Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-502-1014-07].doc
Bylos nr.: A-502-1014-07
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pareiškėja A-B

         Administracinė byla Nr. A5-1014/2007

             Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 12.4

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Antanas Ablingis ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pasna“ atstovams A. M. , adv. E. O.

atsakovo valstybės įmonės Registrų centras atstovui S. D. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pasna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pasna“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo panaikinimo, nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėjas (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą (b. l. 2-5), kuriame prašoma panaikinti valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą netikslinti masinio vertinimo būdu nustatytos prekybos paskirties nekilnojamojo turto Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), mokestinės vertės ir nustatyti, kad šio nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra 1 590 000 Lt. Skunde paaiškino, kad masinio vertinimo metu buvo nustatyta, jog Patalpų, kurių bendras plotas 349,48 m2, mokestinė vertė 2006 metų sausio 1 dienai – 2 268 292 Lt. Bendrovė, nesutikdama su tokiu įvertinimu, pateikė nepriklausomam turto vertintojui UAB Korporacijai „Matininkai“ (toliau – ir Vertintojas) užsakymą atlikti individualų šių Patalpų vertinimą. Vertintojas 2006 m. vasario 20 d. Turto individualaus vertinimo ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nustatė, kad Patalpų vertė –    1 547 000 Lt. Bendrovė pateikė Registrų centrui prašymą Patalpų mokestine verte laikyti jų vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą. 2006 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (1.31/1133)s-1464 Registrų centras atmetė Bendrovės prašymą, motyvuodamas tuo, kad UAB Korporacija „Matininkai“ vertinimo išvada, neva, nepatikima ir netinkamai argumentuota. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl šio sprendimo panaikinimo, 2006 m. liepos 3 d. sprendimu panaikino valstybės įmonės Registrų centras 2006 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (1.31/1133)s-1464 ir įpareigojo atsakovą Bendrovės 2006 m. sausio 12 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas pakartotinai išnagrinėjo Bendrovės prašymą ir 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimu vėl jį atmetė. Nurodė, kad, neva, Bendrovės pateikta Patalpų vertinimo ataskaita ydinga ir neatitinka norminių aktų reikalavimų. Dėl masinio vertinimo metu nustatytos patalpų vertės (2 268 292 Lt) sprendime jokių argumentų nepateikta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Registrų centro sprendimas dėl Patalpų mokestinės vertės laikytinas individualiu administraciniu sprendimu, todėl vertinant jo teisėtumą ir pagrįstumą, taikytinos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos. Individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str.). Tai buvo nurodyta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. sprendime, tačiau atsakovas ignoravo teismo nurodymus ir savo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendime apsiribojo tik tuo, kad nurodė formalius UAB Korporacija „Matininkai“ pateiktos ataskaitos trūkumus. Atsakovas neatsižvelgė ir į kitus teismo sprendime nurodytus trūkumus: neapklausė Bendrovės atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų; esant akivaizdžiam ginčui, nepareikalavo iš Bendrovės papildomos informacijos ar komentarų; neatliko faktinių duomenų patikrinimo vietoje (VAĮ 22, 26 str., ABTĮ 14 str. 1 d.). Atsakovas 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimu pakartojo teismo panaikinto 2006 m. kovo 2 d. sprendimo motyvus.

Pareiškėjas skunde taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš ginčijamą sprendimą priėmusių asmenų – S. D. , pats ilgą laiką dirbo UAB Korporacija „Matininkai“ vienu iš vadovų. Tiek teismo panaikintas Registrų centro sprendimas, tiek ginčijamas 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimas pagrįsti tik UAB Korporacija „Matininkai“ vertinimo ataskaitos trūkumų įvardinimu. Nei viename sprendime nėra pasisakyta dėl Patalpų vertės. Toks sprendimų turinys leidžia manyti, kad tarp S. D. ir UAB Korporacija „Matininkai“ yra tam tikri asmeniniai santykiai, kurių aiškinimasis turi įtakos su tais santykiais niekuo nesusijusiai Bendrovei. Pareiškėjas mano, kad minėtas Registrų centro darbuotojas, žinodamas, kad jo ir UAB Korporacija „Matininkai“ santykiai gali pakenkti sprendimų objektyvumui arba sukelti suinteresuotų asmenų abejones, privalėjo nusišalinti nuo tokio sprendimo priėmimo. 

