Civilinė byla Nr. 2A-379-856/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07082-2017-9

                                  Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.10;   3.3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1025-1028/2018 pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų V. L. dėl pažeistų teisių, nesusijusių su nuosavybės netekimu, atstatymo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama atstatyti T. L. pažeistas teises, įpareigoti atsakovą A. M. panaikinti infiltravimo lauką, įrengtą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame mėgėjų sodo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1–5 b. l.).

2. Ieškovė nurodė, kad jai ir jos sutuoktiniui V. L. pagal 2002-05-24 pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0681 ha žemės ūkio (sodų) paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklype stovi sodo pastatas. Atsakovui pagal 2005-01-14 dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso 0,0659 ha mėgėjų sodo žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Sklypai turi bendrą 53,70 m ribą. 2016-09-14 atsakovas savo sklype įsirengė vietinį inžinerinį statinį - individualią nuotekų valymo sistemą, susidedančią iš įrenginio Bioclar-6, filtravimo šulinio, infiltravimo lauko, sujungtų vamzdžiais. Infiltravimo lauką atsakovas įrengė apie 10-20 cm nuo ieškovės sklypo ribos ir apie 1 m nuo jos sodo namelio. Jis iškasė apie 2 x 3 m skersmens ir apie 1,5 m gylio duobę. Atsakovo įrengtas infiltravimo laukas pažeidžia jos, kaimyninio sklypo savininkės, teises, nesusijusias su nuosavybės netekimu. Jis įrengtas nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo iki gretimo sklypo ribos ir pastato, ir nesant jos sutikimo nuotekų valyklą įrengti mažesniu nei numatyta teisės aktuose atstumu. Pradėjus funkcionuoti visai nuotekų valymo sistemai, kanalizacijos srutos per infiltravimo lauką terš žemę, pateks į jos namelio rūsį, kur ir taip po didesnio lietaus susikaupia vanduo. Be to, sklis blogas kvapas. Tokiu būdu bus teršiama gamta, bus pažeistos jų teisės į saugią aplinką.

3. Siekdama apginti savo teises, ieškovė 2016-09-14 pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos. Skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas 1,5 metro atstumu iki jų sklypo ribos sumontavo sertifikuotą mažąjį nuotekų valymo įrenginį Bioclar B-6; šis įrenginys priskiriamas nesudėtingų statinių grupei; 1 metro atstumas išlaikytas. Įrengto apie 10-20 cm nuo jos sklypo ribos infiltravimo lauko netyrė, neužfiksavo jo 2016-10-07 patikrinimo akte, dėl jo nepriėmė sprendimo.

4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. M. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vietinė nuotekų valymo sistema susideda iš įrenginio Bioclar-6, filtravimo šulinio, infiltravimo lauko. Darbus atliko valymo įrenginių įrengimo sertifikuota įmonė UAB „Šiaulitas“. Pagal techninius duomenis, šitas įrenginys atlieka kokybišką valymo darbą šešių asmenų šeimai, ir tai nėra maksimali valymo įrenginio apkrova, nes jo šeima susideda tik iš trijų asmenų. Statybos inspektorius Z. J. J. 2016-09-28 atliko patikrinimą. Patikrinimo išvadose nustatyta, kad T. L. skundas yra nepagrįstas, o sertifikuotas nuotekų valymo įrenginys pastatytas nepažeidžiant teisės aktų. Šiaulių apygardos administracinis teismas nusprendė pareiškėjos T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą (42–44 b. l.).

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. L. atsiliepimu į ieškinį prašė tenkinti ieškinį, nurodė, kad su ieškinyje išdėstytais įrodymais, argumentais, reikalavimais ir priedais susipažino ir su jais sutinka (34–35 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

8. Teismas konstatavo, jog nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkte nurodytas 15 metrų atstumas požeminei filtravimo sistemai galioja tik iki gyvenamosios ir viešosios paskirties statinių, tuo tarpu ieškovės pastatas sodo sklype nėra gyvenamasis. Požeminė filtravimo sistema taip pat nėra pastatas, tai yra inžinerinis statinys. Pats pavadinimas - požeminio filtravimo sistema – rodo, jog įrenginys turi atlikti nuotekų filtravimo funkciją. Pareiškėjos sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra sodo namas, kuris neturi gyvenamojo namo statuso, ir minimalus leistinas atstumas nuo sodo namo iki vietinės nuotekų valyklos teisės aktais nėra reglamentuotas.

