Civilinė byla Nr. 3K-3-460/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21588-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija 11.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui UAB „Kompleksinė statyba“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir išeitinės pašalpos, piniginės kompensacijos bei atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas bendrovei taikytinų teisinių padarinių dėl uždelsto atsiskaitymo su atleistu iš pareigų uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovu klausimas.
Ieškovė prašė: 1) pripažinti neteisėtais jos atleidimą iš UAB „Kompleksinė statyba“ direktorės pareigų bei atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. lapkričio 2 d. protokolą ir grąžinti ją į darbą; 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 5 proc. metinių palūkanų; 3) priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki visiško atsiskaitymo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 9100 Lt išeitinės pašalpos, 26 981,54 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 4550 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 1996 m. spalio 17 d. buvo įsteigta UAB „Kompleksinė statyba“, 2003 m. birželio 10 d. bendrovės akcijos paskirstytos ieškovei R. G. (45 paprastosios vardinės akcijos) ir R. J. (55 paprastosios vardinės akcijos). Nuo 1998 metų liepos mėnesio ieškovė ėjo bendrovės direktorės pareigas. 2009 m. lapkričio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ieškovė atšaukta iš direktoriaus pareigų, direktoriumi paskirtas R. J. Teismas, konstatavęs, kad bendrovės vadovo atleidimas iš pareigų yra jį renkančio organo – visuotinio akcininkų susirinkimo – teisė (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas, bendrovės įstatų 8 skyriaus 8.2.8 punktas), pripažino nepagrįstais ir netenkintinais ieškinio reikalavimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir UAB „Kompleksinė statyba“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. lapkričio 2 d. protokolo pripažinimo negaliojančiu, taip pat reikalavimus grąžinti į darbą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas nustatė, kad atsakovas, pažeisdamas DK 141 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, ne visiškai atsiskaitė su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną – neišmokėjo jai dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės pašalpos (DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei 26 981,54 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl neatsiskaitymo nutraukus darbo sutartį nepaneigė. Liudytoja L. P. parodė, kad atsakovo banko sąskaitoje buvo lėšų atsiskaityti su ieškove. Nenustatęs ieškovės kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti, teismas, remdamasis DK 141 straipsnio 3 dalimi, patenkino jos reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laiką. Teismas vadovavosi atsakovo pateikta pažyma, pagal kurią ieškovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 227,51 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta dėl jos kaltės, jai negrąžinus bendrovės kasos, kurioje buvo 27 201,56 Lt. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė neteisėtai pasisavino bendrovei priklausančias lėšas, gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas; atsakovas kitais įrodymais galėjo įrodinėti pinigų negrąžinimo faktą, tačiau jam šia teise nepasinaudojus, ieškovės kaltė dėl neatsiskaitymo pagrįstai buvo pripažinta neįrodyta.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Kompleksinė statyba“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, ir šiuos reikalavimus tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei 5 proc. metinių palūkanų. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos specifiką. Aplinkybė, kad ieškovė buvo bendrovės vadovė ir viena pagrindinių akcininkių, lemia kitokią DK 141 straipsnio aiškinimo bei taikymo praktiką. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl DK nustatytos bendrovės vadovų sudaromų darbo sutarčių išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, bylos Nr. 3K-3-457/2005). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu. Bendrovės ir administracijos vadovo santykių ypatumai leidžia teigti, kad net tuo atveju, kai su vadovu sudaroma darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, UAB „Radviliškio autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-7-760/2001; 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. AB „Žalvaris“, bylos Nr. 3K-3-1200/2001). Taigi sprendžiant DK normų, reglamentuojančių atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju, taikymo klausimus, turi būti atsižvelgiama į bendrovės vadovo teisinės padėties ypatumus, jo statusui taikomas garantijas bei į tai, kad DK nuostatos jam taikomos ne visa apimtimi. Kasacinis teismas išaiškino, kad, tarp bendrovės ir jos vadovo susiklosčius civiliniams teisiniams santykiams, o prievolei esant piniginei, šios prievolės įvykdymo termino praleidimo padarinių klausimas turi būti sprendžiamas pagal CK 6.37 ir 6.210 straipsnius, o ne pagal DK 141 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Interarbo“, bylos Nr. 3K-3-192/2004). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovui netaikomas Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas; atsakovo bendrovei dėl jos kaltės praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovui, kaip administracijos vadovui, atsakomybę už prievolės pažeidimą šiuo atveju reglamentuoja 1964 m. CK 236 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Z. v. UAB „Šiaulių aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-6/2003). Taigi šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį, o ne CK 6.37 ir 6.210 straipsnius, kuriuose nustatytos 5 proc. palūkanos už uždelsimą atsiskaityti.
