Civilinė byla Nr. e2S-178-883/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31897-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11.; 3.1.7.13. 3.3.2.7.; 3.3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Arredo deko projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Arredo deko projektai“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės mažosios bendrijos „Delixor“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas teismo įsakymas pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arredo deko projektai“ pareiškimą dėl 7254,71 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 404 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Delixor“.
2. Dėl priimto teismo įsakymo skolininkė 2025 m. gruodžio 1 d. pareiškė prieštaravimus ir 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė iš kreditorės priteisti 447,60 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamą 2025 m. gruodžio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Kreditorė 2025 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą nenagrinėti skolininkės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad ketina naudotis teise bendrąja ginčo teisenos tvarka reikšti skolininkei ieškinį naujoje byloje dėl ginčo skolos priteisimo ir renka bylai įrodymus.
4. Kreditorei per įstatymo nustatytą terminą ieškinio nepateikus, 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas panaikino 2025 m. lapkričio 18 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-43427-435/2025 ir kreditorės pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės laikė nepaduotu ir grąžino kreditorei, o skolininkės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą.
5. Skolininkė 2025 m. gruodžio 23 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį, išsprendžiant skolininkės pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad priimta nutartis laikytina neteisinga dėl per klaidą nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse nurodytų aplinkybių ir motyvų, kaip neatitinkančių bylos faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių rašytinių įrodymų; teismas nutarties aprašomojoje dalyje teisingai nurodė, kad skolininkė 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė iš kreditorės priteisti 447,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; nutartyje klaidingai nurodyta, kad skolininkė 2025 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą nenagrinėti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tokio prašymo skolininkė nebuvo pateikusi – šį prašymą į bylą buvo pateikusi kreditorė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi tenkino skolininkės MB „Delixor“ atskirąjį skundą ir panaikino 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-43427-435/2025 dalį dėl skolininkės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikimo nenagrinėtu; skolininkės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino; priteisė iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Arredo deko projektai“ skolininkei mažajai bendrijai „Delixor“ 447,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kreditorė prašė šio skolininkės prašymo nenagrinėti, kadangi ketina reikšti skolininkei ieškinį naujoje byloje, kurią išnagrinėjus iš esmės bus pagrindas paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas.
8. Spręsdamas skolininkės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas atsižvelgė į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010) ir sprendė, kad dėl kreditorės netinkamų veiksmų ir neveikimo buvo iškelta byla, buvo pradėtas jos nagrinėjimas – priimtas teismo įsakymas, kuris panaikintas teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi, konstatavus, kad kreditorė po skolininkės pareikštų prieštaravimų, per įstatymo nustatytą terminą nepateikė ieškinio, todėl kreditorės pareiškimas teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditorei, o teismo įsakymas panaikintas.
9. Įvertinęs bylos aplinkybes ir nurodytą teisinį argumentavimą, atsižvelgęs, kad skolininkės prašoma priteisti bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų suma (447,60 Eur) neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatyto dydžio, konstatavęs netinkamą kreditorės elgesį procese, teismas skolininkės patirtas 447,60 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas susipažįstant su kreditorės pareiškimu ir prieštaravimų parengimą priteisė skolininkei iš kreditorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 94 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Apeliantė (kreditorė) UAB „Arredo deko projektai“ prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir skolininkės MB „Delixor“ 2025 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu arba skundžiamą nutartį pakeisti ir skolininkei MB „Delixor“ iš kreditoriaus UAB „Arredo deko projektai“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 50 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1 Teismų praktikoje, atvejais, kai skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir teismo įsakymas yra panaikinamas, šalių bylinėjimosi išlaidos už kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir skolininko prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo parengimą yra skirstomos galutiniame teismo sprendime, priimtame bendrąja ginčo teisenos tvarka išnagrinėjus kreditoriaus ieškinį skolininkui, pagal materialinių reikalavimų išnagrinėjimo rezultatą.
10.2 2025 m. gruodžio 19 d. nutartis nėra galutinis teismo sprendimas, nes neužkerta kelio reikšti ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka (CPK 439 straipsnio 6 dalis); kadangi ginčas dėl materialinių reikalavimų dar nėra išspręstas nė vienos iš šalių naudai, pagrindo skirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas dar nėra.
