
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2015 m. 09 mėn. 30 d.
Civilinė byla Nr.2-22200-545/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14928-2015
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.5.2.1.; 2.5.8.9.; 2.5.11.5.; 3.1.7.5.;3.1.7.7.; 3.1.7.9.; 3.2.8.4.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. B.
sekretoriaujant A. Š.
dalyvaujant atsakovei R. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams V. P., R. P. dėl 363,20 Eur skolos už šilumos energiją, 10 Eur materialiųjų palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, 66,19 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. P., 363,19 Eur skolos už šilumos energiją, 10 Eur materialiųjų palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, 66,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš R. P.,-
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ į.k. 111760831, pateikė teismui ieškinį (b.l. 1-6), kuriuo prašo priteisti 363,20 Eur skolos už šilumos energiją, 10 Eur materialiųjų palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, 66,19 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 363,19 Eur skolos už šilumos energiją, 10 Eur materialiųjų palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, 66,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš R. P. a.k. (duomenys neskelbtini)
Ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Vilniaus energija" tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam Fabijoniškių g. 69-31, Vilniuje. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, šiame name butas Nr. 31, kuriuo unikalus Nr. 1098-8003-3018: 0044, po ½ dalį nuosavybės teise priklauso atsakovams.
Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas buto šildymas - centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str., 6.384 str.), šalys turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintu Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašu (toliau - Aprašas).
Aprašo 5 p. numatyta, kad Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal Aprašą nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų dienos. Aprašo 6 p. numatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis Aprašu nustatytomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju su atsakovais nebuvo sudaryta rašytinė individuali šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, minėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl remiantis Aprašo 5, 6 p., CK 6.384 str., 1.71 str. laikytina, kad UAB „Vilniaus energija" (šilumos tiekėjas) žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais (vartotojais) neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovams atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.
Atsakovams, kaip šilumos vartotojui, kyla pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju. Šilumos ūkio įstatymo (toliau - ŠŪĮ) 12 str. 2 d. numato: „Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui." Buitinio šilumos vartotojo pareiga atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą nustatyta tvarka ir terminais įtvirtinta Aprašo 15.1 p.
Visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, esančio namo įvade rodmenis, paskirstomas vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės emisijos rekomenduojamus metodus. Šilumos energija šiame name skirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4.
Atsakovai už šilumos energiją nemokėjo, nors šilumos energija, buvo tiekiama pastoviai, todėl laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-03-31 liko neapmokėta 726,39 Eur skola.
Kiekvienas asmuo savo prievolės privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai, bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Atsakovai, laiku nesumokėję už šilumos energiją, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už šilumos energiją, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6. 210 str.). Remiantis aukščiau nurodytu CK 6.210 str., už nesavalaikį atsiskaitymą ieškovė paskaičiavo atsakovams 5 proc. materialiųjų metinių palūkanų, kurios už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-03-31 d. sudaro 20 Eur.
Ieškovas sumokėjo 110,39 Eur advokato išlaidų bei 22 Eur (3,48 Eur+18,52 Eur) žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidas ieškovas prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis.
Atsakovė R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) savo ir sutuoktinio atsakovo V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) vardu pateikė atsiliepimą į UAB „Vilniaus energija“ ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti (b.l. 35).
Procesiniame dokumente –atsiliepime į ieškinį (b.l. 35) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovas ieškiniui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o tik mokesčių paskaičiavimo pažymą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1821-129/2010 UAB „Vilniaus energija" ieškinys atsakovams buvo atmestas, sprendimas apskųstas nebuvo. Įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovas savo apskaitoje ir atsakovams siunčiamose sąskaitose turėjo atlikti perskaičiavimus remiantis teismo sprendimu, tačiau ieškovas nepaisydamas, kad ieškinys atmestas, dalį atmestos „skolos" 2011 metų vasario, kovo mėnesiais ir vėliau sąskaitose nurodė, kaip skolą. Ši „skola" buvo nurodoma sąskaitose iki 2015 metų.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-23 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1821-129/2010 buvo nurodyta, kad „ nėra aišku kokiu būdu ieškovas apskaičiavo pažymoje nurodytas sumas." Šį ieškinį ieškovas pateikė be įrodymų ir pateikdamas neteisingas sąskaitas su „skola“.
