Civiline byla Nr. 2A-314/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1, 30.4.1 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. vasario 25 d.

 Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju:, Danutes Gasiunienes, Audrones Jarackaites ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešejas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Dianai Lavrinoviciutei,

dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Aušrinei Rackauskienei,

atsakoviu atstovei advokatei Evai Jankovskai,

treciojo asmens atstovei Linai Mikuckienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, atsakovu B. B. ir J. K. , Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir treciojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendimo, priimto civilineje byloje Nr. 2-787-623/2009 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, ieškini atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, B. B. , J. K. , tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankišku reikalavimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notarems Dalijai Svirbutienei, Lilijai Šilerienei del Vilniaus apskrities viršininko sprendimo, dovanojimo sandorio pripa˛inimo niekiniu ir paveldejimo teises liudijimu panaikinimo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

 

n u s t a t e :

 

I Vilniaus apygardos teisma su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, B. B. , J. K. kreipesi ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ir praše: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegu˛es 7 d. sprendima Nr. 01-1966 ,,Del nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui I. B. “ dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo natura i 0,25 ha ˛emes sklypa, priskirta valstybines reikšmes miškui; panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notares Dalijos Svirbutienes 2003 m. bir˛elio 27 d. išduota paveldejimo teises pagal istatyma liudijima Nr. 5867, kuriuo patvirtinta, jog mirusiojo I. B. turta, tarp kurio yra ir gincijamu sprendimu jam suteiktas ˛emes sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paveldi jo sutuoktine B. B. , dalyje del ˛emes sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kuria sudaro 0,25 ha miško ˛emes; pripa˛inti niekine 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarti, kuria B. B. perleido ginco ˛emes sklypa J. K. , dalyje del ˛emes sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kuria sudaro 0,25 ha miško ˛emes; taikyti restitucija natura - ipareigoti J. K. gra˛inti valstybei nuosavybes teise valdomo ˛emes sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dali, kuria sudaro 0,2500 ha plotas, priskiriamas valstybes miškui, esancia (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurode, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegu˛es 7 d. sprendimas Nr. 01-1966 „Del nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui I. B. “ dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo i valstybines reikšmes 0,25 ha miško plota, priimtas pa˛eid˛iant imperatyvias istatymu nuostatas – LR mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalies, LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau tekste Atkurimo istatymas) 6 straipsnio, 13 straipsnio, LR ˛emes istatymo 4 straipsnio nuostatas, todel naikintinas civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu. Pripa˛inus negaliojanciu administracini akta, išnyksta pagrindas, kuriuo igyta nuosavybe, todel turetu buti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisines pasekmes bei taikyti restitucija. Po I. B. mirties gincijamu administraciniu aktu jam suteikta turta – ˛emes sklypa paveldejo jo ipedine pagal istatyma sutuoktine B. B. , kuri ginco sklypa neatlygintinai – dovanojimo sutartimi perleido J. K. , t.y. turtas igytas neatlygintiniu sandoriu, todel taikytina restitucija natura.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsejo 17 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies:     1) panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegu˛es 7 d. sprendima Nr. 01-1966 ,,Del nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui I. B. “ del nuosavybes teisiu atkurimo gra˛inant natura 5,40 ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo i 0,1870 ha valstybines reikšmes miška; 2) pripa˛ino negaliojanciu 2003 m. bir˛elio 27 d. paveldejimo teises pagal istatyma liudijima (reg. Nr. 5867), išduota Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notares Dalijos Svirbutienes, pagal kuri B. B. be kito turto paveldejo 8300 kv. m ˛emes sklypa (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini)., dalyje del 0,1870 ha valstybines reikšmes miško paveldejimo; 3) pripa˛ino negaliojancia 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarti, pagal kuria B. B. padovanojo J. K. 8300 kv. m ˛emes sklypa (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini)., dalyje del 0,1870 ha valstybines reikšmes miško perleidimo; 4) nusprende taikyti restitucija natura ir priteise iš J. K. valstybei 0,1870 ha valstybines reikšmes miško, esancio 0,8756 ha ˛emes sklype (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas sprendime nurode, kad LR aplinkos ministerijos Valstybines miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjucio 28 d. pa˛ymoje Nr. 16535 nurodoma, jog ginco sklype yra 0,25 ha valstybines reikšmes miško. Atlikus ginco ˛emes sklypo geodezinius matavimus, buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre iregistruotas 0,8756 ha bendro ploto ˛emes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo 0,1870 ha med˛iu ir krumu ˛eldiniu (miško) plotas. Pagal 2005 m. gegu˛es 17 d. pa˛ymejima apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre, ginco ˛emes sklype miško plotas sudaro 0,1870 ha. Nurodes, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo ju irašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenugincyti istatymo nustatyta tvarka, kad byloje nera duomenu, jog aukšciau pamineti nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra nugincyti, teismas padare išvada, jog ginco sklype yra 0,1870 ha valstybines reikšmes miško ploto. Pagal LR Konstitucijos 47 straipsni valstybines reikšmes miškai išimtine nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ši nuostata itvirtinta ir LR Mišku istatymo 4 straipsnio 4 dalyje, o šio istatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog miestu miškai yra valstybines reikšmes miškai. Pagal LR Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 6 straipsnio 2 dali, 4 dali, 13 straipsnio 1 ir 3 punktus, miškai, kurie yra priskirti valstybines reikšmes miškams, taip pat miestu miškams, iš pilieciu, turinciu teise i nuosavybes teisiu atkurima, išperkami valstybes, ir u˛ juos valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni, t.y. nuosavybes teisiu atkurimo budu privacion nuosavyben jie neperduodami.  LR Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsejo 6 d. nutarime yra konstataves, kad, nepaisant to, ar Vyriausybe tam tikrus miestu miškus formaliai yra priskyrusi valstybines reikšmes miškams, miestu miškai pagal Mišku istatyma yra valstybines reikšmes miškai. Teismas nustate, kad Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Kry˛ioku kaimo teritorija LR 1996 m. baland˛io 24 d. istatymu Nr. I-1304 ,,Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Traku rajonu savivaldybiu teritoriju administraciniu ribu pakeitimo“ priskirta Vilniaus miestui. 2002 m. gruod˛io 20 d. nutarimu Nr. 2013 ,,Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Del valstybines reikšmes mišku plotu patvirtinimo“ pakeitimo buvo patvirtinti valstybines reikšmes mišku plotu schemos ir sarašai. Taigi ginco ˛emes sklypo nuosavybes teisiu atkurimas buvo iteisintas jau po šio miško priskyrimo valstybines reikšmes mišku plotams LR Vyriausybes 2002 m. gruod˛io 20 d. nutarimu Nr. 2013. Teismas nurode, kad aplinkybe, jog ˛emes sklypo formavimo dokumentai priimti iki šio nutarimo priemimo, neturi teisines reikšmes, nes tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo yra pagrindas iregistruoti pretendento nuosavybe i jam suformuota ir perduota ˛emes sklypa. ˇemes reformos ˛emetvarkos projektas ar kiti atsakovu nurodyti ˛emes sklypo formavimo dokumentai nesukuria pretendentams i nuosavybes teisiu atkurima konkreciu teisiu ir pareigu i dar nesugra˛inta ar nesuteikta konkretu ˛emes sklypa. Teismo teigimu, Konstitucijoje itvirtinti nuosavybes nelieciamumas ir subjektiniu nuosavybes teisiu apsauga (Konstitucijos 23 str.) negali buti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitu asmenu teisems, laisvems ir teisetiems interesams. Teismas padare išvada, kad VAVA, 2003 m. gegu˛es 7 d. sprendimu atkurdama I. B. nuosavybes teises i ˛emes sklypa, kuriame yra 0,1870 ha valstybines reikšmes miško, pa˛eide LR Konstitucijos 47 straipsni, LR mišku istatymo 4 straipsnio 4 dali, LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 6 bei 13 straipsniu nuostatas. Del šiu prie˛asciu naikintinas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegu˛es 7 d. sprendimas Nr. 01-1966 dalyje del nuosavybes teisiu atkurimo i 0,1870 ha ploto valstybines reikšmes miška. Teismo teigimu, panaikinus administracini akta, turi buti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisines pasekmes: 2003 m. bir˛elio 27 d. paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo dalis bei 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarties dalis del 0,1870 ha valstybines reikšmes miško paveldejimo bei dovanojimo pripa˛intinos negaliojanciomis atitinkamai nuo liudijimo išdavimo bei dovanojimo sutarties sudarymo momento kaip prieštaraujancios aukšciau nurodytoms imperatyvioms istatymu normoms (CK 1.80 str.). Pripa˛inus negaliojancia dovanojimo sutarties dali, taikytina restitucija natura, t.y. 0,1870 ha ˛emes sklypas, kuri sudaro valstybines reikšmes miškas, esantis (duomenys neskelbtini)., gra˛intinas valstybes nuosavyben, nes atsakoves J. K. nuosavyben jis buvo igytas neatlygintinai (CK 4.96 str. 3 d).

Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima pakeisti, ieškini patenkinant visiškai.

Apeliacini skunda grind˛ia šiais motyvais:

1. Teismas padare nepagrista išvada del ginco ˛emes sklype esancio valstybines reikšmes miško ploto. Miško plotas yra ne 0,1870 ha, bet 0,25 ha. Teismas netinkamai ivertino irodymus apie ginco sklype esanti miška, netinkamai pritaike ir išaiškino materialines teises normas, t.y. valstybes registru sistema reglamentuojanciu teises aktu nuostatas.