2. Teismai nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė į protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Anot kasatoriaus, remiantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad šie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų, tačiau kompensacijos dydis taip pat turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. AB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010). Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė buvo kasatoriaus įmonės vadovė ir yra viena pagrindinių akcininkių. Ieškovės veiksmai, kuriais ji siekia prisiteisti net 90 000 Lt už uždelsimą atsiskaityti, prieštarauja kasatoriaus, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, tikslams. Juridinio asmens veiklos tikslai pasiekiami per juridinio asmens valdymo organus, kurių nariai privalo tinkamai vykdyti savo teises ir pareigas (CK 2.87 straipsnis ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad akcininko neteisėti veiksmai yra jo, kaip juridinio asmens organo nario, pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose ar teisės aktuose, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“, bylos Nr. 3K-3-483/2007). Be to, dėl ieškovei priklausančių sumų neišmokėjimo yra kalta ir pati ieškovė, nes darbo sutarties nutraukimo dieną, būdama atsakovo administracijos vadovė, negrąžino kasos likučių, todėl beveik 90 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimą atsiskaityti neatitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. G. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
Kasatorius nepagrįstai remiasi skunde nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, nes tose bylose buvo kitokios faktinės aplinkybės, jose nenagrinėtas klausimas dėl atsiskaitymo tvarkos. ABĮ nereglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, todėl šiuo klausimu turi būti laikomasi DK 141 straipsnio reikalavimų. DK neaptarta galimybė sumažinti už uždelstą atsiskaityti laiką mokėtinos išmokos dydžio, ši išmoka pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nelaikoma neprotingai didelė, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-491/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB „Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-523/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos ne CK reglamentuojamos netesybos, o visų pirma kompensacinis mechanizmas, DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos. Kasatorius neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų dėl neatsiskaitymo. Byloje apklausta kaip liudytoja bendrovės vyriausioji buhalterė parodė, kad kasatoriaus sąskaitoje buvo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove. Pagal suformuotą teismų praktiką darbdavys įstatymo įpareigotas nurodytą išmoką mokėti už visą uždelsimo laiką, nepaisant to, kad buvo kilęs šalių ginčas dėl išmokos mokėjimo pagrįstumo; šios pareigos neeliminuoja ir tai, kad atleidžiamas darbuotojas yra skolingas darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta 2009 m. lapkričio 2 d., o kasatorius atsiskaitė tik 2011 m. birželio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008, išaiškino, kad jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to šioje byloje kasacinis teismas neanalizuoja kasaciniame skunde nurodytų faktinio pobūdžio teiginių, susijusių su ieškovės kalte dėl kasatoriaus uždelsimo atsiskaityti su ja atleidimo iš darbo dieną. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės kaltės nenustatė.
Dėl uždelsto atsiskaitymo su atleistu iš pareigų uždarosios akcinės bendrovės vadovu teisinių padarinių bendrovei ir DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo nagrinėjamoje byloje
Kasatorius teisingai nurodo ir kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo santykiai su bendrove yra specifiniai, iš esmės atitinkantys ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Šių santykių ypatumai lemia tai, kad jie visų pirma reglamentuojami Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) normų, tačiau, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, ABĮ nereglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu bendrovės vadovu tvarkos, todėl šiuo klausimu turi būti laikomasi DK 141 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; kt.).
