Civilinė byla Nr. 2A-1307-587/2024
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00314-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1;
2.6.1.3.6.; 2.6.28.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4624-632/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ ieškinį atsakovei A. V., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Movidus transportas“, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inter Credit“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės A. V. (toliau – atsakovė) 3 000 Eur skolą – transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 750 Eur kompensuojamąsias palūkanas, penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pateiktą ieškinį.
2. Ieškinyje nurodė, kad Ž. Š. įmonė (dabar – UAB „Movidus transportas“) su Radviliškio rajono policijos komisariatu (toliau – Radviliškio r. PK) 2008 m. balandžio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 002 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir jų saugojimo. Radviliškio r. PK pareigūnai 2008 m. rugpjūčio 9 d. surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kurio pagrindu buvo priverstinai nuvežta atsakovės A. B., (šiuo metu V.) valdyta transporto priemonė AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovė nurodė, jog transporto priemonė saugoma nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. sausio 16 d. 2012 m. spalio 24 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Movidus transportas“ neatlygintinai perleido reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą UAB „Inter Credit“, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Automobilis buvo nuvežtas 2008 m. rugpjūčio 9 d., kreditorius juo pasidomėjo 2012 m. gruodžio 27 d. Pranešimai atsakovei siųsti 2013 m. sausio 23 d., 2017 m. sausio 19 d., 2018 m. balandžio 18 d., 2020 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. liepos 13 d., 2023 m. sausio 17 d. Ieškovės skaičiavimu, transporto priemonės nuvežimo išlaidas sudaro 28,96 Eur, o saugojimo išlaidas nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. (transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2017 m. sausio 16 d. sudaro 8 937,80 Eur (2,9 Eur per parą), iš viso 8 966,76 Eur. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skolos dydžiui, ieškovė sumažino reikalavimo sumą iki 3 000 Eur. Be to, atsakovei priskaičiuota 750 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Atsakovei buvo siunčiami pranešimai apie reikalavimo teisių perleidimą ir raginimai padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo ir į siunčiamus raginimus neatsiliepė.
3. 2023 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3159-632/2023 ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė: 3 000 Eur skolą – transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 750 Eur kompensuojamąsias palūkanas, penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
4. 2023 m. liepos 4 d. atsakovė A. V. kreipėsi pareiškimu į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime atsakovė pateikė argumentus dėl jos atžvilgiu nepagrįstai priimto sprendimo. Vienas iš jų toks, kad ji net negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, todėl nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir prašė dėl šios priežasties atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tam, kad galėtų atsikirsti į nepagrįstus ieškinio reikalavimus. Sekantis argumentas dėl ieškinio pagrįstumo toks, kad praleistas ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui pareikšti. Ieškovė apie savo tariamą teisių pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. spalio 24 d. (reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu), dėl to reikalavimo senaties terminas baigėsi ne vėliau kaip 2022 m. spalio 24 d. Ieškovė nepateikė teismui argumentų ir įrodymų, kodėl nesikreipė į teismą dėl savo teisių gynimo per įstatyme nustatytą terminą. Taip pat neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą laikant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
5. 2023 m. liepos 17 d. atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimtas. 2024 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi tenkintas atsakovės prašymas, panaikintas 2023 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-3159-632/2023, atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Inter Credit“ atsakovei A. V. (B.) 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, 55 Eur žyminį mokestį, priteisė iš ieškovės UAB „Inter Credit“760, bylinėjimosi išlaidas valstybei: 31,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad Ž. Š. įmonė (dabar - UAB „Movidus transportas“) su Radviliškio rajono policijos komisariatu (toliau – Radviliškio r. PK) 2008 m. balandžio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 002 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir jų saugojimo. Radviliškio r. PK pareigūnai 2008 m. rugpjūčio 9 d. surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kurio pagrindu buvo priverstinai nuvežta atsakovės A. B., (šiuo metu V.) valdyta transporto priemonė AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės savininku laikomas R. Š., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog transporto priemonė buvo saugoma nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. sausio 16 d. 2012 m. spalio 24 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Movidus transportas“ neatlygintinai perleido reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą UAB „Inter Credit“, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Automobilis buvo nuvežtas 2008 m. rugpjūčio 9 d., kreditorius juo pasidomėjo tik 2012 gruodžio 27 d. Pranešimai atsakovei siųsti taip pat tik 2013 m. sausio 23 d.; 2017 m. sausio 19 d.; 2018 m. balandžio 18 d.; 2020 m. rugsėjo 8 d.; 2022 m. liepos 13 d.; 2023 m. sausio 17 d. Ieškovės skaičiavimu, transporto priemonės nuvežimo išlaidas sudaro 28,96 Eur suma, o saugojimo išlaidas nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. (transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2017 m. sausio 16 d. sudaro 8 937,80 Eur (2,9 Eur per parą), iš viso 8 966,76 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skolos dydžiui, sumažino reikalavimo sumą iki 3 000 Eur ir šią sumą prašė priteisti iš atsakovės A. V. (B.).
