Civilinė byla Nr. e2-750-259/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00553-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.2.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.8.9.; 2.6.20.4.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                            S P R E N D I M A S

                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 20 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

sekretoriaujant Laurai Gintvainytei,

dalyvaujant ieškovės restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ atstovui advokatui Laimonui Pivorui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautiniai kontaktai“ atstovams direktoriui G. U., advokatui Jonui Urbonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautiniai kontaktai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. 

Teismas

            n u s t a t ė :

ieškovė restruktūrizuojama VĮ „Mūsų amatai“ pateikė Kauno apygardos teisme ieškinį atsakovei UAB „Tarptautiniai kontaktai“, kuriame suformulavo reikalavimus priteisti ieškovei iš atsakovės 295 147,81 Eur skolos, 10 625,32 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei pripažinti laikiną susitarimą - 2015-02-26 Priedą Nr. 4 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166 - negaliojančiu.

Ieškinyje nurodoma, jog tarp ieškovės VĮ „Mūsų amatai“ (buvęs pavadinimas VĮ prie Marijampolės pataisos namų), atstovaujamos direktoriaus pavaduotojo atliekančio direktoriaus funkcijas K. V., ir atsakovės UAB „Tarptautiniai kontaktai“, atstovaujamos direktoriaus G. U., 2013-07-01 buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 19-166 (toliau ir Sutartis), pagal kurią ieškovė sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigojo atsakovei teikti geležinkelio vagonų, skirtų automobilių transportavimui, laikymo paslaugą savo geležinkelio privažiuojamajame kelyje ir automobilių, skirtų pakrovai į juos, laikymo paslaugą pakrovimo – iškrovimo, pokraninio kelio aikštelės teritorijoje (Sutarties 1.1; 3.1 p.), o atsakovė įsipareigojo sutartu laiku sumokėti ieškovei nustatytą mokestį už suteiktas paslaugas (Sutarties 1.1 p. ir 2.1 p.). Paslaugų teikimo sutarties 2.1 p. buvo numatyta, kad už geležinkelio vagonų ir automobilių laikymo paslaugą atsakovė moka 15 000,00 Lt plius PVM = 18 150 Lt (konvertuota eurais: 4 344,30 Eur plius PVM = 5 256,60 Eur) sumą kas mėnesį. Rašytiniais laikinais susitarimais sutarties šalys keitė Paslaugų teikimo sutarties 2.1 p., t. y. paslaugų kainą, atsižvelgiant į atsakovės prašymus. 2014-03-31 buvo sudarytas Priedas 001 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166 (toliau – ir Priedas Nr. 1), kuriuo ieškovė ir atsakovė susitarė Sutarties Nr. 19-166, sudarytos 2013-07-01, 2.1 punktą pakeisti taip: laikinai, nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. birželio 31 d. sumažinti mokestį, pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 19-166, sudarytą 2013-07-01, iki 8 000 Lt per mėnesį (konvertuota eurais: 2 316,96 Eur plius PVM = 2 803,52 Eur). 2014-10-01 buvo sudarytas Priedas Nr. 2 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166 (toliau – ir Priedas Nr. 2), kuriuo ieškovė ir atsakovė susitarė Sutarties Nr. 19-166, sudarytos 2013-07-01, 2.1 punktą pakeisti taip: laikotarpyje iki 2014 m. gruodžio 31 d. už geležinkelio vagonų ir automobilių laikymo paslaugą paslaugos gavėjas (atsakovė) moka 8 000,00 Lt plius PVM (konvertuota eurais: 2 316,96 Eur plius PVM = 2 803,52 Eur) sumą kas mėnesį. 2015-02-26 buvo sudarytas Priedas Nr. 4 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166 (toliau – ir Priedas Nr. 4), kuriuo ieškovė ir atsakovė susitarė Sutarties Nr. 19-166, sudarytos 2013-07-01, 2.1 punktą pakeisti taip: laikotarpyje iki 2015 m. gruodžio 31 d. už geležinkelio vagonų ir automobilių laikymo paslaugą paslaugos gavėjas (atsakovė) moka 1 000,00 Eur plius PVM = 1 210 Eur sumą kas mėnesį.

