuojamos ir beveik du metus (o ne apytiksliai keturis mėn., kaip nėštumo ir gimdymo pašalpos) mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos vaiko priežiūros atostogų metu. Nors D. T. įrodinėjo, kad keldama atlyginimą ji nežinojo apie savo nėštumą, jos versija pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo įvertinęs surinktą medžiagą, tarp jų – ir jos nenuoseklius parodymus.

Kasatorė pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas paskyrė VšĮ „A.“ papildomą ūkinės finansinės veiklos tyrimą, tačiau gautoje specialisto išvadoje nustatytų svarbių aplinkybių nuosprendyje nenurodė ir jų nevertino. 2013 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/52, atsižvelgiant į tai, kad D. T. atlyginimą sau kėlė palaipsniui, buvo paskaičiuotas dienos kompensuojamas darbo užmokestis tuo atveju, jei nuo 2009-01-01 nebūtų buvęs pakeistas įstatymas. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2008-12-31) kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Todėl D. T. motinystės pašalpai apskaičiuoti buvo reikalingos 2008 m. antrojo ketvirčio draudžiamosios pajamos (14 000 Lt). Pagal jas vidutinis dienos kompensuojamas uždarbis 225,81 Lt. Motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti buvo reikalingos trečiojo ketvirčio draudžiamosios pajamos (21 000 Lt). Pagal šias pajamas vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis būtų buvęs 323,08 Lt, o D. T. maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2001-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 10 punktą, yra lygus 323,48 Lt. Tai rodo, kad atlyginimą padidinus iki 6000 Lt ir 7000 Lt kompensuojamas darbo užmokestis vaiko priežiūros atostogų metu pagal tuo metu galiojusius teisės aktus priartėjo prie maksimalaus dienos kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Kasatorė pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl kitos specialistų padarytos reikšmingos išvados: „A.“ yra viešoji įstaiga, o pagal 1996-07-03 Viešųjų įstaigų įstatymą – tai ne pelno siekianti organizacija. Ši aplinkybė išanalizuota Finansinių nusikaltimų tyrimo specialistės išvadoje, nurodant, kad viešosios įstaigos gali vykdyti komercinę veiklą, tačiau tai atliekant gautas pelnas negali būti skirstomas viešųjų įstaigų nariams, dalininkams ir steigėjams. Remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi D. T., būdama viešosios įstaigos dalininku (t. y. savininku), pasikeldama sau atlyginimą nesilaikė šio reikalavimo ir iš esmės iškreipė savo vadovaujamos įstaigos pagrindinį tikslą – vykdyti visuomenei naudingą veiklą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimas buvo grįstas specialistės I. Ališauskaitės išvadoje Nr. 5-5-27 nurodyta aplinkybe, jog 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. VšĮ „A.“ turėjo ribotą galimybę direktorei D. T. mokėti pagal jos išleistus įsakymus padidintą darbo užmokestį. Tai, kad šiais mėnesiais VšĮ „A.“ turėjo ribotas finansines galimybes, patvirtino ir specialistės S. Natkienė bei G. Popovienė (kuri atliko dalinį papildomą ūkinės finansinės veiklos tyrimą apeliacinės instancijos teisme). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi į procesą nuteistosios iniciatyva įtrauktos specialistės R. Matulienės išvada, kad įstaiga 2008 m. galėjo D. T. išmokėti nustatyto dydžio atlyginimą, nenurodė, kodėl atmetė trijų kompetentingų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) specialisčių paaiškinimus ir išvadas. Pagal baudžiamojoje byloje Nr. 2K-614/2012 suformuotą praktiką net ir tai, kad darbdavys objektyviai gali mokėti sutartą atlyginimą darbuotojui, dar nerodo susitarimo daryti nusikalstamą veiką nebuvimo ar kaltinamųjų nekaltumo. Būtent FNTT specialistės išsamiau ištyrė joms pateiktą medžiagą ir VšĮ „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei teikdamos išvadas įvertino ne tik į kaltinime nurodytus suklastotus kvitus, bet atsižvelgė ir į kitus pažeidimus tvarkant apskaitą: įvertino 2008 m. balandžio 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija BLA Nr. 5173859, iš kurio pirmo egzemplioriaus matyti, kad D. Š. sumokėjo 510 Lt, o D. Š. pateiktame antrame egzemplioriuje įrašyta, jog sumokama 85 Lt. Todėl pagrįstai FNTT specialistės nesiėmė vertinti tikrosios įstaigos finansinės padėties motyvuodamos neteisingai pildyta buhalterine apskaita 2008 m. Šio pažeidimo gynybos iniciatyva pakviesta specialistė, kaip pati patvirtino, nevertino.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmetė išvadą Nr. 5-5-27, jog VšĮ „A.“ 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. turėjo ribotą finansinę galimybę D. T. mokėti 7000 Lt darbo užmokestį (kurią specialistai patvirtino abiejų instancijų teismuose). Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir specialistės nurodytos aplinkybės, kad, remiantis įstaigos rodikliais, 2008 m. spalio mėn. VšĮ „A.“ turėjo pritrūkti pinigų būtiniems mokesčiams, tarp jų – socialinio draudimo įmokoms nuo išmokėto darbo užmokesčio. Šie teiginiai pagrindžia teisingą pirmosios instancijos teismas išvadą, kad viso atlygio už 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. D. T. neišsimokėjo, nes kitaip spalio mėn. būtų pritrūkę įstaigoje pinigų sumokėti mokesčius valstybei, o visos privalomos įmokos buvo padarytos.