8. Teismas nurodė, kad VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis transporto priemonės Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininku registruotas R. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė teismui duomenų iš Gyventojų Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro, kas paveldėjo R. Š. turtą ir dėl šios reikalavimo dalies nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu nepasisakė, ar reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Atsakovė ginčija šią aplinkybę ir neigia savo pareigos atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, tačiau teigia, kad ginčo transporto priemonė jai niekada nepriklausė, ji nebuvo šio automobilio priėmusi natūra, todėl šias išlaidas turėtų atlyginti solidariai. Teismo vertinimu, ieškovė nurodydama bylai reikšmingas aplinkybes, privalėjo jas pagrįsti ir įrodyti rašytiniais duomenimis, kodėl nurodo ir į ieškinį įtraukė tik vieną atsakovą, kai už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą turi atsakyti ne tik transporto priemonės valdytojas, bet ir savininkas, o jam mirus, jo teisių perėmėjai, priėmę palikimą po R. Š. mirties. Šiuos duomenis teismui ir teisingą reikalavimo pagrindą bei dalyką teismui suformuluoti turėjo ieškovė.
9. Teismas sprendė, kad nustačius, jog priverstinio nuvežimo į automobilių saugojimo aikštelę dieną, automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininku buvo miręs asmuo R. Š., o valdytoja – A. V. (B.), išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu, turėjo būti prašomos priteisti ir iš jo teisių perėmėjų, t. y. solidariai iš abiejų atsakovų, t. y. A. V. (B.) ir R. Š. teisių perėmėjų. Ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nereiškė ir ieškinio netikslino, todėl, teismo vertinimu neįrodė, kad tik valdytoja atsakinga už susidariusią skolą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.
10. Teismo nuomone, tiek pradinis kreditorius UAB „Movidus transportas“, tiek paskesnis kreditorius UAB „Inter Credit“ ilgą laiką buvo nepateisinamai pasyvūs ir savo neveikimu prisidėjo prie Transporto priemonės saugojimo išlaidų didėjimo. Teismas nustatė, kad pirmas pranešimas sumokėti skolą atsakovei buvo išsiųstas 2013 m. sausio 23 d., t. y. po daugiau nei keturių metų nuo transporto priemonės atvežimo į pradinio kreditoriaus UAB „Movidus transportas“ aikštelę. Nors pranešime buvo nurodoma, kad nepadengus susidariusio įsiskolinimo bus kreipiamasi į teismą, tačiau ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėtiems interesams ginti ir taip sudarė sąlygas įsiskolinimui didėti. 2017 m. sausio 19 d., t. y. dar po 4 metų, atsakovei buvo nusiųstas pakartotinis pranešimas, vėliau juos pakartojant dar keturis kartus kasmet ir nė viename parnešime nebuvo nurodyta įsiskolinimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą suma.
11. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pranešimus skolininkei A. V. (B.) nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė realiai. O be to atsakovė 2016-2021 metais buvo deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Taigi, nuo 2013 m. pradžios turėdama policijos įstaigos pateiktą informaciją apie asmenį, dėl kurio kaltės buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė ir kuris turi atlyginti susidariusias transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, ieškovė nepaaiškinamai ilgą laikotarpį nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl patirtų išlaidų išieškojimo.