Vėliau, neatlikus jokių tarp šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties pakeitimų, taip kaip tai numatyta pagal Sutarties 5.3 p., kad Sutarties pakeitimai įforminami raštu šalims sudarius dokumentą ir patvirtinus jį kompetentingų asmenų parašais bei antspaudais (jei tokie yra), kuris yra neatskiriama sutarties dalis, paslaugų kaina nuo 2016-01-29 sumažinta iki 300,00 Eur plius PVM, paslaugų kaina nuo 2017-05-31 vėl keitėsi iki 500,00 Eur plius PVM, o paslaugų kaina nuo 2019-05-31 iki 2020-04-30 (įskaitant) vėl keitėsi iki 1 000,00 Eur plius PVM. Kadangi toks paslaugų kainos keitimas įvykdytas nesudarius paslaugų sutarties pakeitimo raštu, kaip tai numatyta Sutarties 5.3 p., atsakovė tinkamai neatsiskaitė už ieškovės pagal Sutartį suteiktas paslaugas ir paslaugų kaina turi būti skaičiuojama vadovaujantis Paslaugų teikimo sutarties 2.1 p., t. y. 4 344,30 Eur plius PVM, už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Todėl ieškovei atsakovė yra skolinga 295 147,81 Eur, t. y. sumokėtos kainos ir pagal sutartį mokėtinos kainos už suteiktą paslaugą skirtumą. Atsakovės prievolės pagal paslaugų teikimo sutarti? neįvykdymas laikomas sutarties pažeidimu ir atitinkamai suteikia ieškovei teisę reikalauti delspinigių pagal Sutarties 2.4 p., kurie už 180 dienų sudaro 10 625,32 Eur, taip pat 8 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Ieškiniu ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Paslaugų teikimo sutarties Priedą Nr. 4, kadangi toks ieškovės restruktūrizuojamos VĮ „Mūsų amatai“ ir atsakovės UAB „Tarptautiniai kontaktai“ laikinas susitarimas dėl paslaugų kainos pakeitimo už akivaizdžiai mažesnę kainą negu nurodyta Paslaugų teikimo sutartyje, neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo, lojalumo ir protingumo standartų. Atsakovė žinojo apie laikinu susitarimu aiškiai mažesnę negu Paslaugų teikimo sutartyje kainą, todėl turėjo suvokti tokio susitarimo sudarymo ekonominį nenaudingumą ieškovei. Remiantis VĮ „Mūsų amatai“ įstatais, pagrindinis VĮ „Mūsų amatai“ veiklos tikslas – įdarbinti ir apmokyti nuteistuosius, suteikti jiems profesinių įgūdžių, parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, taip pat užtikrinti nuteistų asmenų užimtumą ir jų efektyvų darbą, kuriuo siekiama parengti juos integracijai į visuomenę ir išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Šį tikslą įmonė įgyvendina vykdydama gamybinę - komercinę veiklą. Šiam tikslui valstybės įmonė naudojasi valstybės turtu ir infrastruktūra. Įmonė, įgyvendindama nustatytus tikslus atlieka šias funkcijas: 1) įtraukia laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomus asmenis į darbinę veiklą; 2) teikia savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pasiūlymus dėl nuteistųjų (suimtųjų) darbinės motyvacijos skatinimo, profesinio orientavimo, profesinio mokymo ir darbinių įgūdžių ugdymo ir užtikrina jų įgyvendinimą; 3) užtikrina, kad nuteistųjų (suimtųjų) užimtumo darbine veikla sąlygos ir aplinka atitiktų teisės aktais nustatytus reikalavimus; 4) bendradarbiauja su laisvės atėmimo vietų įstaigomis, kitomis valstybės ar savivaldybės įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) užimtumą darbine ar kita veikla, susijusia su jų profesiniu mokymu ir darbinių (profesinių) žinių, įgūdžių ir kvalifikacijų įgijimu; 5) ugdo nuteistųjų (suimtųjų) socialinius, darbinius ir profesinius įgūdžius, rengia juos integracijai į visuomenę ir darbo rinkai laisvėje; 6) bendradarbiaudama su laisvės atėmimo vietų įstaigų administracijomis, organizuoja ir vykdo viešinimo priemones, siekdama kurti pozityvų visuomenės požiūrį į nuteistųjų (suimtųjų) socialinę integraciją; 7) pagal kompetenciją organizuoja ir dalyvauja renginiuose, susitikimuose, darbo grupių ir komisijų veiklose, pasitarimuose nuteistųjų užimtumo darbine veikla ir profesinio rengimo klausimais; 8) atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Vadovaudamasi savo veiklos tikslais ir vykdydama nustatytas funkcijas ieškovė sudaro mišrias sutartis, pagal kurias naudojantis valstybės infrastruktūra (patalpomis, įrenginiais) yra įdarbinami nuteistieji. Šiuo atveju dėl tokių paslaugų nebuvo sutarta, pagal sutartį tik leidžiama naudotis valstybės infrastruktūra – naudotis geležinkelio privažiuojamuoju keliu ir aikštele. Todėl ši Sutartis neturi paslaugų sutarties elementų, o pagal Sutartį susiklostė faktiški nuomos santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja inter alia valstybės įmonės (2 punktas). To paties įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 punktuose įtvirtintas valstybės turto naudojimo visuomeninės naudos, efektyvumo bei racionalumo principai. Todėl šalys susitardamos perduoti naudoti valstybės turtą atsakovei nesudarydamos nuomos sutarties viešojo konkurso būdu, pažeidė imperatyvaus pobūdžio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus reglamentuojančios teisės normas. Be to, ieškovė tokia sutartimi nevykdė ir pagrindinio savo tikslo – nuteistųjų parengimo integracijai į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, dėl Priedo Nr. 4 bei atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei padaryta žala lygi kainų (tikrosios ir sumokėtosios) skirtumui, kurį ir prašoma priteisti pareiškus ieškinį, o Priedą Nr. 4 pašoma pripažinti negaliojančiu.

Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovė turėjo įsipareigoti naudoti valstybės turtą geležinkelio privažiuojamas kelią ir aikštelę pagal paskirtį - gamybinei ūkinei veiklai vykdyti, su tikslu įdarbinti nuteistuosius, taigi visuomenės poreikiams tenkinti. Atsakovė jokios gamybinės ūkinės veiklos nevykdė, pagal kurią būtų įdarbinami ir apmokami nuteistieji, o tik faktiškai naudojosi ieškovei patikėjimo teise priklausančiu keliu ir aikštele. Taigi, pagrindinė sutartis tarp šalių buvo sudaryta akivaizdžiai nesiekiant paisyti pagrindinio ieškovės veiklos tikslo – įdarbinti ir apmokyti nuteistuosius. Vien ta aplinkybė, kad tarp šalių formaliai sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pavadinimas ne nuomos sutartis, o paslaugų teikimo sutartis, nepaneigia faktinių tarp šalių susiklosčiusių geležinkelio privažiuojamojo kelio ir aikštelės, nuomos teisinių santykių. Faktinius nuomos santykius įrodo tai, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, įsipareigojo mokėti paslaugų mokestį ir kitus mokesčius (pagalbinių darbų, susijusių su automobilių valymu, pakrovimu, aplinkos tvarkymu, pakrovimo įrenginio remontu, sunaudotą elektros energiją, vandenį, nuotekas, atliekas ir kt.). Tokiu būdu šalys, susitardamos perduoti naudoti valstybės turtą atsakovei nesudarydamos nuomos sutarties viešojo konkurso būdu, pažeidė imperatyvaus pobūdžio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus reglamentuojančios teisės normas, o Priedas Nr. 4 pripažintinas negaliojančiu tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)  1.80 straipsnio, tiek CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovė žinojo ir turėjo žinoti apie tai, kad ieškovė VĮ „Mūsų amatai“ yra viešas juridinis asmuo, turintis specialųjį teisnumą (CK 2.74 straipsnio 2 dalis), kuriam tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, taigi pagrįstai vertintina, kad atsakovė buvo nesąžininga. Nei ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nei sudaryti skolų patvirtinimo aktai, savaime patys nepaneigia fakto, kad ieškovė patyrė didelę žalą.

Ieškovės įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos nekeičia ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai buvo faktiniai nuomos santykiai ir ieškovė nuo 2015 m., pasikeitus viešuosius pirkimus reguliuojantiems teisės aktams, privalėjo organizuoti viešuosius pirkimus dėl valstybės turto nuomos. Nurodė, kad ieškovė nėra kreipusis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl savo darbuotojų veiksmų sudarant ir vykdant Paslaugų teikimo sutartį.

