Civilinė byla Nr. eA2-524-657/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00186-2022-7
Procesinio dokumento kategorijos:
(S)
2.4.2.3.; 2.4.2.10.; 3.2.6.1; 3.3.4.4.; 3.3.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
sekretoriaujant Rasai Juronienei Bogužei,
dalyvaujant pareiškėjui R. V., pareiškėjų atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei, ieškovės Šimkų žemės ūkio bendrovės atstovams V. Š., advokatei Neringai Žukauskienei, atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui J. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir R. V. prašymu atnaujintą civilinę bylą Nr. e2-972-638/2022 pagal ieškovės Šimkų žemės ūkio bendrovė ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės į priklausinius pripažinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022 patenkino Šimkų žemės ūkio bendrovės (toliau – Šimkų ŽŪB) ieškinį ir pripažino Šimkų ŽŪB nuosavybės teisę į 1973 m. statybos dyzelinio kuro saugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 2F1p, plotas 35 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini), kurios duomenys nustatyti UAB „Archimatas“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje ir 1973 m. statybos betoninę aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane b1 ir b2, plotas 3 690,15 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini), kurios duomenys nustatyti UAB „Archimatas“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.
Pareiškėjai R. V. ir R. V. 2022 m. spalio 7 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022 ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės Šimkų žemės ūkio bendrovės (toliau – Šimkų ŽŪB) nuosavybės teisės pripažinimo į aikštelę, ir šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti ieškovės Šimkų žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisę į 1973 m. statybos patikslinto (mažesnio nei 3 690,15 kv. m) ploto betoninę aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane b1 ir b2, esančią adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad ši aikštelė neperžengtų pareiškėjų R. V. ir R. V. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir nesutaptų su pareiškėjų R. V. ir R. V. aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančia adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022.
Prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo tenkintinas.
Atnaujinus procesą civilinėje byloje iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovei Šimkų ŽŪB nuosavybės teise priklauso 710,06 kv. m ploto mechaninės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 1p1p, esančios (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistruotos Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-1397-920/2018, sudaryta tarp V. Š.. Šimkų ŽŪB ir bankrutavusios Kauno rajono Puikonių ŽŪB.
Kuro sandėliavimui skirtas pastatas – 35 kv. m dyzelinio kuro saugykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 2F1p, esantis (duomenys neskelbtini) ieškovės Šimkų ŽŪB vardu įregistruota Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022 pagrindu.
Nuosavybės teisės į 3 690,15 kv. m betoninę aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane b1 ir b2, kurios bendras plotas pagal Dirbtuvių, kuro saugyklos ir aikštelės kadastrinius matavimus, užfiksuotus UAB „Archimatas“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nekilnojamojo turto registre ieškovės vardu pagal 2022 m. balandžio 20 d. teismo sprendimą nėra įregistruota. Aikštelė taip pat nėra registruota Kauno rajono savivaldybės Vandžiogalos seniūnijos turto apskaitoje.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjams R. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypas (unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2021 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3962 ir tos pačios dienos perdavimo – priėmimo aktą Nr. 7SU-263-(14.7.54). Pareiškėjo R. V. vardu registruoti žemės sklype esantys kiti inžineriniai statiniai: aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu b1, bendras plotas 331,77 kv. m, statybos metai – 2000 m., stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu s1, bendras plotas 316,08 kv. m, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu s2, bendras plotas 239,20 kv. m, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu s3, bendras plotas 198,12 kv. m, stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu s4, bendras plotas 251,13 kv. m. Aikštelės pareiškėjo R. V. vardu įregistravimo pagrindas – 2021 m. sausio 29 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1.
Pareiškėjams priklausantis žemės sklypas suformuotas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-508-(14.7.2.) Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Lapių ir Vandžiogalos seniūnijų Lapių kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo, ir ribojasi su valstybinės žemės sklypu (sklypas nėra suformuotas, unikalus Nr. nesuteiktas), kuriame yra ieškovei Šimkų ŽŪB nuosavybės teise priklausantys pastatai. Pareiškėjams R. V. ir R. V. priklausančio 0,25 ha žemės sklypo ir jame esančios betoninės 331,77 kv. m aikštelės, pažymėtos plane b1, nuosavybės teisės yra įregistruotos Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo.
Iš byloje pateikto UAB „Inventora“ parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų (žemės sklypo planų, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, žemės sklypo kadastro duomenų), matyti, jog visa pareiškėjams priklausanti teritorija yra užstatyta. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad pareiškėjai R. ir R. V. pagal 2017 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. MV-4831 įsigijo 515,06 kv. m bendro ploto (užstatytas plotas 556 kv. m) arkinį garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, kaip matyti iš UAB „Inventora“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. parengto statinių išdėstymo plano, bei 2020 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo plano, juose aiškiai pažymėta pareiškėjams priklausančios aikštelės vieta.
