Civilinė byla Nr. e2A-266-798/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00095-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Darbo paslaugų centras“ ir atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje
pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darbo paslaugų centras“ ieškinį atsakovui V. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Darbo paslaugų centras“ kreipėsi į teismą, prašydama jai priteisti iš atsakovo V. S. 216 861,31 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi BUAB „Darbo paslaugų centras“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PROJEKTŲ INVESTICIJOS“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. sausio 8 d. ėjo V. S.. Nemokumo administratorė nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021 metais atliko bendrovės operatyvųjį patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog iš akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“ esančios BUAB „Darbo paslaugų centras“ sąskaitos nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2021 m. sausio 6 d. buvo išgryninta 194 860 Eur. Ieškovės teigimu, pinigines lėšas galėjo išgryninti tik buvęs bendrovės direktorius V. S. Be to, nustatyta, kad ne bendrovės veiklos tikslais iš tiekėjų UAB „Betono mozaika“, UAB „Danilus“, UAB „Hernita“ ir UAB „Termovizija“ buvo įsigytos paslaugos ir panaudotos prekės už 15 945,25 Eur, iš tiekėjos UAB „Aidava“ įsigytos prekės už 6 056,06 Eur. Prekės pristatytos adresais, kurios nesusiję su bendrovės veikla. Ieškovė nurodė, kad tokie atsakovo neteisėti veiksmai nesuderinami su lojalumo pareiga bendrovei, pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Juridinio asmens valdymo organas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovė patyrė 216 861,31 Eur nuostolius. Jeigu nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų, bendrovės turtą būtų galima naudoti atsiskaitymui su kreditoriais, todėl egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Bendrovės valdymo organai neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei BUAB „Darbo paslaugų centras“ 51 500 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (51 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog BUAB „Darbo paslaugų centras“ vykdė statybos darbus – pastatė tris dvibučius gyvenamuosius namus iš L. D. 2019 m. liepos 16 d. įsigytame 0,1516 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurie vėliau buvo parduoti fiziniams asmenims.
5. Teismas nurodė, kad bankroto byla ieškovei iškelta 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d. Apie įmonei padarytos žalos faktą nemokumo administratorė gali ir turi sužinoti tik po bankroto bylos iškėlimo ir tik gavusi įmonės dokumentus. Byloje nėra duomenų, kada nemokumo administratorei buvo perduoti įmonės dokumentai, todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2023 m. rugsėjo 27 d., t. y. diena, kai suėjo teismo nustatytas terminas dokumentams perduoti. Reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys dėl žalos priteisimo teismui pateiktas 2024 m. vasario 19 d., todėl teismas padarė išvadą, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
6. Teismas nustatė, kad VMI Operatyvinio patikrinimo pažymoje nurodyta, jog pagal tiekėjų pateiktus paaiškinimus ir išmaniosios mokesčių administravimo sistemos Elektroninių važtaraščių posistemiu, kuris palengvina informacijos apie krovinius teikimą ir suteikia verslui galimybę naudoti elektroninius važtaraščius (toliau – iVAZ) duomenimis nustatyta, kad UAB „Betono mozaika“ bendrovei išrašė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras dėl trinkelių ir jų transportavimo už 7 342,96 Eur. iVAZ posistemio važtaraščiuose ir tiekėjo pateiktais duomenimis nurodyta, kad prekės iškrautos (duomenys neskelbtini), bendrovės registracijos ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš byloje atsakovo pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad trinkelės, sudėtos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra skirtingos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovai teismo posėdžio žodinio proceso tvarka metu iš esmės sutiko su atsakovo paaiškinimais, jog trinkelės buvo atvežtos adresu (duomenys neskelbtini), saugoti ir buvo sudėtos bendrovės įsigytame statyboms žemės sklype, esančiame
(duomenys neskelbtini). Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų bei bendrovei padarytos žalos.
7. Teismas pažymėjo, kad operatyvinio patikrinimo pažymoje nurodyta, jog UAB „Hernita“ įmonei tiekė žvyrą, smėlį ir jų transportavimo paslaugas. Operatyviam patikrinimui buvo pateikti važtaraščiai 2 280,85 Eur, kuriuose nurodyta iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), ir važtaraščiai bendrai 9 517,86 Eur, kuriuose tikslus adresas nenurodytas (nurodyta (duomenys neskelbtini)), arba prekės gabentos adresais, kurie nesusiję su bendrovės veikla (duomenys neskelbtini), kas, anot ieškovės, taip pat leidžia spręsti, kad prekės ir paslaugos galėjo būti suteiktos ne įmonės veiklos tikslais.
8. Sprendime pažymima, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog bendrovė ar buvęs jos vadovas V. S. vykdė statybos darbus kitose vietovėse, perleido įsigytą žvyrą ar smėlį tretiesiems asmenims, arba, kad pagal VMI pateiktus važtaraščius buvo atvežtas ne visas žvyro ar smėlio kiekis, ar dalis nepanaudota statyboms sklype (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad važtaraščius išrašė UAB „Hernita“, o paaiškinimuose VMI nurodė, kokiomis aplinkybėmis ir kaip buvo išrašomi važtaraščiai. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o ieškovė patyrė 11 798,71 Eur žalą.
9. Iš operatyvinio patikrinimo pažymos teismas taip pat nustatė, kad UAB „Danilus“ tiekė ieškovei dviejų pjovimų medieną ir ją transportavo. Už parduotą medieną ir transportavimo paslaugas UAB „Danilus“ ieškovei išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras bendrai 219,13 Eur. iVAZ posistemio važtaraštyje nurodyta, kad prekės iškrautos adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dalis statybinių medžiagų buvo vežama adresu (duomenys neskelbtini) saugoti ir visos statybinės medžiagos yra panaudotos statant namus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog įsigyta mediena nebuvo panaudota statant gyvenamuosius namus. Anot teismo, vien tai, kad medžiagos buvo nuvežtos adresu (duomenys neskelbtini), nesuponuoja išvados, jog įmonė patyrė 219,13 Eur žalą, juolab kad byloje nustatyta, jog dalis medžiagų buvo sandėliuojamos ir saugomos nurodytu adresu iki jų panaudojimo statybose.
10. Teismas kritiškai įvertino ieškovės argumentus, kad mokėjimą pagal 2021 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą tiekėjai UAB „Termovizija“ atliko atsakovas, tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, jog Operatyvaus patikrinimo metu pagal banko pateiktus dokumentus „Swedbank“, AB sąskaitomis disponuoti turėjo teisę V. S., o sąskaitomis, esančiomis mokėjimo įstaigoje UAB „Foxpay“ – T. O. Teismo vertinimu, ieškovė byloje nėra pateikusi įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad mokėjimą pagal 2021 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 214,30 Eur atliko būtent atsakovas, kuris darbų atlikimo (sąskaitos išrašymo) dieną jau nebebuvo nei bendrovės vadovas, nei akcininkas. Vien tai, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartyje ir
Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodyta, jog bendrovės sąskaitomis disponuoti turėjo teisę V. S., nesudaro pagrindo teigti priešingai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog mokėjimą pagal 2021 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 214,30 Eur atliko atsakovas.
11. Teismas nustatė, kad operatyvinio patikrinimo pažymoje nurodyta, jog UAB „Aidava“ tiekė bendrovei betoną, išrašė sąskaitas faktūras. Patikrinimo metu nustatyta, kad BUAB „Darbo paslaugų centras“ pastatė tris dvibučius gyvenamuosius namus, sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos pardavė fiziniams asmenims. Be to, visuotinai žinoma ir suprantama aplinkybė, kad statant statinius, be kita ko, ir gyvenamuosius namus, yra naudojamas betonas, kaip konstrukcinė statybinė medžiaga. Pažymėjo, kad tiek UAB „Aidava“, tiek ir atsakovas V. S. patikrinimo metu nurodė, kokia tvarka buvo užsakomas betonas ir kaip atsiskaitoma už pristatytą prekę. VMI pateiktos UAB „Aidava“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai patvirtina aplinkybę, kad betonas buvo pristatytas ir už jį atsiskaityta. Nei sąskaitos, nei kasos pajamų orderiai teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais ar taisyti, pakeisti. Taigi, vien ta aplinkybė, kad nei ieškovė, nei UAB „Aidava“ patikrinimo metu mokesčių administratoriui nepateikė važtaraščių, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovei buvo padaryta 6 056,06 Eur žala.
12. Teismas, pasisakydamas dėl iš „Swedbank“, AB esančios bendrovės sąskaitos nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2021 m. sausio 6 d. išgrynintų 194 860 Eur nurodė, kad šioje byloje savarankiškai vertins bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nelaikydamas byloje dėl BUAB „Darbo paslaugų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismo padarytų išvadų prejudiciniais faktais.