Kauno apygardos teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nesutinkama su ieškiniu, nurodoma, kad atsakovė į ieškovę, 2013-07-01 sudarius Paslaugų teikimo sutartį Nr. 19-166, 2014 metais du kartus kreipėsi dėl kainos sumažinimo, kadangi situacija rinkoje pasikeitė ir sumažėjo krovinių vežimas geležinkeliu. 2015 m. situacija pervežimų rinkoje nepagerėjo, todėl atsakovė 2015-02-27 kreipėsi į ieškovę dėl paslaugų kainos sumažinimo iki 1 000 Eur plius PVM per mėnesį. Šalys 2015-02-26 sudarė Priedą Nr. 4, kuriuo nustatė 1 000 Eur plius PVM per mėnesį kainą už pagal sutartį teikiamas paslaugas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsakovė 2015 m. pabaigoje svarstė nebeatnaujinti Paslaugų teikimo sutarties už 2015 m. numatytą paslaugų kainą, nes krovimų apimtys ir toliau mažėjo, todėl kreipėsi į ieškovę el. paštu dėl paslaugų kainos sumažinimo iki 300 Eur plius PVM per mėnesį. Ieškovė sutiko ir paslaugų kainą sumažino bei laikotarpyje nuo 2016- 01-01 iki 2017-04-30 kas mėnesį išrašė PVM sąskaitas faktūras 300 Eur plius PVM sumai. 2017 m. pavasarį ieškovės atstovai kreipėsi į atsakovę dėl kainos peržiūrėjimo, todėl atsakovė atsižvelgus į rinkos situaciją krovinių pervežimų srityje pasiūlė nuo 2017-05- 01 mokėti 500 Eur plius PVM per mėnesį. Ieškovė neprieštaravo ir sutiko, todėl laikotarpyje nuo 2017-05-01 iki 2019-04-30 kas mėnesį išrašė sąskaitas faktūras 500 Eur plius PVM sumai. 2019 m. pradžioje ieškovės atstovai vėl kreipėsi į atsakovę dėl kainos peržiūrėjimo, todėl atsakovė atsižvelgus į rinkos situaciją, susiklosčiusią panašiai kaip 2015 m., 2019-04-12 ieškovei pateikė prašymą nuo 2019-05-01 taikyti  1 000 Eur plius PVM per mėnesį mokestį. Ieškovė atsižvelgus į atsakovės prašymą nuo 2019-05-01 iki 2020-04-30 kas mėnesį išrašė PVM sąskaitas faktūras 1 000 Eur plius PVM sumai. Ieškovė ir atsakovė skolą taip pat buvo suderinusios skolos suderinimo aktais: 2019 m. sausio 8 d. skolų suderinimo aktas Nr. 181225, 2019 m. rugsėjo 18 d. skolų suderinimo aktas Nr. 181787, 2020 m. sausio 22 d. skolų suderinimo aktas Nr. 190. Ieškovės išrašytos sąskaitos bei skolų suderinimo aktai patvirtina, kad atsakovė skolų neturėjo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 295 147,81 Eur plius PVM skolą yra visiškai nepagrįstas. Vadovaujantis Sutarties 2.2. p. visi mokėjimai buvo atliekami kas mėnesį pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir atsakovė šias sąskaitas yra apmokėjusi nurodyta tvarka.  

Taigi, atsakovė šešis kartus su prašymais kreipėsi į ieškovę pakeisti Sutarties 2.1. punktą (oferta) ir visais atvejais ieškovė sutiko su sutarties pakeitimais (akceptas) – sudarė sutarties pakeitimus, išrašė sąskaitas pagal šalių suderintą valią ir suderino skolą. Ieškovės ir atsakovės pasirašyti suderinimo aktai iš esmės patvirtino, kad šalys susitarė dėl paslaugos kainos pakeitimo. Skolų suderinimo aktais šalys nustatė savo tarpusavio atsiskaitymų balansą, kuris iš esmės yra skirtas užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje dėl šalių tarpusavio skolų. Skolų suderinimo aktas kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas kaip sandoris, kuris gali būti nuginčytas tik įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538- 219/2015), tačiau ieškovė reikalavimo dėl 2019 m. sausio 8 d. skolų suderinimo akto Nr. 181225, 2019 m. rugsėjo 18 d. skolų suderinimo akto Nr. 181787, 2020 m. sausio 22 d. skolų suderinimo akto Nr. 190 nuginčijimo nereiškia.

Ieškovė laikotarpiu nuo 2020-05-30 iki 2020-10-31 išrašė PVM sąskaitas faktūras paslaugoms apmokėti (su PVM) 5256, 60 Eur sumai, tačiau su išrašytomis sąskaitomis atsakovė nesutinka, nes ieškovė savavališkai pakeitė susitarimą, kuris galiojo nuo 2019 m. gegužės mėn. ir kuriuo iš esmės buvo susitarta grįžti prie kainos, nustatytos 2015-02-26 priedu Nr. 4, todėl atsakovė moka šalių susitarimu nustatytą 1 000 Eur plius PVM sumą.

Atsakovė nesutinka ir su ieškinio reikalavimu pripažinti laikiną susitarimą - 2015-02-26 Priedą Nr. 4 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166 – negaliojančiu. CK 1.78 – 1.96 straipsniuose įtvirtintas sąrašas pagrindų, kuriais remiantis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tačiau ieškovė ieškinyje nenurodė nei vieno pagrindo, pagal kurį galėtų būti pripažintas negaliojančiu Sutarties priedas Nr. 4, kurį ieškovė ir ginčija. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, verslo subjektai. Nors ieškovė yra valstybės įmonė, remiantis CK 2.36 straipsniu, civiliniuose santykiuose ji dalyvauja tokiais pačiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog pagal 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 19-166 tarp šalių susiklostė faktiški nuomos santykiai tarp šalių 2013-07-01 sudarytos Sutarties pavadinimas, tiek turinys atspindi, kad Sutartis yra paslaugų teikimo sutartis. Sutarties 1.1. punkte įtvirtintas Sutarties dalykas: „Paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti geležinkelio vagonų, skirtų automobilių transportavimui, laikymo paslaugą savo geležinkelio privažiuojamajame kelyje ir automobilių, skirtų pakrovai į juos, laikymo paslaugą pakrovimo-iškrovimo, pokraninio kelio aikštelės teritorijoje. Paslaugų gavėjas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti“. Tai atitinka CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paslaugų teikimo sampratą „paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti“. Dėl ieškovės argumentų, kad sudaryta Paslaugų teikimo sutartis neatitinka ieškovės veiklos tikslų dėl nuteistųjų, atsakovė nurodė, kad ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl nuteistųjų įdarbinimo, o pačiai atsakovei kreipusis su tokiu prašymu, ieškovė jo netenkino, t. y. atsisakė leisti įdarbinti nuteistąjį.

Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisų namų įstatuose (toliau – Įstatai), galiojusiuose nuo 2012 m. balandžio 08 d. iki 2014 m. gegužės 6 d., buvo numatyta, kad įmonės ūkinė veikla yra duonos ir pyrago gaminių gamyba, liejimas, metalų apdorojimas ir dengimas, siuvimo gaminių gamyba ir siuvimo paslaugos, medienos gaminių gamyba, įvairių paslaugų teikimas juridiniams ir fiziniams asmenims (Įstatų 8 punktas). Kaip vienas įmonės veiklos pobūdžių pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių buvo numatyta kita transportui būdingų paslaugų veikla (Įstatų 9 punktas). Įstatų 12 punktas numatė, kad įmonė turi teisę sudaryti gamybos, komercines, mokslinio tyrimo darbų, konsultacijų, bendros veiklos ir kitas ūkines sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Taigi, 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutartis Nr. 19-166 neprieštaravo tuo metu galiojusiems ieškovės veiklos įstatams. Ieškovė niekada nebuvo perdavusi atsakovei laikinai valdyti ar naudotis geležinkelio privažiuojamuoju keliu ar aikštele, todėl tai nesudaro nuomos santykių apibrėžimo, numatyto CK 6.477 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį. Ieškovė VĮ „Mūsų amatai“ be paslaugų teikimo užsiima ir metalo liejinių gamyba (2017 m. įstatų 11.21-11.25 punktai), todėl ji naudodavo geležinkelio privažiuojamą kelią savo reikmėms - smėliui ir ketui atsigabenti geležinkeliu. Vėliau atsigabentą žaliavą laikydavo toje pačioje aikštelėje, kur ir buvo laikomi atsakovės klientų automobiliai prieš juos išgabenant geležinkeliu į Vidurinės Azijos šalis. Ieškovė smėlį laikydavo pastoviai, o ketų - kelias savaites ar mėnesius. Toje pačioje aikštelėje buvo laikoma ir geležinkelio pabėgiai, mediena, gelžbetonio dalys, skirtos remontuoti geležinkelio privažiuojamąjį kelią. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovė teikė vagonų ir automobilių laikymo paslaugą atsakovei ir susiformavusių teisinių santykių negalima vertinti kaip nuomos teisinių santykių. Jeigu ieškovė nebūtų sumažinusi paslaugų kainos paslaugų teikimo laikotarpiu, akivaizdu, kad atsakovė nebūtų pratęsus Sutarties pasibaigus jos galiojimo terminui, nes atsakovei tai būtų finansiškai nuostolinga. Kadangi ieškovė nuo 2020 m. gegužės mėn. išrašo nepagrįstai didelės sąskaitas už suteiktas paslaugas, atsakovė nepratęsė Sutarties 2021 metams.

Išrašydama sąskaitas pagal susitarimus, o ne pagal Sutartį, bei aktais suderindama skolas, ieškovė pati pripažįsta, kad nesilaikė Sutartyje numatytos sąlygos atskiru rašytiniu šalių susitarimu nustatyti kitas atsiskaitymo sąlygas (Sutarties 2.3. p.). Tokiu atveju, ieškovė nesilaikydama tiek Sutarties 2.3. p. numatytos sąlygos, tiek CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyto imperatyvios išlygos dėl Sutarties pakeitimo, prarado teisę remtis Sutarties 2.3. p. numatyta išlyga. CK 6.183 straipsnio 2 dalis numato, kad viena šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.

Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančiam imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), tačiau teismui tenkinus ieškovės prašymą ir pripažinus Priedą Nr. 4 negaliojančiu, tokiu atveju teismas turėtų pripažinti negaliojančią ir pačią Sutartį. Kaina yra neatsiejama paslaugų sutarčių dalis. Tiek Sutarties, tiek ją keičiantys susitarimai nebūtų sudaryti, jei nebūtų numatyta paslaugų kaina.

Atsakovės įgalioti atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos nekeičia ir prašo ieškinį atmesti, atsakovė yra tinkamai ir pagal Sutartį atsiskaičiusi su ieškove už suteiktas paslaugas, o ieškovė neginčija skolų suderinimo aktų. Pažymėjo, kad sutartyje paslaugų kaina buvo susieta su atsakovės ūkine veikla, t. y. vykdomų krovimų skaičiumi, kurie priklauso nuo naudotų automobilių gabenimo į Vidurinės Azijos šalis sąlygų, muitų ir kt.

