Administracinė byla Nr. AS-259-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00520-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 911.1)-I-1266 „Dėl fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų“; 2) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA_SP1-82735 už periodą nuo 2016 m. liepos 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d.; 3) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą „Dėl A. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA SP1-83369 už periodą nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d.; 4) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA_SP1-84079 už periodą nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 11 d.; 5) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA SP1-85462 už periodą nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 25 d.; 6) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA SP1-85515 už periodą nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d.; 7) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA SP1-86663 už periodą nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d.; 8) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 1 d. sprendimą „Dėl A. B. ligos pašalpos permokos nustatymo“ Nr. VPA SP5-2526 už periodą nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 16 d.; 9) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 16 d. sprendimą „Dėl permokos nustatymo“ Nr. DV_S-3307; 10) priteisti iš atsakovo žyminį mokestį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo skundas yra su trūkumais, tačiau iš jo turinio bei pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjui VSDFV Šiaulių skyrius 2019 m. spalio 16 d. raštu
Nr. DV_S-33079 „Dėl permokos nustatymo“ pateikė VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. VPA_SP1-82735; 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. VPA_SP1-8359; 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. VPA_SP1-84979; 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimus
Nr. VPA SP1-85452; Nr. VPA SP1-85515 Nr. VPA SP1-85663 dėl ligos išmokos permokos nustatymo ir 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. VPA SP5-2526 dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nustatymo. Pareiškėjas, manydamas, kad jam nepagrįstai nustatytos ligos išmokos permokos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos, 2019 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Šiaulių skyriaus priimtų sprendimų patikrinimo. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo paklausimą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (11.1)I-266 „Dėl fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų“ atsakė pareiškėjui, jog naikinti VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimus dėl ligos išmokos permokų ir dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokos nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendė, pareiškėjas nesutinka tiek su VSDFV Šiaulių skyriaus, tiek su VSDFV priimtais sprendimais, t. y. su nustatytomis ligos išmokos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokomis bei siekia juos panaikinti.

Teismo vertinimu, VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimų teisėtumas buvo patikrintas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – VSDFV, todėl pareiškėjo skundo teritorinis teismingumas administraciniam teismui turėtų būti nustatomas būtent pagal VSDFV Šiaulių skyriaus buveinės vietą. Pagal viešai pateikiamus duomenis nustatyta, kad VSDFV Šiaulių buveinės vieta yra Ežero g. 17, 76501 Šiauliai.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl ligos išmokos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos permokų, todėl skundą jis gali pateikti ir pagal savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 str. 2 d.), skunde nurodyta pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Statybininkų 3-49, Joniškis, tačiau ši aplinkybė bylos teritorinio teismingumo nekeičia. Be to, VSDFV ginčijamame sprendime netiksliai nurodė, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau tokia  sprendime nurodoma aplinkybė nėra pagrindas nesilaikyti teisės aktuose nurodytų teritorinio teismingumo taisyklių, tačiau gali būti pagrindas pareiškėjui kreipiantis į teismą prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu toks terminas būtų praleistas.

Įvertinęs minėtas aplinkybes ir vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III.

Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad skundas buvo paduotas dėl VSDFV ir VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimų dėl išmokėtos ligos pašalpos grąžinimo. Atsakovas šioje byloje yra VSDFV, o ne VSDFV Šiaulių skyrius, todėl skundas turi būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atkreipia dėmesį, jog panaši situacija buvo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurioje buvo ginčijami Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus sprendimai. Minėtoje byloje teismas priėmė skundą, jį nagrinėjo ir priėmė sprendimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepasisakė, kad skundas pirmosios instancijos teisme neturėjo būti nagrinėjamas. Tačiau šiuo atveju esant tokiai pat situacijai, galiojant tam pačiam teisės aktui, skundą atsisakoma priimti. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino teisės aktų reikalavimus, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu tokioje pačioje byloje, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta ir skundo priėmimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip paduotą, pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-438/2019).

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis bylų teritorinio teismingumo, kitaip tariant – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad nurodytoje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai teritorinio administravimo subjekto priimtas administracinis aktas buvo tikrinamas aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to teritorinio padalinio, kurio administracinio akto teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą (žr., pvz., 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-1062/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-816-492/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-525/2018 ir kt.).

Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas VSDFV 2020 m. sausio 14 d. raštas Nr. (11.1)I-266 „Dėl fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų“, kaip teisingai iš šio sprendimo turinio nustatė pirmosios instancijos teismas, priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus priimtų sprendimų, t. y. pirminius sprendimus šiuo atveju priėmė VSDFV Šiaulių skyrius, pagal kurio buveinę ši teritorija priskirta Regionų apygardos administraciniam teismui, o konkrečiai, šio teismo Šiaulių rūmams. Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėjas teritorinio padalinio (VSDFV Šiaulių skyriaus) priimtus sprendimus apskundė aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui (VSDFV), bylos teismingumo nekeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad byla neteisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 31 straipsnio, nustatančio teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, konstatuodamas, jog pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. A. B. nuoroda į ankstesnio administracinio ginčo tarp jo ir Valstybinės darbo inspekcijos teismingumą nėra pagrįsta, nes šio ginčo ir minėto ginčo faktinės aplinkybės skiriasi. Pareiškėjo subjektyvus ir niekuo nepagrįstas manymas, kad ši byla pagal joje suformuluotą skundo reikalavimą teisminga būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, nesilaikydamas ABTĮ reikalavimų.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal ABTĮ įtvirtintas bylų teismingumo taisykles ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė jį priimti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė