Civilinė byla Nr. e2VP-280-1102/2023

Teisminio proceso Nr. Nr. 2-68-3-16738-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

        sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

        dalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. J., jos atstovui advokato padėjėjui Sauliui Saulėnui,

        suinteresuotam asmeniui G. Č., jo atstovėms advokatei Deimantei Drąsutavičienei, advokatei Živilei Gulla-Katauskei,

        išvadą teikiančios institucijos atstovei Linai Baranauskienei,

        liudytojams A. A., D. V. duodant parodymus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys G. Č., E. J., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ir priimtas nagrinėti antstolio Irmanto Gaidelio (toliau – ir antstolis) pirminis 2021 m. birželio 11 d. pareiškimas Nr. S-21-8-23897, taip pat patikslintas 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškimas Nr. S-21-8-45607, kuriame antstolis prašė spręsti ar E. J. (toliau – suinteresuotas asmuo, skolininkė) tinkamai vykdo teismo patvirtintą bendravimo tvarką; už teismo sprendimo nevykdymą skirti E. J. baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną G. Č. (toliau – suinteresuotas asmuo, išieškotojas) naudai. Pareiškimus antstolis grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: 

1.1.       Teismo sprendimu (toliau – Sprendimas) yra nuspręsta: Pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo sprendimu 2014-08-28 patvirtintą Vaiko priežiūros sutarties 2 skyriuje ir 8 skyriaus c punkte nustatytą tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamete dukra E. C. tvarką ir nustatyti, kad: 1. G. Č. su dukra E. C. bendrauja po 1 (vieną) valandą 1 (vieną) kartą per savaitę, – keturis kartus per vieną mėnesį dalyvaujant psichologui. Bendravimas vyksta Vilniaus mieste. 2. G. Č. bendravimas su dukra E. C. dalyvaujant psichologui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje. 3. G. Č. apmoka už psichologo paslaugas. 4. E. J. užtikrina E. C. atvykimą į suplanuotus susitikimus. 5. Psichologas pasirenkamas bendru G. Č. ir E. J. sutarimu, o šalims nesutarus G. Č. per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu (E. J. e-pašto adresu arba trumpuoju pranešimu telefonu) pasiūlo E. J. 3 (trijų) psichologų, dirbančių Vilniaus mieste, kurie specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka teikti paslaugas nurodytomis sąlygomis, kandidatūras. 6. E. J. per 10 (dešimt) kalendorinių dienų terminą parenka vieną iš G. Č. siūlomų aukščiau nurodytas sąlygas atitinkančių psichologų kandidatūrų ir apie parinktą psichologą elektroniniu paštu informuoja G. Č.. 7. Jei E. J. per 10 (dešimt) dienų neparenka nei vienos iš G. Č. siūlomų psichologų kandidatūros, laikoma, kad E. J. sutinka su visomis pasiūlytomis psichologų kandidatūromis. Tokiu atveju, vieną iš G. Č. pasiūlytų psichologų kandidatūrų parenka, susitikimų laiką suderina G. Č. ir apie tai informuoja E. J.. 8. Bendravimo laikas (valanda) negali būti paskirtas ir vykti vaiko pamokų ir lankomų būrelių laiku. Bendravimas per psichologą nėra derinamas ir nevyksta švenčių dienomis ir savaitgaliais (išskyrus, kai psichologas sutinka dirbti šeštadienį), E. C. stovyklų laikotarpiais, vasaros ir moksleivių atostogų su mama, kai jos leidžiamos ne Vilniaus mieste, metu, G. Č. ir E. J. iš anksto suplanuotų komandiruočių metu. 9. G. Č. per 1 (vieną) dieną nuo pranešimo apie parinktą psichologą gavimo dienos elektroniniu paštu informuoja psichologą ir E. J. apie savo iš anksto suplanuotas komandiruotes, o E. J. per 1 (vieną) dieną nuo psichologo parinkimo informuoja psichologą apie laiką, kada pagal teismo sprendimą bendravimas su dukra nevyksta (pamokų, lankomų būrelių laiką, suplanuotas stovyklas ir moksleivių atostogas, kai jos suplanuotos leisti su mama ne Vilniaus mieste ir kt.) šio laiko nedetalizuodama bei laiką kada pagal teismo sprendimą bendravimas su dukra nevyksta dėl E. J. iš anksto suplanuotų komandiruočių. Laikas derinamas artimiausiam keturių savaičių laikotarpiui nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Psichologui e-paštu pateikus atsakovei ir ieškovui pasiūlymą dėl galimų konsultacijų laikų, E. J. per 1 darbo dieną parenka keturis susitikimo laikus artimiausio vieno mėnesio laikotarpiu ir apie parinktus laikus informuoja psichologą ir G. Č.. 10. Susitikimų laikai derinami artimiausio vieno mėnesio laikotarpiui. Vieno mėnesio laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią bus paskirtas pirmas G. Č. ir E. C. susitikimas. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki vieno mėnesio laikotarpio pabaigos, G. Č. elektroniniu paštu informuoja E. J. ir psichologą apie savo iš anksto suplanuotas komandiruotes ateinančiam vieno mėnesio laikotarpiui. 11. Jei paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas pas psichologą dėl bet kokių priežasčių neįvyks, šalis kitą šalį informuoja nedelsiant, bet ne vėliau, kaip likus 24 valandų iki suplanuoto susitikimo laiko, išskyrus atvejus, kai 24 valandų termino neįmanoma laikytis dėl objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, ūmios ligos atveju) – tokiu atveju, šalis informuoja kitą šalį iš karto po to, kai paaiškėja, kad suplanuotas susitikimas pas psichologą neįvyks. 12. Jei susitikimas neįvyksta dėl E. C. ligos, E. J. iki kito numatyto susitikimo pas psichologą pradžios pateikia G. Č. dukros E. C. ligą patvirtinančius dokumentus (gydytojo pažymą) dėl neįvykusio (atšaukto) susitikimo. Kiekvienas iš tėvų, kito tėvo reikalavimu elektroniniu paštu iki kito numatyto susitikimo pas psichologą pradžios pateikia dokumento kopiją, patvirtinančią suplanuoto ir atšaukto susitikimo tėvo su dukra priežastį. 13. Atšaukti E. C. ir G. Č. susitikimai yra kompensuojami, išskyrus, kai susitikimą atšaukia G. Č., E. J. arba G. Č. suderinant papildomą vieną susitikimą su psichologu artimiausiam vieno mėnesio laikotarpiui. Kiti (antras, trečias, ketvirtas) per mėnesį neįvykę susitikimai kompensuojami skiriant po vieną papildomą susitikimą per kitus artimiausius mėnesius. 14. Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis: E. J.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini). G. Č.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini). Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį per 1 (vieną) kalendorinę dieną po duomenų pasikeitimo.

1.2.       Išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą nurodė, kad skolininkė formaliai vykdo sprendimą, pristato dukrą į susitikimus ir po kelių minučių kartu su dukra iš jų išvyksta, nurodydama, kad „dukra nenori“. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovo bendravimas su dukra vyksta dalyvaujant psichologui pagal jo sudarytą planą, taip pat nurodyta, kad atsakovė turi užtikrinti vaiko dalyvavimą suplanuotose susitikimuose. E. J. išsiųstas raginimas nedelsiant vykdyti teismo sprendimą, užtikrinti dukros dalyvavimą suplanuotose susitikimuose, ir pateikti teismo sprendimo vykdymą patvirtinančius įrodymus.

1.3.       2021 m. birželio 4 d. gautuose skolininkės atstovo paaiškinimuose dėl sprendimo vykdymo nurodyta, kad E. J. teismo sprendimą vykdo tinkamai. Nepilnametė dukra atvyksta į visus suplanuotus susitikimus, tačiau bendrauti su tėvu atsisako. Aplinkybė, kad dukra atsisako bendrauti su tėvu yra nustatyta ir Sprendimu, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo G. Č. ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka. Atvykus į susitikimus ir dukrai atsisakant bendrauti su tėvu, pati dukra teisindamasi prieš psichologą ir tėvą, pastarųjų akivaizdoje, ne kartą nurodė, kad mama prašo jos atvykti ir pasilikti, užeiti į psichologo kabinetą ir pabendrauti, tačiau dukra susitikimų metu išsako kategorišką nuostatą, kad pasilikti susitikime nenori. E. J. nurodo, kad ji ruošia dukrą kiekvienam susitikimui su tėvu, kalbasi su ja, – pvz. aiškina, kad tėvas nori su ja bendrauti, pasikalbėti, kad tėvas deda pastangas, nes atvažiuoja tolimą atstumą iš Kauno. Prieš pradedant vykdyti teismo sprendimą (iki psichologo A. A. paskyrimo) E. J., norėdama kuo geriau pasirengti teismo sprendimo vykdymui – tinkamai motyvuoti dukrą susitikimams su tėvu, kreipėsi konsultacijų į VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ gydytoją L. S., kuris išvadas ir rekomendacijas pateikė raštu. Atitinkamų rekomendacijų E. J. tikisi ir iš psichologo A. A., tačiau pastarasis jas atsisako teikti. Dalyvaudamas bendravimo tvarkos vykdyme psichologas nesukuria saugios emocinės aplinkos, kurioje būtų sudarytos sąlygos dukros ir tėvo santykiams atkurti ir stiprinti. Tėvas teismo sprendimo vykdymo laikotarpiu traumavo dukrą, elgiasi priešingai vaiko interesams. Matydama, kad psichologas elgiasi pasyviai, neužtikrina dukrai saugios emocinės aplinkos, E. J. yra pasiūliusi psichologui nusišalinti, o G. Č. surasti kitą psichologą, tačiau pastarieji su tuo nesutiko.

1.4.       2021 m. birželio 2 d. įvyko tėvo ir dukters susitikimas dalyvaujant psichologui. G. Č., E. J., psichologas A. A. pateikė savo paaiškinimus dėl minėto susitikimo. 

1.4.1.                      E. J. paaiškinimuose nurodyta, kad 2021 m. birželio 2 d. susitikimo metu dukra jautėsi blogai, pradėjo verkti, tiesiog verkdama psichologo ir tėvo akivaizdoje išsakė savo nuoskaudas dėl tėvo elgesio, pasakė, kad tėvo bijo. G. Č. su dukra pradėjo ginčytis. Dukra verkdama išbėgo iš susitikimo. Psichologas nesiėmė jokių veiksmų. 

1.4.2.                       G. Č. paaiškinimuose nurodyta, kad į 2021 m. birželio 2 d. susitikimą E. C. atvežė D. V.. E. C. į psichologo kabinetą neužėjo. D. V. iniciavo konfliktinę situaciją, nepagarbiai kalbėdamas kaltino psichologą nesudarant vaikui saugios aplinkos, neturint pakankamų kompetencijų, ragino konsultuotis su kitais specialistais, įtikinėjo, kad „mama labai daug dirba, ruošdama vaiką susitikimams“, tvirtino, kad mergaitė atsisako dalyvauti susitikimuose dėl psichologo kaltės, atsisakė ieškoti situacijos sprendimo, pakeltu tonu aiškindamas, kad „klausimas ne man“, neleido psichologui kalbėti, tokiu būdu sudarė vaikui traumuojančią aplinką, kurioje joks konstruktyvus dukters ir tėvo bendravimas per tarpininką objektyviai negalėjo vykti. Po poros minučių tokio D. V. inicijuoto konflikto E. verkdama išbėgo, o D. V. pasilikdamas dar kelias minutes toliau kaltino psichologą, vėliau ir pats išvyko. 

1.4.3.                       Psichologo A. A. 2021 m. birželio 9 d. pranešime apie 2021 m. birželio 2 d. įvykusį susitikimą nurodyta, kad nesutinka su E. J. jam reiškiamomis pretenzijomis ir kaltinimais, vertina tai kaip aktyvias pastangas išvengti teismo sprendimo vykdymo ir dukters bei tėvo ryšio atkūrimo. Per 6 mėnesius nuo formaliai vykdomų susitikimų neturėjo nei vienos konsultacijos nei su mergaite, nei su kitais šeimos nariais, nors tokie siūlymai buvo teikiami. Psichologas negali įvertinti vaiko emocinės būsenos, elgesio priežasčių, tinkamai paruošti vaiką susitikimams, kadangi nėra užtikrinamas vaiko dalyvavimas konsultacijose. Psichologas nurodė, kad 2021 m. birželio 2 d. vaiką atvežęs D., vaiko akivaizdoje kalbėjo su juo pakeltu agresyviu tonu, nepagarbiai “tujino“, vaikui matant ir girdint demonstratyviai rodė nebendradarbiavimo nuostatas, inicijavo kaltinimus psichologui ir vertė visą atsakomybę už susidariusią situaciją. Psichologo teigimu, vaikui matant tokį vaiko atstovo elgesį, yra nubraukiamas visas teigiamas įdirbis, jeigu tokio būta, ruošiant vaiką susitikimams, kaip tai teigia vaiko atstovai. Agresijos demonstravimas vaiko akivaizdoje, labai tikėtina, kelia vaikui didelį nerimą ir nesaugumo jausmą, bei naikina motyvaciją dalyvauti tokio pobūdžio sutikimuose. Vaikas mato ir girdi savo aplinkos žmonių neigiamas emocijas, kaltinimus kitai šaliai ir nebendradarbiavimo nuostatas dėl vaiko ir tėvo susitikimų. Tai gali būti vienas iš svarbių veiksnių, dėl kurių jau 6 mėn. nepavyksta užtikrinti vaiko dalyvavimo susitikimuose, kaip to reikalauja teismo išaiškinimas.

1.5.       Išieškotojo teigimu E. J. ne kartą išreiškė, kad jai reikalinga pagalba dėl vaiko parengimo susitikimams su tėvu. Skolininkei buvo siūlyta susitikti individualiai su psichologu, kartu su išieškotoju ir psichologu, tačiau visais atvejais E. J. dalyvauti susitikimuose su psichologu atsisakė. Psichologas A. A. siūlė dviese pasikalbėti tik su dukra, tačiau mergaitė nesutiko. Išieškotojas pažymėjo, kad pati E. J. iš trijų pasirinktų psichologų pasirinko psichologą A. A.. Taip pat pažymėjo, kad dėl skolininkės reiškiamų nepagrįstų kaltinimų jau ne vienas psichologas buvo nusišalinęs.

1.6.       Skolininkės pateiktose vaikų ir paauglių psichiatro L. S. 2020 m. rugsėjo 12 d. išvadose yra nurodyta, kad „nuolatinis reikalavimas bendrauti su biologiniu tėvu, tai nuolatinis skatinimas atsidurti nesaugioje, vaikui nepriimtinoje situacijoje“, taip pat pažymėta, kad „dažnas psichologų kaitaliojimas šį procesą dar labiau gilina“ (apsunkina).

1.7.       Antstolis nurodė, kad Sprendime yra nustatyta, kad vaikas jaučia stiprų emocinį ryšį su mama. Stipri ištikimybė savo naujai, <...> , šeimai, kurioje yra E., mama ir mamos draugas D. (<...>). Mergaitė suvokia, kokius neigiamus išgyvenimus patiria visa šeima dėl konfliktinės situacijos su jos tėvu. <...> E. tėvas yra žmogus, kuris kelia grėsmę jų šeimos gerovei, mergaitės žodžiai „padavė mus į teismą“. Mergaitė galimai išgyvena stiprų kaltės jausmą dėl visų šeimos narių neigiamų išgyvenimų, nes ji yra rišamoji grandis tarp tikrojo tėvo ir mamos, ji yra priežastis kodėl mama kenčia. <...> Mergaitė siekia visiškai išstumti tėvą iš savo gyvenimo. Nenori susitikti su juo, nenori kalbėtis, nenori apie jį pasakoti kitiems, nepriima iš jo dovanų. Toks vaiko elgesys kartais išsivysto po tėvų skyrybų dėl vieno iš tėvų valdžios vaikui dominavimo. Dažniausiai tokiais atvejais galima pastebėti vieno iš tėvų įtaką vaikui. Teismas sprendime yra pažymėjęs, kad E. J. nenumatyta pareiga dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose nereiškia, kad E. J., G. Č. ir/arba psichologui prašant negali tokiose susitikimuose dalyvauti siekiant atkurti G. Č. ir šalių nepilnametės dukters ryšį. Teismas taip pat pažymėjo, kad G. Č. turi aktyviai dalyvauti bendraudamas su vaiku, o E. J. – dėti pastangas padedant suvokti vaikui tėvo (G. Č.) reikšmę vaiko gyvenime. Teismo yra nustatyta minimali tėvo ir dukros bendravimo tvarka, t. y. po 1 valandą 1 kartą per savaitę. Skolininkė atsisakydama susitikti su psichologu, tokiais savo veiksmais apsunkina tėvo pastangas atkurti ryšį su šalių nepilnamete dukra. Psichologas A. A. nurodo, kad E. J. reikalauja iš psichologo informaciją ir rekomendacijas teikti vien tik raštu. Esamomis aplinkybėmis psichologui nėra galimybės teikti reikiamą psichologo pagalbą nei E. C., nei E. J.. Siekiant atkurti tėvo ir vaiko ryšį labai svarbus E. J. bendradarbiavimas dalyvaujant psichologo konsultacijose ir vykdant rekomendacijas, svarbi psichologo pagalba rengiant E. C. susitikimams su tėvu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1027-232/2021 paaiškino, kad aplinkybė, jog atsakovė pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą neprivalo dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose, nereiškia, kad atsakovė neprivalo užtikrinti vaiko dalyvavimą susitikimuose bei atsižvelgti į psichologo rekomendacijas.