Liudytojas K. V., apklaustas 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje parodė, kad 2013 metais dirbo Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotoju, po įmonės reorganizavimo buvo VĮ „ Mūsų amatai“ Marijampolės filialo direktorius. Sutartį su atsakove valstybės įmonė prie Marijampolės pataisos namų sudarė po derybų dėl geležinkelių vagonų ir automobilių laikymo paslaugos, kurios prasidėjo 2013 metais. Sutartyje sulygta paslaugos kaina buvo keičiama gavus prašymus iš atsakovės, reaguojant į sumažėjusias krovimų apimtis. Nuo 2017 m. pastebėjęs, kad ieškovės veikla atsigauna, liudytojas iniciavo kainos didinimą. Šia paslauga taip pat būtų galėjusios naudotis ir kitos įmonės, jei būtų kreipęsi į ieškovę. Teikė atsakovei geležinkelių vagonų ir automobilių laikymo paslaugą, nes tai sudarė galimybę ieškovei gauti papildomas pajamas, kurių apskritai nebūtų gavusi, jei nebūtų šių paslaugų teikusi. Sutarties pakeitimai nuo 2016 metų nebebuvo sudaromi raštu, nes įvykus reorganizacijai, už sutarties pakeitimų rengimą buvo atsakingas centrinės būstinės teisės skyrius, filialo direktorius pateikus prašymą. Jis kaip filialo direktorius teikdavo atsakovės prašymus su savo viza, tačiau negalėjo darytis įtakos teisės skyriaus darbui. Atkreipė dėmesį, kad centrinėje būstinėje buvo chaosas dėl nuolatinės VĮ „Mūsų amatai“ vadovų kaitos. Filialo buhalterė atsakovei sąskaitas išrašydavo pagal centrinės būstinės teisės skyriaus duomenis dėl sutarties pakeitimo. Patvirtino, kad buvo iniciatyva iš atsakovės įdarbinti nuteistuosius, tačiau prašymo negalėjo tenkinti, nes Marijampolės pataisos namai nerado galimybių įdarbinti nuteistuosius taip, kad būtų užtikrinta nuteistųjų drausmė ir saugi darbo aplinka (2021 m. kovo 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. 36 s. – 56 min. 6 s.).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl tarp šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties pobūdžio, 2015 m. sudaryto sutarties priedo galiojimo, sutarties keitimo teisėtumo ir paslaugų kainos.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog 2013-07-01 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 19-166. Paslaugų teikimo sutarties 2.1 p. numatyta, kad už geležinkelio vagonų ir automobilių laikymo paslaugą atsakovė moka 15 000,00 Lt plius PVM = 18 150 Lt (4 344,30 Eur plius PVM = 5 256,60 Eur) sumą kas mėnesį. Pagal Paslaugų teikimo sutarties 5.1 p., ši sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galiojo iki 2013-12-31, tačiau likus ne mažiau, kaip 14 dienų iki šios sutarties galiojimo pabaigos, šalims raštu nepareiškus pageidavimo nutraukti šią sutartį, sutartis pratęsiama tokiomis pat sąlygomis kitiems metams. Sutarties pakeitimai pagal 5.3 p. įforminami raštu šalims sudarius dokumentą ir patvirtinus jį kompetentingų asmenų parašais bei antspaudais (jei tokie yra), kuris yra neatskiriama sutarties dalis (1 t., e. b. l. 18, dokumento Nr. CBP-213; Priedai.pdf). Tarp šalių 2014-03-31 buvo sudarytas Priedas 001 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166, kuriame šalys susitarė nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. birželio 31 d. sumažinti mokestį pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. 19-166, sudarytą 2013-07-01, iki 8 000 Lt per mėnesį (2 316,96 Eur plius PVM = 2 803,52 Eur) (1 t., e. b. l. 18, dokumento Nr. CBP-213; Priedai.pdf). Tarp šalių 2014-10-01 buvo sudarytas Priedas Nr. 2 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166, kuriame šalys susitarė, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. už geležinkelio vagonų ir automobilių laikymo paslaugą atsakovė moka 8 000,00 Lt plius PVM (2 316,96 Eur plius PVM = 2 803,52 Eur) sumą kas mėnesį (1 t., e. b. l. 18, dokumento Nr. CBP-213 Priedai.pdf). Tarp šalių 2015-02-26 buvo sudarytas Priedas Nr. 4 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166, pagal kurį iki 2015 m. gruodžio 31 d. už geležinkelio vagonų ir automobilių laikymo paslaugą atsakovė moka 1 000,00 Eur plius PVM = 1 210 Eur sumą kas mėnesį (1 t., e. b. l. 18, dokumento Nr. CBP-213; Priedai.pdf). Ieškovė laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-04-30 kas mėnesį išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras 300 Eur plius PVM sumai, kurias atsakovė apmokėjo (1 t., e. b. l. 18, dokumento Nr. CBP-213; Priedai.pdf). Ieškovė laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2019-04-30 kas mėnesį išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras 500 Eur plius PVM sumai, kurias atsakovė apmokėjo (1 t., e. b. l. 18, dokumento Nr. CBP-213; Priedai.pdf). Ieškovė laikotarpiu nuo 2019-05-01 iki 2020-04-30 kas mėnesį išrašė  atsakovei PVM sąskaitas faktūras 1 000 Eur plius PVM sumai, kurias atsakovė apmokėjo (1 t., e. b. l. 18, dokumento Nr. CBP-213; Priedai.pdf). Ieškovė ir atsakovė skolą yra suderinusios skolos suderinimo aktais:  2019 m. sausio 8 d. skolų suderinimo aktu Nr. 181225 (1 t., e. b. l. 39, dokumento Nr. DOK-31015; 15. Skolų suderinimo aktas 2019-01-08 Nr. 181225.pdf), 2019 m. rugsėjo 18 d. skolų suderinimo aktu Nr. 181787 (1 t., e. b. l. 39, dokumento Nr. DOK-31015; 16. Skolų suderinimo aktas 2019-09-18 Nr. 181787.pdf), 2020 m. sausio 22 d. skolų suderinimo aktu Nr. 190 (1 t., e. b. l. 39, dokumento Nr. DOK-31015; 17. Skolų suderinimo aktas 2020-01-22 Nr. 190.pdf).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prašoma priteisti skolos suma siejama su pareikštu reikalavimu pripažinti laikiną susitarimą - 2015-02-26 Priedą Nr. 4 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166 – negaliojančiu, teismas pirmiausia vertina šio ieškinio reikalavimo pagrįstumą, toliau vertina ieškinio reikalavimo priteisti skolą pagal 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 19-166 ir su šiuo reikalavimu susijusių reikalavimų dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo pagrįstumą.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti sutarties priedą negaliojančiu

Ieškovė ieškinio reikalavimą pripažinti laikiną susitarimą - 2015-02-26 Priedą Nr. 4 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166 – negaliojančiu reiškia dviem pagrindais: 1) dėl šio sandorio ekonominio nenaudingumo, prieštaravimo ieškovės įstatams ir ieškovės kaip viešojo subjekto veiklos tikslams CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu; 2) dėl šio sandorio prieštaravimo imperatyvioms viešuosius pirkimus reguliuojančioms teisės normoms ir valstybei priklausančio turto naudojimą reguliuojančioms teisės normoms CK 1.80 straipsnio pagrindu.

CK 1.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, jog siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018).

