Civilinė byla Nr. e2A-190-553/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00296-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. gegužės 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl pirkimo Nr. 4729339 sąlygų teisėtumo, institucija teikianti išvadą – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KRS“ kreipėsi į teismą, ginčydama pakartotinai paskelbto supaprastinto viešojo pirkimo „Paviršinių nuotekų tinklų kolektoriaus remontas Žuvėdrų tako g., Balandžių g. ir Nemuno g. Klaipėdos m.“ (CVP IS Nr. 4729339) (toliau – ir pirkimas) sąlygas ir prašydama pripažinti neteisėtais bei panaikinti techninės specifikacijos priedo Nr. 4.4 2 punkto reikalavimą (su vėlesniais pakeitimais), pirkimo sąlygų 4 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus bei ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1–T4. Ieškovė teigia, kad nustatyti kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo kriterijai yra neproporcingi, objektyviai nepagrįsti ir proteguoja vieną konkretų gamintoją – „Saertex“ bei jo siūlomą medžiagą SAERTEXLINERS+XR.

2.       Ieškovė nurodo, kad dėl to paties pirkimo objekto vykdytas pirkimas, kuriame buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas laimėtojas, tačiau vėliau pirkimas buvo nutrauktas, yra svarbus kontekstas, vertinant ginčijamo pirkimo sąlygas. Nutrauktame pirkime, iš dalies patenkinus pretenziją, buvo sušvelnintas kvalifikacijos reikalavimas dėl vamzdyno diametro (nuo D1000 iki D800), taip pripažįstant jo neproporcingumą, nors jis ir nebuvo susietas su ypatingųjų statinių kategorija (D500). Vėliau pakartotinai paskelbtame pirkime, nors iš esmės keitėsi tik darbų apimtys, buvo įtvirtinta nauja techninių, kvalifikacijos ir ekonominio naudingumo kriterijų sistema, įskaitant papildomus reikalavimus medžiagoms (CIPP (angl. cured-in-place pipe) metodas, stiklo pluošto rankovė) bei tiekėjų kvalifikacijai, kurie, ieškovės teigimu, nepagrįstai riboja konkurenciją.

3.       Ieškovė ginčija Techninės specifikacijos priede Nr. 4.4 nustatytą reikalavimą, kad siūloma stiklo pluošto audinio rankovė turėtų CE ženklinimą arba jam prilygintą techninį įvertinimą. Jos teigimu, pagal galiojantį teisinį reguliavimą UV stiklo pluošto rankovėms privalomas CE ženklinimas nėra taikomas, todėl toks reikalavimas nepagrįstai riboja galimų pasiūlyti medžiagų tiekėjų ratą.

4.       Ginčijamame pirkime atsisakyta mažiausios kainos kriterijaus, pasirinkus ekonominio naudingumo vertinimą, kai kaina sudaro 60 proc., o kokybė – 40 proc. Ieškovė teigia, kad nustatyti kokybiniai kriterijai yra susiję su darbų atlikimu, naudojant konkretaus gamintojo medžiagas ir jų specifines technines savybes.

5.       Ieškovė ginčija T1–T4 ekonominio naudingumo kriterijus: T1, pagal kurį vertinama tiekėjo patirtis atliekant, CIPP darbus su konkretaus gamintojo medžiaga; T2, kuriuo skiriami balai už stiklo pluošto audinio rankovės gamybą, taikant išilginės siūlės (angl. Longitudinal Seam) metodą; T3, kuriuo vertinama integruota vidinės ir išorinės plėvelės barjerinė funkcija; T4, kuriuo vertinamas atsparumo dilimui rodiklis pagal DIN EN 295-3 standartą. Ieškovės teigimu, šie kriterijai yra suformuluoti taip, kad juos iš esmės atitinka tik vieno gamintojo („Saertex“) gaminama medžiaga SAERTEX-LINER S+XR.

6.       Ieškovė taip pat nesutinka su kvalifikacijos reikalavimais. Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.1 papunktyje nustatytas reikalavimas turėti patirties, įrengiant polimerinę rankovę CIPP ir (ar) 4WELL technologijų metodu ne mažesnio nei D800 diametro vamzdynuose, ieškovės vertinimu, yra neaiškus ir nesuderintas su pirkimo objektu, kadangi techninėje specifikacijoje reikalaujama stiklo pluošto rankovė, be to, nepagrįstai siejamas su konkrečiais vamzdyno parametrais. Taip pat ginčijamas 1.2 papunkčio reikalavimas turėti darbuotoją su gamintojo išduotu apmokymų sertifikatu, nes neaišku, kokios kvalifikacijos darbuotojui jis taikomas, o pats reikalavimas turėtų būti siejamas su sutarties vykdymu, o ne su tiekėjo kvalifikacija.

7.       Apibendrindama ieškovė teigia, kad ginčijamų techninių, kvalifikacijos ir ekonominio naudingumo kriterijų visuma yra nesuderinta su pirkimo objektu, perteklinė ir faktiškai pritaikyta konkretaus gamintojo sprendimams, taip dirbtinai ribojant konkurenciją ir pažeidžiant viešųjų pirkimų principus.

8.       Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ taip pat pareiškė ieškinį, prašydama panaikinti pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 2 punkte įtvirtinto techninių parametrų vertinimo kriterijaus T1 reikšmės dalį, kuria naudingumo balai skiriami ne už bet kokią ne mažesnio kaip 1 000 mm diametro ir ne trumpesnio kaip 400 m ilgio vamzdyno remonto darbų patirtį CIPP metodu, bet už tokią patirtį, kuri įgyta atliekant darbus, naudojant būtent šiam pirkimui siūlomo gamintojo medžiagą.

9.       Nurodė, kad toks reikalavimas pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) nuostatas, nes nėra objektyviai susijęs su pirkimo objektu, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo ir nepagrįstai riboja konkurenciją. Ieškovės teigimu, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi būti siejami su pačiu pasiūlymu ir jo kokybiniais pranašumais, o ne su tiekėjo ankstesne patirtimi. Remdamasi kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, ieškovė pabrėžia, kad juridinio asmens patirtis paprastai nelaikytina tinkamu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi, išskyrus siaurai aiškintinas išimtis, todėl T1 kriterijaus dalis neatitinka PĮ 64 straipsnio reikalavimų.

10.       Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ taip pat teigia, kad nėra pagrįsta tiekėjo patirtį diferencijuoti pagal tai, su kokio gamintojo medžiaga ji įgyta, nes CIPP technologijos taikymo procesas iš esmės yra vienodas, nepriklausomai nuo naudojamos stiklo pluošto rankovės gamintojo ar jos techninių charakteristikų. Ieškovės vertinimu, galimi skirtumai apsiriboja tam tikrų technologinių parametrų (pvz., slėgio, įrangos nustatymų) parinkimu pagal gamintojo instrukcijas, tačiau tai nesukuria esminio skirtumo tiekėjo įgyjamoje patirtyje. Dėl to nėra objektyvaus pagrindo laikyti, kad patirtis su skirtingų gamintojų produkcija yra kokybiškai ar kiekybiškai nevienoda.

11.       Pažymėjo, kad ginčijama T1 kriterijaus dalis dirbtinai riboja konkurenciją, nes papildomi balai suteikiami tik tiems tiekėjams, kurie siūlo to paties gamintojo medžiagą, su kuria jau turi patirties. Tuo tarpu tiekėjai, siūlantys kitų gamintojų, tačiau techninę specifikaciją atitinkančias medžiagas, tokių balų negauna. Tokia situacija verčia tiekėjus rinktis tarp galimybės konkuruoti kaina (naudojant rinkoje konkurencingesnes medžiagas) ir galimybės gauti papildomus balus, taip iškraipant konkurenciją ir ribojant tiekėjų pasirinkimo laisvę.

12.       Nurodė, kad rinkoje veikia daug gamintojų, galinčių pasiūlyti reikalavimus atitinkančias medžiagas, todėl tiekėjai įprastai gali pasinaudoti konkurencija tarp jų. Tačiau ginčijama T1 kriterijaus konstrukcija skatina tiekėjus rinktis konkretaus gamintojo produkciją, su kuria jau turima patirtis, taip netiesiogiai nurodant konkretų tiekimo šaltinį ir nesuteikiant lygiavertės alternatyvos, o tai prieštarauja PĮ nuostatoms.

13.       Tokio pobūdžio specifinė patirtis Lietuvos rinkoje objektyviai negalėjo būti įgyta, nes tokie aukšti reikalavimai medžiagoms nustatomi pirmą kartą, todėl nacionaliniai tiekėjai atsiduria nepalankioje padėtyje ir, siekdami atitikti T1 kriterijų, yra priversti remtis užsienio partneriais. Apibendrindama ieškovė teigia, kad ginčijama kriterijaus T1 dalis yra neobjektyvi, diskriminacinė, nesusijusi su pirkimo objektu ir nepagrįstai ribojanti konkurenciją, todėl turi būti panaikinta.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

14.       Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovės UAB „Požeminės linijos“ ieškinį patenkino visiškai, o ieškovės UAB „KRS“ ieškinį patenkino iš dalies; pripažino neteisėta ir panaikino akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ vykdomo supaprastinto viešojo pirkimo „Paviršinių nuotekų tinklų kolektoriaus remontas Žuvėdrų tako g., Balandžių g. ir Nemuno g. Klaipėdos m.“ (pirkimo Nr. 4729339) Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priedo 2 punkte nustatyto ekonominio naudingumo kriterijaus T1 reikšmės dalį, kuria papildomi naudingumo balai skiriami už remonto darbų CIPP metodu patirtį, kuri įgyta, atliekant darbus su šiam pirkimui siūlomo gamintojo medžiaga; kitą ieškovės UAB „KRS“ ieškinio dalį atmetė bei paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Teismas pripažino ieškovių teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas, pažymėdamas, kad jis siejamas ne tik su galimybe laimėti pirkimą, bet ir su tiekėjo teise reikalauti, jog procedūros vyktų laikantis skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, o dalyvavimas pirkime nereiškia sutikimo su galimai neteisėtomis sąlygomis. Taip pat konstatavo, kad net ir formaliai atitikdamos ginčijamus reikalavimus ieškovės turi teisę juos ginčyti, jei jie iškreipia konkurenciją ar lemia neobjektyvų vertinimą, o nagrinėjamu atveju, ypač kriterijus T1, daro tiesioginę įtaką pasiūlymų vertinimui ir ieškovių konkurencinei padėčiai.