1.8.       Sutinkamai su CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. birželio 10 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. CPK 771 str. 6 d. nustato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Skolininko baudimo sistema taikoma išimtiniais atvejais, kada kitomis priemonėmis įvykdyti sprendimą neįmanoma. Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi CPK 18 str. Ši proceso norma išlygų nenumato ir negali būti pateisinama įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo sprendimo nevykdymą.

1.9.       Skolininkė E. J. formaliai užtikrino E. C. atvykimą į 2021 m. birželio 2 d. susitikimą, neužtikrino dukters dalyvavimo susitikime. Skolininkė atšaukė susitikimą 2021 m. birželio 16 d., taip pat buvo atšaukti susitikimai 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. liepos 8 d. Skolininkė neužtikrino E. C. atvykimų į susitikimus, neužtikrino dukters dalyvavimų susitikimuose bei neatsižvelgė į psichologo rekomendacijas (2021 m. birželio 11 d. CBP-16724; 2021 m. lapkričio 22 d. DOK-216677).

2.       Suinteresuotas asmuo G. Č. atsiliepimuose į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą prašė antstolio pareiškimą tenkinti. Savo poziciją išieškotojas grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.       Faktinės aplinkybės patvirtina, kad E. J. sąmoningai ir sistemingai nevykdo Sprendimo, daro akivaizdų psichologinį poveikį mažametei dukrai E. C., tokiu būdu sukurdama ir nuolat stiprindama dukters „nenorą“ bendrauti su tėvu G. Č., siekia nušalinti tarpininkaujantį psichologą, piktybiškai veikia priešingai tarpininkaujančio psichologo siūlymams ir rekomendacijoms. Skolininkė turi nuolatinio pobūdžio (tęstinę) pareigą leisti išieškotojui dalyvauti vaiko auklėjime, sudarant jam galimybes bendrauti su vaiku. Vadovaujantis Sprendimu, kuris įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 24 d., ir jį išaiškinančia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1027-232/2021, aukščiau minėtos Skolininkės pareigos turinį sudaro skolininkės pareiga užtikrinti dukros dalyvavimą susitikimuose su tėvu per tarpininką (psichologą).

2.2.       Vykdant Sprendimą, 2020 m. gruodžio 16 d. E. J. iš trijų G. Č. pasiūlytų kandidatūrų pasirinko psichologo A. A. (toliau – psichologas) kandidatūrą. Šalys ir psichologas suderino susitikimų per psichologą laikus 2021 m. sausio mėnesiui, susitariant, kad susitikimai vyks sausio 6, 13, 20 ir 27 dienomis. Psichologas, įvertinęs situaciją, sprendė, kad vienas ar keli pirmieji susitikimai (pagal poreikį) turi vykti dalyvaujant abiem šalims ir psichologui, nedalyvaujant vaikui, siekiant pasiruošti bendram tėvo ir dukters ryšio atstatymo darbui, aptariant vaiko interesus, šalių lūkesčius, darbo formą, galimą naudą ar žalą vaikui, suteikiant detalią informaciją, kaip vaikas turėtų būti rengiamas susitikimui su tėvu, kitiems aktualiems susijusiems klausimams. Skolininkė kategoriškai atsisakė veikti pagal psichologo pasiūlytą planą, raštu nurodydama, kad „susitikimų organizavimas tarp manęs ir G. neatitinka teismo sprendimo“. Psichologui raštu skolininkę dar kartą paraginus laikytis psichologo numatyto plano ir nurodžius, kad „E. atvykimas į susitikimą prieš tai jai nedalyvaujant mums neaptarus aukščiau įvardintų klausimų gali daryti vaikui žalą“, skolininkė pareiškė: „Supratau. Kadangi susitikimą su E. atšaukėte, tuomet E. į susitikimą trečiadienį, 2021-01-06 dieną, 18 val. neatvyks“. Į suplanuotą 2021 m. sausio 6 d. susitikimą skolininkė dukters nepristatė ir jos dalyvavimo susitikime neužtikrino. Psichologas pasiūlė skolininkei nuotolinę konsultaciją (konsultacijas), skirtas padėti parengti dukrą susitikimams su tėčiu, tačiau nuotolinės konsultacijos skolininkė kategoriškai atsisakė, motyvuodama tuo, kad tokios konsultacijos teismo Sprendime nenumatytos. Psichologas, siekdamas bendradarbiavimo, raštu (el. paštu) kreipėsi į skolininkę, nurodydamas: „Neslėpsiu, jog liūdina tai, kad Jūs iš pradžių atsisakėte mano siūlymo susitikti kartu su G. gyvai aptarti E. parengimo susitikimui su tėčiu. Dabar Jūs atsisakote nuotolinės asmeninės konsultacijos apie tai, kaip paruošti E. susitikimui. <...> Atsižvelgiant į tai, kad Jūs atsisakėte mano siūlyto tiesioginio susitikimo kartu su G. aptarti vaiko parengimo susitikimams klausimus, atsisakėte mano Jums siūlytos asmeninės nuotolinės konsultacijos apie vaiko parengimą susitikimams su tėvu ir, kaip Jūs prašėte, rekomendacijas apie vaiko parengimą susitikimui Jums nusiunčiau, esu priverstas konstatuoti, kad mano kaip psichologo galimybės dalyvauti vaiko parengime susitikimams yra ribojamos, ir kad todėl nuo šios dienos visa atsakomybė už tinkamą vaiko parengimą susitikimams su tėvu tenka išimtinai Jums. Primenu, kad šiandien 18.00 numatytas susitikimas.“

2.3.       2021 m. sausio 13 d. 18.00 val. skolininkė atvežė dukrą į susitikimą, tačiau E. atsisakė bendrauti su tėčiu, kreipdamasi į mamą, nurodė: „taigi, mamyte, tu sakei, kad tik atvažiuosim ir galėsim važiuoti namo, taigi jau atvažiavom, tai galim važiuoti namo“. Psichologas paprašė skolininkės likti kabinete, tačiau moteris nurodė, kad to nenumato teismo sprendimas ir likti susitikime kategoriškai atsisakė. Nepaisant to, psichologui pavyko tarpduryje trumpai pakalbinti E., ją nuraminti. Realiai E. C. susitikimas su G. Č. neįvyko, nes skolininkė su dukra, kuri atsisakė likti susitikime be mamos, išvyko. Užsimezgusį kontaktą su vaiku psichologas 2021 m. sausio 19 d. el. laišku skolininkei įvertino taip: „Mūsų pokalbis kartu su E. praeitą savaitę parodė, kad, jeigu Jūs nuspręstumėte bendradarbiauti pagal mano pasiūlytą planą, galėtume pasiekti ne tik gerų, bet ir greitų rezultatų.” 

2.4.       2021 m. sausio 20 d. susitikimo metu E. jau buvo nusiteikusi itin priešiškai, bendrauti ir su tėčiu, ir su psichologu iš esmės atsisakė. E. vėl kartojo mamai, kad ji žadėjo, jog pakaks tik pasirodyti ir bus galima iš karto važiuoti namo, reikalavo važiuoti namo. Skolininkė ir vėl kategoriškai atsisakė likti susitikime (t. y. pabūti kartu su dukra), nes to nenumato Sprendimas. Taigi, ir antrasis vaiko susitikimas (kontaktas) su tėvu neįvyko, nes skolininkė su dukra išvyko. 2021 m. sausio 21 d. skolininkė psichologui raštu išsakė kaltinimus ir pateikė išsamias teisines situacijos interpretacijas, į ką psichologas 2021 m. sausio 22 d. e. laišku skolininkei atsakė: „Turiu aiškų planą, ką turėtume daryti dėl geriausių vaiko interesų, esu pasirengęs teikti visą reikalingą informaciją ir rekomendacijas, atsižvelgiant į ilgalaikę ir sudėtingą tėvo ir vaiko santykio istoriją. Tačiau mano siūlomo plano Jūs nepriėmėte. Atsisakėte mano siūlymo susitikti mums trise kartu su G., atsisakėte mano siūlomų Jums individualių konsultacijų dėl vaiko parengimo. Be to, reikalaujate, kad su Jumis bendraučiau išskirtinai raštu. Tokiais būdais Jūs paprasčiausiai neutralizuojate bet kokias psichologo galimybes daryti intervenciją, teikti bet kokią pagalbą Jums ir vaikui. Nesant pilnavertės psichologinės intervencijos, formalus Nutarties vykdymas, kai neparengtas vaikas yra pristatomas į paskirtą susitikimo vietą, gali kelti vaikui neigiamus išgyvenimus ir savaime skatinti priešiškumą Nutarties vykdymo procesui apskritai, nepriklausomai nuo vaiko tėvo veiksmų konkretaus susitikimo metu, ką mes ir matome iš vaiko elgesio. Be to, vaikas, matydamas, kad Jūs Nutarties vykdyme dalyvaujate tik formaliai, perima tokį pat modelį, ką matome iš vaiko elgesio. Tokia situacija neatitinka geriausių vaiko interesų, nepadeda atkurti tėvo ir vaiko ryšio, dėl to raginu Jus atsižvelgti į mano rekomendacijas ir keisti situaciją. Jeigu tikrai norite padėti man kaip specialistui, kaip tvirtinate laiške, tinkamai dalyvauti įgyvendinant Nutartį, prašau pradėkite bendradarbiauti pagal mano siūlytą planą“. Į šį Psichologo raginimą skolininkė atsakė 20218 m. sausio 22 d. el. laišku kaltindama psichologą formaliu dalyvavimu vykdant Sprendimą: „Jūsų pastangų net užmezgant kontaktą su dukra visiškai nėra. Šiuo atveju ne aš, o jūs teismo sprendimo vykdyme dalyvaujate tik formaliai“, šiame el. laiške skolininkė taip pat tvirtino, kad jokio plano psichologas neturi, skolininkė su jokiu planu nebuvo supažindinta bei pareikalavo psichologą planą atsiųsti raštu.

2.5.       Į suderintą 2021 m. vasario 3 d. susitikimą pas psichologą vaiką atvežė skolininkė. Psichologas pasiūlė mergaitei užeiti, bet ji atsisakė, pasiūlius E. pasikalbėti dviese su psichologu, taip pat atsisakė. Psichologui pradėjus pokalbį su skolininke, dėl E. priešiškumo išieškotojui priežasčių, skolininkė kategoriškai atsisakė kalbėtis su psichologu, pareiškusi, kad ji pageidauja bendrauti raštu, nes negali pažeisti Sprendimo. Nei skolininkė, nei vaikas į kabinetą taip ir neužėjo. Po 15 min vykusio pokalbio skolininkė su dukra išvyko, susitikimas realiai neįvyko. Panaši situacija pasikartojo ir 2021 m. vasario 10 d., mama su dukra atvykusios išvyko po 5 min. Suderintas 2021 m. vasario 24 d. susitikimas neįvyko, skolininkei nurodžius, kad dukra susirgo. Suderintas 2021 m. balandžio 21 d. susitikimas neįvyko, nes išieškotojui grįžus iš užsienio, jam buvo taikoma privaloma saviizoliacija.

2.6.       2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1027-232/2021 dėl Sprendimo išaiškinimo. Nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad ieškovo bendravimas su dukra vyksta dalyvaujant psichologui pagal jo sudarytą planą, atsakovė turi užtikrinti vaiko dalyvavimą suplanuotose susitikimuose (nutarties 38 punktas); Sprendime atsakovei nenumatyta pareiga dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose nereiškia, kad atsakovė, ieškovui ir/arba psichologui prašant negali tokiose susitikimuose dalyvauti siekiant atkurti ieškovo ir šalių nepilnametės dukters ryšį (nutarties 40 punktas); atsakovės pareiga – bendradarbiauti užtikrinant ieškovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimą, užtikrinant dukters atvykimą ir dalyvavimą suplanuotuose susitikimuose (nutarties 41 punktas); ginčo šalys turėtu atsižvelgti į psichologo rekomendacijas ir pastebėjimus (nutarties 42 punktas); aplinkybė, jog atsakovė pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą neprivalo dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose, nereiškia, kad atsakovė neprivalo užtikrinti vaiko dalyvavimą susitikimuose bei atsižvelgti į psichologo rekomendacijas (nutarties 43 punktas). Taigi, skolininkė turi pareigą ne tik užtikrinti E. C. atvykimą į susitikimus, bet ir užtikrinti dukters dalyvavimą susitikimuose; be to, ji turi bendradarbiavimo pareigą ir pareigą atsižvelgti į psichologo rekomendacijas ir pastebėjimus. Skolininkė veikia priešingai šioms savo pareigoms, t. y., Sprendimą vykdo išimtinai tik formaliai, pristato dukrą į susitikimus ir po kelių minučių kartu su dukra iš jų išvyksta, o toks Skolininkės (ne)veikimas, tiek Skolininkės pareigų turinio aspektu, tiek Sprendimu nustatyto siekiamo tikslo aspektu reiškia Sprendimo nevykdymą.

2.7.       Į 2021 m. balandžio 28 d. susitikimą E. atvežė skolininkė. E. pasakė, kad susitikime nedalyvaus ir išbėgo į lauką. Psichologui bandant skolininkei paaiškinti, kad jos elgesys lemia E. atsisakymą dalyvauti susitikime, skolininkė pasišalino. Skolininkei su dukra ruošiantis išvykti, išieškotojas lauke, šalia skolininkės automobilio, atkreipė skolininkės dėmesį į tai, kad toks skolininkės veikimas nėra tinkamas Sprendimo vykdymas, tai labiau panašu į dukters vertimą dalyvauti skolininkės surežisuotame spektaklyje. Reaguodama, skolininkė į pokalbį bandė įtraukti E., bet mergaitė, matydama konfliktiškai nusiteikusią mamą, buvo pernelyg susijaudinusi. Pokalbis neįvyko, skolininkė su E. pasišalino. Šio epizodo metu, rinkdamas įrodymus G. Č., be kita ko, nufilmavo E. J. išvykstančią, taip ir neįvykus susitikimui, filmavimo veiksmus atliko išimtinai siekdamas užfiksuoti Sprendimo nevykdymą, t. y., gindamas teisėtą savo dukters ir savo interesą. Išsėmęs visas galimybes įtikinti E. J. geranoriškai bendradarbiauti ir siekdamas realaus bendravimo su dukra bei realaus dukters dalyvavimo susitikimuose, G. Č. rengėsi kreiptis į antstolį (teismą) dėl priverstinio Sprendimo vykdymo ir sankcijų už Sprendimo nevykdymą taikymo, tuo tikslu rinko įrodymus. Išieškotojas nesutinka su skolininkės pozicija, kad 2021 m. balandžio 28 d. buvęs įvykis traumavo nepilnametę E. C., ją sukrėtė ir pažemino. Pastebėtina, kad nuo 2018 metų pati E. J. suformavo ir taikė praktiką mobiliuoju įrenginiu fiksuoti (filmuoti) visus tėvo ir dukters susitikimus.

2.8.       Į 2021 m. gegužės 5 d. susitikimą dukrą atvežė mama. E. pasakė, kad susitikime nedalyvaus, nes pyksta ant išieškotojo už tai, kad jis pasakė, jog E. yra priversta vaidinti spektaklyje. Po kelių minučių mama du dukra išvyko, susitikimas realiai neįvyko. Į 2021 m. gegužės 12 d. susitikimą E. atvežė skolininkės sugyventinis D. V.. E. pareiškė, kad susitikime nedalyvaus, į psichologo siūlymą pasikalbėti dviese E. atsakė: „Ačiū, ne, aš sakiau šimtą kartų, kad nenoriu“. Nei D. V., nei E. į kabinetą neužėjo. Po 2 min vyras su vaiku išvyko. Suderintas 2021 m. gegužės 26 d. neįvyko psichologui susirgus. Į 2021 m. birželio 2 d. susitikimą mergaitę atvežė D. V., kuris vaiko akivaizdoje užsipuolė psichologą, agresyviu tonu kaltino jį tariamai nesaugia aplinka, kompetencijos stoka, nurodė „tartis su kitais psichologais“, pakeltu įsakmiu tonu tujino psichologą, reiškė nepasitenkinimą. E. išsigandusi išbėgo. Po 5 minučių D. V. su E. išvažiavo. D. V. atvežus mergaitę į 2021 m. birželio 9 d. susitikimą, E. pareiškė, kad susitikime nedalyvaus, D. V. pasakė, kad „vaikas turi nuomonę“, jie išvyko po 2 min. 

