Civilinė byla Nr. e2A-1697-258/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01891-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.17.2; 3.3.1.18.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Neo Finance“ ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 905,91 Eur negrąžinto kredito, 40,51 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą 905,91 Eur kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 262,30 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,56 Eur sutartines palūkanas nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas) atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, teismas sprendė, jog yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei AB „Neo finance“ iš atsakovo S. M. 905,91 Eur negrąžinto kredito, 40,51 Eur palūkanų, 12 procentų dydžio palūkanas už priteistą 905,91 Eur negrąžintą kredito sumą nuo 2019 m. sausio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3,56 Eur palūkanų nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. sausio 20 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 949,98 Eur sumą nuo 2019 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 213,94 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 905,91 Eur skolos ir 40,51 Eur palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos.

5.       Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklosčiusius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) numato, jog tam tikri asmenys gali teikti Vartojimo kredito tarpininko paslaugas ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą, tačiau ieškovė nurodo, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kreditus teikia savo vardu, todėl neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkto apibrėžimo. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Teismas, įvertinęs Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte numatytą tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo metodą, sprendė jog pastarasis neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatyto atlyginimo skaičiavimo būdo, todėl tuo labiau nėra aišku, kokia yra atsakovei paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio paskirtis.

6.       Teismas nurodė, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai.

7.       Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 262,30 Eur tarpininkavimo mokestį, nurodė, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 77,94 Eur. Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.27 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovei) ir yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3.2 punkte numatyta tvarka. Minėtame 5.3.2 punkte numatyta, jog tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Teismas nurodė, kad iš Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.27 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, todėl remiantis išdėstytu, taip pat įvertinus ir tai, jog atsakovui prašomų priteisti tarpininkavimo ir administravimo mokesčių paskirtis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, todėl visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, teismas Vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo pripažino nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokių mokesčių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8.       Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei, UAB „NEO Finance“ iš atsakovo, S. M. 262,30 EUR tarpininkavimo mokesčio; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei, UAB „NEO Finance“ iš atsakovo 273,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

8.1.        Atsakovas prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais, kuriuose nurodytos siūlomo vartojimo kredito pagrindines ypatybės ir galimos pasekmės, jeigu vartojimo kredito gavėjas nevykdytų įsipareigojimų dėl mokėjimų. Vienas iš pateiktų dokumentų yra standartinė informacija, kurioje pateikiama dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka. Tarpininkavimo mokestis nurodytas kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalis. Skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ aiškiai nurodyta, kad Bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis, kuris susideda iš: 6.90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos; 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus i) punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 eurų. Nurodytai sumai taikoma nuolaida ir jis lygus 0 EUR. Nuolaida nėra taikoma, jeigu Vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų. Taip pat standartinėje informacijoje nurodyta, kokia tvarka mokamos palūkanos ir (arba) mokesčiai: mokesčiai dėl skolos išieškojimo; vėlavimo palūkanos ir nuo jų mokamas tarpininkavimo mokestis; mokėjimo palūkanos, kredito dalis ir nuo šių sumų mokamas tarpininkavimo mokestis; tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida.

8.2.        Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas procentinis (6,90 proc.) ir netgi apskaičiuotas konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida (77,94 Eur), todėl atsakovas buvo aiškiai bei tinkamai informuotas apie taikomo mokesčio sumą bei jos apskaičiavimo tvarką. Vartotojas turėjo suprasti sąlygos reikšmę, kai specialiosiose sąlygose yra nurodyta, jog 77,94 Eur yra tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida.

8.3.        Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.7 punkte yra numatyta, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visi mokesčiai, susiję su Vartojimo kredito sutartimi, o bendra vartojimo kredito kaina yra apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose vartojimo kredito sąlygose, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat - tarpininkavimo mokestį, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. UAB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei kuris patiria išlaidas, kaip mokesčiai už atliktus patikrinimus duomenų bazėse, mokestis už kredito reitingo suteikimą, už atliekamas patikras registruose bei eilę kitų veiksmų, susijusių su vartojimo kredito suteikimu ir tarpininkavimu sudarant sutartis su vartojimo kredito gavėju bei investuotojais. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis.

8.4.        Pažymi, kad būtent tokia praktika, t.y., kai operatoriui mokamas mokestis išskaičiuojamas iškart iš suteikto vartojimo kredito sumos (iškart, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis), yra neatitinkanti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų bei Lietuvos banko nuomonės. Atsižvelgiant į tai, ieškovei mokamo tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo metodas – t.y., tarpininkavimo mokesčio išdėstymas dalimis ir mokėjimas paskutine eile nuo kiekvienos vartojimo kredito įmokos, laikytinas mokėjimu nuo grąžintų įmokų ir yra atitinkantis visus reikalavimus. Taip pat nėra suprantamas dviprasmiškai ar neaiškiai, nes specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad 77,94 Eur yra tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida ir kad tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių.

