Civilinė byla Nr. e2-2981-1070/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02770-2018-7 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4.1.1; 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.4; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Kristinai Dambrauskaitei, E. V.,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei D. I. Vinklerytei,

atsakovo atstovei advokato padėjėjai K. V.,

trečiajam asmeniui V. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovams V. K. ir Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei L. V. dėl sandorių, įkeitimo lakšto ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų antstolė R. P. ir V. Č..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       I. N. S. padavė teismui ieškinį, kurį patikslino 2018 m. kovo 6 d. pareiškimu, prašydama: 1) pripažinti tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės 2003 m. lapkričio 19 d. sudarytos Pažymos – sąskaitos Nr. 255373 dalį dėl automobilio SSang Y. R. (toliau – ir Automobilis) savininko apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad Automobilio savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra atsakovas V. K.; 2) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo sudarytą 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį dėl 25 000 Lt (7240,50 Eur); 3) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo sudarytą 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartį dėl 36 000 Lt (10 426,32 Eur); 4) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės ir atsakovo sudarytą 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo sutartį; 5) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštą; 6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. V. 2017 m. gruodžio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-4785 dėl 11 925,81 Eur sumos (b. t. 1, l. 5-9).

2.       Ieškovė nurodo, kad 2003 m. lapkričio 19 d. pažymos –sąskaitos pagrindu iš pardavėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (kuri šiuo metu yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro), ji atsakovo V. K. paprašius įsigijo ginčo Automobilį savo vardu, šis Automobilis nuo pat jo įsigijimo buvo įregistruotas ieškovės vardu. Nuo pat Automobilis įsigijimo momento ir ieškovė, ir atsakovas žinojo, kad Automobilis įregistruotas ieškovės vardu tik darant paslaugą atsakovui, iš tikrųjų Automobilio įgijėjas buvo atsakovas, kuris nuo Automobilio įsigijimo iki dabar nepertraukiamai naudojasi Automobiliu. Nuo 1992 m. iki 2015 m. atsakovas V. K. buvo ieškovės sesers V. Č. sugyventinis, būtent tai turėjo įtakos tam, jog 2003 m. ieškovė sutiko padėti atsakovui, nes dėl jai nežinomų priežasčių atsakovas vengė savo vardu registruoti bet kokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Už Automobilį buvo sumokėta 108 000 Lt (31 279 Eur), ieškovė nemokėjo už Automobilį savo asmeninėmis lėšomis, už Automobilį buvo sumokėta atsakovo pinigais, nes būtent jis nuo pat Automobilio įsigijimo ir naudojosi juo. 2003 m. ieškovė dirbo už tuo metu minimalų užmokestį, todėl neturėjo galimybės pati savo lėšomis sumokėti už ginčo Automobilį. Kadangi atsakovui labai reikėjo automobilio, buvo įsigytas ginčo Automobilis, bet ieškovė neturėjo piniginių lėšų, kad ateityje galima būtų pagrįsti tai, iš kokių lėšų ji nusipirko minėtą Automobilį. Todėl ieškovė ir atsakovas tik dėl akių sudarė 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 1) dėl 25 000 Lt skolinimo, 2003 m. lapkričio 19 d. dėl akių buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 36 000 Lt skolinimo (toliau – Paskolos sutartis Nr. 2). Po to 2004 m. kovo 8 d. su atsakovu dėl akių buvo sudaryta skolų suderinimo sutartis, kurios pagrindu šalys neva susitarė, jog ieškovės bendra skola atsakovui yra 61 000 Lt, ir kad ieškovė įsipareigojo įkeisti Atsakovui ginčo Automobilį, tai ir buvo padaryta 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštu Hipotekos skyriuje prie Kauno apylinkės teismo, lakštas įregistruotas 2004 m. gegužės 3 d. Automobilio įkeitimo metu ieškovė ir atsakovas susitarė, kad Automobiliu naudosis ir bus už jį atsakingas atsakovas, kuriam tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Ieškovė suteikė atsakovui teisę ne tik eksploatuoti Automobilį Lietuvos Respublikoje, bet iš išvykti į užsienį, būti transporto savininko atstovu kelių policijoje, draudimo įstaigoje, muitinėje, VĮ Regitra, atlikti Automobilio techninę priežiūrą. 2007 m. atsakovui eksploatuojant Automobilį buvo pastebėti Automobilio techniniai gedimai, dėl to ieškovė, paprašyta atsakovo V. K., kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydama įpareigoti pardavėją atsiimti nekokybišką daiktą ir grąžinti pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Toje byloje šalims pavyko susitarti taikiai, 2008 m. vasario 5 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu pardavėjos teises perėmusi UAB „N. B.“ sutiko su ieškinio reikalavimu ir 20 000 Lt sumažino Automobilio pirkimo kainą, pervedė į atsakovo sąskaitą 20 000 Lt sumą. 2015 m. ieškovės seseriai V. Č. kreipusi į teismą ir pradėjus civilinę bylą dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir dalių atidalijimo, kur V. K. buvo patrauktas atsakovu, ieškovė kaip liudija davė parodymus prieš atsakovą. Dėl to atsakovas galbūt kerštaudamas už ieškovės parodymus, per Kauno miesto 15-ąjį notarų biurą pateikė ieškovei 2016 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. lapkričio 21 d. prašymus dėl pranešimo išsiuntimo skolininkui ir vykdomojo įrašo atlikimo. Ieškovė atsakė į visus per notarą pateiktus atsakovo prašymus, nurodydama, kad ji nesutinka su atsakovo reikalavimais, pateikė reikalavimo nepagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Tačiau notarė L. V., neatsižvelgdama į ieškovės nesutikimą su atsakovo reikalavimais, 2017 m. gruodžio 13 d. padarė vykdomąjį įrašą dėl 11 874,42 Eur sumos. Atsakovas su vykdomuoju įrašu kreipėsi į antstolę R. P., kuri pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0183/17/01427 ir pateikė ieškovei raginimą įvykdyti sprendimą. Ieškovė prašo pripažinti Automobilio pirkimo-pardavimo sandorį apsimestiniu, kadangi iš tikrųjų Automobilis buvo perkamas atsakovo ir jo poreikiams. Paskolos sutartis Nr. 1, Paskolos sutartis Nr. 2, Skolų suderinimo sutartis buvo sudarytos tik dėl akių, neketinant šalims sukurti teisines pasekmes. Ieškovė niekada neskolino iš atsakovo jokių lėšų, atsakovas niekada nereikalavo iš ieškovės lėšų grąžinimo iki tol, kol ieškovė nepaliudijo prieš jį kitoje civilinėje byloje. Dėl akių buvo sudarytas ir Automobilio įkeitimo lakštas. 2020 m. sausio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b. t. 3, l. 62-64) ieškovė prašė atnaujinti terminą ieškinio reikalavimams pateikti, kadangi praleido minėtą terminą dėl svarbių priežasčių. Ji žinojo, kad ginčijami sandoriai yra fiktyvūs, tačiau niekada nesitikėjo, kad atsakovas pareikalaus iš jos neva jo paskolintų lėšų, t. y. ieškovė niekada nemanė, kad bus pažeistos jos teisės. Ieškovė sužinojo apie atsakovo ketinimus reikalauti iš jos neegzistuojančių skolų iš atsakovo elektroninės žinutės 2017 m. liepos 4 d. Todėl, ieškovės manymu, ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