16.       Teismas konstatavo, kad kriterijus T1, kuriuo papildomi ekonominio naudingumo balai suteikiami ne už bendrą CIPP darbų patirtį, o tik už patirtį, įgytą naudojant šiame pirkime siūlomo konkretaus gamintojo medžiagą, iš esmės įvertina ne pasiūlymo kokybines savybes, o paties tiekėjo, kaip juridinio asmens, ankstesnę komercinę veiklą ir pasirinkimus. Toks vertinimas, pagal kasacinio teismo praktiką, priskirtinas kvalifikacijos, o ne ekonominio naudingumo kriterijų sričiai, nes tiekėjo profesinė patirtis negali būti naudojama kaip pasiūlymo kokybės rodiklis. Teismas pažymėjo, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai turi būti tiesiogiai susiję su siūlomo sprendinio savybėmis, o ne su tiekėjo veiklos istorija, todėl T1 kriterijus, diferencijuodamas analogišką patirtį pagal naudotą gamintojo medžiagą, dirbtinai iškreipia tiekėjų lygybę ir neatitinka objektyvumo bei veiksmingos konkurencijos reikalavimų. Be to, pirkimo techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai užtikrina pirkimo objekto kokybę, todėl papildomas balų skyrimas už patirtį su konkretaus gamintojo medžiaga nėra būtinas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad T1 kriterijaus dalis, siejanti papildomus balus su patirtimi, naudojant konkretaus gamintojo medžiagą, yra neteisėta, nes pažeidžia kvalifikacijos ir pasiūlymo vertinimo atskirtį, todėl turi būti panaikinta.

17.       Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai: 1. Stiklo pluošto audinio rankovė turi būti vientisa ir pagaminta taikant siuvimo (angl Longitudinal Seam) metodą, stiklo pluošto audiniai pagaminti taikant vyniojimo (angl. Winding“) ar persidengimo (angl. Foldet) metodą, papildomų balų negauna (toliau – kriterijus T2); 2. Stiklo pluošto audinio rankovė su integruotu išorinės ir vidinės plėvelės sluoksniu (kurie nebus pašalinami po instaliacijos) su barjerine funkcija, kuri apsaugo nuo infiltracijos, eksfiltracijos, pagerinančia slydimą, išlaiko homogenišką struktūrą bei apriboja stireno (angl. styrene) patekimą į išorę (toliau – kriterijus T3); 3. Stiklo pluošto audinio rankovės atsparumas dilimui ne didesnis kaip 0,03 mm per 100 000 ciklų pagal DIN EN 295-3; (angl. Abrasion behavior according to DIN EN 295-3 (angl. Darmstadt tipping trough) (toliau – kriterijus T4). Specialiųjų sąlygų 7 priede nustatyta, kad pasiūlymų ekonominis naudingumas vertinamas pagal kainos ir kokybės santykį: kainos (C) kriterijui – 60 balų, techninių parametrų (T) kriterijams – 40 balų.

18.       Teismas, vertindamas kriterijus T2–T4, pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai teisės aktai suteikia diskreciją nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijus pagal pirkimo objekto specifiką, o teismo kontrolė apsiriboja jų objektyvumo, proporcingumo ir nediskriminavimo patikrinimu. Kriterijai T2–T4 yra susiję su pirkimo objektu, nes T2 apima CIPP technologijos instaliacijos metodą, T3 – siūlomos rankovės konstrukcines savybes, o T4 – medžiagos fizines savybes, kurios daro įtaką eksploatacinėms savybėms ir efektyvumui. Viešųjų pirkimų teisė nedraudžia ekonominio naudingumo kriterijais vertinti techninių, kokybinių ar eksploatacinių sprendinių pranašumų, jeigu jie yra objektyviai susiję su pirkimo objektu. Tai, kad atskiri kriterijai gali būti tarpusavyje susiję ar turėti įtakos kelių vertinimų rezultatams, savaime nereiškia jų neteisėtumo ar diskriminacijos, nes pasiūlymų vertinimas grindžiamas visumine parametrų sistema. Ieškovė nepateikė pakankamų techninių ar ekspertinių įrodymų, paneigiančių kriterijų T2–T4 pagrįstumą ar jų sąsają su pirkimo objektu. Skirtingai nei kriterijus T1, kuris siejamas su tiekėjo ankstesne patirtimi ir komerciniais pasirinkimais, T2–T4 vertina pačiam pasiūlymui būdingas technines ir eksploatacines savybes, todėl laikytini teisėtais ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais ir jų naikinti pagrindo nėra.

19.       Teismas, vertindamas kvalifikacijos reikalavimą 1.1, pažymėjo, kad kvalifikacijos reikalavimų paskirtis yra nustatyti tiekėjo pajėgumą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, o ne reglamentuoti pirkimo objekto techninius parametrus. Perkančiajam subjektui teisės aktai suteikia diskreciją nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, tačiau jie turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi ir negali dirbtinai riboti konkurencijos. Nagrinėjamu atveju pirkimo objektas techninėje specifikacijoje yra aiškiai apibrėžtas kaip stiklo pluošto UV-CIPP rankovės įrengimo darbai, todėl aplinkybė, kad kvalifikacijos reikalavime vartojama platesnė sąvoka „polimerinė rankovė“, savaime nesudaro pirkimo dokumentų neaiškumo ar tiekėjų klaidinimo, nes kvalifikacijos sąlyga turi būti aiškinama sistemiškai kartu su kitomis pirkimo sąlygomis.

20.       Kvalifikacijos reikalavimas dėl patirties, atliekant CIPP ir (ar) 4WELL technologijos darbus, įrengiant ne mažesnio kaip D800 skersmens vamzdyną ne trumpesniame kaip 250 metrų ruože, atsižvelgiant į pirkimo objekto parametrus (D1200 skersmens vamzdyną ir reikšmingos apimties atkarpas), laikytinas susijusiu su pirkimo objektu ir proporcingu. Vien aplinkybė, kad nustatomi tam tikri techniniai parametrai riboja galimų tiekėjų ratą, savaime nereiškia diskriminacijos ar konkurencijos ribojimo, jeigu tokie reikalavimai pagrįsti pirkimo objekto specifika.

21.       Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) taip pat nurodė, kad tokie reikalavimai laikytini susijusiais su pirkimo objektu ir nepaneigia tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime, o jų vertinimas priklauso perkančiojo subjekto diskrecijai, kuri turi būti įgyvendinama, laikantis proporcingumo principo. Byloje nenustatyta, kad ginčijamas reikalavimas būtų akivaizdžiai perteklinis, dirbtinai ribojantis konkurenciją ar nesusijęs su pirkimo objektu, o ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių jo pagrįstumą.

22.       Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad kvalifikacijos reikalavimas 1.1 yra susijęs su pirkimo objektu, atitinka proporcingumo ir nediskriminavimo principus, nepažeidžia viešųjų pirkimų teisės reikalavimų ir laikytinas teisėtu.

23.       Teismas, vertindamas kvalifikacijos reikalavimą 1.2, pažymėjo, kad techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimų paskirtis yra įsitikinti, jog tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu turi pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius išteklius ir kompetencijas. Situacijose, kai sutarties įvykdymas priklauso nuo specifinių specialistų, jų kvalifikacijos vertinimas atrankos etape yra leistinas ir atitinka viešųjų pirkimų teisės reguliavimą. Perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti tokius reikalavimus, tačiau jie turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi ir negali dirbtinai riboti konkurencijos.

24.       Teismo vertinimu, reikalavimas turėti bent vieną darbuotoją, turintį gamintojo apmokymų sertifikatą arba kitą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, laikytinas aiškiai suformuluotu ir nesukeliančiu dviprasmybių, nes jis nurodo minimalų reikalaujamą kompetencijos lygį dirbti su pasiūlyme nurodyta medžiaga. Tai, kad toks reikalavimas nustatytas kvalifikacijos, o ne sutarties vykdymo etape, savaime nereiškia jo neteisėtumo, nes kvalifikacijos vertinimo tikslas būtent ir yra užtikrinti tiekėjo pajėgumą vykdyti sutartį.

25.       Teismas atsižvelgė į VPT išvadą, kurioje nurodyta, kad, esant trumpiems sutarties vykdymo terminams ir specifiniams darbams, reikalavimas turėti apmokytą darbuotoją iš esmės laikytinas susijusiu su pirkimo objektu ir proporcingu, jeigu užtikrinama, jog toks specialistas dalyvaus darbų vykdyme. Byloje nustatyta, kad sutarties vykdymo terminas yra trumpas, todėl pagrįstai reikalaujama, jog tiekėjas jau pasiūlymo pateikimo metu turėtų reikiamą kompetenciją turintį darbuotoją, kad būtų išvengta situacijos, kai sutarties vykdymas būtų tik formalus ar priklausomas nuo vėlesnio pasirengimo.

26.       Teismas konstatavo, kad reikalavimas nėra diskriminacinis, nes nėra siejamas su konkrečiu gamintoju ir taikomas visiems tiekėjams vienodai, nepriklausomai nuo siūlomos medžiagos kilmės. Ieškovės argumentai dėl neaiškumo atmetami, nes reikalavimas suformuluotas pakankamai aiškiai ir leidžia tiekėjams suprasti, kokia kompetencija privalo būti užtikrinta.

27.       Atsižvelgdamas į pirkimo objekto specifiką, trumpus sutarties vykdymo terminus ir poreikį užtikrinti realų tiekėjo pasirengimą, teismas padarė išvadą, kad kvalifikacijos reikalavimas 1.2 neperžengia perkančiajam subjektui suteiktos diskrecijos ribų, yra proporcingas, susijęs su pirkimo objektu ir nepažeidžia konkurencijos principo, todėl nėra pagrindo jį pripažinti neteisėtu.

28.       Teismas, vertindamas techninės specifikacijos 4.4 papunktyje įtvirtintą reikalavimą dėl CIPP stiklo pluošto rankovių atitikties Europos techniniam įvertinimui (ETA) arba jam lygiaverčiam nacionaliniam įvertinimui, konstatavo, kad perkančioji organizacija turi plačią diskreciją formuoti technines specifikacijas, atsižvelgdama į pirkimo objektą ir siekiamus tikslus, tačiau ši diskrecija yra ribojama pareigos užtikrinti lygiateisiškumą, nediskriminavimą, proporcingumą ir konkurenciją. Techninės specifikacijos turi būti objektyviai susijusios su pirkimo objektu ir būtinos siekiamam rezultatui pasiekti.

