Civilinė byla Nr. 2-319-225/2016

Procesinis Nr.2-33-3-00065-2016-1

          Procesinio sprendimo kategorija 2.5.8.11.3.; 3.2.6.1.

(S)

PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 27  d.

                                                                          Plungė

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė,

sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,

dalyvaujant ieškovei O. L., jos atstovei advokatei M. G.,

atsakovui J. K., jo atstovams V. K. ir   advokatui Algiui Staškūnui,

atsakovo atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės   O. L. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. K. dėl žemės pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

n u s t a t ė:

            ieškovė ieškinyje nurodo, jog J. K. ir dabar jau miręs V. L. susitarė dėl žemės (pagal dabartinę registraciją 0,1558 ha žemės sklypo, unik.Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), A. J. k., Plungės r.,  namų valdai pasidalinimo ir išpirkimo Pagal 1994-06-07 susitarimą V. L. išperka  933m2, o J. K. -549m2. Ieškovė 1995-10-06 iš Lietuvos valstybinio komercinio banko Plungės skyriaus pagal pirkimo pardavimo sutartį nuosavybės teise įsigijo 4/5 dalis  namo, esančio A. J. k., Plungės r., 1/5 namo priklauso jos broliui J. K.. Ieškovės nuosavybės teise priklausanti namo dalis ir ūkiniai pastatai yra ant V. L. išpirktos  namų valdos.  2011- 07-14 namų valdos žemės sklypas pirkimo pardavimo sutartimis Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) jos ir atsakovo J. K. buvo išpirktas, atsižvelgiant į  1991-07-09 sklypo pasidalinimą, nors jai  turėjo priklausyti didesnis žemės sklypas. Neturėdama specialių žinių, todėl negalėdama žinoti, kad perkamos žemės dalys turėjo būti nustatomos  pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančio gyvenamojo namo dalį,  ji tiksliai vykdė atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų  nurodymus, kurių aplaidus pareigų vykdymas  šiuo metu inicijuoja teisminius ginčus tarp jos ir J. K.. Sudarant  2011 metais pirkimo pardavimo sutartį jai nebuvo paaiškinta,  kad ji turi dar kartą išsipirkti jau V. L. išpirktus  933 m2, manė, kad papildomai išsiperka iš valstybės trūkstamą žemės plotą, kad  atitiktų kadastriniai matavimai, nors realiai, atsižvelgiant į jai nuosavybės teise priklausančio namo dalį, jai turėjo priklausyti 1248 m2. Kadangi buvo suklaidinta Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų, nežinojo, kad  galėjo ir turėjo išsipirkti didesnį žemės sklypo plotą, buvo suklaidinta dėl pirkimo pardavimo sutarties  dalyko, dėl savo išsilavinimo  net negalėjo įtarti, kad atsakovo darbuotojai neatskleidė būtinos sandoriui sudaryti informacijos, kad nebuvo vadovautasi LR Vyriausybės  2011-04-27 nutarimu Nr.494 „Dėl  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties  valstybinės žemės sklypų  pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkto nuostatomis, kurios imperatyviai  numato, kad  kiekvieno  bendraturčio  perkama žemės sklypo dalis  bendrojoje nuosavybėje nustatoma  atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią  gyvenamojo namo ar kito statinio  dalį.  Prašo pripažinti 2011-07-14 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.36SU negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl suklydimo, taip pat pripažinti  O. L. teisę 2011 m. kainomis išpirkti iš valstybės 4/5 žemės, t.y., 1246 m2 sklypo, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio  (duomenys neskelbtini), A. J. k., Plungės r., bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos  prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrių sudaryti naują valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, atsižvelgiant į O. L. bei J. K. nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis, taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas.                     

            Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti.            