3.       Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (b. t. 1, l. 27-32). Nurodė, kad jis niekada neprašė ir nereikalavo, kad ieškovė savo vardu įgytų jam transporto priemonę. Ieškovė iki Automobilio įsigijimo daug kartų sakė, kad norėtų įsigyti transporto priemonę, tačiau pirkti seną automobilį jai nenaudinga, kadangi tokia transporto priemonė reikalauja daug investicijų. Dėl to ieškovė siekė įsigyti visiškai naują transporto priemonę, kurią galėtų nesijaudindama eksploatuoti, kuri nereikalautų jokių papildomų išlaidų. Kadangi ieškovė tuo metu neturėjo pakankamai piniginių lėšų naujos transporto priemonės įsigijimui, ji paprašė atsakovo paskolinti pinigų. Atsakovas turėjo pinigų, todėl jis 2003 m. spalio 15 d. sudarytos Paskolos sutarties pagrindu paskolino ieškovei 25 000 Lt sumą. Gana greitai ieškovė nurodė, kad jai trūksta pinigų norimos transporto priemonės įsigijimui, todėl atsakovas paskolino ieškovei 2003 m. lapkričio 17 d. dar 36 000 Lt sumą. Ieškovė, turėdama reikiamą pinigų sumą 2003 m. lapkričio 19 d. įsigijo ginčo Automobilį. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas vengė registruoti turtą savo vardu nepagrįsti rašytiniais įrodymais, atsakovas ginčo laikotarpiu turėjo jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, neturėjo skolinių įsipareigojimų ar skolų, tuo metu turėjo ir savo vardu registruotą transporto priemonę. Jam nebuvo jokio pagrindo neregistruoti transporto priemonės savo vardu, jei būtų ją įsigijęs. Automobiliu naudojosi ir ieškovė ir jos sesuo, kuri buvo atsakovo sugyventinė. Ieškovė dažnai palikdavo Automobilį pas atsakovą, motyvuodama tuo, kad ji gyvena centre, neturi kur jo laikyti, bijo, kad Automobilis nebūtų pavogtas ar sugadintas. Atsakovui nutraukus santykius su ieškovės seserimi, ieškovė daugiau nesinaudojo Automobiliu, pati jo nepasiėmė, paliko pas atsakovą ir nereikalavo jo. Tokiu būdu ieškovė tikriausiai siekė išvengti skolos mokėjimo. Ieškovė pati savo valia, nieko neverčiama pasirašė sutartis, abiejose Paskolos sutartyse bei Skolų suderinimo sutartyje yra ieškovės parašai, patvirtinantys tikrąją ieškovės valią. Ieškovei įsigijus Automobilį, atsakovui buvo neramu, jog ji gali negrąžinti skolos, todėl, ieškovės pasiūlymu, ginčo Automobilis buvo įkeistas atsakovui įkeitimo lakštu. Ieškovė, gavusi iš notarų pranešimus, tik patvirtino savo skolą, nurodydama, kad iš 61 000 Lt skolos grąžino atsakovui 20 000 Lt, todėl reikalavimas turi būti mažinamas. Atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl skolos grąžinimo ne vieną kartą po 2008 m. spalio 1 d. su prašymu grąžinti skolą, siekdamas išvengti didesnių išlaidų, tačiau ieškovė vis tikino, kad grąžins skolą. Atsakovas pasitikėjo ja bei laukė skolos grąžinimo. 2017 m. liepos 4 d. atsakovas sužinojo, kad ieškovė neketina grąžinti jam skolos, todėl kreipėsi į notarą. Ieškovė pati nesiėmė jokių veiksmų apginti savo teises, neaišku, kodėl ieškovė pasirašiusi neva apsimestines sutartis dar 2003 m., toliau pasirašė Skolų suderinimo sutartį, įkeitė Automobilį, perdavė atsakovui 20 000 Lt, kodėl nesikreipė dėl savo teisių gynimo 14 metų, nesikreipė į teismą sandorių nuginčijimo iš karto po to, kai gavo pranešimus iš notarės, o kreipėsi tik tada, kai antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Ieškovė pateikdama ieškinį, praleido visus ieškinio senaties terminus, numatytus civiliniame kodekse. 2020 m. sausio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose (b. t. 3, l. 55-59) atsakovas nurodo, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą žinojo nuo pat sutarčių ir sandorio sudarymo pradžios. Akivaizdu, kad ieškovė suvokė ir pasirašydama dokumentus turėjo suprasti, kad jos teisės ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Ieškovė praleido bendrą 10 metų ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia pasibaigia 2013 m. spalio 15 d., reikalavimui dėl 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutarties – 2013 m. lapkričio 17 d., reikalavimui dėl atsakovo pripažinimo tikruoju automobilio įgijėju pagal 2003 m. lapkričio 19 d. pažymą-sąskaitą – 2013 m. lapkričio 19 d., reikalavimui dėl 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo sutarties – 2014 m. kovo 8 d., reikalavimui dėl 2004 m. balandžio 29 d. Įkeitimo lakšto pripažinimo negaliojančiu – 2014 m. balandžio 29 d. Ieškovė yra neseno amžiaus, veiksni, suvokianti savo veiksmus moteris, žinanti savo teises ir pareigas, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl ji atitinka apdairaus, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Ieškovė turėjo galimybė kreiptis į teismą dėl Paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančioms, bet ir toliau kryptingai sudarinėjo sandorius, kurie neva yra apsimestiniai. Ieškovė nenurodė priežasčių, trukdžiusių jai kreiptis į teismą, nepraleidus ieškinio senaties termino.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Č. atsiliepime į ieškinį prašė jį patenkinti (b. t. 3, l. 86-90). Trečiasis asmuo nurodo, kad ji turėjo su atsakovu V. K. šeimyninius santykius: jie statė ir įrenginėjo namą, augino bendrą vaiką. 2002 m. pabaigoje atsakovas tapo vieninteliu „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir gavo už parduotas akcijas 1,3 mln. Lt grynais, o likusius pinigus akcijų pirkėjas įsipareigojo pervesti į nurodytą sąskaitą. Tuo metu atsakovas ir trečiasis asmuo įrenginėjo pastatytą namą, pirko visus reikalingus namų apyvokos daiktus, ir atsakovas užsimanė naujo ištaigingo automobilio, nes tuo metu važinėjo senu „Mercedes“. Kadangi buvo realus pavojus, kad nepatenkinti pinigų už „(duomenys neskelbtini) “ akcijas dalybomis asmenys gali kreiptis į teisėtvarkos institucijas dėl machinacijų, parduodant „Merkurijaus“ akcijas, ir galėjo būti taikoma ne tik pinigų, bet ir turto konfiskacija, iškilo klausimas, kieno vardu galima būtų įforminti perkamą prabangų automobilį. Be to, atsakovas bijojo ir galimo tiesioginio turto prievartavimo, t. y. kad kas nors iš nepatenkintų jėga pareikalaus iš atsakovo perrašyti ar padovanoti atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Todėl trečiajam asmeniui kilo mintis pirkti Automobilį jos sesers, t. y. ieškovės vardu, kadangi atsakovas nepasitikėjo savo giminėmis, tai V. Č. ir pasiūlė atsakovui. Pasikalbėjus su ieškove, ji sutiko, kad Automobilis būtų perkamas jos vardu, sutiko pasirašyti visus dokumentus, kad atsakovas galėtų ne tik važinėti Automobiliu, bet ir reikalui esant išnuomoti jį, parduoti ar kitaip naudoti be jokių papildomų susitarimų. Visus dokumentus dėl Automobilio įsigijimo tvarkė jų geras pažįstamas advokatas G. N.. 2003 m. rugsėjo 23 d. atsakovas nusiėmė iš „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjo gautus į sąskaitą pinigus ir nuvažiavo į autosaloną. Trečias asmuo pati nedalyvavo Automobilio pirkimo procedūroje. Vėliau netikėtai išaiškėjo Automobilio defektai, trečias asmuo pati asmeniškai dalyvavo šių defektų įrodinėjimo, testavimo procese, siekdama grąžinti Automobilį gamintojui ir susigrąžinti jų sumokėtus pinigus. Tačiau teisme su pardavėju buvo susitarta dėl piniginės kompensacijos, kurią Automobilio pardavėjas grąžino į V. K. sąskaitą. Kilus atsakovo ir trečiojo asmens ginčui dėl bendrai statyto namo, V. Č. sužinojo, kad atsakovas, pasinaudodamas sesers patiklumu ir teisiniu neišprusimu, apgavo ir seserį ir pačią V. Č.. Ieškovė niekada nesinaudojo ginčo Automobiliu, ji visada turėjo savo žymiai pigesnį automobilį ir nesiekė turėti jokių pasipuikavimo ar komforto daiktų. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė praleido ieškinio senaties terminus, nes realiai jokių paskolinių santykių tarp jos ir atsakovo niekada nebuvo. Ieškovė negalėjo tikėtis, kad Automobilio pirkimas jos vardu už fiktyviai įformintas paskolas, netgi pasirašant visus reikiamus dokumentus jį valdyti ir juo disponuoti V. K., ateityje gali užtraukti jos finansinę atsakomybę. Ieškovės vaidmuo Automobilio pirkimo metu buvo epizodiškas, ji pasirašė eilę dokumentų, kurių net neskaitė ir nesidomėjo jų turiniu. Ieškovė neturėjo savo žinioje jokių jos pasirašytų dokumentų, susijusių su ginčo paskolomis, Automobilio įsigijimu, nes ji buvo įsitikinusi, kad Automobilio realus savininkas yra atsakovas ir jai pasirašius jo paduotus dokumentus, jos vaidmuo šiuose santykiuose yra baigtas. Šiuo metu Automobilis ir toliau naudojamas V. K., todėl atsakovas, siekdamas tariamų skolų grąžinimo, siekia neteisėtai praturtėti. Automobilio pirkimo metu ieškovė turėjo savo butą, todėl neaišku, kodėl atsakovas nesiekė užtikrinti paskolos grąžinimo ieškovės buto įkeitimu. Tačiau atsakovas rūpinosi nusipirkto Automobilio valdymo užtikrinimu nei paskolos grąžinimo užtikrinimu, nes realiai jokių paskolos sutarčių nebuvo. Automobilio įsigijimo metu ieškovės darbovietė buvo šalia jos gyvenamosios vietos, todėl nelogiška tai, kad ji įsigijo Automobilį tam, kad važiuotų į darbą.

5.       2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu ieškovė N. S. palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai nurodė, kad atsakovas nenorėjo rodyti savo turto tuo metu, kai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl šeimos rate buvo kalbama apie galimybę įsigyti Automobilį ieškovės vardu. Ieškovė tik pasirašė dokumentus dėl Automobilio įsigijimo, bet Automobilis buvo įsigytas atsakovo iniciatyva jo lėšomis. Atsakovas nuolat bėgiodavo pas ją su dokumentais, prašydamas pasirašyti kažkokius dokumentus. Ji pasirašydavo tuos dokumentus, antrojo egzemplioriaus tų dokumentų neturėjo. Apie pasirašytus dokumentus sužinojo, kai gavo iš antstolės reikalavimus. Ieškovė pamiršo apie pasirašytus dokumentus, todėl net neprisiminė apie šiuos santykius su atsakovu. Ji pasitikėjo atsakovu, seserimi, pasirašydavo dokumentus. Ieškovė turi ekonominį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 2007 m. įgijo, dirbo 2003 m. pardavėja, paskui dirbo parduotuvės vedėja. Ieškovė neturėjo jokios naudos iš to, kad pasirašė tuos dokumentus, pasirašė siekdama padėti atsakovui. Tuo metu, kai pasirašinėjo, negalvojo, kad taip gali susiklostyti. Ji pažinojo atsakovą nuo 1993 m., vairuoja nuo 1995 m., automobilį pirko sau pati, iš pradžių turėjo VW, paskui skolino automobilį iš sesers, pirko kitus automobilius. Byloje dėl Automobilio defektų bylinėjosi faktiškai atsakovas, ji nedalyvavo tame procese. 2003 m. jos darbo užmokestis buvo 350 Lt, jai nereikėjo brangaus automobilio, ji neturėjo turto šiam automobiliui, ji nebūtų pajėgi įsigyti automobilio. Ieškovė nežinojo sutarčių teksto. Ieškovė nusprendė kreiptis į teismą 2018 m., nes ji paliudijo teisme atsakovo ir trečiojo asmens byloje, nuo tada prasidėjo ginčas, nagrinėjamas šioje byloje. Ieškovė pasirašydama dokumentus, nežinojo, kad įsipareigoja tais dokumentais atlikti kažkokias prievoles. Ji važiavo vieną kartą į notarų kontorą, notarė skaitė sutarties tekstą, ji perskaitė, bet atsakovas sakė, kad nereikia į tai kreipti dėmesio. Atsakovas nenorėjo rodyti savo turto, nes jis buvo susijęs su nusikaltėlių pasauliu. Ieškovė nežino, ar atsakovas buvo teistas. Atsakovas turėjo pravardę, jo elgesys leido daryti išvadą, kad jis susijęs su nusikaltėlių pasauliu. Sesuo turėjo savo turtą, registruotą Laisvės al., butą. Sesuo turėjo automobilį, periodiškai keitė tuos automobilius, atsakovas turėjo (naudojo) medžioklinį džipą. Prašymą civilinėje byloje ieškovė pasirašė atsakovo prašymu. Atsakymus notarei rašė advokatė, ji peržiūrėjo tuos atsakymus, 2016 m. Ji nesikreipė į teismą tuomet, nes ji nesiskolino pinigų, kreipėsi dabar, nes atsakovas pradėjo ją kaltinti. Ieškovė turėjo bute (duomenys neskelbtini), ji buvo kaimynais su atsakovu. Ieškovė pasirašė daug fiktyvių paskolos raštelių, kai atsakovui buvo reikalingi tokie rašteliai, ieškovė negavo iš to naudos, viską darė sesers šeimos labui. Ji pasirašinėjo atsakovo pateiktus dokumentus, nenorėdama gadinti santykių su sesers šeima. Ieškovė sužinojo apie paskolos sutartis 2016 m., kai notarė, antstolė atsiuntė raštus. Ieškovė nereikalavo iš atsakovo Automobilio, nes tai ne jos daiktas. Ieškovė gavo iš atsakovo žinutę su raginimu grąžinti skolą. Civilinėje byloje dėl Automobilio defektų ji neturėjo jokių bylinėjimosi išlaidų, ji nieko nemokėjo. Ieškovė pasirašė Taikos sutartį, apie procesą žinojo, nes pasakė apie tai atsakovas, kuris ir tvarkė viską. Ji pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu atsakovo ir trečiojo asmens namuose.