Teismas, vertindamas ieškovės nurodomus argumentus dėl 2015-02-26 Priedo Nr. 4 negaliojimo kaip prieštaraujančio ieškovės įstatams ir veiklos tikslams pažymi, kad šis sandoris nėra savarankiškas sandoris, kaip teigia ieškovė, bet 2013-07-01 sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių modifikacija, dėl kurios susitarė šalys Sutarties 5.3 p. nustatyta tvarka. Atlikdamos nurodytą tarp šalių sudarytos Sutarties keitimą šalys nepakeitė sutarties dalyko, t. y. ieškovė ir toliau teikė atsakovei Sutartimi sulygtas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka, tačiau buvo keičiama tik teikiamų paslaugų kaina. Todėl, teismo vertinimu, 2013-07-01 sudarytos Sutarties ir vėlesnių jos keitimų atitikimas ieškovės įstatams ir veiklos tikslams turi būti vertinamas vadovaujantis Sutarties sudarymo metu galiojusia ieškovės įstatų redakcija, t. y. Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų įstatais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-3 (redakcija aktuali nuo 2012-04-08 iki 2014-05-06).

Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų įstatų 4 p. buvo nurodyta, kad įmonės veiklos tikslas yra nuteistųjų įdarbinimas, siekiant išsaugoti ir ugdyti jų darbo įgūdžius bei parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę. Šį tikslą įmonė įgyvendina vykdydama įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą, iš to gaudama pajamas ir pelną ir finansiškai save išlaikydama. Taigi, nors ieškovės veiklos tikslas Sutarties sudarymo metu buvo apibrėžiamas kaip nuteistųjų įdarbinimas, siekiant išsaugoti ir ugdyti jų darbo įgūdžius bei parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę, tačiau įstatuose nurodoma, kad šio tikslo siekiama ieškovei pačiai save finansiškai išlaikant. Todėl kaip prieštaraujančia įstatams negali būti pripažinta veikla, iš kurios ieškovė gavo pajamas. Juo labiau, kad minėtų įstatų 9 p. buvo numatyta, jog įmonės veiklos pobūdis pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra ir kita transportui būdingų paslaugų veikla. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutartį, būtent ir susitarė dėl transportui būdingų paslaugų teikimo, t. y. geležinkelių vagonų, skirtų automobilių transportavimui, laikymo paslaugos ieškovės geležinkelio privažiuojamame kelyje ir automobilių, skirtų pakrovai į juos, laikymo paslaugos pakrovimo-iškrovimo, pokraninio kelio aikštelės teritorijoje. Toks paslaugų pobūdis išliko nepakitęs ir sudarant ieškovės ginčijamą Priedą Nr. 4. Nustačius, kad 2013-07-01 Sutartyje numatytas paslaugų pobūdis neprieštaravo Sutarties sudarymo metu galiojusiai ieškovės įstatų redakcijai, nėra pagrindo spręsti, kad tos pačios paslaugos teikimas keičiantis jos kainai, nedera su ieškovės veikos tikslais ir šių tikslų siekimo būdais.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vienintelis ieškovės argumentas grindžiant 2015-02-26 Priedo Nr. 4 negaliojimą kaip prieštaraujantį ieškovės tikslams, yra šalių sulygtos kainos sumažinimas už teikiamą paslaugą. Teismo vertinimu toks argumentas negali būti laikomas pakankamu pademonstruoti akivaizdų sandorio žalingumą ieškovei. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad teikdama šią paslaugą kitiems asmenims būtų galėjusi gauti ženkliai didesnę kainą už teikiamas paslaugas, o nurodytų paslaugų teikimas atsakovei kliudė tai daryti. Ieškovė neįrodinėjo ir tų aplinkybių, kad atsakovė, gaudama paslaugą iš ieškovės, padarė atsakovei kokią nors žalą. Tuo tarpu liudytojas K. V. nurodė, kad šios paslaugos teikimas sudarė galimybes gauti ieškovei papildomas pajamas. Taigi, ieškovė neįrodė, kad dėl 2015-02-26 atlikto Sutarties pakeitimo ji patyrė akivaizdžią žalą (CPK 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad 2015-02-26 Priedas Nr. 4 prie 2013-07-01 Sutarties turi būti pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, jog jis prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, nes nenustatyta sąlygų visuma, kurioms esant šis 2013-07-01 Sutarties pakeitimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020).

Teismas pažymi, kad ieškovės nurodomu 2015-02-26 Priedu Nr. 4 buvo keičiama 2013-07-01 sudaryta Sutartimi teikiamų paslaugų kaina. Taigi, ieškovė iš esmės teigė, kad nurodytu Sutarties pakeitimu sulygta paslaugų kaina prieštaravo viešuosius pirkimus reguliuojančioms teisės normoms ir valstybei priklausančio turto naudojimą reguliuojančioms teisės normoms. Ieškovė akcentavo ir tai, kad tokiu būdu tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai, tuo siekiant pagrįsti, jog tarp šalių atsiradusiems civiliniams teisiniams santykiams turi būti taikomos valstybei priklausančio turto naudojimą reguliuojančios teisės normos.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad sudarius nurodytą Sutartį tarp šalių faktiškai susiklostė nuomos santykiai, nes ieškovė neperdavė atsakovei valdyti ir naudotis geležinkelio vagonų, geležinkelio privažiuojamojo kelio ir aikštelės (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.530 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas K. V. paaiškino, kad nurodytais statiniais ir įrenginiais naudojosi ir pati ieškovė, o šią paslaugą galėjo gauti bet kuri to pageidavusi įmonė. Taigi, atsakovė savo nuožiūra negalėjo valdyti ir naudoti nurodomo turto, nes tą darė ieškovė. Juo labiau, kad Sutartyje nebuvo nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas, t.y. ieškovė, privalo perduoti nuomininkui, t. y. atsakovei. Nenustačius, kad tarp šalių 2013-07-01 sudaryta sutartis gali būti kvalifikuojama kaip nuomos sutartis, nėra pagrindo spręsti, jog 2015-02-26 Priedu Nr. 4 keičiant ieškovės teikiamos paslaugos kainą, šis sutarties pakeitimas jau turėtų būti vertinamas kaip valstybės turto nuoma, kuriam turėtų būti taikomos valstybei priklausančio turto naudojimą reguliuojančios teisės normos.

