Administracinė byla Nr. eI2-10010-860/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06613-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
Sekretoriaujant Martai Ribinskienei, vertėjaujant Ingridai Kisieliūtei,
dalyvaujant pareiškėjui M. D. (M. D.), jo atstovui advokatui Michailui Parchimovičiui (Michail Parchimovič),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms Kristinai Krickienei ir Agatai Ulevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 23S64441 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje M. D.“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas); 2) Migracijos departamento 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66896 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą M. D.“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašo jo naudai iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas savo skunde teigia, kad atsakovas neteisingai supranta ir aiškina grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką. Nurodo, kad atsakovas nenustatė jokių pareiškėjo nusikalstamų veiksmų, jokių pareiškėjo veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia ar per neatsargumą būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjo pažiūros neatitiktų Lietuvos Respublikos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos Respublikos politikos vertybinio pagrindo. Teigia, kad atsakovo neigiama išvada kildinama iš teisėtos veiklos, kadangi jokie teisės aktai nedraudė dirbti budėtojo padėjėju Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje. Dar daugiau, nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo niekada neskelbė rekomendacijų užsieniečiams, kad jokia tarnyba Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje yra nepageidaujama. Pareiškėjas siekdamas aiškumo dėl pagrindinių savo biografijos aplinkybių, turinčių reikšmės šiam ginčui, paaiškina, kad: jis turi techninę kvalifikaciją, kuri nėra susijusi su valstybės valdymu; jis įsidarbino Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje išimtinai dėl ekonominių priežasčių; jis tarnybos metu ėjo žemas pareigas (budėtojo padėjėjas), tai yra jokių strateginių ar atsakingų sprendimų nepriiminėjo; jis buvo atleistas iš tarnybos savo paties prašymu, prieš šešerius metus. Pažymi, jog kaip teisingai nurodoma 2023 m. gegužės 10 d. sprendime, pareiškėjui praeityje buvo išduota nacionalinė viza ir du leidimai gyventi. Siekdamas gauti legalizacijos dokumentus, pareiškėjas visada atskleisdavo atsakovui duomenis apie savo tarnybą. Tai, kad pareiškėjui praeityje buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza ir du leidimai laikinai gyventi rodo, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo visada laikė jį nekeliančiu grėsmės valstybės saugumui, nors apie pareiškėjo tarnybą Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje žinojo. Akcentuoja, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomonė pasikeitė dėl karo Ukrainoje, tačiau tuo metu, kai prasidėjo karas, pareiškėjas jau daug metų nedirbo ir negyveno Rusijos Federacijoje, o tai savaime rodo, kad pareiškėjas su karu nėra niekaip susijęs, nėra už jį atsakingas, todėl neturi būti už jį baudžiamas. Nurodo, kad 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi nėra konkrečiai paaiškinta, kodėl pareiškėjo tarnyba reiškia, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Taip pat nurodo, kad 2023 m. gegužės 10 d. sprendime net nėra bandoma argumentuoti, kodėl pareiškėjas turi būti atsakingas už Rusijos Federacijos politiką Ukrainoje, kurią pats pareiškėjas kategoriškai smerkia. Pareiškėjo nuomone, 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos, t. y. neatitinka 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto nutarimo Nr. 79, kuriuo patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės (toliau – ir Gairės). Pažymi, kad atsižvelgiant į pridėtinę vertę, kurią Lietuvos Respublikoje sukūrė ir tebekuria pareiškėjas, taip pat į tai, kokią pridėtinę vertę jis planavo sukurti, akivaizdu, kad atsakovo elgesys pareiškėjo atžvilgiu yra žalingas Lietuvos Respublikos ekonomikai kaip atstumiantis tuos, kuriuos valstybė siekia pritraukti. Pažymi, kad pareiškėjas apie 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą sužinojo tik po jo priėmimo, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovas arba trečiasis suinteresuotas asmuo anksčiau nesikreipė į pareiškėją tam, kad situacija būtų visapusiškai išnagrinėta. Pareiškėjo nuomone, atsakovas galėjo apklausti jį, paprašyti pateikti dokumentus ir paaiškinimus. Paaiškina, kad atsakovas, priimdamas 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą, turėjo aiškiai įsivertinti kiekvieną svarbią aplinkybę, įskaitant tas aplinkybes, kurios yra palankios pareiškėjui, tačiau atsakovas net nebandė to daryti ir neįsigilino į susiklosčiusios situacijos specifiką. Dar akcentuoja, kad 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas kelia grėsmę šeimos išsaugojimui; pareiškėjo sutuoktinė negalės išvykti su pareiškėju, nes ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, kurioje taip pat gyvena Lietuvos Respublikos pilietybę turinti pareiškėjo sutuoktinės motina, kurios dėl pensinio amžiaus pareiškėjos sutuoktinė negali palikti vienos.