2.9.       Taip pat buvo suderinti 2021 m. birželio 16 d. ir birželio 23 d. susitikimai, tačiau skolininkė nurodė, kad birželio mėnesį „neturi galimybės asmeniškai atvežti dukros į paskirtą susitikimą“, susitikimai neįvyko. Ta aplinkybė, kad E. J. neturi galimybės asmeniškai atvežti dukros į paskirtą susitikimą, negali būti laikoma pakankamu pagrindu nevykdyti teismo Sprendimo. Šis aspektas – ar būtinai pati skolininkė turi atvežti vaiką, ar tik privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą – analizuotas tiek Sprendime, tiek aukštesnės instancijos teismo nutartyje: atitinkamas skolininkės reikalavimas dėl to, kad ji tik pati galėtų atvežti vaiką, nebuvo tenkintas.

2.10.       Buvo suderinti 2021 m. liepos 5 d. ir liepos 8 d. susitikimai, kuriuos skolininkė atšaukė dėl vaiko stovyklos. Iš stovyklos sutarties matyti, kad E. C. 2021 m. liepos 5-9 dienomis lankė dienos stovyklą, stovykla buvo rengiama Vilniaus mieste, veiklos stovykloje (dienos programa) baigdavosi 17.00 val., taigi, neorganizuoti ir neužtikrinti vaiko atvežimo į 18.00 val. turinčius vykti susitikimus su tėvu nebuvo jokio objektyvaus faktinio pagrindo. Teismo Sprendimo rezoliucinės dalies 8 punkto dalis, numatanti, kad bendravimas per psichologą nėra derinamas E. C. stovyklų laikotarpiais, remiantis protingumo principu, aiškintinas tokiu būdu, kad stovyklų laikotarpiais susitikimai nėra derinami tuomet, kai stovyklos vyksta ne Vilniaus mieste ar susitikimų laikas dubliuojasi su stovyklos veiklų laiku.

2.11.       Buvo suderinti 2021 m. rugsėjo 9 d., rugsėjo 16 d., rugsėjo 23 d., rugsėjo 30 d. susitikimai. Skolininkės atstovas 2021 m. rugsėjo 9 d. informavo G. Č., kad šios dienos susitikimas yra atšaukiamas, nes E. susirgo, taip pat 2021 m. rugsėjo 15 d. e. laišku pranešė, kad mergaitė dar serga. Iš UAB „Northway medicinos centrai“ pateiktų duomenų matyti, kad E. „liga“ buvo „diagnozuota“ suplanuoto susitikimo dieną, rugsėjo 9 d., telefonu, nepristačius E. gydytojo apžiūrai, išimtinai pagal E. J. gydytojai pateiktus duomenis, atlikus SARS-COV-2 tyrimą, 2021 m. rugsėjo 13 d. gautas neigiamas atsakymas. 2021 m. rugsėjo 17 d. skolininkės atstovas el. laišku perdavė E. J. rekomendacijas psichologui, kaip turėtų vykti 2021 m. rugsėjo 20 d. susitikimas su E.: skolininkės nuomone, psichologas turėtų lauke įkalbinėti E. užeiti, o „nepavykus, tiesiog mandagiai atsisveikinti”. Psichologas 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu atsakydamas į E. J. siūlymus, atkreipė jos dėmesį į tai, kad būtent jos ir D. V. elgesys suformavo ir tebeformuoja neigiamą E. nusistatymą psichologo atžvilgiu; tiek E., tiek D. vaiko akivaizdoje ne kartą reiškė pretenzijas psichologui; D. V. vaiko akivaizdoje psichologo atžvilgiu elgėsi agresyviai, nepagarbiai ir atvirai reiškė nepasitikėjimą. Psichologas pažymėjo, kad tokiais veiksmais mergaitės parengimui dalyvauti konsultacijose buvo padaryta žala, nes pati E. iškart po to sekusiame susitikime 2021 m. birželio 9 d. psichologui aiškiai pasakė, kad juo nepasitiki, todėl nerealu tikėtis, kad vaikas ignoruos mamos ir D. V. (kurį laiko tėčiu) poziciją psichologo atžvilgiu, ir nuspręs elgtis priešingai, negu jie, t. y. eis į konstruktyvų kontaktą su psichologu. Psichologas pateikė rekomendacijas skolininkei, nurodydamas, kad norint pasiekti realių rezultatų, prieš tai reikėtų atstatyti vaiko pasitikėjimą psichologu, kurį sugriovė nuolatinis, sistemingas motinos nebendradarbiavimas, o taip pat D. V. pademonstruota nepagarba ir nepasitikėjimas psichologo atžvilgiu, bei parodyti vaikui bendradarbiavimo su psichologu pavyzdį. Psichologas rekomendavo skolininkei paruošti E. konsultacijai, paaiškinant, kad susitikimas truks vieną valandą ir mergaitė jame turės dalyvauti, net jei norėtų to nedaryti. Primygtinai rekomendavo vengti, kaip buvo iki šiol, žadėti vaikui, kad tik atvažiavus iš karto galės vykti namo. Rekomendavo E. J. į susitikimą atvykti kartu su E. ir D. V.; rekomendavo D. V. vaiko akivaizdoje atsiprašyti psichologo už nepagarbų elgesį ir paaiškinti, kodėl jis taip pasielgė, pvz., buvo per daug susijaudinęs, buvo sudėtingas gyvenimo periodas, įtampa, ir t. t., t. y. paaiškinti tokio elgesio priežastis; rekomendavo E. J. tuo atveju, jei E. atsisakytų užeiti į kabinetą, ramiai paaiškinti E., kad dalyvauti konsultacijoje yra būtina, konsultacija truks vieną valandą, tuomet E. su mama važiuos namo; rekomendavo mamai tuo atveju, jei dukra susijaudins ar įsitemps, į psichologo kabinetą užeiti kartu su E. ir dalyvauti konsultacijoje (fiziškai būti kabinete konsultacijos metu), paaiškinant E., kad ji yra saugioje aplinkoje, pakartojant, kad namo galės vykti po valandos. Psichologas taip pat pakartotinai pasiūlė E. J. ir D. V. susitikti tiesioginėje arba nuotolinėje konsultacijoje, nes susirašinėjimas yra vienas mažiausiai efektyvių būdų spręsti psichologinio pobūdžio problemas ir užtikrinti geriausią vaiko interesą. Nei E. J., nei D. nepasinaudojo psichologo siūlymu dėl gyvos ar nuotolinės konsultacijos; vaiką atvežė D. V., E. susitikimui buvo neparuošta, kartojo, kad nenori ir bijo psichologo. Tai indikuoja aiškų vaiko nuteikimą ne tik prieš G. Č., bet ir prieš tarpininkaujantį psichologą; D. V. neišreiškė pasitikėjimo psichologu, nepaaiškino E., kad ji yra saugioje aplinkoje, kad susitikimas truks vieną valandą ir E. jame turi dalyvauti, neužėjo į kabinetą kartu su E. Susitikimas realiai neįvyko, po kelių minučių D. V. su E. išvyko. Po šio susitikimo skolininkė el. laišku išsakė eilinius kaltinimus bei priekaištus psichologui, teigdama, kad šis neturi kompetencijų ir galimybių užmegzti ryšį su E. ir dalyvauti tėvo bei dukros susitikimuose. Akivaizdu, kad tokiomis nuo 2018 metų pasikartojančiomis manipuliacijomis E. J. sąmoningai ir sistemingai siekia ir šio psichologo nusišalinimo.

2.12.       Taigi, skolininkė nuo teismo Sprendimo įsiteisėjimo iki 2021 m. rugsėjo 30 d. neįvykdė Sprendimo iš viso 17 kartų.

2.13.       Nevykstantys G. Č. susitikimai su dukra E. ir aukščiau nurodytas skolininkės bei jos vardu ir pavedimu veikiančių trečiųjų asmenų veikimas patvirtina, jog skolininkė sistemingai ir sąmoningai nevykdo Sprendimo, t. y., nevykdo savo pareigos užtikrinti E. dalyvavimą susitikimuose; nevykdo bendradarbiavimo pareigos, nevykdo pareigos atsižvelgti į psichologo rekomendacijas ir pastebėjimus. E. J. veikia priešingai šioms savo pareigoms, nes siekia priešingo tikslo, nei numatyta Sprendime, t. y., siekia ne atkurti ir išlaikyti dukters ir tėvo ryšį, o bet kokiais būdais atriboti E. nuo tėvo, itin ilgą laikotarpį kursto ir palaiko E. priešiškumą, tokiu būdu užkirsdama bet kokias galimybes realiam ryšio atkūrimui. Toks vaiko mamos veikimas turi būti įvertintas tiek kaip Sprendimo nevykdymas, tiek kaip veikimas priešingai mažametės dukters interesams.

2.14.       Nurodytas skolininkės elgesys yra įprastas jos veikimo būdas. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 pateiktoje išvadoje atlikus psichologinio įvertinimo teismo ekspertizės tikslais užfiksuota kad „bendravime [per psichologę dr. L. K., vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikinos bendravimo tvarkos nustatymo] su E. buvo pasiekti teigiami rezultatai, po kurių mama nutraukė bendradarbiavimą su L. K.. Galima teigti, kad tokiais sprendimais mama netiesiogiai daro įtaką dukros ir tėvo bendravimui“ (atsakymas į 12-ą ekspertizės klausimą). Psichologė L. K. nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-123-1044/2020 teismo posėdžio metu paliudijo: „Aš suabejojau, ar E. nori, kad bendrautų tėtis su vaiku; jaučiau daug agresijos savo atžvilgiu, dėl to ir atsisakiau dirbti. Idėja, kad ji turi padėti mergaitei bendrauti su tėčiu, nebuvo priimta; pats vaikas taip tėčio neatstumtų“ (2020 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min 59 s). Psichologės R. S. 2020 m. liepos 2 d. el. laiškas liudija, kad psichologė atsisakė toliau tarpininkauti. Pokalbio su šia psichologe garso įrašas liudija, kad psichologė konstatuoja, jog darbas, atsižvelgiant į skolininkės veikimą, toliau neįmanomas. 

2.15.       Pradėjus tarpininkauti psichologui A. A., skolininkė kaltino šį psichologą kompetencijos stoka, „neteisingu“ Sprendimo aiškinimu ir pan. Visu aptartu laikotarpiui skolininkė darė akivaizdų psichologinį poveikį mažametei dukrai, tokiu būdu sukurdama ir nuolat stiprindama neigiamą dukters nusistatymą tiek psichologo, tiek tėvo atžvilgiu.

2.16.       Sprendimu yra nustatytas minimalus išieškotojo ir dukters bendravimas, o skolininkės veikimas yra akivaizdžiai nukreiptas į visišką išieškotojo bendravimo su dukra užkardymą, pačiai skolininkei dėl tokio teisei ir mažametės dukters interesams priešingo, vaiko psichiką traumuojančio veikimo nepatiriant jokių neigiamų pasekmių. Todėl skolininkei taikytina atsakomybė. Vykdant Sprendimą, absoliučiai visi suplanuoti dukters ir tėčio susitikimai vyko tik formaliai, o šiuo metu [2021 m. gruodžio mėn.] susitikimai dėl kalto E. J. veikimo suformuoto dukters „nenoro“ bendrauti su tėvu G. Č. apskritai nevyksta. Bauda E. J. turi būti skirta už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo epizodą nuo 2021 m. sausio 6 d. (pirmojo suplanuoto ir realiai neįvykusio dukters ir tėčio susitikimo) iki 2021 m. spalio 14 d. (antstolio patikslinto pareiškimo pateikimo dienos) (2021 m. rugsėjo 8 d. DOK-166582; 2021 m. gruodžio 13 d. DOK-230488).

1.       Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepimuose į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą prašė antstolio pareiškimo netenkinti. Savo poziciją skolininkė grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: 

3.1.       Skolininkės vertinimu, antstolio pirminis 2021 m. birželio 11 d. pareiškimas ir 2021 m. birželio 10 d. priimtas sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-21-8-23868, yra nepakankamai apibrėžti, nes juose nenurodoma, kada ir kokiais konkrečiai E. J. veiksmais pasireiškė teismo Sprendimo neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą); tai riboja skolininkės galimybes gintis nuo pareikšto prašymo, teikti antstolio nustatytas aplinkybes paneigiančius įrodymus ir paaiškinimus.

3.2.       Skolininkės vertinimu, patikslintas antstolio 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškimas, kurį jis teikė įpareigotas teismo, pateiktas nesilaikant teisės aktų, konkrečiai Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkto, reikalavimų, nes antstolis neinformavo skolininkės apie patikslintą pareiškimą, taip pat antstolis nepatikslino sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto.

3.3.       Vadovaujantis Sprendimu, E. J. turi pareigą: 1) suderinti dukros ir tėvo bendravimo dalyvaujant psichologui laikus ir 2) užtikrinti E. C. atvykimą į suplanuotus susitikimus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad bendravimo tvarka nustatyta tėvui. Teismas pažymėjo, kad prašomame išaiškinti Sprendime nekalbama apie atsakovės pareigą (būtinumą) dalyvauti tėvo susitikimuose su vaiku, paaiškino, kad jeigu ieškovas norėtų, kad jo susitikimuose su vaiku dalyvautų ir vaiko motina, ieškovas turėtų kreiptis į teismą ne dėl sprendimo išaiškinimo bet dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Psichologo rekomendacijos turi būti pateiktos tokia forma ir būdu, kad būtų konkrečios, aiškios, tikslios ir suprantamos. Tokios psichologo rekomendacijos teismo sprendimo vykdymo procese, išskyrus 2021 m. sausio 12 d. el. laišku pateiktas rekomendacijas, nė karto nebuvo teikiamos, nors E. J. ne kartą jų psichologo prašė.

3.4.       Dar prieš pradedant Sprendimo vykdymą E. J. išsakė psichologui aiškią nuostatą, kad yra pasiruošusi bendradarbiauti, kad psichologas visuomet gali kreiptis į ją elektroniniu paštu ir pateikti būtiną informaciją, o jeigu turi klausimų, E. J. atsakys į juos raštu (skolininkės 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021 m. sausio 5 d. el. laiškai). Skolininkė dar psichologo pasirinkimo etape, prieš prasidedant susitikimams, nuotoliniu būdu (per Viber) savo iniciatyva jau buvo susitikusi su psichologu ir aptarė informaciją apie paslaugą ir jos teikimo sąlygas, galimus metodus, jų įtaką dukrai, galimą žalą ir pan. Konsultacija buvo mokama. Psichologas atsisakė nurodytą informaciją E. J. suteikti neatlygintinai, vaiko tėvas G. Č. taip pat atsisakė apmokėti E. J. susitikimą su psichologu paaiškindamas, kad teismo sprendimas nenustato jo pareigos mokėti už tokius susitikimus, todėl E. J. buvo priversta susimokėti pati (skolininkės 2020 m. gruodžio 9-10 d. el. laiškai). E. J. 2021 m. sausio 5 d. elektroniniu laišku savo iniciatyva paprašė psichologo rekomendacijų, kurios padėtų jai paruošti vaiką susitikimui, psichologas į prašymą nesureagavo, moteris 2021 m. sausio 11 d. pakartotinai paprašė rekomendacijų. 2021 m. sausio 12 d., likus vienai dienai iki suplanuoto 2021 m. sausio 13 d. susitikimo, psichologas atsiuntė Vaiko parengimo susitikimams su tėvu bendrąsias nuostatas, kurias E. J. ruošdama dukrą susitikimui visa apimtimi įgyvendino. Tame pačiame 2021 m. sausio 12 d. elektroniniame laiške psichologas uždavė E. J. 7 klausimus apie tai, kaip ji ruošia dukrą susitikimams su tėvu. E. J. 2021 m. sausio 12 d. el. laišku galėjo atsakyti ir atsakė tik į pirmą klausimą, kadangi paskutinis susitikimas pas psichologą, kai dalyvavo tėvas buvo 2018 m. gruodžio mėnesį, t. y. daugiau nei prieš du metus (tarpininkavimą nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. vykdė psichologė J. Z., per šį laikotarpį dukra E. J. buvo vežama į susitikimus pas psichologę po 2 kartus per savaitę, tuo tarpu tėvas G. Č. per 8 mėnesius į susitikimą su dukra atvažiavo vos 1 kartą – 2018 m. gruodžio mėn. G. Č. yra nubaustas įsiteisėjusia teismo nutartimi už bendravimo tvarkos su dukra nevykdymą). Buvo praėjęs reikšmingas laiko tarpas nuo tėvo susitikimo su dukra, psichologo užduotais klausimais E. J. paprašė suteikti rekomendacijas, tačiau psichologas tik pareikalavo susitikimo. Atsakydama E. J. 2021 m. sausio 12 d. elektroniniu laišku dar kartą paprašė rekomendacijų raštu, taip pat paklausė, kaip reaguoti „jeigu E. išsakytų nenorą važiuoti susitikti su tėvu, - ar man ją įkalbinėti, ar priimti neigiamą atsakymą, ar kitaip“. Psichologas informaciją suteikti raštu kategoriškai atsisakė, 2021 m. sausio 13 d. el. laišku pareikalavo susitikimo, išreiškė nuostatą, kad „nuo šios dienos visa atsakomybė už tinkamą vaiko parengimą susitikimams su tėvu tenka išimtinai Jums“. Skolininkė 2021 m. sausio 21 d. elektroniniu laišku dar kartą psichologui akcentavo, kad siekia bendradarbiauti ir norą padėti. Kadangi jau buvo įvykęs vienas susitikimas, E. J. atsakė į psichologo 2021 m. sausio 12 d. el. laiške užduotus klausimus, tačiau jokių komentarų, korekcijų, kitų rekomendacijų iš psichologo nesulaukė. E. J. 2021 m. sausio 25 d. el. laišku psichologui dar kartą akcentavo, kad yra pasirengusi bendradarbiauti teismo sprendime nustatytomis sąlygomis, kad nuolat prašo pateikti rekomendacijas raštu, kad psichologas net nesureagavo į E. J. atsakytus klausimus apie dukters parengimą bendrauti su tėvu. E. J. su analogiškais laiškais ir prašymais kreipėsi į psichologą dar ne vieną kartą, tačiau psichologas jokių rekomendacijų neteikia. 