Dėl ieškovės teiginių, kad 2015-02-26 Priedas Nr. 4 prieštarauja viešuosius pirkimus reguliuojančioms teisės normoms, teismas pažymi, kad ieškovė nenurodė kokiai konkrečiai Viešųjų pirkimų įstatymo normai prieštaravo šis 2015-02-26 Priedas Nr. 4, sudarytas keičiant 2013-07-01 Sutartimi sulygtų paslaugų kainą. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp šalių sudaryta Sutartimi ieškovė neįgijo jokių paslaugų ar prekių, priešingai pati ieškovė buvo paslaugų teikėja, o jos teikiamas paslaugas įsigijo atsakovė, todėl teismo vertinimu viešuosius pirkimus reguliuojančios teisės normos apskritai netaikomos 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusiems civiliniams teisiniam santykiams (Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcijos 2015-01-01 - 2015-06-16) 2 straipsnio 30-33 dalys).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, jog laikinas susitarimas - 2015-02-26 Priedas Nr. 4 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166 – negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Nenustačius nei vieno iš ieškovės nurodomų 2015-02-26 Priedo Nr. 4 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166 negaliojimo pagrindų, teismas sprendžia, kad šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodytų motyvų pagrindu teismas atmeta kaip nepagrįstą ir ieškinio reikalavimą dėl 40 466,03 Eur skolos pagal 2013-07-01 Sutartį priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes ieškovė nurodomo dydžio sumą prašė priteisti būtent remdamasi tuo, kad 2015-02-26 Priedas Nr. 4 prie Paslaugų teikimo sutarties Nr. 19-166 yra negaliojantis (CPK 185 straipsnis).

Dėl skolos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. priteisimo

Ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti 254 681,78 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutartį grindė tuo, kad papildomi susitarimai mažinant paslaugų pagal Sutartį kainą buvo apibrėžti laike ir nuo 2016 m. sausio 1 d. su atsakove nebuvo raštu sudaryti jokie Sutarties pakeitimai, kaip tai numatyta Sutarties 5.3 p., kurių pagrindu atsakovė būtų galėjusi mokėti mažesnę nei Sutarties 2.1 p. nurodyta paslaugų kaina 4 344,30 Eur plius PVM (15 000 Lt plius PVM) mėnesiui. Atsakovė teigė, kad ieškovė savo veiksmais, t. y. išrašydama PVM sąskaitas faktūras, remiantis atsakovės pateiktais prašymais sumažinti paslaugų kainą, daugiau nei keturis metus, prarado teisę remtis Sutarties 5.3 p. sąlyga, be to ieškovė neginčija su atsakove sudarytų skolų suderinimo aktų, kurie taip pat patvirtina, kad šalys susitarė dėl 2013-07-01 Sutartimi sulygtos paslaugų kainos pakeitimo.

Sutarčių vykdymo principai yra apibrėžiami CK 6.200 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

Teismas pažymi, kad nuo tada, kai 2013-07-01 buvo sudaryta Sutartis, joje sulygta paslaugų kaina buvo keičiama šalims raštu sudarant Sutarties pakeitimą, kaip tai numatyta Sutarties 5.3 p. Nuo 2016 m. pradžios atsakovė mokėjo mažesnę nei Sutarties 2.1 p. nustatyta paslaugų kaina, nors šalys raštu neįformino tokio Sutarties sąlygų pakeitimo. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-695/2020).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 5.3 p. numatytos sąlygos pakeitimą atsakovė grindė ieškovės veiksmais išrašant PVM sąskaitas faktūras, remiantis atsakovės pateiktais prašymais sumažinti paslaugų kainą, ir šių veiksmų trukme. Teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi pakankamais, kad konstatuoti buvus bendrą šalių susitarimą dėl Sutarties 5.3 p. keitimo. Tiek pati ieškovė, tiek liudytojas K. V. patvirtino, kad įvykus ieškovės reorganizacijai, vyko didelė ieškovės vadovų ir pagrindinės administracijos padalinių vadovų kaita. Sprendžiant iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, šios aplinkybės tiek dėl ieškovės reorganizacijos, tiek dėl didelės ieškovės vadovų kaitos, įvykus reorganizacijai, atsakovei buvo labai gerai žinomos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė po 2016 m. savo prašymus dėl paslaugų kainos pagal Sutartį sumažinimo teikė ne ieškovės VĮ „Mūsų amatai“ direktoriui ar jo nurodytam įgaliotam asmeniui, o VĮ „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo direktoriui K. V. (1 t., e. b. l. 39, dokumento Nr. DOK-31015; 4. Prašymas 2015-12-30.pdf, 5. Prašymas 2017-04-25.pdf, 6. Prašymas 2019-04-12.pdf). Taigi, atsakovė po ieškovės reorganizacijos, siekdama Sutarties sąlygų pakeitimo, kreipėsi ne į naująjį ieškovės vadovą ar jo nurodytą įgaliotą asmenį, o tik į vieną iš ieškovės filialo vadovų, nors reorganizavus ieškovę pagal naujųjų įstatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-373, 6 p. filialų veikla buvo apribota pagal jų nuostatuose nurodytą kompetenciją (1 t., e. b. l. 18, dokumento Nr. CBP-213; Priedai.pdf). Atsižvelgiant į tai, nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindžiančios buvus abiejų Sutarties šalių bendrą ketinimą dėl Sutarties 5.3 p. keitimo, nes atsakovei buvo žinoma, kad po reorganizacijos Marijampolės filialo direktorius nebėra įgaliotas spręsti dėl Sutarties sąlygų keitimo, ką patvirtino ir pats liudytojas K. V., nurodęs, jog už Sutarties sąlygų pakeitimo raštu sudarymą buvo atsakingas centrinės administracijos teisės skyrius. 