6.       Ieškovės atstovė advokatė D. I. V. palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovas pamatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminus ir tik tuomet kreipėsi į teismą. 2013 m. baigėsi paskolų sutarčių ginčijimo senaties terminai, bet tuo metu atsakovo ir trečiojo asmens šeimoje nebuvo problemų. 2016 m. vyksta byla dėl atsakovo ir trečiojo asmens bendrosios dalinės nuosavybės, jie susipyko, ieškovė liudijo toje byloje sesers V. Č. naudai. Ieškovė praleido bendrą terminą sutartims ginčyti, bet apie sutartis sužinojo 2016 m., nes sutarčių egzempliorių neturėjo. Ji sužinojo apie šias sutartis 2016. Ieškinio senatis praleista dėl svarbių priežasčių, nes buvo geri santykiai šeimoje, ir ji neskaitė sutarčių, pasirašė jas, norėdama padėti seseriai, jos vyrui. Natūralu, kad ji pasitikėjo atsakovu, santykiai buvo itin geri, pasirašė neskaitydama, todėl turi atsakyti dėl savo natūralių žmogiškų jausmų, normalių santykių. Dėl to terminas turi būti atnaujintas. Atsakovas nesudarė sutarčių su sugyventine, nes atsakovas turėjo tam tikrų peripetijų nusikalstamame pasaulyje. Perrašius turtą V. Č., jos turtas taip pat būtų patikrintas nagrinėjant baudžiamojoje byloje. Sugyventinės sesers turtu niekas nesidomėtų, bet atsakovas sudaro paskolų, įkeitimo sutartis, t. y. padaro viską, kad galėtų valdyti Automobilį. Ieškovės pajamos visada buvo labai mažos, todėl ji negalėjo skolintis didelius pinigus, žinodama, kad niekada negalės jų grąžinti, o atsakovas, žinodamas šias aplinkybes, niekada realiai neperduotų jai tokių pinigų. Ieškovė gaudama mažas pajamas neturėtų galimybės ir eksploatuoti bei prižiūrėti šį Automobilį. Ieškovė niekada nesinaudojo minėtu Automobiliu, visą laiką Automobilį naudojo atsakovas, kuris elgiasi nesąžiningai reikalaudamas skolos už jo nudėvėtą Automobilį, kurio ieškovė niekada nenaudojo. Ieškovė nuo 2007 m. naudojosi mažos vertės jos vardu pirktais automobiliais, dviejų automobilių jai nereikėjo.

7.       2020 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu atsakovas V. K. parodė, kad nesutinka su ieškiniu. Ieškovė žinojo visas aplinkybes nuo pradžių, t. y. nuo sutarčių pasirašymo momento. Ieškovės iniciatyva buvo pasirašytas Automobilio įkeitimo lakštas. Automobilis buvo naudojamas ieškovės, trečiojo asmens, kartais – atsakovo. Atsakovas prižiūrėjo šį Automobilį ieškovės prašymu, buvo pasirašytos atstovavimo sutartys. Tuo metu turėjo du automobilius M. B. ir M. P., jie buvo įrašyti jo vardu. Jis pradėjo gyventi su V. Č. nuo 2003 m. name. Kai V. Č. išvažiavo pas savo naują draugą, jis kreipėsi į ieškovę dėl skolos grąžinimo, parašęs raštelį, nes pradėjo abejoti, kad ieškovė grąžins skolą. 1999 m. namas buvo registruotas atsakovo vardu. Trečias asmuo V. Č. susiginčijo su policijos pareigūnais, išvažiuodama iš kiemo, įvyko konfliktas, jį išsikvietė į licencijavimo skyrių, pasakė, kad darys kratą dėl spirito. Dėl to buvo atvažiavę atlikti kratą, jis niekada nebuvo įtariamas, nebuvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo. Jis buvo teistas 1977 m., per Kalantos metines, už chuliganizmą. Santykiai su trečiuoju asmeniu pašlijo 2015 m., sužinojo, kad V. Č. pretenduoja į namą, surado naują draugą, kai buvo pirmas iškvietimas į policijos nuovadą. V. Č. parašė pareiškimą į policiją, kreipėsi į teismą. Atsakovas turėjo pinigų, nes pardavė Merkurijaus akcijas, sąskaitoje buvo apie pusę milijono, jis norėjo vystyti verslą, tada ieškovė paprašė paskolinti lėšų. Ieškovė norėjo pirkti dėvėtam automobiliui, nes tarp jos ir sesers vyksta konkurencija dėl to, kas turi geresnes sąlygas. Atsakovas tuo metu neturėjo poreikio įsigyti naują automobilį, nes turėjo du automobilius. Įkeitimo lakštas buvo pasirašytas atsakovui pradėjus iš ieškovo reikalauti skolos. Kai V. Č. išėjo, ieškovė atvažiuodavo pas atsakovą pasidomėti, kaip gyvena atsakovo ir trečiojo asmens vaikas, dėl skolų. Jis neturėjo būtinybės, kad skola būtų grąžinta, todėl primygtinai nereikalavo. Ginčo sutarčių sudarymo metu trečiajam asmeniui nebuvo reikalingas automobilis. Advokatas buvo šeimos advokatas, kuris tvarkė ir trečiojo asmens, ir ieškovės reikalus. Jis rengė dokumentus, kuriuose ieškovė perskaitydavo ir pasirašydavo. Pinigai pagal taikos sutartį buvo pervesta jam, kadangi ieškovė taip nusprendė, kad grąžins dalį skolos. Atsakovas žinojo, kad ieškovė pardavė du butus, nežinojo apie ieškovės pajamas. Jis paskolino pinigus ieškovei, nes ji buvo sesuo trečiojo asmens, N. S. skolino pinigus atsakovo broliui. Todėl jis paskolino ir ieškovei pinigus, žinodamas, kad ji turi butą kaip garantą. Atsakovas visą laiką vykdė Automobilio priežiūrą, nes ji sakė, kad nieko nesupranta. Ieškovė prašė, kad Automobilis būtų pastatytas atsakovo kieme, nes jis ten būtų saugesnis. Automobilis laikomas atsakovo kieme, kaip paskolos grąžinimo garantas, Automobilio draudimo sutartis sudarydavo ieškovė. Panaudos sutartis buvo sudaryta dėl to, kad buvo vykdomas verslas, atsakovo iniciatyva buvo atidaryta parduotuvė, kur dirbo ir V. Č., ir N. S., reikėjo važiuoti į Lenkiją pirkti juvelyrinių dirbinių. Atsakovo namas įsigytas dovanojimo sutarties pagrindu. Tuo metu, kai buvo įkeistas Automobilis, nes tuo metu kaip garantas buvo santykiai su V. Č.. Sutarties tekstą parengė juristas G. N., atsakovas atvežė ieškovei sutartis pasirašyti.

8.       Atsakovo atstovė advokato padėjėja Kristina Varanavičienė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Šioje byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovė neįrodė sandorius darančių negaliojančiais sąlygų, neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Vieninteliai įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo ieškinį, yra jos pačios paaiškinimai, kurie yra nenuoseklūs. Atsakovas savo vardu galėjo turėti ir turėjo registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam nebuvo poreikio įsigyti dar vieną transporto priemonę. A. A. įsigijimo metu turėjo teisėtas pajamas banko sąskaitoje, kurias išgrynino ginčo laikotarpiu. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė turėjo dalį pinigų Automobilio įsigijimui, nes pardavė butą, įsigijo kitą, padarė ten remontą. Atsakovas visada veikė, kaip ieškovės kreditorius, o ne kaip Automobilio savininkas. Ieškovės ir trečiojo asmens parodymai vertintini kritiškai, nes jie, bylą nagrinėjant skirtingos sudėties teismams, buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys. Nuo sandorių sudarymo praėjo daugiau kaip 15 metų, ieškovei buvo žinoma apie šioje byloje ginčijamus sandorius, ji pasirašė ginčijamas sutartis, todėl turėjo suprasti, kad tuo metu jos teisės yra pažeidžiamos. Ieškovė praleido ieškinio senatį, nenurodė svarbių priežasčių, kurioms esant šis terminas turi būti atnaujintas.