Kasatorė pažymi ir tai, kad D. T., išeidama nėštumo ir gimdymo atostogų, atėjusiai į jos pareigas T. G. neperdavė kasos knygos ir joje buvusių pinigų (abi tai patvirtino). Be to, iš 2008 m. balanso matyti, kad VšĮ „A.“ net ir su pagal suklastotus pinigų priėmimo kvitus gautus 20 476 Lt (kurių negavo) patyrė 6734 Lt nuostolį, o be 20 476 Lt, pajamų nuostolis buvo 27 210 Lt (apie pusę metų įstaigos pajamų). Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai negalima pagrįsti gynybos specialistės išvados, jog visi finansinio pastovumo, likvidumo, apyvartumo rodikliai buvo geri ir pakankami. Prokurorė sutinka, kad 2007 m. rodikliai, neišminusavus 20 476 Lt, gali būti apibūdinami kaip geri, tačiau nustatant įstaigos galėjimą sumokėti nustatyto dydžio atlyginimą ir atlyginimo mokėjimo naudingumą reikia vertinti ne laikotarpį, iš kurio šis atlyginimas mokamas, bet gilintis į nustatytas faktines aplinkybes bei laikotarpius, kurie buvo prieš ir po tokio atlyginimo mokėjimo. Skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad nenustatyta, jog D. T. veiksmai nusistatant sau didesnį atlyginimą, būtų pažeidę Viešųjų įstaigų įstatymų nuostatas, prieštarauja bylos medžiagai.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką nustatant, ar prisidengiant darbo sutartimi nebuvo siekiama nusikalstamų tikslų – ateityje gauti iš valstybės išmokų, kurios nepagrįstos realiu darbo įnašu, būtina įvertinti sutarto darbo pobūdį, jo apimtį, kiekybę, kokybę bei rezultatus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-614/2012). Vienas iš objektyviausiai atsispindinčių darbo užmokesčio didinimo būtinybės kriterijų yra bendrovės pajamų didėjimas, kuris iš tiesų parodo didesnį darbų krūvio ir darbo kokybės didėjimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikotarpiu, kuriuo buvo žymiai padidintas darbo užmokestis D. T., jos darbo krūvis neišaugo, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atlyginimas buvo keliamas dėl padidėjusio darbo krūvio, neatitinka tikrovės. Liudytojai nenurodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu būtų didelis lankytojų padidėjimas, o liudytojos, dirbančios sporto klube, E. T.-Z., V. B.-B. teigė, jog vasarą žmonių apsilankydavo mažiau. Tai, kad darbo kiekis D. T. nepadidėjo palyginus su tais metais, kuriais ji gaudavo žymiai mažesnį atlyginimą už darbą, matyti iš įstaigos balansų: 2006 m. įstaiga gavo 52 073 Lt pajamų, 2007 m. – 72 791 Lt, 2008 m. – 86 401 Lt (iš jų 20 476 Lt atvaizduoti suklastotais pinigų priėmimo kvitais), 2009 m. – 53 824 Lt, 2010 m. – 40 363 Lt, 2011 m. – 63 220 Lt. Be to, D. T. pasididino sau atlyginimą 2008 m. balandžio 1 d., kai įstaigos pajamos žymiai mažėjo: 2008 m. sausio mėn. gauta 3900 Lt pajamų, vasario mėn. – 2824 Lt, kovo mėn. – 2115 Lt, balandžio mėn. – 1974 Lt, o nuo gegužės mėn. pajamos šoktelėjo kelis kartus, pvz. rugsėjo mėn. lyginant su balandžio mėn. – net aštuonis. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl atmetė šiuos duomenis. Tai, kad D. T. sąmoningai įrašydama didesnes nei gautos įstaigos pajamos siekė užmaskuoti daromą nusikalstamą veiką, patvirtina jos pačios parodymai bei jos pildyti dokumentai ankstesniais laikotarpiais (ji mokėjo tinkamai juos pildyti), pvz., 2008 m. kovo mėn. iš viso buvo užpildyta 18 kvitų nuo 85 Lt iki 190 Lt. Be to, iš D. Š. pateiktų 2008-04-18 ir 2008-09-24 pinigų priėmimo kvitų serija BLA Nr. 5173859 ir BLA Nr. 5173994, R. R. pateikto 2008-09-08 kvito BLA Nr. 5173980 antrųjų egzempliorių (kurie atiduodami pinigus įmokėjusiam asmeniui) matyti, kad juose įrašyta reali suma – kiekviename po 85 Lt, o pirmuosiuose egzemplioriuose įrašyta atitinkamai 510 Lt, 525 Lt bei 480 Lt. D. T. teisme parodė, kad ji tik antrame kvito egzemplioriuje įrašė teisingus duomenis ir tai darė pieštuku. Tokie jos parodymai iš esmės prieštarauja kitiems jos parodymams, kad ant vieno kvito pildė kelių asmenų ar per kelis kartus to paties asmens mokėtas sumas dėl to, kad taupė laiką. Tai rodo, kad D. T., klastodama dokumentus, siekė parodyti žymiai didesnes nei realiai gaunamos įstaigos pajamas ir taip parodyti didesnį savo darbo krūvį, nei buvo iš tikrųjų.

