Civilinė byla Nr. e2S-48-603/2026

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19463-2025-1

   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.3.;

    3.3.2.5.

                                                              (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Tetruva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, priimtos išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Tetruva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Tetruva“ skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinėje byla pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tetruva“ skundą dėl 2025 m. birželio 11 d. antstolio Rimanto Vižainiškio patvarkymo Nr. S-25-128-12316 panaikinimo ir antstolio įpareigojimo tenkinti skolininkės 2025 m. birželio 5 d. prieštaravimus.

2.       Teisme gautas pareiškėjos (skolininkės) prašymas vykdymo proceso metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2025 m. liepos 15 d. 11.52.35 val. paskelbtas pirmąsias hipoteka įkeisto turto – 624/1453 dalies žemės sklypo, turinčio 0,1453 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bei pastato – bendrabutį sudarančių patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas) varžytynes, iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

3.       Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad skundas yra ne tik prima facie (preliminariai) pagrįstas, bet ir yra grėsmė būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – realizavus Turtą varžytinėse pareiškėjos skundo tenkinimo atveju teismo sprendimas taptų beprasmis, kadangi skundu siekiama, jog antstolis iš naujo nustatytų Turto rinkos vertę. Pareiškėjos nuomone, Turto varžytinių sustabdymas yra proporcinga ir ekonomiška priemonė, pernelyg nesuvaržanti išieškotojų interesų, tačiau tinkamai užtikrinanti visų šalių, įskaitant ir galimo Turto pirkėjo per varžytines, interesų balansą.

4.       Išieškotoja (hipotekos kreditorė) UAB „Lengvata“ atsiliepime su prašymu nesutiko. Kreditorės nuomone,

5.       Antstolis Rimantas Vižainiškis atsiliepime su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Skolininkės skundas yra nepagrįstas, savo veiksmais ji siekia vilkinti skolos išieškojimo vykdymą. Antstolio nuomone, Turto varžytynių, taigi ir pačio skolos išieškojimo sustabdymas skolininko pageidavimu kelia nepateisinamą grėsmę sklandžiam ir rezultatyviam Turto realizavimui už šiuo metu egzistuojančią realią Turto rinkos kainą. Skolininkė pateiktu skundu neskundė ir nereikalavo pripažinti negaliojančiu 2025 m. birželio 2 d. patvarkymo Nr. S-25-128-11666, kuriuo galutinai nustatyta Turto rinkos vertė, todėl, atsižvelgus į tai, kad 2025 m. liepos 11 d. gautas hipotekos kreditorės UAB „Lengvata“ prašymas, neegzistuojant kliūtims skelbti varžytynes, 2025 m. liepos 15 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios Turto varžytynės už kainą, kuri nustatyta atsižvelgus į eksperto D. G. ekspertizės akto išvadas. Teismų praktikoje laikomasi principinės nuostatos, kad vykdymo proceso stadijos metu laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos ir yra išimtinai itin riboto taikymo priemonė. Šiuo atveju skolininkės 2025 m. liepos 23 d. prašyme nėra nurodyta aplinkybių ar pagrįsta, kad egzistuotų išimtinis atvejis vykdymo proceso metu taikyti itin riboto taikymo laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų sustabdomos varžytynės, ir tokiu būdu faktiškai sustabdomas skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Tetruva“ vykdymo procesas. Be to, priešingai nei nurodo skolininkė, 2025 m. liepos 23 d. prašymu nėra prašoma ribotos apimties laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese, kadangi sustabdžius varžytynes yra sustabdoma esminė išieškojimo vykdymo proceso stadijos metu dalis. Antstolio manymu, Turto varžytynių sustabdymas neatitiktų ne tik išieškotojos (hipotekos kreditorės) interesų, bet ir pačios skolininkės interesų, nes skolininkei palūkanos skaičiuojamos iki kol galutinai bus grąžinta skola išieškotojai. Nepagrįstas Turto varžytynių sustabdymas nepateisinamai atitolintų Turto realizavimą laike ir galėtų papildomai apsunkinti galimybes realizuoti Turtą už šiuo metu nustatytą Turto rinkos kainą. Antstolis taip pat pažymėjo, kad nors skolininkė išieškojimo metu pareiškė prašymą skirti pakartotinę Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (ją pavedant atlikti skolininkės pasirinktam turto vertintojui), tačiau bet koks pakartotinės ekspertizės atlikimas reikalautų reikšmingo dydžio lėšų bei laiko eksperto darbui, o skolininkė jau nuo 2023 m. neturi jokių piniginių lėšų banko sąskaitose ar kitur.