9.       Trečiasis asmuo V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su ieškiniu. Trečias asmuo pasiūlė pirkti automobilį, kai ji ir atsakovas gyveno kartu. Automobilis nebuvo pirktas V. Č. vardu, buvo baimė, kad tretieji asmenys gali atimti iš atsakovo pinigus už Merkurijaus akcijas. V. Č., pirkdama baldus, pamatė automobilį, pasakė, kad matė grąžų automobilį. Tuo metu atsakovas turėjo Mercedesą, dirbo direktoriumi, todėl jie pagalvojo, kad reikėjo naujo automobilio. Jie nuvažiavo, pažiūrėjo Automobilį, nusprendė jį nusipirkti. Jie pasiūlė ieškovei nusipirkti jai Automobilį, kad neprisikabintų mokesčių inspekcija buvo pasirašytos sutartys dėl Automobilio įsigijimo ieškovės vardu. Trečias asmuo pamatė ginčijamas sutartis savo byloje, ieškovė sakė, kad pasirašė dėl Automobilio įsigijimo, bet paskui kaip paaiškėjo, kad ji pati nesuprato dėl ko pasirašinėjo. Su pirktu Automobiliu grįžo atsakovas, jie susipyko dėl Automobilio spalvos, nes jam patiko kitos spalvos Automobilį. Ieškovei jokios lėšos nebuvo skolinamos, Automobilis visą laiką buvo (duomenys neskelbtini), ieškovė niekada nesėdo prie to Automobilio. Automobilio techninę priežiūrą vykdė atsakovas, vieną kartą V. Č., kai jis gulėjo ligoninėje. 2003 m. santykiai buvo puikūs tarp visų, nes ieškovė buvo atsakovo ir trečiojo asmens sūnaus krikšto motina, važiuodavo darbo reikalaus, motina gyveno Gulbių g., nes prižiūrėjo vaikus. Atsakovas nebuvo teistas, buvo daroma krata dėl spirito ieškojimo jo namuose tuo metu, kai buvo įsigytas ginčo Automobilis. Ji neturėjo konflikto su policijos pareigūnais, atsakovas buvo iškviestas į policiją dėl pardavimo kažko. Automobilis buvo įformintas ieškovės vardu dėl turto konfiskavimo baimės. Atsakovas pasiūlė ieškovei užrašyti Automobilį jos vardu, ji sutiko, mintis dėl Automobilio įsigijimo ir įrašymo ieškovės vardu kilo trečiajam asmeniui, atsakovas palaikė šią mintį. V. Č. turėjo automobilį, įregistruotą savo vardu, R. S., atsakovo vardu buvo įregistruotas senas Mercedesas. 2003 m. Automobilio pirkimo metu ieškovė neturėjo jokio automobilio, jai jis ir nebuvo reikalingas, nes dirbo netoli nuo namų, ją paveždavo kaimynas, ar trečias asmuo, ar atsakovas. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, arba jis turi būti atnaujintas. Atsakovui buvo pateiktas nurodymas nebendrauti su tam tikrais asmenimis, nuo 1997 m. iki 2003 m. atsakovas ir trečias asmuo turėjo teisėtą pajamų šaltinį, vykdė skaidrų verslą. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl sutarčių nuginčijimo dėl to, kad neturėjo jų egzempliorių, ji negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, todėl terminas turi būti atnaujintas.

10.       Atsakovė notarė L. V. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į bylos nagrinėjimą. Apie posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės jai buvo pranešta tinkamai (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

11.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė R. P. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Apie posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės jai pranešta tinkamai. 2020 m. sausio 16 d. teisme buvo gautas jos prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, kad ji neteiks atsiliepimo į ieškinį, nes neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

12.       2020 m. kovo 2 d. liudytojas R. B. parodė, kad jis yra N. S. kaimynas, draugas. Liudytojas žino, kad ieškovė turėjo problemų dėl skolos raštelių, susijusių su automobiliu Rexton, kuris priklausė ieškovės sesers šeimai. Liudytojas gyveno (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. iki 2016 m., name, kuriame gyveno ieškovė. Kai liudytojas atsikraustė ten, ieškovė neturėjo automobilio. Kai reikėdavo ieškovę pavežti, paskolinti jai automobilį, liudytojas paveždavo ieškovę, duodavo savo automobilį. Ji vėliau nusipirko savo automobilį BMW, paskui – Mercedesą (prieš 10 metų). Liudytojas nematė automobilio Rexton savo kieme  (duomenys neskelbtini). Liudytojas matė atsakovą per šventes, pažinojo jį kaip ieškovės sesers draugą. Atsakovas, ieškovės sesuo atvykdavo su Rextonu, automobilis buvo „bordo“ spalvos. Liudytojas niekada nematė ieškovės prie Rexton vairo. Ieškovė skolindavo iš liudytojo automobilį kartą į savaitę kelioms valandoms. Ieškovė dirbdavo vietoje, netoli namų, tai po darbo važinėdavo automobiliu buitiniais reikalais. Ieškovė minėjo, kad turi problemų dėl antstolių. Liudytojas dirbo prie namų, todėl jam nereikėjo automobiliu važiuoti į darbą, kai reikėjo – naudojosi valdišku automobiliu.

13.       2018 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu liudytojas E. D. parodė, kad jis pažįsta atsakovą, jie yra seni pažįstami, draugai, gyvena netoli vienas kito Aleksote. Liudytojas pažįsta ir ieškovę N. S., tai draugo buvusios sugyventinės sesuo. Liudytojas matė atsakovo namo kieme raudoną mašiną „Ssang Y. R.“. Šis automobilis buvo įsigytas atsakovo sugyventinės sesers 2003 m. rudenį. Liudytojas sužinojo apie šias aplinkybes iš atsakovo, kai užėjo rudenį į atsakovo namus, ten vyko šventė, dalyvavo atsakovas, jo sugyventinė, jos sesuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas pasakė, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį už skolintas lėšas. Tada N. S. pasigyrė, kad įsigijo automobilį. Tuo automobiliu pastoviai važinėjo N. S., liudytojas matė, kaip N. S. vežė atsakovą tuo automobiliu. Liudytojas matydavo automobilį gatvėje, prie parduotuvės, prasilenkdavo su juo. Atsakovo sugyventinė (duomenys neskelbtini) naudojosi automobiliu, jis stovėjo kieme (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. K.. Liudytojas matė, kaip  (duomenys neskelbtini) naudojosi automobiliu „Ssang Y. R.“. 2003 m. liudytojas gyveno taip pat Aleksote, gyveno ten su šeima, jis niekur tuo metu nedirbo. 2003 m. lankydavosi pas atsakovą kiekvieną savaitgalį, nes jie abu domisi karveliais. Liudytojas matė N. S., važinėjančią Aleksote automobiliu „Ssang Y. R.“, prie parduotuvės. Liudytojas matė, kad atsakovas važinėjo su mikro autobusiuku „Mercedes“ į darbą 2016-2017 m. Tuo metu, kai atsakovas gyveno su V. Č., jis važinėjo džipu „M. P.“. Atsakovas 2003 m. rudenį nerodė liudytojui automobilio įsigijimo dokumentų. Liudytojas žino, kad N. S. pirko automobilį už atsakovo skolintus pinigus. Liudytojas skolino pinigų iš atsakovo V. K. apie 1000-2000 Lt 2005 m., rimtos sumos neteko skolintis. Atsakovas turėjo lėšų pinigų skolinimui, jo turtinė padėtis buvo gera, jis skolino pinigų ne tik liudytojui, bet ir kitiems asmenims, nes vertėsi komercija.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 23 d. atsakovas V. K. ir Lietuvos, Airijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė UAB „“(duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 565 644 Lt. Pirkėjas įsipareigojo už šias akcijas atsiskaityti per 3 dienas, pervesdamas nurodytą sumą į AB „Vilniaus bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

15.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir abiejų šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2003 m. spalio 15 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė į bylą pateiktą Paskolos sutartį Nr. 1, kurioje nurodyta, jog Kreditorius (V. K.) perduoda Skolininkui (N. S.) pinigus, o Skolininkas juos priima ir įsipareigoja per šioje sutartyje numatytą laiką grąžinti tokią pat pinigų sumą. Šios paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad Kreditorius suteikia Skolininkui kreditą 25 000 Lt. Kredito suteikimo data – 2003 m. spalio 15 d., kredito atidavimo data – 2008 m. spalio 1 d. Šioje Paskolos sutartyje Nr. 1 ranka parašyta, kad ieškovė N. S. 25 000 Lt iš V. K. gavo 2003 m. spalio 15 d.

16.       2003 m. lapkričio 17 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė Paskolos sutartį Nr. 2, kurioje taip pat numatyta, kad Kreditorius (V. K.) perduoda Skolininkui (N. S.) pinigus, o Skolininkas juos priima ir įsipareigoja per šioje sutartyje numatytą laiką grąžinti tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutarties Nr. 2 1 punkte nurodyta, kad kreditorius suteikia skolininkui kreditą 36 000 Lt. Kredito suteikimo data – 2003 m. lapkričio 17 d., kredito atidavimo terminas – 2008 m. spalio 1 d. Šioje paskolos sutartyje ieškovė atskirai pasirašė po spausdintu tekstu „Aš, N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 36 000, - (trisdešimt šešis tūkstančius) litų iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gavau 2003 m. lapkričio 17 d.“.

17.       2003 m. lapkričio 19 d. Pažymos-sąskaitos Nr. 255373 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ieškovei nurodytą dieną automobilį „Ssang Y. R.“ už 108 000 Lt (31 278,96 Eur).

