Administracinė byla Nr. A-46-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00949-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–8), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 41-76 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo skirta pastaba už pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.4 punktų pažeidimą, Administracijos Saugaus miesto departamento (toliau – ir SMD) Administracinės veiklos skyriaus (toliau – AVS) Organizavimo poskyrio (toliau – ir Poskyris) nuostatų 7.4 punkto pažeidimą, Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo 5, 9, 24 ir 30 punktų pažeidimą, Administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1 ir 53.3 punktų pažeidimą, Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 6.3, 7.1, 7.2 ir 7.6 punktų pažeidimą, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 ir 9.3 punktų pažeidimą bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 14 d. jam buvo pavesta iki 2016 m. sausio 4 d. išnagrinėti elektroninį pranešimą dėl griūvančios statybvietės tvoros plokštės. Pareiškėjas nurodė, kad šią užduotį pradėjo vykdyti nedelsiant, t. y. tą pačią dieną, o 2015 m. gruodžio 20 d. pats apžiūrėjo statybvietę ir griūvančios tvoros plokštės nematė. 2016 m. sausio 4 d. pareiškėjas parengė atsakymo į pranešimą projektą, kurį pasirašė Poskyrio vedėjas, l. e. AVS vedėjo pareigas. Pareiškėjas savo parengtame atsakymo projekte nekomentavo nei baigusio galioti leidimo aptvėrimui, nei ruošiamo naujo leidimo, nes pagal teisės aktų reikalavimus statybvietė privalėjo būti ir buvo aptverta. Kad tvora buvo įrengta teisėtai patvirtino ir vedėjas, pasirašydamas pareiškėjo parengtą atsakymo projektą.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nei Įsakyme, nei pranešime apie tarnybinį nusižengimą nėra nurodyti tarnybinės nuobaudos skyrimo motyvai, t. y. priežastys, kodėl buvo nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija atsisakė pateikti jam tarnybinio patikrinimo išvadą, su ja leisdamas pareiškėjui tik susipažinti.
5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 50–58).
6. Administracija paaiškino, kad pareiškėjui vedėjas pavedė nagrinėti gautą pranešimą, t. y. tikrinti informaciją, rinkti įrodymus, spręsti dėl atsakomybės ir parengti atsakymą. Pareiškėjas parengė atsakymą, kad tvora įrengta teisėtai. Atlikus pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, o atsakyme nurodė neteisingą bei klaidinančią informaciją, todėl pareiškėjui Įsakymu buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
7. Administracija nurodė, kad pareiškėjas nustatė nepateisinamai ilgą (3 savaičių) terminą faktinių aplinkybių patikrinimui ir vos per 20 minučių parengė formalų bei neinformatyvų atsakymą, nepatikrinęs visų duomenų, nesikreipęs į Miesto ūkio ir transporto departamentą dėl informacijos apie išduotą leidimą aptverti pateikimo. Atsakyme nutylėjo, kad išduoto leidimo galiojimas pasibaigė 2009 m. gruodžio 31 d. ir nebuvo pratęstas, neinicijavo kliūties pašalinimo procedūrų, neinformavo subjektų, įgaliotų spręsti kaltų asmenų galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, apie galimą pažeidimą. Taigi, Administracijos nuomone, pareiškėjas tinkamai neatliko užduoties. Be to, pareiškėjas atsakyme nenurodė, kad tvora yra saugi (apsaugota, sutvarkyta), o parašė, kad tvora įrengta teisėtai, kas neatitiko tikrovės. Pareiškėjas, aiškindamasis dėl tvoros teisėtumo, turėjo kreiptis ne tik į Miesto plėtros departamentą, bet ir į Miesto ūkio ir transporto departamentą bei į atitinkamą seniūniją. Administracija nurodė, kad pareiškėjas tarnybinį pažeidimą padarė dėl aplaidumo.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 149–161).
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, turėdamas informacijos apie pavojų žmonėms ir aplinkai keliančią tvorą, turėjo nustatyti įmanomai trumpiausią terminą faktinėms aplinkybėms patikrinti, tačiau nurodė, kad apie patikrinimo rezultatus pareiškėjas turi būti informuotas iki sausio 4 d.
10. Teismas nustatė, kad ginčas buvo kilęs ne dėl paties statinio, o dėl statybvietės aptvėrimo. Leidimas aptverti galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pateikė klaidinančią informaciją, jog tvora įrengta teisėtai. Teismas nurodė, kad, atsakydamas į pranešimą, pareiškėjas turėjo išsiaiškinti ir atsakyti, ar ginčo tvora kelia pavojų, tačiau to nepadarė.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą apie eismą ribojančius objektus, turėjo kreiptis į kitus departamentus dėl informacijos apie išduotus leidimus, suderintus projektus ar duotus sutikimus riboti eismą kelyje pateikimo. Teismas, aptaręs pareiškėjo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, darė išvadą, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, nepakankamai įsigilino į pateiktą užduotį bei pranešimo esmę ir neatliko visų būtinų veiksmų, kad pranešimas būtų išnagrinėtas tinkamai ir išspręsta jo nurodyta problema. Be to, pareiškėjas neinformavo kito departamento apie būtinybę pašalinti laikiną kliūtį, taip pat neinformavo subjektų, įgaliotų spręsti kaltų asmenų galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.
12. Teismas sutiko su Administracijos pozicija, kad netinkamas atsakymas buvo parengtas būtent dėl to, kad pareiškėjas tinkamai neatliko savo pareigų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė savo funkcijas, o jo padaryti pažeidimai pagrįstai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas.
13. Teismas konstatavo, kad Administracija, pareiškėjui paprašius, turėjo pateikti tarnybinio nusižengimo išvados kopiją, tačiau išvados kopijos nepateikimas nesudarė kliūčių pareiškėjui pateikti skundą teismui dėl įsakymo panaikinimo.

