Baudžiamoji byla Nr.1-110-598/2024

                                                                                          Teisminio proceso Nr.1-01-1-09900-2022-7

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2;

 (S)

                                                                                 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1;1.1.8.12;1.1.8.10.3;

                                                                                             1.1.8.10.5; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2.

 

 

K A U N O  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 25 d.

Jonava          

        

        Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

         Sekretoriaujant Eglei Tamulevčiūtei, 

dalyvaujant prokurorei G. R., kaltinamajam T. K., nukentėjusios V. D. advokatui G. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

        T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis-nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas:

1) 2013 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos adresu Seredžiaus kaimas, Seredžiaus seniūnija, Jurbarko rajonas, ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų, per mėnesį dirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2016 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme;

3) 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2019 m. liepos 3 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro;

4) 2022 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta  60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda. 

5) 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo ir  60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

           T. K. 2022 m. kovo 22 d. apie 19.20 val., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu V. B. į veidą, pastarajam pargriuvus, ne mažiau kaip 5 kartus spyrė bei ne mažiau kaip 15 kartų sudavė kumščiu į galvą ir kairės pusės šoną, taip padarė V. B. daugybinius viršutinio žandikaulio, nosies kaulų lūžimus, kairio VI šonkaulio lūžimą su oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kas sukėlė nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d .

2022 m. balandžio 29 d. apie 23.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte adresu (duomenys neskelbtini), paprašytas V. D. išeiti iš lažybų punkto, kadangi yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų registrą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kai jam nustatytas 1,26 % girtumas, vartodamas įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius, turėdamas tikslą sužaloti V. D., staigiu rankos mostu tyčia pastūmė ant stalviršio padėtą stiklinę lėkštutę į priešais sėdinčią V. D., ko pasekoje lėkštutė pataikė V. D. į veidą, tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštines žaizdeles nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajai V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 138 str. 1 d .

 

Nesunkus V. B. sveikatos sutrikdymas

 

Kaltinamasis T. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad V. B. smūgiavo kelis kartus, kiek kartų neskaičiavo. Spyrė per kojas, jis nukrito, paskui sudavė rankomis. Buvo grumtynių veiksmai, jis priešinosi, sudavė rankomis, kojomis. Ranka sudavė į galvą, gal pečius, nepamena. Neatsimena kiek buvo smūgių, galėjo būti, kad ne mažiau kaip penkis kartus spyrė ir ne mažiau kaip penkiolika kartų sudavė kumščiu į galvą ir kairės pusės šoną. Po to pamatė, kad jis kruvinas, pakėlė nuo grindų, liepė eiti į vonią apsiprausti, pats išsigando. Nenorėjo taip stipriai sužaloti, visai nenorėjo jo sužaloti, instinktyviai gavosi, V. B. jam smogė ir gavo atgal. Nenorėjo laukti antro smūgio. Tarp jo ir V. B. konflikto nebuvo, jis konfliktavo su K.. 

Nukentėjusysis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad  Apklaustas liudytoju V. B. parodė, kad 2022 m. kovo 23 d. 19 val. 20 min. jis atėjo pas draugą K. J. gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Paskambinus į duris iš draugo buto išėjo jam nepažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo tai yra T. K. apie 37 metų amžiaus, kuris nieko nesakęs jam dešiniąja ranka sudavė nemažiau vieną smūgį į veido sritį po kurių V. B. nukrito ant žemės, tada pajuto nemažiau penkių smūgių kojomis, tada nemažiau septynių smūgių rankomis į galvos ir kairiojo šono sritį. Po to kai V. B. sumušė T. K. grįžo atgal į butą. V. B. po įvykio nuėjo į tą patį butą ir pasiemė rankšluostį kuris buvo virtuvėje. Po to kai V. B. sumušė, draugas K. J. su rankšluosčiu išvalė visas kraujo dėmes, o V. B. nusileido į laiptinės pirmą aukštą ir išėjęs į lauką iškvietė policiją. Rankšluosčiu valėsi kraują nuo savo rūbų ir veido. Kodėl V. B. sumušė T. K. pasakyti negali, nes nežino. Ar įvykį matė pašaliniai asmenys nežino. K. J. visą įvykį matė. Atvykę policijos pareigūnai trumpai pasiaiškinę įvykio aplinkybes iškvietė greitosios pagalbos ekipažą ir nuėjo iki minėto buto. Policijos pareigūnai bandė prisibelsti į buto duris, tačiau buto durų niekas neatidarė. Po kelių minučių pamatė, kad ateina greitosios pagalbos medikai ir iš paskos ateina jo draugas su asmeniu kuris V. B. sumušė t. y. T. K.. Vienas iš policijos pareigūnų paklausė, ar vienas iš šių asmenų jį mušė. V. B. atpažino T. K. ir atsakė su rankos judesiu nurodydamas kuris sumušė. Medikai V. B. nusivedė į greitosios medicinos automobilį apžiūrai. Po apžiūros nuvežė į Kauno klinikinės ligoninės skubios pagalbos skyrių. Apžiūrėję medikai V. B. pasiliko tolimesniems tyrimams. Dabar guli Kauno klinikų širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Dėl minėto įvykio patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus, sulaužyti 2 kairės pusės šonkauliai bei išmušti priekiniai 5 viršutiniai dantys. Ligoninėje bus apie 4 dienas, išėjęs iš ligoninės pats nuvyks pas teismo medicinos ekspertus. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti nukentėjusiuoju, išduoti siuntimą atlikti teismo ekspertizę ir asmenį nubausti įstatymo numatyta tvarka. (t.1, b.l.101--102)