12. Teismas kritiškai vertino ieškovės veiksmus, kai atsakovei labai ilgą laiką gera valia neatlyginant susidariusio įsiskolinimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, nors apie tokius galimus savo veiksmus buvo įspėjęs atsakovę, bet vis siuntė raginimus susimokėti skolą neįvardindamas dydžio, taip didindamas transporto priemonės saugojimo išlaidas. Be to patikrinti, kada ir kokiu būdu transporto priemonės savininkui ar valdytojui buvo pranešta apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir/ar išduotą leidimą atsiimti transporto priemonę saugojimo aikštelės nėra galimybės, nes 2008 metų administracinių teisės pažeidimų dokumentai ir susirašinėjimo su asmenimis dokumentai būna sunaikinti, pasibaigus 5 metų saugojimo terminui, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės teiginį apie tai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie pareigą sumokėti susidariusią skolą po transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir laikė ieškovės argumentus dėl tinkamo pranešimo neįrodytais.
13. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškinys turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip 2022 m. spalio 24 d., nes apie teisių pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. spalio 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu. Ieškinys teismui dėl skolos ir palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas 2023 m. vasario 7 d., todėl teismas laikė, kad dešimties metų ieškinio senaties terminas buvo praleistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Inter Credit“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį visiškai, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
14.1. Ieškovės ieškinys yra pareikštas tik atsakovei, kaip transporto priemonės valdytojai. Ieškovė nereiškė ieškinio transporto priemonės savininkui, todėl byloje nekilo ginčas dėl teisėto automobilio savininko. Ieškovė yra įsitikinusi, kad išlaidas turėtų atlyginti būtent atsakovė nurodyta ieškinyje. Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti automobilio nuvežimo išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės reiškiamus reikalavimus. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kaip ginčo transporto priemonės valdytoja, turi atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti automobilio saugojimo išlaidas tik iš vieno solidaraus atsakovo – automobilio valdytojos. Ieškovė neprivalo reikšti reikalavimus solidariai iš atsakovės ir R. Š. teisių perėmėjų. Tai yra ieškovė teisė, bet ne pareiga. Ieškinyje yra teisingai suformuluotas reikalavimo pagrindas ir dalykas. Ieškinio reikalavimų pareiškimas tik vienam iš solidarių skolininkų nesudaro pagrindo ieškinį atmesti.
14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ieškovės ieškinį atmesti, motyvuodamas, kad saugotojo veiksmai (neveikimas) turėjo reikšmės transporto priemonės priverstinio saugojimo išlaidų dydžiui. Teismas turėjo įvertinti ir pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, bei valdytojos – atsakovės veiksmus (neveikimą). Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė dėjo maksimalias pastangas informuoti atsakovę, tačiau dėl to, kad atsakovė ilgą laiką buvo išvykusi į užsienį, taip pat dėl to, kad atsakovė ilgą laiką buvo įtraukta į asmenų, neturinčių pastovios gyvenamosios vietos, sąrašą, nebuvo jokių galimybių įstatymo nustatyta tvarka informuoti atsakovės apie priverstinį transporto priemonės saugojimą. Net ir ieškovei pateikus ieškinį teisme, pastarasis nesugebėjo tinkamai informuoti atsakovės apie vykstantį teisminį procesą, ko pasekoje 2023 m. liepos 3 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuris vėliau buvo panaikintas, teismui pripažinus, kad teismas netinkamai informavo atsakovę apie vykstantį teismo procesą. Dėl atsakovės padaryto pažeidimo ginčo transporto priemonė policijos sprendimu surašant byloje pateiktą 2008 m. rugpjūčio 9 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, buvo priverstinai nuvežta ir saugoma aikštelėje. Taigi atsakovė negalėjo nežinoti apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Atsakovė, žinodama, kad jos valdyta transporto priemonė nuvežta ir saugojama aikštelėje, nesėmė jokių veiksmų taip didino transporto priemonės saugojimo išlaidas. Atsakovė nesikreipė į policijos įstaigą siekdama gauti policijos leidimą atsiimti transporto priemonę. Teismas turėjo įvertinti nurodytas aplinkybes. Tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmais (neveikimas) gali būti pagrindu sumažinti transporto priemonės saugojimo išlaidas, tačiau negali būti pagrindu ieškinį atmesti.