III.

14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Įsakymą (I t., b. l. 163–167).
15. Pareiškėjas paaiškina, kad tvora buvo įrengta pagal teisės aktų reikalavimus, jo atsakyme gyventojui, kuris kreipėsi į savivaldybę dėl nesaugios tvoros, pateikta informacija: „tvora įrengta teisėtai nustatyta tvarka aptveriant statybvietę“, nėra klaidinanti, nes žodis „teisėtas“ pagal žodyną reiškia paremtas teise. Kritusi tvoros dalis, buvo laikina eismo kliūtis, kurios patikrinimo metu jau nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad Administracija ne tik nepašalino tvoros, kaip neteisėtos laikinos kliūties kelyje, bet 2016 m. sausio 8 d. išdavė naują leidimą aptverti minėtą statybvietę.
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis nustatė ilgą trijų savaičių terminą užduočiai nagrinėti, nes jis užduoties kito skyriaus pareigūnams neformulavo ir nustatyti jiems užduočių įvykdymo terminus nėra jo kompetencija. Dėl ilgo termino apeliantas akcentuoja, kad į nurodytą terminą 2015 m. gruodžio 15 d. – 2016 m. sausio 4 d., per kurį buvo prašoma suteikti teisinę pagalbą, nagrinėjant pareiškėjo pranešimą, pateko šventinės dienos.
17. Mano, kad jis gavęs pavedimą, atliko būtinus veiksmus, prašė pagalbos iš kito padalinio (parašė elektroninį laišką), gavęs atsakymą iš jo, skubiai parengė atsakymo projektą interesantui,  supažindino poskyrio vedėją ir jis parengtam atsakymo projektui neturėjo jokių pastabų.
18. Apeliantas nurodo, kad problema dėl statybvietės tvoros kitam padaliniui buvo žinoma ir nesprendžiama jau nuo 2011 metų. Pažymi, kad išdavus leidimą aptverti statybvietę 2007 m., tarnautoja beveik 5 metus nekontroliavo kaip jis vykdomas, tačiau ji nenubausta. Apeliantas mano, jog tai, kad šis padalinys apie jo nagrinėtus gyventojo (interesanto) skundus, gaunamus nuo 2011 m. dėl statybvietės aptvėrimo neinformavo SMD, kuriame dirba pareiškėjas dėl to,  kad tvora nebuvo laikoma laikina eismo kliūtimi.
19. Administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 1–7).
20. Administracija nurodo, kad šiuo atveju buvo reikalingas operatyvus reagavimas. Priešingu atveju, buvo rizikuojama žalos atsiradimu. Taigi, pareiškėjas, neprašydamas skubaus faktinių aplinkybių patikrinimo, elgėsi neatsakingai ir neprofesionaliai.
21. Administracijos nuomone, tai, kad pranešime nebuvo keliamas klausimas dėl tvoros teisėtumo ir jos pašalinimo, šiuo atveju yra nereikšminga, nes pareiškėjo pareigybės aprašyme įtvirtintos funkcijos suponuoja pareigą gavus tokį pareiškimą patikrinti kliūties teisėtumą, nepaisant savo subjektyvaus įsitikinimo, kad kliūtis toje vietoje turi būti. Nagrinėjamu atveju leidimas kasinėti ir aptverti buvo pasibaigęs, todėl statybvietė buvo aptverta neteisėtai (pagal pasibaigusį aptvėrimo leidimą).
22. Pasak Administracijos, aplinkybė, kad vėliau buvo išduotas naujas leidimas aptverti statybvietę nėra reikšminga, nes atsakymo į pranešimą rengimo metu leidimo aptverti nebuvo ir tą nustatyti turėjo pareiškėjas. Taip pat šiuo atveju nereikšminga ir aplinkybė, kad patikrinimo metu nebuvo nukritusių tvoros dalių, nes laikina kliūtimi laikoma pati tvora, kurios įrengimo teisėtumą turėjo tinkamai patikrinti pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
24. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 41-76, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (pastaba), teisėtumo ir pagrįstumo (I t., b. l. 135–136).