3.5.       Po 2021 m. balandžio 28 d. susitikimo, kurio metu tėvas įžeidė ir pažemino dukrą, E. J. 2021 m. gegužės 3 d. el. laišku informavo psichologą apie įvykusių incidentų aplinkybes, prašė rekomendacijų, teikė savo pastabas, informaciją, tačiau jokios pagalbos iš psichologo nesulaukė (skolininkės 2021 m. gegužės 3 d. – birželio 8 d. el. laiškai). Taigi,  E. J. savo iniciatyva prašo psichologo rekomendacijų, kad šis jas pateiktų raštu, raštu teikia psichologui jo prašomą informaciją; mama kiekvieną kartą ruošią dukrą susitikimams su tėvu, kalbasi su ja, - pvz. aiškina, kad tėvas nori su ja bendrauti, pasikalbėti, kad tėvas deda pastangas, nes atvažiuoja tolimą atstumą iš Kauno vien tik dėl to, kad pasimatytų su ja; primena, kad G. yra tėtis ir kad svarbu su juo bendrauti, pasimatyti; nuramina ir padrąsina, kad susitikimas užtruks tik nepilną valandą, kad šalia bus psichologas A. ir jei ji jausis blogai ar nejaukiai, ji gali jam pasisakyti; pasako, kad susitikimo metu galės vienas kitam išsakyti jausmus, kuriuos jaučia, nes ilgai nesimatė ir pan.; atvykusi pas psichologą E. J., ne tik nuramina dukrą, tačiau ir motyvuoja ją dalyvauti susitikime, susitikti su tėvu. Dukra nors ir labai priešinasi, nenori, tačiau milžiniškomis E. J. pastangomis yra pasiekiama, kad ji sutinka važiuoti į susitikimą.

3.6.       Be to E. J. kartu su dukra dar iki teismo sprendimo vykdymo pradžios kreipėsi į specialistus konsultacijų kaip ji geriau galėtų skatinti dukrą bendravimui su tėvu (kreipėsi į vaikų psichiatrą L. S.).

3.7.       Atvežusi į susitikimą E. J. neapsisuka ir nenueina, o stovi šalia dukros ir toliau ją padrąsina, paragina, pamotyvuoja, įkalbinėja susitikti su psichologu, su tėvu, pabendrauti ir pan., nuramina. Nuo pat A. A. pasiūlymo kandidatu E. J. siekė kuo tiksliau išsiaiškinti jo darbo metodus, klausė bei domėjosi kokia pagalba reikalinga iš jos, kaip galėtų padėti paruošti dukrą susitikimams, klausė patarimų, rekomendacijų, siūlė atsakyti į klausimus raštu. Toks E. J. veikimas yra paremtas vien jos geranoriška valia bei noru padėti visų pirma dukrai, o taip pat ir G. Č., kuris susitikimų metu elgiasi netinkamai, dukros akivaizdoje priekaištauja, replikuoja ir taip dar labiau atstumia dukrą.

3.8.       Psichologo rekomendacijos turi būti pateiktos tokia forma ir būdu, kad būtų konkrečios, aiškios, tikslios ir suprantamos, t. y. raštu ir turi būti įgyvendinamos. Psichologas neskyrė susitikimų, kurių tikslas būtų psichologui pažinti vaiką. Tai yra vienintelis psichologas/specialistas per 3 metų laikotarpį, kuris neturi santykio/ryšio su suinteresuotų asmenų dukra. Vaiko paruošimas susitikimams su tėvu yra psichologo pareiga. Tai jis turėtų atlikti individualių susitikimų su vaiku metu, tačiau psichologas tokių susitikimų neorganizavo. Psichologas yra teismo paskirtas tam, kad padėtų atkuri vaiko ryšį su tėvu, o ne dalyvautų susitikimuose tik tuomet, kai mama savarankiškai atkurs dukros ryšį su tėvu. Psichologas nesupranta savo vaidmens. Keletą kartų pasikartojęs psichologo siūlymas pasikalbėti su dukra atskirai, kai dukra atvykusi jau atsisako dalyvauti susitikime su tėvu ir nori išeiti iš susitikimo, yra deklaratyvus. Prieš ruošdama vaiką susitikimui E. J. turi iš anksto žinoti, kas dalyvaus susitikime ir, atitinkamai, paruošti vaiką, t. y. susitikimui tik su psichologu, ar susitikimui su tėvu dalyvaujant psichologui. Asmeniniu pasitikėjimu pagrįsto ryšio užmezgimas su psichologu yra teismo sprendimo vykdymo dalis, todėl 2021 m. birželio 7 d. psichologo siūlymas organizuoti papildomus susitikimus su psichologu, ne teismo sprendimo vykdymo laiku, neatitinka ne tik teismo sprendimo, tačiau ir nepilnamečio vaiko interesų. Susitikimų periodiškumas (1 kartą per savaitę), buvo nustatytas tikslingai, siekiant nesutrikdyti vaikui įprasto ritmo, todėl papildomi susitikimai nėra svarstytini.

3.9.       Skolininkei yra nesuprantama psichologo susitikimų organizavimo tvarka bei jo funkcijos teikiant paslaugas – vietoje to, kad užtikrintų dukrai saugumą, užmegztų su dukra bent minimalų ryšį, psichologas pasirenka pasyvaus stebėtojo vaidmenį. Mamai įkalbinėjat dukrą užeiti ir pabendrauti su tėvu, psichologas iš esmės tik stebi E. J. ir dukros dialogą, nepadeda ne tik dukrai, bet ir mamai. Psichologas vaiko akivaizdoje kritikuoja E. J., priekaištauja, kodėl E. J. atsisako pasilikti su juo konsultacijoje viena, girdint vaikui akcentuoja teisminius ginčus bei konfliktus (E. J. niekada vaikui girdint nekalba neigiamai apie tėvą, konfliktus, tuo tarpu psichologas vaiko akivaizdoje pasakoja apie teisminius ginčus, konfliktus – atskleidžia neigiamus dalykus, kurių iš E. J. lūpų dukra niekada negirdėjo). E. J. paklausus patarimų kaip spręsti situaciją, kai dukra atsisako užeiti ir bendrauti su G. Č., psichologas girdint dukrai ne kartą pasakė, kad nežino ką daryti. Kyla abejonių kiek psichologas yra susipažinęs su sprendimu, kurį sutiko vykdyti. Šalia kitų aplinkybių būtina įvertinti ir psichologo veiksmų teisėtumą siūlant E. J. psichologines intervencijas: psichologas atsisako teikti bet kokią informaciją raštu, reikalauja, kad E. J. atvyktų į susitikimą.

3.10.       Primygtinai klausiant, kodėl psichologo požiūriu svarbios informacijos negali pateikti elektroniniu paštu, paaiškėjo, kad psichologas E. J. atžvilgiu siekia taikyti psichologines intervencijas, tai jis vėliau patvirtino ir žodžiu (2021 m. sausio 20 d. ir sausio 25 d. el. laiškai). Taigi, psichologas ne tik nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau ir kelia neteisėtus reikalavimus. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio „Teisė verstis sveikatinimo veikla“ 1 ir 5 dalys numato, kad: 1. Teisę verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, papildomąja ir alternatyviąja sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikatos priežiūros atitinkamos rūšies veikla turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatytais atvejais gavę atitinkamą licenciją (ar pažymėjimą). <...>; 5. Fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta. Psichologas A. A. neturi Medicinos praktikos specialisto licencijos, atitinkamai ir medicinos psichologo spaudo. Psichologas nėra psichologų sąjungos narys, tad jam nėra taikomos Lietuvos psichologų sąjungos psichologų etikos kodeksas. Psichologas A. A. neturi teisės verstis medicinos psichologo praktika, kurią Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos medicinos norma MN 162:2018 „Medicinos psichologas“. Šioje normoje psichologinė intervencija apibrėžiama taip: gydymo metu medicinos psichologo teikiamos individualios ar grupinės psichologinės konsultacijos, taikomos psichologinio poveikio priemonės ir psichoterapijos technikos ligoms ir sutrikimams gydyti, psichologinėms problemoms spręsti ir psichosocialiniam funkcionavimui gerinti (normos 3.4 punktas). Administracinių nusižengimų kodekso 61 straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla. Psichologui A. A. primygtinai reikalaujant, kad E. J. dalyvautų susitikimuose ir jo išsakyti ketinimai taikyti psichologines intervencijas yra neteisėti ir pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Skolininkės vertinimu, psichologas siekia neteisėtai teikti Medicinos psichologo kompetencijai priskirtas paslaugas ir neteisėtai verstis sveikatos priežiūros veikla. Taigi, ne E. J. vengia bendrauti su psichologu, o psichologas siekdamas taikyti psichologines intervencijas elgiasi neteisėtai. 

3.11.       Byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaikas būtų nuteikinėjamas prieš tėvą. Aplinkybė, jog būtent pats vaikas atsisako bendrauti su tėvu, nesudaro pagrindo teigti, jog mama piktybiškai nevykdo teismo sprendimo. Nei mama, nei tėvas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti vaiko bendrauti su tėvu, kuris, kaip ir kiti asmenys, privalo atsižvelgti ir į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvo elgesys bei psichologo neveikimas, padarytos metodinės klaidos (neužmegztas pasitikėjimu grindžiamas ryšys, nuolatinis priekaištavimas mamai vaiko akivaizdoje, tėvo neparuošimas susitikimams) šiai dienai yra didžiausia kliūtis tėvo ir dukros santykių atstatymui.

3.12.       E. C. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, jos kalbos ir pažintinė raida yra aukštesnė nei bendraamžių. Ji per vienerius mokslo metus įsisavino 3-4 klasės mokymo programas. E. C. sugeba aiškiai įvardinti savo jausmus bei emocijas bei į jas adekvačiai reaguoti. Nėra duomenų, kad jos nuomonei daroma kažkokia įtaka, tai lemia, kad vaiko išsakoma nuomonė yra savarankiška. Ji aiškiai išsako priežastis dėl kurių susitikusi su tėvu atsisako su juo bendrauti. Priežastys yra aiškiai išdėstyto ir teismo psichologinės ekspertizės akte, taip pat 2020 m. rugsėjo 12 d. VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės“ centras medicinos dokumentų išraše. E. C. nuomonė ir jos pagrįsti poreikiai lieka neišgirsti, ignoruojami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jau 10 metų vaiko norų ir nuomonės turi būti paisoma.

3.13.       Pastangos ir dukros skatinimas bendrauti atsispindi visuose teismui pateiktuose susitikimų garso įrašuose. Tai ypač akivaizdžiai girdėti 2021 m. balandžio 28 d. garso įraše, kuomet tiek mama, tiek ir dukra buvo priverstos teisintis prieš G. Č. ir psichologą, G. Č. atvirai kaltino mamą, reiškė nepasitenkinimą „rezultato nebuvimu“, t. y. tuo, kad vaikas nenori su juo bendrauti – vaiko akivaizdoje ir vaikui girdint. 2021 m. balandžio 28 d. susitikimo metu padarytos žalos poveikis dukrai buvo akivaizdus. 2021 m. gegužės 5 d. susitikime dukra išsakė dar stipresnį nenorą bendrauti su tėvu ir nenorą „čia būti“. Po šių susitikimų E. J., kuri tuo metu laukėsi kūdikio, pasijuto blogai, moterį gydanti gydytoja kategoriškai rekomendavo laikytis ramybės režimo.

3.14.       Skolininkė užtikrino dukros dalyvavimą 2021 m. birželio 2 d. susitikime – dukrą į susitikimą atvežė jos partneris D. V., su kuriuo dukros santykiai yra artimi. Dukrą D. V. augina nuo 3 metų. E. J. dukrą ruošia kiekvienam susitikimui, įskaitant ir 2021 m. birželio 2 d. susitikimą. Pati mergaitė dar 2021 m. kovo 3 d. išklausoma Tarnybos atstovų patvirtino, kad su mama kalbasi prieš kiekvieną susitikimą apie būsimą susitikimą. 2021 m. birželio 2 d. susitikimo metu dukra jautėsi labai blogai, pradėjo verkti, tiesiog verkdama psichologo ir tėvo akivaizdoje išsakė savo nuoskaudas dėl tėvo elgesio, pasakė, kad tėvo bijo. G. Č. su dukra pradėjo ginčytis. Dukra vergdama išbėgo iš susitikimo. Psichologas nesiėmė jokių veiksmų.

3.15.       (duomenys neskelbtini) susitikimas turėjo vykti likus 9 dienoms iki E. J. gimdymo. Skolininkės partneris D. V. dėl užimtumo darbe taip pat neturėjo galimybės atvežti E. į susitikimą. Pažymėtina, kad susitikimo atšaukimo atveju teismo sprendimas numato kompensacinį mechanizmą, kurio dėka dėl gyvenimiškų situacijų neįvykę atšaukti susitikimai yra kompensuojami, todėl nesant galimybės įvykdyti teismo sprendimo 2021 m. birželio 16 d. šalių interesai iš esmės nenukentėjo. Čia pažymėtina ir tai, kad visą 2021 m. kovo mėnesį ir pirmas tris balandžio savaites susitikimai nebuvo organizuojami, kadangi pats G. Č. buvo komandiruotėje, atostogavo, buvo saviizoliacijoje. Taigi, išieškotojas mato tik skolininkės pareigas vykdyti teismo sprendimą, taip pat dukros pareigą, net jai nenorint, bendrauti su tėvu, tačiau savo kaip tėvo bendravimą su dukra jis laiko ne pareiga, o tik savo teise.

3.16.       Susitikimų 2021 m. liepos 5 d. ir liepos 8 d. skolininkė nederino, nes jie sutapo su E. C. stovyklos laikotarpiu, kuris yra ne tik neformalaus ugdymo laikas, tačiau ir vaiko poilsis nuo kasdienių veiklų, stresinių situacijų, įtampos (stovyklos laikotarpis – 2021 m. liepos 5-9 d.). Antstolio pareiškime neteisingai nurodyta, kad buvo suderinti šie du susitikimai – iš tiesų tai buvo dvi alternatyvios datos, kurias pasiūlė psichologas. Be to, susitikimai 2021 m. liepos mėnesiui tarp psichologo ir G. buvo pradėti derinti „apeinant“ skolininkę: G. Č. 2021 m. birželio 21 d. el. paštu paprašė psichologo pasiūlyti susitikimų laikus liepos mėnesiui. Psichologas pasiūlė nurodytas dvi datas, siūlant skirti susitikimą vienu iš šių laikų. Vadovaujantis Sprendimu nustatyta susitikimų derinimo tvarka susitikimas laikomas suderintu, kai 1) G. Č. el. paštu informuoja E. J. ir psichologą apie savo iš anksto suplanuotas komandiruotes ateinančiam vieno mėnesio laikotarpiui; 2) E. J. informuoja psichologą apie laiką, kada pagal teismo sprendimą bendravimas su dukra nevyksta (pamokų, lankomų būrelių laiką, suplanuotas stovyklas ir moksleivių atostogas, kai jos suplanuotos leisti su mama ne Vilniaus mieste ir kt.) šio laiko nedetalizuodama bei laiką kada pagal teismo sprendimą bendravimas su dukra nevyksta dėl E. J. iš anksto suplanuotų komandiruočių; 3) psichologui el. paštu pateikus atsakovei ir ieškovui pasiūlymą dėl galimų konsultacijų laikų, E. J. per 1 darbo dieną parenka keturis susitikimo laikus artimiausio vieno mėnesio laikotarpiu ir apie parinktus laikus informuoja psichologą ir G. Č.. Gavusi psichologo el. laišką dėl siūlomų susitikimo datų liepos mėnesiui E. J. nedelsiant, 2021 m. birželio 22 d. ryte informavo psichologą ir G. Č., kad susitikimai psichologo pasiūlytomis dienomis nėra derinami (2021 m. rugsėjo 16 d. DOK-171139; 2021 m. gruodžio 16 d. DOK-231231).