2. Iš byloje esancios Valstybines miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjucio 28 d. pa˛ymos Nr. 16535 apie LR mišku valstybes kadastre iregistruotu mišku taksacines charakteristikas, Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro Valstybines reikšmes mišku plotu schemos 2008 m. rugpjucio 28 d. fragmento Nr. P0808-0059 ir Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro duomenu 2008 m. rugpjucio 22 d. patikrinimo akto Nr. 233 bei jo priedu matyti, kad ginco ˛emes sklype esantis valstybines reikšmes miško ˛emes plotas yra 0,25 ha. Valstybines miškotvarkos tarnybos pateikti irodymai yra pagristi Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro duomenimis, iregistruotais šiame kadastre ir igaliotu asmenu patikrintais naturoje 2008 m. rugpjucio men. Lietuvos Respublikos miškai yra LR mišku valstybes kadastro, o ne Nekilnojamo turto registro ar Nekilnojamo turto kadastro objektas (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintu Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro nuostatu 3 p., 4 p., 15 p., 19 p., Nekilnojamojo turto registro istatymo 2 str., 9 str., Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 5 str.). Mišku valstybes kadastro tvarkymo istaiga yra Valstybine miškotvarkos tarnyba.

3. Teismu praktikoje analogiški Valstybines miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys iš Lietuvos Respublikos valstybes mišku kadastro analogiškose bylose teismu buvo pripa˛inti tinkamais ir pagrindiniais irodymais, tiek nustatant Nekilnojamojo turto registre bei kadastre iregistruotuose ˛emes sklypuose esancios miško ˛emes plota, tiek irodant pati miško buvimo tokiuose sklypuose fakta.

4. Teismas savo sprendima grinde 2005 m. gegu˛es 17 d. pa˛ymejime apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravimo nekilnojamojo turto registre nurodytais duomenimis, kurie registro tvarkytojo yra pakeisti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2008 m. spalio 17 d. išraše jokiu irašu apie ˛emes sklype esanciu med˛iu ir krumu ˛eldiniu (miško) plota nera. Butent Valstybines miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis iš Lietuvos Respublikos valstybes mišku kadastro šioje byloje yra paneigti ir nugincyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraše nurodyti duomenys, jog ginco sklype jokios miško ˛emes nera. Šie teiginiai nei Nekilnojamojo turto registro istatymo, nei Nekilnojamojo turto kadastro istatymo nuostatoms neprieštarauja.

Apeliaciniu skundu atsakoves B. B. ir J. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima panaikinti.

Apeliacini skunda grind˛ia šiais motyvais:

1. Teismas nepasisake del esminio VAVA ir kitu atsakovu argumento, kad istatymu leidejas Atkurimo istatymo 5 straipsnio 6 punktu teritorijai, priskirtai prie Vilniaus miesto po 1996 metu, nustate nuosavybes teisiu gra˛inimo tvarka kaip kaimo vietoveje, nebent ši ˛eme priskirta valstybes išperkamai ˛emei (12 str.), tuomet valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni. Teismas nenagrinejo istatymo leidejo valios. Atkurimo istatymo 5 str. 6 d. numatyta, kad tik u˛ ˛eme, numatyta 12 str. pilieciams atlyginama 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Sistemiška ˛emes reformos istatymuose vartojamu savoku analize patvirtina, kad Atkurimo istatymo 5 str. 6 d. savoka „prijungta prie miestu savivaldybiu teritorijose esanti ˛eme“ apima miškus ir vandens telkinius. Teikiant prioriteta loginiam normu teises normu aiškinimui, darytina išvada, kad nuosavybes teises i ˛eme (tarp ju vandens telkinius, miškus), prijungta prie Vilniaus miesto ir kt. miestu savivaldybiu po 1995 m. baland˛io 1 d. atkuriamos šio istatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka. Apskrities viršininko administracijos vykde Atkurimo istatymo 5 str. 6 d. ir gra˛ino pretendentams miškus, esancius teritorijoje po 1996 metu prijungtoje prie Vilniaus miesto savivaldybes.

3. Pasikeitus Vilniaus miesto teritorijos riboms 1996 m. baland˛io 24 d. istatymo pagrindu, prijungtoje prie Vilniaus miesto teritorijoje esantis miškas netapo miestu mišku, nes galiojantys istatymai reikalavo miško priskyrimo miestu miškams.

4. ˇemetvarkos projektas, remiantis kuriuo priimtas gincijamas sprendimas del teisiu atkurimo, yra galiojantis ir nenugincytas. Teismas neatsi˛velge i tai, kad ˇemetvarkos projektas parengtas vadovaujantis galiojanciomis teises normomis ir suderintas su atitinkamomis institucijomis.

5. Nera aišku, kaip turetu buti ivykdytas teismo sprendimas, nera jokio miško plano, nera ˛inomos miško koordinates, jokiu duomenu iš mišku kadastro ieškovas nepateike. Tiketina, kad ginco objektas niekada nebuvo mišku kadastre iformintas kaip miškas, juolab valstybines reikšmes, nes Valstybines aplinkos apsaugos inspekcija 2004 m. bir˛elio 3 d. išdave leidima kirsti miška.