9. Teismo  vertinimu, sklype adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas sertifikuotas nuotekų valymo įrenginys su vietiniu vamzdynu pastatytas didesniu (1,5 m) atstumu nei 1 m iki sklypo ribos, todėl toks gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimas nėra privalomas. Teisės aktai nenumato minimalaus privalomo atstumo, kuriuo nuo namo ar sklypo ribos turi būti įrengiamas filtracinis laukas (plotas).

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju aktualu tik nustatyti, ar atsakovo įrengtas laukas laikytinas įrenginiu, ar ne, aktualiu teisės aktų prasme. Statybų inspekcijos darbuotojo nuomone, infiltravimo laukas nėra įrenginys. Tokiu atveju 1 metro atstumas nebūtų pažeistas, kadangi pats valymo įrenginys pastatytas didesniu atstumu. Pagal ieškovės pateiktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą nustatyta, kad nurodyta institucija vertina infiltravimo lauką kaip nuotekų inžinerinių tinklų dalį. Pagal pateiktą atsakovo sklype įrengto valymo įrenginio techninį pasą, infiltravimo laukas visiškai nėra būtinas, taigi, nėra ir būtinoji įrenginio sudėtinė dalis. Techniniame pase nurodyta, kad įrenginį sudaro biologinis reaktorius, visas nuotekų valymas vyksta vienoje talpoje. Išvalytos nuotekos išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus kanalizaciją arba į filtracijos šulinį bei laukus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo įrengtas infiltraciniu įvardijamas laukas, kurio funkcija yra tik absorbuoti (sugerti) išvalytą vandenį, negali būti traktuojamas kaip filtravimo sistema. Padaręs tokias išvadas teismas konstatavo, kad pats valymo įrenginys yra įrengtas didesniu nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, dėl ko nėra net Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad bent jau šiuo metu jokių ieškovės ir trečiojo asmens teisių ir interesų pažeidimo nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė T. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą, priimti  naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas negalėjo vadovautis Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu kaip prejudiciniu faktu, teismas privalėjo aiškintis visas su ieškiniu susijusias aplinkybes iš esmės.

2. Teismas nepasisakė dėl melagingų ir prieštaraujančių vienas kitam, o ir sau patiems, atsakovo A. M. ir Inspekcijos specialisto Z. J. J. parodymų.

12.3. Nors Z. J. J. patikrinimo akte nurodytas 1,5 m atstumas, pats atsakovas A. M. savo parodymais paneigė Z. J. J. tikrinimo duomenis, pasakė, kad įrengė Bioclar įrenginį viduryje savo 13 m pločio sklypo ir 3 m atstumu nuo savo namo, o filtravimo lauką - 1 metro atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, nors jis sakė, kad iki ribos su ieškovės sklypu. Kasinėjimo darbais ieškovė įrodė, kad filtravimo laukas įrengtas ties riba su jos sklypu. Teisėjas sąmoningai pakeitė sąvoką filtracinis laukas ir pervardijo ją į absorbcinį lauką.

4. Pagal CK 4.103 straipsnį, teisė kreiptis į teismą atsiranda tik tuo atveju, kai statyba yra neteisėta. Neteisėtų statinių statybų faktą patvirtina byloje esantis dokumentas, paties atsakovo pateiktas statomo gyvenamojo namo projekto 2-as lapas - lauko inžinerinių tinklų nužymėjimo brėžinys. Statybos priežiūrą atliekančios organizacijos atstovas Z. J. J. neatliko savo pareigų ir neužtikrino statybų teisėtumo, tačiau tai nereiškia, kad teismas negali pripažinti savavališka arba vykdoma pažeidžiant projektą be tokios kontroliuojančios institucijos išvados statybą ir taikyti sankcijas.
5. Atstumo nesilaikymas daro žalą ieškovės sklypui - iš įrenginio per filtravimo lauką nuotekos patenka į jos sodo sklypą. Susikaupęs vanduo nebesusigeria į žemutinius sluoksnius, jis laikosi paviršiuje kaip pelkė, kaupiasi sodo namo rūsyje. Nuolatinis techninio vandens nuleidimas po namo fundamentu gali pakenkti paties sodo namo stabilumui.

6. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo įrengto statinio atitikimo statybos projektui. Atsakovo pateiktame statybos projekto plane nuotekų valymo sistema suprojektuota visai kito tipo ir visiškai kitoje vietoje nei dabar įrengta. Plane yra nurodytas nuotekynas, taip pat 15 m spinduliu aplink jį raudona spalva pažymėta sanitarinė apsaugos zona, į kurią neturėjo pakliūti jokie objektai, tuo pačiu ir ieškovės sodo namas. Atsakovas savavališkai įsirengė kito tipo nei buvo numatyta projekte nuotekų šalinimo sistemą su dirbtiniu požeminiu filtravimo lauku, kitoje vietoje, ties riba su ieškovės sklypu, bet be ieškovės sutikimo, kas yra galiojančių įstatymų pažeidimas.