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad 2006 m. sausio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Registrų centro Šiaulių filialą ir pateikė skundą dėl nekilnojamojo turto Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės nustatymo. Vėliau pateikė UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą minėto nekilnojamojo turto (pramoninių prekių parduotuvės) įvertinimo ataskaitą. Pareiškėjo skundas ir pateikta Ataskaita buvo nagrinėjami Registrų centre, ir buvo priimtas sprendimas, jog pateiktoje Ataskaitoje formuluojama išvada dėl prekybos paskirties nekilnojamojo turto vertės nėra patikima ir tinkamai argumentuota, kad ją būtų galima taikyti mokestinės vertės patikslinimui. Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pareiškėjo skundas ir pateikta Ataskaita bei papildoma medžiaga buvo išnagrinėti iš naujo ir 2006 m. lapkričio 2 d. priimtas naujas sprendimas, kuriuo taip pat atsisakyta patikslinti Patalpų mokestinę vertę pagal individualaus vertinimo rezultatus. Pabrėžė, kad pareiškėja teikė Registrų centrui ir jis nagrinėjo kitokios apimties ir turinio individualaus vertinimo ataskaitą, negu pareiškėjos pateikta teismui prie 2006 m. lapkričio 30 d. skundo. Abu Registro centro sprendimai yra priimti pagal tą pačią Ataskaitą, kuri skiriasi nuo pateiktojo teismui Ataskaitos varianto. Naujai pateiktos vertinimo ataskaitos redakcinėje versijoje yra išplėstas priedų skyrius, pateikiamos kitokios nekilnojamąjį turtą charakterizuojančios foto nuotraukos, ataskaita pasirašyta dviejų asmenų. Toks laisvas UAB korporacijos „Matininkai“ vertintojų vertinimo dokumentų interpretavimas, kuriame paliekama ta pati vertinimo dokumento surašymo data (Ataskaitos 4 psl.), dar labiau sumažina individualaus vertinimo patikimumą bei išvados objektyvumą ir sustiprina Registrų centro motyvus ir argumentus dėl individualaus vertinimo nepatikimumo.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Registrų centre iš naujo nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo reikalavimų, o 2006 m. lapkričio 2 d. priimtas naujas sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į anksčiau pareiškėjos teiktą ir papildomai gautą ir surinktą medžiagą, todėl pareiškėjo apklausa nebuvo būtina, nes ginčijamo klausimo esmė ir su juo susijusios aplinkybės, vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 ir 10 straipsniais, buvo išdėstytos skunde ir pateiktoje ataskaitoje. Papildomą medžiagą Registrų centras gavo iš pareiškėjo ir individualaus vertintojo administracinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazių (Centrinio duomenų banko).