18.       Iš 2003 m. gruodžio 22 d. Vilniaus banko rašto Kauno valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyta, kad bankas pranešė inspekcijai apie tai, jog iš atsakovo V. K. einamosios litų sąskaitos AB Vilniaus banko Kauno filiale per 2001 m. spalio 22 d. – 2003 m. gruodžio 22 d. laikotarpį išmokėtos šios sumos: 2001 m. spalio 23 d. – 957 150 Lt, 2003 m. spalio 7 d. – 65 000 Lt, 2003 m. spalio 10 d. – 120 000 Lt, 2003 m. spalio 15 d. – 340 000 Lt.

19.       2004 m. kovo 2 d. sutartimi (toliau – ir Panaudos sutartis) ieškovė N. S. perdavė neatlygintinai valdyti ir naudotis Automobilį panaudos gavėjui – V. K., nurodydama, kad perduodama transporto priemonė („Ssang Y. R.“) priklauso jai. Panaudos sutarties 3 punkte ieškovė ir atsakovas susitarė, kad Panaudos sutartis sudaroma neapibrėžtam terminui. Panaudos sutarties 4 punktu ieškovė suteikė teisę atsakovui perduoti Automobilį naudotis trečiajam asmeniui be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo. P. P. sutarties 5 punktą atsakovui buvo suteikta teisė išvykti į užsienį su Automobiliu, būti Automobilio atstovu kelių policijoje, draudimo įstaigoje, muitinėse, VĮ „Regitra“, atlikti Automobilio techninę apžiūrą. Ši sutartis buvo patvirtina notarės L. V. 2004 m. kovo 2 d.

20.       2004 m. kovo 8 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė Skolų suderinimo sutartį, kurioje nurodė, kad ieškovė skolinga atsakovui 25 000 Lt pagal 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį ir 36 000 Lt pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartį; bendra skolininkės skola kreditoriui šios sutarties pasirašymo dieną – 61 000 Lt (Skolų suderinimo sutarties 1 punktas). Skolų suderinimo sutarties 3 punkte šalys sutarė, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos sutarties šalys laiko, jog kreditorius (V. K.) paskolino, o skolininkas (N. S.) pasiskolino ir šios sutarties 1 punkte nurodytais terminais gavo iš kreditoriaus 61 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. spalio 1 d. Skolų suderinimo sutarties 4 punktu ieškovė įsipareigojo artimiausiu metu užtikrinti kreditoriui turimos prievolės įvykdymą, įkeisdama kreditoriui nuosavą turtą. Skolų suderinimo sutarties 5 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad nuo Skolų suderinimo sutarties pasirašymo momento laiko, jog 2003 m. spalio 15 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartys neteko galios nuo 2004 m. kovo 8 d. ir negali būti pateiktos kaip dokumentas pagrindžiantis skolininko įsiskolinimą kreditoriui. Skolų suderinimo sutarties 6 punkte susitarta, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos šalys patvirtina, jog šį Skolų suderinimo sutartis yra vienintelis dokumentas, pagrindžiantis skolininko įsiskolinimą kreditoriui, kuris gali būti pateiktas visais reikiamais atvejais kaip skolos patvirtinimas.

21.       2004 m. balandžio 29 d. atsakovė notarė L. V. patvirtino Automobilio Įkeitimo lakštą, kuriame nurodyta, kad skolininkė yra N. S., kreditorius – V. K., įkeitimo objektas – lengvasis automobilis „SSANG YONG REXTON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo objekto savininkas – N. S., įkeitimo užtikrinta prievolė – 2004 m. kovo 8 d. rašytinė skolų suderinimo sutartis, prievolės dydis – 61 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas. Įkeitimo lakšto pastabose buvo nurodyta, kad šalys susitaria, jog įkeista transporto priemone įkeitimo metu naudosis ir už ją bus atsakingas kreditorius, kuriam tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Įkeitimas buvo įregistruotas Hipotekos registre 2004 m. gegužės 3 d. atsakovo V. K. pareiškimu.

22.       Iš 2004 m. spalio 21 d. pažymos-sąskaitos Nr. 0400200 matyti, kad atsakovas įsigijo iš L. B. firmos „M. P.“ už 9800 Lt. 2005 m. birželio 11 d. pažymos-sąskaitos Nr. 029397 duomenimis atsakovas pardavė G. K. automobilį M. B. už 500 Lt.  

23.       Iš šalių ir trečiojo asmens V. Č. paaiškinimų nustatyta, kad ginčo Automobilis buvo nupirktas su defektais, todėl Kauno apygardos teisme ieškovės vardu buvo paduotas ieškinys. Ieškovė paaiškino, kad Kauno apygardos teisme ją atstovavo šeimos draugas advokatas G. N., kuris rengė visus dokumentus, susijusius su Automobilio įsigijimu. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas V. K. teismo posėdžio metu. Šalys patvirtino, kad su Automobilio pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėja UAB „N. B.“ buvo pasirašyta taikos sutartis. Iš byloje pateiktos 2008 m. vasario 5 d. taikos sutarties matyti, kad UAB „N. B.“ ir ieškovė pasirašė susitarimą, pagal kurį nusprendė užbaigti ginčą dėl Automobilio defektų taikiai; kad dėl Automobilio trūkumų UAB „N. B.“ įsipareigoja sumažinti Automobilio „Ssang Y. R.“, pirkto pagal sąskaitą Nr. 255373, pardavimo kainą 20 000 Lt. UAB „N. B.“ šią sumą (20 000 Lt) ieškovės prašymu įsipareigojo pavedimu sumokėti į V. K. sąskaitą iki 2008 m. vasario 7 d., nurodant, kad moka N. S.. Taikos sutarties 4 punktu ieškovė įsipareigojo atsiimti ieškinį, pareikštą Kauno apygardos teisme. P. T. sutarties 6 punktą susitarta, kad Automobilis lieka ieškovės nuosavybėje.

24.       Kauno

25.       Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. pažymos civilinėje byloje Nr. e2-1221-886/2016 nustatyta, kad ieškovė N. S. buvo apklausta liudytoja civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. (šios bylos trečiojo asmens) ieškinį atsakovui V. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo.

26.       2016 m. rugsėjo 13 d. prašymu atsakovas V. K. kreipėsi į notarę L. V. prašydamas išsiųsti pranešimą skolininkei N. S. ir įstatymų nustatyta tvarka atlikti vykdomąjį įrašą dėl 17 666,82 Eur skolos. 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešimu skolininkui atsakovė notarė L. V. pasiūlė ieškovei sumokėti 17 666,82 Eur skolą (61 000 Lt) per 20 dienų nuo pranešimo gavimo dienos ir apie prievolės įvykdymą pranešti raštu Kauno m. 15-ajam notarų biurui arba pateikti duomenis dėl įkeitimo kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pranešimu ieškovė buvo įspėta, kad neatlikus šių veiksmų per nustatytą terminą, bus atliktas vykdomasis įrašas.

27.       2016 m. spalio 3 d. pranešimu ieškovė informavo notarę L. V., kad ji gavo notarės pranešimą 2016 m. rugsėjo 19 d., kad atsakovo V. K. reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovė nurodė, kad Skolų suderinimo sutartis yra dėl akių sudarytas sandoris, kuriuo ieškovė ir atsakovas nesiekė sukurti jokių pasekmių, bet siekė pridengti kitą sandorį, t. y. atsakovo automobilio „Ssang Y. R.“ įsigijimą. Ieškovė nurodė, kad neskolino iš atsakovo jokių pinigų, nepirko jokio automobilio.

28.       2017 m. spalio 25 d. prašymu atsakovas kreipėsi į notarę L. V., prašydamas išsiųsti N. S. notarės patvirtintą įkeitimo sandorį bei įstatymų nustatyta tvarka atlikti vykdomąjį įrašą pagal nurodytą kreditorinį dokumentą dėl 17 666,82 Eur skolos, nes ši skola dar nesumokėta. 2017 m. spalio 25 d. pranešimu skolininkui atsakovė notarė L. V. pasiūlė ieškovei sumokėti 17 666,82 Eur skolą (61 000 Lt) per 20 dienų nuo pranešimo gavimo dienos ir apie prievolės įvykdymą pranešti raštu Kauno m. 15-ajam notarų biurui arba pateikti duomenis dėl įkeitimo kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pranešimu ieškovė buvo įspėta, kad neatlikus šių veiksmų per nustatytą terminą, bus atliktas vykdomasis įrašas. 2017 m. lapkričio 6 d. ieškovė pranešė notarei, kad gavo jos 2017 m. spalio 25 d. pranešimą 2017 m. spalio 30 d., kad V. K. reikalavimas nepagrįstas. Ieškovė šiame atsakyme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir 2016 m. spalio 3 d. pranešime notarei (sprendimo 27 punktas), papildomai buvo nurodyta, kad V. K. elgiasi nesąžiningai ir dėl to, jog nori nepagrįstai praturtėti, nes jis yra gavęs iš reikalaujamos sumos 20 000 Lt.

29.        2017 m. lapkričio 21 d. prašymu atsakovas dar kartą kreipėsi į notarę L. V. su analogišku prašymu, tačiau prašė atlikti vykdomąjį įrašą dėl 11 874,42 Eur (41 000 Lt) sumos. Notarė 2017 m. lapkričio 21 d. pranešimu N. S. pasiūlė ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo sumokėti 11 874,42 Eur ir apie prievolės įvykdymą pranešti notarei ar pateikti notarei duomenis dėl įkeitimo kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Iš 2017 m. gruodžio 1 d. ieškovės pranešimo notarei L. V. nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 29 d. ieškovei buvo įteiktas notarės 2017 m. lapkričio 21 d. pranešimas dėl V. K. reikalavimo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovė šiame atsakyme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir 2017 m. lapkričio 6 d. atsakyme (sprendimo 28 punktas).

30.       2017 m. gruodžio 13 d. notarė L. V. atliko vykdomąjį įrašą dėl 11 874,42 Eur išieškojimo iš ieškovės N. S. atsakovo V. K. naudai. 2017 m. gruodžio 13 d. prašymu atsakovas kreipėsi į antstolės R. P. kontorą, prašydamas priimti vykdyti 2017 m. gruodžio 13 d. notarės L. V. vykdomąjį įrašą, išieškoti iš N. S. 11 874,42 Eur. 2017 m. gruodžio 15 d. raginimu antstolė R. P. paragino ieškovę N. S. per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 11 925,81 Eur skolos ir 155,17 Eur vykdymo išlaidų. 2018 m. vasario 22 d. ieškovė padavė teismui ieškinį dėl Paskolų sutarčių, Skolų suderinimo sutarties, Įkeitimo lakšto nuginčijimo.