Kaip jau minėta, ieškovė Šimkų ŽŪB mechanines dirbtuves įsigijo taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pagrindu. Tuo tarpu žemės sklypas prie pastato nėra suformuotas. Iš ieškovės pateikto Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančio UAB „Archimatas“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. parengto statinių išdėstymo plano matyti, jog nurodyti aikštelės žymėjimai b1 ir b2, tačiau nėra aiškiai pažymėta aikštelės vieta, o VĮ Registrų centro Kauno filialo statinių išdėstymo plane, sudarytame pagal 2016 m. balandžio 26 d. kadastrinių matavimų duomenis, aikštelė ir jos vieta iš viso nepažymėta.
Kaip matyti iš byloje pateikto 1992 m. rugpjūčio 10 d. Turto perdavimo – priėmimo akto, patvirtinto Domeikavos apylinkės agrarinės tarnybos vadovo J. Ž., vykstant žemės ūkio įmonių turto privatizavimui pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą, arkinis garažas (eil. Nr. 184) ir mechaninės dirbtuvės (eil. Nr. 183) iš Lapių valstybinio ūkio buvo perduoti naujai suformuotam gamybiniam – technologiniam komplektui Puikonių žemės ūkio bendrovei.
Įvertinus bylos duomenis, nustatyta, jog aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas pagal UAB „Archimatas“ parengtą kadastrinių matavimų bylą yra 3 691,15 kv. m, ir susideda iš dviejų aikštelių b1 ir b2, iš jų: b1 aikštelės plotas – 2 577,88 kv. m, b2 aikštelės plotas – 1 112,27 kv. m. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti nuosavybės teises į betoninę aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane b1 ir b2, plotas 3 690,15 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini) kaip jų įgytų mechaninių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 1p1p, priklausinį. Ieškovų teigimu, aikštelė yra priklausinys, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi.
Pagal UAB „Inventora“ parengtą kadastrinių matavimų bylą aikštelės b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios pareiškėjams plotas yra 331,77 kv. m, o iš geodezininko M. S. 2022 m. lapkričio 25 d. parengto inžinerinių statinių (aikštelių) plano matyti, jog dalis betoninės aikštelės pažymėtos b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į pareiškėjams R. V. ir R. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Iš byloje pateikto 2023 m. sausio 24 d. geodezininko M. G. parengto Inžinerinių statinių (aikštelių) plano nustatyta, kad dalis aikštelės b1, į kurią ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises, persidengia tiek su pareiškėjų vardu įregistruotu žemės sklypu tiek ir pareiškėjų vardu įregistruota aikštele b1 (persidengiantis plotas – 203 kv. m, plane pažymėta mėlynos spalvos langeliais ir apribota koordinačių taškais 5-6-7-11-12-13-14). Bendras persidengiantis plotas 247 kv. m, plane pažymėta geltona spalva ir apibrėžtas pietine sklypo riba (žalia spalva) bei koordinačių taškais 1-2-3-4-5-14-13 ir 7-8-11-12),
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Nors ieškovė UAB „Šimkų ŽŪB nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių aikštelių priklausomybę Puikonių ŽŪB, ar įgijimo nuosavybėn pagrindą, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog iš Puikonių ŽŪB įgyti statiniai – tiek ieškovės mechaninės dirbtuvės, tiek ir pareiškėjų arkinis garažas, o taip pat betoninės aikštelės – iki žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sudarė vieną turtinį kompleksą (CK 1.110 str. 2 d.), todėl, kai vienas komplekso elementas perleidžiamas kitam asmeniui, toks pat likimas ištinka ir visus kitus komplekso elementus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog mechaninės dirbtuvės ir arkinis garažas buvo perleisti skirtingiems subjektams, nenurodant, jog kartu yra perleidžiamos betoninės aikštelės (jų dalis). Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog tiek mechaninės dirbtuvės, tiek arkinis garažas galėjo būti naudojami atskirai, todėl šių dviejų turto objektų atskyrimas šiuo atveju nebuvo atsitiktinis.
CK 4.12 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str. 1 d.). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 str. 2 d.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str. 1 d.).
Pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas. Daikto priklausomumą lemia ne jo teisinė registracija kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu ar keliais pagrindiniais daiktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018).