25. Įsakyme, kuris buvo priimtas remiantis 2016 m. vasario 4 d. „Tyrimo dėl V. M. tarnybinio nusižengimo išvada“ (I t., b. l. 131–134), buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepatikrinęs visų duomenų, nesikreipė į Miesto ūkio ir transporto departamentą dėl informacijos apie išduotą leidimą aptverti pateikimo. Atsakyme gyventojui, kuris kreipėsi į savivaldybę, pareiškėjas nutylėjo, kad išduoto leidimo galiojimas pasibaigė 2009 m. gruodžio 31 d. ir nebuvo pratęstas, parašė, kad tvora įrengta teisėtai, kas neatitiko tikrovės; jis neinicijavo kliūties pašalinimo procedūrų, neinformavo subjektų, įgaliotų spręsti dėl kaltų asmenų galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Administracijos nuomone, pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

26. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad „tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“. Iš šio apibrėžimo matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. administracines bylas Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009 ir kt.).

              27. Vadinasi, valstybės tarnautojo (įskaitant savivaldybės tarnautojo) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Vertinant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina nustatyti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.

28. Pažymėtina, kad ginčijamame Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė inter alia Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 30-1134 (toliau – ir Aprašas) 5, 9, 24 ir 30 punktus, neinformavo Miesto ūkio ir transporto departamento apie būtinybę pašalinti laikiną kliūtį. Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus organizavimo poskyrio vyr. specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-237 (toliau – Pareigybės aprašymas), 7.4 punkte nustatyta, kad jis organizuoja kliūčių eismui pašalinimą vietinės reikšmės keliuose (I t., b. l . 86 –87).

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog Apraše įtvirtintos dviejų rūšių kliūtys nuolatinė kliūtis ir laikina kliūtis. „Nuolatinė kliūtis – stulpelis, užtvaras, tvora, strypas, vamzdis ar kitas stacionarus daiktas, įkastas, įbetonuotas arba kitaip įrengtas kelyje (Aprašo 3 punktas). Kelio sąvoka Apraše nepateikta, tačiau jo 4 punkte nurodyta, kad kitos apraše vartojamos sąvokos atitinka inter alia Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.) vartojamas sąvokas. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalis (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 30 d.).

30. Pagal Aprašą kliūtis yra – bet koks nuolatinis(stacionarus) ar laikinas daiktas(įrenginys), trukdantis, ribojantis arba stabdantis transporto priemonių ar pėsčiųjų eismą. Minėto Aprašo 5–23 punktuose reglamentuojamas nuolatinių kliūčių šalinimas, o 24–33 punktuose laikinų kliūčių šalinimas. Pažymėtina, kad Apraše laikinos ir nuolatinės kliūties apibrėžimas nėra siejamas su kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų apibrėžimu pagal Civilinį kodeksą, kaip teigia atsakovas (I t., b. l. 54–55).