31.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktais duomenimis ieškovė N. S. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. spalio 2 d. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos buvo apie 392-480 Lt į mėnesį. Laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 3 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. ieškovė dirbo E. K. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ ir jos mėn. pajamas 2002 m. sudarė apie 428,90 Lt į mėn., 2003 m. – apie 437,07 Lt į mėn., 2004 m. – apie 575,34 Lt į mėn. AB „Swedbank“ 2018 m. gegužės 22 d. pažymos duomenimis ieškovė neturėjo AB Swedbank sąskaitų laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. AB SEB bank 2018 m. birželio 1 d. pažymos duomenimis laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. lėšų įskaitymo į ieškovės sąskaitą AB SEB banke nebuvo.

32.       Ieškovė įregistruota VĮ Regitra kaip automobilių savininkė: nuo 2003 m. lapkričio 29 d. – „S. Y., Rexton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. kovo 2 d. iki 2007 m. balandžio 27 d. – „BMW, 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. vasario 15 d. – „M. B., A190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. balandžio 25 d. – „Toyota, RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė skirtingais laikotarpiais buvo kelių butų savininkė: nuo 1995 m. lapkričio 8 d. iki 1997 m. birželio 4 d. – buto Kaune, Laisvės al. 63-3, savininkė dovanojimo sutarties pagrindu, butas buvo parduotas pagal Pirkimo-pardavimo sutartį už 44 000 Lt; nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2003 m. lapkričio 26 d. – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke (butas įgytas už 20 000 Lt pagal pirkimo-pardavimo sutartį, parduotas už 15 000  Lt); nuo 1997 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė dovanojimo sutarties pagrindu. Ieškovė yra išsituokusi nuo 1999 m. gruodžio 8 d.

33.       VĮ Regitra esančiais duomenimis atsakovas V. K. buvo įregistruotas kaip savininkas šių automobilių: nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2005 m. birželio 11 d. – „M. B., 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. spalio 22 d. iki 2017 m. balandžio 16 d. – „Mitsubishi, Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas nuo 2004 m. kovo 2 d. registruotas kaip „S. Y., Rexton“ naudotojas.

34.       Ieškovė siekia nuginčyti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (pažymą-sąskaitą), su ja susijusias Paskolų sutartis, Skolų suderinimo sutartį, Automobilio įkeitimo lakštą ir notarės atliktą vykdomąjį įrašą dėl 11 925,81 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai tuo pagrindu, kad Automobilio pirkimo-pardavimo sandoris iš dalies buvo apsimestinis, o Paskolų sutartys ir Skolų suderinimo sandoris, Automobilio įkeitimas buvo tariami sandoriai, sudaryti tik dėl akių. Ieškovė grindžia savo poziciją tuo, kad ji niekada neturėjo ketinimų įsigyti prabangų automobilį, niekada neturėjo lėšų prabangaus automobilio įsigijimui, kad ginčo Automobilį iš tikrųjų įsigijo atsakovas, o ji sutiko pasirašyti ginčijamus sandorius, siekdama padėti jo ir sesers (atsakovo buvusios sugyventinės) V. Č. šeimai. Ieškovės teigimu, atsakovas siekė paslėpti savo turtą, kadangi bijojo, kad gali netekti jo dėl sąsajų su nusikalstamu pasauliu.

35.       Atsakovas neigia ieškovės nurodomas aplinkybes, patvirtindamas iš esmės ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad Automobilis visą laiką nuo jo įsigijimo stovėjo jo namo kieme, kad Automobiliu naudojosi ir jis. Atsakovas nurodo, kad daugiausiai Automobiliu naudojosi pati ieškovė ir jo buvusi sugyventinė, t. y. ieškovės sesuo V. Č.. Jis naudojosi Automobiliu siekdamas padėti pačiai ieškovei, kuri būdama išsiskyrusi negalėjo atlikti visų veiksmų, reikalingų tinkamai automobilio priežiūrai ir eksploatavimui.

36.       Kauno

D. P. sutarčių, Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, Skolų suderinimo sutarties ir Įkeitimo lakšto atitikties teisės aktų reikalavimams

37.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 45 punktas).

39.       Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 36 punktas).

40.       Tik dėl akių sudarytas sandoris, kai šalys siekia sukurti regimybę, kad jos realiai įgyvendina teises ir vykdo pareigas pagal šį sandorį, nereiškia, kad šalys jį įvykdė. Siekdami konstatuoti, kad ginčijamas sandoris yra tariamasis, teismai pirmiausiai turi aiškintis ne tik sutarties tekstą, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 38 punktas).

41.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 48 punktas).

42.       Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 49 punktas).

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant sandorių apsimestinumą pažymėta ir tai, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 20 punktas).

44.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl simuliacinių (tariamų, apsimestinių) sandorių, vertina ieškovės ir atsakovo pasirašytas sutartis kompleksiškai su ieškovės sudaryta Automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi (sprendimo 43 punktas).

45.       Nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens V. Č. paaiškinimus, reikšminga tai, kad juos visus 2003-2015 m. siejo artimi, pasak jų, giminystės ryšiams prilyginami santykiai. Atsakovas ir trečias asmuo V. Č. minėtu laikotarpiu gyveno kartu, augino bendrą sūnų, ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens V. Č. vaiko krikšto motina. Ieškovė, atsakovas ir trečias asmuo V. Č. patvirtino, kad jų santykiai nurodytu laikotarpiu buvo grįsti pasitikėjimu. Visi nurodyti asmenys pripažino, kad daugelį teisinių reikalų jiems padėdavo spręsti teisininkas (advokatas) G. N., ruošęs šioje byloje ginčijamų Paskolos sutarčių, Skolų suderinimo sutarties tekstus. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, būdama gana jauna (palyginus su atsakovu), palaikydama artimus pasitikėjimu grįstus santykius su atsakovu ir savo seserimi (trečiuoju asmeniu) V. Č., galėjo pasirašyti advokato paruoštus dokumentus, nesigilindama į jų turinį ir šių dokumentų pasirašymo pasekmes. O ieškovės pasirašyti dokumentai buvo parengti advokato taip, kad vėliau nekiltų abejonių dėl ieškovės ir atsakovo sutartinių santykių realumo, todėl natūralu, kad ieškovei šiuo metu yra sudėtinga įrodyti sandorių neteisėtumą.

46.       Teismas, nustatęs šio sprendimo 45 punkte nurodytas aplinkybes, vertindamas šalių ir trečiojo asmens V. Č. parodymus, vadovaujasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsiradusiomis po Paskolos sutarčių, Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, Skolų suderinimo sutarties ir Įkeitimo lakšto sudarymo. Teismo nuomone, būtent šios aplinkybės nagrinėjamu atveju gali geriausiai įrodyti ieškovės ir atsakovo valią dėl šioje byloje ginčijamų sandorių sudarymo (sprendimo 42 punktas).

47.       Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad Automobilis nuo pat jo įsigijimo 2003 m. pabaigoje buvo laikomas atsakovo namo kieme, juo naudojosi ir atsakovas, ir trečias asmuo V. Č.. Tai iš esmės netiesiogiai patvirtino ir liudytojo R. B. parodymai apie tai, kad jis niekada nematė ieškovės už ginčo Automobilio vairo, šis automobilis niekada nebuvo laikomas ieškovės ir liudytojo namo kieme. Liudytojo E. D. parodymai apie tai, kad jis matė, kaip Automobiliu naudojosi ir N. S., nepaneigia to, kad Automobiliu daugiausiai naudojosi atsakovas su sugyventine V. Č.. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas matė Automobilį, vairuojamą N. S. tik Aleksote, t. y. ten, kur gyveno atsakovas ir liudytojas. Be to, liudytojo E. D. parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, kad jis labai gerai prisiminė, kaip 2003 m. rudenį atsakovo namuose buvo švenčiamas naujo automobilio įsigijimas N. S. vardu, bet neprisimena, konkrečių švenčių, buvusių atsakovo šeimoje pavyzdžiui 2010 m. rudenį, nors neneigia, kad dalyvavo ir tose šventėse. Liudytojas E. D. paaiškino teismui, kad jis skolinosi pinigus iš atsakovo, todėl, teismo nuomone, jis galėjo duoti atsakovui palankius parodymus, ir siekdamas negadinti jam naudingų santykių su atsakovu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

48.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (žr. sprendimo 19-21 punktus) nustatyta, kad neužilgo po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovės vardu, t. y. nepraėjus pusei metų, šalys pasirašo 2004 m. kovo 2 d. Automobilio Panaudos sutartį, 2004 m. balandžio 29 d. Automobilio įkeitimo lakštą, patvirtintus notaro biure. Šiais notaro biure patvirtintais sandoriais ieškovė perduoda atsakovui beveik visas teises, kurias turi Automobilio savininkas: leidžia savo vardu nupirktą brangų automobilį perduoti tretiesiems asmenims be jos sutikimo, važiuoti į užsienį, būti atstovu kelių policijoje, draudimo bendrovėse, VĮ Regitra, atliekant techninę apžiūrą. Įkeitimo lakšto pastabose šalys nurodo, kad Automobilis perduodamas naudojimui atsakovui kaip 61 000 Lt skolos grąžinimo garantas. Ieškovė, pasirašiusi Automobilio įsigijimo dokumentus, tą pačią dieną kai pasirašo Skolų suderinimo sutartį, įregistruoja savo vardu kitą automobilį „BMW, 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė turėjo ir naudojo automobilį BMW, vėliau Mercedes, t. y. tuos automobilius, kurie yra įregistruoti ieškovės vardu VĮ Regitra (sprendimo 32 punktas).