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovės prievolė sumokėti už turto saugojimą kilo įstatymo pagrindu. Kvalifikavus teisinį santykį kaip pasaugą trečiojo asmens naudai (CK 6.191, 6.380 straipsniai), konstatuotina, jog ieškinį dėl automobilio priverstinio transportavimo ir saugojimo išlaidų reiškiant ieškovui (perėmusiam pradinio kreditoriaus reikalavimą), turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, ir šis terminas nėra praleistas. Ieškovė byloje prašė priteisti išlaidas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d. Todėl laikytina, kad 2017 m. sausio 17 d. prasidėjo terminas, per kurį automobilio saugotojas (jo teisių perėmėjas) privalėjo kreiptis į teismą. Ieškinys pareikštas 2023 m. vasario 7 d., t. y. nepraleidus bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. V. prašo atmesti apeliantės UAB „Inter Credit“ (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą, priteisti atsakovei iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Apeliantas yra praleidęs bendrąjį ieškinio senaties terminą, todėl pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė apelianto reikalavimus. Reikalavimai atsirado iš 2012 m. spalio 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties dėl pasaugos teisinių santykių. Apeliantas yra reikalavimo perėmėjas, kuris perėmė skolos reikalavimus, susidariusius dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo. Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nėra nurodyta konkreti skolos suma ir laikotarpis. Dėl šių aplinkybių apeliantas nuo reikalavimo perėmimo manipuliuoja savo nuožiūra skolos dydžiu ir skaičiuojamu laikotarpiu. Nei viename pranešime nėra nurodyta konkreti skola, todėl toks apelianto elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas. Pagal faktines aplinkybes buvo perleisti jau susidarę įsiskolinimai, o ne tie, kurie bus ateityje. Be to, apeliantas nėra ir nebuvo transporto priemonės saugotojas. Teismo posėdyje ieškovės atstovas pripažino tą aplinkybę, nurodydamas, kad jis ginčo transporto priemonės nesaugojo, todėl negalėjo pateikti dokumentų apie automobilio likimą – šie dokumentai buvo išreikalauti iš trečiojo asmens. Apeliantas selektyviai nurodo datas, susijusias su skolos skaičiavimu ir ieškinio pateikimu, siekdamas pateisinti savo delsimą, kurie negali būti pateisinami kaip kreditoriaus tinkamas elgesys.
15.2. Pareiga sumokėti saugojimo išlaidas ir atsiskaityti už ginčo automobilio saugojimą atsirado įsiteisėjus Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 9 d. nutarčiai administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovei neįvykdžius šios pareigos, UAB „Movidus Transportas“ įgijo teisę reikalauti sumokėti už tolesnį ginčo automobilio saugojimą (CK 6.840 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie nutarimo apskundimą nėra, tai reiškia, kad pirminis kreditorius galėjo reikalauti atlyginti išlaidas už priverstinį nuvežimą ir saugojimą nuo 2008 m. rugpjūčio 29 d.
15.3. Bylos metu nebuvo nustatyta, ar saugotojas pagrįstai saugojo ginčo transporto priemonę, kai buvo pasibaigusi 2008 m. balandžio 1 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 002 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir jų saugojimo, todėl negalima pasisakyti dėl tokio kreditoriaus elgesio teisėtumo. Tretysis asmuo 2017 m. sausio 16 d. pardavė ginčo transporto priemonę neatlikęs procedūrinių reikalavimų, kaip nurodyta reglamentavime. Be to, pasaugos santykiai baigėsi dėl saugotojo valinių veiksmų, todėl nebeliko reikalavimo teisės. Priešingas aiškinimas suponuotų situaciją, kai iš neteisėtų veiksmų atsirastų teisė.
15.4. Atsakovei buvo siųsta tik informacija apie reikalavimo perleidimą, tačiau kartu nebuvo pridėta reikalavimo perleidimo sutartis. Be to, nuo reikalavimo perleidimo momento, t. y. daugiau nei 10 metų, atsakovei nebuvo įteiktas joks kreditoriaus pranešimas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie pranešimų įteikimą, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti prievolės įvykdymo, kai nepateikta pati reikalavimo perleidimo sutartis. Ši sutartis buvo pateikta tik kartu su ieškiniu, o tai įvyko praėjus bendrajam senaties terminui, todėl ieškovė nebeturi teisinio pagrindo reikalauti prievolės įvykdymo.