Apibendrindama kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų – neišsamiai išanalizavo visas pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes, priimdamas sprendimą pasirėmė tik dalimi baudžiamojo proceso metu gautų įrodymų, jų nesusiejo į vientisą logišką grandinę, ir tai lėmė klaidingą apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog D. T. sau atlyginimą pakėlė dėl darbo apimties padidėjimo, o ne siekdama ateityje apgaule gauti valstybės išmokas.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatorė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendį be pakeitimų. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad juo skundžiama tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. T. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį ir ji išteisinta nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neskundžiant nuosprendžio dalies, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. T. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir D. T. nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. T., turėdama tikslą, jog VSDFV jai apskaičiuotų ir išmokėtų didesnes nei priklauso nėštumo ir gimdymo pašalpas bei išmokas vaiko priežiūrai, apgaule, žinodama apie savo nėštumą ir kad jos darbo krūvis nepasikeis, suklastojusi įsakymus, kuriuose melagingai motyvuodama darbų apimties padidėjimu, nurodė, kad jai pakeliamas atlyginimas nuo 2008 m. balandžio 1 d. – iki 2000 Lt, nuo 2008 m. gegužės 1 d. – iki 6000 Lt, nuo 2008 m. liepos 1 d.– iki 7000 Lt, išsimokėjo už šiuos mėnesius padidintą atlyginimą. Žinodama, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. mokėti padidintą algą įstaigos galimybės ribotos, nusprendusi fiktyviai padidinti įstaigos pajamas, suklastojo 32 pinigų priėmimo kvitus; taip pat ji suklastojo žiniaraščius apie atlyginimo už 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. išmokėjimą, nes už šiuos mėnesius ji viso atlyginimo neišsimokėjo; 2008 m. liepos 2 d. ji pateikė VSDFV Panevėžio skyriui 2008 m. liepos 2 d. VŠĮ „A.“ suklastotą pranešimą su suklastotais priedais apie apdraustuosius už 2008 m. antrą ketvirtį (forma SAM) su suklastotais priedais, o 2008 m. spalio 1 d. pateikė 2008 m. spalio 1 d. VšĮ „A.“ suklastotą pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. trečią ketvirtį (forma SAM) su suklastotais priedais. Pagal VSDFV sprendimus nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. išmokėjus jai didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, D. T. apgaule savo naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausantį didelės vertės turtą – 80 931,07 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios D. T. apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį – dėl šių nusikalstamų veikų padarymo ją išteisino. Šios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais nepaneigta, jog nagrinėjamu laiku D. T. darbo apimtys padidėjo ir todėl nėra pagrindo pripažinti, jog D. T. darbo užmokestis buvo padidintas pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Nuo darbo užmokesčio buvo mokėtos atitinkamos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir todėl nuteistajai išmokėta didesnė motinystės pašalpa priklauso teisėtu ir objektyviai buvusiu, o ne fiktyviu pagrindu. Šių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo sudėties, todėl D. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui yra nurodyti BPK 331 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas privalo nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai įvertintas aplinkybes bei kitas klaidas, kurios turėjo įtakos šio nuosprendžio panaikinimui. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismo išvados dėl įrodinėtinų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo turi būti paremtos visų duomenų patikrinimu, jų palyginimu, iš skirtingų šaltinių gautos informacijos sugretinimu ir priimtų sprendimų motyvavimu.