49.       Nustatytos aplinkybės (sprendimo 48 punktas) patvirtina, kad ieškovė faktiškai pati niekada nesinaudojo ginčo Automobiliu kaip jo savininkė ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nelogiška tai, kad ieškovė, įsigijusi savo vardu brangų Automobilį, konkuruodama su savo seserimi (kaip nurodo atsakovas), laikytų tą Automobilį sesers sugyventinio namo kieme, leistų seseriai ir jos sugyventiniui naudotis jai priklausančiu prabangiu automobiliu, perleistų atsakovui (sesers sugyventiniui) visas valdymo teises Panaudos sutarties pagrindu, įkeistų Automobilį atsakovui kaip savo skolos garantą, o pati važinėtų „BMW“. Kritiškai vertintini ir atsakovo paaiškinimai, kad Automobilis stovėjo jo namo kieme ir buvo perduotas jam Panaudos sutarties pagrindu tik dėl to, kad taip buvo siekiama palengvinti ieškovei Automobilio eksploatavimą, nes ieškovė yra išsiskyrus. Ieškovės vardu nuo 2004 m. yra registruota daugiau automobilių, tačiau atsakovas nėra nurodytas kaip šių automobilių naudotojas (kaip ginčo Automobilio registracijos atveju). Todėl teismas laiko neįrodytu atsakovo teiginį, kad ginčo Automobilis buvo perduotas jam Panaudos sutarties pagrindu tik dėl ieškovės patogumo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

50.       Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad bylos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė iš tikrųjų nesiekė įsigyti Automobilio savo nuosavybėn. Byloje nėra ginčo dėl to, kad už Automobilį buvo sumokėta atsakovo lėšomis, tačiau atsakovas teigia, kad jis paskolino ieškovei 61 000 Lt Automobilio įsigijimui. Atsakovas savo poziciją grindžia ginčijamomis rašytinėmis Paskolos sutartimis, Skolų suderinimo sutartimi bei notarės patvirtintu Automobilio įkeitimo lakštu. Ieškovė teigia, kad šios sutartys buvo pasirašytos dėl to, kad ji aklai pasitikėjo atsakovu ir seserimi – trečiuoju asmeniu V. Č..

51.       Teismas, kompleksiškai vertindamas per pusmetį (t. y. nuo 2003 m. lapkričio 19 d. iki 2004 m. balandžio 29 d.) sudarytas Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, Paskolos sutartis, Skolų suderinimo sutartį ir Įkeitimo lakštą, nustatęs, kad Automobilis buvo įgytas už atsakovo lėšas, kad neužilgo po jo įsigijimo Automobilis buvo perduotas atsakovo ir su juo gyvenančio trečiojo asmens V. Č. dispozicijai, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog tikrasis Automobilio įgijėjas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. buvo atsakovas V. K., o ne ieškovė.  

52.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovui buvus tikrajam ginčo Automobilio įgijėjui, nebuvo ieškovės poreikio skolintis iš atsakovo 61 000 Lt Automobilio, kurio ji neketina naudoti, įsigijimui. Juo labiau, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės mėnesio pajamos minėtu laikotarpiu (t. y. 2000-2004 m.) buvo per mažos, kad ji galėtų per 4 metus (iki 2008 m. spalio mėn.) sumokėti atsakovui 61 000 Lt paskolą, nors ir be procentų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

53.       Nors nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovas buvo susijęs su nusikalstamu pasauliu, kad jis turėjo kažkokių problemų su mokesčių inspekcija ar su policija, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas neturėjo poreikio sudaryti tariamų ar apsimestinių sandorių. Atsakovas galėjo įsigyti Automobilį už 108 000 Lt ieškovės vardu tik dėl jam vienam suprantamų priežasčių ir motyvų. Byloje yra 2003 m. gruodžio 22 d. AB Vilniaus banko raštas Kauno valstybinei mokesčių inspekcijai dėl didelės apimties lėšų igryninimo iš jo sąskaitos. Gali būti, kad atsakovas minėtu laikotarpiu turėjo kažkokių neišspręstų klausimų su mokesčių inspekcija. Tačiau šiuo konkrečiu atveju neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant klausimą dėl sandorių teisėtumo. Ši išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad sandorių sudarymo motyvas yra tik vienas iš eilės kriterijų, kuriuos reikia įvertinti sprendžiant klausimą dėl sandorių teisėtumo (sprendimo 40 punktas).

54.       Teismo vertinimu, šioje byloje esminės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad Paskolos sutartys, Skolų suderinimo sutartis ir Įkeitimo lakštas buvo tariami sandoriai, o Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinė, yra tai, kad: pirma, ieškovei įsigijus Automobilį savo vardu už atsakovo lėšas, nepraėjus net pusei metų, Automobilis buvo perduotas Panaudos sutarties pagrindu atsakovui; antra, Automobilis nepraėjus pusei metų po jo įsigijimo ieškovės vardu buvo įkeistas atsakovui ir perduotas jo naudojimui kaip garantija; trečia, ieškovė, įkeitusi ir perdavusi naudojimui atsakovui brangų Automobilį, pati važinėjo „BMW“; ketvirta, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas reikalavo iš ieškovės skolos grąžinimo iki santykių su V. Č. pabaigos 2015 m. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė įrodė, jog tikrasis Automobilio pirkėjas pagal 2003 m. lapkričio 19 d. pažymą-sąskaitą buvo atsakovas. Todėl yra CK 1.87 straipsnyje nurodyti pagrindai pripažinti Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties dalį (dėl pirkėjo) apsimestine.

55.       Byloje nustačius, kad tikrasis Automobilio pirkėjas buvo V. K., laikomi neįrodytais atsakovo parodymai, jog jis perdavė (paskolino) ieškovei 61 000 Lt pagal Paskolos sutartį Nr. 1, Paskolos sutartį Nr. 2, Skolų suderinimo sutartį Automobilio įsigijimui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovei buvo būtina 61 000 Eur suma kitiems nei Automobilio įsigijimo poreikiams ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Todėl nors ieškovė ir pasirašė Paskolos sutartyse, Skolų suderinimo sutartyje, kad gavo iš atsakovo 61 000 Lt, teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, jog šie pinigai realiai buvo perduoti ieškovei. Todėl laikytina, kad Paskolos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2, Skolų suderinimo sutartis ir Automobilio įkeitimo lakštas buvo tariami sandoriai, nes šie sandoriai realiai neįvyko (sprendimo 39 punktas). Atsakovas neperdavė ieškovei 61 000 Lt, ieškovei neatsirado pareiga grąžinti minėtų lėšų, todėl nebuvo pagrindo ir užtikrinti prievolės įvykdymą įkeičiant kažkokį turtą (šiuo atveju Automobilį).

56.       Byloje nagrinėjamu atveju galima išvada, kad ginčijami sandoriai buvo bendras ieškovės ir atsakovo melas, siekiant pridengti atsakovo Automobilio įsigijimą už jam priklausančias lėšas. Tai, kad Paskolos sutartyse, Skolų suderinimo sutartyje, Įkeitimo lakšte ieškovė patvirtindavo, kad paėmė iš atsakovo 61 000 Lt paskolą savaime nereiškia, kad taip ir buvo (sprendimo 38 punktas). Ieškovės kas mėnesį gaunamų pajamų dydis, aplinkybė, kad automobilis iš esmės nebuvo jai reikalingas darbo poreikiams, šalių elgesys po ginčijamų sandorių sudarymo, leidžia daryti išvadą, kad ginčijamu Automobiliu pirkimo-pardavimo sandoriu iš tikrųjų buvo siekiama įsigyti Automobilį atsakovui. Paskolų sutartys, Skolų suderinimo sutartis ir Įkeitimo lakštas realiai neturėjo jokių padarinių ieškovei, jais buvo siekiama padaryti labiau įtikinamą Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ieškovės vardu. Šalims sudarius ginčijamus sandorius ieškovei realiai neatsirado jokių teisių ir pareigų iki tol, kol tarp atsakovo ir trečiojo asmens V. Č. nekilo civilinis ginčas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

57.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, sudariusi Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjusi už Automobilį atsakovo pinigais, po pusmečio perdavusi Automobilį atsakovui naudoti neterminuotai, bei įkeitusi Automobilį atsakovo naudai, neketino įgyti iš Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kylančių teisių ir pareigų. Ieškovė nesinaudojo Automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi jai suteiktomis teisėmis valdyti, naudoti ir disponuoti Automobiliu. Panaudos sutartis ir Įkeitimo lakštas sudarė sąlygas valdyti, naudoti ir disponuoti Automobiliu atsakovui. Atsakovas po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo priėmė objektą (ginčo Automobilį), jį valdė ir naudojosi juo. Todėl laikytina, kad yra CK 1.87, 1.86 straipsnyje nurodytos aplinkybės pripažinti ginčijamus sandorius neteisėtais.

58.        Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl sandorių nuginčijimo, toliau pasisako dėl ieškinio senaties taikymo / netaikymo pareikštiems ieškovės reikalavimams.

Dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės reikalavimams dėl sandorių nuginčijimo

59.       Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

60.       Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys)

61.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 60 punktas).

62.       Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 69 punktas).

63.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 52 punktas).

64.       Įstatymu nustatytu sutartinių teisinių santykių reglamentavimu siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių (civilinės apyvartos) stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl sandoriai gali ir turi būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai byloje neabejotinai įrodyta, jog nagrinėjami santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas ir jais iš esmės pažeidžiami viešieji ar privataus asmens, kurio teises ar teisėtus lūkesčius pažeidžia sandoris, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 67 punktas).

65.       Apsimestinės sutarties atveju, kai šalys sudaro sutartį, sąmoningai sutardamos, kad išoriškai sudaryta sutartis sukurs kitokias teisines pasekmes, nei šalys iš tiesų siekė, pirmenybė teikiama tikriesiems šalių ketinimams ir taikytinos paslėptą sandorį reglamentuojančios taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, sprendžiant dėl apsimestiniu sandoriu sukurtų padarinių ir pažeistų teisių gynybos, pirmenybė teiktina ne sutarties šalių, kurios sudarydamos apsimestinį sandorį elgėsi nesąžiningai, o trečiųjų asmenų, kurie elgėsi sąžiningai ir pasikliovė išoriškai sudarytu sandoriu, jo sukuriamomis pasekmėmis. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sąžiningumas – reikalauja ginti sąžiningų asmenų teises ir interesus. Sąžiningi asmenys negali nukentėti dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų (CK 1.5 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 70 punktas).