15.5. Po eismo įvykio atsakovė buvo paguldyta į ligoninę, todėl nežinojo, kur tiksliai buvo išgabenta transporto priemonė. Nei policija, nei saugotojas jos neinformavo apie automobilio nutempimą, saugojimo vietą bei procedūrą, kaip susigrąžinti transporto priemonę. Atsakovė nebuvo transporto priemonės savininkė, neturėjo automobilio nuosavybės dokumentų, todėl negalėjo jo pasiimti, juolab neturėjo tikslios informacijos apie transporto priemonę. Šiuo atveju atsakingų subjektų (policijos ir saugotojo) netinkamas elgesys lėmė, kad susidarė įsiskolinimas, kuris nepriklausė nuo atsakovės elgesio. Tam turėjo įtakos ir kreditoriaus netinkamas elgesys, kuris pasireiškė informacijos apie saugomą daiktą neteikimu skolininkui, nepagrįstu delsimu ir nebendradarbiavimu su skolininku.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo, ieškinio senaties termino taikymo.
18. Byloje iš šalių, liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė gyveno su R. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)), turi su juo dukrą E. Jam mirus (duomenys neskelbtini) atsakovė naudojosi sugyventiniui R. Š. priklausiusiu automobiliu Audi 80 (duomenys neskelbtini). 2008 m. važiuodama mišku su juo padarė avariją, ją pastebėję jaunuoliai nuvežė pas pažįstamus žmones, iš kur kitą dieną ji nuvyko į ligoninę, nes po įvykio buvo susižalojusi. Automobilis liko miške. Ligoninėje pasakė, kad sužalota yra dėl eismo įvykio, tada atvyko policija ir ją apklausė. Prisimena, kad paskui buvo teismas ir ji buvo nubausta už pasišalinimą iš įvykio vietos. Vėliau, 2010 metais, atsakovė išvyko į užsienį kur ilgai gyveno, išvykimo nedeklaravo. Lietuvoje irgi nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos, nes gyveno pas sugyventinio mamą, vėliau – nuomojamame bute. Automobilio likimu nesidomėjo.
19. Byloje nėra jokių dokumentų apie atsakovės patirtą autoįvykį 2008 metais, administracinės bylos nagrinėjimą, tačiau atsakovė įvykio neneigia, kad ji vairavo autotransporto priemonę matyti iš 2012 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pateiktos informacijos ieškovei (1 t. b.l. 7-9), pirmos instancijos teismas patikrinęs informaciją Šiaulių apylinkės teisme, jokių autoįvykio duomenų taip pat nerado, tai nustatyta iš teismo posėdžio garso įrašo.
20. Iš pateiktų rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad Ž. Š. įmonė (dabar - UAB „Movidus transportas“) su Radviliškio rajono policijos komisariatu (toliau – Radviliškio r. PK) 2008 m. balandžio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 002 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir jų saugojimo, už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą mokant transporto priemonės savininkui ar valdytojui (1 t. b.l. 11). Radviliškio r. PK pareigūnai 2008 m. rugpjūčio 9 d. surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kurio pagrindu buvo priverstinai nuvežta atsakovės A. B., (šiuo metu V.) valdyta transporto priemonė AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimas susijęs su aukščiau minėtu atsakovės įvykdytu eismo įvykiu miške. Transporto priemonės savininku laikomas R. Š., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, nors tokių rašytinių įrodymų nepateikta, šia aplinkybe tikėtina iš atsakovės paaiškinimų.
21. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog transporto priemonė buvo saugoma nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. sausio 16 d., vėliau, jos neatsiėmus, buvo utilizuota. 2012 m. spalio 24 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Movidus transportas“ neatlygintinai perleido reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą UAB „Inter Credit“, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Automobilis buvo nuvežtas 2008 m. rugpjūčio 9 d., kreditorius juo pasidomėjo tik 2012 gruodžio 27 d. Pranešimai atsakovei siųsti taip pat tik 2013 m. sausio 23 d.; 2017 m. sausio 19 d.; 2018 m. balandžio 18 d.; 2020 m. rugsėjo 8 d.; 2022 m. liepos 13 d.; 2023 m. sausio 17 d. adresu (duomenys neskelbtini), t.y paskutiniu žinomu adresu, apie pranešimų įteikimą duomenų nėra, kaip nurodė ir pati atsakovė, nuo 2010 m. gyveno užsienyje (tai patvirtina jos vaikų gimimo liudijimai). Ieškovės skaičiavimu, transporto priemonės nuvežimo išlaidas sudaro 28,96 Eur suma, o saugojimo išlaidas nuo 2008 m. rugpjūčio 9 d. (transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2017 m. sausio 16 d. sudaro 8 937,80 Eur (2,9 Eur per parą), iš viso 8 966,76 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skolos dydžiui, sumažino reikalavimo sumą iki 3 000 Eur ir šią sumą prašė priteisti iš atsakovės A. V. (B.). Žodžiu, atsakovės atstovas posėdžio metu tikslindamas aplinkybes, kad senaties terminas netaikytinas, nes skolą prašo priteisti ne nuo 2008 metų, kaip nurodyta ieškinyje (nurodo, kad reikalavimo priteisti skolą už ieškinyje nurodytą laikotarpį atsisako), tačiau už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d., paskaičiavo sumą, kuri sudaro 4325,13 eurų, tačiau taip pačiais motyvais – atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skolos dydžiui, sumažino reikalavimo sumą iki 3 000 Eur.
22. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų iš Gyventojų Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro, kas paveldėjo R. Š. turtą ir dėl šios reikalavimo dalies nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu nepasisakė, ar reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Atsakovė ginčija šią aplinkybę ir neigia savo pareigos atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, tačiau teigia, kad ginčo transporto priemonė jai niekada nepriklausė, ji nebuvo šio automobilio priėmusi natūra, todėl šias išlaidas turėtų atlyginti solidariai.
23. Pirmos instancijos teismo vertinimu, ieškovė nurodydama bylai reikšmingas aplinkybes, privalėjo jas pagrįsti ir įrodyti rašytiniais duomenimis, kodėl nurodo ir į ieškinį įtraukė tik vieną atsakovą, kai už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą turi atsakyti ne tik transporto priemonės valdytojas, bet ir savininkas, o jam mirus, jo teisių perėmėjai, priėmę palikimą po R. Š. mirties. Šiuos duomenis teismui ir teisingą reikalavimo pagrindą bei dalyką teismui suformuluoti turėjo ieškovė.
24. Toks pirmos instancijos teismo vertinimas yra ydingas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio pagrindas bei dalykas yra tinkamai suformuluoti. Ieškovės ieškinys yra pareikštas tik atsakovei, kaip transporto priemonės valdytojai. Ieškovė nereiškė ieškinio transporto priemonės savininkui ir tai yra jos pasirinkimas. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).Taigi, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė turi teisę reikalauti automobilio saugojimo išlaidų tiek iš atsakovės vienos, tiek iš savininko. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovei vairuojant automobilį, jis priklausė mirusiam asmeniui, kurio turto niekas nepaveldėjo, tą patvirtino ir liudytoja apklausta mirusiojo mama, nurodydama, kad jis mirė jaunas, neturėjo turto, todėl nesikreipė dėl paveldėjimo, todėl formaliai ieškoti turto paveldėtojų ir teisių perėmėjų apeliacinės instancijos teismas nemato tikslo, kadangi taip būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas.
25. Vadovaujantis šiais argumentais nesutiktina su pirmos instancijos teismo motyvais, kad išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu turėjo būti prašomos priteisti solidariai dviejų atsakovų, t. y. A. V. (B.) ir R. Š. teisių perėmėjų. Tokio reikalavimo nereiškimas byloje negali būti traktuojamas, (kaip tai nurodė pirmos instancijos teismas), kaip ieškovės neįrodymas, kad tik valdytoja atsakinga už susidariusią skolą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.
26. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškiniui pareikšti praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškinys turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip 2022 m. spalio 24 d., nes apie teisių pažeidimą ieškovė sužinojo ne vėliau kaip 2012 m. spalio 24 d., t.y. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu ir padarė išvadą, kad ieškinį teismui dėl skolos ir palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikus 2023 m. vasario 7 d., buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Toks teismo skaičiavimas laikytinas ydingu iš esmės.