Pagal teismų praktiką, kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekus gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2010, 2K-503/2011, 2K-243/2012). Tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2011, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iš Valstybės socialinio draudimo fondo motinystės pašalpas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011 pabrėžta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme; tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos taikytinos realiems, o ne fiktyviems darbo santykiams.

Kita vertus, vertinant šalių susitarimą atlyginimo dydžio teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet būtina paisyti ir protingumo principo, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą lemiančias aplinkybes, taip pat įvertinti darbuotojo ir darbdavio sulygtas sąlygas dėl konkrečių darbų atlikimo, ar jie pagal apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-614/2012, 2K-101/2013). Nors darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, tačiau jis turi būti proporcingas asmens atliekamam darbui ir negali būti nuostolingas įmonei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2013). Neadekvatus atliktam darbui darbo užmokesčio dydis gali būti kaip viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama vertinant, pvz., kokių tikslų buvo siekiama – teisėtų, mokant įdarbintam asmeniui darbo užmokestį už atliekamą darbą, ar neteisėtų – formaliai sudarytų dokumentų pagrindu siekiant apgaule gauti kitokias išmokas, kylančias ne iš darbo teisinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Byloje nustatyta, kad viešoji įstaiga „A.“ nebuvo fiktyviai sukurta, vykdė realią veiklą teikiant gyventojams sveikatingumo paslaugas ir už jas gaudavo realias pajamas, o D. T. dirbo šios įstaigos direktore, taip pat ir aktualiu šiuo atveju 2008 m. balandžio–rugsėjo mėn. laikotarpiu. Remiantis Viešųjų įstaigų įstatymu – tai ne pelno siekianti organizacija. Pagal šį įstatymą viešosios įstaigos gali vykdyti komercinę veiklą, tačiau vykdant šią veiklą gautas pelnas negali būti skirstomas viešųjų įstaigų nariams, dalininkams ir steigėjams. D. T., būdama viešosios įstaigos savininke ir vadove, pasikeldama sau atlyginimą nesilaikė nustatytų reikalavimų ir iš esmės iškraipė savo vadovaujamos įstaigos pagrindinį tikslą – įstaigos veikla skirta vykdyti visuomenei naudingą veiklą, o ne siekti naudos sau. Apygardos teismas nuosprendyje to nevertino ir apie tai nepasisakė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. T. apgaulingai tvarkė jos vadovaujamos VšĮ ,,A.“ buhalterinę apskaitą bei sąmoningai įrašydama didesnes nei gautos įstaigos pajamos suklastojo dokumentus ir tai darė tiesiogine tyčia, siekdama – užmaskuoti daromą nusikalstamą veiką. Nuteistoji 2008 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. suklastojo 32 pinigų priėmimo kvitus, į juos įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie gautas jos vadovaujamos bendrovės pajamas: šiais mėnesiais ji suklastojo visus įstaigos pinigų priėmimo kvitus, juose įrašydama gerokai didesnes pinigų sumas, negu kvituose pasirašę asmenys įmokėjo. Tačiau apygardos teismas ir šioje kaltinimo dalyje nors ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. T. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, bet remdamasis išimtinai tik teisinančiais nuteistąją duomenimis, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad klastoti dokumentus jai nebuvo prasmės.