Iš pateiktos prie ieškinio mokesčių paskaičiavimo pažymos matosi, kad atsakovai 2015 metų sausio, vasario ir kovo mėnesiais kartu, sunaudojo 1,066 kub. metrų karšto vandens. Šiam vandens kiekiui, už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, priskaičiuota net 50,33 Eur, kas aiškiai neatitinka jokių sąžiningumo ir protingumo kriterijų, taigi 1,066 kub. metrų karšto vandens kaina mums priskaičiuota 56,51 Eur.
Už laikotarpį, kai mokesčiai buvo skaičiuojami litais, mokesčiai taip pat neadekvatūs pvz.,už sunaudotą 0,272 kub. metro vandens kiekį mus priskaičiuota 67,86 Lt (iš jų už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti priskaičiuota 62,58 Lt).
Prie sąskaitų ieškovo pridėti „Informacija klientui". Iš šios informacijos neįmanoma nustatyti ar sąskaitoje nurodyti mokesčiai apskaičiuoti teisingai.
Neaišku, kaip apskaičiuojami mokesčiai, vertinant neapskaitytą pagal butuose esančius skaitiklius vandens kiekį, kaip mokesčiuose atsispindi vandens kiekis „ pagal normatyvus" ir kt. Dėl ieškovo kaltės buvo pateiktos neteisingos sąskaitos, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja palūkanų. Dėl ieškovo kaltės atsakovai nežinojo tikslios mokėtinos sumos. Atsakovė nurodė, kad 2015-05-12 atsakovai sumokėjo 738,18 Eur (b.l. 36, 126), todėl mano, kad yra ne tik atsiskaitė bet ir permokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas.
Ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių ieškinį, tačiau prie ieškinio pridėjo perteklinius dokumentus, ir prašo priteisti išlaidas už juos t.y. pateikė Gyventojų registro tarnybos išrašus apie asmenis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.
Ieškovas teikė teismui pareiškimą, į kurį atsakovai pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nurodydami savo gyvenamąją vietą t.y. tą pačią kurią nurodo ieškovas ir kuri užfiksuota ieškovo apskaitoje. Taigi kyla klausimas, kam minėti dokumentai reikalingi. Nepagrįstos išlaidos neturėtų būti priteistos iš atsakovų.
Ieškovas reiškia tūkstančius vienodo turinio ieškinių dėl skolų savo klientams, juose pakeičiami tik atsakovų duomenys ir skolos dydis, taigi ieškovui byla itin nesudėtinga, be to, ieškinys be įrodymų, taigi neparuoštas, todėl atstovavimo išlaidų dydis turi būti mažintinas.
Ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 125).
Atsakovas V. P. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam įteiktas (b.l. 29), byla nagrinėjama ieškovo atstovui bei atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Kaip seka iš VĮ „Registrų centras“ duomenų, V. P., R. P. vardu (po ½ dalį) nuosavybės teise įregistruotas trijų kambarių, 66,74 kv.m. bendro ploto butas, esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Fabijoniškių g. 69-31, kurio unikalūs Nr. 1098-8003-3018:0044. Įregistravimo pagrindas – pirkimo-pardavimo sutartis, 1992-06-30, Nr.19-3851, įrašas galioja nuo 1992-06-30 d. (b.l. 8-9).
V. P., R. P. savo gyvenamąją vietą deklaravo bute, esančiame Fabijoniškių g. 69-31, Vilniuje (b.l. 10-11).
Atsakovai nėra sudarę su šilumos tiekėju šilumos pirkimo-pardavimo sutarties (LR CK 6.383 str. 1 d.), tačiau pagal LR CK 6.384 str. 1 d., 1.71 str. 1 d. jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo prijungimo prie energijos tiekimo tinklų ir laikoma sudaryta neterminuotam laikui. Ir tuo atveju jei butas nuomojamas kitiems fiziniams asmenims, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimis, kai šilumos energijos tiekėjas ir patalpų nuomininkas nėra sudarę energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tai šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (LAT 2008-01-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-3/2008). Kaip matyti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nurodytame bute yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (b.l. 8), taigi butas, esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Fabijoniškių g. 69-31, yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų.