            (duomenys neskelbtini) žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus,   atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog  teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl  sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, tiek ieškovė, tiek atsakovas žinojo, kokias žemės sklypo dalis perka. Pažymi, jog sprendžiant dėl sklypo dalių dydžio, gyvenamojo namo bendraturčių susitarimai dėl žemės sklypo naudojimo bei susitarimas pirkti turi reikšmės juos įsigyjant iš valstybinės nuosavybės privatinėn nuosavybėn. Tarp gyvenamojo namo bendrasavininkių J. K. ir  V. L. dar 1994-06-07  buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo dalių nustatymo, kurios nuo to laiko nebuvo keičiamos sudarant namo perleidimo sandorius, toks susitarimas yra galiojantis ir  namo dalį įsigijusiems naujiems savininkams. O. L., įsigijusi gyvenamojo namo dalį, negalėjo įgyti daugiau teisių nei jų turėjo ankstesnis savininkas. Be to, susitarimas buvo pradėtas vykdyti 1994 metais, kada buvo  atsiskaityta už žemę  vienkartinėmis  išmokomis. 2011-04-14 O. L. ir J. K. pateikė prašymus, kad jiems priklausančios namų valdos žemės sklypo dalys būtų nustatytos vadovaujantis 1994-06-07 susitarimu, kas rodo, jog bendraturčiai laikėsi  minėto susitarimo. Daro išvadą, jog kad 2011-07-14 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) yra sudarytos vadovaujantis 1994-06-07 bendraturčių tarpusavio sutarimu bei tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis, kaip sudarytomis dėl suklydimo.

            Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas nuostatas.

            Atsakovas J. K. atsiliepime su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad 2011-07-14 jis ir ieškovė sudarė žemės pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 0,1558 ha  žemės sklypą, jam nuosavybės teise atiteko 577/1558, o ieškovei 981/1558 šio sklypo. Sudarant sutartis,  tiek jis, tiek ieškovė žinojo, kokias dalis perka, procesas tęsėsi gana ilgai,  žinojo, kad atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas pakito ir  sklypo padidėjimas tarp jo ir ieškovės buvo padalintas. Jokio ginčo tarp jo ir ieškovės dėl dalių nebuvo, toks susitarimas buvo sudarytas su buvusiu namo bendraturčiu V. L. dar 1994 metais, o po kadastrinių matavimų buvo pakoreguotas. Atkreipia dėmesį, jog pagal VĮ Registrų centras atliktą jo  namo valdomų dalių paskaičiavimą, jo nuosavybės dalis name sudaro 13/25, o ieškovės tik 12/25. Prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

           Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovai prašo ieškinį atmesti.

           Ieškinys atmestinas.

           Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2011-05-06 įsakymu Nr.36VĮ-(14.36.2)-388 „Dėl namų valdos žemės sklypo dalių dydžio nustatymo ir žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka Plungės rajono savivaldybėje“ leido pirkti namų valdos žemės sklypų dalis naudojamas bendrai ir nustatė kitos paskirties žemės sklypo, esančio  Plungės rajono savivaldybėje, A. J. seniūnijoje, A. J. kaime, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1558 ha, žemės sklypo dalių dydį bendrojoje nuosavybėje,  atsižvelgiant į bendraturčių  1994-06-07 tarpusavio susitarimą: O. L. -0,0981 ha, J. K. -0,0577 ha, O. L. papildomai sumokant už 0,0051 ha, J. K. papildomai  sumokant už 0,0028 ha.  Atsakovas J. K. 201-011-07-14 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) nusipirko 577 m2 žemės sklypo dalį,  ieškovė O. L. 2011-07-14 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr.. (duomenys neskelbtini) nusipirko 981 m2 žemės sklypo dalį, sklypo unik.Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. J. k., Plungės r.

           Ieškovė O. L. prašo 2011-07-14 valstybinės žemės  pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl suklydimo.

           Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, nes, esant sutarties laisvei bei asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

           Byloje nustatyta, jog ieškovė dėl žemės sklypo įteisinimo (sutarties sudarymo) kreipėsi 2007-08-02,  ginčo sutartys buvo sudarytos 2011-07-14, t.y.,  procesas truko ilgą laiką ir ieškovė turėjo galimybę išsiaiškinti visus su žemės sklypo įsigijimu susijusius klausimus,  tame tarpe ir dėl jai priklausančių  nuosavybės dalių,  ginčyti bendrasavininkio J. K. ir buvusio savininko V. L. 1994-06-07 susitarimą  dėl žemės sklypo dalių, jeigu  manė, kad šis susitarimas  pažeidžia jos interesus.