Kasatorė taip pat pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas D. T. atlyginimo pasididinimą, neatsižvelgė į nustatytų aplinkybių visumą, neįvertino jos darbų apimties, kiekybės, kokybės prieš bei po atlyginimo pakėlimo ir ar atlyginimo padidinimas, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko verslo logikai įprastus standartus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog D. T., klastodama tikrus dokumentus, fiktyviai padidino įstaigos pajamas ir melagingai motyvuodama darbų apimties padidėjimu nepagrįstai pasididino darbo užmokestį ir apgaule gavo didesnę nei priklauso motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, yra nepagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma ir neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose. Be to, šios instancijos teismas padarė ir kitą išvadą, kad minėtu laikotarpiu VšĮ „A.“ turėjo pakankamai lėšų D. T. padidintam atlyginimui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti.

Tačiau tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė, kaip pagrįstai nurodo kasatorė, remdamasis tik dalimi įrodymų ir iš esmės vien į procesą nuteistosios iniciatyva įtrauktos auditorės R. Matulienės išvada, neatsižvelgęs į kitus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus: specialisto išvadas 2010 m. sausio 15 d. Nr. 5-5-4 ir 2011 m. balandžio 14 d. Nr. 5-5-27, taip pat 2013 m. birželio 28 d. specialisto išvadą Nr. 5-5/52, pateiktą atlikus apeliacinės instancijos teismo paskirtą ir atliktą VšĮ „A.“ ūkinės finansinės veiklos nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 tyrimą.

Pažymėtina, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme, o yra konsultacinė išvada (Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Pridėta prie bylos konsultacinė išvada tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai (BPK 290 straipsnis). Jeigu konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs ekspertas. Jeigu specialisto ar eksperto apklausos teisme metu pasitvirtina ar atsiranda abejonių pateiktos specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė.