31. Minėta, kad ginčijamame Įsakyme nurodyta, kad pažeisti Aprašo 5, 9, 24 ir 30 punktai. Minėta ir tai, kad Aprašo 5 ir 9 reglamentuoja pranešimų dėl nuolatinių kliūčių nagrinėjimą bei veiksmus, susijusius su neteisėtos nuolatinės kliūties šalinimu, o Aprašo 24 ir 30 punktai  reguliuoja pranešimų dėl laikinų kliūčių nagrinėjimą bei veiksmus, susijusius su neteisėtos laikinos kliūties šalinimu. Įsakyme, kaip minėta, inter alia nurodyta, kad pareiškėjas neinformavo Miesto ūkio ir transporto departamento apie būtinybę pašalinti laikiną kliūtį. Tačiau iš anksčiau pacituoto Aprašo 3 punkto laikinos kliūties apibrėžimo matyti, kad tvora nelaikoma laikina kliūtimi, pagal Aprašą ji priskiriama nuolatinei kliūčiai, todėl pareiškėjas privalėjo vadovaudamasis Aprašo 5–23 punktais išsiaiškinti nuolatinės, o ne laikinos kliūties įrengimo ar atsiradimo teisėtumą.

32. Pažymėtina, kad nuo kliūties priskyrimo laikinai ar nuolatinei priklauso kokius konkrečius veiksmus tarnautojas /pareiškėjas turi atlikti šalinant kliūtį. Antai, esant nuolatinei kliūčiai SMD turi kreiptis į Miesto plėtros departamentą dėl informacijos apie išduotus leidimus, suderintus projektus ar duotus sutikimus riboti eismą kelyje pateikimo. Toks kreipimasis į Miesto plėtros departamentą dėl informacijos apie išduotus leidimus, suderintus projektus ar duotus sutikimus riboti eismą kelyje pateikimo nėra būtinas, kai SMD gauna pranešimą apie laikiną kliūtį eismui kelyje ir aiškinasi jos atsiradimo ar įrengimo teisėtumą (Aprašo 24 punktas). Teismas konstatuoja, kad atsakovas Įsakyme nepagrįstai nurodė veiksmus, kurių pareiškėjas neatliko pagal Aprašo 24–33 punktus, kurie kaip minėta, reglamentuoja laikinų kliūčių kelyje šalinimą. Todėl iš 2016 m. vasario 9 d. Įsakyme Nr. 41-76 bei 2016 m. vasario 4 d. Tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodyto pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties šalintinos aplinkybės, kurios siejamos su Aprašo 24 ir 30 punktų pažeidimais.

33. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo kliūties rūšies abiem atvejais SMD, gavęs pranešimą apie kliūtį kelyje turi išsiaiškinti jos atsiradimo ar įrengimo teisėtumą (Aprašo 8  ir 24 punktai).

34. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad SMD siekdamas išsiaiškinti nuolatinės kliūties įrengimo ar atsiradimo teisėtumą, elektroniniu pranešimu tarnybinės veiklos klausimais kreipiasi į savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, Miesto ūkio ir transporto departamentą ir seniūniją, kurios teritorijoje įrengta arba atsirado nuolatinė kliūtis, dėl informacijos apie išduotus leidimus, suderintus projektus ar duotus sutikimus riboti eismą kelyje pateikimo.

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas turėjo pareigą išsiaiškinti kliūties kelyje (statybvietės aptvėrimo) ir atsiradimo teisėtumą, dėl tokios kliūties pobūdžio, kai ji riboja eismą ir jai išduodami leidimai, privalėjo kreiptis į Miesto ūkio ir transporto departamentą, tačiau to nepadarė, todėl netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė Aprašo nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pažeidė Aprašo 5 ir 9 punktus, kurie reglamentuoja pranešimų dėl nuolatinių kliūčių nagrinėjimą bei veiksmus, susijusius su neteisėtos nuolatinės kliūties šalinimu. Pirmosios instancijos teismo sprendime (11-12 lapai) įrašytą žodį “laikinas“ ir „laikiną“ laikyti rašymo apsirikimu.

36. Apelianto argumentai, kad jis gavęs pavedimą išsiaiškinti dėl galimai neteisėtai įrengtos ir neprižiūrimos tvoros M. K. Čiurlionio g. 3 Vilniuje prašė pagalbos iš SMD Viešosios tvarkos skyriaus (parašė elektroninį laišką), gavęs atsakymą iš jo, skubiai parengė atsakymo projektą interesantui, supažindino poskyrio vedėją ir jis parengtam atsakymo projektui neturėjo jokių pastabų, nėra teisiškai reikšmingi, nes apeliantas nevykdydamas Apraše nurodytų veiksmų ir pasirinkęs tik jo nurodytą tvoros įrengimo teisėtumo aiškinimosi būdą, nenustatė, kad leidimo galiojimas tvorai įrengti seniai buvo pasibaigęs ir nebuvo atsakingo asmens už tvoros saugumo užtikrinimą. Tai, kad apelianto tiesioginis vadovas pritarė netinkamam jo parengtam atsakymui nepašalina paties apelianto, parengusio atsakymą, atsakomybės. Pagal VTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, visi valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, pareiškimus, prašymus ir skundus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, rengia atsakymų projektus, teikia pasiūlymus Poskyrio vedėjui (I t., b. l. 31), o pagal Pareigybės aprašymo 7.4 punktą būtent pareiškėjas turi organizuoti kliūčių eismui pašalinimą vietinės reikšmės keliuose.

