Teismingumo byla Nr. T-13/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46340-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

                            išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovų V. K., O. J., D. S. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

              Ieškovai teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo ekonominio ir socialinio pagrindimo tvirtinimo“; 3) sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą.

              Ieškovai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas (duomenys neskelbtini)) nusprendė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigoti neskelbiamų derybų būdu pirkti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn iš D. P. ir J. P. butą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Šio Sprendimo pagrindu minėta atsakovė pavedė Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, reikalingų Savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimų komisijai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Buto pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūras ir įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įsakymu nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, reikalingų Savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimų komisijos suderėtą Buto pirkimo kainą ir pasirašyti jo pirkimo–pardavimo sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo“ buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo“ ir pasiūlyta merui įrašyti jį į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Tačiau iki minėto sprendimo  projekto pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo ekonominio ir socialinio pagrindimo tvirtinimo“ (toliau – ir 2017 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo patvirtintas prie šio Įsakymo pridedamas Buto pirkimo ekonominis ir socialinis pagrindimas. Ieškovai nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas ir neteisėtas, tokiam sprendimui priimti nebuvo faktinio pagrindo, buvo nesilaikoma teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialinės globos teikimą ir patalpų naudojimą ekonominei veiklai, įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalies 7 punktas, Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93, 20.2 punktas, Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696, 87.90 punktas, Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, 4 punktas). Taip pat, priimant ginčijamus teisės aktus, buvo netinkamai įvykdyti Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 (toliau – ir Aprašas), reikalavimai ir dėl to buvo pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai. Ieškovai nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus šeimynos veikla – stacionarios socialinės globos teikimas – Bute galės būti vykdoma tik tuomet, kai Buto naudojimo paskirtis bus pakeista; taip pat, Sprendimu nusprendus Bute įkurdinti šeimyną, turėjo būti gautas namo, kuriame yra Butas, bendraturčių sutikimas pakeisti Buto paskirtį taip, kad pagal teisės aktų reikalavimus šeimyna jame galėtų teisėtai vykdyti ekonominę veiklą – teikti stacionarios socialinės globos paslaugas. Pagal Buto pirkimo ekonominį ir socialinį pagrindimą, patvirtintą 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Butą buvo nuspręsta pirkti, vadovaujantis Aprašo 10.1 punktu, t. y. pasirenkant neskelbiamų derybų būdą. Ieškovų teigimu, Buto pirkimo ekonominis ir socialinis pagrindimas yra atliktas netinkamai, neįvertinus visų egzistavusių aplinkybių, todėl nebuvo faktinio pagrindo taikyti Buto pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrą. Ieškovai taip pat nurodo, kad jeigu Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų tinkamai įvertinusi buvusią butų pasiūlą rinkoje, tuomet būtų buvęs pagrindas taikyti Aprašo 9 punktą, pagal kurį pirkimas atliekamas skelbiamų derybų būdu, jeigu nežinoma (nebūtinai konkreti žinoma) įsigyjamų nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta; jeigu būsimų kandidatų skaičius nežinomas arba jų yra daugiau nei trys; jeigu įsigyjami nekilnojamieji daiktai nėra tame pačiame arba gretimame statinyje ar sklype šalia perkančiosios organizacijos valdomų nekilnojamųjų daiktų. Jeigu būtų tinkamai įvertinta buvusi butų pasiūla rinkoje, nebūtų buvę pagrindo 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinti Buto pirkimo ekonominį ir socialinį pagrindimą bei priimti 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovų teigimu, socialinio būsto kaimynystė yra laikoma neigiamu faktoriumi vertinant gretimų būstų patrauklumą rinkoje.

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nutartyje nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismui), o ieškinio priėmimo klausimą turėtų spręsti Vilniaus apygardos administracinis teismas.

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovų atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį ir kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

              Teismas nutartyje nurodo, kad ieškovai reiškia reikalavimą dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Tokio pobūdžio bylos pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Tai, kad ginčijami teisės aktai priimti siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovai ginčija ieškinyje nurodytus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus ne civilinių teisių ir pareigų įgijimo, bet jų priėmimo procedūrų laikymosi aspektu. Administracinių procedūrų laikymosi kontrolė paprastai nėra bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtinų bylų dalykas. Be to, nėra ginčijamos nurodomų teisės aktų pagrindu įgytos civilinės teisės ir pareigos (atitinkami reikalavimai nėra pareikšti). Remdamasis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

              Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. K., O. J. ir V. F. skundą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje nurodė, kad, įvertinus skundžiamų 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, spręstina, jog jie priimti siekiant savivaldybės nuosavybėn įgyti nekilnojamąjį turtą, pagal Apraše nustatytas taisykles, taigi šie sprendimai priimti viešųjų pirkimų (plačiąja prasme) srityje. Teismo nuomone, negalima spręsti, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra viešojo administravimo srities ginčas, kuris turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Viešųjų pirkimų ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis).

              Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovų V. K., O. J., V. F. ieškinys dėl tų pačių 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti. Teismas nutartyje nurodė, kad, susipažinus su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir aplinkybėmis, kuriomis jie grindžiami, matyti, jog ieškovų reiškiamais reikalavimais yra skundžiami sprendimai, priimti atliekant viešojo pirkimo procedūras, todėl ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 3 punktas). Ieškovams išaiškinta, kad su ieškiniu jie turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

              Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. K., O. J., V. F. ieškinį dėl 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Teismas nutartyje nurodė, kad, įvertinus ieškinio reikalavimus, darytina išvada, jog ieškovai atitinkamus sprendimus ginčija tuo pagrindu, kad atsakovės be ieškovų sutikimo sprendžia dėl įsigyjamo buto naudojimo ne pagal jo paskirtį; įgyjamo buto pirkimo ekonominis pagrįstumas atliktas netinkamai; dėl socialinio būsto kaimynystės sumažės ieškovų butų vertės rinkoje. Taigi, vien faktas, kad ieškiniu reikalaujama panaikinti atitinkamus valdžios institucijų sprendimus, kurie turėtų būti įgyvendinami neskelbiamų derybų būdu, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčas kilo iš viešo konkurso teisinių santykių. Teismas pažymėjo, kad keliamo ginčo teismingumas nustatomas pagal bendrąsias CPK 26 ir 29 straipsniuose įtvirtintas teismingumo taisykles, ieškovams pasiūlant kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

              Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

              Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

              Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

              Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį teismingumo byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir joje nurodytą praktiką). Kai viešojo administravimo subjektas siekia įgyvendinti savo teises, kylančias iš civilinių teisinių santykių, ginčai dėl tokios viešojo administravimo subjekto veiklos (taip pat priimtų teisės aktų) nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai.

              Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 12 punktą, socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis yra viena savarankiškųjų savivaldybių funkcijų.

              Pareikštu ieškiniu yra prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo ekonominio ir socialinio pagrindimo tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo“, taip pat sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą.

              Pagal Buto pirkimo ekonominį ir socialinį pagrindimą (2 punktas), patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus Vaikų socialinės globos sistemos pertvarkos 2015–2020 metų veiksmų planą, siekiama išformuoti Savivaldybės vaikų globos namus ir likusius be tėvų globos vaikus apgyvendinti šeimynose bendruomenėje, kuriose gyvenimo sąlygos atitiktų savarankiškos šeimos aplinką.

              Kaip matyti iš pareikštų reikalavimų bei ieškinyje nurodomų argumentų, keliamame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovai iš esmės ginčija savivaldybės teisės įsigyti Butą, kurį savivaldybė siekia įsigyti tam, kad jame būtų teikiama stacionari socialinė globa, įgyvendinimą. Ieškovų teigimu, priimant ginčijamus savivaldybės aktus, nebuvo tinkamai laikomasi teisės aktų reikalavimų. Ieškovai, inter alia (be kita ko), nurodo, kad Buto pirkimo ekonominis ir socialinis pagrindimas buvo atliktas netinkamai, neįvertinus visų egzistavusių aplinkybių ir teisės aktų reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo taikyti Buto pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrą, bet atitinkamas pirkimas turėjo būti atliekamas skelbiamų derybų būdu. Ieškovų teigimu, padarytų pažeidimų visuma lėmė, kad nurodyti teisės aktai yra neteisėti ir panaikintini. Iš ieškovų nurodomų argumentų galima daryti išvadą, kad jie nesutinka, jog jiems priklausančių būstų kaimynystėje būtų socialinis būstas. Reikšdami ieškinį, ieškovai visų pirma gina savo teises, susijusias su nuosavybe į jiems priklausančius būstus.

              Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamame ginče dominuoja civiliniai teisiniai (bet ne administraciniai teisiniai) santykiai, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnis).

              Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

                            Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

                            Grąžinti bylą pagal ieškovų V. K., O. J., D. S. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

                            Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.