29.       VPT pažymėjo, kad reikalavimas dėl ETA ar jam lygiaverčio nacionalinio techninio įvertinimo pats savaime nelaikytinas neteisėtu, jei yra pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui, o galimybė siūlyti lygiaverčius produktus reiškia, jog konkurencija nėra nepagrįstai apribojama. Teismas atsižvelgė į tai, kad perkančioji organizacija, reaguodama į pretenzijas, patikslino reikalavimą, aiškiai įtvirtindama alternatyvas – CE ženklinimą, ETA arba jam lygiavertį nacionalinį techninį įvertinimą, taip išplėsdama galimų tiekėjų ratą ir neužkirsdama kelio konkurencijai.

30.       Ginčijamas reikalavimas yra susijęs su pirkimo objektu – paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūros įrengimu – ir skirtas užtikrinti naudojamų medžiagų techninių savybių patikimumą, ilgaamžiškumą bei jų atitikties objektyvų patikrinamumą. Tokie reikalavimai laikytini racionaliai pagrįstais ir atitinkančiais perkančiosios organizacijos poreikį užtikrinti kokybišką ir saugų infrastruktūros funkcionavimą.

31.       Teismas pažymėjo, kad VPT išvada, nors ir neprivaloma, yra reikšmingas įrodymų šaltinis, patvirtinantis, jog perkančioji organizacija gali nustatyti papildomus techninius reikalavimus, jei jie susiję su pirkimo objektu ir yra proporcingi. Atsakovės nustatyti atitikties įrodymo būdai – CE ženklinimas, ETA ar jam lygiavertis nacionalinis įvertinimas – laikytini objektyviais ir nediskriminaciniais, nes nelemia vieno gamintojo ar sertifikavimo sistemos pasirinkimo.

32.       Įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas techninės specifikacijos reikalavimas yra pagrįstas, susijęs su pirkimo objektu, nepažeidžia lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, nėra diskriminacinis ar dirbtinai ribojantis konkurenciją, todėl nėra pagrindo jo pripažinti neteisėtu.

33.       Teismas, ieškovės UAB „KRS“ ieškinį patenkinęs iš dalies, bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

34.       Ieškovė UAB „KRS“ apeliaciniu skundu prašo patenkinti 2025 m. spalio 23 d. UAB „KRS“ ieškinį visa apimtimi; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1.       Apeliantė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pirkimo sąlygos – kvalifikaciniai reikalavimai, techninės specifikacijos nuostatos ir ekonominio naudingumo kriterijus – sudaro visumą, kuri dirbtinai suteikia pranašumą vieno gamintojo medžiagai ir ją tiekiančiai įmonei. Dėl šios visumos, net jei tiekėjai formaliai atitinka kvalifikacinius reikalavimus, realiai konkuruoti dėl laimėjimo neįmanoma, nes konkretus tiekėjas gauna balų pranašumą už siūlomą medžiagą. Pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieną reikalavimą atskirai, o ne kaip visumą, kuri gali riboti tiekėjų galimybes ir prieštarauti viešųjų pirkimų principams – lygiateisiškumui, proporcingumui, skaidrumui bei sąžiningai konkurencijai. Apeliantė pabrėžia, kad net jei atskiri reikalavimai yra teisėti, jų visuma gali sukurti konkurencinį pranašumą ir apriboti kitų tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime.

34.2.       Kasacinio teismo praktika nurodo, kad tiekėjų nediskriminavimo principas gali būti pažeistas ne tik tiesiogiai nustatant nepagrįstas sąlygas, bet ir formaliai teisėtų reikalavimų deriniu ar visuma, kuri iš esmės privilegijuoja vieną tiekėją ar gamintoją. Teismas turi įvertinti, ar kelių sąlygų arba jų visuma nesukuria netiesioginės diskriminacijos, t. y. ar minimalūs ar maksimalūs reikalavimai atitinka ne vieną tiekėją arba ribotą jų ratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).

34.3.       Ekonominio naudingumo kriterijai – esminės pirkimo sąlygos, nes jie tiesiogiai lemia tiekėjų galimybę pateikti konkurencingą pasiūlymą, vertinant kainos ir kokybės santykį (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje C-368/10, 95 punktas).

34.4.       Konkretaus pirkimo atveju atsakovė net 40 proc. pasiūlymų vertinimo balų skiria darbų atlikimui skirtos medžiagos savybių (T2–T4) ir juridinio asmens patirties, vykdant sutartį su konkrečia medžiaga (T1), vertinimui. Tokia praktika nėra įprasta, nes technines savybes užsakovai paprastai nustato techninėje specifikacijoje. Pirkimo techninėje specifikacijoje reikalaujami itin aukšti techniniai parametrai, kuriuos dauguma kokybiškų medžiagų pasiekia per gamintojų atliekamus specifinius bandymus. Nustatytos savybės ir parametrai yra pasiekiami įvairiais metodais, o potencialių tiekėjų ratą siaurinančios reikšmės savaime neleidžia spręsti apie didesnę kokybę.

34.5.       Apeliantė nurodo, kad gamintojo „Saertex“ medžiaga atitinka visus kriterijus, o tiekėjas, turintis išskirtinį ryšį su šiuo gamintoju, gauna balų pranašumą ir gali pasiūlyti geriausią kainą. Kiti tiekėjai negalės konkuruoti. Todėl T1–T4 kriterijų visuma lemia tiekėjų realią konkurenciją ir gali suteikti netiesioginį pranašumą tam tikram tiekėjui.

34.6.       VPT išvadoje pažymėjo, kad atsakovė turi pagrįsti kriterijų pasirinkimą, parametrus ir svorius, parodyti jų ryšį su pirkimo objektu ir užtikrinti objektyvų vertinimą. Formaliai atitinkant reikalavimus, neužtikrinama tiekėjų reali galimybė sąžiningai konkuruoti. PĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad konkurencija laikoma dirbtinai sumažinta, jei pirkimo sąlygos nepagrįstai suteikia pranašumą tam tikriems tiekėjams.

34.7.       Apeliantė teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ekonominio naudingumo kriterijų T2, T3 ir T4 pagrįstumą, nes neįrodyta, jog (angl. Longitudinal seam) metodas yra pranašiausias, kad vidinė plėvelė užtikrina ilgaamžiškumą ar jog pasirinkta atsparumo dilumui reikšmė lemia geresnę kokybę, o šie teiginiai grindžiami tik deklaratyviais argumentais ir neparemti tyrimais ar duomenimis. Priešingai, apeliantė pateikė įrodymus, kad šie kriterijai yra pritaikyti konkretaus gamintojo („Saertex“) medžiagai, juolab jog, nors atskirai juos gali atitikti keli gamintojai, visų kriterijų visumą tenkina tik vienas, be to, šis gamintojas realiai bendradarbiauja tik su ribotu tiekėjų ratu, taip dar labiau apribodamas konkurenciją. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino iš esmės ir apsiribojo formaliu argumentu apie perkančiojo subjekto teisę nustatyti kriterijus, nors pats kriterijų ryšys su pirkimo objektu dar neįrodo jų tinkamumo vertinti pasiūlymo kokybę, o atsakovė neįrodė jų proporcingumo ir objektyvaus tinkamumo, nors galėjo pasirinkti aiškesnius ir konkurenciją mažiau ribojančius vertinimo būdus, pavyzdžiui, darbų atlikimo terminą ar garantijos trukmę.

34.8.       Atsakovė nepagrindė ginčijamų kriterijų techniniais duomenimis ar įrodymais, todėl nėra aišku, kodėl pasiūlymo kokybė turėtų būti vertinama būtent pagal šiuos medžiagos parametrus, tuo tarpu ieškovė įrodė, kad jie suteikia nepagrįstą pranašumą vienam gamintojui, nes už juos galima surinkti net 40 proc. visų balų, faktiškai eliminuojant kitų tiekėjų galimybes konkuruoti. Vien tai, kad kriterijai susiję su medžiaga, o ne su tiekėjo patirtimi, savaime nepateisina jų taikymo, nes jie turi būti proporcingi ir leisti objektyviai įvertinti pasiūlymo kokybę, tačiau šiuo atveju jų visuma, kartu su jau neteisėtu pripažintu T1 kriterijumi, prie kokybės vertinimo neprisideda, o tik iškreipia konkurenciją. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti neteisėtu tik T1 kriterijų sudaro prielaidas atsakovei, pakartotinai skelbiant pirkimą, taikyti tuos pačius ydingu? kriterijus ir toliau proteguoti konkretų gamintoją, taip pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus bei sąžiningą konkurenciją.

34.9.       Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kvalifikacinio reikalavimo 1.1 papunkčio formuluotė yra tik platesnė technologinė formuluotė, pabrėždama, jog iš tikrųjų kalbama apie dvi skirtingas medžiagų rūšis, o nurodyta 4WELL technologija apskritai nėra skirta polimerinėms rankovėms vamzdynuose, bet naudojama šulinių remontui, todėl reikalavimas neatspindi realaus pirkimo objekto. Apeliantės vertinimu, atsakovė šį reikalavimą suformulavo formaliai, neįvertinusi jo turinio, siekdama sudaryti įspūdį, kad konkurencija yra platesnė, nors faktiškai toks reikalavimas nėra tikslinis ir neužtikrina, jog bus atrinkti realiai pajėgūs tiekėjai, o vertinant jį kartu su kitais reikalavimais matyti, kad sukuriama tik skaidrumo imitacija ir ribojama sąžininga konkurencija. Be to, net jei reikalavimas formaliai atitinka metodikos nuostatas, jis vis tiek turi būti būtinas, aiškus ir proporcingas, o to šiuo atveju nėra, nes perkantysis subjektas galėjo pasirinkti mažesnį diametro kriterijų, o ne reikalauti patirties su skirtingomis ar net su pirkimo objektu nesusijusiomis medžiagomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šio reikalavimo visų pirkimo sąlygų kontekste ir jo realios įtakos konkurencijai.