37. Pareiškėjo teiginys, kad jo atsakyme gyventojui (interesantui), kuris kreipėsi į savivaldybę dėl nesaugios tvoros, pateikta informacija, kad „tvora įrengta teisėtai nustatyta tvarka aptveriant statybvietę“, nėra klaidinanti, nes kritusios tvoros dalies patikrinimo metu jau nebuvo, atmestinas kaip neatitinkantis tikrovės, nes nėra ginčo, kad leidimas, išduotas tvorai įrengti buvo seniai pasibaigęs. Tai, kad vėliau naujam juridiniam asmeniui buvo išduotas leidimas aptverti statybvietę (įrengti tvorą) M. K. Čiurlionio g. 3, Vilniuje nėra susiję su ginčijamu Įsakymu.

38. Vertinant apelianto teiginius, dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis nustatė ilgą trijų savaičių terminą užduočiai nagrinėti, nes formuluoti užduotis ir nustatyti jų įvykdymo terminus kito skyriaus pareigūnams nėra jo kompetencija ir jis to nedarė, jis tik prašė teisinės pagalbos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad terminas faktinėms aplinkybėms patikrinti buvo nurodytas pareiškėjo rašte ir nurodytas terminas, atsižvelgiant į gyventojo (interesanto) pateiktą informaciją, buvo nepateisinamai ilgas. Apelianto teiginys, kad į nurodytą terminą 2015 m. gruodžio 15 d.  – 2016 m. sausio 4 d., per kurį buvo prašoma suteikti teisinę pagalbą, nagrinėjant pareiškėjo pranešimą, pateko šventinės dienos, atmetamas kaip nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad faktiniai duomenys buvo patikrinti vietoje (M. K. Čiurlionio g. 3) dar 2015 m. gruodžio 16 d. (I t., b. l. 28), t. y. sekančią dieną, gavus pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 16) ir nebuvo būtina delsti iki 2016 m. sausio 4 d.

39. Apeliantas nurodo, kad problema dėl statybvietės tvoros kitam padaliniui buvo žinoma ir nesprendžiama jau nuo 2011 metų. Pažymi, kad išdavus leidimą aptverti statybvietę 2007 m., tarnautoja beveik 5 metus nekontroliavo kaip jis vykdomas, tačiau ji nenubausta. Apeliantas mano, jog tai, kad šis padalinys neinformavo SMD, kuriame dirba pareiškėjas, apie jo nagrinėtus gyventojo (interesanto) skundus, gaunamus nuo 2011 m. dėl statybvietės aptvėrimo dėl to,  kad  tvora nebuvo laikoma laikina eismo kliūtimi. Šie apelianto teiginiai nėra teisiškai reikšmingi vertinant apelianto padarytą pažeidimą, todėl atskirai neaptariami.

40. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad jis atlikdamas pareigybės aprašyme nurodytą funkciją – aiškintis kliūties eismui kelyje įrengimo (tvoros aptvėrimo) teisėtumą vadovavosi Aprašu ir dėjo pastangas surinkti būtiną informaciją. Byloje nenustatyta, kad egzistavo aplinkybės, kurios sudarė kliūtis pareiškėjui imtis minėtų veiksmų, nurodytų Apraše, siekiant išsiaiškinti ar teisėtai statybvietė aptverta tvora, kuri laikytina kliūtimi eismui, tokių objektyvių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo ir pats pareiškėjas.

41. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas savo veika (neveikimu, nustatytų pareigų neatlikimu) padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nustatyta tvarka jam pagrįstai buvo paskirta švelniausia galima tarnybinė nuobauda – pastaba. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, paliekamas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Stasys Gagys

                                                                                                                           Irmantas Jarukaitis

                                                                                                              Ramutė Ruškytė