12.7. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, užėmė akivaizdžią atsakovo palaikymo poziciją, nes sąmonin­gai neužfiksavo nepagrindusio savo veiksmų teisėtumo dėl savavališkos statybos prie pat sklypo ribos be ieškovės leidimo atsakovo gyvenamojo namo projekto pažeidimų.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vietinės nuotekų valymo sistemos įrengimo darbus atliko valymo įrenginių įrengimo sertifikuota įmonė UAB „Šiaulitas“, prieš pradedant visus darbus, buvo aptarti visi klausimai ir priimtas tinkamiausias sprendimas. Statybos inspektorius Z. J. J. 2016-09-28 atliko patikrinimą, išvadose nurodyta, kad T. L. skundas yra nepagrįstas ir sertifikuotas nuotekų valymo įrenginys pastatytas nepažeidžiant teisės aktų. 2017 metų balandžio 20 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė pareiškėjos T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. T. L. su sutuoktiniu V. L. ignoravo jiems pateiktas Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvadas, patikrinimo aktus, nesutiko su Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartimi. Pateikus valymo įrenginio Bioclar-B6 sertifikatą, ieškovė T. L. nesutiko su sertifikate pateiktais techninio paso duomenimis, valymo galimybėmis. Ieškovė rėmėsi savo įžvalgomis, spėliojimais ir subjektyvia nuomone apie valymo įrenginio Bioclar-B6 galimybes. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gruodžio mėnesį T. L. pateiktose nuotraukose kitoje jos namelio pusėje matosi didelės balos, todėl galima teigti, kad pavasarį, rudenį, esant lietingai vasarai, ten visada kaupiasi vanduo.

14. Trečiasis asmuo V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą, priimti  naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti savavališkos statybos objektą – filtravimo lauką, įrengti atsakovo gyvenamojo namo statybos projekte numatytą nuotekų tvarkymo sistemą, priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad statybos priežiūrą atliekančios institucijos atstovas Z.J. J. savavališkai įrengtą prie ieškovės sklypo ribos filtravimo lauką iškart pavadino pažeidimu. Inspektorius Z. J. J. neatliko savo pareigų, nes neišnagrinėjo T. L. 2016-09-14 skundo ir neužtikrino atsakovo sklype vykdomų statybų teisėtumo, tačiau teismas turėjo pripažinti atsakovo įrengtus nuotekų tvarkymo įrenginius savavališka statyba arba statant juos pažeidus projektą, ir atsakovui A. M. taikyti sankcijas. Teismas turėjo pasisakyti ir dėl raudona spalva projekte pažymėtos 15 m spindulio sanitarinės apsaugos zonos (SAZ), nustatomos aplink nuotekų tvarkymo sistemos objektus, ir į kurią negalėjo pakliūti jokie objektai, ypač ieškovės sodo namas. Pakeitęs nuotekų tvarkymo sistemos įrengimo vietą ir jos tipą, atsakovas A. M. padarė esminius statomo gyvenamojo namo projekto pažeidimus. Atsakovas administracinėje byloje neteikė susipažinimui gyvenamojo namo statybos projekto ir geologinių tyrimų, o civilinėje byloje jų pateikimą vilkino iki pat paskutinio teismo posėdžio. Pateikus teismui projektą, A. M. dokumentaliai paneigė Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus inspektoriaus Z. J. J. 2016-10-07 patikrinimo akto išvadas ir duotus parodymus.

Teismas             

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

                                        Ieškovės T. L. apeliacinis skundas atmetamas.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei T. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0681 ha žemės ūkio (sodų) paskirties sklypas bei sodo pastatas, esantys Ramybės sodų 2-oji g. 49, Šiauliuose (7–8 b. l.). Atsakovui A. M. pagal 2005-01-14 dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso 0,0659 ha mėgėjų sodo žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (9–10 b. l.). Ieškovės teigimu, 2016-09-14 atsakovas savo sklype įsirengė vietinį inžinerinį statinį - individualią nuotekų valymo sistemą, susidedančią iš įrenginio Bioclar-B6, filtravimo šulinio, infiltravimo lauko, sujungtų vamzdžiais. Infiltravimo lauką atsakovas įrengė apie 10-20 cm nuo ieškovės sklypo ribos ir apie 1 m nuo jos sodo namelio, infiltravimo laukas pažeidžia jų, kaimyninio sklypo savininkų, teises, nesusijusias su nuosavybės netekimu.