6. Teismas neturejo pagrindo taikyti restitucija, nes turtas nebuvo gautas per klaida arba neteisetai, vienos iš šaliu padetis nepagristai ir nesa˛iningai pablogetu, o kitos atitinkamai pageretu. Restitucija natura sukeltu dideliu nepatogumu šalims (CK 6.145 str., 6.146 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti.

Apeliacini skunda grind˛ia šiais motyvais:

1. Visi administraciniai aktai, kuriu pagrindu parengtas gincijamas sprendimas, yra nenugincyti ir galiojantys. Ieškovas negincijo ˛emes sklypo suformavimo dokumentu. Teismas neatsi˛velge ir neivertino, kad sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo priemimas yra testinio, iš keleto etapu susidedancio nuosavybes teisiu atkurimo proceso rezultatas. Apskrities viršininko isakymas, kuriuo patvirtintas ˛emes reformos ˛emetvarkos projektas, sukele teisines pasekmes kitam nuosavybes teisiu atkurimo etapui, sukure teises ir pareigas pretendentams i nuosavybes teisiu atkurima, taciau ieškovas jo negincijo.

 2. ˇemetvarkos projekto rengimo, jo patvirtinimo metu nebuvo pagrindo svarstyti klausima, ar ginco miškas yra priskirtas valstybines reikšmes mišku plotams nei pagal Mišku istatymo      1994 m. lapkricio 22 d. redakcijos nuostatas, nei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 nuostatas. Teismas nenagrinejo ir nepasisake del aplinkybes, kad Vilniaus mišku uredija, derindama ˇemes reformos ˛emetvarkos projekta, kuriuo suformuotas natura gra˛intas ginco ˛emes sklypas, bei ˛emes sklypo plana, pastabu nepateike. Teismas nepasisake del VAVA argumentu, kad nuosavybes teisiu i Kry˛ioku kaimo teritorijoje tureta ˛eme atkurimas pretendentams turejo buti vykdomas kaip kaimo vietoveje (Atkurimo istatymo 5 str.         6 d.). Teismas neatsi˛velge i Atkurimo istatymo 4 straipsnio 10 dalyje itvirtinta nuostata, kad ˛eme, apsodinta ir apaugusi mišku, gra˛inama natura. Ginco teritorijoje vykdoma nuosavybes teisiu atkurimo procedura yra tokia pat, kaip kaimo vietoveje, t. y. skirtinga nuo atkurimo proceduros ir reikalavimu, taikomu atkuriant nuosavybes teises i miesto teritorijoje tureta ˛eme.

3. Teismas nepagristai med˛iu ir krumu ˛eldiniu plota, nurodyta 2005 m. gegu˛es 17 d. pa˛ymejime, prilygino miškui. Miško ˛eme ir ˛eme, kuria sudaro med˛iu ir krumu ˛eldiniai, yra atskiros, netapacios naudmenu rušys. Pagal pateiktus pa˛ymejima ir išraša ginco sklype miško nera. Byloje nera duomenu, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys butu nugincyti.

4. Nebuvo gincijamos viešame registre iregistruoto sklypo ribos. Teismas sprendime nenurode konkrecios 0,1870 ha ploto dalies buvimo vietos, tiksliu ginco objekto ribu. Sprendimas yra nekonkretus, jo nebus galima ivykdyti.

Apeliaciniu skundu treciasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – ieškini tenkinti.

Apeliacini skunda grind˛ia šiais motyvais:

1. Teismas netinkamai ivertino irodymus apie ginco sklype esancio miško plota, netinkamai ištyre rašytinius irodymus ir nesivadovavo Valstybines miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenimis, Mišku valstybes kadastro duomenimis.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose vadovavosi Valstybines miškotvarkos tarnybos pa˛ymomis ir šios pa˛ymos yra tinkami ir pagrindiniai irodymai, patvirtinantys miško ˛emes sklypo plota. Nera pagrindo abejoti LR Mišku valstybes kadastro tvarkymo istaigos oficialiais rašytiniais irodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis, civ. b. Nr. 2A-138/2009). Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

3. Nuosavybes teisiu atkurimas turi buti vykdomas pagal sprendimo priemimo metu galiojusius teises aktus. Pagal teismu praktika, ˛emetvarkos projektas turejo buti koreguojamas, atsi˛velgiant i nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybines reikšmes mišku plotus.

Atsiliepimu i apeliacinius skundus ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima pakeisti.

Atsiliepimu i ieškovo ir treciojo asmens apeliacinius skundus atsakoves B. B. ir J. K. prašo apeliacinius skundus atmesti, o ju bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus patenkinti.

Atsiliepimais i ieškovo, atsakoviu bei treciojo asmens apeliacinius skundus atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo ieškovo ir treciojo asmens apeliacinius skundus atmesti, o B. B. ir J. K. apeliacini skunda patenkinti.