66.       Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 74 punktas).

67.       Šioje byloje ieškovės atstovė advokatė D. I. V., trečiasis asmuo V. Č. iš esmės pripažino aplinkybę, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminus dėl Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties dalies, Paskolų sutarčių, Skolų suderinimo sutarties, Įkeitimo lakšto pripažinimo negaliojančiais. Tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė aiškino, jog neturėjo ginčijamų sutarčių egzempliorių, todėl negalėjo tinkamai apginti savo teises, nes nežinojo ginčijamų sutarčių turinio, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinio senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo 2015 m. ar vėliau. Ieškovė sudarė ginčijamus sandorius, būdama pilnamete, dirbdama vadybininke parduotuvėje, po ginčijamų sutarčių sudarymo įgijo ekonominį išsilavinimą, pirko-pardavė kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, todėl darytina išvada, kad turėjo patirties turto pirkimo-pardavimo srityje. Ieškovė žinojo / turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą sudarydamas neegzistuojančius sandorius, nes ji patvirtino, jog pasirašė šioje byloje ginčijamus sandorius, Panaudos sutarties, Įkeitimo lakšto sudarymo metu notarės kontoroje jai buvo išaiškintos sandorių pasekmės. Tai, kad ieškovė nerūpestingai ir lengvabūdiškai tikėjosi, jog tarp jos ir atsakovo sudaryti sandoriai realiai nebus vykdomi, nesudaro pagrindo skaičiuoti ieškinio senaties terminų ne nuo ginčijamų sandorių pasirašymo dienos, o nuo atsakovo reikalavimo grąžinti tariamą skolą.

68.       Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis apie ginčijamų sandorių pasirašymo datas, nustato, kad ieškovė suprato / turėjo suprasti apie jos teisių pažeidimą (neegzistuojančią prievolę priimti Automobilį kaip nauja savininkė, sumokėti atsakovui 61 000 Lt tariamą paskolą iki 2008 m. spalio mėn.) ginčijamų sutarčių sudarymo dieną. Todėl ieškinio senatis dėl reikalavimo Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties dalį pripažinti apsimestiniu sandoriu skaičiuotinas nuo 2003 m. lapkričio 19 d., dėl Paskolos sutarties Nr. 1 pripažinimo tariamu sandoriu - nuo 2003 m. spalio 25 d., dėl Paskolos sutarties Nr. 2 – nuo 2003 m. lapkričio 17 d., dėl Skolų suderinimo sutarties – nuo 2004 m. kovo 8 d., dėl Įkeitimo lakšto – nuo 2004 m. balandžio 29 d.

69.       Įstatyme numatytas bendras ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams dėl Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia baigėsi 2013 m. lapkričio 19 d., dėl Paskolos sutarties Nr. 1 pripažinimo tariamu sandoriu – 2013 m. spalio 25 d., dėl Paskolos sutarties Nr. 2 – 2013 m. lapkričio 17 d., dėl Skolų suderinimo sutarties – 2014 m. kovo 8 d., dėl Įkeitimo lakšto – 2014 m. balandžio 29 d. Ieškovė padavė teismui ieškinį 2018 m. vasario mėn. todėl konstatuojama, kad ieškovė praleido ieškinyje nurodytų sandorių ginčijimo senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis)

70.       Ieškovės atstovei prašant atnaujinti praleistus ieškinio senaties terminus, teismas vadovaujasi šiomis reikšmingomis aplinkybėmis: ieškovės ir atsakovės santykiai iki 2015 m. buvo labai geri ir grįsti pasitikėjimu. Byloje nėra įrodymų, kad iki 2015 m. atsakovas kada nors reikalavo iš ieškovės vykdyti jų sudarytus tariamus paskolos sandorius. Ieškinio senaties termino eigos metu atsakovas nereiškė ieškovei jokių reikalavimų dėl tariamų skolų grąžinimo ir vykdė realiai sudarytą Automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. naudojo, valdė ginčo Automobilį iš esmės kaip jo savininkas. Ieškinio senaties termino eigos metu, ieškovė turėdama žinoti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia jos teises, nesikreipė į teismą dėl jų nuginčijimo dėl to, jog pasitikėjo atsakovu, kurį pažinojo daugiau nei 10 metų. Teismo nuomone, tas pasitikėjimas buvo pagrįstas, kadangi ieškovė yra atsakovo ir jo buvusios sugyventinės V. Č. sūnaus krikšto motina, palaikė glaudžius santykius ir su atsakovu, ir su trečiuoju asmeniu V. Č., kurį laiką jie dirbo kartu.

71.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas iki 2015 m. palaikė ieškovės įsitikinimą tuo, kad ji nėra įsipareigojusi nei pagal Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nei pagal Paskolų sutartis, Skolų suderinimo aktą ir Įkeitimo lakštą. Toks atsakovo elgesys leido ieškovei tikėtis, kad jis niekada nepareikalaus iš jos lėšų, kurių niekada ir nebuvo paskolinęs. Sprendžiant klausimą dėl to, ar ši aplinkybė yra svarbi atnaujinant ieškinio senaties terminus, reikšminga tai, jog byloje nenustatyta, kad ginčijami sandoriai būtų susiję su kažkokių trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis, ir ginčo sandorių pripažinimas apsimestiniais ir tariamais pažeistų sąžiningų trečiųjų asmenų teises ir pareigas. Todėl nepripažinus atsakovo elgesio iki 2015 m. svarbia priežastimi, dėl kurios ieškinio senaties terminai turėtų būti atnaujinti, susidarytų neteisinga situacija, pažeidžianti nors ir buvusios nesąžininga ieškovės teises, bei sudaranti pagrindą neteisėtai praturtėti atsakovui, kuris taip pat buvo nesąžiningas, sudarymas ginčo sutartis. Neatnaujinus ieškinio senaties terminų, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai, nes buvusiam nesąžiningu atsakovui būtų paliktas ir ginčo Automobilis, ir ieškovė turėtų sumokėti papildomą sumą kaip skolą pagal Paskolos sutartis, Skolų suderinimo sutartį, kadangi Automobilis yra nuvertėjęs. Pats atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad šiuo metu Automobilio vertė yra mažesnė ir ieškovė turėtų jam primokėti 5000 Eur. Ieškinio senaties termino neatnaujinimas ir ieškinio atmetimas tuo pagrindu, kad suėjo ieškinio senatis, palaikytų atsakovo įsitikinimą, kad galima ir toliau elgtis nesąžiningai, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, išvengti atsakomybės už tokį nesąžiningumą.

72.       Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, nusprendžia atnaujinti ieškinio senaties terminus byloje nurodytiems sandoriams ginčyti ir pripažinti Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties dalį apsimestiniu sandoriu, nustatydamas, kad tikrasis Automobilio pirkėjas pagal 2003 m. lapkričio 19 d. pažymą-sąskaitą buvo atsakovas V. K.; pripažinti Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, Skolų suderinimo sutartį ir Įkeitimo lakštą tariamais, todėl negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.87 straipsnio 1 dalis, 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis). Pripažinus negaliojančiu Įkeitimo lakštą, atsakovės notarės L. V. vykdomasis įrašas, atliktas nuginčyto Įkeitimo lakšto pagrindu, taip pat pripažįstamas negaliojančiu (Notariato įstatymo 491 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

73.       Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė notarė L. V., išduodamą vykdomąjį įrašą šiuo sprendimu nuginčyto Įkeitimo lakšto pagrindu, pažeidė Notariato įstatymą ar kitus notaro veiklą reguliuojančius teisės aktus. Todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio pareiškimu, iš atsakovės L. V. nepriteisiamas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio patenkinimu, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

74.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ieškovė turėjo 1600 Eur advokato pagalbos išlaidų, 6 Eur pažymos gavimo, 30 Eur pažymos iš banko gavimo, 38 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudarė 500 Eur už advokato pagalbą, 75 Eur žyminis mokestis. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, ieškovė turėjo 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo jos naudai priteisiama 3049 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

75.       Nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo atstovaujama advokatės D. I. V. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2020 m. sausio 20 d. sprendimą. Valstybės išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei šioje byloje yra 208 Eur (VGTPT Kauno skyriaus 2020 m. vasario 28 d. pažyma). Valstybė šioje byloje taip pat turėjo 44,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. I. K. apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi buvo atidėtas 225 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, 2018 m. spalio 24 d. nutartimi – 225 Eur žyminio mokesčio mokėjimas.

76.       Teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, priteisia iš atsakovo valstybės naudai 208 Eur antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidų atlyginimo bei 494,70 Eur kitų valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškovės N. S. ieškinį atsakovui V. K..

Pripažinti, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2003 m. lapkričio 19 d. Pažyma – sąskaita Nr. 255373 sudaryto sandorio dalis dėl automobilio „SSang Y. R.“ pirkėjo yra apsimestinis sandoris, ir nustatyti, kad automobilio „Ssang Y. R.“ pirkėjas ir savininkas nuo 2003 m. lapkričio 19 d. yra atsakovas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2003 m. spalio 15 d. Paskolos sutartį dėl 25 000 Lt (7240,50 Eur) paskolos.

Pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2003 m. lapkričio 17 d. Paskolos sutartį dėl 36 000 Lt (10 426,32 Eur) paskolos.

Pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2004 m. kovo 8 d. Skolų suderinimo sutartį.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2004 m. balandžio 29 d. įkeitimo lakštą, sudarytą tarp ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. V. 2017 m. gruodžio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-4785 dėl 11 925,81 Eur skolos išieškojimo iš ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3049 (tris tūkstančius keturiasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 494,70 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 208 (du šimtus aštuonis) Eur antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Mokėjimus valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                Svetlana Panina