2022 m. balandžio 1 d. papildomos apklausos meta V. B. parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. (ankstesnėje apklausoje klaidingai yra nurodęs datą, t. y. 2022 m. kovo 23 d.) apie 19 val. 20 min. jis atėjo pas draugą K. J. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ankstesnėje apklausoje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), buvo klaidingas. K. J. pažįsta apie 10 metų. Kol gyveno Lietuvoje jie dažnai susitikdavo. Maždaug prieš dvejus metus V. B. iš jo pasiskolino 50 eurų. Yra ne kartą priminęs K. J., kad jis jam skolingas, tačiau dėl pinigų niekada nesipyko. V. B. pinigų nėra skolingas. Maždaug prieš dvejus metus K. J. pats davęs drėlę, tačiau kai norėjo V. B. ją gražinti, jis jos neatsiėmė sakydamas „ai vėliau“, nors ne kartą siūlė. Kadangi K. J. drėlės neatsiėmė, V. B. ją nenaudojamą išmetė. Dėl 50 eurų ir drėlės niekada nėra kilę tarp jų konfliktų, nors jų bendravimas yra neįprastas. Neneigia, kad susirašinėjant sms žinutėmis primindavo apie 50 eurų skolą, yra jį pavadinęs „pyderu“, tačiau ir jis V. B. taip ar panašiai vadina ir nei vienas dėl to neįsižeidžia, o pasijuokia. Paskutinį kartą pas K. J. lankėsi maždaug prieš pusantro mėnesio. Dėl nieko nekonfliktavo. Kartu jo bute pakalbėjo ir išsiskirstė. Taigi 2022 m. kovo 22 d. V. B. važiuodamas pro šalį nusprendė užeiti pas K. J. ir su juo pabendrauti. Kadangi durų skambutis neveikė, jis pabeldė į K. J. buto duris. Pirma duris pradarė jo kaimynė iš kaimyninio buto, tačiau pamačiusi, kad atėjo ne pas ją, savo buto duris uždarė. Netrukus buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris pradarė jam nepažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo kuomet po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams parodė jį sumušusį asmenį, tai yra T. K.. Už jo stovėjo V. B. draugas K. J.. Tik pradaręs duris T. K. nieko nesakęs jam, galimai kairės rankos kumščiu sudavė vieną stiprų smūgį į veidą, dėl ko pargriuvo ant grindų laiptinėje. Pargriuvęs V. B. susiėmė rankomis už galvos, jautė stiprų skausmą. Tik jam pargriuvus, T. K. gulinčiam bendrai sudavė galimai kumščiais nemažiau 15 smūgių į galvos bei šonų sritis. Taip pat spyrė koja nemažiau penkių kartų į kairės pusės šoną bei galvos sritį, kadangi jis gulėjo pargriuvęs po pirmo smūgio ant dešinio šono. Smūgių sukonkretinti negali, kadangi viskas įvyko labai netikėtai ir greitai. Jam pargriuvusiam T. K. suduodavo smūgius rankomis, kojomis, paskui vėl rankomis, tačiau smūgių sekos tikrai negali sukonkretinti. Kad jis turėtų kokių nors daiktų suduodamas smūgius nepastebėjo, tačiau smūgiai buvo labai stiprūs. Suduodamas smūgius T. K. V. B. visiškai nieko nesakė. Dėl ko jis užpuolė negali pasakyti, kadangi priežasčių tam jokių nebuvo, nes V. B. net pats nieko nespėjo pasakyti. Anksčiau su T. K. niekada anksčiau nėra konfliktavęs, kadangi kiek pamena, nėra jo net matęs. Dėl suduotų smūgių V. B. jautė didelį skausmą galvos srityje, skaudėjo nosį, šonus, pajuto, kad jam išmušti dantys. Stipriai kraujavo iš burnos, nosies, dėl ko laiptinėje buvo daug kraujo. Po suduotų smūgių V. B. jautėsi apsvaigęs, buvo tamsu akyse. Matomai pamatęs, kad guli nejudėdamas T. K. nustojo V. B. mušti. Mušė apie 40 sekundžių, tikrai labai greitai viskas baigėsi. Jam nustojus V. B. mušti, jis atsistojo ir pamatė tarpduryje į butą stovinčius K. J. ir T. K.. Pamena, kad pavadino T. K. idiotu ir paprašė rankšluosčio apsivalyti kraujui. Tuomet nuėjo pas K. J. į butą nusiprausti. Pamatęs save veidrodyje išsigando ir K. paprašė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos K. J. nekvietė, o puolė valyti laiptinėje kraują. Apsiprausęs V. B. išėjo su rankšluosčiu, kurį jam padavė K. ar rado vonioje, valydamas bėgantį kraują į laiptinę. Laiptinėje V. B. pabeldė į tos pačios K. kaimynės, kuri buvo pravėrusi savo buto duris kai tik pabeldė į K. buto duris, paprašyti, kad ji iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Ji durų neatidarė ir nieko kiek pamena jam nesakė. Tuomet lipo laiptinės laiptais į pirmą namo aukštą pabelsdamas į kelių butų duris, kurių niekas neatidarė. Taip pat iš savo mobilaus ryšio telefono, nurodyto pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis, skambino Nr. 911 išsikviesti pagalbą. Policijos pareigūnai atvyko prie namo adresu (duomenys neskelbtini), maždaug praėjus penkioms minutėms, kai paskambino Nr. 911. Jų V. B. laukė prie įėjimo į laiptinę durų. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė kuriame bute trečiame aukšte gyvena asmuo, kuris jį sumušė. Policijos pareigūnai nuėjo link buto, o jis laukė jų užlipęs tarp antro ir trečio aukštų. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų niekas neatidarė. Tada besileidžiant su policijos pareigūnais į pirmą aukštą, pamatė pro duris iš lauko į laiptinę ateinančius greitosios medicinos pagalbos medikus bei K. J. su T. K.. Būtent tada nurodė policijos pareigūnams sumušusį asmenį- T. K.. Daugiau nieko apie įvykį neaiškino, kadangi greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo įsodintas į greitosios automobilį ir nuvežtas į Kauno klinikas. Kauno klinikose gydėsi iki 2022 m. kovo 29 d. Ligoninėje jam buvo nustatyti daugybiniai sužalojimai: išmušti penki ar šeši dantys, sulaužyta nosis, sulaužytas žandikaulis, sulaužytas šonkaulis, pradurtas plautis bei kiti sumušimai. Šiuo metu jam yra sutvirtintas žandikaulis, sunku kalbėti. Pas teismo med. ekspertus su paskirta užduotimi nuvyks 2022 m. balandžio 4 d. Dėl šio įvykio V. B. patyrė šoką, jautė didelį skausmą tiek kai buvo mušamas, tiek atliekant gydomąsias procedūras. Fizinį skausmą jaučia iš šiuo metu. Dėl patirtų sužalojimų kurį laiką bus nedarbingas, kadangi net negali normaliai kalbėti, negali valgyti, dėl ko maistą vartoja per šiaudelį. Dėl pradurto plaučio jam sunku kvėpuoti, greitai judėdamas uždusta. Dėl šio įvykio jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, teiks civilinį ieškinį. V. B. gydymas užtruks maždaug 4-6 savaites. Yra prisiregistravęs (duomenys neskelbtini). Kai T. K. V. B. spardė ir mušė, K. J., kiek jis matė, stovėjo už T. K., tačiau V. B. atžvilgiu smurto nenaudojo dėl to jam pretenzijų neturi. Taip pat negirdėjo, kad jis ką nors sakytų T. K.. Kiek pamena V. B., K. J. visą laiką tylėjo. Konflikto metu V. B. vilkėjo geltonos spalvos striuke, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, avėjo baltos spalvos batais, kuriuos yra pateikęs prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ką vilkėjo K. J. nepamena. T. K., kiek pamena, vilkėjo tamsios spalvos sporines kelnes, koks viršutinis rūbas buvo nepamena. Jam suduoti smūgiai buvo net nespėjus vienas kitam ką nors pasakyti, todėl tikrai neatkreipė dėmesio kas ką vilkėjo. V. B. sumušęs asmuo, apie kurį davė parodymus, buvo apie 1,80 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, apie 40 metų amžiaus, iš veido jam pasirodė, kad gali būti teistas. Išskirtinių požymių ant jo kūno nepastebėjo, tačiau mano jį atpažintų (t.1, b. l. 105-107).