Atsakovė taip pat žinojo, kad raštu sudaryti pagrindinės Sutarties pakeitimai dėl sumažintos paslaugų kainos buvo apriboti laike ir pasibaigus nustatytam terminui ji kreipdavosi į ieškovę dėl tolesnio paslaugų kainos sumažinimo. Tai patvirtina, kad atsakovė labai aiškiai suprato, jog nesant raštu sudaryto Sutarties pakeitimo, galios Sutarties 2.1 p. numatyta paslaugų kaina. Tuo pačiu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad savo veiksmais siekė raštu įforminti Sutarties keitimus dėl paslaugų kainos sumažinimo ar raštu pakeisti patį Sutarties 5.3 p. Atsakovė tiesiog naudojosi susidariusia situacija, kad ieškovė pati netinkamai kontroliuoja, kaip yra vykdomos jos pačios sudarytos sutartys. Taigi, atsakovė, vykdant Sutartį, susidariusioje situacijoje neveikė pagal sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, nors iki ieškovės reorganizacijos Sutarties sąlygų dėl paslaugų kainos keitimai buvo sudaromi raštu ir ieškovė jokiais kitais veiksmais nenurodė, kad ketina atsisakyti ar pakeisti Sutarties 5.3 p. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė dėl savo elgesio prarado teisę remtis CK 6.183 straipsnio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga dėl Sutarties keitimų sudarymo raštu, todėl negali reikalauti, jog už ieškovės pagal 2013-07-01 Sutartį nuo 2016 m. sausio 1 d. suteiktas paslaugas būtų mokama pagrindinėje Sutartyje nurodyta kaina.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir atsakovės argumentus, kad šalių valią dėl 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutarties 2.1 p. nurodytos kainos keitimo patvirtina 2019 m. sausio 8 d. skolų suderinimo aktas Nr. 181225, 2019 m. rugsėjo 18 d. skolų suderinimo aktas Nr. 181787 ir 2020 m. sausio 22 d. skolų suderinimo aktas Nr. 190, nes ieškovė jų neginčija. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad vienos ar kelių asmenų pasirašyto dokumento teisinį kvalifikavimą ir teisinę reikšmę apsprendžia jo turinys, kuris nurodo dokumento paskirtį. Kilus ginčui dėl dokumento turinio ir paskirties, tirtina ir spręstina, kokie buvo jį pasirašiusių asmenų ketinimai ir kokių tikslų jie siekė pasirašydami dokumentą. Dokumentai, kuriais jį pasirašę asmenys siekia sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, pagal nacionalinės (Lietuvos) teisės normas laikomi sandoriais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, neatitinkantys įstatymų reikalavimų, gali būti pripažinti niekiniais arba nuginčijamais (CK 1.78 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-219/2015). Taigi, tam, kad skolų suderinimo aktas turėtų būti ginčijamas, šiuo dokumentu turi būti siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Pats skolų suderinimo aktas sandoriu savaime nėra laikomas, nes turi būti vertinamas jo turinys.

Teismas, išanalizavęs 2019 m. sausio 8 d. skolų suderinimo akto Nr. 181225, 2019 m. rugsėjo 18 d. skolų suderinimo akto Nr. 181787 ir 2020 m. sausio 22 d. skolų suderinimo akto Nr. 190 turinį nesutinka su atsakovės vertinimu, kad šie skolų suderinimo aktai gali būti laikomo Sutarties pakeitimais. Pažymėtina, kad šių skolų suderinimo aktų sudarymą iniciavo ne ieškovės direktorius, kuriam suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovę, bet ieškovės darbuotojai. Šiuose dokumentuose taip pat nenurodoma pagal kokį sandorį yra derinama šalių tarpusavio skola, nenurodoma ir kaina, kuria remiantis yra nustatoma vienokio ar kitokio dydžio skolos suma. Atsižvelgiant į tai, teismas negali daryti išvados, kad nurodytais skolų suderinimo aktais šalys sukūrė kitas teises ir pareigas, nei numatyta 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutartyje, ir šie skolų suderinimo aktai gali būti laikomi savarankiškais sandoriais. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą ir tą atsakovės argumentą, kad ieškovė nesutikdama su pakeista paslaugų kainą turėjo ginčyti atsakovės pateiktus skolų suderinimo aktus.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. nebuvo raštu sudaryti 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutarties pakeitimai dėl paslaugų kainos keitimo kaip tai numatyta Sutarties 5.3 p., ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti 254 681,78 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutartį yra pagrįstas todėl tenkintinas priteisiant šią sumą iš atsakovės (CPK 185 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovė, remdamasi 2013-07-01 Paslaugų teikimo sutarties 2.4. p. ir 4.4 p. prašo priteisti 0,02 proc. delspinigių nuo 295 147,81 Eur neapmokėtos sumos už 180 dienų. Teismas nustatė, kad atsakovė tinkamai neatsiskaitė su ieškove, todėl reikalavimas priteisti delspinigius turi būti tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iš atsakovės priteista nesumokėta 254 681,78 Eur suma pagal Sutartį, priteistinų delspinigių dydis mažintinas, priteistiną sumą apskaičiuojant nuo 254 681,78 Eur ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 9 168,54 Eur (254 681,78 Eur x 0,02 proc. x 180 dienų) delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašomų priteisti 8 proc. metinių palūkanų dydį grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio nuostatas, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį tenkinus iš dalies, byloje spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas CPK 93 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 3 343,30 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Išnagrinėjus bylą, ieškovė nurodė kad duomenų apie išlaidų dydį advokato pagalbai nepateiks ir šių išlaidų atlyginti neprašo. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 5 480 Eur išlaidos advokato pagalbai.

Teismas pažymi, kad išnagrinėjus ieškinį buvo patenkinta 86 proc. ieškinio reikalavimų (263 850,32 Eur/ 305 773,13 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atlyginti bylinėjimosi išlaidų neprašo, o atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai atitinka CPK 98 straipsnio 1-2 dalių nuostatas, atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir sudaro 767,20 Eur (5 480 Eur x 14 proc.).

Kadangi ieškovė yra atleista nuo šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio, iš atsakovės valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 2 875,24 Eur (3 343,30 Eur x 86 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybei priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma šalims nepaskirstoma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio  6 dalis).

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei restruktūrizuojamai valstybės įmonei „Mūsų amatai“, juridinio asmens kodas 303316138, buveinės adresas L. Sapiegos g. 1, Vilnius, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautiniai kontaktai“, juridinio asmens kodas 160298876, buveinės adresas Savanorių pr. 349, Kaunas, 254 681,78 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 78 ct) skolos, 9 168,54 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 58 ct) delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautiniai kontaktai“, juridinio asmens kodas 160298876, buveinės adresas Savanorių pr. 349, Kaunas, iš ieškovės restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ , juridinio asmens kodas 303316138, buveinės adresas L. Sapiegos g. 1, Vilnius, 767,20 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautiniai kontaktai“, juridinio asmens kodas 160298876, buveinės adresas Savanorių pr. 349, Kaunas, 2 875,24 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 24 ct) žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                      Arvydas Žibas