DK 141 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis, 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gegužės 28 d.). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sprendžiamas atsiskaitymo su atleidžiamu bendrovės vadovu klausimas, taikytinos DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Kasatorius, teigdamas, kad, tarp bendrovės ir jos vadovo susiklosčius civiliniams teisiniams santykiams, o prievolei esant piniginei, šios prievolės įvykdymo termino praleidimo padarinių klausimas turi būti sprendžiamas pagal CK 6.37 ir 6.210 straipsnius, o ne pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, netinkamai remiasi kasacinio teismo praktika. Kasatoriaus nurodytoje kasacinėje byloje A. K. v. UAB „Interarbo“, bylos Nr. 3K-3-192/2004, buvo sprendžiamas ne DK, bet iki DK galiojusio Darbo sutarties įstatymo normų taikymo klausimas, jau vien dėl to toje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. priimtos nutarties išaiškinimai neturi precedento galios nagrinėjamai bylai. Precedentais nagrinėjamai bylai taip pat nėra ir kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. Z. v. UAB „Šiaulių aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-6/2003, pateikti išaiškinimai dėl Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo normų bei 1964 m. CK 236 straipsnio taikymo, nes šios teisės normos nereglamentuoja ginčo teisinių santykių nagrinėjamoje byloje ir negali būti taikomos jai išspręsti. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas, pažeisdamas DK 141 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, ne visiškai atsiskaitė su ieškove, nesant pastarosios kaltės, jos atleidimo iš darbo dieną – neišmokėjo jai dviejų mėnesinių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos (DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei 26 981,54 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tokiomis aplinkybėmis gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta darbdavio, laiku neatsiskaičiusio su atleidžiamu darbuotoju ne dėl pastarojo kaltės, prievolė sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavę faktines neatsiskaitymo laiku aplinkybes, sudarančias DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindą, pagrįstai taikė šią teisės normą ginčo teisiniams santykiams ir, ją, kaip tokią, taikydami, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei nepažeidė CK normų. Priešingi kasacinio skundo argumetai atmestini kaip nepagrįsti.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad bylą nagrinėję teismai, priteisdami ieškovės naudai iš kasatoriaus atitinkamo dydžio išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką, neatsižvelgė į protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Visų pirma, kasatorius, teigdamas, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra pagrindas sumažinti ieškovei iš jo priteistą sumą už uždelstą atsiskaityti lalikotarpį, netinkamai remiasi kasacinio teismo praktika. Kasaciniame skunde nurodytose bylose A. R. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005, ir D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010, kuriose atitinkamai 2005 m. gegužės 27 d. ir 2010 m. gruodžio 21 d. buvo priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, buvo sprendžiami ne DK 141 straipsnio 3 dalies, nustatančios teisinius padarinius darbdaviui, uždelsusiam atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, bet DK 297 straipsnio 3, 4 dalių, reglamentuojančių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimą darbuotojui tais atvejais, kai darbo sutarties nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, aiškinimo ir taikymo klausimai. Taigi pirmiau nurodytose bylose priimtose nutartyse išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai nesusiję su nagrinėjama byla ir nevertintini kaip precedentai. Kasaciniame skunde nurodytoje civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. priimtoje nutartyje konstatuota, kad pagrindas sumažinti DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytą darbuotojui priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką yra aplinkybė, jog atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio; tokiais atvejais, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, jog tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno ar daugiau mėnesių darbo užmokestis, pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi nurodyta kasacinio teismo nutartis ne patvirtina, o priešingai, paneigia kasacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovei priteistinos vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumos sumažinimu, nes šioje byloje nustatyta, kad kasatorius su ieškove jos atleidimo dieną neatsiskaitė nesumokėdamas jai išeitinės pašalpos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kurių bendra suma yra gerokai didesnė nei ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje F. B. ir kt. v. AB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos visos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Šioje byloje kasatorius kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi nurodyta nutartimi kaip precedentu ir šia prasme nepagrįstai teigia apie teismų nukrypimą nuo nurodyta nutartimi suformuotos praktikos, nes šia nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės turi esminių skirtumų – be kita ko, nurodytoje byloje atsižvelgta į nustatytą trumpą darbuotojus ir darbdavį siejusių darbo santykių laikotarpį. Dėl tos pačios priežasties – bylų teisiškai reikšmingų aplinkybių esminių skirtumų – teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008, pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimų. Atsižvelgdama į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pagal vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu darbuotojui (ieškovui) teismo gali būti priteisiama sumažinta, tačiau, kita vertus, konstatuoja, jog šioje byloje teismai, ieškovės naudai iš kasatoriaus priteisdami nesumažintą išmoką, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, siejamus su ieškovės, kaip kasatoriaus akcininkės ir buvusios administracijos vadovės, neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais bendrovės atžvilgiu. Ieškovės veiksmai, kurių ji ėmėsi savo pažeistoms teisėms apginti, t. y. teisme pareikštas ieškinys ir jame suformuluotas reikalavimas taikyti DK nustatytą darbuotojo teisių gynimo būdą – priteisti įstatymo nustatyto dydžio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, negali būti pripažinti neteisėtais veiksmais ar ieškovės, kaip bendrovės vadovės ir akcininkės, teisių ir pareigų netinkamu įgyvendinimu, pažeidžiančiu bendrovės teises.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinant kasacinio skundo, iš kasatoriaus priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 1500 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, valstybei – 28,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 93, 96, 98 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti ieškovei R. G. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ (juridinio asmens kodas 123757768) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Kompleksinė statyba“ (juridinio asmens kodas 123757768) 28,80 Lt (dvidešimt aštuonis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Antanas Simniškis