Apeliacinės instancijos teismas apklausė specialistę S. Natkienę (kuri davė paaiškinimus dėl specialisto išvadų 2010 m. sausio 15 d. Nr. 5-5-4 ir 2011 m. balandžio 14 d. Nr. 5-5-27), 2013 m. birželio 28 d. specialisto išvadą Nr. 5-5/52 pateikusią specialistę G. O. Popovienę ir auditorę R. Matulienę, surašiusią specialisto ataskaitą pagal gynybos prašymą. Tačiau šios instancijos teismas nepateikęs motyvų, kodėl nesiremia minėtomis specialisto išvadomis, BPK 286 straipsnio numatyta tvarka nepaskyręs ekspertizės, kad būtų pašalintos abejonės specialisto išvadų išsamumu ar pagrįstumu, rėmėsi pagal gynybos prašymą pateikta auditorės R. Matulienės specialisto ataskaita, kuri gali būti vertinama tik kaip konsultacinė išvada. Tuo tarpu specialistė S. Natkienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialistų išvadas, kuriomis konstatuota, kad D. T. nagrinėjamu laikotarpiu gaunamų pajamų dydis ir išmokamas atlyginimo dydis yra neadekvatūs ir tokiems atlyginimams mokėti buvo ribotos galimybės, nes nors ir užteko pinigų mokėti padidintą darbo užmokestį, tačiau 2008 m. įmonės balanse parodytas nuostolis (6734 Lt), o tai reiškia, kad išlaidos viršijo pajamas. Be to, specialistė paaiškino, kad atlikus antrą specialų tyrimą pagal papildomus duomenis, t. y. liudytojų parodymus, padaryta išvada, kad pajamų suma buvo nepagrįstai padidinta. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė G. O. Popovienė taip pat patvirtino šias specialistų išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad, be tiesiogiai atliekamų įstaigos vadovo pareigų, D. T. pati faktiškai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, vykdė kasininko, taip pat ir trenerio funkcijas, o tai vertintina kaip pakankamai didelės apimties darbas, dėl to sprendė, kad nuo 2008 m. balandžio 1 d. nuo 800 iki 2000 Lt, nuo gegužės 1 d. – iki 6000 Lt, nuo liepos 1 d. – iki 7000 Lt (neišskaičius mokesčių) padidintas atlyginimas neprieštarauja protingumo principui ir nėra akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas jos veiklos dydžiui. Kasatorė pagrįstai nurodo, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta neįvertinus įrodymų visumos ir neatsižvelgus į tam reikšmingas aplinkybes: koks D. T. gautas darbo užmokestis už analogiškas pareigas buvo iki jai išeinant nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų ir po jų sugrįžus į darbą, kokio dydžio darbo užmokestis buvo mokamas kitiems įstaigos darbuotojams ir įstaigos vadovo pareigas, D. T. išėjus atostogų, ėjusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai nurodyta, kad, pagal bylos dokumentus, D. T. 2008 m. sausio–rugsėjo mėnesiais nustatyta penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis ir kasdieninė darbo laiko trukmė – aštuonios valandos; nuo 2008 m. spalio 7 d. laikinai einančiai VšĮ „A.“ direktorės pareigas T. G. mokėtas 800 Lt mėnesinis darbo užmokestis; trenerėms instruktorėms V. B. ir E. T. už penkių dienų darbo savaitę su dviem poilsio dienomis ir keturių valandų kasdienine darbo laiko trukme mokėtas 400 Lt mėnesinis atlyginimas. Pasibaigus vaiko auginimo atostogoms ir D. T. sugrįžus į darbą, jos iniciatyva atlyginimas buvo nustatytas 900 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nė viena apklausta liudytoja nenurodė, jog būtent nagrinėjamu laikotarpiu būtų žymus lankytojų padidėjimas, o pagal liudytojų E. T.-Z., V. B.-B., I. Č. parodymus nustatė, kad būtent vasarą būdavo mažai sportuojančių žmonių, kitos liudytojos (L. Č., D. Š., V. J.) patvirtino, kad jos vasarą nesportuodavo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kad būtent tik nagrinėjamu laikotarpiu (2008 m. balandžio–rugsėjo mėn.) D. T. faktiškai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, vykdė kasininko ir trenerio funkcijas ir kad dėl to jai žymiai padidėjo darbo krūvis.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir kasacinio skundo argumentus, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y. kad D. T., tapusi nėščia (2008 m. birželio 2 d. jai nustatytas 10 savaičių nėštumas), turėdama tikslą apgaule gauti didesnę nei priklauso motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, melagingai motyvuodama darbų apimties padidėjimu, suklasto tris įsakymus dėl atlyginimo sau padidinimo ir siekdama fiktyviai padidinti įstaigos pajamas buhalterinėje apskaitoje parodant galimybę už 2008 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesius išsimokėti padidintą atlyginimą, suklastojo pinigų priėmimo kvitus, taip pat žiniaraščius apie atlyginimo už 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. išmokėjimą; pranešusi melagingus duomenis VSDF apgaule įgijo teisę į padidintą motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, mokamą iš VSDF biudžeto (iš viso 80 931,07 Lt). Kadangi ši suma viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytą 250 MGL dydžio sumą, todėl teismas teisingai kvalifikavo jos veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip apgaule didelės vertės svetimo turto įgijimą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjimas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes.

Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes D. T. padarytos veikos (suklastojo tikrus dokumentus, suklastotus dokumentus panaudojo) atitinka BK 300 straipsnyje įtvirtintos dokumento suklastojimo nusikaltimo sudėties turinį, tačiau nuosprendyje nepateikti tinkami motyvai, pagrindžiantys, kad dėl jos veiksmų suklastojant dokumentus buvo padaryta didelės žalos. Dėl to D. T. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, nurodė, kuriais iš jų grindžiama D. T. kaltė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas įvertino tik dalį byloje esančių įrodymų, nesusiejo jų į vieningą loginę visumą, padarytos išvados neparemtos byloje surinktais įrodymais, todėl toks sprendimas neatitinka tiek BPK 20 straipsnio 5 dalies, tiek ir BPK 331 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies) pažeidimai pripažįstami esminiais, nes jie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinta nepagrįstai, nesant tam BPK 329 straipsnio 1 punkte nustatyto pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

              Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria D. T. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendį su pakeitimais:

              D. T. veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę – 60 MGL dydžio baudą.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir D. T., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti galutinę subendrintą bausmę – baudą 200 MGL (26 000 Lt) dydžio.

              Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                     Vytautas Piesliakas

                                                                                                                 Armanas Abramavičius

                                                                                                                  Viktoras Aidukas