34.10.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kvalifikacijos reikalavimo 1.2 papunktis, kuriuo reikalaujama turėti gamintojo apmokytą darbuotoją, yra teisėtas ir pagrįstas, argumentuodama, jog šis reikalavimas nėra susietas su realiu sutarties vykdymu, kadangi nei pirkimo sąlygos, nei sutartis nenumato pareigos tokiam darbuotojui faktiškai dalyvauti vykdant darbus, taip pat nėra aišku, ar ir kaip šis reikalavimas būtų tikrinamas. Be to, gamintojo išduodami sertifikatai nėra privalomi teisę verstis veikla patvirtinantys dokumentai pagal įstatymą, todėl jų reikalavimas nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją, ypač kai darbų atlikimo terminas savaime negali pateisinti tokio ribojimo, juolab kad dauguma gamintojų tokių sertifikatų nereikalauja, o darbų kokybė užtikrinama per kvalifikuotus ir atestuotus specialistus. Apeliantė pažymi, kad praktikoje būtent konkretus gamintojas („Saertex“) taiko tokių sertifikatų išdavimo ir reikalavimo praktiką, o tai dar labiau patvirtina, jog šis reikalavimas faktiškai pritaikytas konkrečiam tiekėjui ir riboja konkurenciją.

34.11.       Sistemiškai vertinant nustatytus reikalavimus, matyti, kad nors pagal atsakovę kvalifikacijos reikalavimų 1.1 papunktis formaliai plečia galimų tiekėjų ratą, leisdamas dalyvauti ir neturintiems patirties su UV-CIPP technologija, tuo tarpu 1.2 papunktis šį ratą iš esmės susiaurina, nes reikalauja, jog tiekėjas turėtų bent vieną darbuotoją su konkretaus gamintojo išduotu sertifikatu, nors kartu neužtikrinama, kad tas darbuotojas faktiškai dalyvaus vykdant sutartį. Be to, pateikti įrodymai patvirtina, kad tokius sertifikatus išduoda konkretus gamintojas, o ekonominio naudingumo kriterijai papildomai suteikia pranašumą būtent jo medžiagai, todėl visų šių reikalavimų visuma sudaro neskaidrią, neproporcingą sistemą, kuri neužtikrina realios tiekėjų konkurencijos ir prieštarauja viešųjų pirkimų principams, įtvirtintiems PĮ 29 straipsnyje.

34.12.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad techninės specifikacijos reikalavimas dėl CIPP stiklo pluošto rankovės su ETA arba jam lygiaverčiu nacionaliniu įvertinimu yra teisėtas, pažymėdama, jog šis reikalavimas nėra būtinas medžiagos tinkamumui įvertinti ir buvo koreguotas tik po pretenzijos, o anksčiau apskritai buvo siejamas su CE ženklinimu, kuris tokio tipo produktams ne visada taikomas. Nors teismas pripažino, kad tokie dokumentai nėra privalomi, jis vis tiek laikė reikalavimą pagrįstu, tačiau apeliantė pabrėžia, jog tokia sąlyga nepagrįstai riboja galimybę siūlyti kokybiškas ir tinkamas medžiagas, kurios neturi šių įvertinimų, o jei jų tikslas buvo užtikrinti kokybę, tai turėjo būti vertinama per ekonominio naudingumo kriterijus, o ne kaip privalomas techninis reikalavimas. Be to, perkantysis subjektas išlaiko plačią diskreciją spręsti dėl lygiavertiškumo, tai sudaro prielaidas subjektyviam pasiūlymų vertinimui, o atsižvelgiant į tai, kad konkretus gamintojas turi nurodytą DIBt (Vokietijos nacionalinis techninis įvertinimas) įvertinimą, šis reikalavimas vertintinas kaip skirtas sudaryti prielaidas atmesti kitų tiekėjų pasiūlymus ir palankesnes sąlygas sudaryti pasirinktam tiekėjui, todėl jis laikytinas pertekliniu, neproporcingu ir pažeidžiančiu skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.

34.13.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys patenkintas tik 1/4 dalimi, ir teigia, jog nepaisant to, kiek konkrečių pirkimo sąlygų pripažinta neteisėtomis, ji faktiškai laimėjo bylą visa apimtimi, nes bylos rezultatas lemia viso pirkimo nutraukimą, kadangi pasiūlymai jau pateikti ir jų neįmanoma teisėtai įvertinti pagal neteisėtas sąlygas, todėl padėties ištaisyti nebeįmanoma; atitinkamai pagrindinis reikalavimas pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis laikytinas patenkintu, o tai lemia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes jos turi būti atlyginamos laimėjusiai šaliai, tačiau šio ginčo specifika rodo, kad net vienos esminės sąlygos pripažinimas neteisėta reiškia viso materialiojo reikalavimo patenkinimą, todėl net ir tuo atveju, jei teismas nelaikytų visų sąlygų neteisėtomis, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo proporcingo išlaidų paskirstymo ir taikyti principą „pralaimėjęs moka“, įpareigojant atsakovę atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

35.       Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.       Dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T2 atsakovė paaiškino, kad papildomi balai skiriami, jei tiekėjas siūlo (angl. Longitudinal seam) metodu pagamintą stiklo pluošto rankovę. Šis gamybos metodas ginčo pirkimo atveju laikomas patikimiausiu, nes pasaulyje šiuo metodu gaminamos rankovės dažniausiai naudojamos, yra ekonomiškesnės, greičiau gaminamos, o tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad tiekėjas per nustatytą terminą spės atlikti visus reikiamus darbus. Toks metodas suteikia papildomą naudą pirkimo vykdytojui, todėl tiekėjams, siūlantiems tokiu metodu pagamintą gaminį, turi būti skiriami ekonominio naudingumo balai. Pažymėjo, kad kriterijus T2 nedraudžia tiekėjams siūlyti kitokiu metodu pagamintų rankovių.

35.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad kriterijus T2 yra teisėtas ir proporcingas, nes pirkimo vykdytojo prioritetas tam tikroms savybėms ar gamybos metodams savaime nesumažina konkurencijos, o pirkimo sąlygos nedraudžia siūlyti kitokiu metodu pagamintų rankovių. Ieškovė teigė, kad atsakovė neįrodė savo teiginių technine dokumentacija, tačiau faktais pagrįsta, kad (angl. Longitudinal seam) metodas naudojamas keliolikos užsienio šalių bendrovių, o jo naudojimo patirtis rodo, jog rankovės atkarpoje nesusidaro gedimai. Ši informacija gaunama, keičiantis gerąja praktika su kitomis vandentvarkos įmonėmis. Ieškovės teiginiai, kad šiuo metodu gaminamas gaminys esą priklauso tik vienam gamintojui, nebuvo įrodyti. Todėl kriterijus T2 buvo parinktas, siekiant skatinti tiekėjus siūlyti kokybiškesnius produktus, kurie užtikrintų ilgesnę tinklo eksploataciją bei greitesnį gamybos procesą, sukuriant ekonominę naudą pirkimo vykdytojui.

35.3.       Dėl kriterijaus T3 atsakovė nurodė, kad balai skiriami, jei tiekėjas pasiūlo rankovę, kurioje išorinė ir vidinė plėvelė nėra pašalinama po instaliacijos, apsaugo nuo infiltracijos ir eksfiltracijos, pagerina slydimą, išlaiko homogenišką struktūrą bei riboja stireno (angl. styrene) patekimą į aplinką. Šiuo kriterijumi vertinama ne rankovės ilgaamžiškumas, kaip teigia apeliantė, o tai, ar siūlomas gaminys mažina nuosėdų, cheminių medžiagų prilipimą prie vamzdžio vidinių sienelių, mažina užsikimšimo riziką ir eksploatavimo kaštus bei suteikia ekonominę naudą pirkimo vykdytojui. Tiekėjai galėjo siūlyti ir rankoves be plėvelės, tačiau už tai negaudavo papildomų balų.

35.4.       Ieškovė teigė, kad atsakovė nepagrindė kriterijaus T3 technine dokumentacija, tačiau kriterijus grindžiamas techniniais argumentais bei patirtimi keičiantis informacija su užsienio vandentvarkos įmonėmis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kriterijus T3 suteikia balus už papildomą ekonominę naudą, o ne už minimalius techninius reikalavimus, todėl tiekėjai galėjo siūlyti ir kriterijaus neatitinkančias rankoves. Ieškovės teiginiai, kad T3 tikslą galima pasiekti nustatant kitokius parametrus, nėra pagrįsti, nes ekonominio naudingumo kriterijai turi būti aiškūs, paprastai įvykdomi ir objektyviai palyginami. Alternatyvių parametrų nustatymas galėtų apriboti konkurenciją ir nebūtų patikrinamas nei pasiūlymo teikimo, nei sutarties vykdymo metu.

35.5.       Atsakovė paaiškino, kad T4 vertina tiekėjo siūlomos rankovės dilumą – už kriterijuje nustatytą reikšmę atitinkančios medžiagos siūlymą skiriami balai, o už neatitinkančią – balų negaunama. Ieškovė teigia, kad dilumo parametras patikrinamas T3, tačiau T4 vertina atskirą kokybinį parametrą, kurį siūloma rankovė gali atitikti net jei neatitinka T3. Kitaip tariant, net jei rankovėje nėra plėvelės, ji vis tiek gali atitikti dilumo parametrą, todėl tiekėjas gautų T4 balus, nepaisant T3 balų.

35.6.       Ieškovė teigė, kad atsakovė nepagrindė T4 technine dokumentacija, tačiau atsakovė pateikė techninius argumentus, o ieškovės argumentai remiasi tik spekuliacijomis, neįrodytais teiginiais apie galimą konkurencijos ribojimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kriterijus T4 yra teisėtas ir pagrįstas.

35.7.       Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kvalifikacijos lentelės 1.1 papunkčio reikalavimą teisėtu, nes šis reikalavimas esą neparodo tiekėjo pajėgumo atlikti darbus pirkimo objekte, o tik atskleidžia patirtį, atliekant šulinių remontą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad reikalavimas yra teisėtas. Nustatyta tvarka leidžia pirkimo vykdytojui įvertinti, ar tiekėjas turi minimalų gebėjimą ir kompetenciją atlikti perkamus darbus, neįpareigojant, kad tiekėjas būtų atlikęs identiškus darbus. Kvalifikacijos reikalavimas leidžia įsitikinti, kad tiekėjas gali pasitelkti kompetentingus darbuotojus, subrangovus ar kitus ūkio subjektus, užtikrinančius tinkamą darbų atlikimą. Reikalavimas neriboja konkurencijos: tiekėjai gali siūlyti savo darbuotojus, pasitelkti subrangovus ar kitus ūkio subjektus, kurie atitinka reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 1.1 papunktyje nurodytas kvalifikacijos reikalavimas yra teisėtas, susijęs su pirkimo objektu ir pagrįstas.