13. Teismas nustatė, kad BUAB „Darbo paslaugų centras“, atstovaujama direktoriaus V. S., 2020 m. gruodžio 17 d. sumokėjo UAB „Dombest“ 50 000 Eur avansą pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau sutartis į bylą nėra pateikta. Teismas taip pat nustatė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir BUAB „Darbo paslaugų centras“ sumokėtas avansas nebuvo grąžintas. Teismas taip pat nustatė, kad bankiniu mokėjimo pavedimu BUAB „Darbo paslaugų centras“ sumokėjo UAB „Dombest“ naudai 1 500 Eur sumą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas atmetė atsakovo argumentus, kad tai buvo normali verslo rizika, nes prieš sumokėdamas avansą atsakovas V. S., kaip įmonės vadovas ir vienas iš akcininkų, privalėjo išsamiai išsiaiškinti visą informaciją apie planuojamą įsigyti sklypą, t. y. paskirties pakeitimo galimybes, privažiavimo tinkamumą, būtiną infrastruktūrą, kitų teisinių apribojimų numatytai veiklai vykdyti (ne)buvimą. Byloje taip nėra duomenų, kokių veiksmų ėmėsi atsakovas po to, kai nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis ir UAB „Dombest“ negrąžino BUAB „Darbo paslaugų centras“ 51 500 Eur sumokėto avanso. Nurodytų motyvų pagrindu teismas nusprendė, kad ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 51 500 Eur žalos atlyginimas.
14. Nors ieškovė teigė, kad patyrė 60 209,60 Eur žalą, nes Operatyvinio patikrinimo pažymoje nurodyta, jog UAB „Aboleo“ galimai neturėjo žmogiškųjų išteklių darbuotojų nuomos paslaugoms teikti ir tokių paslaugų teikti negalėjo, kadangi ji neįtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kas reiškia, kad paslaugų teikimo sandoriai vyko ne su tuo ūkio subjektu, tačiau teismas nustatė, jog ieškovė faktiškai gavo paslaugas (darbuotojai dirbo objekte, buvo atlikti darbai pagal sutartis, pasirašyti atliktų darbų aktai), tai reiškia, kad įmonė nepatyrė tiesioginės žalos – ji sumokėjo už suteiktas paslaugas, todėl nėra pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį.
15. Iš šalių pateiktų lentelių ir D. S. pateiktų įrodymų (sąskaitų, pinigų priėmimo kvitų) teismas nustatė, kad ieškovė už paslaugas yra sumokėjusi grynais pinigais 42 900 Eur: iš jų: 18 500 Eur 2019 metas ir 24 400 Eur – 2020 metais. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad D. S. nepateikė įrodymų apie tai, kaip ji panaudojo gautas lėšas, nes sandorio realumą patvirtina atsiskaitymo dokumentai ir mokestinių prievolių vykdymas.
16. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji patyrė 84 650,40 Eur žalą, todėl šią ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovas V. S. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo
2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas peržengė ieškinio ribas. Ieškovas ieškinyje nenurodė aplinkybių apie BUAB „Darbo paslaugų centras“ ir UAB „Dombest“ sudarytą sandorį. Ieškinyje UAB „Dombest“ minima, kad UAB „Dombest“ iš V. S. įsigijo akcijas.
17.2. Ieškovės direktoriumi nuo 2021 m. sausio 13 d. paskirtas T. O., kuriam buvo perduoti visi apskaitos dokumentai, tačiau nemokumo administratorė į šį asmenį dėl dokumentų perdavimo nesikreipė, be to, T. O. atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje.
17.3. Byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl ieškovės sudarytų sandorių ir atsakovas neprivalėjo įrodinėti sandorių (ne)naudingumo bendrovei. Nesuprantama, kaip teismas, konstatavęs faktą apie mokėjimus pagal preliminariąją sutartį, padarė išvadą, kad ji nebuvo pasirašyta, nors sutarties sudarymo faktą patvirtino tiek abiejų sutarties šalių atstovai, tiek ieškovės buhalterė, tiek ieškovės balansas.
17.4. Ginčo, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir, jog UAB „Dombest“ sumokėto avanso ieškovei negrąžino iki atsakovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų, nėra, tačiau teismas, peržengęs ieškinio ribas, nusprendė, kad atsakovas sudarė nuostolingą sandorį ir privalo atlyginti žalą. Atsakovo teigimu, teismas formaliai konstatavo, kad atsakovas preliminariąją sutartį sudarė neįvertinęs sandorio rizikos, nesurinkęs būtinos informacijos prieš priimdamas finansinį įsipareigojimą ir tokiu būdu sudarė įmonei nenaudingą sandorį. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Dombest“ po atsakovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų avanso negrąžino. Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo, be to, teismas nesiaiškino, kaip po atsakovo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų buvo vykdoma preliminarioji sutartis su UAB „Dombest“.
17.5. UAB „Dombest“ nurodė, kad neturi piniginių lėšų, todėl tuo metu negalėjo grąžinti avanso. Tarp šalių vyko derybos ir svarstomos įvairios galimybės (galutinės sklypo kainos mažinimas, platesnio įvažiavimo formavimas ir kitos). Derybų metu UAB „Dombest“ atstovas pasisiūlė nupirkti ieškovės akcijas ir patikino, kad po akcijų įsigijimo, su ieškove sudarys žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir įvykdys atsakovo sumanytą projektą, tik statys ne komercinės, o kitokios paskirties pastatą. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Dombest“ veikla buvo gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba. Atsakovas apsvarstė pasiūlymą ir pardavė 100 proc. ieškovės akcijų UAB „Dombest“. Pardavęs akcijas, atsakovas prarado galimybes susigrąžinti avansą.
17.6. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovas ėmėsi teisinių priemonių tam, kad išspręstų susidariusią situaciją, jis veikė atidžiai ir rūpestingai, todėl jo elgesio niekaip negalima laikyti fiduciarinių pareigų pažeidimu.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Darbo paslaugų centras“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Projektų investicijos“, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, siekdamas pateisinti bendrovės piniginių lėšų panaudojimą, iškėlė versiją, kad jis apie 50 000 Eur bendrovės grynųjų pinigų, buvusių jo žinioje, sumokėjo kaip avansą UAB „Dombest“ už neįvykusį žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ši suma sudarė 51 500 Eur. Taigi, šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos (nebuvo siurprizinės) ir bylos nagrinėjimo metu buvo išsamiai išnagrinėtos.
18.2. Apskųstame sprendime pagrįstai konstatuota, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė nuo atsakomybės nesaugo tuo atveju, jeigu sudaromas akivaizdžiai žalingas sandoris.
18.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodinėjo ir nesilaikė pozicijos, kad avansas neva galėjo būti grąžintas po jo atleidimo.
18.4. Priešingai nei teigia apeliaciniame skunde atsakovas, ieškovės nemokumo administratorė kreipėsi į T. O. ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus į bylą (2025 m. sausio 14 d. DOK-1026). Nepaisant to, bendrovės dokumentų T. O. nemokumo administratorei neperdavė.
19. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Darbo paslaugų centras“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „PROJEKTŲ INVESTICIJOS“, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo
2025 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atmestas dėl 42 900 Eur nuostolių atlyginimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – iš atsakovo priteisti ieškovei
42 900 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atlikdamas mokėjimus sutuoktinei, atsakovas siekė „išvesti“ iš bendrovės lėšas ir realių paslaugų už šias lėšas bendrovei nebuvo suteikta, taigi atsakovas netinkamai vykdė pareigas ir veikė ne bendrovės interesais, tai lėmė nuostolių bendrovei ir jos kreditoriams atsiradimą.
19.2. Atsakovas nepateikė įrodymų, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendrovė įsigijo kokias nors realias paslaugas ar darbus iš atsakovo sutuoktinės. Taip pat svarbu pažymėti, kad teismas apskųstame sprendime konstatavo, jog darbuotojų nuomos paslaugas bendrovei suteikė UAB „Aboleo“ už 60 209,60 Eur.
19.3. Apskųstame sprendime nurodoma, kad pinigų sumokėjimo teisėtumą patvirtina tai, jog iš atsakovo gautas sumas (42 900 Eur) jo sutuoktinė deklaravo VMI nustatyta tvarka, vykdė mokestines prievoles ir kita. Tačiau tokios aplinkybės neturėtų būti laikomos šalinančiomis atsakovo (buvusio bendrovės vadovo) civilinę atsakomybę, nes tai, kaip gautas pinigines lėšas apskaitė jų gavėja, neturi reikšmės vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. S. prašo atmesti ieškovės BUAB „Darbo paslaugų centras“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „PROJEKTŲ INVESTICIJOS“ apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuria atmestas reikalavimas dėl 42 900 Eur nuostolių priteisimo, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Ieškovė ignoruoja faktą, kad byloje kaip liudytoja apklausta D. S. parodė teismui aplinkybes, susijusias su jos teiktomis paslaugomis bendrovei. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nepagrįstai siekė, kad liudytoja pateiktų į bylą įrodymus liudijamoms aplinkybėms pagrįsti.
