Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje [1-249-486-2012].doc
Bylos nr.: 1-249-486/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto 4 apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai (BK XXIII skyrius)
Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Viešieji darbai ( BK 46 str. )
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai (BK XXIII skyrius)
Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)

SPRENDIMAS



                                                                                 

(S)

                               

 

 

VILNIAUS  MIESTO  4  APYLINKĖS  TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

   

              Vilniaus m. 4 apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-227-12, kurioje

              Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1972 m. gegužės 4 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio-profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

              kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 164 straipsnyje padarymu,

 

n u s t a t ė :

 

Ž. Ž. vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, o būtent:

jis pagal 2001-10-09 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą įpareigotas mokėti lėšas E. Ž. naudai sūnui D. Ž., gim. 1996-04-02, išlaikyti, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, iki vaiko pilnametystės, tačiau vengia šios pareigos, reguliariai nemoka lėšų vaikui išlaikyti ir neteikia kitos būtinos materialinės paramos, todėl pagal 2008-02-29 Vaikų išlaikymo fondo sprendimą Nr. 1.35-1986 nuo 2008-01-31 D. Ž. kiekvieną mėnesį mokama po 130 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Tokiu būdu 2012-01-24 Ž. Ž. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra 6114,19 Lt.

Šiais savo veiksmais Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

              Kaltinamasis Ž. Ž. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino visiškai bei parodė, kad 1996-04-02 santuokoje su E. Ž. gimė sūnus D. Ž.. 2001-10-09 jo ir E. Ž. santuoka buvo nutraukta, jam teismo sprendimu buvo priteisti alimentai sūnaus Deivido išlaikymui, mokėti kas mėnesį ¼ uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL iki sūnaus pilnametystės. Po skyrybų jie buvo susitaikę ir gyveno kartu apie trejus metus. Tuo metu jis šeimą išlaikė, ja rūpinosi. Po to kartu nebegyveno, sūnus Deividas liko gyventi su motina. Tiksliai nepamena kada, bet lankėsi pas antstolį, nes buvusi žmona E. Ž. kreipėsi, kad iš jo uždarbio būtų išskaičiuojami alimentai. Jam 2005-2006 metais dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, alimentai sūnaus išlaikymui buvo išskaičiuojami iš jo atlyginimo, kokia tiksliai suma buvo išskaičiuota, nepamena. Po to dirbo ne vienoje įmonėje, bet alimentai išskaičiuojami nebuvo, kodėl nežino. Po to 2006-2007 metais duodavo E. Ž. po 200 litų į rankas, bet tai patvirtinančių dokumentų, raštelių neturi. Vėliau buvusiai žmonai E. Ž. sūnaus Deivido išlaikymui pinigų-alimentų nemokėjo, lėšų į jos sąskaitą nepervedinėjo. Su sūnumi Deividu palaiko ryšius, bendrauja, domisi kaip jam sekasi. Su buvusia žmona E. Ž. santykiai nepriešiški, bendrauja normaliai kas liečia jų sūnų. Supranta, kad privalo pagal teismo sprendimą reguliariai kiekvieną mėnesį mokėti lėšas sūnaus Deivido išlaikymui iki jo pilnametystės, tačiau reguliariai to nedaro. Apie tai, kad E. Ž. 2008 metais kreipėsi dėl išmokos į Vaikų išlaikymo fondą, nieko nežinojo. Savo kaltę pripažįsta, gailisi, kad pagal teismo sprendimą nemokėjo reguliariai alimentų (b.l. 98).

 

              Kaltinimą taip pat grindžia:

              Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM įgaliotos atstovės, liudytojos V. D. parodymai, iš kurių matyti, kad 2008-01-01 įsigaliojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, kuriuo valstybė įsipareigojo, esant įstatyme numatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t.y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai šios pareigos nevykdo (nemoka išlaikymo) arba vykdo netinkamai (moka dalį nustatyto išlaikymo), kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentų metinių palūkanų. 2008-01-31 į Vaikų išlaikymo fondo administraciją su prašymu kreipėsi E. Ž., gim. 1976-04-23, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl išmokos sūnaus D. Ž., gim.1996-04-02, išlaikymui, kadangi buvęs sutuoktinis Ž. Ž., gim.1972-05-04, pagal teismo sprendimą nemoka lėšų vaiko išlaikymui. Šis E. Ž. prašymas buvo išnagrinėtas ir 2008-02-29 priimtas sprendimas Nr.1.35-1986 mokėti D. Ž., gim.1996-04-02, nuo 2008-01-31 130 litų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą., t.y. iki vaiko pilnametystės arba kai skolininkas pradeda ir moka išmokas vaiko išlaikymui. Pats vaikų išlaikymo fondas skolininko neieško, tačiau pagal įstatymą gali kreiptis į antstolius dėl išmokėtų iš fondo sumų išieškojimo iš skolininko, taip pat turi teisę kreiptis, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas skolininko atžvilgiu pagal LR BK 164 str. 2012-01-24 dienai D. Ž. išlaikymui iš fondo buvo išmokėta 6114,19 Lt motinai E. Ž., pervedant išmokas į jos nurodytą banko sąskaitą (b.l. 92-93).