35.8.       Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kvalifikacijos lentelės 1.2 papunkčio reikalavimą teisėtu, nes įstatymai nenumato pareigos specialistams turėti gamintojo išduotą sertifikatą, suteikiantį teisę dirbti su konkrečia produkcija, o sutartis nereikalauja, jog tiekėjas pasitelktų konkretų pasiūlyme nurodytą specialistą. Tačiau reikalavimas yra pagrįstas, nes pirkimo objektas turi būti įgyvendintas per trumpą laiką. Jei reikalavimas būtų taikomas tik sutarties vykdymo etape, tai galėtų apsunkinti darbų vykdymą ir sukelti riziką delsti ar net nutraukti sutartį. Reikalavimu siekiama patikrinti, kad tiekėjas turi galimybę remtis specialistų žiniomis, kurios būtinos darbams atlikti, nesvarbu, ar specialistas pats vykdys darbus, ar konsultuos darbuotojus. Tiekėjai gali pasitelkti savo darbuotojus, subrangovus ar kitus ūkio subjektus, kurių sudėtyje yra reikiamas specialistas. Sertifikatas ar kiti dokumentai (gamintojo pažyma, kursų baigimo pažymėjimas ar darbo patirties įrodymas) yra pakankami kvalifikacijos įrodymui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 1.2 papunktyje nurodytas kvalifikacijos reikalavimas yra teisėtas, susijęs su pirkimo objektu ir pagrįstas.

35.9.       Techninės specifikacijos 4.4 priedo 2 punkto reikalavimas nustato, kad „CIPP stiklo pluošto rankovės laikomos tinkamomis, jeigu jos turi galiojantį Europos techninį įvertinimą (ETA) arba nacionalinį techninį įvertinimą, prilygstantį ETA (pvz., Vokietijos DIBt). Tokie produktai laikomi lygiaverčiais CE ženklu pažymėtiems statybos produktams pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011.“. Reikalavimas reiškia, kad tiekėjai privalo pasiūlyti gaminius, atitinkančius CE ženklinimą arba lygiavertį nacionalinį įvertinimą, kuris pripažįstamas atitinkančiu Europos standartus. Lygiavertės dokumentacijos pateikimas – pvz., nacionalinių standartų sertifikatai, gamintojų deklaracijos ar patvirtinimo raštai – yra pakankamas įrodymas, kad produktas atitinka reikalavimus. CE ženklinimas ar lygiaverčiai nacionaliniai įvertinimai liudija, kad gaminys pagamintas pagal Europos Sąjungoje taikomus standartus, užtikrinančius patikimumą, kokybę, patvarumą ir saugumą.

35.10.       Vien tai, kad gamintojų gaminamos rankovės nėra sertifikuojamos pagal CE standartą, nereiškia, jog jos nėra testuojamos ar negauna gamintojų patvirtinimų, liudijančių atitiktį nacionaliniams ir Europos Sąjungos standartams. Pirkimo vykdytojas gali užtikrinti siūlomo produkto kokybę, nes techninės specifikacijos reikalavime aiškiai nurodyta, kokie dokumentai laikomi įrodančiais gaminio atitiktį, įskaitant ir lygiaverčius įrodymus.

35.11.       Todėl šiuo reikalavimu nepaliekama diskrecijos laisvė subjektui nuspręsti, ar siūlomas gaminys atitinka CE ar lygiavertį standartą. Reikalavimas yra objektyviai patikrinamas ir įrodomas, o pateikti dokumentai leidžia pagrįstai įsitikinti, kad siūlomas produktas yra kokybiškas ir tinkamas darbų atlikimui.

35.12.       Ieškovė teigia, kad ginčijami reikalavimai riboja pirkimą, paliekant galimybę laimėti tik siūlant gamintojo „Saertex“ produkciją. Atsakovė pažymėjo, kad tiekėjai buvo laisvi siūlyti kelių gamintojų medžiagas, kurios atitinka reikalavimus, o pirkimo objektas – rangos darbai, todėl nėra prievolės naudoti tik vieno gamintojo gaminį. Ekonominio naudingumo kriterijai skatina konkurenciją – tiekėjai gali siūlyti skirtingas medžiagas, už kurias skiriami balai, o galutinis įvertinimas priklauso ir nuo kainos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tik gamintojo „Saertex“ gaminiai atitinka kriterijus, o jo konkurentas patvirtino, jog ir kitų gamintojų produkcija atitinka reikalavimus. Tikėtina, kad ginčo priežastis – ieškovė nepateikė pasiūlymo iš savo pasirinkto gamintojo „Saertex“ ir siekia kaltinti atsakovę dėl esą proteguojamos produkcijos.

35.13.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį. Atsakovei teko skirti daug pastangų atsikirsti į visus ieškovės argumentus, o teismui – parengti sprendimą dėl visų reikalavimų. Kadangi teismas patenkino tik vieną reikalavimą, patirtos išlaidos už kitus reikalavimus turi būti atlyginamos proporcingai. Toks paskirstymas atitinka sąžiningumo ir prevencijos principus: jeigu išlaidos būtų skirstomos tik pagal tikslą („tikslo pasiekimą“), tiekėjai galėtų ginčyti visus pirkimo reikalavimus iš eilės, o tai sukurtų nereikalingą administracinę naštą teismams ir perkančiosioms organizacijoms. Bylinėjimosi išlaidų proporcingas paskirstymas sumažina procesinę naštą ir užtikrina, kad pralaimėjusi šalis kompensuotų išlaidas už nepagrįstus reikalavimus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

36.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

37.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo supaprastintą viešąjį pirkimą, atviro konkurso būdu „Paviršinių nuotekų tinklų kolektoriaus remontas Žuvėdrų tako g., Balandžių g. ir Nemuno g. Klaipėdos m.“, pirkimo Nr. 4729339. Pirkimo dokumentus sudaro bendrosios ir specialiosios pirkimo sąlygos, techninė specifikacija bei jų priedai. Pirkimas yra supaprastintas ir vykdomas atviro konkurso būdu, vadovaujantis PĮ.

39.       Pirkimo objektas – paviršinių nuotekų tinklų kolektoriaus remontas Klaipėdos mieste. Pagal Techninę specifikaciją numatyta, kad apie 460 m ilgio ir 1 200 mm skersmens nuotekų kolektorius turi būti remontuojamas taikant CIPP technologiją, įrengiant stiklo pluošto audinio rankovę, įmirkytą poliesterio ar vinilesterio dervose ir kietinamą ultravioletinių spindulių pagalba. Taip pat numatytas 13 šulinių remontas įprastu būdu. Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai naudojamoms medžiagoms, jų techninėms savybėms bei atitiktį patvirtinantiems dokumentams.

40.       Pirkimo sąlygų 7 priede nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal kainos ir kokybės santykį. Kainos kriterijui suteiktas 60 balų lyginamasis svoris, o techninių parametrų (kokybės) kriterijams T1–T4 – bendrai 40 balų. Pagal kriterijų T1 balai skiriami, jei rangovas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra atlikęs vamzdynų remonto darbus CIPP technologijų metodu su šiam pirkimui siūlomo gamintojo medžiaga, ne mažesnio nei D1000 ir ne trumpesnio nei 400 m ilgio vienoje atkarpoje, o svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Pagal kriterijų T2 papildomi balai suteikiami tuo atveju, jei stiklo pluošto audinio rankovė yra vientisa ir pagaminta taikant siuvimo (angl. Longitudinal Seam) metodą, stiklo pluošto audiniai, pagaminti taikant vyniojimo (angl. Winding) ar persidengimo (angl. Foldet) metodą, papildomų balų negauna. Pagal kriterijų T3 papildomi balai skiriami už stiklo pluošto audinio rankovę su integruotu išorinės ir vidinės plėvelės sluoksniu (kurie nebus pašalinami po instaliacijos) su barjerine funkcija, apsaugančia nuo infiltracijos, eksfiltracijos, gerinančia slydimą, išlaikančia homogenišką struktūrą bei ribojančia stireno patekimą į išorę. Pagal kriterijų T4 balai skiriami už stiklo pluošto audinio rankovės atsparumo dilimui rodiklį (ne didesnis kaip 0,03 mm per 100 000 ciklų pagal DIN EN 295-3).

41.       Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1.1 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, pagal kurį tiekėjas per paskutinius 5 metus turi būti atlikęs vamzdynų remonto ir (ar) rekonstravimo darbų CIPP ir (ar) 4WELL technologijų metodu, įrengiant polimerinę rankovę ne mažesnio nei D800 ir ne trumpesnio nei 250 m ilgio vienoje atkarpoje, o svarbiausi darbai – vamzdynų remonto darbai CIPP ir (ar) 4WELL technologijų metodu – turi būti atlikti tinkamai. Priedo 1.2 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, pagal kurį tiekėjas privalo turėti bent vieną darbuotoją, turintį pasiūlyme nurodytos vamzdynų remonto darbams naudojamos medžiagos gamintojo apmokymų sertifikatą arba kitą dokumentą, patvirtinantį darbuotojo kvalifikaciją dirbti su ta medžiaga.

42.       Techninės specifikacijos priedo Nr. 4.4 2 papunktyje nustatytas reikalavimas, kad CIPP stiklo pluošto rankovės laikomos tinkamomis, jeigu turi ETA arba jam prilygstantį nacionalinį techninį įvertinimą (pvz., Vokietijos DIBt), ir tokie produktai laikomi lygiaverčiais CE ženklu pažymėtiems statybos produktams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011.

43.       Ieškovės UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ dalyvavo pirkimo procedūrose ir pateikė pasiūlymus. Iki ieškinio pateikimo ieškovės pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir pateikė pretenzijas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Atsakovė pretenzijas atmetė, tačiau patikslino techninės specifikacijos priedo Nr. 4.4 2 punkto reikalavimą, numatydama, kad CIPP stiklo pluošto rankovės laikomos tinkamomis, jeigu jos turi ETA arba jam prilygstantį nacionalinį techninį įvertinimą, kurie laikomi lygiaverčiais CE ženklinimui.

44.       Ieškovė UAB „KRS“ ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti: techninės specifikacijos priedo Nr. 4.4 2 punkto reikalavimą (su vėlesniais pakeitimais); pirkimo sąlygų 4 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose įtvirtintus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus; pirkime nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1–T4.

45.       Ieškovė UAB „Požeminės linijos“ prašė panaikinti pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 2 punkte įtvirtinto techninių parametrų vertinimo kriterijaus T1 reikšmės dalį, kuria naudingumo balai skiriami ne už bet kokią ne mažesnio kaip 1 000 mm diametro ir ne trumpesnio kaip 400 m ilgio vamzdyno remonto darbų patirtį CIPP metodu, bet už tokią patirtį, kuri įgyta, atliekant darbus naudojant būtent šiam pirkimui siūlomo gamintojo medžiagą.