27. Kaip matyti iš reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1, ieškovei reikalavimo teisė buvo perleista pagal visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises, kurios kyla iš sutarčių, leidžiančių skolos už automobilio saugojimą reikalauti į ateitį, taigi, iki tol, kol jis bus saugomas UAB „Movidus transportas“ aikštelėje. CK 6.101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad galima perleisti ir būsimą reikalavimą, taigi perleisti reikalavimo, kuris yra tęstinis, t.y. skola susidaro kiekvieną dieną (šiuo atveju neatsiimant automobilio), teisės aktai nedraudžia. Kadangi reikalavimas yra tęstinis, nesumokant už automobilio saugojimą skola atsiranda kiekvieną dieną, tai ir teisės pažeidimas atsiranda kiekvieną dieną. Taigi, toks teisės pažeidimas nesumokant skolos skaičiuojamas 10 metų atgal kasdien, o šiuo atveju – nuo automobilio utilizavimo datos – 2017 m. sausio 16 d. Kaip girdėti iš garso įrašo, ieškovė žodžiu patikslino laikotarpį, už kurį prašoma priteisti skolą – nuo 2015 metų sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d., t.y. iki automobilio utilizavimo, todėl darytina išvada, kad 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
28. Taigi, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra pareikštas laiku, nepraleidus ieškinio senaties termino, taip pat ieškinio pagrindas bei dalykas suformuluoti tinkamai, šiais pagrindais ieškinys negalėjo būti atmestas (CK 6.6, 6.127 straipsnis).
Dėl skolos susidarymo bei dydžio
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad tiek pradinis kreditorius UAB „Movidus transportas“, tiek paskesnis kreditorius UAB „Inter Credit“ ilgą laiką buvo nepateisinamai pasyvūs ir savo neveikimu prisidėjo prie transporto priemonės saugojimo išlaidų didėjimo. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirmas pranešimas sumokėti skolą atsakovei buvo išsiųstas 2013 m. sausio 23 d., t. y. po daugiau nei keturių metų nuo transporto priemonės atvežimo į pradinio kreditoriaus UAB „Movidus transportas“ aikštelę. Nors pranešime buvo nurodoma, kad nepadengus susidariusio įsiskolinimo bus kreipiamasi į teismą, tačiau ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėtiems interesams ginti ir taip sudarė sąlygas įsiskolinimui didėti. 2017 m. sausio 19 d., t. y. dar po 4 metų, atsakovei buvo nusiųstas pakartotinis pranešimas, vėliau juos pakartojant dar keturis kartus kasmet ir nė viename parnešime nebuvo nurodyta įsiskolinimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą suma.
30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pranešimus skolininkei A. V. (B.) siuntė jos gyvenamosios vietos adresu, kadangi nėra įrodymų, jog jos gyvenamoji ar deklaruota gyvenamoji vieta pranešimų siuntimo laiku buvo (duomenys neskelbtini). Be to atsakovė 2016-2021 metais gyveno užsienyje, tai patvirtina vaikų gimimo liudijimai. Taigi, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad nuo 2013 m. pradžios turėdama policijos įstaigos pateiktą informaciją apie asmenį, dėl kurio kaltės buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė ir kuris turi atlyginti susidariusias transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, ieškovė nepaaiškinamai ilgą laikotarpį nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl patirtų išlaidų išieškojimo.
31. Pirmos instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ieškovės veiksmus, kai atsakovei labai ilgą laiką gera valia neatlyginant susidariusio įsiskolinimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, ji savalaikiai nesikreipė į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės, nors apie tokius galimus savo veiksmus buvo įspėjusi atsakovę, tačiau vis siuntė raginimus susimokėti skolą neįvardindama dydžio, taip didindama transporto priemonės saugojimo išlaidas.
32. Patikrinti, kada ir kokiu būdu transporto priemonės savininkui ar valdytojui buvo pranešta apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir/ar išduotą leidimą atsiimti transporto priemonę saugojimo aikštelės nėra galimybės, nes 2008 metų administracinių teisės pažeidimų dokumentai ir susirašinėjimo su asmenimis dokumentai sunaikinami pasibaigus 5 metų saugojimo terminui, todėl pirmos instancijos teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstą ieškovės teiginį apie tai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie pareigą sumokėti susidariusią skolą po transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir laikė ieškovės argumentus dėl tinkamo pranešimo neįrodytais.
33. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina ne tik ieškovės ir pirminės kreditorės UAB „Movidus transportas“ veiksmus delsiant pranešti apie skolos susidarymą, jos didėjimą, tačiau ir atsakovės veiksmus po autoįvykio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė taip pat po autoįvykio elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai leisdama susidaryti įsiskolinimui ir jam augti. Akivaizdu, kad apie situaciją, kad ji sukėlė autoįvykį ji žinojo, kaip ir teigė pati, buvo nubausta administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos. Akivaizdu, kad ji žinojo, jog vairavo mirusiam asmeniu, buvusiam sugyventiniui priklausantį automobilį, todėl žinodama, kad jį paliko miške po autoįvykio, o autoįvykis buvo fiksuotas policijos pareigūnų, būdama rūpestinga ir atsakinga transporto priemonės valdytoja, privalėjo pasidomėti Kelių policijos padalinyje, koks likimas ištiko transporto priemonę – ar ji liko stovėti miške ar buvo nutempta ar kt. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė ilgą laiką po sugyventinio mirties valdė jo automobilį, todėl privalėjo pasidomėti ir pasirūpinti juo ir po autoįvykio, kad išvengti papildomų išlaidų. Akivaizdu, kad ji to nepadarė, todėl ir jos veiksmai sukėlė skolos už automobilio saugojimą atsiradimą bei jos didėjimą. Kaip ji pati minėjo, į užsienį ji išvyko tik 2010 metais (įvykis įvyko 2008 m. rugpjūčio mėnesį), todėl teismo įsitikinimu buvo pakankamai laiko pasidomėti automobilio likimu. Teismas sprendžia, kad ji turėjo tokią pareigą.
34. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovė neatliko savo pareigos domėtis automobilio likimu po autoįvykio, ji turi pareigą kaip valdytoja atlyginti dėl to susidariusią skolą už jo laikymą mokamoje aikštelėje (CK 6.38, 6.101 straipsniai). Tačiau atsižvelgiant į ieškovės, bei atsakovės elgesį, nurodytą nutarties 30-34 punktuose, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 ir kt.), į civilinio kodekso 6.259 straipsnio 1 dalį, ieškovės prašoma priteisti suma bei kompensacinės palūkanos mažintinos iki 1/2 dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 1000 Eurų skola bei 250 Eurų kompensacinių palūkanų (CK 6.6, 6.38, 6.101, 6.210, 6.261, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliasi įstatymo 20, 33 straipsniai), 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1250,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 vasario 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
35. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ieškinio senaties termino taikymą reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai jį skaičiavo, netinkamai vertino įrodymus bei netinkamai aiškino teisės normas nustatančias solidariąją atsakomybę, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sprendimas pakeistinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1000 Eurų skola bei 250 Eurų kompensacinių palūkanų (CK 6.6, 6.38, 6.101, 6.210, 6.261, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliasi įstatymo 20, 33 straipsniai), 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1250,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 vasario 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje ieškinys bei apeliacinis skundas nurodytais argumentais netenkintini.
Bylinėjimosi išlaidos
36. Esant pakeistam teismo sprendimui perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį bei apeliacinį skundą tenkinant 1/3 dalimi, atmetant 2/3 dalis, atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bei priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
37. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmos instancijos teisme sumokėjo 113 Eur žyminio mokesčio pateikiant ieškinį, 500 Eur už advokato pagalbą, apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 113 Eur žyminio mokesčio, viso 726,00 Eur. 1/3 dalis šios sumos (tiek kiek tenkinta ieškinio), sudaro 242,00 Eur, ji priteistina ieškovei iš atsakovės, t.y. proporcingai tenkintai ieškinio daliai.
38. Atsakovė pateikė įrodymus, kad pirmos instancijos teisme patyrė 700 Eur už advokato pagalbą, sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Viso 1255,00 Eur. 2/3 dalys šios sumos (tiek kiek atmesta ieškinio) sudaro 836,66 Eur, ji priteistina iš ieškovės atsakovei, t.y. proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
39. Valstybė patyrė 42,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsižvelgiant į atmestų ir tenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės valstybei priteistina 14,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybei priteistina 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovei „Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eurų (vieną tūkstantį eurų) skolos, 250 Eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų) kompensacinių palūkanų bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1250,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 vasario 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, atsakovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 836,66 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus, 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5662, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,01 Eur (keturiolika eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5662, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Žemaitienė