20.2. Į bylą buvo pateiktos ne tik sąskaitos ir D. S. pinigų priėmimo kvitai, bet ir atitinkamų laikotarpių pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai, kuriuose įvardijami pirminiai dokumentai ir nurodomos jų pagrindu gautos pajamos bei patirtos išlaidos 2019 ir
2020 metais.
20.3. Ieškovė šioje byloje neįrodinėjo, kad atsiskaitydamas su D. S., atsakovas padarė žalą bendrovei. Tokio ieškinio reikalavimo ieškovė nepareiškė, todėl ieškovė siekia peržengti apeliacinio skundo ir ieškinio ribas.
20.4. Liudytoja D. S. patvirtino, kad padėjo savo sutuoktiniui, kuris buvo ieškovės vadovas, bet vienas nebuvo pajėgus suvaldyti visų statybos darbų procesų. Vykdydama individualią veiklą, ji surasdavo subrangovus, važiuodavo į statybvietę patikrinti, kaip vyksta darbai, atsiskaitydavo su subrangovais, mokėdavo jiems grynais pinigais, gautais iš ieškovės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, padaro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
23. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi BUAB „Darbo paslaugų centras“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „PROJEKTŲ INVESTICIJOS“. Nutartimi bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (civilinė byla Nr. eB2-181-775/2025). Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 85 426,57 Eur. Kreditorių finansiniai reikalavimai patikslinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi (6,18 Eur). Iš viso byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 85 432,75 Eur.
24. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas V. S. nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. sausio 13 d. ėjo UAB „Darbo paslaugų centras“ vadovo pareigas.
25. Atsakovas V. S. 2021 m. sausio 8 d. BUAB „Darbo paslaugų centras“ akcijas pardavė UAB „Dombest“. Įmonės vadovu nuo 2021 m. sausio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo T. O. Iš Juridinių asmenų registro duomenų ir VMI Operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad bendrovė buvo deklaravusi šias veiklas: statybų plėtra, įdarbinimo agentūrų veikla ir laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla
. 26. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi BUAB „Darbo paslaugų centras“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, kaltu dėl tyčinio bankroto pripažintas atsakovas V. S. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1074-324/2024 Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
27. BUAB „Darbo paslaugų centras“, atstovaujama A. V., 2021 m. vasario 4 d. dokumentų perdavimo priėmimo aktu perdavė naujojo akcininko UAB „Dombest“ direktoriui T. O. dokumentus apie pirkimus, avanso apyskaitas, banko dokumentus, kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; taip pat dokumentus apie darbo užmokestį, socialinį draudimą, VMI, nurašymus aktus, buhalterines pažymas, suderinimo aktus už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; taip pat dokumentus apie pardavimus, pirkimus, avanso apyskaitas, banko dokumentus, kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; dokumentus apie buhalterinius likučius, apyvartas, taip pat finansines ataskaitas, darbo sutartis, prašymus, įsakymus, sutartis ir kitus dokumentus už laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; dokumentus apie pardavimus, pirkimus, avanso apyskaitos, banko dokumentus, kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Dėl naujų dokumentų pridėjimo prie bylos
28. Atsakovas 2025 m. gegužės 19 d. pateikė į bylą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio bankroto. Nurodė, kad pateikiamas įrodymas patvirtina, jog V. S. preliminariosios sutarties sudarymo sąlygų, avansų mokėjimo, kitų mokėjimų kontrahentams aplinkybių įrodyti rašytiniais įrodymais negali dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o ieškovė reikalavimus įrodinėja ne turimais iš oficialių institucijų gautais įrodymais (deklaracijomis, finansinių dokumentų rinkiniais ir kita), o spėjimais ir Operatyvaus patikrinimo pažyma, kurios pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas T. O. atžvilgiu. Prašomus priimti įrodymus atsakovas pakartotinai pateikė 2025 m. gegužės 28 d.
29. Ieškovė 2025 m. birželio 2 d. pateikė į bylą duomenis, kad nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio bankroto apskundė.
30. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje
Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio bankroto savaime nepaneigia jo civilinės atsakomybės dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju tiek atsakovo, tiek ieškovės pateikti nauji dokumentai neturės esminės įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl juos atsisakoma priimti.
Dėl atsakovo V. S. apeliacinio skundo
32. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, peržengė ieškinio ribas, nes ieškovė ieškinyje nenurodė aplinkybių apie BUAB „Darbo paslaugų centras“ ir UAB „Dombest“ sandorių sudarymą. Ieškinyje UAB „Dombest“ minima tik tuo aspektu, kad UAB „Dombest“ iš V. S. įsigijo akcijas.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas;
2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas).
34. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 59 punktas).
35. Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 56 punktas).
36. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš ieškovės pateiktos lentelės „Pavedimų, deklaruotų sumų ir V. S. suvestinės palyginimas, atsakovo pateiktos lentelės „Įsipareigojimų tiekėjams nevykdymas pagal“, nustatė, kad BUAB „Darbo paslaugų centras“, atstovaujama direktoriaus V. S., 2020 m. gruodžio 17 d. sumokėjo UAB „Dombest“ 50 000 Eur avansą pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau į bylą sutartis nepateikta; taip pat nustatė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir sumokėtas avansas BUAB „Darbo paslaugų centras“ nebuvo grąžintas; taip pat, kad yra deklaruota pavedimu UAB „Dombest“ sumokėta 1 500 Eur (2021 m. sausio 12 d. dokumento Nr. 00610, dokumento Nr. 2021-01-14, o likusi suma sumokėta grynaisiais pinigais. Taigi, iš viso UAB „Dombest“ buvo sumokėta 51 500 Eur avanso suma.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad versiją apie UAB „Dombest“ sumokėtą ir negrąžintą avansą, atsakovas nurodė atsiliepime į ieškinį (atsiliepimo 16 punktas), todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi teismas turėjo teisę ir pareigą išanalizuoti tiek ieškovės reikalavimus, tiek atsakovo atsikirtimus į juos. Ieškovė nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad atsakovas iš „Swedbank“, AB esančios bendrovės atsiskaitomosios banko sąskaitos nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2021 m. sausio 6 d. išgrynino 194 860 Eur, kurios panaudojimas nebuvo aiškus ir pagrįstas finansiniais dokumentais. Todėl, būtent atsakovui kilo pareiga įrodyti, kad išgryninta suma buvo panaudota ieškovės ūkinėje komercinėje veikloje.
38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir kad UAB „Dombest“ avanso ieškovei negrąžino iki atsakovo atleidimo iš BUAB „Darbo paslaugų centras“ vadovo pareigų. Taigi iš esmės atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo apskųstame sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų neginčijo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik deklaratyvus atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir nenustatė, ar sumokėtas avansas ieškovei buvo grąžintas po to, kai akcijos buvo perleistos UAB „Dombest“, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą sprendimą.
39. Nors atsakovas apeliaciniame skunde detaliai išdėstė sandorio su UAB „Dombest“ sudarymo aplinkybes ir priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas parduoti ieškovės BUAB „Darbo paslaugų centras“ akcijas UAB „Dombest“, šios aplinkybės niekaip nepateisina ir neeliminuoja atsakovo civilinės atsakomybės.
40. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismas nusprendė nesivadovauti kitų teismų priimtais sprendimais dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
41. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1074-324/2024, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, yra detaliai išanalizuotos aplinkybės dėl 50 000 Eur sumokėjimo UAB „Dombest“ ir jos nepagrįsto apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, įtraukiant šią sumą į bendrą turto masę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas V. S. peržengė protingą ūkinę komercinę riziką ir buvo aiškiai aplaidus, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklę (angl. business judgment rule).
42. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje teismas nurodė ir tai, jog abejonių dėl šio sandorio pagrįstumo kelia ta faktinė aplinkybė, kad V. S. teismui neatskleidė, iki kada šalys (BUAB „Darbo paslaugų centras“ ir UAB „Dombest“) preliminariąja žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi buvo sutarę sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, be to, praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui (dviem mėnesiams, įvertinus, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis galėjo būti pasirašyta ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 3 d., kuomet pati UAB „Dombest“ nuosavybėn įgijo šį žemės sklypą) V. S. jau suprato, jog žemės sklypo naudojimo paskirtis nebus pakeista ir nebus grąžintas sumokėtas avansas, dėl to nusprendė kartu su savo motina parduoti BUAB „Darbo paslaugų centras“ akcijas. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad žemės sklypo naudojimo paskirties keitimas trunka pakankamai ilgą laiką (neabejotinai ilgesnį nei 2 mėn.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, aptariamo žemės sklypo paskirtis iki šiol yra žemės ūkio paskirties. Byloje nėra duomenų apie UAB „Dombest“ realius ketinimus pakeisti šio žemės sklypo naudojimo paskirtį, atliktas ar vykdomas procedūras ir kita.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, jog po jo atleidimo iš ieškovės BUAB „Darbo paslaugų centras“ vadovo pareigų, UAB „Dombest“ galėjo grąžinti sumokėtą avansą ieškovei. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovas teigia, jog BUAB „Darbo paslaugų centras“ nemokumo administratorė į tuometinį bendrovės vadovą T. O. dėl dokumentų perdavimo nesikreipė. Nurodytus apeliacinio skundo argumentus paneigia ieškovės nemokumo administratorės pateikti įrodymai (2025 m. sausio 14 d.; DOK-1026). Be to, bylos medžiaga patvirtinta, kad bendrovės dokumentų T. O. nemokumo administratorei per nustatytą terminą neperdavė.
44. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė nei Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1074-324/2024 nustatytų faktinių aplinkybių, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį patenkino pagrįstai.
45. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinį skundą, o šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Dėl ieškovės BUAB „Darbo paslaugų centras“ apeliacinio skundo
46. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo iš esmės dėl to nekilo, kad BUAB „Darbo paslaugų centras“ už paslaugas atsakovo sutuoktinei D. S. buvo sumokėjusi grynaisiais pinigais
42 900 Eur, iš jų: 18 500 Eur sumokėjo 2019 metais ir 24 400 Eur sumokėjo 2020 metais. Aptariamoje ieškinio dalyje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sandorio realumą patvirtina atsiskaitymo dokumentai ir mokestinių prievolių vykdymas. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje nesutinka.
47. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas pažymėjo, kad ieškovė ignoruoja faktą, jog byloje kaip liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė D. S. nurodė aplinkybes, susijusias su jos teiktomis paslaugomis ieškovei. Liudytoja paaiškino, kad padėjo sutuoktiniui (atsakovui), kuris buvo ieškovės direktorius, kadangi jis vienas nebuvo pajėgus suvaldyti visų statybos darbų procesų. Vykdydama individualią veiklą liudytoja surasdavo subrangovus, važiuodavo į statybvietę patikrinti kaip vyksta darbai, atsiskaitydavo su subrangovais, mokėdavo jiems grynaisiais pinigais, gautais iš ieškovės.
48. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad nors įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, jog egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai), kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
49. Nagrinėjamu atveju atsakovas D. S. teiktas ieškovei paslaugas įrodinėjo
D. S. parodymais teismo posėdžių metu. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga atsižvelgti į tai, kad liudytoja D. S. yra atsakovo V. S. sutuoktinė, todėl gali būti laikoma suinteresuota bylos baigtimi. Nagrinėjamo ginčo atveju į bylą nėra pateiktas D. S. ir ieškovės susitarimas (sutartis) dėl teikiamų paslaugų bei kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, galinčių suformuoti teismo įsitikinimą, jog D. S. piniginės lėšos buvo sumokėtos būtent už jos ieškovei suteiktas paslaugas.
50. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo dalyje akcentavo, kad D. S. gautas sumas deklaravo VMI nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ji pripažino pajamas ir vykdė savo mokestines prievoles. Nurodyta aplinkybė, anot pirmosios instancijos teismo, patvirtina, kad sandoriai dėl paslaugų teikimo įvyko ir buvo realūs. Be to, teismas nurodė, kad civilinėje teisėje reikalavimas pagrįsti, kaip gautos lėšos buvo panaudotos, nėra būtina, kad būtų įrodytas pats sandoris.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nėra pagrindo sutikti, kadangi pirminių apskaitos dokumentų ar kitų pakankamų įrodymų, kurie leistų įsitikinti tokio pobūdžio aplinkybių egzistavimu, į bylą nebuvo pateikta. Kadangi BUAB „Darbo paslaugų centras“ nemokumo administratorei nebuvo perduoti visi bendrovės veiklos dokumentai, nėra įmanoma nustatyti, kokiu būdu atsakovo sutuoktinės D. S. teiktos paslaugos buvo apskaitytos ieškovės buhalterinėje apskaitoje. CPK 178 straipsnis numato, kad ne tik ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimą, tačiau ir atsakovas privalo įrodyti atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė negali įrodyti to, kas neįvyko, t. y. negali pateikti įrodymų, kad ieškovei atsakovo sutuoktinė D. S. paslaugų nesuteikė, todėl priešingas aplinkybes, kad D. S. ieškovei paslaugas suteikė, turėjo įrodyti būtent atsakovas. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad ieškovė privalėjo kreiptis į D. S. ir išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius paslaugų suteikimą, jei manė, jog tokie įrodymai byloje yra reikalingi.
52. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovui iš esmės nebuvo tikslo pirkti statybos darbus iš jo sutuoktinės, vykdančios individualią veiklą, kadangi pati atsakovo vadovaujama bendrovė galėjo sudaryti sutartis su subrangovais ir samdyti darbuotojus. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė turėjo patirties vykdyti statybos priežiūros darbus arba teikti statybos darbų vykdymo paslaugas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog darbuotojų nuomos paslaugas ieškovei suteikė UAB „Aboleo“ (už 60 209,60 Eur ). Todėl lieka neįrodyta, kokių darbuotojų paieška galėjo užsiimti atsakovo sutuoktinė D. S.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovo sutuoktinė deklaravo pajamas VMI nustatyta tvarka bei sumokėjo mokesčius, negali savaime panaikinti atsakovo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas D. S. civilinės atsakomybės klausimas, bet yra sprendžiamas atsakovo V. S., kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės klausimas. Todėl vien pats faktas, kad atsakovo sutuoktinė D. S. deklaravo gautas pajamas, niekaip neįrodo, kad atsakovas, be sutarties sumokėdamas 42 900 Eur bendrovės lėšų sutuoktinei, veikė įmonės interesais ir tinkamai vykdė vadovo pareigas.
54. Bendroji įrodinėjimo naštos civilinėse bylose paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas), taip pat preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka aplinkybių (CPK 182 straipsnio 4 punktas).
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
56. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę reikšmę įrodinėjant ir nustatant sąlygas, būtinas tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. Asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Be to, pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 22 punktas).
57. Teismui pripažįstant juridinio asmens bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas).
58. Taigi, civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, o priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo) ryšys yra preziumuojamas. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šią prezumpciją, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.
59. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje dėl žalos atlyginimo savarankiškai vertins visas bylos aplinkybes, nelaikydamas byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu padarytų išvadų prejudiciniais faktais. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja aukščiau nurodytai kasacinio teismo praktikai.
60. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, būdamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, siekdamas paneigti šią prezumpciją, neįvykdė būtent jam skirtos procesinės pareigos įrodyti, jog jo veiksmai nėra žalos bankrutavusiai bendrovei ir jos kreditoriams atsiradimo pagrindas. Todėl atsakovui nepateikus įrodymų dėl atsakovo sutuoktinės D. S. teiktų ieškovei paslaugų būtinumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nemokumo administratorės ieškinys šioje dalyje turėjo būti patenkintas ir iš atsakovo ieškovės naudai turėjo būti priteista 42 900 Eur.
61. Atsakovas veikė neteisėtai, pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines, t. y. sąžiningumo, rūpestingumo pareigas, veikė priešingai įmonės veiklos interesams ir savo veiksmais sukėlė ieškovei 42 900 Eur žalą, kurią privalo atlyginti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
62. Apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nustatyta CPK 331 straipsnio 1, 4 dalyse. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą reiškia jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinių skundų argumentų.
63. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad fiduciarinių vadovo pareigų pažeidimas lėmė įmonės turto netekimą – ieškovė neteko 51 500 Eur. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. atsakovui sudarius nuostolingą sandorį ir neatgavus sumokėtų lėšų (ar bent jų dalies), nemokumo administratorė neturi galimybės jų realizuoti įmonės bankroto byloje, todėl nėra kitų priemonių tenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus ir šioje dalyje ieškinį tenkino pagrįstai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio dalį, kuria ieškovė įrodinėjo, kad D. S. nepagrįstai buvo sumokėta 42 900 Eur už ieškovei suteiktas paslaugas, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir nurodytą sumą priteisti ieškovei iš atsakovo.
64. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo procesinį sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
66. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pareiškiant ieškinį ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai. Pagal pareikšto ieškinio kategoriją byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 602 Eur, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 44 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteistina 1 145 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
67. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme yra patyrusi 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovei priteistina 612 Eur bylinėjimosi išlaidų.
68. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovės atsakovui priteistina 799 Eur bylinėjimosi išlaidų.
69. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 187 Eur (799 Eur – 612 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
70. Atsakovas V. S. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
71. Kadangi atsakovo V. S. apeliacinis skundas atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Darbo paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 304738441) 94 400 Eur (devyniasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (94 400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 145 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį.
Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Darbo paslaugų centras“ (juridinio asmens kodas 304738441) atsakovui V. S. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 187 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui.“
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Antanas Rudzinskas
Žilvinas Terebeiza