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus sprendimus vadovavosi kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Paaiškina, kad priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Akcentuoja, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsakovas nurodo, kad VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Su tokiomis VSD išvadomis sutinka ir Migracijos departamentas. Pažymi, jog pareiškėjas klausimyne nurodė, kad jis nuo 2000-2002 m. tarnavo Rusijos Federacijos kariuomenėje, o nuo 2004-2017 m. dirbo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje. Pareiškėjas minėtų faktų neginčija, tačiau, atsakovo nuomone, nepagrįstai teigia, kad jie nėra esminiai ir patvirtinantys jo grėsmę. Atsakovas mano, kad ginčijamuose sprendimuose buvo tinkamai įvertintos minėtos aplinkybės, taip pat atkreipia dėmesys į tai, jog net pats pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jis minėtose pareigose buvo iki tol kol pasiekė pareigūno pensinį amžių ir tik tada išėjo iš minėtų pareigų. Pažymi, kad minėtų aplinkybių visuma patvirtina pareiškėjo lojalumą Rusijos valdžiai, nes tarnyba ir darbas truko 2000-2017 m., t. y. net 17 metu. Teigia, kad pareiškėjas pasirinkdamas minėtą darbą žinojo apie jam keliamus aukštesnius reikalavimus dėl lojalumo Rusijos valdžiai. Be to, įvertinus tokį ilgą tarnybos laiką, atsakovo nuomone, pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje vis dar dirbančiais Rusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog sprendimuose neteisingai suprantama ir aiškinama grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoka ir pažymi, kad Migracijos departamentas neaiškina sąvokų, o vadovaujasi suformuota teismų praktika. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais dėl Gairių ir teigia, kad pareiškėjas į šį teisės aktą žiūri labai siaurai, t. y. ne į visumą, o tik į jam palankius ir tinkamus punktus, susijusius su Lietuvos migracijos politikos principais. Pažymi, kad minėto teisės akto pagrindas yra ne tik nesudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, bet ir siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, t. y. valstybės saugumas įeina ir į šios politikos tikslus ir kryptis (10.4 ir 12.5.4. punktai), kurių, kaip teigia atsakovas, laikėsi Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus sprendimus. Atsakovas pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog Migracijos departamentas nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl teisės būti išklausytam, pažymi, kad Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Nurodo, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamento vertinimu, tai, jog pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, savaime jam nesuteikia teisės gauti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, toks leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik jeigu asmuo atitinka Įstatymo nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą ir nėra nustatyta atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus. Teigia, jog pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje, išreiškė lojalumą Rusijos Federacijai ir palaikė Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Paaiškina, kad pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
4. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą pilnai palaikė.
Atsakovo atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui M. D. leidimą laikinai gyventi, bei 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metams ir 6 mėnesiams) bei į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metams ir 6 mėnesiams), teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2023 m. sausio 5 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė.
Pareiškėjui, vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir LLG aprašas), 10.31 papunkčiu, buvo pateiktas užpildymui klausimynas. Pareiškėjas šį klausimyną užpildė 2023 m. vasario 27 d. Pareiškėjas, be kita ko, atsakydamas į klausimyno 2 klausimą („Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“) nurodė, kad jis 2004 – 2017 m. dirbo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje atitinkamos policijos įstaigos budėtojo padėjėju.
7. VSD pateikė Migracijos departamentui 2023 m. kovo 17 d. raštą Nr. 18-3064 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame padarė išvadą, kad pareiškėjo M. D. (Rusijos Federacijos pilietis) gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui; be to, VSD, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, prašė neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėto asmens duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
Minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, kad VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pilietis M. D., dirbdamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Tad VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
8. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Taip pat Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas), 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 39 punktu, 2023 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metams ir 6 mėnesiams) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metams ir 6 mėnesiams), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
9. Pareiškėjas su minėtais Migracijos departamento sprendimais nesutinka ir skundžia juos teismui.
10. Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, pareiškėjas yra pripažintas galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui iš esmės dėl to fakto, kad jis 2004 – 2017 m. dirbo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje policijos įstaigoje budėtojo padėjėju. Iš to padaryta išvada, kad pareiškėjas, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
Skundžiamų sprendimų pagrindas iš esmės yra VSD 2023 m. kovo 17 d. raštas (išvada).
11. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybės narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
12. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
LLG aprašo 76 punkto trečioje pastraipoje nurodyta, jog Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis LLG aprašo 10.31 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą Valstybės saugumo departamentui, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.31 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. Pagal LLG aprašo 79 punktą Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą.
13. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintos galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; ir kt.).
14. LVAT savo praktikoje yra nurodęs ir tai, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) valstybės saugumui turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo.
Dar daugiau, LVAT teisėjų kolegija 2023 m. birželio 14 d. sprendime (47 punktas), administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023, nurodė, kad Migracijos departamentas vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (jo šeima, jo darbas, jo gyvenimo trukmė Lietuvoje, jo padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.
15. Minėta, kad pareiškėjas yra pripažintas galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui iš esmės dėl to fakto, kad jis 2004 – 2017 m. dirbo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje policijos įstaigoje budėtojo padėjėju. Tiek Migracijos departamentas, tiek ir VSD teigia, kad pareiškėjas dirbdamas minėtose pareigose privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką; tad jų nuomone negalima leisti, kad išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Rusijos ir Baltarusijos režimus palaikantiems ar su šiais režimais bendradarbiaujantiems asmenims.