2022 m. balandžio 1 d. papildomos apklausos metu V. B. parodė, kad nori papildyti, kad dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, prašo pripažinti civiliniu ieškovu 10 500 eurų sumai dėl turtinė žalos. Tokia žala jam padaryta, kadangi jam išmušti 5 dantys, reikės dantų implantų - kurie kainuos apie 10,000 Eur. Taip pat sutepti krauju drabužiai: striukė, kelnės, kedai, kuriuos yra pateikęs prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Striukę įsigijo prieš tris- keturis mėnesius už 100 eurų ir vilkėjo kelias savaites. Kedus užsidėjęs buvo taip pat kelis kartus. Juos įsigijo prieš du mėnesius Anglijoje už 50 eurų. Sportinės kelnes pirko prieš pora mėnesių už 25 eurus Kaune, „Crop“ parduotuvėje. Minėti jam priklausantys daiktai buvo sutepti įvykio metu krauju, dėl ko jau neatrodys kaip nauji. Džemperis taip pat buvo suteptas krauju prie kaklo. Jį įsigijo prieš 3-4 mėnesius už 40 eurų Kaune, „Crop“ parduotuvėje. „NFL jersis“ sportinis viršus, kurį įsigijo maždaug prieš puse metų už 25 eurus Anglijoje. Dėl maikutės ir kitų civiliniame ieškinyje paminėtų daiktų civilinio ieškinio nereiškia, kadangi žala mažareikšmė. Paminėtus daiktus, kurių nėra pateikęs prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, išmetė dar būdamas ligoninėje, kadangi nenorėjo rodyti savo tėvams. Jie taip pat buvo sutepti V. B. krauju ir jų nešioti daugiau neketino. Drabužių įsigijimo kvitų pateikti negali, kadangi nėra išsaugojęs. Už dalį įsigytų daiktų yra atsiskaitęs banko kortele ir žalą patvirtinančius savo banko sąskaitos išrašus pateiks iki pirmo teismo posėdžio. Taip pat turtinę žalą patyrė dėl medikamentų, kurių dalį įsigijimo kvitų yra pateikęs elektroniniu paštu 45,83 eurų sumai. Dėl medicininių išrašų žalos nepatyrė, todėl civiliniame ieškinyje prašo juos ignoruoti. Taip pat tęsdamas gydymą išleistas iš ligoninės kreipėsi pas skirtingus medikus, vyko į policijos įstaigą dėl papildomos apklausos. Kadangi sveikata jo buvo prasta, važiavo taksi ir už tai sumokėjo 64,72 eurus. Taip pat turėjo įsigijęs bilietus Londoną už 56,82 eurus. Į Londoną turėjo išskristi (duomenys neskelbtini) ir grįžti į Kauną (duomenys neskelbtini), tačiau kelionė neįvyko, kadangi buvo sumuštas. Taigi bendrai jam padaryta žala turtinė šiuo metu yra 10 407,37 Eur. Civiliniame ieškinyje klaidingai apskaičiavo žalą. Turtinė žala gali dar padidėti, kadangi vis dar geria vaistus ir tęsia gydymą. Šiuo metu prašo pripažinti civiliniu ieškovu būtent dėl tokios jam padarytos turtinės žalos. Taip pat prašo pripažinti V. B. 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi šiuo žiauriu užpuolimu jam buvo sukelta grėsmė gyvybei bei negrįžtamas sveikatos ir kūno sužalojimas, skausminga ir ilga gydymosi trukmė. Kaip jausis po mėnesio ar metų nežino, gal dar blogiau ir paaiškės kiti sveikatos negalavimai-psichologinai sutrikimai ir kt. kuriu dar neįvertino. Jo nuomone, įvardinta suma už neturtinę žalą yra adekvati ir teisinga. Už tokio lygio žiaurų užpuolimą ir negrįžtamai sugadinta sveikatą ir išvaizdą, skausmingas operacijas ir kitus patirtus išgyvenimus, kaltininkas, šitas žiaurus žmogus, turėtų ne tik pilnai atlyginti žalą, bet ir sėsti į kalėjimą 5 metams. Tada, jo manymu, būtų teisinga bausmė ir atlygis. Šio užpuolimo pasekmės V. B. lydės visą gyvenimą, išbrauks iš socialinės veiklos, megzti pažintis, draugystes, daryti karjerą. V. B. yra baigęs biznio studijas Londone. Prie ikiteisminio tyrimo pateikė gautų diplomų nuorašus. Teismui pateiks originalus. Jis jau niekada nebus toks koks buvo prieš tai. Atstatyti šypseną nebus taip paprasta kaip atrodo. Per operaciją ir vielomis sukabintų žandikaulių procedūrą iškrypo kiti dantys, pasikeitė burnos forma, sunku kalbėti. Kad pilnai atkurti visus dantis ir šypseną, gali reikti ne vienos operacijos, kurių kaina gali siekti 10-20 tūkstančių eurų. Net ir pasidarius brangias operacijas, dantų implantai niekad neatstos savų dantų, nepripras prie pašalinio jausmo ir bendros estetikos. Turi omeny jog vis tiek matysis, kad priekiniai dantys yra netikri. Tą matys žmonės kalbantys su V. B., ir jis niekad nesijaus visavertis. Visada jausis kaip zombis. Kalba apie operacijas ir implantus, bet realiai čia nėra paprastas variantas, nes V. B. neturi tokios sumos pinigų, kad už tai susimokėtų. Nori pasakyt, kad jis greičiausiai visad liks zombis. Stiprūs smūgiai stipriai sužalojo jo veidą: daugybiniai nosies lūžiai, lūžęs skruostikaulis ir žandikaulis (kairės pusės), išmušti 5 priekiniai dantys, stipriai sutrenkta galva. Realiai galvojant, galėjo mirti, jei lūžęs šonkaulis butų pradūręs ne kairį plautį, bet šiek tiek aukščiau- širdį. Nesupranta kodėl jį sumušęs asmuo vis dar laisvėje, kai V. B. tuo metu ligoninėje. Už sugadintą jauno žmogaus gyvenimą ir sveikatą, 50 tūkstančių yra mažai. Nebando iš nieko pasipelnyti, tiesiog išreiškia savo poziciją. Jei galėtų rinktis, pats sumokėtų tiek, kad šis užpuolimas nebūtų įvykęs. Geriau mokėtų kažkam iki gyvenimo galo, bet nenorėtų to patirti ką patyrė. Ši suma neatspindi tai ką išgyveno ir kaip turės gyventi iki gyvenimo galo. Tai yra lašas jūroj palyginus su V. B. patirtu skausmu ir sugadintu gyvenimu. Jei paaiškėtų, kad K. J., draugas pas kurį ėjo, yra prisidėjęs prie šio užpuolimo, t. y. motyvavęs, paragindamas, paprašęs ar sumokėjęs už jo sumušimą, meluodamas tyrėjai apie užpuolimą, ar kitaip bandydamas pridengti užpuoliką T. - norėtų, kad jis tai pat butų laikomas įtariamuoju ir atlygintų V. B. padarytą žalą. Kol kas nežino koks jo vaidmuo šioje situacijoje, todėl kol kas laiko jį neutraliu, bet jo pozicija gali keistis kai susipažins su tyrimo medžiaga. Prašo išnagrinėti jo bylą ir priteisti kompensaciją, kuri, V. B. manymu, yra adekvati ir teisinga už jam padarytą žalą. Todėl prašo pripažinti civiliniu ieškovu 10 407,37 eurų turtinei ir 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. (t.1, b.l.110-112)

Liudytoja R. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodytu adresu apie dvi savaites. Kaimynus, gyvenančius tuo pačiu adresu bute Nr. (duomenys neskelbtini), pažįsta tik iš matymo. Vardų pavardžių jų nežino. 2022 m. kovo 22 d. vakare, galimai apie 19.22 val. buvo savo bute ir laukė atvykstančio draugo. Jo belaukiant išgirdo beldimą į duris. Pagalvojusi, kad yra beldžiama į jos buto duris, priėjusi jas pradarė. Laiptinėje, prie priešais esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), durų, pamatė stovintį apie 30 metų amžiaus vyriškį, su į viršų sušukuotais šviesiais plaukais, apie 1,8 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkintį geltonos spalvos lietpalčiu. Jį matė labai trumpai, todėl daugiau išskirtinių požymių nepastebėjo, tačiau mano, jei pamatytų tikrai atpažintų. Jei neklysta, jis turėjo įsivėręs auskarų galimai į ausis. Pamačiusi, kad vyriškis atėjo ne pas ją, ji uždarė savo buto duris. Su minėtu vyriškiu vienas kitam nieko nesakė. Uždariusi savo buto duris jų nerakino, todėl, kad laukė savo draugo. Netrukus tik uždarius jai duris, išgirdo laiptinėje agresyviai kalbančius vyrus. Kas ką tiksliai sakė nepamena, bet girdėjo gąsdinančius išsakytus žodžius „tu nelįsk“. Tuomet išgirdo triukšmą, t. y. bildesius, šūkavimus, iš ko suprato, kad vyksta muštynės. Jos buto duryse nėra akutės, todėl kas vyko laiptinėje nematė. Durų nepravėrė, kadangi jai buvo baisu. Triukšmas laiptinėje truko neilgai, gal apie 2 minutes. Tik nutilus triukšmui vėl išgirdo beldimą, tačiau jau į jos buto duris. Paklausė kas nutiko. Tuomet vyriškas balsas jos paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą teigdamas, kad jam dantis išmuštas. Durų neatidarė, todėl koks vyras stovėjo už jų nematė. Ji iš pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodyto savo mobilaus ryšio telefono numerio paskambino numeriu 112 ir pranešė apie konfliktą. Praėjus kiek laiko, galimai apie 5 minutėms, ji pradarė savo buto duris ir pamatė laiptinėje esantį kraują ant grindų, ant laiptų. Laiptinėje jokių asmenų nebuvo. Netrukus išgirdo laiptinėje kalbančius dvejus kaimynus iš (duomenys neskelbtini) buto. Jie valė kraują. Jai paklausus kas vyksta, vienas iš kaimynų, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, stambesnio kūno sudėjimo, putlesnio veido, trumpai kirptų juodų plaukų, apie 35-40 metų amžiaus, jai pasakė, kad nieko neįvyko, buvo atėjęs reketininkas. Tada jam atsakė „ok“ ir grįžo į butą. Šis vyriškis jai nepatiko nuo pat pradžių, kai atsikraustė į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis turi šunį ir keistai su šuniu elgiasi, t. y. palieka savo šunį be priežiūros prie laiptinės durų kieme ar laiptinėje. Minėtas vyriškis vilkėjo tik sportines tamsias kelnes, kūno viršus buvo be drabužių. Su šiuo vyriškiu anksčiau bendravo tik vieną kartą labai trumpai, todėl jo apibūdinti negalėtų. Bet iš pažiūros jis jai neatrodo malonus. Taip pat kraują laiptinėje valė dar vienas bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenantis kaimynas, kuris apie 35-40 metų amžiaus, smulkesnio kūno sudėjimo, apie 1,70 m ūgio, veide turintis įsivėręs auskarų (kuriose tiksliai vietose neįsidėmėjo), šviesių plaukų, kiek pamena susipynęs kasytę. Šis kaimynas yra labai draugiškas, malonus. Namo, kuriame gyvena, (duomenys neskelbtini) bute gyvena dar vienas vyriškis apie 20 metų amžiaus, tačiau jo 2022 m. kovo 22 d. ji nematė. 2022 m. kovo 22 d. sužalotų asmenų ji nematė, todėl nei kas buvo sumuštas ar dalyvavo muštynėse negali įvardinti (t.2, b. l. 43-44).

Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodytu adresu gyvena apie 12 metų. Minėtą butą nuomojasi. Jau apie metus gyvena kartu su kambarioku T. K.. V. B. pažįsta apie 10 metų. Su juo yra draugai, tačiau labai dažnai nesusitinka. Anksčiau jis gyveno užsienyje, todėl tuo metu susitikdavo kai tik grįždavo į Lietuvą. Paskutiniu laikotarpiu, apie puse metų, jis gyvena Lietuvoje, todėl susitinka maždaug kartą į mėnesį. Maždaug prieš pora metų yra jam paskolinęs darbo įrankį- elektrinę drėlę „Makita“. V. B. A. J. jos iki šiol nėra gražinęs. Jis iš V. B. maždaug prieš metus yra pasiskolinęs 50 eurų, kurių taip pat negražino. Kuomet susitinka, vienas kitam primena apie skolas. Jis V. B. 50 eurų negražina, kadangi jis negražina jam priklausančios drėlės. Yra V. B. pasakęs, kad skolą gražins, kai jis A. J. gražins drėlę. Dėl skolos V. B. kelis kartus yra atėjęs į jo darbovietę, kalbėjo dėl to telefonu. Maždaug prieš pora savaičių, jam su T. K. virtuvėje bute, pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodytu adresu- (duomenys neskelbtini), geriant arbatą, A. J. į mobilaus ryšio telefoną per „Messenger“ programėlę paskambino V. B. ir reikalavo jam gražinti 50 eurų. Jis kalbėdamas su V. B. įjungė garsiakalbį, kad T. K. girdėtų jų pokalbį. Norėjo, kad pokalbį girdėtų ir T., kadangi paskutiniu metu dėl esamų skolų su V. B. nelabai draugiškai vyksta bendravimas. V. B. A. J. rašinėja sms žinutes kaltindamas, kad yra vagis. Jis jam yra pasakę, kad 50 eurų gražins, kai V. B. jam gražins drėlę, tačiau drėlės negražina. Taigi pokalbio metu su V. B., įvyko žodinis konfliktas ir tarp jo su T. K., kurio metu buvo vartojami necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai abiejų atžvilgiu. Anksčiau T. K. su V. B. galėjo matyti vienas kitą bute, kuriame A. J. gyvena, kai V. B. pas jį ateidavo, tačiau jų niekas nesieja ir jie nebendraudavo. 2022 m. kovo 22 d. vakare, galimai apie 19 val., tikslesnio laiko nepamena, A. J. bute kerpant T. K. plaukus, išgirdo beldimą į duris. T. K. palikęs kambaryje, nuėjo atidaryti buto durų. Jas atidaręs, pamatė atėjusį V. B., su kuriuo pasisveikino. V. B. pasiūlęs A. J. „išlįsk“, pro praviras buto duris išėjus į laiptinę, V. B. viena ranka, kuria nepamena, sugriebė A. J. už drabužių krūtinės srityje ir paklausė „kada bus skola“. A. J. jam atsakė „kada bus drėlė“. V. B. balso tonas kito, darėsi grėsmingas ir jis A. J. kažką sakė, tačiau ką nepamena, gal „ką tu ką tu“. Tuomet A. J. atstūmė jį rankomis ir jis A. J. paleido. V. B. nesudavė nei vieno smūgio, jo stipriai nestūmė, jis nenugriuvo, o tiesiog atstūmė nuo savęs. Būtent tuo metu į laiptinę iš kambario atėjo T. K.. Tuo metu T. K. buvo pusnuogis, t. y. tik su tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis . Marškinėlių T. K. tuo metu nedėvėjo, kadangi A. J. jį kerpant buvo apsisiautęs paklodę, kurią išeidamas į laiptinę galimai paliko kambaryje. Tik T. K. išėjus į laiptinę, jis grįžo į butą, į savo kambarį. Tiesiog nenorėjo, kad laiptinėje butų daug žmonių ir galimai nenorėjo daugiau konfliktuoti su V. B., kadangi nemėgsta to daryti. V. B. tuo metu buvo supykęs dėl jam negražintų 50 eurų. Prasilenkdamas su T. K. tarpduryje ir einant link savo kambario girdėjo, kaip T. K. V. B. klausė ko jis vaikšto „čia“ ir trinasi. Ką atsakė V. B. negirdėjo, kadangi jau buvo savo kambaryje, kuriame grojo muzika. Praėjus kelioms minutėms A. J. išėjo iš kambario ir galvojo pažiūrės kas vyksta laiptinėje. Būtent tuo metu būdamas bute pamatė pro buto duris iš laiptinės ateinantį į butą T. K., o už jo nugaros prie buto durų stovintį V. B.. V. B. veidas buvo kruvinas. Taip pat V. B. tuo metu vilkėta geltonos spalvos striukė buvo kruvina. Daugiau ant V. B. kūno kitų sužalojimų nematė ir jis nesakė, kad jam ką nors skauda. Pamatęs V. B. kruviną, su T. K. pasiūlė užeiti ir nusiprausti, ką V. B. ir padarė. Nusiprausęs V. B. išėjo iš buto. Matė, kad jis po sužalojimo vaikščiojo po laiptinę, beldėsi į kaimynų butų duris, bet vėliau išėjo. Grįžęs iš laiptinės T. K. taip pat ėjo į vonią ir prausėsi veidą, tačiau sužalojimo žymių ant jo nematė ir jis nesiskundė, kad ką nors skaudėtų. Jau po įvykio išėjęs į laiptinę A. J. pamatė, kad joje yra daug kraujo. Kraują jis išvalė. Laiptinę valė per visas laiptų pakopas iki pirmo aukšto, praktiškai iki pašto dėžučių, nes kaip mano V. B. stipriai kraujavo sumuštas veidas. Valydamas kraują laiptinėje nieko , t. y. jokių daiktų nerado. O ką jis galėjo rasti? Jam valant ar jau išvalius kraują laiptinėje, tiksliai nepamena, iš kaimyninio buto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažiūrėjusi pradariusi buto duris kaimynė. Su ja jie nebendravo, kadangi greitai pradariusi duris jas uždarė. Daugiau kaimynų laiptinėje nematė. V. B. išėjus ir jam išvalius kraują laiptinėje, su T. K. išėjo į lauką parūkyti. Parūkę ir grįždami link namo pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Taip pat pamatė V. B. stovintį laiptinėje su anksčiau tame pačiame bute kaip ir jis gyvenusio V. P. pažįstamu P. Ž.. Ar jis matė ir girdėjo konfliktą tarp V. B. ir T. K. abejoja. Paties konflikto eigos tarp V. B. ir T. K. A. J. nematė, todėl kaip viskas vyko negali pasakyti. Jam dar būnant laiptinėje nematė, kad vienas su kitu būtų bent apsistumdę. Konfliktas vyko trumpai. Kuris pirmas ir dėl kokios priežasties sudavė smūgius ar smūgį nežino. T. K. nieko apie konfliktą nepasakojo. O ką čia pasakoti, viskas ir taip matėsi, t. y. kad V. B. veidas buvo kruvinas ir tikrai pastebėjo, kad nėra vieno danties. Ar anksčiau V. B. su visais dantimis buvo negali atsakyti, tačiau nepastebėjo, kad jų trūksta. T. K. jam tik apie konfliktą yra užsiminęs, kad pirmas „šoko“ V. B.. Taigi akivaizdu, kad V. B. buvo sumuštas T. K.. Daugiau nieko negali pasakyti, kadangi nematė. Tik V. B. atėjus 2022-03-22 apie 19 val. nepastebėjo, kad jis būtų sužalotas ar prastai jaustųsi, tačiau jis jam pasirodė apsvaigęs nuo alkoholio. Tai sprendžia iš jo sulėtėjusios kalbos, kadangi blaivas jis kalba greičiau. Taip pat neapsvaigęs nuo alkoholio V. B. elgiasi ramiai ir agresyvus niekada nebūna. Jis tik žinutes gali rašyti visokias gąsdinančias, tačiau elgiasi ramiai. Dokumentuose jo vardas pavardė yra A. J., tačiau draugai ir pažįstami visą gyvenimą vadina K. J., kadangi jam nepatiko vardas A. (t.2, b.l.49-51).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (t.1, b. l. 32-33).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo B. M. tarnybiniu pranešimu nustatom, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09900-22 , įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų nebuvo (t.1, b. l. 62).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti BODY kameros Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros protokolu apžiūrėti BODY kameros Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti vaizdo įrašai. Įjungus failą pavadinimu (duomenys neskelbtini) matyti įrašo apačioje kairėje pusėje užrašas 'KNS_619010 2022/03/22 19:34:41“. Vaizdo įraše matyti nukentėjęs V. B., kuris paaiškina policijos pareigūnams, kad atėjo pas draugą, paskambino, „jie išėjo“ ir V. B. nespėjo net žodžio pratarti. Policijos pareigūnams rodo prasižiojęs kas pasidarė bei paklaustas ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, nurodo, kad būtų kviečiama. Vaizdo įraše V. B. parodo buto, prie kurio buvo sužalotas, duris. Taip pat vaizdo įraše policijos pareigūnas bendrauja su mergina prisistačiusia R. L., kuri pamini muštynes, kad matė atėjusį vyrą geltona striuke. Kas mušėsi mergina nematė, tik matė, kad buvo kraujai ir kad juos išvalė greitai.