Liudytojos E. Ž. parodymai, iš kurių matyti, kad 2001-10-09 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka su Ž. Ž., gim.1972-05-04, teismo sprendimu Ž. Ž. buvo priteisti mokėti alimentai jų sūnaus D. Ž., gim. 1996-04-02, išlaikymui. Ž. Ž. pagal teismo sprendimą privalėjo jai kas mėnesį mokėti ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, iki sūnaus pilnametystės. 2003 metais ji su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolio kontorą, kad būtų pradėtas alimentų išieškojimas iš Ž. Ž., nes jis alimentų nemokėjo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui išlaikyti. Pamena, kad kažkiek tai pinigų buvo pervedama į jos sąskaitą, t.y. tuomet kai Ž. Ž. dirbo, tačiau kokios tai buvo pinigų sumos nepamena, nežino koks yra jo alimentų įsiskolinimas jai. Po skyrybų Ž. Ž. nelabai domėjosi jų sūnaus Deivido gyvenimu, nelabai bendravo, užeidavo, jei eidavo pro šalį. Skyrybos pagrinde įvyko dėl to, kad Ž. Ž. dažnokai vartojo alkoholį, neturėjo pastovaus darbo, nesirūpino šeimos gerove. Kadangi jokios pagalbos sūnaus išlaikymui iš Ž. Ž. neturėjo, todėl 2008-01-31 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją su prašymu dėl išmokos sūnaus D. Ž., gim. 1996-04-02, išlaikymui. 2008-02-29 vaikų išlaikymo fondo administracija jos prašymą tenkino ir priėmė sprendimą Nr.1.35-1986 mokėti sūnui D. Ž., gim. 1996-04-02, nuo 2008-01-31d. 130 litų dydžio išmoką kiekvieną mėnesį, kol pagal įstatymą atsiras pagrindai išmokas sustabdyti arba nutraukti. Išmoka sūnaus išlaikymui pervedama į jos nurodytą banko sąskaitą. Ji nerašė pareiškimo, kad buvęs vyras Ž. Ž. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vengimą išlaikyti vaiką, nes jis gyvena gan asocialų gyvenimą ir nemano, kad turi iš ko materialiai jai padėti auginti sūnų. Ji tiksliai nežino, koks Ž. Ž. alimentų įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui (b.l. 94).

   Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo Ž. Ž. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta jo paties  prisipažinimu, liudytojų V. D. ir E. Ž. parodymais.

    Kaltinamojo įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, kadangi jis, žinodamas apie teismo sprendimu priteistą iš jo išlaikymą,  ilgą laiką, t.y. daugiau kaip tris mėnesius, sąmoningai nemokėjo išlaikymo nepilnamečiui sūnui, nedirba nuo 2012-04-12 (b.l. 123-125), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Ž. Ž. dėl darbingumo lygio nustatymo nesikreipė (b.l. 138).

              Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., todėl baustinas.

                    Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, nedidelį chuliganizmą ir kt. (b.l. 108-113), įrašytas į narkologinę įskaitą (b.l. 141), gydėsi psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (b.l. 140).

   Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pats kaltinamasis sutinka, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam prokurorės prašomą bausmę.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog kaltinimas pagal pateiktus duomenis pagrįstas, veikos kvalifikacija teisinga, su prokuroro pasiūlyta bausme yra pagrindas sutikti, todėl galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą (LR BPK 420 str. 1 d. 1 p.).

                        Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 - 421 str., str., teismas   

 

n u s p r e n d ė :

 

                 Ž. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir skirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

              Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. 

              Ž. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

 

              Išaiškinti Ž. Ž., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę Vilniaus m. 4 apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. 

              6. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.

              Jeigu asmuo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

 

 

              Teisėjas                                                                                           Jeugenijuš Jaglinski


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BPK 420 str. Teisėjo sprendimai
  • BPK