Tačiau teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad pareiškėjas yra dirbęs policijos pareigūnu šiuo atveju nepakanka išvados darymui, jog pareiškėjas palaiko nusikalstamą V. Putino ir Rusijos režimą ar jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Migracijos departamentas visiškai nevertino pareiškėjo užimtų pareigų policijoje svarbumo, dėl kokių priežasčių jis pasirinko tarnybą policijoje ir pan. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas dirbo paprastu policijos pareigūnu, neužėmė jokių vadovaujančių pareigų; jis gyveno ir dirbo sibire esančiame nedideliame miestelyje. Pareiškėjas nurodo, kad jis darbą policijoje pasirinko dėl to, jog jis negalėjo susirasti jokio kito darbo neišsivysčiusiame regione, t. y. darbą policijoje pasirinko tik dėl ekonominių priežasčių. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie realiai rodytų, kad pareiškėjas palaikytų nusikalstamą Rusijos režimą.
Pats pareiškėjas aiškiai nurodo, kad jis nepalaiko nei užsienio, nei vidaus politikos, kurią vykdo Rusijos Federacijos valdžia, visiškai ir besąlygiškai sutinka su Lietuvos Respublikos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu; nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje bei laiko Krymą priklausančiu Ukrainai. Be to, jis yra ukrainietis pagal kilmę, savanoriauja ir remia ukrainiečius bei Ukrainos labdaros organizaciją „Motina ir kūdikis“ ir kt. Tai iš dalies patvirtina ir byloje esantys duomenys (pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus; Visos Ukrainos labdaros organizacijos „Motina ir kūdikis“ 2023 m. rugpjūčio 16 d. pažyma, Vilniaus arkivyskupijos CARITAS 2023 m. liepos 26 d. raštas ir kt.). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. D. ir A. M. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas nepalaiko Rusijos režimo ir karo Ukrainoje, yra finansiškai parėmęs A. M. brolį O. M., kariavusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgose ir kt.
Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kurie tvirtintų, kad pareiškėjas kaip nors žodžiais ar veiksmais palaikytų nusikalstamą Rusijos režimą.
16. Migracijos departamento skundžiamuose sprendimuose yra nurodyta, kad M. D. buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.; jis su leidimais laikinai gyventi Lietuvoje nepertraukiamai gyvena nuo 20148 m. gegužės 15 d., o nuo 2018 m. gegužės 28 d. dirba Lietuvos Respublikoje ir yra įdarbintas iki šiol (UAB „Pigu“); pareiškėjas 2018 m. vasario 20 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete V.D., nepilnamečių vaikų neturi.
Taigi, nors Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose nustatė tam tikrus pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius, tačiau sprendimuose pareiškėjo situacijos šių aplinkybių kontekste neindividualizavo. Tad yra pagrindas išvadai, kad atsakovas iš esmės individualiai neįvertino su pareiškėju, jo šeimine, ekonomine, socialine padėtimi susijusių aplinkybių, o nustatytas aplinkybes tik įrašė į skundžiamus sprendimus.
17. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo 2004 – 2017 m. darbas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje policijos įstaigoje (budėtojo padėjėju) gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Taigi, nagrinėjamu atveju vien fakto, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu dirbo Rusijoje atitinkamoje policijos įstaigoje nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas akivaizdžiai ir realiai kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami Migracijos departamento 2023 m. gegužės 10 d. sprendimas ir 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas yra neteisėti, tad jie panaikinami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Nors pareiškėjas neprašo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju panaikinus skundžiamus sprendimus administracinė procedūra nėra baigiama, tad yra pagrindas, nors pareiškėjas to ir neprašo, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 5 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.
19. Taigi, pareiškėjo skundas yra patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
20. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Pareiškėjo skundas patenkintas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas jo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Taip pat pareiškėjas patyrė 130,68 Eur vertimo išlaidų. Be to, pareiškėjas dar nurodo, kad jis patyrė ir 3 267 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra detalizuojama už kokias teisines paslaugas, t. y. kokius konkrečiai advokato atliktus teisinius veiksmus šioje byloje patyrė nurodomo dydžio išlaidas (3 267 Eur). Tad teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla nėra didelės apimties ir sudėtinga, nemažai jau yra susiformavusios teismų praktikos, vyko tik vienas teismo posėdis, laiko, kad pareiškėjo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, racionalios ir būtinos tik 2 000 Eur sumoje. Tad pareiškėjui iš viso priteistinos 2 153,18 Eur (22,50 Eur + 130,68 Eur + 2 000 Eur).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą dėl sprendimų panaikinimo patenkinti.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 23S64441 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje M. D.“ ir 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 23S66896 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą M. D.“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 5 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Priteisti pareiškėjui M. D. (M. D.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 153,18 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Saulius Jakaitis
Fausta Vitkienė