Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK skyriaus pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant V. L. ATPK 173 str. 1d. pažeidimo padarymu. Kaltinime nurodyta, kad 2016-04-01 apie 9.05 val. nuosavybės teise priklausančiame garaže, garažų masyve Kretingoje, neturėdama maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, sandėliavo pardavimui skirtos apie 213 kg atvėsintos ir šaldytos įvairių rūšių žuvies. Vykdydama veiklą, kuriai reikalingas leidimas V. L. pažeidė LR VMVT direktoriaus 2008-10-15 įsakymo Nr. B1-527 5str. reikalavimus. Teismas, susipažinęs su protokolu ir pateikta medžiaga konstatuoja, kad ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas), inter alia turi išaiškinti ir išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93; Administracinių teismų praktika 1. P. 328-329.). ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Ši administracinės bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai papildomam tyrimui, nes teismui pateikta medžiaga turi akivaizdžių trūkumų bei kaltinimas pareikštas nepilnai ir neaiškiai. Kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, darytina išvada, kad jis šių reikalavimų neatitinka. ATPK 9 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas. Kaltinime nurodyta, kad 2016-04-01 apie 9.05 val. nuosavybės teise priklausančiame garaže, garažų masyve Kretingoje, neturėdama maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, sandėliavo pardavimui skirtos apie 213 kg atvėsintos ir šaldytos įvairių rūšių žuvies. Vykdydama veiklą, kuriai reikalingas leidimas V. L. pažeidė LR VMVT direktoriaus 2008-10-15 įsakymo Nr. B1-527 5str. reikalavimus. Minėtame kaltinime nėra duomenų apie neteisėtą vertimąsi veikla, neturint licenzijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, nėra nurodyta kokios ir kiek žuvies buvo neteisėtai laikoma ir t.t.. Dėl paminėtų priežasčių V. L. pateiktas kaltinimas kvalifikuotas netinkamai ir nepilnai. ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1711/2006). ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 868 Eur su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Šio teisės pažeidimo turinys atskleistinas atsižvelgiant į straipsnio, kuriame jis išdėstytas, pavadinimą – „Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“. Taigi tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad tam tikra veikla yra verčiamasi neteisėtai. Teismas konstatuoja, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai. Todėl ir ATPK 173 straipsnio negalima aiškinti taip, kad neteisėtu vertimusi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla būtų pripažįstami visi atitinkamos veiklos vykdymo atvejai, kai vykdant šią veiklą yra pažeidžiamos bet kokios su šia veikla tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susijusios teisės normos. Toks interpretavimas logine prasme nesiderintų su itin griežta sankcija už šį pažeidimą (vykdant neteisėtą veiklą pagaminta produkcija, įrankiai, žaliavos ir gautos pajamos yra konfiskuojamos) ir nepateisinamai išplėstų šio pažeidimo taikymo sritį, paneigtų šio pažeidimo nustatymo tikslus. Ne visi teisės pažeidimai, padaryti verčiantis atitinkama veikla, suponuoja jos pačios neteisėtumą. Kad vertimasis tam tikra veikla būtų pripažintas neteisėtu ATPK 173 straipsnio taikymo tikslu, būtina nustatyti, kad verčiantis šia veikla nebuvo laikytasi tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą, kaip tokią, daro absoliučiai neteisėta per se (pačią savaime). Šią išvadą nuosekliai pagrindžia ir ATPK 173 straipsnio 1 dalies dispozicija, visų pirma nurodanti, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Šis veiką kvalifikuojantis požymis ATPK 173 straipsnio dispozicijoje apibrėžtas sąvoka „vertimasis veikla“, kuri apibūdina veiklos versliškumą, t. y. sistemingumą, pastovumą ir pelno siekimą ar gavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 23 d. konsultacija Nr. 62). Be to, teismas nurodo, kad nustatydami ATPK 173 str. 1d. numatytą pažeidimą, pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalėjo surinkti įrodymus, kuriuos ištyręs ir įvertinęs teismas galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybe. Dėl šių priežasčių bylos medžiaga grąžintina papildomam tyrimui atlikti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1d., 248, 260, 281 str. 1d., n u t a r i a : Administracinę bylą Nr. A2.8.-243-666/2016, kurioje V. L. surašytas ATPK protokolas dėl ATPK 173 str. 1d. pažeidimo padarymo, grąžinti Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK tyrimui papildyti Nutartis Lietuvos Respublikos ATPK 302 15 str. nustatyta tvarka per 7 d., nuo nutarties gavimo dienos, gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėjas Erikas Jurgutis |