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai, jog Registrų centro darbuotojas S. D. turėjo nusišalinti yra visiškai nepagrįsti. Skunde minimas Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnis nustato valstybės ar savivaldybės tarnautojo nušalinimo tvarką. Kita vertus, tarp S. D. ir UAB korporacijos „Matininkai“ personalo nėra jokių giminystės ir svainystės ryšių bei tarnybinių santykių, ar kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti interesų konfliktą ar abejones dėl sprendimo pagrįstumo.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo Registrų centrui pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos išvada nėra tinkamai argumentuota ir pagrįsta, jog būtų laikoma patikima ir atitinkanti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Turto vertinimo metodikos bei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo reikalavimus. Ataskaitos 3 lentelėje „Korekcinių procentinių pataisų suvestinė“ pateiktame skaičiavime nėra aptartas ir pagrįstas taikomų koeficientų dydžio parinkimas ir taikymas. Taip netenkinami Metodikos 32 ir 33 punktų reikalavimai, kurių laikytis įpareigoja individualaus vertinimo pagrindus ir tvarką nustatantys teisės aktai. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vertinant apmokestinamą turtą vadovaujamasi mokesčių įstatymais ir jų pagrindu priimtais kitais teisės aktais. Todėl sisteminiu požiūriu analizuojant teisės aktų visumą, darytina išvada, kad mokestinės vertės tikslinimui teikiama individualaus vertinimo ataskaita turi nuosekliai ir objektyviai pagrįsti formuluojamą išvadą apie vertinamo turto vertę, atskleisti vertinamo ir palyginamųjų objektų skirtumus, taikomas pataisas ir koeficientus. Registrų centrui pateiktoje vertinimo ataskaitoje ir papildomoje medžiagoje nėra šio pagrindimo. Vertinimo ataskaita turi esminių ydų ir trūkumų. Papildytos ir pataisytos vertinimo ataskaitos versijos teikimas teismui įrodo, kad tiek pareiškėja, tiek jos samdyti vertintojai suvokė ankstesnės ataskaitos ydas ir trūkumus ir bandė juos ištaisyti. Iš to seka, kad vertinamo turto vertės nustatymo pagrindimas individualaus vertinimo ataskaitoje nėra aktualizuotas ir pakankamas, o ataskaita netenkina Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų. Priimant Registrų centro sprendimą netikslinti Pastato mokestinės vertės, buvo vadovaujamasi tuo, jog teikiama išvada nėra patikima, kad ją būtų galima naudoti apskaičiuojant mokestinę vertę, t. y. buvo laikoma, kad nėra pateikta šiuo konkrečiu atveju tinkamą juridinę galią turinti individualaus vertinimo ataskaita.

Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.             