6.       Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo teismo ekspertas D. G. prašė dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

8.       Teismas nurodė, kad  pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės esant abiems būtinosioms sąlygoms, t. y. jeigu tikėtinai pagrindžiamas ieškinio (skundo) reikalavimas ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra įtvirtintas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas; ši priemonė paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėja dėl 2025 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-25-128-11666 nustatyto Turto rinkos vertės pateikė antstoliui prieštaravimus ir prašė skirti pakartotinę areštuoto Turto vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis 2025 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. S-25-128-12316 skolininkės prieštaravimus atmetė ir dėl antstolio 2025 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-25-128-12316 vyksta ginčas teisme. Laikė, kad preliminariai įvertinus pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Teismas nenustatė ir akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjos pareikšto skundo reikalavimo pagrindu negalėtų būti priimtas galimai jai palankus sprendimas. Todėl sprendė, kad yra pirmoji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – pareiškėja tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimą.

10.       Tačiau teismas laikė, kad nėra antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos. Vertino, kad vien Turto vertės, nuo kurios skaičiuojama pradinė iš varžytynių parduodamo turto kaina, nustatymas nelemia grėsmės pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, jog pasibaigus varžytynėms turtas gali būti parduotas brangiau, nei paskelbta jo pradinė pardavimo kaina. Teismas nurodė, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, jog turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą; būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos; net ir turto pardavimas už trečdalį jo vertės negali būti vertinamas kaip pažeidimas, jeigu laikantis teisės aktų reikalavimų nepavyko jo parduoti už pusę vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Be to, varžytynės ne visada yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

11.       Teismas sprendė, kad vien turto vertės nustatymas savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų pasekmių proporcingumą. Sustabdant vykdymo veiksmus, turi būti užtikrinta išieškotojo ir skolininko teisių ir turtinių interesų pusiausvyra (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pabrėžė, jog siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus padėtis – privilegijuota, sudarant prielaidas jam gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka, todėl konkrečiu atveju įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas be pakankamo pagrindo ribotų išieškotojos UAB „Lengvata“, kaip hipotekos kreditorės, teises kuo greičiau atgauti skolą, tokiu būdu sąlygojant nuostolių atsiradimą.

12.       Remdamasis išdėstytu sprendė netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13.       Pareiškėja pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra grėsmė būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju yra būtina užtikrinti Turto status quo padėtį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, tokiais atvejais pripažįstama, kad kai ieškinys yra orientuotas į turto išsaugojimą būtų pagrindas taikyti ir pareiškėjos prašomą laikinąją apsaugos priemonę – varžytynių sustabdymą. Pareiškėja siekia teisingo jos Turto vertės nustatymo, kas labiausiai užtikrintų ir visų pareiškėjos kreditorių interesus. Taigi, atitinkamai egzistuoja ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą (Turtą) nepakitusiu. Priešingai, realizavus Turtą varžytynėse pareiškėjos skundo patenkinimo atveju teismo sprendimas taptų beprasmis - Turtas būtų realizuotas tretiesiems asmenims, o pareiškėja tikėtina neturėtų veiksmingų galimybių nuginčyti tokį Turto pardavimo sandorį;

 13.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnyje įtvirtinta sąžiningo įgijėjo apsauga. Ši aplinkybė taip pat yra pakankamas pagrindas konstatuoti grėsmę būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau teismas ir į ją neatsižvelgė;

13.3. nepagrįsta išvada, jog vien Turto vertės, nuo kurios skaičiuojama pradinė iš varžytyių parduodamo turto kaina, nustatymas nelemia grėsmės galimo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Turto pardavimas už mažesnę nei rinkos kainą sudaro pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Be to, jei būtų galima pritarti tokiai teismo išvadai, tuomet nėra suprantama, kokiu tikslu įstatyme įtvirtintas konkretus turto vertės nustatymo mechanizmas bei skolininko ir kreditorių teisė ginčyti turto rinkos kainos nustatymą;