1.       Posėdžio metu išieškotojas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad sutartų susitikimų metu 2021 metais išieškotojas būdavo gretimoje patalpoje. Atvykusi skolininkė su dukra, ar D. V. su vaiku jo nematydavo. Taip buvo rekomendavęs psichologas. Nurodė, kad 2022 m. vasarą siekė pasveikinti dukrą su vaiko gimtadieniu skambindamas telefonu E. J., tuomet po trumpo susirašymo žinutėmis, gavęs žinutę, kad „dukra išvažiavo“ daugiau tą dieną nebandė susisiekti. Mano, kad tai iliustruoja skolininkės negeranoriškumą, nes kaip paaiškėjo posėdžio metu, mergaitė tąkart nebuvo skyrium nuo mamos, kaip galima buvo suprasti iš E. J. žinutės. E. tuo metu važinėjosi paspirtuku, tai privažiuodavo, tai nuvažiuodavo nuo mamos, taigi skolininkė turėjo galimybę užtikrinti vaiko pokalbį su tėvu, tačiau tam nedėjo pakankamai pastangų, tyčia klaidino išieškotoją. 

2.       Posėdžio metu skolininkė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Akcentavo, kad visi kiti psichologai iki tol sugebėdavo užmegzti ryšį su dukra, tik A. A. to nesugebėjo. Nurodė, kad atvykusi į susitikimus pas psichologą bandydavo inicijuoti ir palaikyti bendro pobūdžio pokalbį su juo. Paaiškino dėl atvejo, kai išieškotojas bandė susisiekti telefonu ir pasveikinti dukrą su gimtadieniu 2022 m. vasarą.

3.       Liudytojas A. A., psichologas, kurį šalys pasirinko tarpininkauti užtikrinant vaiko bendravimą su tėvu, 2023 m. sausio 18 d. ir 2023 m. vasario 2 d. posėdžių metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichologu, turi daug patirties dirbant su situacijomis, kai reikia atkurti vaiko ir vieno iš tėvų nutrūkusį ryšį. Dirbo su Probacijos tarnyba, su smurtaujančiais vyrais, yra turėjęs tikrai sudėtingų situacijų, kuomet bendravimą tekdavo atkurti vienam iš tėvų sugrįžus iš laisvės atėmimo įstaigos, kur šis atlikinėjo bausmę už prieš vaiką padarytą nusikaltimą. Net ir tokiais atvejais ryšį įmanoma atkurti. Taip pat veda pozityvios tėvystės kursus. Konsultuoja socialinius darbuotojus. Liudytojas nurodė, kad sutiko tarpininkauti, nes iš Sprendimo rezoliucinės dalies suprato, jog jis galės veikti pagal savo planą, taigi turės galimybes įtakoti situaciją, kad jam bus „atrištos rankos“. Į parengimo planą įeina vaiko perengimas bendravimui ir tėvų parengimas bendravimui. Nuo pasirengimo fundamentaliai priklauso bendravimo sėkmė. Sėkmę galima pasiekti, kai visi geranoriškai bent įsitraukia. Geranoriškumas reiškia, kad visi laikosi psichologo plano. Psichologas buvo nustebęs, kai E. J. užėmė tokią poziciją – nedalyvauti tėvų pasirengime. Šiuo atveju E. J. įsitraukimo nebuvo nuo pat pradžių. E. nurodė, kad ji neprivalo dalyvauti psichologo siūlomame pasirengime. Liudytojo teigimu, negalima vaiko „įmetinėti“ į neparengtą situaciją. Vaikas nėra „batas, kurį reikia susiųti“. Tikėtis, kad pavyks vaiką prakalbinti stovint prieškambaryje – loterija. Visus kartus psichologas su vaiku kontaktą turėdavo apie tris-penkias minutes. Buvo numatęs tris plano etapus. Pirmas – pasirengimas, antras – pradedami susitikimai, trečias (jei yra poreikis, jei kyla nesklandumų) – individualūs susitikimai, kurių metu aptariamos galimos korekcijos. Plano sėkmė turėjo reikšti, kad ilgainiui pradeda vykti tėvo ir dukros bendravimas. Psichologo parengtas planas neturėtų būti susiaurintas iki susitikimų „laikų tinklelio“ sudarymo. Teismo sprendimas yra svarbu, tačiau teismo sprendimas nėra vienintelis informacijos šaltinis psichologui. Matė, kad visiems trims reikia pagalbos. Esminis nesėkmės faktorius šiuo atveju – kad nebuvo pasirengimo etapo. Nemano, kad viršijo savo kompetencijos ribas. Psichologinę intervenciją psichologas supranta kaip bet kokią intervenciją. Psichologas jautėsi eliminuojamas iš tarpininkavimo proceso. Jautėsi E. J. „nepatogus“, nes žinojo ką ir kaip reikia daryti. Vaiką dažniausia atveždavo E. J., kelis kartus – D. V.. Vaiko elgesio skirtumo nebuvo, nežiūrint, kas atveždavo. Psichologas matė, kad mergaitei sunku, ji susijaudinusi. Pokytis į neigiamą pusę buvo, kai mergaitė atvažiavusi jam pasakė: „aš jumis nepasitikiu“. Psichologas taip pat pamena gana agresyvų D. V. elgesį, tujinimą, nurodinėjimą. Liudytojas maždaug keturis mėnesius tikėjo, kad pavyks sėkmingai tarpininkauti šiai šeimai, tačiau vėliau toks tikėjimas vis labiau blėso, nes matė, kad praktiškai neturi galimybių įtakoti situacijos. Iki pradedant derinti susitikimų laiką, jis su E. J. bendravo kelis kartus telefonu ir vieną kartą nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu. Prisiminė, kad jam kalbant su E. J. telefonu, ši stebėjosi, kad jis sutikęs tarpininkauti, jautėsi, kad ji nemano, kad gali pavykti atkurti bendravimą. Tuo tarpu psichologas savo praktikoje turėjo ir „dramatiškesnių“ situacijų. Jei nebūtų manęs, kad sugebės, nebūtų ėmęsis. Mamai su dukra atvykus pirmą kartą 2021 m. sausio 13 d., moteris atrodė geranoriška, konstruktyvi, tačiau psichologui susidarė įspūdis, kad ji kažko nesupranta, todėl jis ir prašė ją pasilikti. Mano, kad mamos atsisakymas pasilikti, girdint vaikui, galėjo vaikui sudaryti įspūdį, kad ir jam nėra būtina pasilikti. Psichologas negalėjo numatyti, kad mama nesutiks pasilikti, todėl apie mamos pasilikimą kalbėjo prie vaiko. Savo vaikui pasakyta fraze vaikui apie vieną seniai matytą žmogų (tėvą) ir vieną nepažįstamą žmogų (patį psichologą) liudytojas siekė atspindėti vaiko jauseną. Psichologas suprato, kad yra samdomas tam, kad būtų pasiektas rezultatas – prasidėtų vaiko ir tėvo bendravimas. Kai vaiko mama atsisakė dalyvauti pasirengimo etape be vaiko, psichologas iš esmės kaskart jai atvykus siūlė jai pasilikti. Mano, kad E. J. elgesys didino riziką, kad rezultatas gali nebūti pasiektas. Pastebėjo, kad mama atvykusi visuomet elgėsi korektiškai, mandagiai, įkalbinėdavo vaiką pasilikti. Tačiau psichologas nejautė, kad jis turėtų su E. J. kokį nors kontaktą. Mano, kad vaiką neigiamai veikė ta aplinkybė, kai jis matė, kad jo tėvai nebendradarbiauja. Mergaitė yra protingas vaikas. Psichologo darbas yra daromas betarpiškai, blogiausiu atveju nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, raštu neįmanoma pateikti rekomendacijų konkrečiais atvejais. Būtų absurdiška rašyti rekomendacijas, tinkančias visiems gyvenimo atvejams. Tai, kas padeda kitiems ar daugumai, konkrečiu atveju gali būti neveiksminga. Tai, ką jis parašė el. laiškuose prašomas vaiko mamos pateikti rekomendacijas yra tik visiškas minimumas. Yra didelis spektras aspektų, kurie aptariami bendraujant gyvai. Psichologui būtina susipažinti su kiekvieno dalyvio emocine istorija, visuomet yra specifinių aspektų. Tai reikalinga tam, kad būtų identifikuotos galimybės ir grėsmės konkrečiu atveju. Raštu psichologo tarpininkavimas neįmanomas. Jei būtų įmanoma pateikti rekomendacijas raštu, tai psichologo dalyvavimo nereikėtų. Yra svarbus atgalinis ryšys. Psichologui atrodė, kad vaiko tėvas yra dalykiškai ir viltingai nusiteikęs. O iš E. J. netrukus gavo srautą el. laiškų su kaltinimais, suprato, kad yra „atakuojamas“. Psichologas nuoširdžiai galvojo, kad kažko nesupranta E. elgesyje. Dabar vertindamas retrospektyviai mano, kad mama nesiekė dukros ir tėvo ryšio atkūrimo. Nors E. kalbėsenai nėra priekaištų, tačiau veiksmai turi sutapti su žodžiais. E. nebendradarbiavimas buvo viena iš priežasčių, kodėl vaikas nelieka atvykęs. E. siūlymai, pavyzdžiui išeiti į lauką, pasitikti vaiką lauke ir taip bandyti užmegzti kontaktą, nėra esminiai („ne laikas ir ne vieta jiems“). Liudytojas neprašė vaiko mamos patikslinti rašytinių atsakymų, nes iš principo nemanė, kad susirašinėjimas yra efektyvi priemonė. Vaiko tėvas daugumoje klausė psichologo rekomendacijų. Mano, kad G. Č. susijaudinimo lygis paprastai būdavo normos ribose. Gali būti, kad vaikas kelis kartus girdėjo pakeltą tėvo balsą, susijaudinimą. G. Č. yra jausmingas, nuoširdžiai jaudinosi, kad neturi ryšio su dukra. Psichologas individualiai vaiko tėvą ruošė, davė jam nurodymus, kaip elgtis. Nurodė, kad yra tinkama dukros atsiprašyti po 2021 m. balandžio 28 d. įvykio. Psichologas nemano, kad jis yra vaiko tėvo įtakotas, kad yra šališkas. Dirbdamas su šeima, suprato, kad vaiko tėvai yra stipriais „prisirišę“ prie teismo sprendimo.

4.       Liudytojas D. V., išieškotojos sutuoktinis, ir 2023 m. vasario 2 d. posėdžio metu nurodė, kad keletą kartų vežė E. C. į suplanuotus susitikimus, kai E. J. pati negalėdavo nuvežti. Savo santykius su mergaite įvardijo kaip puikius. Nurodė, kad augina ją nuo 3 metų amžiaus. Mergaitė savo iniciatyva pradėjo jį vadinti tėčiu dar būdama darželyje. Mano, kad labai sunku mergaitei dėl ankstesnių įvykių. Girdėjo, kaip vaikas klausinėja: „kodėl aš turiu vykti?“, „kodėl manęs negirdi?“ ir pan. Vaiką susitikimams ruošdavo mama. Trečiadieniais, kai reikėdavo vykti į susitikimus, mergaitė būdavo nerami nuo ryto. E. yra labai protinga, gerai mokosi, buvo perkelta klase aukščiau. Liudytojo žiniomis, sutuoktinė yra buvusi pas psichologą, o mergaitei, jo nuomone, nereikia psichologinės pagalbos, ji yra pajėgi išsakyti, pagrįsti savo nuomonę. Mano, kad G. Č. vaikui turėtų parodyti šilumą, dėmesį, o dabar jis susikoncentravęs į vaiko mamos elgesį. Kiek pamena, išieškotojas 2021 m. siekė perduoti kalėdines dovanas dukrai, o 2022 m. vasarą skambino norėdamas pasveikinti dukrą su gimtadieniu, pokalbio nebuvo, nes G. neatskambino. Liudytojo manymu, tarpininkas atkuriant bendravimą yra reikalingas, tačiau šiuo konkrečiu atveju psichologas užima nesuprantamą poziciją. Psichologas turėtų ieškoti ryšio su vaiku. 2021 m. birželio 16 d. E. J. buvo paprašiusi liudytojo nuvežti dukrą, tačiau jis turėjo susitikimą ir negalėjo nuvežti. Pamena, kad kartą automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sutikęs G., šis priėjo, padėjo kalbinti, liudytojas tuomet pasakė, kad G. bendrautų su vaiku, o ne su juo. Nebuvo linkęs su išieškotoju bendrauti, norėjo greičiau užbaigti „situaciją“. 2021 m. birželio 2 d. jam atvežus dukrą, juos pasitiko psichologas ir G. Psichologas eilinį kartą kalbino eiti pasikalbėti. G. Č. įsivėlė į konfliktą su vaiku. Liudytojas nemano, kad elgėsi agresyviai, gal ir galėjo būti kokie nors rankų gestai. Liudytojui atrodo normalu kitam žmogui sakyti „tu“. Liudytojo manymu, vaiko vežiojimai į susitikimus naudos neduoda, tai veikiau žala vaikui. Apie G. jų namuose yra buvę pokalbių, detalių nepamena.

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) teikė su šeimos situacija susijusius dokumentus, paaiškinimus (2021 m. spalio 25 d. DOK-197563; 2021 m. gruodžio 13 d. DOK-231047). Galutinėje išvadoje nurodė:

8.1.       E. J. ir G. Č. nepilnametės dukters E. C. atvejo nagrinėjimas yra perduotas iš Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus Tarnybos Vilniaus apskrities skyriui (toliau – Skyrius) dėl nustatytų daugybinių procedūrinių pažeidimų.

8.2.       Skyrius reaguodamas į E. J. pranešimą apie galimą E. C. teisių pažeidimą t. y. dėl to, kad 2021 m. balandžio 28 d. susitikimo metu tėvas galimai traumavo dukrą savo netinkamu elgesiu ją filmuodamas, atlikus nepilnametės situacijos vertinimą, nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, kreipėsi dėl atvejo vadybininko paskyrimo bei pagalbos vaikui ir jo skyrium gyvenantiems tėvams suteikimo. VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ 2021 m. spalio 10 d. rašte nurodyta, jog „E. J. šeima geba funkcionuoti bei užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus savarankiškai“. Iš BĮ „Kauno miesto socialinių paslaugų centras“ gautas 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakymas, kad atvejo vadybos procesas G. Č. šeimai nepradedamas, nes nustatyta, kad „abiejų šeimų poreikiai gali būti tenkinami teikiant prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamas paslaugas“. Taigi, atvejo vadybos procesas suinteresuotų asmenų šeimoms toliau nebebuvo taikomas.

8.3.       Skyrius teikė atsakymą į Tarnyboje gautą antstolio Irmanto Gaidelio 2021 m. gegužės 24 d. pranešimą, kuriuo buvo prašoma pateikti rekomendacijas dėl teismo Sprendimo tolimesnės vykdymo eigos. Rekomendacijos buvo teikiamos atsižvelgiant į tuo metu turimus Skyriaus duomenis, t. y. gauta medžiaga iš Tarnybos Vilniaus m. skyriaus, kur buvo nuolat laikomasi pozicijos, kad E. J. galimai nevykdo teismo sprendimo, psichologo A. A. teikta informacija.

8.4.       Skyrius 2021 metais ne kartą sprendė dėl administracinės atsakomybės vienam iš suinteresuotų asmenų, taip pat E. J. sugyventinio D. V. taikymo/netaikymo kito suinteresuoto asmens prašymu dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams ir kt. Skyriaus priimti procesiniai aktai būdavo skundžiami, klausimų sprendimai persikeldavo į teismus.

8.5.       Skyrius vertindamas susidariusią situaciją, tai, kad šiuo metu vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu faktiškai nevyksta, vaikas ir jo tėvai negauna paslaugų, nes atvejo vadybos procesas nepradėtas, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu galimybę, nepaneigiant teismo sprendimo, kuriuo yra nustatyta vaiko ir jos tėvo bendravimo tvarka, vykdymo privalomumo, 2021 m. rugsėjo 23 d. pakvietė suinteresuotus asmenis bendradarbiauti bei pasiūlė E. susitikimus su tėvu organizuoti Skyriaus patalpose dalyvaujant Skyriaus mobiliosios komandos vyriausiajam specialistui (psichologui). Skyriui tarpininkaujat nepilnametės E. tėvai su minėtu siūlymu sutiko ir susitarė, kad susitikimus organizuotume Skyriuje dalyvaujant tėvams, jų dukrai bei Skyriaus psichologui ir laikinai susitikimų nevykdyti VšĮ „SOTAS” patalpose dalyvaujant psichologui A. A.. Vykdant vaiko ir tėvo susitikimus Skyriaus patalpose laikinai laikyti tinkamu teismo sprendimo (dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu) vykdymu.