Atsiliepimu i apeliacinius skundus treciasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo jo bei ieškovo apeliacinius skundus tenkinti, o atsakovu B. B. ir J. K. bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus atmesti.

 

Atsakovu apeliaciniai skundai atmestini.

Ieškovo ir treciojo asmens apeliaciniai skundai tenkintini.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise priklauso: ˛emes gelmes, taip pat valstybines reikšmes vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kulturos objektai. Analogiška nuostata itvirtinta ir Lietuvos Respublikos mišku istatymo 4 straipsnyje, pagal kurio 4 dali Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybes teise priklauso valstybines reikšmes miškai, o pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, valstybines reikšmes mišku kategorijai yra priskiriami miestu miškai.

Pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta istatymo 6 straipsnio 2 ir 4 daliu, 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu nuostatas, valstybines reikšmes ir miestu miškams priskirti miškai natura negra˛inami, jie yra išperkami valstybes ir u˛ juos valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni.

Taigi, tiek aukšciausia teisine galia turinciame Lietuvos Respublikos teises akte Konstitucijoje, tiek ir kituose istatymuose yra ivirtinta nuostata, pagal kuria valstybines reikšmes miškai yra priskirti išimtinai valstybes nuosavybei ir jokiu pagrindu, taip pat ir atkuriant nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta, tokie miškai negali buti perduodami privacion nuosavyben.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes byla iš esmes, pagristai nustate, kad ˛emes sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir i kuri šioje byloje gincijamu atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegu˛es 7 d. sprendimu Nr. 01-1966 ,,Del nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui I. B. “ buvo atkurtos nuosavybes teises natura, yra valstybines reikšmes miško ˛emes. Iš tiesu, teritorija, kurioje yra ginco ˛emes sklypas, Lietuvos Respublikos 1996 m. baland˛io 24 d. istatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui (šio istatymo 1 straipsnio 3 punktas). Taigi, ginco ˛emes sklype esantis miško plotas pagal aukšciau minetas istatymu nuostatas yra priskiriamas valstybines reikšmes miško kategorijai, todel negali buti perduodamas privacion nuosavyben.

Nesutikdamos su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atsakoves B. B. ir J. K. teigia, kad pasikeitus Vilniaus miesto teritorijos riboms 1996 m. baland˛io 24 d. istatymo pagrindu, prijungtoje prie Vilniaus miesto teritorijoje esantis miškas netapo miestu mišku, nes galiojantys istatymai reikalavo miško priskyrimo miestu miškams. Taciau su tokiu teiginiu negalima sutikti. Aplinkybe, kad mišku plotai turejo buti patvirtinti Vyriausybes, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog miškas igyja valstybinio miško statusa plotu patvirtinimu, o nepatvirtinus – neigyja. Miestu miškai pagal Mišku istatyma yra valstybines reikšmes miškai, t.y. toki statusa miestu miškai, tarp ju ir ginco miško plotas, igijo pagal istatyma. Tokie miškai pagal Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 13 straipsni yra valstybes išperkamas turtas, i kuri nuosavybes teise natura neatkuriama. Taip šios istatymo nuostatos aiškinamos ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruod˛io 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-559/2009, 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010). Pa˛ymetina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsejo 6 d. nutarime yra konstataves, kad, nepaisant to, ar Vyriausybe tam tikrus miestu miškus formaliai yra priskyrusi valstybines reikšmes miškams, ar ne, miestu miškai pagal Mišku istatyma yra valstybines reikšmes miškai.

Kita aplinkybe, kaip pagrinda gincijamo VAVA sprendimo teisetumui pagristi, atsakoves  B. B. ir J. K. savo apeliaciniuose skunduose nurodo fakta, kad ˛emetvarkos projektas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas gincijamas sprendimas del teisiu atkurimo, yra galiojantis ir nenugincytas. Atsakovo VAVA teigimu, administraciniai aktai, kuriu pagrindu parengtas gincijamas sprendimas, yra nenugincyti ir galiojantys, ieškovas negincijo ˛emes sklypo suformavimo dokumentu, ˛emetvarkos projekto rengimo, jo patvirtinimo metu nebuvo pagrindo svarstyti klausima, ar ginco miškas yra priskirtas valstybines reikšmes mišku plotams.