8.5.        Aiški informacija yra vienas iš esminių atsakingojo skolinimo ir skolinimosi elementų. Vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją (Bendrąsias ir Specialiąsias sutarties sąlygas, standartinę informaciją), kad galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo. Be to, pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami. Visa mokesčio paskaičiavimo tvarka yra nurodyta sutartyse. Pabrėžiama, kad informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Taip pat atsakovas nesuteikė pagrindo (nepateikė klausimų, teiginių), kad nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai, jam yra suteikti keli vartojimo kreditai.

9.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 

10.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

11.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus – standartinę informaciją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į vyraujantį byloje viešąjį interesą, šiuos įrodymus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, bei su šiais reikalavimais susijęs bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

13.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 262,30 Eur tarpininkavimo mokesčio. Specialiosiose sutarties sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra 77,94 Eur. Tarpininkavimo mokestis be nuolaidos nenurodytas, tačiau nurodoma, kad jis mokamas: i) 6.90 proc.  nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos; ii) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus i) punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 (trisdešimt) eurų. ii) punkte nurodytai sumai taikoma nuolaida ir jis lygus 0 EUR. Nuolaida nėra taikoma, jeigu Vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų.

14.        Sutarties bendrųjų sutarties sąlygų 5.3.1 p. įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal bendrųjų sutarties 5.3.2 p. 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Pagal bendrųjų sutarties sąlygų 5.4 p. vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu. Pagal 5.14 p. bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį t.y. kai vėluojama mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas 77,94 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 6,90 proc. pagal sutartį, bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 77,94 Eur, yra 207,62 Eur (77,94 Eur tarpininkavimo mokestis ir 129,68 Eur palūkanos) ir ši suma yra mažesnė už bendrą 1207,62 Eur vartojimo kredito sumą, daro išvadą, kad jis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė aiškia suma įtvirtintos specialiosiose sutarties sąlygose 77,94 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalies. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovei 77,94 Eur tarpininkavimo sumą.

16.       Tačiau bendrojoje sutarties dalyje nuostatos, kuriose nurodoma kaip apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos klaidina vartotoją dėl jų neaiškumo, todėl jos pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintos negaliojančiomis ir niekinėmis. Ieškovė nurodo, kad specialiojoje dalyje įtvirtinta tvarka, kurioje numatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka atsakovui nemokant įmokų yra šalių aptarta individualiai, nes yra nurodyta specialiojoje dalyje. Tačiau iš ieškovės nurodomos specialiosios sutarties dalies matyti, kad tarpininkavimo mokesčiui apskaičiuoti vartotojas nukreipiamas į bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, kuriame nurodoma tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Kitos šios sumos apskaičiavimo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad tarpininkavimo mokestis siejamas su sutarties įsipareigojimų tinkamu vykdymu, t. y. nuolaida taikoma tik tada, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Tačiau jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų) nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

17.       Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Taigi šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, laikytinas netesybomis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019 ir kt.).

18.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį.

19.       Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

20.       Sprendžiant dėl netesybų (ieškinyje nurodomo kaip administravimo mokestis) priteisimo šiuo atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas jau patenkino ieškovės reikalavimus dėl 40,51 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Todėl darytina išvada, kad tai yra netesybos už įsipareigojimų nevykdymą, o tai, kad netesybų dydis nėra aiškus, pripažintina sutarties sąlyga, kuri klaidina vartotoją, todėl yra nesąžininga dėl neaiškumo, pripažintina negaliojančia ir niekine CK 6.2284 straipsnio 9 dalies pagrindu. 

21.       Dėl nurodytų priežasčių sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei pripažįstama negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 9 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, atmetamas ieškovo reikalavimas dėl 184,36 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teismo rezoliucinė dalis taip pat patikslintina, nurodant, kad pripažįstama nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K239910699 bendrųjų sąlygų nuostata, susijusi su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas).

22.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė pirmos instancijos teisme patyrė 273,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus 84,79 proc. ieškovei iš atsakovės priteistina 231,48 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

23.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti 262,30 EUR, apeliacinės instancijos teismas tenkindamas skundą iš dalies ieškovei priteisė 77,94 Eur, todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teisme buvo patenkintas 29,71 proc. ieškovės reikalavimų. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 261,01 Eur (15 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur teisinės pagalbos išlaidų) bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies ieškovei priteistina 77,55 Eur (261,01 x 29,71 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

        Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        „patenkinti ieškinį iš dalies.

        Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K239910699 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas).

Priteisti ieškovei UAB „Neo finance“, į. k. 303225546, iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 905,91 Eur negrąžinto kredito, 40,51 Eur palūkanų, 12 procentų dydžio palūkanas už priteistą 905,91 Eur negrąžintą kredito sumą nuo 2019 m. sausio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3,56 Eur palūkanų nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. sausio 20 d., 77,94 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1027,92 Eur sumą nuo 2019 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 231,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atmesti kitą ieškinio dalį.“

Priteisti ieškovei UAB „Neo finance“, į. k. 303225546, iš atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 77,55 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                Rita Kisielienė