46.       Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovės UAB „Požeminės linijos“ ieškinį patenkino visiškai, o ieškovės UAB „KRS“ ieškinį patenkino iš dalies; pripažino neteisėta ir panaikino specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priedo 2 punkte nustatyto ekonominio naudingumo kriterijaus T1 reikšmės dalį, kuria papildomi naudingumo balai skiriami už remonto darbų CIPP metodu patirtį, įgytą atliekant darbus su šiam pirkimui siūlomo gamintojo medžiaga; kitą ieškinio dalį atmetė ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47.       Ieškovė UAB „KRS“ skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti kiti jos ieškinio reikalavimai ir pripažinta, kad likusios pirkimo sąlygos bei ekonominio naudingumo kriterijai (išskyrus T1 dalį) yra teisėti. Ji teigia, kad pirkimo sąlygos, vertinamos sistemiškai, iškreipia konkurenciją, yra neproporcingos ir sudaro prielaidas privilegijuoti konkretų gamintoją, todėl pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl pareikštų reikalavimų patenkinimo iš dalies ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes mano, kad ieškinys turėjo būti laikomas iš esmės patenkintu visa apimtimi.

Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2-T4

48.       Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, teigdama, kad kriterijai T2–T4, nors formaliai susiję su pirkimo objektu, jų visuma sukuria netiesioginę diskriminaciją ir dirbtinai riboja konkurenciją, nes maksimalų balų skaičių realiai gali surinkti tik vieno gamintojo medžiaga. Pasak apeliantės, kiti tiekėjai, nors ir atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, neturi realių galimybių konkuruoti. Be to, perkančioji organizacija nepagrindė šių kriterijų objektyviais techniniais duomenimis, kad T2 (gamybos metodas), T3 (apsauginė plėvelė) ar T4 (dilumo reikšmė) iš tiesų lemia didesnę kokybę ar ekonominę naudą, o jų reikšmingas lyginamasis svoris lemia esminę įtaką pasiūlymų vertinimui, todėl, apeliantės vertinimu, pažeidžiami skaidrumo, proporcingumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai.

49.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad skundas dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2–T4 teisėtumo yra nepagrįstas.

50.       Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnį perkančioji organizacija, vykdydama viešuosius pirkimus, turi diskreciją nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, atsižvelgdama į pirkimo objekto pobūdį, jo specifiką bei siekiamus pirkimo tikslus. Tačiau ši diskrecija nėra absoliuti. Įstatymas imperatyviai reikalauja, kad pasirinkti vertinimo kriterijai būtų susiję su pirkimo objektu, nesuteiktų perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės, būtų aiškiai suformuluoti ir objektyviai patikrinami, taip pat užtikrintų veiksmingą tiekėjų konkurenciją ir skaidrų pirkimo procedūrų vykdymą.

51.       Todėl perkančioji organizacija, nustatydama pasiūlymų vertinimo kriterijus, privalo laikytis ne tik diskrecijos ribų, bet ir bendrųjų viešųjų pirkimų principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo bei proporcingumo.

52.       Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad visi sutarties sudarymo kriterijai turi būti orientuoti į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymą ir negali sudaryti sąlygų neribotai perkančiosios organizacijos diskrecijai, kuri iškreiptų konkurenciją (Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje G. B. BV, C-31/87, 19 punktas; 1995 m. kovo 28 d. sprendimas byloje E. M. ir Macfarlan Smith, C-324/93, 42 punktas; 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Fracasso ir Leitschutz, C-27/98, 26 punktas); 2001 m. spalio 18 d. sprendimas byloje SIAC Construction Ltd, C-19/00, 36 punktas).

53.       Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu, būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir objektyviai, taip pat atitikti lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Perkančiajai organizacijai suteikta diskrecija pasirinkti kriterijus nėra neribota – ji gali būti įgyvendinama tik tiek, kiek kriterijai leidžia realiai palyginti pasiūlymus ir užtikrina veiksmingą konkurenciją (Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Concordia Bus Finland, C-513/99, 62–63 punktai; 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01, 34 punktas; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 87 punktas).

54.       Iš nurodytos praktikos matyti, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai negali iškreipti konkurencijos ar sudaryti prielaidų nepagrįstai perkančiosios organizacijos diskrecijai, todėl jų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar jie yra objektyviai susiję su pirkimo objektu, proporcingi siekiamiems tikslams ir užtikrina lygiateisišką bei skaidrų tiekėjų vertinimą.

55.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nuoseklią teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią techninės specifikacijos reikalavimų (ne)teisėtumas turi būti vertinamas trimis lygmenimis: pirma, vertinant atskirų reikalavimų teisėtumą; antra, įvertinant kelių reikalavimų visumą ir jų kumuliatyvų poveikį konkurencijai (netiesioginės diskriminacijos aspektu); ir trečia, analizuojant, ar reikalavimų detalumas nėra neproporcingas siekiamam tikslui ir nesudaro nepagrįstų kliūčių tiekėjų konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019, 45 punktas). Taigi, ginčo sąlygos turi būti vertinamos sistemiškai – tiek individualiai, tiek jų visumos ir proporcingumo aspektu, siekiant nustatyti, ar jos nesukuria paslėptos diskriminacijos.

56.       Atsižvelgdama į šį išaiškinimą, teisėjų kolegija ginčijamus kriterijus T2–T4 vertina kompleksiškai – tiek kaip savarankiškus ekonominio naudingumo elementus, tiek kaip jų visumą, siekdama nustatyti, ar jų taikymas nesukelia netiesioginės diskriminacijos ar neproporcingai neriboja konkurencijos.

57.       Vertindama kriterijų T2, pagal kurį papildomi balai suteikiami tuo atveju, jei stiklo pluošto audinio rankovė yra vientisa ir pagaminta, taikant siuvimo (angl. Longitudinal seam) metodą, teisėjų kolegija pažymi, kad juo vertinamas siūlomos medžiagos gamybos metodas, kuris laikytinas objektyvia technine savybe, turinčia įtakos gaminio pagaminimo trukmei, tiekimo patikimumui bei sutarties vykdymo rizikai. Jei metodas leidžia pagaminti prekę greičiau ar efektyviau, tai tiesiogiai mažina riziką, kad sutartis nebus įvykdyta laiku. Perkančioji organizacija turi teisę siekti sumažinti projekto įgyvendinimo rizikas ir užtikrinti darbų atlikimo terminų laikymąsi, todėl papildomų balų skyrimas už metodą, kuris, perkančiosios organizacijos vertinimu, leidžia to pasiekti efektyviau, laikytinas pagrįstu.

58.       Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė nurodė, jog (angl. Longitudinal seam) metodu pagamintos stiklo pluošto rankovės yra plačiai taikomos tarptautinėje praktikoje, pasižymi trumpesne gamybos trukme bei ekonomiškumu, o jų taikymas siejamas su patikimesniu eksploatavimu. Nors tokio pobūdžio aplinkybės ne visais atvejais gali būti pagrįstos formaliais techniniais tyrimais ar statistiniais duomenimis, jos gali būti nustatomos, remiantis sektoriaus praktika, profesine patirtimi bei objektyviai patikrinama informacija apie analogiškų sprendinių taikymą. Aplinkybė, kad konkrečiais atvejais nebuvo fiksuota gedimų, savaime nėra lengvai formalizuojama, kadangi eksploatavimo praktikoje paprastai registruojami būtent sutrikimai, o ne jų nebuvimas, tačiau tai nepaneigia pareigos tokius teiginius pagrįsti bent minimaliais objektyviais duomenimis.

59.       Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija, nustatydama ekonominio naudingumo kriterijus, turi diskreciją remtis ne tik formaliais techniniais dokumentais, bet ir sukaupta profesine patirtimi bei gerąja praktika, jei tokie duomenys leidžia pagrįstai siekti pirkimo tikslų, šiuo atveju – mažinti eksploatavimo riziką, užtikrinti ilgesnę tinklų tarnavimo trukmę ir efektyvesnį viešųjų lėšų panaudojimą.

60.       Be to, kriterijus T2 neužkerta kelio siūlyti alternatyvius sprendimus, o tik suteikia papildomą vertinimą tam tikroms savybėms. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad kiti gamybos metodai objektyviai negali pasiekti panašių rezultatų arba jog kriterijus faktiškai eliminuoja konkurenciją. Ieškovė, teigdama, kad minėtu metodu stiklo pluošto rankoves gamina esą tik vienas gamintojas „Saertex“, savo teiginių įrodymais nepagrindė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo kriterijus būtų pritaikytas konkrečiam tiekėjui ar nepagrįstai riboja konkurenciją.

61.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad kriterijus T2 yra susijęs su pirkimo objektu, grindžiamas objektyviais ir racionaliais siekiais bei proporcingas perkančiosios organizacijos tikslui užtikrinti patikimą ir savalaikį sutarties įvykdymą, todėl laikytinas teisėtu.

62.       Dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T3 teisėjų kolegija pažymi, kad juo vertinamos siūlomos medžiagos eksploatacinės savybės, susijusios su apsauginių sluoksnių (vidinės ir išorinės plėvelės) buvimu ir jų poveikiu tinklo naudojimui. Nagrinėjamu atveju papildomi balai suteikiami, kai tiekėjas siūlo stiklo pluošto rankovę, kurios vidinė ir išorinė plėvelė po instaliacijos nėra pašalinama ir atlieka apsauginę funkciją – mažina infiltracijos ir eksfiltracijos riziką, gerina slydimo savybes, padeda išlaikyti homogenišką struktūrą bei riboja stireno patekimą į aplinką.

63.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės paaiškinimu, kad šiuo kriterijumi vertinamas ne pats gaminio ilgaamžiškumas, kaip teigia apeliantė, bet konkrečios eksploatacinės savybės, turinčios tiesioginę įtaką tinklo naudojimo efektyvumui. Apsauginės plėvelės buvimas sudaro prielaidas mažesniam nuosėdų ir cheminių medžiagų kaupimuisi ant vamzdyno vidinių sienelių, o tai savo ruožtu mažina užsikimšimų tikimybę ir leidžia pagrįstai tikėtis mažesnių tinklo priežiūros bei eksploatavimo sąnaudų. Tokiu būdu kriterijus T3 yra tiesiogiai susijęs su ekonominio naudingumo vertinimu.