Iš tiesu, teritorijos, kurioje yra ir šios bylos ginco objektu esantis sklypas, ˇemes reformos ˛emetvarkos projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsejo 25 d. isakymu Nr. 3262-41 ,,Del ˛emes reformos ˛emetvarkos projekto patvirtinimo Kry˛ioku, Bireles, Naujaneriu, Pagubes, Sakališkiu, Ustrones, Krakiškiu, (d.) kaimu teritoriju, priskirtu Vilniaus miestui (LR 1996 m. baland˛io 24 d. istatymas Nr. 1-1304“ (t. 1, b.l. 45). Nei šis isakymas, nei kiti administraciniai aktai, kuriu pagrindu buvo priimtas gincijamas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, šioje byloje iš tiesu nera gincijami. Taciau, tiek atkuriant nuosavybes teises, tiek ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjucio 24 d. isakymu tvirtinant ˛emes reformos ˛emetvarkos projektu suformuota ˛emes sklypa, i kuri buvo atkurtos nuosavybes teises, ginco ˛emes sklypas turejo valstybines reikšmes miško statusa. Civilines teisines pasekmes sukelia igaliotu valstybes instituciju priimti administraciniai aktai del pa˛eistu savininko nuosavybes teisiu atkurimo civiliniu teisiniu padariniu, nes jais atkuriama pa˛eista nuosavybes teise (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.). Tai, kad administraciniai–proceduriniai veiksmai nebuvo gincyti ir yra nenugincyti, nereiškia, jog negalima kvestionuoti tokiu veiksmu pagrindu priimto sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo teisetumo. Šioje byloje nagrinejamas administracinio akto - Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegu˛es 7 d. sprendimo, sukuriancio civilines teisines pasekmes, bet ne         2000 metais patvirtinto ˇemes reformos ˛emetvarkos projekto, galiojimo klausimas. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai tikrino mineto VAVA sprendimo atitikti jo priemimo metu galiojantiems istatymams, o apeliantu argumentai, jog iki sprendimo atkurti nuosavybes teises atliktos administracines proceduros negincytos, nepripa˛intos neteisetomis, yra teisiškai nereikšmingi.

Kaip teisiškai nepagristus teiseju kolegija atmeta atsakovu apeliaciniu skundus argumentus del miesto miško gra˛inimo teritorijose, kurios pagal 1996 metu istatyma priskirtos miestui. Šioje nutartyje jau mineta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsni ir Mišku istatyma valstybines reikšmes miškai yra išimtine Lietuvos Respublikos nuosavybe. Miškas ir ˛eme yra savarankiškos nekilnojamojo turto rušys, kuriu nuosavybes teisiu atkurimo pagrindai ir tvarka skiriasi. Atkurimo istatymo 5 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybes teisiu i miesto ˛eme atkurimas, o šio istatymo 6 straipsnyje - nuosavybes teisiu atkurimas i miška, kaip ypatinga objekta. Atkurimo istatyme taip pat atskirai reglamentuoti ˛emes ir miško išpirkimo atvejai bei salygos (12, 13 str.). Šio istatymo 6 ir 13 straipsniuose itvirtinti pa˛eistu nuosavybes teisiu i miška atkurimo pagrindai, tvarka, išpirkimas ir kiti klausimai. Pagal Atkurimo istatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, miškas arba vandens telkinys gra˛inamas natura turetoje vietoje pilieciui arba pilieciams bendrosios nuosavybes teise, išskyrus miška ir vandens telkinius, pagal šio istatymo 13 straipsni priskiriamus valstybes išperkamiems. Istatymo 13 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai išperkami valstybes ir u˛ juos valstybe atlygina pagal šio istatymo 16 straipsni, jeigu jie priskirti valstybines reikšmes miškams, miestu miškams. Todel nagrinejamo ginco atveju netaikoma Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 5 straipsnio 6 dalis, o atsakovu apeliaciniu skundu argumentai del šios teises normos pa˛eidimo nepagristi.

Pirmosios instancijos teismas, nurodes, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo ju irašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenugincyti istatymo nustatyta tvarka, vadovaudamasis 2005 m. gegu˛es 17 d. pa˛ymejimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima duomenimis, padare išvada, jog ginco sklype yra 0,1870 ha valstybines reikšmes miško ploto. Taciau su tokia teismo išvada sutikti negalima.

Pa˛ymetina, kad nors 2005 m. gegu˛es 17 d. pa˛ymejime apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre (t. 1, b.l. 124) ir nurodyta, kad ˛emes sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), med˛iu ir krumu ˛eldiniu plotas sudaro 0,1870 ha, taciau tos pacios datos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2005 m. gegu˛es 17 d. išraše tokiu ˛eldiniu plotas jau iš viso nenurodytas (t. 1, b.l. 126). Med˛iu ir krumu ˛eldiniu plotas nenurodytas ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko 2008 m. spalio 17 d. išraše.

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra nekilnojamuju daiktu - ˛emes sklypu, statiniu, butu daugiabuciuose namuose, patalpu, nuosavybes teisiu ir kitu daiktiniu teisiu registravimas (Nekilnojamojo turto registro istatymo 2, 9 straipsniai). Miško plotu, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, šis istatymas neišskiria. Lietuvos Respublikos miškai yra registruojami Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastre (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. spalio 9 d. nutarimu patvirtintu Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro nuostatu 4 p.). Taigi, Lietuvos Respublikos mišku plotu registravimas yra ne nekilnojamojo turto registro, o mišku valstybes kadastro paskirtis. Todel sprend˛iant ginca del miško plotu dyd˛io, pirmumas turi buti teikiamas ne nekilnojamojo turto registro, o mišku valstybes kadastro duomenims, kaip turintiems didesne irodomaja galia (CPK 197 str. 2 d.).