10.3 CPK 434 straipsnio 4 dalis numato neigiamus padarinius kreditoriui, jei jis nepasinaudojęs galimybe pareikšti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iš karto pareiškia ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka – tokiu atveju ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka išnagrinėjęs teismas kreditoriui gali nepriteisti reikšmingos dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai, kad kreditorius pareiškė 2025 m. lapkričio 14 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, negali būti vertinama kaip netinkamas kreditoriaus elgesys, kadangi taip elgtis kreditorių įpareigoja pats įstatymas. Be to, kreditoriaus 2025 m. lapkričio 14 d. pareiškimo pateikimas yra aktyvus elgesys, todėl negali būti vertinamas ir kaip kreditoriaus neveikimas.
10.4 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimas buvo ne atmestas, o paliktas nenagrinėtas, ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės; teismas dar nenusprendė, pagrįstai ar nepagrįstai kreditorius pareiškė materialinius reikalavimus skolininkui; tai paaiškės tik, kai bendrąja ginčo teisenos tvarka bus išnagrinėtas kreditoriaus ieškinys ir bus priimtas dėl jo galutinis teismo sprendimas; dabartiniame etape dar nėra jokio pagrindo ir negalima laikyti, kad kreditorius pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškė tariamai nepagrįstai.
10.5 Įstatymui numačius pareigą kreditoriui išnaudoti skolos priteisimo teismo įsakymu galimybes, numačius, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, kreditorius negali būti teismo baudžiamas už tai, kad per itin trumpą, t. y. vos 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo apie skolininko prieštaravimus gavimo, nespėjo surinkti įrodymų ir dargi parengti ir toje pačioje byloje pareikšti detaliai argumentuoto ieškinio bendrąja ginčo teisenos tvarka.
10.6 Kreditorius sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nepiktnaudžiavo jomis, todėl nėra jokio pagrindo vertinti priešingai; apie tai, kad naujoje byloje teiks ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka ir kad šiuo metu renka tam reikiamus įrodymus, kreditorius teismą iš anksto informavo savo 2025 m. gruodžio 18 d. prašymu.
10.7 Pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį, skolininkas prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo neprivalo motyvuoti; pagal įstatymą būtų pakakę be jokių motyvų tiesiog pareikšti, kad su kreditoriaus 2025 m. lapkričio 14 d. pareiškimu nesutinka. Skolininkės prašoma priteisti 447,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nebuvo būtina vertinant pagal protingumo ir proporcingumo kriterijus ir jau vien todėl teismas nepagrįstai ją priteisė skolininkės naudai, juo labiau nepagrįstai priteisė ją visą. Tai, kad skolininkė savo pasirinkimu ir rizika atliko daugiau veiksmų nei buvo reikalinga ir tam patyrė didesnes išlaidas nei pagal situaciją buvo būtina, vertintina kaip skolininkės netinkamas procesinis elgesys ir siekis savo situacijai neproporcingo elgesio pasekmes perkelti kreditorei. Todėl šiuo atveju ne kreditorės, o būtent skolininkės procesinis elgesys turėjo būti pripažintas netinkamu arba pertekliniu ir tam patirtos skolininkės išlaidos turėjo būti priskirtos jo paties rizikai ir nebūti priteistos kreditorei.
10.8 Skolininkės prašoma priteisti 447,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra ir neproporcingai didelė.
11. Skolininkė MB „Delixor“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1 CPK nėra įtvirtinto draudimo skolininkui pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už prieštaravimus, jeigu kreditorius per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą nepareiškė ieškinio, o skolininkas savalaikiai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
11.2 Kreditorius visiškai nepagrįstai siaurina bylinėjimosi išlaidų priteisimo negalimumą nesant išspręsto ginčo iš esmės. Teismui panaikinus teismo įsakymą ir kreditoriui nepareiškus ieškinio per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos tampa neaišku ir neapibrėžta laike, kada kreditorius pareikš ieškinį ir ar apskritai jį pareikš, todėl skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių jis savalaikiai pateikė procesinį prašymą šioje byloje, teismo buvo pagrįstai išspręstas, nepaliekant neišspręstos neapibrėžtumo laike aplinkybės.