           Sutiktina su ieškovės teiginiu, jog sutarčių Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), kurių pagrindu ji ir atsakovas J. K. nuosavybėn įsigijo  žemės sklypus, sudarymo metu galiojo LR Vyriausybės  2011-04-27 nutarimu Nr.494 „Dėl  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties  valstybinės žemės sklypų  pardavimo ir nuomos taisyklių“ pakeitimo  7 punkto nuostatos, kurios  numato, kad  kiekvieno  bendraturčio  perkama žemės sklypo dalis  bendrojoje nuosavybėje nustatoma  atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią  gyvenamojo namo ar kito statinio  dalį. Tačiau šiuo atveju priimtina dėmesin aplinkybė, jog  sandoriai dėl žemės įsigijimo nuosavybėn  buvo pradėti vykdyti dar 1994 metais, J. K. už  549 m2  žemės  1994-07-15 sumokant valstybės vienkartinėmis išmokomis,  ir  V. L. už 933m2 žemės 1994-08-03 sumokant valstybės vienkartinėmis išmokomis, esant J. K. ir V. L. susitarimui dėl žemės sklypo dalių, kas atitiko tuo metu galiojusiai Lietuvos  Respublikos Vyriausybės 1993-07-01 nutarimu  Nr. 550  „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių  4.4. p. redakcijai.

            Iš byloje esančio 1994-06-07 J. K. ir  V. L. pasirašyto susitarimo matyti, jog jie susitarė išsipirkti žemę namų valdai taip: J. K. - 549 m2, V. L. - 933m2,  už  tokio dydžio  sklypus sumokėjo  vienkartinėmis išmokomis. V. L. priklausiusią namų valdos dalį įsigijus ieškovei O. L., 2011-04-14 ieškovė ir atsakovas J. K. pateikė prašymus, kad jiems priklausančios namų valdos žemės sklypo dalys būtų nustatytos vadovaujantis  minėtu 1994-06-07 susitarimu. Šie duomenys patvirtina, jog O. L. buvo žinoma apie  J. K. ir V. L. susitarimą ir jame nustatytas žemės sklypo dalis, O. L. sutiko su buvusių bendraturčių susitarimu.

           Taip pat priimtina dėmesin aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registre  įregistruotos  bendraturčių turimos gyvenamojo namo idealiosios dalys  - 1/5 atsakovo J. K. ir 4/5  ieškovės O. L.,  kuriomis savo reikalavimus grindžia ieškovė, neatitinka  esamos faktinės padėties. Kaip nurodė ieškovas J. K., kolūkių laikais jis įsigijo dalį namo,  dar iki įsikeldamas gyventi, remontavo ir padidino plotą, tačiau pertvarkymai nebuvo nustatyta tvarka registruoti. Kad  faktiniai šalių  naudojamų patalpų dydžiai nebeatitinka registruotų idealiųjų dalių dydžių, tokių aplinkybių nepaneigė ir ieškovė, iš jos  teismui pateikto  gyvenamųjų patalpų atidalijimo projekto matyti, kad  pagal jos siūlomą projektą atsidalijimo metu ieškovei tenka 59% nuo bendro pastato – gyvenamojo namo patalpų ploto, atsakovui J. K. tenka 41 % nuo bendro pastato patalpų ploto,  pagal atsakovo J. K. pateikto bendraturčių valdomų pastato dalių skaičiavimo projektą matyti, jog  J. K. dalį gyvenamajame name sudaro 52/100 ir O. L. dalį - 48/100.   Nors šie šalių pateikti duomenys  ir nesutampa, tačiau akivaizdžiai neatitinka 1/5 ir 4/5 proporcijos, bei   patvirtina faktinės padėties neatitikimą registre fiksuotiems duomenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sudarant susitarimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu – pagal 1994-06-07 susitarimą J. K. atiteko 37%, V. L. 63 %  nuo bendro 1482m2  žemės ploto, t.y., susitarime numatyti žemės sklypo dalių dydžiai    artimi šalių gyvenamojo namo faktiniam dalių dydžiui, po kadastrinių matavimų  nuo bendro 1558m2  ši proporcija buvo išlaikyta. Akivaizdu, jog ieškovei šios aplinkybės  dėl  faktiškai valdomų nuosavybės dalių  turėjo būti žinomos, tuo labiau, kad ją ir atsakovą J. K. sieja  giminystės ryšis, kaip nurodė ieškovė, namo dalį įsigijo būtent brolio J. K. įkalbėta.

           Atsižvelgiant į byloje nustatytas bei rašytiniais įrodymais patvirtintas ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes, pripažintina, jog nėra pagrindo konstatuoti esminio suklydimo fakto ieškovei sudarant 2011-07-14 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei tenkinti ieškinio reikalavimus  dėl sutarčių Nr.36SU- 204 ir Nr.(duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos  prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrių sudaryti naują valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, atsižvelgiant į O. L. bei J. K. nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis, ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  CPK 259, 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį  atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                          Aldona Burbienė