Pagal jau minetu Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro nuostatu 15 punkto nuostata, kadastro tvarkymo istaiga yra Valstybine miškotvarkos tarnyba. Todel pagristi yra ieškovo ir treciojo asmens apeliaciniu skundu teiginiai, kad Lietuvos Respublikos miškai yra LR mišku valstybes kadastro, o ne Nekilnojamo turto registro ar Nekilnojamo turto kadastro, objektas ir butina vadovautis byloje esanciais Valstybines miškotvarkos tarnybos pateiktais mišku valstybes kadastro duomenimis. Iš byloje esancios Valstybines miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugpjucio 28 d. pa˛ymos Nr. 16535 apie LR mišku valstybes kadastre iregistruotu mišku taksacines charakteristikas (t. 1 b.l. 9), Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro Valstybines reikšmes mišku plotu schemos 2008 m. rugpjucio 28 d. fragmento Nr. P0808-0059 (t. 1, b.l. 8) ir Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastro duomenu 2008 m. rugpjucio 22 d. patikrinimo akto Nr. 233 bei jo priedu (t. 1, b.l. 10-12, 110) matyti, kad ginco ˛emes sklype esantis valstybines reikšmes miško ˛emes plotas yra 0,25 ha. Todel pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginco sklype yra 0,1870 ha valstybines reikšmes miško ploto, neatitinka byloje esanciu faktiniu duomenu ir del šios prie˛asties pirmosios instancijos teismo sprendimas turi buti pakeistas, tenkinant ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro bei treciojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus (CPK 329 str. 1 d.).

Negalima sutikti su atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai med˛iu ir krumu ˛eldiniu plota, nurodyta 2005 m. gegu˛es 17 d. pa˛ymejime, prilygino miškui. Mineti mišku valstybes kadastro duomenys irodo priešingai, kad ginco ˛emes sklype yra 0,25 ha miško ˛emes ploto. Šie valstybinio kadastro duomenys nera nugincyti, todel laikomi teisingais.

Atsakovai savo apeliaciniuose skunduose taip pat teigia, kad nera aišku, kaip turetu buti ivykdytas teismo sprendimas, nes nera jokio miško plano, nera ˛inomos miško koordinates, jokiu duomenu iš mišku kadastro ieškovas nepateike, sprendime nenurodyta konkreti 0,1870 ha ploto dalies buvimo vieta, tikslios ginco objekto ribos, todel sprendimas yra nekonkretus, jo nebus galima ivykdyti.

Pagal CK 1.109 straipsni civiliniu teisiu objektais gali buti identifikuotas ir istatymu nustatyta tvarka iregistruotas ˛emes sklypas, taip pat apibre˛ti ˛emes gelmiu, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvunijos objektai. Taigi, istatyme nustatytas reikalavimas miško plotams – kad jie butu apibre˛ti. Teismu praktikoje yra pripa˛istama, kad miškui apibre˛ti butini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. gruod˛io 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-559/2009). Šios bylos kontekste tai reiškia tai, kad teismo sprendimui, kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis del nuosavybes teisiu atkurimo i valstybines reikšmes miška ir atitinkamos paveldejimo teises liudijimo bei dovanojimo sutarties dalys bei, taikant restitucija, miška nurodyta gra˛inti valstybei, igyvendinti pakanka sprendime nurodyti abu pirmiau ivardytus miško konkretizavimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas skund˛iamame sprendime nurode valstybei gra˛inamo miško dislokacija ir dydi. Todel sprendimas šioje dalyje atitinka CK 1.109 straipsnio reikalavimus ir nepagristi atsakovu apeliaciniu skundu teiginiai apie negalimuma ji ivykdyti.

Atsakoves B. B. ir J. K. savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas neturejo pagrindo taikyti restitucija, nes turtas nebuvo gautas per klaida arba neteisetai, vienos iš šaliu padetis nepagristai ir nesa˛iningai pablogetu, o kitos atitinkamai pageretu, restitucija natura sukeltu dideliu nepatogumu šalims.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad del restitucijos taikymo analogiškose bylose yra suformuota Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, o apeliaciniame skunde nera nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas butu nukrypes nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinio teismo praktikoje pripa˛istama, kad, panaikinus administracini akta del prieštaravimo imperatyviosioms istatymo normoms, turi buti taikoma restitucija (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. gruod˛io 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/82004; 2006 m. gegu˛es 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. bir˛elio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010). Administracinio akto panaikinimas del prieštaravimo imperatyviosioms istatymo normoms sukelia tuos pacius padarinius, kaip ir pripa˛inus sandori niekiniu. Pripa˛ines sandori niekiniu, teismas ex officio turi išspresti restitucijos klausima Pirmosios instancijos teismas nenustate išimtiniu aplinkybiu, del kuriu restitucija negalejo buti taikoma, tokiu nenurodo ir apeliantes. Todel atsakoviu apeliacinio skundo teiginiai, kad, taikant restitucija natura, vienos iš šaliu padetis nepagristai ir nesa˛iningai pablogetu, o kitos atitinkamai pageretu, atmestini kaip nepagristi.