18. Ieškovė T. L. 2016-11-10 kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimą (raštą) Nr. 2D-14499-(19.2) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą, priimti sprendimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu T. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-178-621/2017) (23–25 b. l.).

19. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje civilinėje byloje sprendimą, negalėjo vadovautis Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu kaip prejudiciniu faktu, o privalėjo aiškintis visas su ieškiniu susijusias aplinkybes iš esmės.

20. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą, bylos Nr. 3K-3-294-916/2015).

21. Vertinant  Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą pirmiau pateiktų proceso teisės nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų dėl prejudicinių faktų sampratos aspektu, teisėjų kolegija nurodo, kad šis Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Nurodytoje  Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje dalyvavo tie patys proceso dalyviai – pareiškėja T. L., atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius bei trečiasis asmuo A. M.. Administracinėje byloje pareiškėja T. L. reiškė reikalavimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimą (raštą) Nr. 2D-14499-(19.2) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą. Administracinėje byloje įrodinėjimo dalykas buvo atsakovės 2016 m. spalio 11 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovė prašo atstatyti jos pažeistas teises, įpareigojant atsakovą A. M. panaikinti infiltravimo lauką jam nuosavybės teise priklausančiame sklype. Taigi, administracinėje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės nėra šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje, nes jos neatitinka visų CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytų sąlygų.

22. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu kaip prejudiciniu faktu, nes teismo sprendimo turinys šių aplinkybių nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės, naujai nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, tyrė šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus, juos vertino atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis teisės aktais ir teismų praktika. Teismo sprendime nėra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovaujasi Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl jų netiria, sprendime net neužsiminta apie Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo, kaip turinčio prejudicinę reikšmę šios bylos nagrinėjimui, taikymą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kokias aplinkybes konstatavo Šiaulių apygardos administracinis teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu kaip prejudiciniu faktu.

23. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų: 1) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.

24. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Skyrius) 2016-10-11 rašte Nr. 2D-14499-(19.2) nurodė, kad Šiaulių skyriaus vyr. specialistas atliko patikrinimą ir 2016-09-30 surašė statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktą Nr. SPA-1610-(19.2) (13 b. l.). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo savininkas 1,5 metro atstumu iki ieškovės sklypo ribos 2016 m. rugsėjo mėnesį sumontavo sertifikuotą mažąjį nuotekų valymo įrenginį Bioclar-B6, kurio našumas 0,6-0,9 m3 per dieną.

25. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija 2012-03-01 iki 2017-01-01) 2 lentelės 2.3. eilutėje nurodyta, kad nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo mažesnis kaip 160 mm, priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Liudytojo Z. J. J. teigimu, atsakovo sumontuotas nuotekų valymo įrenginys priskiriamas I nesudėtingų statinių grupei.

26. Filtravimo sistemų įrengimą reglamentuoja Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2012 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-281. Minėtų Taisyklių 9 punktas nenumato, kad filtravimo sistemų nebūtų galima įrengti sodininkų bendrijoje. Įrengiant filtravimo sistemas turi būti laikomasi lentelėje nustatytų atstumų, t. y. atstumas nuo požeminės filtravimo sistemos iki gyvenamosios ir viešosios paskirties statinių turi būti ne mažesnis nei 15 metrų (23 punktas). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovės sodo namelio tikslinė naudojimo paskirtis – kita (sodų), taigi, ieškovės sodo pastatas nėra gyvenamasis namas, kuriam turėtų būti taikomas Taisyklių 23 punkte nurodytas 15 metrų ribojimas. Pažymėtina, kad Taisyklėse nereglamentuojami nei filtravimo laukų matmenys, nei atstumas nuo filtravimo laukų iki kaimyninių sklypų ribos.