8.6.       2021 m. spalio 7 d. įvyko pirmasis E. J., G. Č. ir Skyriaus psichologo susitikimas nuotoliniu būdu, nedalyvaujant nepilnametei E., siekiant aptarti veiksmų planą, kaip vykdysime tėvo ir dukters susitikimus Skyriuje. Šio susitikimo metu veiksmų planas nebuvo sutartas. Susitikimo metu vaiko tėvai kalbėjo apie aplinkybes, dėl kurių E. ir tėvo faktinis bendravimas nevyksta. Skyriaus psichologui nepavyko susitikimo eigos pakreipti link planuoto tikslo – veiksmų plano aptarimo. 2021 m. spalio 14 d. iš anksto sutartu laiku į Skyrių atvyko E. su savo mama. Buvo planuojama pasitikti mergaitę tik atėjus į Skyriaus patalpas, sukurti kuo ramesnę atmosferą, supažindinti su Skyriaus erdvėmis. E. atvykus į Skyrių mergaitė atrodė įsitempusi, bendravo nenoriai, atsisakė pasivaikščioti po Skyrių. Paklausus E., ar sutiktų pasikalbėti su psichologu mergaitė pradėjo graudintis, sakė, kad nori kuo greičiau išeiti, pradėjo tempti mamą už rankos prašydama išeiti. Prie mergaitės priėjo psichologas, tačiau E. dar intensyviau pradėjo tempti motinos ranką prašydama tuojau pat išeiti. Esant tokiam E. elgesiui, jos tėvas G. Č. dukrai nepasirodė, kad nesukeltų dar didesnės įtampos. Skyriui ypač didelį susirūpinimą sukėlė E. emocinė būsena. Mergaitė kalbinama neutraliomis temomis graudinosi, gūžėsi ir vengė bet kokio pokalbio, intensyviai prašė mamos kuo greičiau išeiti. Skyriaus vertinimu, esant tokiai sudėtingai E. emocinei būsenai susitikimai su jos tėčiu Skyriuje vykti negali, nes tai būtų žalinga mergaitės emocinei sveikatai.

8.7.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2021 m. spalio 21 d. E. J. ir G. Č. buvo pateikta informacija raštu apie vykusį susitikimą Skyriaus patalpose bei pasiūlyta pasinaudoti kiekvienam atskirai psichologo ar psichoterapeuto paslauga, kad vėliau galėtų dalyvauti mediacijoje ir ji būtų efektyvi. Atsižvelgiant į tai, kad E. tėvas G. Č. šiuo metu neturi jokių galimybių įgyvendinti savo, kaip tėvo pareigos užtikrinti ir pasirūpinti savo dukros emocine sveikata, paaiškinta, kad ši pareiga tenka mergaitės mamai E. J., todėl Skyrius paragino kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kad psichoterapijos pagalba būtų pagerinta E. emocinė būsena, pasikeistų neigiamos nuostatos jos tėvo atžvilgiu. Skyriuje gavus Vaiko teisių apsaugos kontrolierės raštą, Skyrius 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė suinteresuotiems asmenims papildomą išaiškinimą raštu, kuriame nurodoma, kad Skyrius poziciją formuoja atsižvelgdamas išimtinai į nepilnametės E. C. interesus ir jos nuomonę bei emocinę būseną bendravimo su tėčiu kontekste. Patikslinta, kad Skyriaus vertinimu E. susitikimai su skyrium gyvenančiu tėčiu, esant labai aiškiai ir nuosekliai išdėstytai vaiko nuomonei bei jos būsenai susitikimų, tiek Skyriaus patalpose, tiek atvykus į psichologo A. A. susitikimus, vykti neturėtų nei Skyriaus patalpose, nei kitoje vietoje. Pažymėtina, kad esant dabartinei situacijai, kuomet E. C. kiekvieno bendravimo metu su specialistais išsako nenorą bendrauti su tėčiu, o taip pat, Skyriaus stebėta mergaitės emocinė būsena atvykus į susitikimą su tėčiu – tolimesnis mamos vežimas dukros į susitikimu, o tėčio reikalavimas atvežti dukrą į susitikimą – būtų laikomas kaip nepilnametės E. C. teisės į emociškai saugią aplinką pažeidimas. Skyrius taip pat paaiškino, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad E. C. ir jos tėčio susitikimus rekomenduojama apskritai nutraukti ir traktuoti, kad vaiko ir jos skyrium gyvenančio tėčio susitikimai pažeidžia vaiko interesus ir jų vykdyti nėra galimybės. Skyrius laikosi pozicijos, kad mergaitės tėvai turi būti aktyvūs ir imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti savo dukrai saugią emocinę aplinką, rekomenduojama pasitelkti specialistus, kurie turi įrankius ir metodus galinčius laipsniškai ir saugiai pakeisti E. susiformavusias neigiamas nuostatas jos tėčio atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas yra nustatęs E. C. ir jos skyrium gyvenančio tėčio bendravimo tvarką, tačiau nustatytas bendravimas nevyksta, mergaitės tėvams pasiūlyta kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos / jos sąlygų pakeitimo.

8.8.       Laikotarpiu, kuomet nepilnametės E. C. situacija buvo nagrinėjama Skyriuje, buvo stebima, kad G. Č. tikrai nuoširdžiai nori bendrauti su savo dukra, jis visuomet buvo aktyvus procese, - atvykdavo, konsultuodavosi, tačiau tuo pačiu norėjo, kad jo ir dukros bendravimas įvyktų savaime, arba, kad kiti (E. J., institucijos) pakeistų mergaitės neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu. Per laikotarpį taip ir neįvykus faktiškam tėvo ir dukters bendravimui, G. Č. demonstravo nusivylimą Skyriaus darbu, pyko, kad E. J. vis dar nenubausta. Situacijos nagrinėjimo Skyriuje metu ir bendraujant su E. J. buvo stebima, kad pastaroji nuoširdžiai rūpinasi savo mergaitės emocine savijauta ir nuolat ginasi nuo G. Č. kaltinimų, priekaištų.

8.9.       Skyrius nagrinėjamu atveju ne kartą E. C. tėvams akcentavo, kad tėčio ir dukros bendravimas, santykio atnaujinimas ar sukūrimas įvyks tik tuomet, kai nebeliks E. J. ir G. Č. priešiško nusiteikimo vienas kito atžvilgiu, kurio jie iš esmės šiuo metu net nepripažįsta esant. Manytina, kad jie vieni, be specialisto – mediatoriaus, psichologo mediatoriaus, nesugebės pakeisti.

8.10.       Apibendrinat išdėstytą, Skyriaus vertinimu tiek situacijos nagrinėjimo metu Skyriuje, tiek išklausant nepilnametės E. C. nuomonę, tiek atliekant administracinių nusižengimų tyrimus, negauta/nenustatyta objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad E. J. nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta E. C. ir jos tėvo G. Č. bendravimo tvarka. Skyriaus manymu sprendžiant E. J. atsakomybės klausimą reikalinga vadovautis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis, interpretacijomis, todėl Skyrius palieka Teismo nuožiūra vertinti, ar E. J. tinkamai vykdo teismo patvirtintą bendravimo tvarką (2023 m. vasario 23 d. DOK-32903).

1.       Baigiamojoje rašytinėje kalboje išieškotojas dėstė jau anksčiau į bylą pateiktus argumentus.

9.1.       Papildomai pažymėjo, kad pasisako antstolio patikslinto pareiškimo ribose, t. y. dėl to, kad E. J. neįvykdė teismo sprendimo 2021 m. birželio 2 d., birželio 16 d., liepos 5 d. ir liepos 8 d., bei kad E. J. neužtikrino dukters dalyvavimo susitikimuose, neužtikrino E. atvykimų į susitikimus, neatsižvelgė į psichologo rekomendacijas. Sprendime yra pažymėta, kad nustatyta bendravimo tvarka yra minimalios apimties, dėl to nepilnamečio vaiko tėvai turi itin atsakingai ir ne savo, bet nepilnamečio vaiko interesais, vykdyti savo pareigas vaikui.

9.2.       Atkreipė dėmesį, kad nors skolininkė teigė 2021 m. birželio mėn. negalėjusi užtikrinti dukros atvežimo dėl savo sveikatos būklės (nėštumo, rekomenduojamo ramybės režimo), tačiau tą patį mėnesį pati betarpiškai 2021 m. birželio 21 d. teikė policijai pareiškimą dėl tyrimo pradėjimo dėl G. Č. padaryto karantino sąlygų pažeidimo, 2021 m. birželio mėnesį užtikrino E. C. dalyvavimą susitikime su A. D. B., 2021 m. liepos pradžioje sugebėjo užtikrinti dukros nuvežimą ir pasiėmimą į/iš dienos stovyklos penkias dienas iš eilės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog E. J. dienos stovyklą dukrai galimai sąmoningai organizavo būtent psichologo pasiūlytomis susitikimui liepos mėnesį dienomis: 2021 m. birželio 21 d. psichologas el. laišku pateikė informaciją apie savo atostogas ir pasiūlė dvi susitikimų datas liepos mėnesį; 2021 m. birželio 22 d. skolininkės atstovas nurodė, kad pasiūlytomis dienomis E. C. dalyvaus stovykloje.

9.3.       Liudytojo A. A. parodymai nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad D. V. vaiko akivaizdoje užsipuolė psichologą, agresyviu tonu kaltino jį tariamai nesaugia aplinka, kompetencijos stoka, nurodė „tartis su kitais psichologais“, pakeltu įsakmiu tonu tujino psichologą ir reiškė nepasitenkinimą juo. Psichologas buvo pateikęs aiškią rekomendaciją E. J. nespręsti konfliktų dalyvaujant vaikui, skolininkė turėjo pareigą laikytis psichologo rekomendacijų tiek vykdydama teismo Sprendimą asmeniškai, tiek per trečiuosius asmenis (šiuo atveju – D. V.). Tarnybos 2021 m. spalio 19 d. el. laiške, taip pat oficialiame 2021 m. spalio 20 d. rašte konstatuota, kad „E. tėtis šiuo metu neturi jokių galimybių įgyvendinti savo kaip tėvo pareigos užtikrinti ir pasirūpinti dukros emocine sveikata, ši pareiga, t. y., pareiga veikti taip, kad pasikeistu neigiamos E. nuostatos tėvo atžvilgiu, tenka mamai“.

9.4.       Psichologas 2021 m. sausio 12 d. el. laišku pateikė skolininkei rekomendacijas, taip pat uždavė jai konkrečius klausimus, susijusius su E. rengimu susitikimams: „kaip paaiškinate E., kokią naudą ji gauna iš susitikimų su tėčiu? Parašykite, kokias konkrečias frazes naudojate; Kaip motyvuojate E. išbūti susitikime su tėčiu visą paskirtą valandą? Ką jai sakote? Kaip paaiškinate E., kas vyks jos susitikimo su tėčiu metu? Kaip siūlote jai elgtis susitikimo metu? Parašykite, ko E. tikisi iš susitikimų su tėčiu? Parašykite, ką sakote E., kad didėtų jos motyvacija susitikti su tėčiu? Parašykite, kokias konkrečias frazes naudojat“. Skolininkė į psichologo klausimus atsakė abstrakčiai, nenurodė, kokią kalbą, kokias konkrečiai frazes naudoja kalbėdama su E., tačiau pareikalavo psichologo tikslių rašytinių rekomendacijų dėl psichologo A. A. užduotų klausimų, t. y., pati atsisakė nurodyti prašomą informaciją ir pareikalavo psichologo nurodyti, kokias konkrečiai frazes turėtų naudoti ruošiant E. susitikimams su tėčiu. Psichologas atsakė 2021 m. sausio 13 d. el. laišku: „Apskritai tikslias rekomendacijas galėčiau teikti tik aiškiai žinodamas, ką Jūs asmeniškai galvojate, kaip reikėtų elgtis pateiktais klausimais ir ka konkrečiai Jūs jau dabar sakote vaikui. Šios informacijos iš Jūsų aš nei žodžiu, nei raštu, nesu gavęs. Ši informacija būna aptariama konsultacijų eigoje, bet jūs mano siūlomų konsultacijų, deja, atsisakote.“ 2021 m. sausio 19 d. psichologas el. laišku dar kartą kreipėsi į E. J., pažymėdamas, kad „jeigu Jūs nuspręstumėte bendradarbiauti pagal mano pasiūlytą planą, galėtume pasiekti ne tik gerų, bet ir greitų rezultatų“, priminė, kad vis dar nėra gavęs atsakymų į 2021 m. sausio 12 d. išsiųstus klausimus. Skolininkė atsakymų taip ir nepateikė. Taigi, skolininkė psichologui neteikė būtinos informacijos, atsisakė konsultacijų, nevykdė psichologo pasiūlyto plano, o psichologas, negaudamas būtinos informacijos, objektyviai negalėjo tikslinti savo rekomendacijų ir apskritai daryti jokios realios įtakos, t. y., realiai tarpininkauti tėčio ir dukters ryšio atkūrimo procese.

9.5.       Aplinkybę, kad E. J. nevykdo psichologo rekomendacijų, patvirtina 2021-12-17 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2021 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. (6.7.-2021-37/6.5-2021-45), kurioje konstatuota: „Perdavus vaiko bylą Vilniaus apskrities skyriui, gauti duomenys, kad iki šiol E. J. nesiėmė aktyvių veiksmų, kad jos dukters ir tėvo bendravimas iš tiesų vyktų. <...> Vilniaus apskr. skyriaus vertinimu, tėvas siekia realaus bendravimo su dukra, deda pastangas, kad bendravimas vyktų, siekia atkurti/sustiprinti emocinį ryšį su dukra, atsižvelgdamas į psichologo rekomendacijas. Vilniaus apskr. skyriaus vertinimu, motina elgiasi priešingai dukters interesams, nebendradarbiauja su psichologu, nesikooperuoja su dukters tėvu dėl vaiko ir tėvo bendravimo, tiek vaiko situacijos vertinimo metu, tiek pradėjus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus E. J. veikia naudodamasi rungimosi principu, kuris neatitinka dukters interesų. Komisijos nuomone, nes esant net esant teismo nustatytai tėvo bendravimo su vaiku tvarkai, tėvas negali įgyvendinti savo ir savo vaiko teisių ir (ar) pareigų“. Išieškotojas savo poziciją grindė teisės aktų normomis ir nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika (2023 m. kovo 10 d. DOK-41404).

1.       Baigiamojoje rašytinėje kalboje skolininkė dėstė jau anksčiau į bylą pateiktą poziciją.

10.1.                      Papildomai pažymėjo dėl susitikimų derinimo 2021 m. liepos mėnesiui, nurodė, kad G. Č. 2021 m. birželio 21 d. 08:27 val. el. laišku, adresuotu psichologui ir E. J. parašė: „Sveiki, A., prašau pasiūlykite konsultacijų laikus Liepos mėnesiui, dėkoju“. Psichologas, pažeisdamas teismo sprendime nustatytą susitikimų derinimo tvarką ir nesulaukęs E. J. laiško dėl E. užimto iškart dar tą pačią dieną 2021 m. birželio 21 d. 08:32 val. el. laišku, adresuotu G. Č. ir E. J. parašė: „Sveiki, Kadangi liepos mėnesį atostogauju, susitikimams siūlau šiuos laikus: liepos 5 arba 8 d., 18:00“.  Pasibaigus mokslo metams, kaip ir kiekvienais metais, E. rinkosi stovyklas, kuriose pageidauja dalyvauti. Apie stovyklos laikotarpį psichologas bei kita šalis buvo informuota teismo sprendime nustatyta tvarka, nepažeidžiant teismo sprendimo. Skolininkė per atstovą  2021 m. birželio 22 d. 10:39 val. el. laišku adresuotu G. Č. ir 2021 m. birželio 22 d. 10:54 val. el. laišku adresuotu psichologui informavo, kad: „vadovaujantis Teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 8 ir 9 punktais psichologo A. A. nurodytu laikotarpiu, t. y. liepos 5 d. ir 8 d., bendravimo laiko E. J. nederina ir susitikimai šiuo laikotarpiu nevyks“. Į bylą yra pateiktas 2021 m. liepos 1 d. Anglų kalbos stovyklos organizatoriaus E. J. atsiųstas stovyklos sutarties projektas, įrodymas, kad E. J. 2021 m. liepos 2 d. sumokėjo už stovyklą.

10.2.                      Net ir nepavykstant įgyvendinti teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, E. J. siekia bendradarbiauti, tariasi su Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrium, tiek iki teismo sprendimo vykdymo, tiek ir vykdymo metu, kreipiasi į specialistus, savarankiškai ieško būdų, kaip padėti dukrai (o kartu ir tėvui). Skolininkės vertinimu, akivaizdu, kad dėl to, jog dukra nesutinka bendrauti su tėvu, E. J. kaltės nėra.

10.3.                      Skolininkė taip pat rėmėsi kitose teismuose nagrinėtose bylose priimtais procesiniais sprendimais, teigė, kad jie pagrindžia jos kaltės nebuvimą.

10.4.                      Psichologas, dalyvaujantis teismo sprendimo vykdyme, negali keisti teismo sprendimo, išeiti už teismo sprendime nustatytų ribų ir turi jomis vadovautis. Iškilus poreikiui nukrypti nuo priimto teismo sprendimo, toks poreikis turi būti pagrįstas ir pateikta išsami informacija reikalinga atitinkamo sprendimo priėmimui, o išsiskyrus nuomonėms dėl tokio nukrypimo pagrįstumo ir reikalingumo, ginčas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo turi būti sprendžiamas teisme, civilinio proceso nustatyta tvarka, o ne kaltinimais teismo sprendimo nevykdymu nepagrįstai išplečiant teismo sprendimo turinį. Psichologo elgesys aptartu aspektu labai apsunkino teismo sprendimo vykdymą, kadangi jis teigė reikalaujantis to, kas jam atrodė reikalinga. Psichologui už teismo sprendimo nevykdymą atsakomybė nekyla, tuo tarpu E. J. už teismo sprendimo nevykdymą ir/ar netinkamą vykdymą gali būti taikoma atsakomybė. Kaip nurodė psichologas posėdžio metu – jis neprivalo rūpintis trečiųjų asmenų interesų saugumu. Teismo sprendimu nenustatytų pareigų priskyrimas E. J. nėra ir negali būti nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Ginčas dėl tokių papildomų pareigų nustatymo, buvimo ir/ar vykdymo yra civilinio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo dalykas.

10.5.                      Psichologo paaiškinimai dėl to, kad jis negali pateikti rekomendacijų raštu yra visiškai neįtikinantys. Visi be išimties su vaiku dirbę psichologai tą gebėjo daryti ir darė. Teismo posėdžio metu, net gi primygtinai prašant psichologo pateikti bet vienos rekomendacijos pavyzdį, psichologas išsisukinėjo ir jokios rekomendacijos nenurodė (nenurodė net pavyzdžio). Akivaizdu, kad E. J. veiksmai ir pastangos buvo pakankamos ir atitiko psichologo anksčiau dar raštu išdėstytas rekomendacijas, o psichologas įsitraukęs į ginčą ir būdamas lojalus G. Č. elgiasi neprofesionaliai ir šališkai.

10.6.                      Skolininkė 2021 m. sausio 25 d. ir vasario 21 d. el. laiškais psichologui išreiškė prieštaravimą dėl psichologinių intervencijų taikymo: „Laiške paminėjote „intervenciją“. Apie jūsų laiške paminėtas, ar planuojamas intervencijas mano atžvilgiu aš jokia forma nesu informuota. Teismo sprendimas nenumato, o aš nesu davusi jokio sutikimo, kad mano atžvilgiu būtų daromos intervencijos.“, „Atkreipiu dėmesį, kad Jūsų išsakytas noras mano atžvilgiu taikyti psichologines intervencijas be mano informuoto sutikimo yra neteisėtas ir aš neprivalau su tuo sutikti“. Psichologas dėl jo išreikštų ketinimų taikyti psichologines intervencijas E. J. nieko neatsakė, nepaaiškino ir nepašalino abejonių dėl to, ką turėjo omeny vartodamas terminą „psichologinė intervencija“, koks tų psichologinių intervencijų pobūdis ir turinys. Kadangi psichologinės intervencijos terminą vartojo psichologas, teikdamas savo profesines paslaugas, E. J. pagrįstai šio termino reikšmę suprato specialiąja reikšme.

10.7.                      E. J. viso teismo sprendimo vykdymo metu ne kartą savo iniciatyva siūlė psichologui įvairius būdus užmegzti ryšį su dukra, kad būtų įgytas jos pasitikėjimas – pakalbėti su dukra neutraliomis temomis, atvykus į susitikimą pasitikti dukrą lauke ir t.t., tačiau į visus siūlymus nebuvo atsižvelgta. 

10.8.                      Kadangi psichologas neorganizavo nė vieno individualaus pokalbio tiktai su vaiku, tam kad galėtų su juo susipažinti, įgyti vaiko pasitikėjimą, tiesiogiai sužinoti, ką galvoja vaikas, kokius jausmus išsako ir panašiai, E. neturi jokio santykio su psichologu. Bylos medžiaga liudija, kad, E. neturi jokio pasitikėjimo dalyvaujančiu psichologu. Toks santykis yra psichologo klaidos, kai šis pradėjo sprendimo vykdymą net nesusipažinęs su vaiku, neįgijęs vaiko pasitikėjimo, pasekmė. Visi susitikimai buvo paskiriami, kaip vaiko, tėvo ir psichologo susitikimai.

10.9.                      Siekiant teisingai išnagrinėti bylą būtina vertinti G. Č. daromą poveikį dukrai, kadangi dukros santykį į tėvą veikia paties tėvo elgesys.

1.       Suinteresuoti asmenys teikė rašytines replikas į baigiamąsias kalbas (2023 m. kovo 16 d. DOK-45395; 2023 m. kovo 17 d. DOK-45455).

2.       Pareiškėjas antstolis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

3.       Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys išieškotojas G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir skolininkė E. J., gim. (duomenys neskelbtini), turi bendrą nepilnametę dukrą: E. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šios nutarties priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, o ginčo laikotarpiu (2021 m. sausio-spalio mėn.) metu buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) amžiaus. Išieškotojui tai vienintelis vaikas, o skolininkė turi kitą vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kurio tėvas yra liudytojas D. V..

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 (toliau – Sprendimas), kuris paliktas nepakeistas jį peržiūrėjus apeliacine tvarka 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, nustatyta tėvo (išieškotojo) bendravimo su vaiku E. C. tvarka (žr. šios nutarties 1.1 punktą). 

5.       2021 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020.

6.       Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimą vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

7.       Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.        

8.       Teismo vertinimu, atmestini skolininkės pusės argumentai, kad antstolio pirminis ir patikslintas pareiškimas parengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šioje byloje tiek pirminis, tiek patikslintas antstolio pareiškimai nagrinėjami kompeksiškai, nes pirminiame pareiškime yra detaliai aprašytos aplinkybės, o patikslintame pareiškime pateiktas jų apibendrinimas ir sukonkretinimas. Pastebėtina ir tai, kad antstolis pareiškimą tikslino ne savo iniciatyva, o vykdydamas teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą.

9.       Nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai: 1) ar buvo (nebuvo) vykdoma teismo Sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka; 2) jei tvarka nevykdoma, ar ji buvo nevykdoma dėl skolininkės kaltų veiksmų; 3) ar yra pagrindas skolininkei taikyti atsakomybę.

10.       Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą yra suformulavęs tokias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: 1) teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį turi patikrinti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas). Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį; 2) tėvas ar motina, su kuriuo faktiškai gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis; 3) sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu; 4) tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvo (motinos) teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus; teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius; atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga; tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas; kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami; 5) abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu; atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021; 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; kt.).

11.       Nagrinėju atveju antstolis nurodė, kad skolininkės nevykdymas teismo nustatytos bendravimo tvarkos pasireiškė tuo, kad „E. J. formaliai užtikrino E. C. atvykimą į 2021 m. birželio 2 d. susitikimą, neužtikrino dukters dalyvavimo susitikime. Skolininkė atšaukė susitikimą 2021 m. birželio 16 d., taip pat buvo atšaukti susitikimai 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. liepos 8 d. Skolininkė neužtikrino E. C. atvykimų į susitikimus, neužtikrino dukters dalyvavimų susitikimuose bei neatsižvelgė į psichologo rekomendacijas“ (2021 m. lapkričio 22 d. DOK-216677).

12.       Įvertinus antstolio, suinteresuotų asmenų, Tarnybos rašytinius dokumentus, žodinius parodymus posėdžių metu, konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nepilnametė E. C. nuolat ir nepertraukiamai gyvena su skolininke, t. y. su mama E. J., o su tėvu G. Č. kokybiškai nebendrauja jau ilgą laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio-birželio mėn., vykdant teismo Sprendimą, skolininkė ar jos pavedimu D. V. periodiškai atveždavo mergaitę į psichologo A. A. darbo vietą, tokių atvežimų iš viso buvo 12. Atskirais atvejais vaikas ir tėvas trumpam pasimatydavo (pavyzdžiui lauke, automobilių stovėjimo aikštelėje, ar vaiko tėvui siekiant atsiprašyti dukros už jo 2021 m. balandžio 28 d. veiksmus, ir pan.), tačiau paprastai išieškotojas G. Č., vykdydamas psichologo nurodymus laukdavo kitoje patalpoje ir vaikui nepasirodydavo, nes nebūdavo pakviečiamas. Mergaitė su ją atvežusiu asmeniu išvykdavo po kelių-keliolikos minučių, niekada nebuvo palikta ar pasilikusi viena su psichologu. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad toks tolimesnis vaiko vežiojimas į praktiškai neįvykstančius susitikimus su tėvu, kuriems tarpininkauja psichologas, neatitinka vaiko interesų, galimai jam daro žalą. Tai nurodė Tarnyba 2021 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 3SD-7992 (žr. priedus prie 2021 m. gruodžio 13 d. DOK-231047), kuriame pažymėta, kad „Skyriaus vertinimu E. susitikimai su skyrium gyvenančiu tėčiu, esant labai aiškiai ir nuosekliai išdėstytai vaiko nuomonei bei jos būsenai susitikimų, tiek Skyriaus patalpose, tiek atvykus į psichologo A. A. susitikimus, vykti neturėtų nei Skyriaus patalpose, nei kitoje vietoje. Pažymėtina, kad esant dabartinei situacijai, kuomet E. C. kiekvieno bendravimo metu su specialistais išsako nenorą bendrauti su tėčiu, o taip pat, Skyriaus stebėta mergaitės emocinė būsena atvykus į susitikimą su tėčiu – tolimesnis mamos vežimas dukros į susitikimu, o tėčio reikalavimas atvežti dukrą į susitikimą – būtų laikomas kaip nepilnametės E. C. teisės į emociškai saugią aplinką pažeidimas“. Tokią poziciją teismo posėdyje išreiškė ir su vaiku gyvenantis skolininkės sutuoktinis D. V. 

13.       Teismas konstatuoja, kad suinteresuoti asmenys pagal savo galimybes, įsitikinimus ir supratimą dėjo pastangas vykdyti teismo Sprendimą, tačiau Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas, numatantis, kad „G. Č. su dukra E. C. bendrauja po 1 (vieną) valandą 1 (vieną) kartą per savaitę, – keturis kartus per vieną mėnesį dalyvaujant psichologui. Bendravimas vyksta Vilniaus mieste“, de facto (realiai) nebuvo vykdytas.

14.       Pažymėtina, kad nepilnametės E. C. pozicija, nuomonė (deklaruojamas nenoras susitikti su tėvu) laikytina svarbia, tačiau ne lemiama bendravimo tvarkos nevykdymo priežastimi. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad vaikas patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jam, jo nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-247-916/2021, 27 punktas). Skolininkė negali atsakomybės dėl nevykstančio vaiko ir tėvo bendravimo perkelti išimtinai dukrai. 

15.       Teismas pažymi ir tai, kad be specialių ekspertinių žinių teismas neturi galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių susiformavo būtent tokia vaiko nuomonė, kas ją nulėmė, ar ji buvo/nebuvo įtakota ir kt. Nors posėdžio metu duodamas parodymus vaiko tėvams tarpininkavęs psichologas A. A. nurodė, kad mamos elgesys neabejotinai daro įtaką dukrai, kad jo manymu, mamos atsisakymas pasilikti atvykus į susitikimą, girdint vaikui, galėjo vaikui sudaryti įspūdį, kad ir jam nėra būtina pasilikti, kad vaiką neigiamai veikė ta aplinkybė, kai jis matė, kad jo tėvai nebendradarbiauja, tačiau šių parodymų nepakanka konstatuoti, kad vaiko nenoras susitikti su tėvu susiformavo išimtinai 2021 m. sausio-birželio mėn. šalims siekiant vykdyti Sprendimą. Juo labiau, kad bylos duomenys liudija, kad neigiama vaiko nuostata tėvo atžvilgiu buvo stebima ir anksčiau – Sprendimo motyvuojamoje dalyje yra nurodyta: „surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, taip pat jų pagrindu nustatyta faktinė aplinkybė, jog šalių nepilnametė dukra tiesiogiai išreiškia nenorą bendrauti su ieškovu, patvirtina, jog vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys yra sutrikęs ir jį būtina atkurti padedant specialistams, dedant tiek bendras šalių pastangas, tiek individualias kiekvienos iš šalių pastangas“ (Sprendimo 25 lapas).

16.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020).

17.       Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyta kasacinio teismo akcentuojama kooperavimosi pareiga laikytina privaloma ne tik vaiko tėvams E. J. ir G. Č. bendradarbiaujant tarpusavyje, tačiau ir kiekvienam iš jų bendradarbiaujant su teismo paskirtu tarpininku, kuris teismo buvo pripažintas būtinu, siekiant užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su dukra, šiuo atveju su abiejų šalių pasirinktu psichologu A. A. 