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčijamas 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimas pagal formą ir turinį iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Registrų centras, priimdamas 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir TVVPĮ), Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika, Turto vertinimo metodika) įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatęs ir sprendime nurodęs dėl kokių priežasčių Bendrovės pateikta individualaus vertinimo ataskaita negali būti laikoma pagrįsta ir tinkama Pastato mokestinei vertei patikslinti, neturėjo pareigos pasisakyti sprendime dėl kokios nors konkrečios Patalpų vertės, kaip teigia savo skunde pareiškėjas. Pareiškėjo argumentai dėl vieno iš trijų ginčo sprendimą priėmusių asmenų (S. D. ) galimo neobjektyvumo vertinant UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą individualaus vertinimo ataskaitą, pagrįsti ne įrodymais, o samprotavimais ir prielaidomis.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjo kartu su skundu pateikta Ataskaitos kopija (b. l. 8-37) nėra tapatus dokumentas Ataskaitai, kurią pareiškėjas buvo pateikęs atsakovui (b. l. 77-102) ir kuria remdamasis atsakovas priėmė 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą (b. l. 71-72, 73-76). Todėl teismas, vertindamas, ar yra pagrįstas ir teisėtas atsakovo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimas, rėmėsi Ataskaita (b. l. 77-102), kurią pareiškėjas buvo pateikęs atsakovui ir kurią vertino atsakovas, priimdamas 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad vertinant nekilnojamąjį turtą lyginamosios vertės metodu, turi būti laikomasi Turto vertinimo metodikos 26-33 punkto reikalavimų. Lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus (TVVPĮ 7 str. 1 p., Metodikos 26 p.). Taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus (Metodikos 27 p.). Metodikos 30-33 punktai reglamentuoja pataisos koeficientų taikymo pagrindus ir tvarką. Ataskaitos 3.1 dalies (b. l. 84-85) analizė leidžia daryti išvadą, kad turto vertės nustatymas lyginamosios vertės metodu nėra pagrįstas taip, kaip to reikalauja minėtos Metodikos nuostatos. Nėra konkrečių duomenų (ataskaitos priedų, konkrečių nuorodų į atitinkamus duomenis) iš kokio konkretaus šaltinio vertintojas paėmė duomenis apie palyginamųjų objektų sandorių kainas. Ataskaitoje tik bendrais bruožais išvardyta kokius duomenis apie nekilnojamąjį turtą vertintojas analizavo, tačiau neaprašyta kaip tie duomenys individualizuoja palyginamuosius objektus, ką konkrečiai nustatė ir kokias išvadas padarė vertintojas atlikęs analizę, kokiais argumentais grindžia savo išvadas. Todėl atsakovas, remdamasis Registrų centro Centrinio duomenų banko rinkos sandorių bazės duomenimis, pagrįstai suabejojo Ataskaitoje nurodyto kainų skirtumo realumu. Dėl nustatant turto vertę taikytų pataisų Ataskaitoje yra sudaryta lentelė – Korekcinių procentinių pataisų suvestinė (b. l. 85), tačiau Ataskaitoje neaprašyta ir nepateikti jokie argumentai, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais remiantis taikytos atitinkamos pataisos, nepateikti jų skaičiavimai. Metodikos 33 punktas nustato, kad vertinamojo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti. Taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto vertinimo ataskaitoje. Todėl atsakovas sprendime pagrįstai ir teisingai nurodė, kad taikant lyginamosios vertės metodą nesilaikyta Metodikos 26-33 punktų reikalavimų. Minėti Metodikos 26-33 punktų reikalavimų pažeidimai laikyti esminiais.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Ataskaitoje nėra Metodikos reikalavimus atitinkančio pagrindimo ir dėl pastato vertės nustatymo naudojimo pajamų vertės metodu (Ataskaitos 3.2 d., b. l. 86-87). Ataskaitoje nėra jokių duomenų (priedų, nuorodos į konkretų informacijos šaltinį, kurį būtų galima patikrinti) apie palyginamųjų objektų nuomos kainas, kurios yra itin mažos (20-50 Lt/kv.m. per mėnesį). Metodikos 70 punkte nurodyta, kad vertinimo metu darant prielaidas, reikia remtis analogų palyginimais, statistikos duomenimis, ankstesnės veiklos rezultatais arba jas kitaip pagrįsti. Teismo vertinimu, Ataskaitos turinys įrodo, kad individualus turto vertintojas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę lyginamosios vertės metodu, padarė esminius Metodikos 26-33 punktų reikalavimų pažeidimus, nesilaikė Metodikos reikalavimų parodyti Ataskaitoje taikomų koeficientų reikšmių ir pataisų skaičiavimus bei jų įtaką nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę, Ataskaitoje nepagrindė turto vertės nustatymo, kaip to reikalauja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktas. Tai leidžia daryti išvadą, kad Ataskaita neatitinka įstatyme numatyto turto vertės pagrindimo reikalavimo. Šis ataskaitos, parengtos dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo (TVVPĮ 5 str. 1 d. 3 p.), turinio trūkumas yra esminis, kuris suteikia pagrindą remtis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Todėl atsakovas 2006 m. lapkričio 2 d. sprendime (b. l. 71-72) pagrįstai pripažino, kad vertinamo nekilnojamojo turto vertės nustatymo pagrindimas nėra pakankamas, o Ataskaita konkrečiu mokestinės vertės tikslinimo (vertinimo mokestinės vertės patikslinimui) atveju neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, Ataskaitoje teikiama išvada yra nepatikima ir neargumentuota, kad ją būtų galima laikyti pagrįsta ir tinkama mokestinės vertės patikslinimui.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kuriam įstatymu priskirta nekilnojamojo turto vertinimo funkcija, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl Patalpų mokestinės vertės, nustatytos atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, patikslinimo pagal individualaus vertinimo ataskaitą, turėjo vadovautis visais teisės aktais, kurie reglamentuoja nekilnojamojo turto vertinimą, t. y. patikrinti, ar mokesčio mokėtojo prašymas yra pagrįstas, ar nekilnojamojo turto individualus vertinimas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, nustatęs kad vertintojas, atlikdamas Patalpų individualų vertinimą dėl patalpų apmokestinimo, pažeidė Metodikos 26-33 punktų reikalavimus, o Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų, 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimu  pagrįstai ir teisėtai atsisakė tikslinti pareiškėjo prašymą dėl masinio vertinimo būdu nustatytos ginčo nekilnojamojo turto vertės.

                                         

III.