13.4.                      teisinga iš varžytynių parduodamo turto kaina yra vienas esminių išieškojimo proceso reikalavimų, užtikrinantis, kad kuo daugiau turto (piniginių lėšų) atitektų skolininko kreditoriams, o tuo pačiu ir pačiam skolininkui, todėl svarbu pritaikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti varžytynių vykdymą, kol nėra išnagrinėtas ginčas teisme dėl antstolio patvarkymu nustatytos Turto rinkos vertės ir, atitinkamai, pradinės varžytynių kainos;

13.5.                      pareiškėjos prašomos priemonės neproporcingai nevaržys išieškotojų interesų, tačiau užtikrins pareiškėjos (skolininkės) interesus. Pareiškėja prašo mažiausiai išieškotojų interesus ribojančių priemonių – varžytynių sustabdymo, o ne visos vykdomosios bylos ar išieškojimo sustabdymo. Teismas tik deklaratyviai nurodė, jog išieškotojas patiria nuostolius. Išieškotojos UAB „Lengvata“ interesai yra užtikrinti sutartinėmis palūkanomis bei delspinigiais, todėl ilgesnė vykdomosios bylos trukmė niekaip nepažeidžia išieškotojos interesų;

13.6.                      pareiškėja turi ir daugiau kreditorių, su kuriais pardavus Turtą už varžytynėse nustatytą pradinę kainą nebūtų galima atsiskaityti, Tokiu būdu būtų pažeidžiamas ir viešasis interesas, kurio sudedamoji dali yra visų kreditorių interesų apsauga ir pusiausvyra. Atitinkamai, viešas interesas lemia ir tai, kad Turtas turi būti parduodamas už maksimaliai didžiausią kainą tam, kad būtų užtikrinti tiek valstybės, tiek hipotekos kreditoriaus, tiek ir pačios pareiškėjos interesai. Taigi, Turto varžytynių sustabdymas atitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir šalių pusiausvyros principus.

14.                      Suinteresuotas asmuo (antstolis) Rimantas Vižainiškis atsiliepime prašo: 1) nutraukti apeliacinį procesą  pagal 2025 m. rugpjūčio 6 d. skolininkės UAB „Tetruva“ atskirąjį skundą; 2) netenkinti atskirojo skundo. Remiasi šiais argumentais:

14.1. pareiškėja nepaneigė apylinkės teismo išvadų, jog neegzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti Turto varžytynes;

14.2. apeliantės Turto varžytynės neįvyko neatsiradus nė vienam suinteresuotam asmeniui įsigyti Turtą, todėl egzistuoja pagrindas nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą. Antstolio 2025 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-25-128-14561 paskelbtos Turto varžytinės (Nr. 299245), kurias siekė sustabdyti pareiškėja, neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis, kuris būtų suinteresuotas ar norėtų įgyti Turtą už 6 221 600 Eur pradinę pardavimo kainą ar didesnę kainą (CPK 681 straipsnio 1, 4 dalys, LR CPK 718 straipsnis). Kadangi neįvyko Turto varžytynės, neegzistuoja nei skolininkės prašymo sustabdyti varžytynes, nei atskirojo skundo objektas;

14.3. Turto varžytynių metu neatsirado nė vienas asmuo, kuris norėtų įsigyti Turtą už kainą, nustatytą remiantis skolininkės ginčijama eksperto nustatyta turto rinkos verte. Todėl apeliantės argumentai, jog Turto rinkos vertė didesnė nei nustatyta eksperto, yra deklaratyvaus pobūdžio. Tai patvirtina ir teisingą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nebuvo pagrindo sustabdyti Turto varžytynes. Be to, tai, kad varžytynėmis nesidomėjo nė vienas asmuo, akivaizdžiai patvirtina ir tai, jog neegzistuoja grėsmė skolininkui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui;

14.4. pareiškėja nepaneigė ir sąmoningai ignoruoja faktines aplinkybes, kurių visuma patvirtina, jog pareiškėjos vertinimas dėl tariamai didesnės Turto rinkos kainos vertės nėra paremtas jokiu patikimu Turto vertinimu;

14.5. pareiškėja nepaneigė teismo išvadų, jog hipoteka įkeisto Turto varžytynių sustabdymas nepateisinamai ribotų išieškotojos kaip hipotekos kreditorės teises ir teisėtą interesą dėl efektyvaus ir operatyvaus skolos išieškojimo;