Remiantis LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str., nesant sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo - pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta pagal LR ūkio ministro 2003-07-10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.
LR energetikos ministro įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 27 p. yra numatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų.
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai kreiptųsi į UAB „Vilniaus energija“ su prašymu sudaryti individualią šilumos bei karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje butų aptartos jiems priimtinos šilumos energijos pirkimo – pardavimo sąlygos.
LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 4 d. nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 buvo patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, kurių 11, 15, 16, 17, 20 p.p. apibrėžia, kad šilumos bei karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutartys yra sudarytos tarp šilumos, karšto vandens tiekėjo bei pastato, buto savininko, buitinio šilumos, karšto vandens vartotojo nuo šilumos, karšto vandens įrenginių prijungimo prie šilumos, karšto vandens tiekėjo perdavimo tinklų datos, laikant jas neterminuotomis ir nutraukiant tik šalims sudarius šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ar karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Sąlygų 27 p.).
Sutarčių standartinių sąlygų 48 p. numato, kad buitinis šilumos ar karšto vandens vartotojas už šilumą ir karštą vandenį atsiskaito ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 d., sumokėdamas šilumos ir karšto vandens tiekėjui grynaisiais arba negrynaisiais pinigais.
Ieškovas nurodė, kad atsakovai už šildymą ir karštą vandenį mokėjo nepilnai ir nereguliariai, todėl susidarė 726,39 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013-11-01 d. iki 2015-03-31 (b.l. 7). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-05-12 atsakovai sumokėjo 738,02 Eur ir pateikė sumokėjimo įrodymus, todėl skolos už šilumos energiją nėra (b.l. 36,126).
Ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu reikalavimo dėl 726,39 Eur skolos už šilumos energiją priteisimo atsisakė, patikslino ieškinio reikalavimus dalyje dėl 5 proc. metinių palūkanų, prašydamas priteisti iš atsakovų 8,37 Eur įstatymines palūkanas, t.y. iš atsakovo V. P. -4,19 Eur, o iš R. P. -4,18 Eur (b.l. 48) (726,39 Eur+20 Eur = 746,39 Eur-738,02 Eur=8, 37 Eur).
Lietuvos CPK 140 str. 1 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio.
Ieškovo prašymas nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 693,95 Eur bei 3231,62 Eur pareiktas ieškovo atstovo raštu, 2015-07-29 teisminio nagrinėjimo metu. Ieškovui yra žinomos šių procesinių veiksmų pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. (b.l. 48).
Tokiu būdu, teismas laiko, kad atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja viešajai tvarkai, todėl teismas priima ieškinio dalies atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukia (LR CPK 293 str. 4 p.).
2015-09-14 d. teisminio nagrinėjimo metu atsakovė prašė ne vertinti atsakovo prašymo kaip ieškinio dalies atsakymo nuo skolos bei delspinigių dalies, atsakovams geruoju sumokėjus 738,02 Eur, o kaip atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl skolos bei delspinigių dalies dėl neteisingų skaičiavimų (paties ieškovo iniciatyva dėl UAB „Vilniaus energija“ kaltės), tačiau su tokiu atsakovės teiginiu sutikti negalima.
Kilus nagrinėjamoje byloje ginčui ar atsakovas teisingai skaičiuoja mokesčius atsakovams už sunaudotą šilumos energiją, teismas su užklausimu kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydamas patikrinti ar UAB „Vilniaus energija“ tinkamai skaičiavo/pritaikė skaičiavimo formules, taikė tinkamus skaičiavimo metodus dėl mokesčių pritaikymo atsakovams priklausančiam butui, esančiam Fabijoniškių g. 69-31 Vilniuje, ginčo laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-03-31 (b.l. 94).