64.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kriterijus T3 nėra nustatytas kaip minimalus techninis reikalavimas, kurio neatitikus pasiūlymas būtų atmetamas, bet yra skirtas papildomai ekonominei naudai įvertinti. Tiekėjai turėjo galimybę siūlyti ir stiklo pluošto rankoves be minėtos plėvelės, tačiau tokiu atveju negautų papildomų balų. Todėl šis kriterijus savaime neriboja tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime ir neužkerta kelio konkurencijai.

65.       Vertindama apeliantės argumentus dėl atsakovės teiginių nepagrindimo technine dokumentacija, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė kriterijaus pasirinkimą grindė techniniais argumentais bei praktine patirtimi, sukaupta vykdant analogiškus projektus ir keičiantis informacija su kitais vandentvarkos sektoriuje veikiančiais subjektais. Nors tokio pobūdžio informacija ne visais atvejais gali būti išreikšta formaliais techniniais tyrimais ar kiekybiniais rodikliais, ji turi būti bent minimaliai objektyvizuota ir patikrinama, pavyzdžiui, remiantis gamintojų techninėmis specifikacijomis, analogiškų projektų duomenimis ar kita rinkos praktika.

66.       Tuo tarpu apeliantė, teigdama, kad analogiškas eksploatacines savybes galima pasiekti ir kitais techniniais sprendimais, nepateikė objektyvių techninių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nurodytą tokių savybių reikšmę. Vien deklaratyvus nesutikimas ar alternatyvių sprendimų nurodymas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, nesudaro pagrindo pripažinti perkančiosios organizacijos nustatyto kriterijaus nepagrįstu ar neteisėtu.

67.       Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekonominio naudingumo kriterijai turi būti ne tik susiję su pirkimo objektu, bet ir aiškūs, objektyviai patikrinami bei palyginami. Nagrinėjamu atveju kriterijus T3 yra suformuluotas taip, kad jo atitiktis gali būti nustatoma pagal siūlomo gaminio technines savybes, tuo tarpu apeliantės siūlomi alternatyvūs vertinimo būdai, grindžiami abstrakčiais eksploatacinių savybių rodikliais, galėtų apsunkinti pasiūlymų vertinimą, sudaryti prielaidas subjektyvumui ir sumažinti kriterijų skaidrumą bei palyginamumą.

68.       Byloje nėra duomenų, kad kriterijus T3 būtų pritaikytas konkrečiam tiekėjui ar jog jį atitinkančius gaminius galėtų pasiūlyti tik vienas gamintojas, todėl nėra pagrindo konstatuoti konkurencijos ribojimo.

69.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kriterijus T3 yra susijęs su pirkimo objektu, grindžiamas objektyviai patikrinamais techniniais ir ekonominiais argumentais, yra proporcingas siekiamiems tikslams bei nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir konkurencijos principų, todėl laikytinas teisėtu.

70.       Vertindama ekonominio naudingumo kriterijų T4 teisėjų kolegija pažymi, kad juo vertinamas tiekėjo siūlomos stiklo pluošto rankovės atsparumas dilimui, nustatomas pagal standartizuotą ir tarptautiniu mastu pripažintą metodiką. Toks kriterijus yra objektyvus, išmatuojamas ir patikrinamas, todėl atitinka skaidrumo ir nediskriminavimo principų reikalavimus. Dilumo rodiklis yra savarankiškas kokybinis parametras, susijęs su medžiagos eksploataciniu patvarumu ir ilgesniu tinklo funkcionavimu, o tai tiesiogiai lemia mažesnius priežiūros, remonto ir eksploatavimo kaštus, todėl sukuria ekonominę naudą perkančiajai organizacijai.

71.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad T4 kriterijus nėra tapatintinas su kitais pirkimo kriterijais, įskaitant T3, nes vertina atskirą techninę savybę – dilumo atsparumą – kuris gali būti pasiektas nepriklausomai nuo kitų konstrukcinių sprendinių, įskaitant plėvelės buvimą ar nebuvimą. Todėl aplinkybė, kad tiekėjas neatitinka T3 kriterijaus, savaime neužkerta kelio gauti ekonominio naudingumo balus pagal T4, jei siūlomas gaminys atitinka nustatytą dilumo parametrą.

72.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kriterijus T4 nėra nustatytas kaip minimalus techninis reikalavimas, kurio neatitiktis lemtų pasiūlymo atmetimą, o yra ekonominio naudingumo vertinimo dalis, leidžianti diferencijuoti pasiūlymus pagal jų kokybines savybes. Tokiu būdu tiekėjai išlaiko galimybę dalyvauti pirkime nepriklausomai nuo T4 parametrų atitikimo, tačiau papildomi balai suteikiami tiems pasiūlymams, kurie užtikrina didesnį atsparumą dilimui ir atitinkamai mažesnius eksploatacinius kaštus.

73.       Apeliantės argumentai, kad T4 kriterijus nepagrįstas technine dokumentacija, atmetami kaip nepagrįsti, nes atsakovė savo sprendimą grindė technine logika ir standartizuotais vertinimo principais, o apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių šio kriterijaus ryšį su eksploatacine nauda ar jo neproporcingumą. Vien deklaratyvūs nesutikimai su perkančiosios organizacijos techniniu vertinimu nesudaro pagrindo pripažinti kriterijų neteisėtu.

74.       Byloje nėra duomenų, jog T4 kriterijus būtų pritaikytas konkrečiam gamintojui ar nepagrįstai riboja konkurenciją, todėl nėra pagrindo konstatuoti konkurencijos iškraipymo ar tiekėjų lygiateisiškumo pažeidimo.

75.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad ekonominio naudingumo kriterijus T4 yra objektyvus, proporcingas, susijęs su pirkimo objektu bei nepažeidžiantis viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, todėl laikytinas teisėtu.

76.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo kriterijus T2, T3 ir T4 bei šalių argumentus, prieina prie išvados, kad šie kriterijai yra teisėti ir atitinka viešųjų pirkimų reguliavimo reikalavimus.

77.       Minėti kriterijai yra ekonominio naudingumo vertinimo dalis, o ne minimalūs techniniai reikalavimai, todėl jų paskirtis – ne eliminuoti pasiūlymus, bet diferencijuoti tiekėjų pasiūlymus pagal siūlomų sprendinių kokybinius ir eksploatacinius pranašumus. T2, T3 ir T4 kriterijai yra tarpusavyje savarankiški, vertina skirtingas medžiagos savybes ir taikomi nepriklausomai vienas nuo kito.

78.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeidžiamas ne tik tiesiogiai (lot. expressis verbis) įtvirtinant konkurenciją ribojančias sąlygas, bet ir nustatant formaliai teisėtus reikalavimus, kurių visuma gali būti pritaikyta vienam tiekėjui ar labai ribotam jų ratui. Tokiu atveju būtina vertinti ne pavienes sąlygas, o jų derinį, siekiant nustatyti, ar jų kumuliatyvus poveikis nesukuria netiesioginės diskriminacijos situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 31–35 punktai).

79.       Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ginčo kriterijų T2–T4 visuma būtų orientuota į konkretų gamintoją ar faktiškai eliminuotų kitų tiekėjų galimybes konkuruoti. Apeliantė nepateikė objektyvių rinkos ar techninių duomenų, kurie patvirtintų, kad tik vieno gamintojo produkcija gali atitikti visus kriterijus vienu metu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad būtų sukurta netiesioginės diskriminacijos ar dirbtinio konkurencijos ribojimo situacija.

80.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kriterijai T2–T4 yra susiję su pirkimo objektu, tarpusavyje nesikartojantys, vertinantys skirtingas kokybines savybes ir leidžiantys objektyviai palyginti pasiūlymus, todėl atitinka skaidrumo, proporcingumo bei lygiateisiškumo principus.

81.       Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo kriterijai prieštarauja viešųjų pirkimų teisės reikalavimams ar sudaro prielaidas dirbtinai riboti konkurenciją, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl kvalifikacijos reikalavimų 1.1 ir 1.2 papunkčių

82.       Apeliantė ginčija kvalifikacijos reikalavimų 1.1 ir 1.2 papunkčių teisėtumą, teigdama, kad šie reikalavimai nėra skirti realiam tiekėjų techniniam ir profesiniam pajėgumui įvertinti, o iš esmės formaliai reglamentuoja dalyvavimo sąlygas ir nepagrįstai riboja konkurenciją. Dėl 1.1 papunkčio apeliantė nurodo, kad CIPP ir 4WELL technologijos apima skirtingo pobūdžio darbus, kurie nėra tarpusavyje palyginami, todėl reikalavimas laikytinas neproporcingu ir nepakankamai susietu su pirkimo objektu. Dėl 1.2 papunkčio apeliantė teigia, kad gamintojo apmokyto specialisto sertifikato reikalavimas nėra teisės verstis veikla įrodymas, nėra imperatyviai nustatytas teisės aktuose ir neužtikrina, jog toks specialistas realiai dalyvaus sutarties vykdyme, todėl yra perteklinis ir galimai susiaurinantis tiekėjų ratą. Apeliantė taip pat nurodo, kad, vertinant šiuos reikalavimus kartu su kitomis pirkimo sąlygomis, nesudaroma neutrali ir objektyvi kvalifikacijos vertinimo sistema.

83.       Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 1.1 papunkčio kvalifikacijos reikalavimą teisėtu. Nustatyta, kad šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu ir skirtas tiekėjų profesiniam bei techniniam pajėgumui įvertinti, užtikrinant, jog sutartį vykdytų tiekėjai, turintys patirties, vykdant panašaus pobūdžio vamzdynų rekonstrukcijos darbus. CIPP ir 4WELL technologijos laikytinos alternatyviais bekasės vamzdynų renovacijos metodais, todėl jų įtvirtinimas kvalifikacijos reikalavime siejamas ne su konkrečia technologija, o su darbų pobūdžiu ir sudėtingumo lygiu.

84.       Vien tai, kad reikalavimas apima dvi technologijas, savaime nereiškia jo perteklinio pobūdžio ar konkurencijos ribojimo. Priešingai, toks reguliavimas objektyviai plečia galimų dalyvių ratą, nes leidžia dalyvauti tiekėjams, turintiems patirties bent vienoje iš nurodytų technologijų. Byloje nenustatyta objektyvių duomenų, kad 4WELL technologijos taikymas būtų ribotas ar prieinamas tik siauram subjektų ratui, todėl apeliantės teiginiai dėl netiesioginės diskriminacijos laikytini neįrodytais.