Kasacinis teismas, aiškindamas priklausinio sąvoką, yra nurodęs, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Nustatant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, pagal CK 4.19 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant, ar vienas daiktas yra kito daikto priklausinys, neturi reikšmės tokių daiktų sujungimas (fizinis sujungimas ar (ir) valios vieną daiktą laikyti kito daikto priklausiniu pareiškimas). Daiktų funkciniam ryšiui nustatyti esminę reikšmę turi daiktų paskirtis. Tik nustačius pagrindinio daikto ir savarankiško antraeilio daikto paskirtį, galima nuspręsti, ar savarankiškas antraeilis daiktas yra pagrindinio daikto priklausinys. Jeigu visaverčiam naudojimuisi pagal paskirtį pagrindiniu daiktu būtina nuolat naudotis pagal paskirtį ir savarankišku antraeiliu daiktu, pastarasis yra pagrindinio daikto priklausinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje minimas pagrindinio daikto ir priklausinio paskirties, kuri vadinama ūkine paskirtimi, bendrumas pasireiškia tik šiuo aspektu, kadangi pagrindinio daikto paskirtis ir priklausinio paskirtis, vertinant kiekvieną iš jų atskirai, paprastai yra skirtingos (pvz., butas, kaip pagrindinis daiktas, skirtas žmonėms gyventi, o sandėliukas, kaip antraeilis, – laikyti bute gyvenančių žmonių daiktams, kuriems laikyti nėra skirtas butas). Vien tik fakto, kad pagrindinio daikto savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis tokiu daiktu, įgyvendindamas šią teisę naudojasi ir kitu savarankišku daiktu, nustatymas nėra teisiškai reikšmingas, jeigu visaverčiam naudojimuisi pagal paskirtį pagrindiniu daiktu nėra būtina nuolat naudotis pagal paskirtį ir savarankišku antraeiliu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kartu patikrinant kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (CPK 185 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju betoninės aikštelės dalis neabejotinai laikytina mechaninių dirbtuvių priklausiniu CK 4.12-4.19 straipsnių prasme, leidžiančiu naudingiau ir racionaliau panaudoti pagrindinį daiktą (mechanines dirbtuves) pagal paskirtį, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančios betoninės aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane b1 ir b2, plotas yra 3 690,15 kv. m.
Kaip jau minėta aukščiau, byloje nustatyta, jog dalis ieškovės Šimkų ŽŪB prašomos pripažinti nuosavybės teise aikštelės patenka į pareiškėjams suformuotą žemės sklypą ir persidengia su pareiškėjams R. V. ir R. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jame esančios aikštelės dalimi. Nustačius šias aplinkybes, ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į betoninę aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane b1 ir b2, kurios plotas yra 3 443,15 kv. m (3 690,15 – 247), kuri šiaurės vakarinėje pusėje ribojasi su pareiškėjams R. V. ir R. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, riba 2023 m. sausio 24 d. geodezininko M. G. parengto Inžinerinių statinių (aikštelių) plane pažymėta žalia spalva (koordinačių taškai Nr. 1 (X-6103911.99; Y-501766.77), Nr. 8 (X-6103932.88; Y-501785.07), ir tašku Nr. 4 (X-6103912.00; Y-501784.99) pagal UAB „Inventora“ 2020 m. rugsėjo 21 d. parengtą žemės sklypo planą), todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis dėl ieškovės nuosavybės teisių pripažinimo į betoninę aikštelę keistina (CPK 371 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą, parengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pareiškėjų R. V. ir R. V. atstovė teismui pateikė mokėjimo įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 232,50 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti. Atstovo išlaidos priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio (CPK 98 straipsnis). Teismas sprendžia, kad byla nėra sudėtinga, tačiau pareiškėjų atstovė ruošė procesinius dokumentus, todėl atsižvelgiama į jos tam skirto laiko sąnaudas, dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pareiškėjų R. V. ir R. V. pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-972-638/2022 dalį dėl ieškovės Šimkų žemės ūkio bendrovės, nuosavybės teisių į betoninė aikštelę pripažinimo pakeisti, sprendimo rezoliucinės dalis 2 punktą išdėstant taip:
„2) pripažinti Šimkų žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas 303399034, nuosavybės teises į 1973 m. statybos betoninės aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane b1 ir b2), esančios (duomenys neskelbtini), dalį – 3 443,15 kv. m, kurios duomenys nustatyti UAB „Archimatas“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje ir kuri šiaurės vakarinėje pusėje ribojasi su pareiškėjams R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, riba, kuri 2023 m. sausio 24 d. geodezininko M. G. parengtame Inžinerinių statinių (aikštelių) plane pažymėta žalia spalva (koordinačių taškai Nr. 1 (X-6103911.99; Y-501766.77), Nr. 8 (X-6103932.88; Y-501785.07), ir tašku Nr. 4 (X-6103912.00; Y-501784.99) pagal UAB „Inventora“ 2020 m. rugsėjo 21 d. parengtą žemės sklypo planą)“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Šimkų žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas 303399034, pareiškėjui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 232,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt du eurus 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė