Administracinė byla Nr. eAS-689-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01544-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) kreipėsi su prašymu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 65,33 Eur už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir bylinėjimosi išlaidas.

Regionų apygardos administraciniame teisme 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas nutraukti administracinę bylą, nes, padavus prašymą teismui, atsakovas sumokėjo skolą.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą dėl bylos nutraukimo, sumokėjus prašomą priteisti skolą, ir tuo pagrindu administracinę bylą atsakovo A. K. atžvilgiu nutraukė. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo rašytinis prašymas priimtinas, administracinė byla atsakovo A. K. atžvilgiu nutrauktina, nes ginčas tarp šalių yra išspręstas. Teismas pažymėjo, kad tai neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių teisių ir įstatymu saugomų interesų. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad, bylą nutraukus, neleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino Centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgė į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje dirba penkiolika darbuotojų, taip pat veikia specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba keturi darbuotojai. Teismas nurodė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota praktika, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas pažymėjo, kad šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

Teismas nurodė, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą jo atstovavimą teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas Centras atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, ir tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nuspręsta atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodo, kad ši teismo nutarties dalis pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog jis būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau, pareiškėjo teigimu, tai nepaneigia įstaigos teisės pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo – įgyvendinimą už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą. 

Pareiškėjas pabrėžia, kad Centro struktūroje esančių darbuotojų funkcijos susijusios su skolų administravimu, informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimu bei perdavimu procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Skolininkų skaičiai yra dideli, Centro struktūroje dirbantys asmenys yra užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl, paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo, kaip pareiškėjo (kartu ir sąžiningai rinkliavą mokančių mokesčių mokėtojų), interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, tokia praktika prieštarautų iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose.

Pareiškėjo teigimu, teismas galėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, tačiau jis negalėjo tokio prašymo visiškai netenkinti, nes analogiško pobūdžio ir sudėtingumo bylose priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos dydis yra suformuotas ir yra apie 15 Eur dydžio. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis yra dešimtimis kartų mažesnis nei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius, todėl tokių minimalių bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš skolininko atitinka sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, o taip pat nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo. 

Pareiškėjas pabrėžia, kad Centro vidinė struktūra nėra skirta jo interesų atstovavimui teisminiuose ginčuose, darbuotojų darbo pajėgumai yra subalansuoti taip, kad darbuotojai atliktų jiems priskirtas funkcijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjo Centro prašymą priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. K., teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies bei viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovo jo naudai priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Centras turi struktūrinį padalinį – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybą, kurioje dirba penkiolika darbuotojų, taip pat veikia specializuota skolų išieškojimo grupė, kurioje dirba keturi darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota praktika, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti suma. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, panaudodamas vienodas teisingumo ministro patvirtintas procesinių dokumentų formas.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, tačiau šį pareiškėjo atskirojo skundo argumentą paneigia aktualiausia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-415/2021). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis

        Skirgailė Žalimienė