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad pagal pateiktą nuotekų valymo įrenginio „Bioclar-B6“ techninį pasą, „Bioclar-B6“ nuotekų valymo įrenginį sudaro biologinis reaktorius su vidine technologine konstrukcija, o visas nuotekų valymo procesas vyksta vienoje polipropileno talpoje, infiltravimo laukas visiškai nėra būtinas (112–122 b. l.). Techniniame pase nurodyta, kad išvalytos nuotekos išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus kanalizaciją arba į filtracijos šulinį bei laukus, aukšta išvalyto vandens kokybė suteikia galimybę jį panaudoti dar kartą: žemės ūkyje, kaip laukų laistymui skirtą vandenį, parkų, vejų, skverų drėkinimui, kelių ar šaligatvių plovimui, tualetų nuplovimui namų ūkiuose ir pan.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo įrengtas infiltracinis laukas yra ne inžinerinis įrenginys, o modifikuotas gruntas, turint tikslą pagerinti išvalyto vandens susigėrimo į žemę galimybes, o ne jį išvalyti. 2018 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. J. J. nurodė, kad iš valymo įrenginio į antrąją patalpą (rezervuarą) ateina tik vienas vamzdis, o iš rezervuaro jokie vamzdžiai į įrengtą infiltracinį lauką neišeina (įrašo laikas 2.06.10 iki 2.52.51). Analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas A. M., nurodydamas, jog jokio vamzdžio, išeinančio iš rezervuaro, nėra. A. M. teigimu, infiltracinis laukas – tai aplink rezervuarą supilta skalda, išklota neaustine geotekstile (garso įrašas 3.01.00 iki 3.02.20). Nustačius aplinkybes, kad infiltracinis laukas nėra atskiras įrenginys, o yra tik apie rezervuarą supilta skalda, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pats valymo įrenginys yra įrengtas didesniu nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, dėl ko nėra Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimo. Skyriaus specialistas Z. J. J., atlikęs patikrinimą, 2016-09-30 statybos patikrinimo akte taip pat nurodė, kad atsakovas A. M. sertifikuotą mažąjį nuotekų valymo įrenginį Bioclar-B6 sumontavo 1,5 m atstumu iki sklypo ribos (15 b. l.). Įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovė nepateikė.

29. Apeliantė T. L. apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad atsakovas A. M. savo parodymais paneigė Z. J. J. tikrinimo duomenis, kad atstumas iki sklypo ribos yra 1,5 metro. Nors A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog filtravimo laukas yra įrengtas 1 metro atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, o ne 1,5 metro atstumu, kaip konstatavo Z. J. J., teisėjų kolegijos vertinimu tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, numatanti, kad inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) turi būti statomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

30. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl melagingų ir prieštaraujančių vienas kitam, o ir sau patiems, atsakovo A. M. ir Skyriaus specialisto Z. J. J. parodymų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Z. J. J. bei atsakovas A. M. prieš duodami parodymus teismo posėdyje buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekė teismui sakyti tiesą, pasirašė priesaiką (134, 135 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs Skyriaus specialisto Z. J. J. bei atsakovo A. M. parodymus, nenustatė, kad minėti asmenys būtų davę melagingus parodymus, ar kad minėtų asmenų parodymai prieštarautų vieni kitiems, o taip pat byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas minėtų asmenų parodymų taip pat nelaikė melagingais. Deklaratyvūs ieškovės teiginiai nepateikiant įrodymų apie byloje dalyvaujančių asmenų melagingus parodymus, negali būti pagrindu šį argumentą laikyti pagrįstu ir jį tenkinti.

31. Apeliantės teigimu, neteisėtų statinių faktą patvirtina byloje esantis dokumentas, paties atsakovo pateiktas statomo gyvenamojo namo projekto 2-as lapas - lauko inžinerinių tinklų nužymėjimo brėžinys. Jos manymu, statybos priežiūrą atliekančios organizacijos atstovas Z. J. J. neatliko savo pareigų ir neužtikrino statybų teisėtumo, tačiau tai nereiškia, kad teismas negali pripažinti savavališka arba vykdoma pažeidžiant projektą be tokios kontroliuojančios institucijos išvados statybą ir taikyti sankcijas.

32. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Šie proceso normoje nustatyti  reikalavimai ieškiniui tiesiogiai susiję su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris užtikrina proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti įstatymu nustatytomis procesinėmis teisėmis.

33. Asmens nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK  176, 185 ir kiti straipsniai) bei jas aiškinant suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos, ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas privalo išaiškinti visas ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikšmingos ginčui išspręsti ir kiek reikšmingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieškinio kitu, nei nurodė ieškovas, faktiniu pagrindu.

34. Remiantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus.

35. Iš T. L. teismui pateikto ieškinio nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atstatyti jos pažeistas teises, įpareigoti atsakovą A. M. panaikinti infiltravimo lauką, įrengtą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame mėgėjų sodo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė T. L. ieškinyje nereiškė reikalavimo pripažinti nuotekų valymo įrenginius savavališka statyba ir už tai atsakovui taikyti atitinkamas sankcijas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti šio ieškovės reikalavimo. Priešingu atveju, teismas būtų peržengęs byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 straipsnis).

36. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Apeliantė T. L. apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei iš atsakovo A. M..

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus ieškovės T. L. apeliacinį skundą, o atsakovui A. M. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašant ir įrodymų apie apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas neteikiant, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

              n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                       Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                           Lina Muchtarovienė

                                                                                           Vilija Valantienė