Įjungus failą pavadinimu (duomenys neskelbtini) įrašo apačioje kairėje pusėje yra užrašas 'KNS_619010 2022/03/22 19:39:43. Vaizdo įraše užfiksuota kaip V. B. laiptinėje parodo vyriškį su tamsios spalvos kepure ant galvos, kurios priekyje matyti šviesios spalvos užrašas, į kurį rodo sakydamas „va šitas iššlavė viską“. Vėliau vaizdo įraše fiksuojama kaip visi laiptinėje esantys asmenys išeina į lauką. Prie stovinčio policijos pareigūnų automobilio laikino sulaikymo kameros eina vyriškis su gobtuvu.

Įjungus failą pavadinimu (duomenys neskelbtini) matome įrašo apačioje kairėje pusėje užrašą 'KNS_619010 2022/03/22 19:44:41“. Vaizdo įraše užfiksuotas vyriškis, kuris įsodinamas į policijos pareigūnų automobilio laikino sulaikymo kameros, prisistato T. K.. Greta stovintys policijos pareigūnai nurodo, kad „šitas“ mušė (t.1, b.l.46-48).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad prisijungus prie Policijos registruojamų įvykių registro ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) į kompaktinį diską įrašomas pokalbis (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu užfiksuota kaip mergina prisistačiusi R. L. pranešė, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), kadangi laiptinėje sumušė kaimyną iš aštunto buto, minėjo, kad išmušė dantį (t.1, b. l. 54-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto D. T. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad daugybiniai viršutinio žandikaulio, nosies kaulų lūžimai, kairio VI šonkaulio lūžimas su oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje V. B. padarytas kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 22 d.. Kadangi V. B. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų, todėl sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrukdymas (t.1, b.l.144-147).

Specialistas D. T., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad patvirtina išvadą duotą 2022 m. balandžio 4 d. Papildomai paaiškino, kad vienas smūgis gali sulaužyti ir nosį ir žandikaulį. Nagrinėjamu atveju šonkaulio lūžimas įvyko vieno smūgio pasėkoje. Šiuo atveju kiekvienas sužalojimas būtų vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti nukentėjusiojo V. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti baltos spalvos sportiniai batai, šviesiai pilkos spalvos sportinės kelnės, geltonos spalvos striukė. Apžiūros metu ant pateiktų daiktų rasto rudos spalvos dėmės.(t.1, b.l.151-155)

Įrodymų vertinimas

 

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo V. B.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad  konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai V. B. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l.144-147).

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Civilinis ieškinys

 

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė V. B. pareiškė 10 500 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 50 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 124-127). Atkreiptinas dėmesys, kad vėliau baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimo metu nukentėjusysis teikė dokumentus neva susijusius su civiliniu ieškiniu, tačiau jie neatitiko civilinio ieškinio reikalavimų, todėl teismo nevertintini.

 Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas dalinai. Nukentėjusysis nurodė, kad jam bus reikalingi dantų implantai ir pats nenurodė konkrečiai padarytos žalos dydžio. Teismas sutinka su tuo faktu, kad buvo išmušti dantys, tačiau jų gydymas ir realiai patirta žala nepagrįsta, o remiantis vidutinėmis rinkos kainomis tai kainuotų 4000-5000 Eur. Ieškinyje nenurodyti ir visi drabužiai bei tai ar jie nepataisomai sugadinti, nepagrįsta jų vertė, nenurodytas jų nusidėvėjimas. Nukentėjęs ir civilinis ieškovas nedetalizavo kokia transporto priemone naudojosi, kiek kartų, kokį kilometražą, ar kelionės buvo būtinos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes civilinis ieškinys dėl turtinės žalos mažintinas. 

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. T. K. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 799,06 eurų už nukentėjusiojo V. B. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 799,06 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo T. K..

 

Nesunkus V. D. sveikatos sutrikdymas

 

Kaltinamasis T. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ kazino, lošė ir nusprendė užeiti į ,, (duomenys neskelbtini)“. Užėjus V. D. pradėjo rėkti ant jo necenzūriniais žodžiais. Jis iš piktumo stumtelėjo lėkštutę pinigams dėti, nukentėjusioji sėdėjo už stalo ir lėkštutė pataikė jai į nosį. Iš pykčio lėkštutę stumtelėjo. Nukentėjusioji šaukė, kad jis išeitų, nes jis ,, (duomenys neskelbtini)“ įtrauktas į nepageidaujamų sąrašą. V. buvo sužalota jo pastumta lėkštute, matė jos sužalojimus. Po to ji pradėjo lakstyti kruvina, jis ją ramino, sakė eiti po šaltu vandeniu. Įvykio metu buvo išgėręs. Girtumas tokiam elgesiui įtakos turėjo, neigiamai vertina savo veiksmus. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta visiškai, neturtinės žalos -1/2.

Nukentėjusioji V. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. nuo 10:00 val. pradėjo darbą „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte, adresu (duomenys neskelbtini), lažybų tarpininkės pareigose. Apie 23:20 val. į punktą atėjo akivaizdžiai neblaivus T. K. gimęs (duomenys neskelbtini), kuris yra įtrauktas į nepageidaujamų klientų registrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktuose/lošimo aparatų salonuose, esančiuose Kauno mieste. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiks 2022 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, kuriame ir nurodyta, kad T. K. įtrauktas į minėtą sąrašą. Į minėtą sąrašą T. K. įtrauktas dėl to, kad jei neklysta 2022 metais, minėtas asmuo sudaužė lošimo aparatą lažybų/lošimo aparatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini). Įėjęs asmuo iš karto nuėjo prie lošimo automatų. Kadangi asmenį ji atpažino, nes dažnai jis lankydavosi „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur visada tikrinami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, jam pasakė, jog čia jis yra nepageidaujamas ir paprašė išeiti, tačiau jis nepakluso ir pradėjo V. D. įžeidinėti. Kad minėtas pilietis išeitų, prašė ramiu tonu, konflikto neprovokavo. Taip pat jam minėjo, kad yra raštas, kuriame nurodyta, kad T. K. negali lankytis „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte. Dėl to jis labai supyko. Jai sėdint darbo vietoje už stiklinės pertvaros ant kėdės, T. K. priėjo prie pertvaros, tačiau būdamas priešingoje jos pusėje, vartodamas necenzūrinius žodžius ir įžeidinėdamas sakydamas „suka“, „padla“, staigiu stipriu rankos mostu stūmė po stikline pertvara ant stalviršio padėtą stiklinę lėkštutę, kuri krisdama dėl stipraus rankos mosto į ją, pataikė jai į nosį, taip ją sužalodama. Taip pat ant minėto stalviršio stovėjo kasos aparato dalis, kurią taip pat tuo pačiu vienu mostu T. K. numetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkto inventoriaus T. K. nesugadino, tačiau dėl smūgio lėkštute V. D. stipriai suskaudo nosį, bėgo kraujas. Lankėsi dėl sužalojimo pas medikus, kurie nustatė, kad dėl patirto smūgio lūžo nosies nugarėlė. Šiuo metu matosi palei akis kraujosruvos, nosis ištinusi ir vis dar ją skauda. Nieko nelaukdama ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei pranešė apie įvykį. Įvykio metu lažybų punkto patalpose buvome tik dviese, pašalinių žmonių nebuvo, liudytojų dėl šio įvykio nėra. Atvykę medicinos darbuotojai užklijavo žaizdą buvusią ant nosies bei paaiškino, jog pavojaus gyvybei bei lūžių nėra. Nori paminėti, jog po įvykio buvusias jos kraujo dėmes nuo lėkštutės ji nuvalė, tačiau liko kraujo dėmių ant grindų pakeliui nuo darbo vietos iki kriauklės. Įvykio vietoje rastos kraujo dėmės, kai atvyko policijos pareigūnai, yra jos. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. T. K. pamatęs, kad jai iš nosies bėga kraujas, jis jos atsiprašė, liepė kviesti policijos pareigūnus ir sakė, kad niekur neišeis, tačiau neužilgo jis lažybų punkto išėjo. T. K. 2022 m. balandžio 30 d. buvo akivaizdžiai apsvaigęs galimai nuo alkoholio. Tai suprato iš nerišlios jo kalbos, kadangi kalbant pynėsi liežuvis. Eidamas jis šiek tiek svyravo į šonus. Mano T. K. V. D. sužalojo tyčia. Ji konflikto neprovokavo (t.2, b.l.107-108).

Papildomos apklausos metu V. D. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, pasilieka prie jų ir juos tvirtina. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Jį reiškia 10 000 eurų sumai dėl jai padaryti sveikatos sutrikdymo ir prašo pripažinti civiline ieškove. Sveikatos sutrukdymą padarė T. K., kuris 2022 m. balandžio 29 d. apie 23:25 apsilankė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ( V. D. darbo vietoje, darbo metu), neparodęs dokumento iškart nuėjo link lošimo aparatų. Paprašius asmenį pasišalinti iš punkto ir paaiškinus, kad jis yra nepageidaujamas klientas, asmuo jos pradėjo klausinėti nuo kada ir kodėl. Atsakė, kad dėl jo netinkamo, viešą tvarką pažeidžiančio ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kaip įmonės taisyklių neatitinkančio, chuliganiško elgesio, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ punkte (adresas: (duomenys neskelbtini)) daužo lošimų aparatus, daro kitus neleistinus veiksmus. Papildomai jam atspausdino ir įteikė lapą dėl nurodymo, kad jis yra nepageidaujamas asmuo. Po šių jos žodžių ir paaiškinimo asmuo, apie 23:30 val., priėjo prie kasos, pradėjo garsiai įžeidinėti mane necenzūriniais žodžiais ir tyčia, iš jėgos, norėdamas jai suduoti, pastūmė stiklinę pinigų surinkimo lėkštelę, kuri trenkėsi tiesiai V. D. į nosį, ko pasėkoje, jai buvo prakirsta nosies srities oda ir pradėjo stipriai bėgti kraujas (kraujavimas prasidėjo išorėje ir viduje), o ji pajautė didelį skausmą. Dėl šio įvykio nebegalėjo tęsti darbo. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir papildomai apie jos sveikatos būklę ir darbo vietoje įvykusį incidentą pranešė regiono vadybininkei. Visą laiką kol laukė atvykstant pagalbos, asmuo jai kėlė nerimą ir baimę. Atvykus pareigūnams, G4S apsaugos darbuotojams ir medikams, minėtas asmuo buvo sulaikytas, o jai buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. Dėl įvykio parašė pareiškimą. Įvykio vietoje atvykę policijos pareigūnai nufotografavo įvykio vietą ir paėmė minėtą lėkštutę kaip įrodymą. Dėl šio įvykio, nebegalėjo dirbti, todėl ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ uždarė savo lošimų punktą. Sekančią dieną, nebegalėdama kęsti skausmo, nuvyko į ligoninę esančią (duomenys neskelbtini), kur jai buvo padaryta nosies rentgeno nuotrauka ir buvo nustatytas nosies nugarėlės lūžis. Nedarbingumas išduotas nuo 2022 m. gegužės mėn. 03 dienos iki gegužės mėn. 13 dienos ir bus tęsiamas ilgiau. Dėl šio įvykio laikinai, bet ilgiau, nei 10-čiai dienų, prarado bendrą darbingumą, jaučia fizinį skausmą, kankina nerimas ir įtampa; dėl įvykio negalėjo išeiti iš namų, kadangi po abejomis akimis, aplink nosį turėjo dideles, gerai matomas kraujosruvas; itin pastebimoje veido srityje turi nepataisomą subjaurojimą – kirstinę žaizdą ant nosies odos-, kurį galės atstatyti tik su plastinės chirurgijos pagalba. Dėl turtinės žalos šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia, kadangi negali apskaičiuoti padarytos žalos, kadangi vizitas pas Otorinolaringologą (LOR gydytoją), kurio metu galimai bus paskirtas tolimesnis gydymas, numatytas tik gegužės 18 dieną (t.2, b.l.111-112).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, ketvirtame automobilių stovėjimo aikštelės aukšte pro stiklines įėjimo į prekybos centrą duris pažymėtas (duomenys neskelbtini) įeinama į prekybos centro koridorių. Paėjus koridoriumi tiesiai, dešinėje pusėje pro stiklines raudonos spalvos stumdomas duris, ant kurių yra užrašas (duomenys neskelbtini), patenkama į lažybų punktą. Užėjus pro minėtas duris į vidų, priešais matyti balta spalva apšviestas prekystalis už kurio stiklinės sienelės matosi šaldytuvai, lentynos, kuriuose sudėti tyrimui reikšmės neturintys objektai. Priėjus prie prekystalio, ant jo raudonos spalvos stalviršio matyti padėtas raudonos spalvos rašiklis, o greta jo, dešinėje - stiklinė lėkštutė skirta pinigams ant kurios matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Pasisukus į dešinę- matyti patalpa, kurios dešinėje pusėje prie sienos yra tyrimui reikšmės neturintys daiktais. Minėtos patalpos gale matyti stiklinė sieną su ant jos kabančiu televizoriumi. Pasisukus į kairę ir paėjus dešiniau matyti praviros juodos spalvos durys. Užėjus pro minėtas duris ant pilkos spalvos grindų matyti raudonos spalvos galimai kraujo dėmės, kurių pavyzdys paimtas ant sterilaus vatos tampono ir supakuotas į voką Nr. 1. Paėjus dešiniau patenkama į virtuvėlės patalpą, kur ant pilkos spalvos grindų matyti raudonos spalvos galimai kraujo dėmes. Minėtos virtuvėlės gale matyti spintelė kurioje yra įrengta kriauklė. Priėjus prie minėtos kriauklės, ant stalviršio, matyti raudonos spalvos galimai kraujo dėmė. Kriauklėje taip pat matyti raudonos spalvos galimai kraujo dėmės, kurių pavyzdys paimtas ant sterilaus vatos tampono ir supakuotas į voką Nr. 2. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ir objektų nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebima stebėjimo kameromis (t.2, b.l.54-63).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti BODY kameros Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti vaizdo įrašai. Įjungus vaizdo įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo kairėje pusėje apačioje matome užrašą KNS_60BFF4 2022/04/29 23:44:38. Fiksuojama kaip automobilis privažiuoja prie pastato, ant kurio matyti užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Į pastatą įeinama pro įėjimą pažymėta (duomenys neskelbtini). Einama prekybos centro koridoriumi ir priėjus dešinėje pusėje stiklinę sieną ant kurios matyti užrašas "(duomenys neskelbtini)" įeinama pro duris į vidų. Priešais už stiklinės pertvaros, už kurios matyti įjungti televizorių ekranai, stovi mergina surištais tamsios spalvos plaukais, vilkinti rusvos spalvos megztuku, pro kurį matyti juodos spalvos drabužis (mergina Nr.1). Policijos pareigūnas pasisveikina ir paklausia „kur tas? Kur jis?‘. Netrukus vaizdo įraše matyti šviesios spalvos surištais į uodegą plaukais mergina (mergina Nr.2), vilkinti juodos spalvos švarkeliu bei po juo margais juodos spalvos su gėlėmis marškiniais, kuri eina link išėjimo durų ir sako „ jis dabar (duomenys neskelbtini)“ su klientais. Einant per koridorių į kitą patalpą, policijos pareigūnas paklausia "turės pretenzijų?". Mergina Nr. 2 atsako "mergaitė tikrai turės. Pilnas baras kraujo". Įėjus į lošimų aparatų salę, mergina Nr. 2 parodo ranka į asmenį ir pasako, kad tas su kepure. Prie policijos pareigūnų prieina vyras ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, vilkintis tamsios spalvos striuke, po kuria šviesios spalvos drabužis. (foto Nr.1). Policijos pareigūnas jo paklausia "ką čia sugalvojai? Kam čia trenkei jai?". Vyras su juodos spalvos kepure, žinomas kaip T. K. sako "aš. Tokia situacija. Aš tą lėkštutę. Labai gailiuosi." Policijos pareigūnas paklausia ar labai T. K. gailisi. Jis atsako, kad labai. Taip pat policijos pareigūnas klausia ar turi T. K. asmens dokumentą su savimi. Policijos pareigūnas su T. K. išeina iš prekybos centro. Eidamas T. K. pasakoja, kad "aš nenorėjau. Mes susiginčinom". Policijos pareigūnas pagiria jį, kad šaunuolis, kad nepabėgo. Toliau eidamas link tarnybinio automobilio T. K. aiškina, kad jis stovi, jam taip nemalonu, sako V., jis ją žino. Pavartoja necenzūrinius žodžius. Policijos pareigūnas pasako, kad bus patikrinti jo duomenys, blaivumas. Paprašo T. K. sėsti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, paklausia ar T. K. neturi bėdų su policija. T. K. nurodo, kad neturi ir pasakoja, kad jinai sakė eik eik eik, o jis norėjo padėti, mato kraujuoja. Nurodo sakydamas „aš tą lėkštę stumtelėjau ir jai tiesiai į nosį. Mes biški apsikoliojom“. Policijos pareigūnė paklausia ar tą lėkštę tyčia stūmė. T. K. nurodo „nu tai iš nervų stumtelėjau, ir jai ta lėkštė blet į nosį“. Uždaromos laikino sulaikymo patalpos durys. Policijos pareigūnė grįžta atgal į prekybos centrą, o policijos pareigūnas nurodo, kad patikrins sulaikyto T. K. blaivumą. Atidaręs tarnybinio automobilio šonines dešinės pusės dureles policijos pareigūnas pasako „nu ir sugalvojai tu čia“. Girdisi iš toli kaip T. K. sako „ ..ta mergaitė..“ bet daugiau nieko nesigirdi.