Atsakydama į teismo paklausymą, 2015-09-09 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė išvadą Nr. R2-(r)-2846 (b.l. 116-119), kurioje nurodė, kad gyvenamajam pastatui, esančiam Fabijoniškių g. 69, Vilniuje, šiluma ir karštas vanduo tiekiami iš vieno individualaus šilumos punkto, pastate suvartotas šilumos kiekis matuojamas vienu atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu. Ieškovas paskirstydamas mokesčius už suvartotą šilumos energiją Pastate taikė Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Komisijos 2005-05-05 d. nutarimu Nr. 03-19 „Dėl Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“ (toliau - Metodas Nr. 4). Pastate atsijungusių nuo centralizuoto šildymo sistemos butų ir (ar) kitų patalpų nėra.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 str. 9 d. 2 p. nustatyta, kad Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004-11-11 d. nutarimu Nr. 03-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės) 19 p. yra įtvirtinta, kad paskirstymo metodų vykdymą kontroliuoja ir prižiūri Komisija bei kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją.
Mokėjimo už šilumą pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d., Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo" 29.2.4 p. nustatyta, kad tuo atveju, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 4. Pagal ieškovo pateiktus duomenis Pastate įrengta centralizuoto šildymo sistema atitinka Taisyklių nuostatas, todėl ieškovas pagrįstai skirstė šilumą pagal Metodą Nr. 4.
Komisija patikrino ieškovo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio Pastate atlikto šilumos paskirstymo skaičiavimus pagal rašte pateiktus duomenis ir nustatė, kad šilumos paskirstymas šildymo sezono 2014 sausio mėnesio bei nešildymo sezono 2014 liepos mėnesio pagal Metodą Nr. 4 buvo atliktas teisingai bei pateikė teismui detalius šilumos paskirstymo skaičiavimus. Tokiu būdu, atsakovams nėra pagrindo teigti, kad UAB „Vilniaus energija“ šilumą namo vartotojams, tame skaičiuje ir atsakovams, paskirstė netinkamai, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė, kad atsakovams buvo priskirtas teisingas šilumos kiekis šildymui, geriamajam vandeniui pašildyti bei karšto vandens cirkuliacijai (b.l. 119). Tai leidžia teismui padaryti išvadą, kad atsakovai savo atsikirtimų į ieškinį neįrodė (LR CPK 178 str.).
Negalima sutikti su atsakovės argumentu, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintomis Metodikomis negalima vadovautis, nes jos yra neteisingos, o reikia vadovautis LR CK 6.388 str. 1 d., kuri numato, kad abonementas moka už faktiškai sunaudotą elektros energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenumato ko kitą.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 str. 9 d. 2 p. numato, kad Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas.
LR Šilumos ūkio 2003-05-20 įstatymo Nr. IX-1565 12 str. 1-3 d. numato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Be to, pagal šio įstatymo 21 str. 2) p. ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija –dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
Taigi, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nutarimais įstatymų pagrindu suteikta teisė tvirtinti rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodus, kontroliuoti jų taikymą, o kiti metodai gali būti taikomi tik suderinus su Komisija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su skundais dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos neteisingo paskirstymo nesikreipė, be to, argumentuotų pastabų dėl taikomų Metodų nereiškė. Nėra pagrindo teigti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino neteisingus šilumos paskirstymo vartotojams metodus, nes jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai pernelyg susiaurina teikiamą pastatui/butui šilumos kiekį, nurodydami atsiliepime į ieškinį (b.l. 35), kad suvartotam 1,066 m3 karšto vandens