14.6. pareiškėja taip pat nepaneigė ir teismo išvadų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas skolos išieškojimo vykdymo stadijos metu galimas išimtinai išskirtiniais atvejais, kurie nagrinėjamu atveju neegzistuoja;

14.7. Turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas asmuo, todėl svarstytinas apeliacinio proceso nutraukimas, kadangi neegzistuoja atskirojo skundo objektas;

14.8. teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, pagrįstai sprendė, jog Turto varžytynių sustabdymas būtų neproporcingas ir nepagrįstai ribotų išieškotojo kaip privilegijuoto (hipotekos) kreditoriaus teisę į rezultatyvų ir savalaikį skolos išieškojimą. Neegzistuoja išimtinis atvejis vykdymo stadijos metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų stabdomas skolos išieškojimas. Varžytynės kaip priverstinis hipoteka įkeisto Turto priverstinio realizavimo būdas vykdymo proceso metu yra esminė ir pamatinės reikšmės skolos išieškojimo iš skolininko proceso dalis ir gali būti stabdomos tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais.

15. Suinteresuotas asmuo UAB „Lengvata“ pateikė paaiškinimus, prašydamas pareiškėjos (apeliantės) UAB „Tetruva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties nutraukti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

17.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). 

18.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti paskelbtas pirmąsias hipoteka įkeisto turto varžytynes, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

19.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) prašė vykdymo proceso metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2025 m. liepos 15 d. 11.52.35 val. paskelbtas pirmąsias hipoteka įkeisto Turto varžytynes, iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog antstolis Rimantas Vižainiškis priėmė 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą dėl neįvykusių pirmųjų varžytynių Nr. S-25-128-17138, kurį pareiškėja taip pat apskundė, taip pat kartu prašė sustabdyti ir minėto patvarkymo vykdymą (civilinė byla Nr. e2YT-38820-1080/2025). Antstolis Rimantas Vižainiškis ir hipotekos kreditorė atsiliepimuose, nesutikdami su apeliantės argumentais, taip pat nurodė faktinę aplinkybę, jog antstolio 2025 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-25-128-14561 paskelbtos pirmosios Turto varžytynės yra neįvykusios, šią aplinkybę patvirtina ir viešai prieinami VĮ Registrų centro administruojamo Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo duomenys (nuoroda https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=311152&number=299245; pabaigos data 2025 m. rugpjūčio 14 d. 11:52:59). Iš suinteresuoto asmens (išieškotojos) UAB „Lengvata“ pateiktų paaiškinimų ir papildomų dokumentų nustatyta, kad išieškotoja, kaip hipotekos kreditorė, 2025 m. rugpjūčio 21 d. pateikė sutikimą priimti iš neįvykusių varžytinių neparduotą Turtą, o 2025 m. rugsėjo 12 d. sudarytas Turto perdavimo aktas, kurio pagrindu išieškotojai, kaip hipotekos kreditorei, perduotas iš neįvykusių varžytinių neparduotas Turtas už pradinę Varžytinių kainą. Aptartos aplinkybės pagrindžia, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas, kurį apeliantė prašė taikyti sustabdant paskelbtas pirmąsias varžytynes dėl hipoteka įkeisto Turto pardavimo, objektyviai negali būti taikomas, kadangi pirmosios varžytynės apskritai neįvyko.

20.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantė teikdama atskirąjį skundą nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti paskelbtas pirmąsias įkeisto hipoteka Turto varžytynes.

21.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios įkeisto hipoteka Turto varžytynės neįvyko neatsiradus nei vienam varžytynių dalyviui, o apeliacinis procesas yra pradėtas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti minimas pirmąsias hipoteka įkeisto Turto varžytynes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nebeliko apeliacijos objekto (neįvyko pirmosios Turto varžytynės), dėl kurio pareiškėja ir kėlė ginčą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės.

22.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiame apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo atsirado jau pradėjus apeliacinį procesą, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

23.       Nutraukus apeliacinį procesą pareiškėjai grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

        nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Tetruva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties.

       Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Tetruva“, juridinio asmens kodas 305699354, 57 Eur (penkiasdešimt septynis Eur) žyminio mokesčio (sumokėta 2025 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 889, mokėtoju nurodyta advokatų profesinė bendrija Marsus), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.

 Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.