Įjungus vaizdo įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini), įrašo kairėje pusėje apačioje matome užrašą KNS_60BFF4 2022/04/30 00:06:09. Fiksuojama kaip policijos pareigūnė paklausia merginos Nr.1, „tada kai tau įkirto, ką tada darė, kur jisai ėjo?‘. Mergina Nr. 1, pasakoja, kad ‚pamatęs, kad bėga kraujas, negaliu sustabdyti, jisai atsiprašinėjo, sakė labai gailisi, bet man buvo nusispjaut“. Tuomet policijos pareigūnė sako „ir pasišalino, nuėjo ten toliau“. Mergina Nr.1 sako „ne, gan ilgai čia stovėjo, bet išėjo vėliau į „(duomenys neskelbtini)“, bet sakė vis tiek lauks policijos“. Policijos pareigūnei paklausus ar dar kas nors matė, ar yra kameros, mergina Nr. 1 nurodo, kad patalpa yra filmuojama. Policijos pareigūnė patvirtina, kad įvykis bus nufilmuotas bei paprašo merginos Nr.1 informuoti vadovybę, kad būtų išsaugotas vaizdo įrašas. Daugiau apžiūrėjus vaizdo įrašą reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui negauta (t.2, b. l. 65-67).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas elektroniniu paštu. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo viršuje dešinėje pusėje matoma datą ir laiką, t. y. 2022 m. balandžio 29 d. 23:34:02. Vaizdo įrašo apačioje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše fiksuojama patalpa, kurios priekyje žiūrint iš kairės pusės į dešinę matyti stalas trijų vietų su dvejais kompiuteriais ir dvejomis kėdėmis priešais juos. Trečioje vietoje stovi baltos spalvos butelis. Dešiniau matyti durys. Dešinėje pusėje patalpa su lošimo aparatais. Arčiau vaizdo kameros, matyti darbo vieta atitverta stikline pertvara, kurioje sėdi mergina vilkinti rusvos spalvos megztuku, juodos spalvos drabužiu po juo, surištais rusvos spalvos plaukais. Mergina kairėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną ir žiūri į jį. 23:34:15 mergina atsistoja nuo kėdės ir nueina kur vaizdo kamera jos nefiksuoja. Girdisi trinktelėjimai. 23:34:31 pro duris įeina vyras su juodos spalvos kepure ant galvos, vilkintis baltos spalvos bliuzonu bei ant jo viršaus pilkos spalvos prasegtu švarku. Taip pat vilki mėlynos spalvos kelnėmis, avi rudos spalvos batais su baltu padu. Vyras nueina į patalpą, kurioje matyti lošimo aparatai. Prieina prie vieno iš jų ir stovi. 23:35:09 kairėje pusėje matyti ta pati mergina, kuri stovi prie stiklinės pertvaros ir sako: ei klausyk.

Vyras atsako: ką.

Mergina sako: eik, sakau. Žinau, kad tu čia negali būt.

Vyras sako: kas tau sakė.

Mergina sako: turiu raštą.

Vyras sako: parodyk man tą raštą.

Mergina sako: tu jau matei.

Toliau vyksta pokalbis dėl rašto, kurio vyras teigia, kad nematė. Mergina jį kviečia, kad ateitų ir parodys raštą. Vyras neateina prie merginos. Mergina jam sako, kad jis net dokumento neparodė. Vyras sutinka jį parodyti, bet mergina sako, kad nereikia ir vyras čia negali būti. Pokalbio metu mergina padeda po stikline pertvara baltą popieriaus lapą. Netrukus klausia vyro ar ne jis sudaužė aparatą. Vyras linktelna galvą. Tuomet mergina sako „nu tai ir viso gero tada.“ Vyras supyksta ir eina link stiklinės pertvaros link merginos vartodamas necenzūrinius žodžius sako:

„kas tu čia tokia“. Toliau greitai kalba, tačiau ką neaišku. Akivaizdžiai vyras supykęs. Jis pavadina merginą šiukšle. Ji tuo metu sėdi ant kėdės kitoje stiklinės pertvaros pusėje nei stovi vyras. 23:37:03 vyras staigiu dešinės rankos mostu stumia po stikline pertvara ant stalviršio padėtą lėkštutę, kuri krenta į merginos pusę. Taip pat nustumia ir greta jos esamus daiktus, kurie nukrenta ant stalviršio arčiau merginos. Mergina staiga susiima kaire ranka už veido, dešine ranka patvarko kompiuterį priešais save. Nuo kelių nuima stiklinę lėkštutę ir padeda ją ant stalviršio. Vyras tuo metu eina link lošimo aparatų. Mergina vėl susiima ranka už veido. Tuomet prieina prie stiklinės pertvaros vyras ir atsiprašo merginos sakydamas : „atsiprašau, nenorėjau, sory, labai atsiprašau“. Mergina atsistoja nuo kėdės ir nueina kur vaizdo kamera jos nefiksuoja. Vyras tuomet sako: „blet blet, to tikrai nenorėjau, V.. Būk gerutė, mergaite, būk gerutė. Gerai, kviesk policiją, viskas tvarkoj. Aš viską apsiimu. Viską. Aš kaltas. Sory aš labai atsiprašau. Kas padaryta, tas padaryta“. Tuomet girdisi verkiančios merginos balsas. Ką ji sako neaišku. Girdisi, kaip mergina verkdama sako „žiauriai daug kraujo“. Vyras stovi pasirėmęs prie stalviršio ir sako „V., kišk po šaltu vandeniu“ ir toliau stovi pasirėmęs. Girdisi verkiančios merginos balsas. Ji kalba. Viską ką sako sunku suprasti, tačiau mini nubrozdinimą, mėlynę. Sako, kad „jis čia nepageidaujamas yra“. Tuomet vėl vyras sako „V. aš nenorėjau. Nebėk. Taigi aš niekur nebėgu, V.“. Apžiūrint vaizdo įrašą girdisi verkianti mergina ir retkarčiais matosi jos galva arčiau vaizdo kameros. 23:40:14 vyras išeina iš patalpos pro duris, pro kurias atėjo. Mergina verkdama kalba, kad iškvietė policiją, kad jis metė tą, kur pinigus deda. Vaizdo įrašo trukmė 6.29 min. (t.2, b.l.80-81)