 

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti valstybės įmonės Registrų centras 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą netikslinti masiniu vertinimo būdu nustatytos prekybos paskirties nekilnojamojo turto Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės; 2) nustatyti, kad prekybos paskirties nekilnojamojo turto Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė – 1 590 000 Lt.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad atsakovo darbuotojai priėmė sprendimą net neišvykę iš Vilniaus ir nematę Patalpų savo akimis. Nesulaukus jokių veiksmų iš atsakovo darbuotojų, Bendrovė savarankiškai kreipėsi į UAB Korporacija „Matininkai“, kad vertintojas pataisytų visus ataskaitos trūkumus, kuriuos buvo nurodęs Registrų centras. Be to, kad galutinai įsitikinti dėl Patalpų vertės, Bendrovė kreipėsi ir į kitą žinomą turto vertintoją – UAB „OberHaus“ kuri nustatė, kad pastato vertė dabar yra 1 750 000 litų. Šias aplinkybes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 23 d. sprendime nutylėjo ir jų visiškai neanalizavo. Po priimto sprendimo susidarė teisinė situacija, kai to paties lygmens teismas yra išsakęs dvi skirtingas nuomones – viena, kad Registrų centro darbuotojai privalėjo įsitikinti vietoje, kokia Patalpų vertė, kita – kad ne. Esant tokiai situacijai, Bendrovei nebeaišku, kurio teismo sprendimas yra „teisingesnis“, o kurio nereikia paisyti. Dirbtinai sukurta situacija nesuderinama su teisinės valstybės samprata, kadangi iškreipia teisinio stabilumo principą. Be to, vertinant ginčijamą teismo sprendimą, darosi neaišku, kodėl UAB Korporacija „Matininkai“ ataskaita, formaliai neatitinkanti įstatymo reikalavimų, yra ydinga, o atsakovo sprendimas, akivaizdžiai ignoruojantis teismo nurodymus yra laikomas tinkamu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pirminio pareiškėjo skundo Registrų centrui dėl mokestinės vertės nustatymo nagrinėjimo sprendimą apskundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šiam 2006 m. rugpjūčio 28 d. priėmus sprendimą, Registrų centras įvykdė šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą – iš naujo nagrinėjo ir svarstė pareiškėjo pateiktą medžiagą ir 2006 m. lapkričio 2 d. priėmė naują sprendimą. Registrų centre, iš naujo nagrinėjant pareiškėjo skundą, buvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo reikalavimų, sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Priimant sprendimą, buvo atsižvelgta į anksčiau pareiškėjo teiktą ir papildomai administracinės bylos nagrinėjimo metu gautą ir surinktą medžiagą, todėl pareiškėjo ar individualaus vertintojo atstovo apklausa nebuvo būtina, nes skundo esmė ir su juo susijusios aplinkybės, vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 ir 10 straipsniais, turi būti ir buvo išdėstytos skunde ir individualaus vertinimo ataskaitoje. Papildomą medžiagą Registrų centras, kaip nustato Viešojo administravimo įstatymas (22 str. 1 ir 2 d.), gavo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazių, Registrų centro Šiaulių filialo.

Atsakovo teigimu, Registrų centro sprendimas dėl mokestinės vertės yra teisėtas, nešališkas ir savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

Atsakovas pažymi, kad tiek sprendime, tiek atsiliepime į skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 63-65) yra detaliai paaiškinti sprendimo netikslinti mokestinės vertės motyvai ir argumentai, todėl jie atsiliepime nebekartojami.

Vertindamas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas sisteminiu požiūriu, atsakovas atkreipia dėmesį, kad individualaus vertinimo ataskaita yra pagrindas ginčo/skundo dėl mokestinės vertės patikslinimo nagrinėjimui. Ataskaita yra dokumentas, kuris turi nuosekliai išdėstyti faktus ir pagrįsti išvadą dėl turto vertės tokia apimtimi, kad ji atitiktų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos nuostatas, kad būtų galima neabejoti išvados objektyvumu ir ataskaitos juridiniu statusu. Pareiškėjo teikta UAB korporacijos „Matininkai“ parengta Parduotuvės patalpų individualaus vertinimo ataskaita neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų: ataskaita nebuvo tinkamai pasirašyta (23 str. 1 d.; analogija – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-464/2004); neišpildžius Turto vertinimo metodikos 26-33 punktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas ataskaitos objektyvumas ir turto rinkos vertės pagrindimas (23 str. 2 d. 10 p.). Ataskaitos kaip vieningo, nuoseklaus dokumento turinio reikalavimai susieti su jos juridiniu statusu, aptartu šio įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Registrų centras priėmė sprendimą netikslinti mokestinės vertės pagal neturinčią juridinės galios ataskaitą, kuri nepagrindė teikiamos išvados ir esančio vertės skirtumo tarp masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės ir individualiai nustatomos rinkos vertės. Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo nuoseklus ir priimdamas sprendimą vertino tą aplinkybę, kad, nesant teisės aktų reikalavimams atitinkančios individualaus vertinimo ataskaitos, ginčas dėl mokestinės vertės neįmanomas.