18.       Teismas sprendžia, kad skolininkė nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl ji nesilaikė psichologo pasiūlyto plano, kurio pirmas etapas turėjo būti pasirengimas bendravimui. Iš skolininkės ir psichologo tarpusavio susirašinėjimo el. laiškais 2020 m. gruodžio 18 d. – 2021 m. sausio 12 d. laikotarpiu matyti kad skolininkė atsisakė dalyvauti parengiamuosiuose vaiko tėvų ir psichologo susitikimuose, nors psichologas tą primygtinai ir ne kartą siūlė, kartu perspėdamas, kad nepasirengus susitikimams vaikui gali būti padaryta žala. Skolininkės vienintelis argumentas buvo tai, kad praeityje išieškotojas ją yra kaltinęs, kad ji nenori būti kaltinama ateityje, todėl ji vykdys Sprendimą taip, kaip jį supranta, o supranta Sprendimą taip, kad ji negali kartu su išieškotoju ir psichologu susitikti be vaiko ir pasirengti būsimam vaiko ir tėvo kokybiškam bendravimui. Tai liudija šie el. laiškai (PASTABA – paryškinta teismo): 1) 2020-12-18 10:45, A. A. rašė: „Laba diena, Susitikimams siūlau šias datas: gruodžio 29, 31, sausio 12, 19, 26, 6, 13, 20, 27 d.. Laikas - 18.00. Trukmė - 55 min.. Vieta tiesioginiams ("gyviems") susitikimams – (duomenys neskelbtini), II aukštas. Pirmuosius vieną, du arba daugiau kartų, pagal poreikį, siūlau susitikti mums trims – E., G., A. - nuotoliniu būdu, kad aptarti darbo tikslus, priemones, lūkesčius, reikalavimus, naudą ir galimą žalą vaikui ir pan.. Primenu ir pabrėžiu, kad psichologo kandidatūros parinkimo etape deklaravau savo nešališkumo poziciją, jūs buvote informuoti ir jums buvo išaiškinta, kad esant ginčui tarp tėvų ir vykdant nutartį bei siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus būtinas visų šalių geranoriškas ir nuoširdus bendradarbiavimas bei viso proceso skaidrumas, kad dėl to neišreiškėte nesutikimo, bet priešingai - pasirinkote mano kandidatūrą. Dėl to prašau prisiimti atsakomybę, įsipareigoti ir savo nuožiūra neteikti man konfidencialios informacijos, kurios nepageidaujate atskleisti E. J. ar G. Č., išskyrus tuos atvejus, kai tokios informacijos paprašysiu atskirai. Nuo šiol laikysime, kad sutinkate, jog visa žodinė, rašytinė ar kitokia informacija, kurią perduodate man, gali būti perduodama kitai šaliai su tikslu išvengti nesusipratimų, neaiškumų, šališkumo ir pan.. Pabrėžiu, kad reikiamo bendradarbiavimo ir skaidrumo stoka bus laikoma ir įvardinama kaip problema ir kliūtis įgyvendinti nutartį taip, kad tai atitiktų vaiko geriausius interesus. Geriausi linkėjimai A.“; 2) 2020-12-21, pr, 16:41 A. A. rašė: „Sveiki, Patvirtinu šį susitikimų planą 2021 m. sausio mėnesiui. Susitinkame 2021 m. sausio 6, 13, 20 ir 27 d., 18.00, (duomenys neskelbtini). Pirmuosius vieną ar daugiau susitikimų (pagal poreikį) skirsime aptarti vaiko interesui, šalių lūkesčiams, darbo formai, galimai naudai ar žalai vaikui, informacijai, kaip vaikas turėtų būti rengiamas susitikimui su tėvu, kitiems aktualiems susijusiems klausimams. Iki susitikimo A. A.“; 3) 2020-12-21 17:36, E. J. rašė: „labas vakaras, Derinant susitikimų laikus nepastebėjau sausio 6 dienos, todėl patikslinu susitikimų laikus, t. y. sausio 6, 13, 20 ir 27. Noriu paprašyti psichologo ateityje pasiūlyti bent po keletą laikų kiekvienai savaitei, o ne vienintelį laiką, kad galėčiau parinkti tinkamiausią ir būtų mažesnė suderintų laikų atšaukimo tikimybė. Teismas po beveik 3 metų teisminio proceso vadovaujantis ekspertizės išvada nustatė aiškią ir išsamią bendravimo tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Psichologui akcentavau, kad esu pasirengusi bendradarbiauti, bet kartu turiu pareigą ir nepažeisti teismo sprendimo nustatytų taisyklių. Vykdant teismo sprendimą psichologas visuomet gali kreiptis į mane elektroniniu paštu ir pateikti būtiną informaciją, o jeigu turės man klausimų, susijusių su mano dalyvavimu teismo sprendimo vykdyme, mielai atsakysiu į juos raštu. Susitikimų organizavimas tarp manęs ir G. neatitinka teismo sprendimo, o kiekvienas veiksmas, kuriuo išeidavau už teismo sprendimo ribų, pagal 3 metų praktiką tapo naujų teisminių ginčų objektu, procesais ar kaltinimais man netinkamai vykdant teismo nutartį, netinkamai elgiantis ir pan. Prašau mane informuoti, kada bus paskirtas susitikimas su E. ir kaip ją paruošti susitikimui. Taip pat noriu priminti, kad pagal teismo sprendimo rezoliucinės dalies 14 punktą, šalys bendravimą vykdo nustatytais kontaktiniais el. pašto adresais. Esant kontaktų pasikeitimui, šalis turi pareigą informuoti kitą šalį per 1 dieną. Man yra nežinomas el. pašto adresas, iš kurio rašo G., kadangi bendravimas visada vykdavo iš kito el. pašto adreso, o apie duomenų pasikeitimą G. informuota nebuvau. Siekiant užtikrinti proceso skaidrumą, kreipiuosi į G. prašydama nepažeidinėti teismo sprendimo arba patikslinti elektroninio pašto adresą. Patvirtinu, kad E. teisėtai atostogauja ne Vilniaus mieste, tačiau suderintuose sausio mėnesio susitikimuose jau galės dalyvauti. Linksmų artėjančių švenčių. E.“; 4) E. J. 01-04, pr 16:19: „laba diena, Kaip ir numatyta, E. atvyks į susitikimą trečiadienį, 2021-01-06 dieną, 18 val. Ar nėra pasikeitimų iš jūsų pusės? E.“ 5) A. A. 01-05, an 15:54: „Sveiki, Iš mano pusės pasikeitimų nėra. Primenu, kad pasiūliau planą pirmuosius vieną ar daugiau susitikimų (pagal poreikį) susitikti be E., ir susitikimus skirti pirmiausia aptarti vaiko interesui, šalių lūkesčiams, darbo formai, galimai naudai ar žalai vaikui, informacijai, kaip vaikas turėtų būti rengiamas susitikimui su tėvu, kitiems aktualiems susijusiems klausimams. Taigi, nereikia E. atvykti į susitikimą trečiadienį, 2021-01-06 dieną, 18 val.. E. atvykimas į susitikimą prieš tai jai nedalyvaujant mums neaptarus aukščiau įvardintų klausimų gali daryti vaikui žalą. Apeliuoju į jūsų sąmoningumą ir geranoriškumą. Pagarbiai A.“; 6) E. J. 01-05, an 21:31: „Supratau. Kadangi susitikimą su E. atšaukėte, tuomet E. į susitikimą trečiadienį, 2021-01-06 dieną, 18 val. neatvyks. 2020-12-21 d. jau rašiau, kad Teismas po beveik 3 metų teisminio proceso vadovaujantis ekspertizės išvada nustatė aiškią ir išsamią bendravimo tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Jums akcentavau, kad esu pasirengusi bendradarbiauti, bet kartu turiu pareigą ir nepažeisti teismo sprendimo nustatytų taisyklių. Vykdant teismo sprendimą Jūs kaip psichologas visuomet galite kreiptis į mane elektroniniu paštu ir pateikti būtiną informaciją, kurios dar nepateikėte mano mokamos konsultacijos metu, o jeigu turėsite man klausimų, mielai atsakysiu į juos raštu. Susitikimų organizavimas tarp manęs ir G. neatitinka teismo sprendimo, o kiekvienas veiksmas, kuriuo išeidavau už teismo sprendimo ribų, pagal 3 metų praktiką tapo naujų teisminių ginčų objektu, procesais ar kaltinimais man netinkamai vykdant teismo nutartį, netinkamai elgiantis ir pan. Prašau mane informuoti, kada bus paskirtas susitikimas su E. ir kaip ją paruošti susitikimui. E.“; 7)  E. J. 01-11, pr 15:07: „Laba diena, Š. m. sausio 13 dieną (trečiadienį) 18 val. yra suderintas E. susitikimas su tėvu G. Č.. Prašau informuoti ar nėra pasikeitimų ir kaip susitikimui paruošti E.. E.“; 8) A. A. 01-12, an 10:00: „Sveiki, E., Jūsų prašymu siunčiu informaciją apie vaiko parengimą susitikimams. Prašom susipažinti. Taip pat siunčiu Jums klausimus apie tai, kaip Jūs praktiškai rengiate vaiką susitikimams. Prašom atsakyti. Tinkamas vaiko parengimas susitikimams šiomis aplinkybėmis visiškai priklauso nuo Jūsų. Pagal atsakymus į šiuos klausimus bus galima spręsti, ar vaikas susitikimams parengiamas tinkamai, ar susitikimas negali būti žalingas vaikui dėl netinkamo parengimo. Jeigu vaikas parengiamas tinkamai, tada galima pradėti organizuoti susitikimus kartu su vaiku. Jeigu liks tikimybė, kad vaikas parengiamas ne visiškai tinkamai, susitikimai negalės būti organizuojami, kad nepakenkti vaikui. Pagrindiniai netinkamo vaiko parengimo susitikimams požymiai - vaiko atsisakymas važiuoti į susitikimą su tėvu, nenoras važiuoti, išėjimas iš susitikimo su tėvu paskirtam laikui dar nepraėjus (valandai), buvimas susitikime akivaizdžiai prieš savo valią ir t.t.. Šie požymiai gali rodyti, kad vaikas patiria traumuojantį stresą dėl netinkamo parengimo susitikimams. Pagarbiai A. A. VAIKO PARENGIMAS SUSITIKIMAMS SU TĖVU <..>“ (žr. priedus prie 2021 m. rugsėjo 8 d. DOK-166582). Šie E. J. el. laiškai liudija, kad ji atsisakė psichologo siūlomo veikimo plano, kuris įvardintas Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte: „G. Č. bendravimas su dukra E. C. dalyvaujant psichologui vyksta pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje“. Tokie veiksmai/neveikimas kvalifikuotini kaip nebendradarbiavimas su tarpininkaujančiu psichologu.

19.       Nurodyti laiškai liudija, kad E. J. ne tik atsisakė bendradarbiauti su tarpininkaujančiu specialistu, tačiau ir tai, kad savo nuogąstavimams dėl savo saugumo ji teikė prioritetą prieš galimą žalą vaikui, apie kurią psichologas A. A. ją įspėjo. Kaip liudijo vėlesni įvykiai, Tarnyba 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 3SD-7992 tokią vaikui daromą neabejotiną žalą būtent ir konstatavo (žr. nutarties 22 punktą). Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkei buvo žinoma vaikų psichiatro L. S. nuomonė, kurioje jis pasisakė dėl neigiamos įtakos vaiko savijautai, kai vaikas yra „įmetamas“ į vis naują situaciją su nauju psichologu, kuris tarpininkauja bendraujant su tėvu (L. S. 2020 m. rugsėjo 12 d. rašte nurodyta, kad „nuolatinis reikalavimas bendrauti su biologiniu tėvu, tai nuolatinis skatinimas atsidurti nesaugioje, vaikui nepriimtinoje situacijoje“, „dažnas psichologų kaitaliojimas šį procesą dar labiau gilina“). Ieškovė, turėdama tiek iš psichiatro L. S. gautą rekomendaciją, tiek gavusi psichologo A. A. perspėjimus apie galimą žalą vaikui, negalėjo nesuprasti, kad pasirinkdama atvežti vaiką pas naują vaikui nepažįstamą psichologą, kuomet nėra iš anksto apsitarta, kaip kas elgiasi/nesielgia, ką kalba/nekalba susitikimo metu ir pan., tikėtina, suprato, kad “įmeta“ dukrą į naują stresinę situaciją, kuri galimai lems, kad vaikas taps dar labiau išsigandęs. Motinos veikimas, sudaręs prielaidas vaiką dar labiau išgąsdinti, negali būti laikomas tinkamu veikimu, siekiant atkurti vaiko ir tėvo ryšį. Toks veikimas kvalifikuotinas kaip sukuriantis prielaidas vaiko ir tėvo ryšiui nebūti atkurtam.

20.       Pastebėtina, kad psichologo A. A. pasiūlyti pasirengimo bendravimui veiksmai negali būti laikomi neprofesionaliais ar netinkamais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnybos Vilniaus apskrities skyrius, siekdamas užtikrinti mergaitės bendravimo su tėvu galimybę ir pasiūlęs savo psichologą kaip tarpininką, ėmėsi analogiškų paruošiamųjų veiksmų: 2021 m. rugsėjo 23 d. pakvietė suinteresuotus asmenis bendradarbiauti, 2021 m. spalio 7 d. surengė E. J., G. Č. ir Skyriaus psichologo susitikimą ir kt. (žr. nutarties 8.5-8.6 punktus). Laikytina, kad psichologo pasiūlyti pasirengimo veiksmai buvo tinkami esamoje situacijoje.

21.       Skolininkė ne tik nebendradarbiavo su psichologu, tačiau savo aktyviais veiksmais siekė perimti dukros ir tėvo ryšio atkūrimo/neatkūrimo procesą į savo rankas: pirma, reikalavo psichologo su ja bendrauti tik raštu, nenurodydama pagrįstos priežasties, kodėl atsisako bendrauti gyvai (pavyzdžiui, kad ji turi verbalikos sutrikimą, socialinių fobijų ar pan.), antra, atvežusi dukrą pirma inicijuodavo pokalbį ir jį palaikydavo (tą skolininkė patvirtino duodama žodinius parodymus), taip nesudarydama psichologui galimybės vadovauti procesui, pokalbiui (psichologas duodamas parodymus teigė, kad jis jautėsi eliminuojamas), trečia, nurodinėjo psichologui, kaip šis turi elgtis, ketvirta, nei karto nei valingu savo elgesiu nepaliko dešimtmetės dukros, kuri tikėtina turi gebėjimą atsikirti nuo mamos valandai, nei pati sutiko pasilikti ir padėti kurti vaikui saugią aplinką, ir visą atsakomybę už vaiko įkalbinimą per vaiko buvimo 3-5 minutes perkeldavo psichologui. Skolininkė taip pat savo nuožiūra sprendė, kad sugebės parengti vaiką susitikimams su tėvu tik iš rašytinių instrukcijų. Toks veikimas negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimo su pasirinktu tarpininku pareigos vykdymas.

22.       Pasisakant dėl skolininkės argumento, kad ta aplinkybė, kad, jos teigimu, visi ankstesni psichologai sugebėjo rasti ryšį su mergaite, tik A. A. ne, neva liudija šio psichologo neprofesionalumą, pažymėtina ir tai, kad skolininkė taip pat nurodė, kad vaiko parengimas susitikimui tik su psichologu ir vaiko parengimas susitikimui, kur jis galimai sutiks tėvą, esmingai skiriasi. Byloje nepakanka duomenų nustatyti, kiek ankstesnių vaiko susitikimų su psichologais vyko dalyvaujant/nedalyvaujant tėvui. Skolininkė nepateikė įrodymų apie tai, kad tie visi kiti psichologai, kurie užmezgė ryšį su vaiku, sėkmingai tarpininkavo vaiko bendravimui su tėvu. 

23.       Bylos nagrinėjimo metu skolininkės teikė įrodymus, kurie, jos manymu, liudijo, kad psichologas veikia ne pagal teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, skolininkės teikti įrodymai nesusiję su 2020 m. gruodžio 18 d. – 2021 m. sausio 12 d. laikotarpiu, kuomet buvo sprendžiama kaip pasirengti bendravimui ir kuomet skolininkė iš esmės pažeidė bendradarbiavimo pareigą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.  

24.       Teismas plačiau nepasisako ir dėl antstolio patikslintame pareiškime nurodyto 2021 m. birželio 16 d. susitikimo, į kurį skolininkė neužtikrino vaiko atvežimo, taip pat dėl 2021 m. liepos mėn. 5 d. arba 8 d. susitikimų laikų, kurių skolininkė nurodė nederinanti dėl vaiko užimtumo stovykloje. Vertintina, kad šie susitikimai – jei ieškovė būtų suderinusi liepos mėn. susitikimą bei būtų užtikrinusi vaiko atvykimą į 2021 m. birželio 16 d. susitikimą ir į liepos mėn. susitikimą – nebūtų turėję iš esmės jokios ženklesnės reikšmės atkuriant vaiko ryšį su tėvu. Apie tai, kad ir pats psichologas maždaug po keturių mėnesių bandymų vykdyti Sprendimą nurodė matantis vis amžiau galimybių ženkliau padėti šeimai, nurodė ir pats psichologas. Manytina, kad aptariami susitikimai būtų praėję taip pat, kaip ir ankstesni, t. y. nerezultatyviai. Skolininkės elgesys 2021 m. birželio-liepos mėn. nebelaikytinas reikšmingu nagrinėjamos bylos kontekste. 

25.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. birželio 2 d. susitikimų metu vaikas pakliuvo į santykinai nesaugesnę aplinką, lyginant su kitais susitikimais, nes matė konfliktus tarp suaugusiųjų. 2021 m. birželio 2 d. susitikimas nevertinamas skolininkės elgesio prasme dėl 34 punkte nurodytų aplinkybių.

26.       Teismas neturi duomenų, kad byloje liudijusio psichologo A. A. nuomonė, kad E. J. elgesys didino riziką, kad rezultatas (vaiko ir tėvo vykstantis bendravimas) gali nebūti pasiektas, kad esminis nesėkmės faktorius šiuo atveju – kad nebuvo pasirengimo etapo, būtų nepatikima ar įtakota, todėl ją laiko įrodymu.

27.       Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, skolininkė E. J. pripažįstama atsakinga – šalia kitų aplinkybių – dėl to, kad Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi. Skolininkės kaltė pirmiausia pasireiškia nebendradarbiavimu su tarpininkaujančiu psichologu, psichologo nurodyto plano nevykdymu.

28.       Sprendžiant dėl poveikio priemonės pagal antstolio pareiškimą skolininkei taikymo, įvertintina, kad skolininkė augina du nepilnamečius vaikus, taip pat vykdė kitas Sprendimu nustatytas pareigas – pasirinko psichologą, derino susitikimų datas, užtikrindavo vaiko atvežimą į daugumą numatytų susitikimų. Spręstina, kad skolininkei skirtina 100 Eur dydžio vienkartinė bauda. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė, viena vertus yra reali, o kita vertus pernelyg finansiškai nesuvaržanti du nepilnamečius vaikus auginančio asmens teisių.

29.       Antstolis prašė skirti baudą išieškotojo G. Č. naudai. Teismas pažymi, kad paskirta bauda yra santykinai simbolinio dydžio, taigi jos paskirtis pirmiausia įspėjamoji, taip pat prevencinė. Bauda iš esmės nėra kompensacinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad tarp suinteresuotų asmenų yra susiklostę konfliktiški, rungtyniškumu paremti santykiai. Paskyrus baudą išieškotojo naudai, rungtyniškumu grįstas santykis būtų tik sustiprintas, o tai nėra siektina. Todėl teismas sprendžia, kad paskirta bauda mokėtina į valstybės biudžetą (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Suinteresuoti asmenys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kito suinteresuoto asmens. Teikė įrodymus apie išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

31.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo vadovautinasi  CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kurios numato, jog nagrinėjant pareiškimus <...> dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020). Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo skolininkei nevykdant teismo sprendimo. Antstolio prašymas šioje byloje buvo pareikštas CPK LVII skyriaus, kuris reglamentuoja vykdymo procesą CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ar paskirstymo, tokio pobūdžio bylose taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, t. y. CPK 593 straipsnio 5 dalis. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, išieškotojo ir skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

32.       Byloje nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 585 straipsnio 2 dalimi ir 593 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Paskirti suinteresuotam asmeniui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (šimto eurų) dydžio vienkartinę baudą, mokėtiną į valstybės biudžetą, už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 nustatytos tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. C. tvarkos nevykdymą (pareigos bendradarbiauti su tarpininkaujančiu psichologu, laikantis jo nurodyto plano, nevykdymas). 

Nurodyti suinteresuotam asmeniui E. J., kad įsiteisėjus šiai nutarčiai bauda turi būti nedelsiant sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6800 teismui (raštinei) pateikiant sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Eglė Mauricė