11.3 Nors kreditorius 2025 m. gruodžio 18 d. prašyme informavo teismą, kad ketina naudotis teise bendrąja ginčo teisenos tvarka reikšti skolininkui ieškinį naujoje byloje dėl ginčo skolos priteisimo ir kad kreditorius renka tokiai bylai įrodymus ir ruošia procesinius dokumentus, ši aplinkybės negali varžyti skolininko procesinės teisės reikšti savalaikį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal šios konkrečios bylos procesines aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškinys vis dar nėra pareikštas, nors nuo teisės į ieškinio pareiškimą atsiradimo jau praėjo daugiau nei vienas mėnuo, skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria buvo panaikintas teismo įsakymas. Toks kreditoriaus elgesys nesiderina su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, nes tarp ginčo šalių susiklostę sutartiniai santykiai vykdant sutartį nėra seni, kad dokumentus ar įrodymus būtų reikėję gauti iš kitų subjektų archyvo,- jie atsirado nuo 2024 m. spalio 2 d. gamybos sutarties sudarymo ir baigėsi 2025 m. lapkričio 11 d. skolininkui sumokėjus 366,43 Eur likutį.
11.4 Byloje buvo pateikti skolininko rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tiek bylinėjimosi išlaidų sudėtį ir dydį, tiek jų apmokėjimą. Teismas pagrįstai konstatavo netinkamą kreditorės elgesį byloje pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nepareiškus ieškinio.
11.5 Kreditorius nenurodė jokių objektyvių ir pagrįstų priežasčių, kodėl per įstatymo nustatytą 14 dienų terminą nespėjo pareikšti ieškinio.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria skolininkei pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė pateikė 2024 m. spalio 2 d. gamybos sutartį Nr. ARDO-0409 su priedais, darbų perdavimo-priėmimo aktą, mokėjimų apyvartos išrašą, 2025 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą; 2025 m. lapkričio 10 d. pranešimą dėl vienašališko įskaitymo; delspinigių sąskaitą-faktūrą; mokėjimo dokumentą 366,43 Eur sumai; elektroninio susirašinėjimo laiškus.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pateiktais įrodymais skolininkė siekia įrodinėti aplinkybes dėl šalis siejusių sutartinių santykių, o nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl šalių procesinio elgesio, todėl prašomi priimti nauji įrodymai neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir juos priimti atsisakytina.
17. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui ieškinį, 2026 m. vasario 10 d. pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-9795-1176/2026, prašė jį prijungti prie bylos. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiamas dokumentas yra pasiekiamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos papildomus įrodymus kaip perteklinius.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
18. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo pradėta pagal pareiškėjos UAB „Arredo deko projektai“ 2025 m. lapkričio 11 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Skolininkei pateikus ir teismui priėmus prieštaravimus, o kreditorei įstatymo nustatytu terminu nepareiškus ieškinio, 2025 m. lapkričio 18 d. teismo įsakymas panaikintas, kreditorės pareiškimas laikytas nepaduotu (CPK 439 straipsnio 6 dalis), o skolininkei iš kreditorės 2025 m. gruodžio 29 d. skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos ruošiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo.
19. Apeliantė (kreditorė) atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo skolininkei ir nurodo, kad ginčas dėl materialinių reikalavimų dar nėra išspręstas nė vienos iš šalių naudai, pagrindo skirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas dar nėra; kreditorė, pareikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nepiktnaudžiavo jomis, todėl bylinėjimosi išlaidų iš jos skundžiama nutartimi priteisti pagrindo nebuvo.
20. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas reglamentuojamas CPK I dalies VIII skyriuje. Jame išdėstytos normos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims (CPK 93-95 straipsnis, 97, 98 straipsniai) ir dėl jų atlyginimo valstybei (CPK 96, 97 ir 99 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės yra numatytos ir kituose CPK skyriuose, nagrinėjamu atveju aktuali būtų CPK 434 straipsnio 3 dalis: pripažinus kreditoriaus pareiškimą nepaduotu šio Kodekso 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju (kai kreditorius per nustatytą terminą nepateikia tinkamai įforminto ieškinio, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu, teismo įsakymas panaikinamas) sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas. Tačiau CPK nėra tiesioginės normos, kuri reglamentuotų, kad tokiu atveju skolininkui būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už prieštaravimų pateikimą. Kadangi CPK bylinėjimosi teisinis reglamentavimas nėra visiškai išsamus, jeigu tam tikras bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesureguliuotas, taikoma įstatymo arba teisės analogiją (CPK 3 straipsnio 5 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą sprendė vadovaudamasis CPK 94 straipsnio nuostatomis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
22. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
23. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
24. Šioje byloje skolininkės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už prieštaravimų dėl teismo įsakymo paruošimą buvo sąlygotos apeliantės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš skolininkės. Nesutiktina su apeliante, kad skolininkė, prieštaravimų parengimui pasitelkdama advokatą, savo pasirinkimu ir rizika atliko daugiau veiksmų, nei buvo reikalinga, ir tam patyrė didesnes išlaidas, nei pagal situaciją buvo būtina. Asmens teisė turėti atstovą įtvirtinta įstatyme (CPK 51, 56 straipsniai). CPK nėra normų, kurios ribotų asmens teisę būti atstovaujamam profesionalaus teisininko bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Skolininko teisė prieštaravimų parengimui pasitelkti advokatą atsispindi ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurių 8.7 punktas numato, kad už skolininko prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo parengimą maksimalus išlaidų dydis yra – 0,25 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris nagrinėjamu atveju sudaro 596,75 Eur. Taigi, jei skolininkė pasitelkė advokatą prieštaravimams parengti ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus, ji turi teisę reikalauti, kad kreditorius atlygintų šias išlaidas.
25. Apeliantės teigimu, kreditorė negali būti baudžiama už tai, kad per itin trumpą, t. y. vos 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo apie skolininko prieštaravimus gavimo, nespėjo surinkti įrodymų ir parengti bei toje pačioje byloje pareikšti detaliai argumentuoto ieškinio bendrąja ginčo teisenos tvarka. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Bylą nagrinėjant XXIII skyriuje numatyta supaprastinto proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys, planuodami savo elgesį, turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, numatantį, kad skolininkui pateikus prieštaravimus kreditorius turės teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį šio CPK 135 straipsnio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokestį. Taigi apeliantė turėjo įvertinti savo galimybes ieškinį pateikti įstatymo nustatytu terminu, o ieškinio nepateikus ir pareiškimą laikant nepaduotu, kreditorė turi prisiimti pasekmes dėl skolininkės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
26. Nagrinėjamu atveju procesas baigėsi dėl to, kad apeliantė nepateikė ieškinio ir nebetęsė bylinėjimosi, todėl patyrė neigiamas pasekmes - ji prarado sumokėtą žyminį mokestį ir yra įpareigojama atlyginti skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiama kiekviename teisminiame procese atskirai. CPK normos nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą CPK XXIII skyriuje numatyta supaprastinto proceso tvarka, būtų paskirstomos nagrinėjant bylą ieškinio teisena jau kitame teisminiame procese, išskyrus tik atskirai reglamentuotą atvejį, kai po teismo įsakymo skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia ieškinį bendra tvarka, už pareiškimą dėl teismo įsakymo sumokėtas žyminis mokestis įskaitomas į mokėtiną už ieškinį žyminį mokestį (CPK 434 straipsnio 2 dalis). Taigi, aplinkybė, kad apeliantė pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme, nėra reikšminga, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą nagrinėjamu atveju.
27. Skolininkės pateiktoje 2025 m. gruodžio 1 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas suteiktų teisinių paslaugų mastas, buvęs būtinu prieštaravimų parengimui, o skolininkės prašoma priteisti bylinėjimosi (teisinių paslaugų) išlaidų 447,60 Eur suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatyto dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš kreditorės UAB „Arredo deko projektai“ skolininkei MB „Delixor“ 447,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Apeliantė pateikė prašymą priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai parengiant atskirąjį skundą apmokėti. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
30. Skolininkė pateikė prašymą priteisti 540 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai parengiant atsiliepimą atskirąjį skundą apmokėti Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, iš apeliantės priteistinas skolininkės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 540 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Arredo deko projektai“, juridinio asmens kodas 305778798, skolininkei mažajai bendrijai „Delixor“, juridinio asmens kodas 306378248, 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Irena Stasiūnienė