priskaičiuota 50,33 Eur karšto vandens temperatūrai palaikyti, o už 0,272 m3 priskaičiuota 67,86 Lt (iš jų už šilumą karšto vandens priskaičiuota 62,58 Lt). Taip, Metodo N.4 2 p. numato, kad pastate suvartotas bei įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis šildymo sezono metu susideda iš šilumos kiekių sumos: geriamajam vandeniui pašildyti, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei naudingam plotui ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, o nešildymo sezono metu susideda iš šilumos kiekių sumos: geriamajam vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Pagal Metodo Nr. 4 3.1 p., pastate suvartotas šilumos kiekis geriamajam vandeniui pašildyti šildymo ir nešildymo sezono metu skaičiuojamas sumuojant šilumos kiekius butuose ar patalpose suvartotam karštam vandeniui paruošti, nustatytus pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, kai karšto vandens apskaitos prietaisai neįrengti ar laikinai neveikia. Pagal Metodo Nr. 4 3.2.1 p., pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai šildymo sezono metu skaičiuojamas sumuojant butams ar kitoms patalpoms priskirtus vidutinius šilumos sąnaudų normatyvus cirkuliacijai. Normatyvai cirkuliacijai nurodyti Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116, 8 punkto 3 lentelėje ir nustatomi priklausomai nuo butuose įrengto karšto vandens tiekimo sistemos tipo. Pagal Metodo Nr. 4 3.3 p., šilumos kiekis pastatui šildyti (naudingajam plotui ir bendrojo naudojimo patalpoms šildyti) skaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį geriamajam vandeniui pašildyti ir cirkuliacijai. Pagal Metodo Nr. 4 5 p., šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis geriamajam vandeniui pašildyti šildymo ir nešildymo sezono metu nustatomas pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba karšto vandens suvartojimo normatyvą nustatytą karšto vandens kiekį padauginus iš šilumos sąnaudų normatyvo geriamojo vandens kubiniam metrui pašildyti. Pagal Metodo Nr. 4 6.1 p., šildymo sezono metu šilumos vartotojui priskiriamas vidutinis šilumos sąnaudų normatyvas cirkuliacijai. Pagal Metodo Nr. 4.7 p., šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui nustatomas šilumos kiekį pastatui šildyti (4 p.s) padauginant iš šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui priskyrimo koeficiento. Šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui priskyrimo koeficientas nustatomas vartotojo buto ar patalpos naudingąjį plotą padalinant iš visų pastato šilumos vartotojų naudingųjų plotų sumos. Visus šiuos paskaičiavimus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ginčo laikotarpiu atliko, neteisingo šilumos paskirstymo atvejų nenustatė.
Nors su atsakovais nėra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau pagal LR CK 6.384 str. 1 d., 1.71 str. 1 d. sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo prijungimo prie energijos tiekimo tinklų ir laikoma sudaryta neterminuotam laikui. Buitinio šilumos vartotojo pareiga atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą nurodyta Aprašo 15.1 p., t.y. atsakovai turi pareigą mokėti už teiktą šilumą kas mėnesį, be to, deklaruoti karšto vandens prietaisų rodmenis. Tačiau kaip matyti iš mokesčių paskaičiavimo pažymos (b.l. 7), atsakovai už teiktą pastatui/butui šilumą mokėjo nereguliariai kas tris-šešis mėnesius, t.y. nedeklaravo karšto vandens kiekio suvartojimo kas mėnesį. Tokiu atveju sąskaitose atsirado atsakovams nesuprantamas vandens kiekis „pagal normatyvus“ , t.y. vienam žmogui 3 m3 vandens, o sąskaitose nurodyta 4 žmonės, po to 2 žmonės (b.l. 37, 59 ir toliau). Taip 2012-04-30 d. sąskaitoje nurodytas karšto vandens skaitiklio rodmenys-161 iki 161(b.l. 49) iki 2013-12-31 d. -161 iki 161 (b.l. 54), rodmenys pasikeitė 2014-01-31 sąskaitoje –nuo 161 iki 169 (b.l. 57)iki 2014-02-28 (b.l. 59) ir pan., kol nebuvo pakeisti skaitikliai (b.l. 50-51).
Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimo civ.byloje Nr. 2-18021-129/2010, UAB „Vilniaus energija“ ieškinys dėl 3207,04 Lt, 458,64 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų buvo atmestas (b.l. 42). Ieškovas išminusavo 3207,04 Lt iš mokėtinos atsakovams sumos, apie tai nurodydamas 2012-04-30 sąskaitoje (b.l.49). Vėliau 2014-05-31 d. sąskaitoje (b.l. 66) išminusavo 396,34 Lt, paaiškindamas, kad tai yra delspinigių korekcija nuo 2010-09-01 iki 2014-04-30 d., nes sąskaitose automatizuotai įtraukiami delspinigiai (b.l. 99). Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo nutraukti civ.bylos dalyje dėl skolos, dalies delspinigių priteisimo ieškovui skaičiuojant mokesčius už šilumą.
Civilinė byla dalyje dėl 738,02 Eur skolos už šilumos energiją, 11,63 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovų UAB „Vilniaus energija“ naudai nutrauktina, ieškovo atstovui atsisakius šių reikalavimo, nes atsakovai geruoju nurodytą skolą, dalį delspinigių sumokėjo (LR CPK 140 str., 293 str. 4 p.)
Sutinkamai su Lietuvos CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus.
Kadangi atsakovai su ieškovu atsiskaitė geruoju, sumokėdami 738, 02 Eur, likęs ieškovo reikalavimais yra 20 Eur palūkanų priteisimas, kuris ieškovo sumažintas iki 8,37 Eur, t.y. iš atsakovo V. P. -4,19 Eur, o iš R. P. -4,18 Eur (b.l. 48).
Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., kuris numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 8,37 Eur palūkanos (iš atsakovo V. P. -4,19 Eur, o iš R. P. -4,18 Eur) už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-03-31 (b.l. 7,16).
LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 % metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos nuo įsiskolinimo dydžio yra teisėtas ir pagrįstas.
Iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistinas sumokėtas žyminis mokestis –22 Eur, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 11 Eur žyminio mokesčio (b.l. 13) (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str., 98 str.).
Teismas pažymi, kad LR CPK 96 str. 5 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo LR CPK 96 str. 1-3 d. nustatytų taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai sumokėjo 738,02 Eur geruoju, ieškovas turi teisę į žyminio mokesčio priteisimą bei kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 110,39 Eur procesinių dokumentų paruošimo bei atstovavimo išlaidų (b.l. 12, 14-15).
Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams, tokiu būdu, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal šias rekomendacijas maksimalios išlaidos advokato nėra viršytos, buvo trys posėdžiai, ieškovas teikė ieškinį, atstovavo teisme, ieškinys patenkintas iš dalies, nes atsakovai skolą geruoju sumokėjo, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 110,39 Eur (po 55,19 bei 55,20 Eur) advokato išlaidų ieškovo naudai (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Valstybė patyrė 12,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kuri lygiomis dalimis (po 6,41 Eur) priteistina iš atsakovų į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 270 str.,-
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 4,19 Eur (keturis Eur 19 ct) materialiųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo 2015-04-28, skaičiuojant nuo 4,19 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 Eur (vienuolika Eur) žyminio mokesčio, 55,19 Eur (penkiasdešimt penkis Eur 19 ct) advokato išlaidų UAB „Vilniaus energija“ į.k. 111760831, buveinė- Jočionių g. 13 Vilnius, naudai.
Priteisti iš R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 4,18 Eur (keturis Eur 18 ct) materialiųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo 2015-04-28, skaičiuojant nuo 4,18 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 Eur (vienuolika Eur) žyminio mokesčio, 55, 20 Eur (penkiasdešimt penkis Eur 20 ct) advokato išlaidų UAB „Vilniaus energija“ į.k. 111760831, buveinė- Jočionių g. 13 Vilnius, naudai.
Civilinę bylą dalyje dėl 726,38 Eur (septynių šimtų dvidešimties šešių Eur 38 ct) skolos už šilumos energiją, 11,63 Eur (vienuolikos Eur 63 ct) delspinigių priteisimo iš V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus energija“ į.k. 111760831, naudai nutraukti, ieškovo atstovui atsisakius šio reikalavimo.
Priteisti iš V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) po 6,41 Eur (šešis Eur 41 ct) iš kiekvieno (viso 12,82 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja R. B.