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad V. D. pateiktą stiklinę lėkštutę , kuri įpakuota rusvos spalvos popieriniame pakete su BAR kodu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad lėkštutės centre matyti spalvotas-raudonos, mėlynos, baltos spalvos užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Virš šio užrašo yra trys apskritimai- ženklai, po kuriais žiūrint iš kairės pusės į dešinę matyti užrašai „SPORTAS“, „KAZINO“, „KAZINO GYVAI“. Žemiau užrašo „(duomenys neskelbtini)“ yra keturi apskritimai- ženklai, po kuriais matyti užrašai „GYVAI“, „LENKTYNĖS“, „LAŽYBŲ ŽAIDIMAI“, „E-SPORTAS“. Tiek lėkštutės viršuje, tiek apačioje ties kraštais matyti arčiau krašto mėlynos spalvos, arčiau centro prie pat mėlynos spalvos -raudonos spalvos juostos. Lėkštutė yra naudota. Stikle matyti įvairūs nežymūs įbrėžimai. Apžiūrint lėkštutę apvertus, matyti prie jos dugno įspaustas baltos spalvos, purvinas minkštas dugnas. Apžiūrint lėkštutę dėmių panašių į kraują vizualiai nematyti (t 2, b. l. 128-129).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiosios patrulės E. D. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2022 m. balandžio 29 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. V. apie 23.41 val. iš Kauno apskrities Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ ką tik klientas pranešėjai trenkė į veidą, galimai sulaužė nosį, kraujuoja.

Atvykus nurodytu adresu pasitiko V. D., kuri nurodė, kad į jos darbovietę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, įėjo nepageidaujamas asmuo- T. K.. Pranešėja nurodė vyrui, kad jis yra nepageidaujamas ir kad pasišalintų iš patalpų. T. K. nurodė, kad nepasišalins, ko pasekoje asmenys pradėjo konfliktuoti. T. K. vartojo necenzūrinius žodžius, keikė ir įžeidinėjo pranešėją. V. D. žodinio konflikto metu sėdėjo ant kėdės prie stalo, kai T. K. staiga ranka pastūmė ant stalo buvusią stiklinę lėkštę, skirtą gryniesiems pinigams, ko pasekoje ši krisdama pataikė pranešėjai į veido sritį ir sužalojo. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ir apžiūrėję V. D. nurodė, kad jai yra sumušta veido sritis, prakirsta nosis. V. D. nurodė, kad dėl T. K. veiksmų juto stiprų fizinį skausmą. Konflikto vietoje ant grindų, stalo, stiklinės lėkštės buvo matomos kraujo dėmės. Ant moters veido buvo matomos kraujo žymės, sužalota nosis.

T. K. nurodė, kad tarp jo ir V. D. įvyko žodinis konfliktas, ko pasekoje jis dėl didelio pykčio pastūmė ant stalo, kuris skyrė asmenis, buvusią sunkią stiklinę lėkštę, kuri krisdama sužalojo V. D.. T. K. nurodė, kad sužaloti moters nenorėjo, gailisi (t.2, b.l.72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės S. B. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. D. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinės žaizdelės nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio V. D. sveikata sutriks daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu paveikus nosį vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 29 d. Sužalojimai griuvimui nebūdingi ir galėjo būti padaryti smūgio metu (t.2, b.l.145-146).

 

Įrodymų vertinimas

 

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo V. D.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai V. D. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai griuvimui nebūdingi ir galėjo būti padaryti smūgio metu. (t.2, b.l.145-146)

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

 

Civilinis ieškinys

 

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė V. D. pareiškė 3076,00  Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 10 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

 Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, kaltinamasis jį pripažįsta, todėl pilnai priteistinas iš kalto asmens.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. T. K. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl to būtų patyrusi stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji patyrė 3666,30 Eur išlaidų advokato G. N. teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusios teisė reikalauti šių advokato išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo yra teisėta ir pagrįsta. Advokatas ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl patirtos išlaidos pilnai priteistinos iš kalto asmens.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Nukentėjusiajai V. D. dėl kaltų T. K. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. V. D. 2022 m. balandžio 29 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu. Jai priskaičiuota ir išmokėta 822,95 Eur  išmoka už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį. V. D. dėl minėto draudiminio įvykio buvo pratęstas laikinas nedarbingumas nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. sausio 31 d. ir išmokėta išmoka 1444,68 Eur, taip pat laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. išduotas laikinas nedarbingumas ir išmokėta 107, 07 ligos pašalpa, viso išmokėta 2374,64 Eur ligos pašalpa, kuri regreso tvarka priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (6.280 str. 1 d.). Pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 124,63 eurų už nukentėjusios V. D. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusios gydymą viso patyrė 124,63 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo T. K..

 

Bausmės skyrimo motyvai

 

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. T. K. padarė du nesunkius tyčinius  nusikaltimus (LR BK 11 str.). Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnyje yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

T. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, veikos baigtos. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (2 t., b. l.165-172), nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą (5 t. b.l.45-51), T. K. registruotas (duomenys neskelbtini) (2 t, b.l.184-186), konsultuotas /gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.189). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę.

        Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

        Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai - baltos spalvos sportiniai batai, šviesiai pilkos spalvos sportinės kelnės, geltonos spalvos striukė priduoti saugojimui į Kauno AVPK Kauno m. Nemuno PK daiktų saugyklą – grąžintini V. B.. Raudonos spalvos galimai kraujo dėmių pavyzdys ant sterilaus vatos tampono, kuris įpakuotas popieriniame voke Nr.1 ((duomenys neskelbtini)), nuo kriauklės paimtas raudonos spalvos galimai kraujo dėmių pavyzdys ant sterilaus vatos tampono, kuris įpakuotas popieriniame voke Nr.2 (duomenys neskelbtini), stiklinė lėkštutė skirta pinigams, kuri įpakuota rusvos spalvos popieriniame pakete Nr.1 (duomenys neskelbtini), priduoti saugojimui į Kauno AVPK Kauno m. Nemuno PK daiktų saugyklą – sunaikintini.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

          

 n u s p r e n d ž i a :

 

T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus V. B. sveikatos sutrikdymas)  ir nubausti jį 1 (vieneriems) metam 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo. 

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus V. D. sveikatos sutrikdymas) ir nubausti jį 1 (vieneriems) metam 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis dalinio sudėjimo būdu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo ir 60 MGL (tris tūkstančius eurų) baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal 2023 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį. Įpareigoti T. K.:

1) bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), 5 100 Eur (penkis tūkstančius šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), 3 076 (tris tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus) turtinei žalai atlyginti, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, 3 666,30 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 30 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

 Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 119,52 Eur (šimtą devyniolika eurų ir 52 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, įstaigos kodas 188677437, buveinės adresas A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, naudai 2374,64 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 64 ct) žalos atlyginimui regreso tvarka už išmokėtą ligos pašalpą.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti T. K. kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.        

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – baltos spalvos sportinius batus, šviesiai pilkos spalvos sportines kelnes, geltonos spalvos striukę priduotus saugojimui į Kauno AVPK Kauno m. Nemuno PK daiktų saugyklą – grąžinti V. B.. Raudonos spalvos galimai kraujo dėmių pavyzdį ant sterilaus vatos tampono, kuris įpakuotas popieriniame voke Nr.1 (duomenys neskelbtini), nuo kriauklės paimtas raudonos spalvos galimai kraujo dėmių pavyzdį ant sterilaus vatos tampono, kuris įpakuotas popieriniame voke Nr.2 (duomenys neskelbtini), stiklinę lėkštutę skirtą pinigams, kuri įpakuota rusvos spalvos popieriniame pakete Nr.1 (duomenys neskelbtini), priduotus saugojimui į Kauno AVPK Kauno m. Nemuno PK daiktų saugyklą – sunaikinti.

 

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

 

 

Teisėja                               Banga Bartkienė

 

Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.