Atsakovas taip pat pastebi, kad pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundo pateikiamas „kito žinomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas vertinimas“, kaip nurodoma jo tekste, „neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, tai informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios“. Registrų centras negali pasisakyti dėl vertės pagal pareiškėjo teikiamus neturinčius juridinės galios tekstus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą taip pat prašo atmesti. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Atsakovas pagrįstai pripažino, kad Ataskaita konkrečiu mokestinės vertės tikslinimo atveju neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų ir Ataskaitoje teikiama išvada yra nepatikima ir neargumentuota, kad ją būtų galima laikyti pagrįsta ir tinkama mokestinės vertės patikslinimui. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atsakovas, nustatęs, kad vertintojas, atlikdamas Patalpų individualų vertinimą dėl patalpų apmokestinimo, pažeidė Metodikos reikalavimus, o Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai atsisakė tikslinti pareiškėjos prašymą dėl masinio vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus g. 154, Šiauliuose, unikalus Nr. 4400-0521-2597:2072, mokestinės vertės pagal UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą įvertinimo ataskaitą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino nekilnojamojo turto vertės nustatymą reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 ir 81 straipsnių nuostatų. Toks sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo (ABTĮ 86, 87 str.).

Pareiškėjas ginčija VĮ „Registrų centras“ (atsakovo) 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą „Dėl mokestinės vertės“, iš kurio turinio akivaizdu, kad atsakovas nevertino pareiškėjo pateikto nekilnojamojo turto (prekybos paskirties nekilnojamojo turto, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 154) individualaus vertinimo ataskaitos tuo pagrindu, kad ji (ataskaita) yra parengta ydingai ir nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (2006 m. gegužės 25 d. įstatymo Nr. X-618 redakcija), nustatančio nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarką, 8 straipsnio 2 dalis numatė turto vertintojui galimybę vadovautis nekilnojamojo turto mokestine verte, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, tačiau tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, skiriasi nuo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, nustatytos atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą daugiau, kaip 20 procentų.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1428 redakcija) 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi būti nurodomas turto vertės nustatymo pagrindimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 26-33 punktuose įtvirtinti reikalavimai, keliami palyginamojo vertės metodo taikymui nustatant nekilnojamojo turto vertę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Atskaitos turinys (b. l. 84-86) įrodo, kad atliekant individualų nekilnojamojo turto vertinimą ir taikant palyginamąjį vertės metodą, nesilaikyta Metodikos 26-33 punktuose nustatytų reikalavimų; nenurodyti Ataskaitoje taikomų koeficientų reikšmių ir pataisų skaičiavimai bei jų įtaka nekilnojamojo turto vertės nustatymui; išsamiai nepagrįstas turto vertės nustatymas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus nekilnojamojo turto individualiam vertinimui, konstatuoja, jog VĮ „Registrų centras“ 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimu pagrįstai pripažino, kad vertinamojo nekilnojamojo turto vertės nustatymo pagrindimas nėra pakankamas, o UAB Korporacijos „Matininkai“ 2006 m. vasario 20 d. Turto individualaus vertinimo ataskaita konkrečiu mokestinės vertės tikslinimo (vertinimo mokestinės vertės patikslinimui) atveju neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes tinkamai taikė įstatymus, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Pasna“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Artūras Drigotas

 

 

Antanas Ablingis

 

 

 

Sigita Rudėnaitė