Vadovaudamasi šioje nutartyje išdestytomis aplinkybemis, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spresdamas gincijamo sprendimo dalies teisetumo bei gincijamu sandoriu dalies galiojimo klausima, iš esmes tinkamai taike materialines ir proceso teises normas ir padare pagristas išvadas del Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegu˛es 7 d. sprendimo, 2003 m. bir˛elio 27 d. išduoto paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo bei 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarties atitinkamu daliu, kuriomis buvo atkurta nuosavybes teise i valstybines reikšmes miško plota ir šis plotas buvo perleistas privacion nuosavyben, prieštaravimo imperatyvioms istatymo normoms ir negaliojimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniu, del kuriu skund˛iamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turetu buti naikinamas atsakovu apeliaciniuose skunduose išdestytai motyvais, nera, taip pat nera ir CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Taciau nustatydamas gincijamos sklypo dalies plota, pirmosios instancijos teismas tinkamai neivertino faktiniu bylos aplinkybiu, netinkamai taike valstybes registra bei kadastra reglamentuojancias materialines teises normas ir todel padare nepagrista išvada del gincijamo valstybines reikšmes miško ploto, todel sprendimas keiciamas ieškovo ir treciojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teiseju kolegija taip pat pa˛ymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima, kuriuo ieškini patenkino iš dalies, neišsprende bylinejimosi išlaidu atlyginimo valstybei klausimo. Ieškovas šioje byloje nuo ˛yminio mokescio yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies pagrindu. Tuo tarpu atsakovai nuo ˛yminio mokescio nera atleisti. Negalima sutikti su atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo teiginiu, kad jis taip pat yra atleistas nuo ˛yminio mokescio CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies pagrindu. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, nuo ˛yminio mokescio yra atleid˛iami prokuroras, valstybes ir savivaldybiu institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti viešaji interesa, valstybes ar savivaldybes interesus, - toje dalyje, kurioje siekiama apginti viešaji, valstybes ar savivaldybes interesa. Šioje byloje, gindamas viešaji interesa, ieškini pareiške prokuroras. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutiko ir padave apeliacini skunda del teismo sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas. Taigi negalima sutikti su teiginiu, kad VAVA šioje byloje gina viešaji interesa, valstybes ar savivaldybes interesus. Todel nuo ˛yminio mokescio atsakovai, tarp ju ir VAVA, nera atleisti ir jis iš atsakovu turi buti išieškomas i valstybes biud˛eta (CPK 96 str. 1 d.). Del šios prie˛asties, ieškini patenkinus, iš atsakovu, neatleistu nuo bylinejimosi išlaidu, lygiomis dalimis priteisiamas ˛yminis mokestis u˛ šioje byloje paduota ieškini, o taip pat iš atsakovo VAVA ir u˛ jo paduota apeliacini skunda (atsakoves B. B. ir J. K. nuo ˛yminio mokescio u˛ apeliacini skunda iš dalies atleistos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi).

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso             326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t ar i a :

 

             Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 17 d. sprendima ir ju išdestyti taip:

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegu˛es 7 d. sprendimo Nr. 01-1966 ,,Del nuosavybes teisiu i ˛eme atkurimo Vilniaus mieste pilieciui I. B. “ dali, kuria atkurtos nuosavybes teises natura i 0,25 ha ˛emes sklypa, priskirta valstybines reikšmes miškui;

panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notaru biuro notares Dalijos Svirbutienes 2003 m. bir˛elio 27 d. išduoto paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo Nr. 5867, kuriuo patvirtinta, jog mirusiojo I. B. turta, tarp kurio yra ir gincijamu sprendimu jam suteiktas ˛emes sklypas, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), paveldi jo sutuoktine B. B. , dali, kuria paveldeta ˛emes sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria sudaro 0,25 ha miško ˛emes;

pripa˛inti niekine 2003 m. spalio 16 d. dovanojimo sutarties, kuria B. B. perleido ginco ˛emes sklypa J. K. , dali, kuria dovanota ˛emes sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini)dalis, kuria sudaro 0,25 ha valstybines reikšmes miško ˛emes;

taikyti restitucija natura - ipareigoti J. K. gra˛inti valstybei nuosavybes teise valdomo ˛emes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dali, kuria sudaro 0,2500 ha plotas, priskiriamas valstybes miškui, esancia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakoviu B. B. ir J. K. po 1 440 Lt iš kiekvienos ir iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 5 760 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei.

 

 

Teisejai                                                                                                Danute Gasiuniene

 

Audrone Jarackaite

 

Donatas Šernas

 

 

 

 

.