85.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1.1 papunkčio reikalavimas yra proporcingas siekiamam tikslui – užtikrinti tinkamą sutarties įvykdymą, mažinant darbų vykdymo rizikas. Reikalavimas yra objektyviai susijęs su pirkimo objektu, nediskriminuojantis ir nepažeidžiantis viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo bei lygiateisiškumo principų.

86.       Dėl 1.2 papunkčio reikalavimo teisėjų kolegija pažymi, kad gamintojo apmokyto darbuotojo sertifikato ar lygiaverčio dokumento reikalavimas vertintinas kaip techninio ir profesinio pajėgumo įrodymo priemonė, susijusi su pirkimo objekto specifika ir sutarties įvykdymo terminais. Nors toks dokumentas nėra teisės verstis veikla įrodymas VPĮ 51 straipsnio prasme, tai nepaneigia jo leistinumo kvalifikacijos vertinimo stadijoje, nes perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti reikalavimus, leidžiančius įvertinti realų tiekėjo pasirengimą vykdyti sutartį.

87.       Vertinant proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad ginčo reikalavimas nėra formalus ir absoliutus – tiekėjams sudaryta galimybė atitiktį įrodyti ne tik gamintojo sertifikatu, bet ir kitais lygiaverčiais dokumentais, patvirtinančiais darbuotojo praktinę patirtį, mokymus ar kompetenciją dirbti su siūloma medžiaga. Tokia alternatyvi įrodinėjimo sistema užtikrina, kad reikalavimas nėra susietas su vienu rinkos subjektu ar vienu įrodymo būdu.

88.       Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad reikalavimas yra orientuotas ne į formalų sertifikavimo faktą, o į realios kompetencijos buvimą, kuris yra reikšmingas, siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką darbų atlikimą.

89.       Apeliantės argumentas, kad toks reikalavimas galėtų būti perkeltas į sutarties vykdymo stadiją, nepaneigia jo teisėtumo kvalifikacijos nustatymo etape. Atsižvelgiant į trumpus sutarties įvykdymo terminus ir darbų technologinį sudėtingumą, perkančioji organizacija pagrįstai siekė užtikrinti, kad būtina kompetencija būtų prieinama jau pasiūlymo pateikimo metu.

90.       Toks reguliavimas leidžia išvengti situacijų, kai sutarties vykdymas būtų vilkinamas dėl specialistų paieškos ar jų parengimo po sutarties sudarymo, taip apsaugant viešąjį interesą – savalaikį ir tinkamą pirkimo objekto įgyvendinimą.

91.       Apeliantės teiginiai dėl tariamo reikalavimo perteklinio pobūdžio atmetami, nes ginčo sąlyga nėra siejama su vien formaliu sertifikatu kaip vienintele kvalifikacijos įrodymo priemone, o orientuota į realią tiekėjo galimybę pasitelkti reikiamą kompetenciją.

92.       Be to, galimybė reikalavimą įgyvendinti įvairiais būdais (įdarbinant specialistą, pasitelkiant ūkio subjektą ar subtiekėją) užtikrina jo lankstumą ir atitiktį nediskriminavimo bei proporcingumo principams, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis nepagrįstai riboja konkurenciją ar sukuria priklausomybę nuo gamintojo mokymų sistemos.

93.       Apeliantės argumentai dėl kvalifikacijos reikalavimų visumos diskriminacinio poveikio yra grindžiami prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Byloje nenustatyta, kad ginčo reikalavimai faktiškai eliminuotų konkurenciją ar būtų pritaikyti konkrečiam tiekėjui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kvalifikacijos reikalavimai 1.1 ir 1.2 yra proporcingi, objektyvūs ir teisėti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl techninės specifikacijos reikalavimo medžiagos ženklinimui

94.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo techninės specifikacijos 4.4 priedo 2 punkto reikalavimą, pažymi, kad perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti pirkimo objekto techninius parametrus, atsižvelgdama į siekiamą rezultatą, tačiau ši diskrecija turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Diskrecija negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę nustatyti reikalavimus, kurie nepagrįstai eliminuoja konkurenciją arba nėra būtini pirkimo tikslui pasiekti.

95.       Nagrinėjamu atveju reikalavimas, kad siūloma CIPP stiklo pluošto rankovė turėtų galiojantį ETA arba jam lygiavertį nacionalinį techninį įvertinimą, vertintinas kaip kokybės ir eksploatacinių savybių patikrinamumo užtikrinimo priemonė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio įvertinimai pagal statybos produktų reguliavimą nėra visais atvejais privalomi, tačiau jie objektyviai gali būti naudojami kaip vienas iš būdų įrodyti produkto atitiktį deklaruojamoms eksploatacinėms savybėms. Vis dėlto tai savaime neeliminuoja pareigos perkančiajai organizacijai pagrįsti, kodėl kitos, mažiau ribojančios priemonės nebūtų pakankamos.

96.       Vertindama proporcingumo principo taikymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo tikslas – užtikrinti saugų, ilgaamžį ir eksploataciškai patikimą vamzdynų atnaujinimą – gali būti pasiekiamas ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, nustatant atitinkamus techninius parametrus ar vertinant pasiūlymus ekonominio naudingumo kriterijų pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija paaiškino, kad ETA ar lygiavertis įvertinimas pasirinktas, siekiant sumažinti techninę ir eksploatacinę riziką bei užtikrinti iš anksto patikrintą medžiagos atitiktį, o tai laikytina tinkamu tikslu. Byloje nėra duomenų, kad tokio tikslo nebūtų galima pasiekti alternatyviomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis tokiu pačiu patikimumo lygiu.

97.       Dėl apeliantės argumento, kad ginčo reikalavimas turėjo būti vertinamas kaip ekonominio naudingumo kriterijus, o ne kaip techninė sąlyga, teisėjų kolegija pažymi, kad ekonominio naudingumo kriterijai yra skirti diferencijuoti pasiūlymus pagal jų kokybinius ar ekonominius pranašumus, tuo tarpu techninės specifikacijos reikalavimai apibrėžia minimalų privalomą atitikties lygį. Nagrinėjamu atveju ETA ar lygiavertis įvertinimas susijęs ne su papildoma pasiūlymo kokybe, bet su produkto atitikties ir patikimumo užtikrinimu, todėl pagrįstai laikytinas minimalios atitikties reikalavimu. Vis dėlto toks reikalavimas negali būti taikomas taip, kad būtų paneigiama galimybė pateikti lygiaverčius įrodymus ar nepagrįstai apribojama konkurencija.

98.       Vertindama apeliantės argumentą dėl galimo reikalavimo selektyvaus pobūdžio ir jo sąsajos su konkrečiais rinkos dalyviais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nepateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo reikalavimą realiai galėtų atitikti tik vienas ar itin ribotas tiekėjų skaičius. Vien tai, kad tam tikri rinkos dalyviai jau turi atitinkamus techninius įvertinimus, savaime nereiškia diskriminacijos, jeigu kitiems tiekėjams nėra užkertama galimybė juos gauti ar lygiavertiškai įrodyti atitiktį.

99.       Dėl apeliantės argumento, kad perkančioji organizacija galėtų turėti plačią diskreciją spręsti dėl lygiavertiškumo ir tai galėtų lemti nepagrįstą pasiūlymų atmetimą, teisėjų kolegija vertina, jog tokia diskrecija nėra neribota. Ji privalo būti įgyvendinama, laikantis skaidrumo, objektyvumo ir vienodo vertinimo principų, o sprendimai dėl lygiavertiškumo turi būti pagrįsti patikrinamais techniniais duomenimis ir, esant ginčui, gali būti peržiūrimi teismine tvarka. Todėl vien abstrakti rizika dėl galimo diskrecijos piktnaudžiavimo nesudaro pagrindo pripažinti patį reikalavimą neteisėtu.

100.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo techninės specifikacijos reikalavimas yra tinkamas siekiamam tikslui pasiekti, susijęs su pirkimo objektu, neviršija to, kas būtina kokybės ir saugos užtikrinimui, ir yra pakankamai lankstus, nes leidžia lygiaverčių įrodymų pateikimą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar konkurencijos principus.

Dėl bylos procesinės baigties

101.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

102.       Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdama, kad ieškovė iš esmės laikytina laimėjusia šalimi, nes jos pareikštų reikalavimų tenkinimas lėmė pirkimo nutraukimą. Apeliantės vertinimu, tokiu atveju nepagrįstai buvo taikytas proporcingas išlaidų paskirstymas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, o atsakovei neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos už tuos ieškinio reikalavimus, kurie buvo atmesti. Taip pat teigiama, kad bylos esmė ir pasiektas rezultatas lemia visišką jos pergalę ginče, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos jos naudai.

103.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus, su jais nesutinka. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas civiliniame procese grindžiamas objektyviu patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiu (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vien aplinkybė, kad, pripažinus tam tikras pirkimo sąlygas neteisėtomis, pirkimas negali būti tęsiamas ta pačia apimtimi nepakeičia materialiųjų reikalavimų patenkinimo apimties ir nesudaro pagrindo laikyti ieškovę visiškai laimėjusia šalimi. Bylos baigties vertinimas siejamas su pareikštų materialiųjų reikalavimų išsprendimo rezultatu, o ne su netiesioginėmis proceso pasekmėmis viešojo pirkimo procedūrai.

104.       Ieškovės argumentas dėl „tikslo pasiekimo“ kaip savarankiško kriterijaus bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti neatitinka civilinio proceso teisinio reguliavimo. Civilinio proceso įstatymas aiškiai nustato, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, o ne pagal tai, ar ieškovas pasiekė tam tikrą netiesioginį procesinį rezultatą. Viešųjų pirkimų bylose galimas pirkimo nutraukimas kaip proceso padarinys nepaneigia fakto, kad ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, o vien tam tikrų perkančiojo subjekto veiksmų neteisėtumo konstatavimas savaime nesudaro pagrindo laikyti ieškovę visiškai laimėjusia bylą.

105.       Prevencinė bylinėjimosi išlaidų funkcija nepaneigia įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo ir negali pakeisti aiškiai nustatytų išlaidų paskirstymo taisyklių. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

106.       Nepatenkinus apeliantės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 3 419,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“, juridinio asmens kodas 133630961, atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, juridinio asmens kodas 140089260, 3 419,90 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniolika eurų ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

 

 

Teisėjai                                                Vilija Mikuckienė

 

 

                Aldona Tilindienė

 

 

                Tomas Venckus