Civilinė byla Nr. 3K-3-515/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
102.5; 124.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. M. ir D. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 29 d. nutarties, kuriomis išspręstas pareiškėjų L. M. ir D. M. prašymas dėl praleisto proceso įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai L. M. ir D. M. 2006 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 210-572/98 pagal pareiškėjų J. G., G. G., R. R. ir G. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo įsiteisėjusiu 1998 m. vasario 3 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. G., miręs 1997 m. spalio 10 d. nuo 1930 metų iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai L. M. ir D. M. pateikė ir prašymą atnaujinti praleistus įstatymų nustatytus trijų mėnesių ir penkerių metų terminus procesui atnaujinti. Prašyme dėl termino atnaujinimo nurodyta, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2002 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/2002 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. M., miręs 1993 m., iš savo tėvo J. M. 1938 m. paveldėjo ir iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Apeliacine tvarka teismo sprendimas nebuvo skundžiamas. Vilniaus apskrities viršininko administracija, tvarkydama dokumentus ir sugretinusi iki nacionalizacijos I. G. ir F. M. priklausiusių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų kartografijas, nustatė, kad abiem atvejais nurodytas tas pats žemės sklypas, kaip priklausęs dviem skirtingiems savininkams. Pareiškėjų teigimu, Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, tenkindamas 2006 m. kovo 7 d. generalinio prokuroro prašymą, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/2002. Pareiškėjai nurodė, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą jie sužinojo 2006 m. kovo 7 d. iš generalinio prokuroro pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, o aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jie galutinai sužinojo 2006 m. spalio mėn. pradžioje suinteresuotiems asmenims J. G., G. G., R. R. ir G. D. pareiškus, kad L. M., D. M. ir L. L., t. y. pareiškėjai civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/2002 ir atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-3207-590/2006, neturi jokios reikalavimo teisės, nes 1,09 ha ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė jų tėvui I. G. Pareiškėjai teigė, kad įstatymų nustatytus terminus praleido dėl svarbių priežasčių: suinteresuotiems asmenims I. G., G. G., R. R. ir G. D. laiku nepareiškus aiškios nuomonės dėl savo pozicijos ir ginčo išsprendimo būdo bei dėl generalinio prokuroro pavėluoto kreipimosi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 26-3043/02, t. y., kai jau buvo pasibaigęs proceso atnaujinimo terminas civilinėje byloje Nr. 210-572/98.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. sausio 11 d. nutartimi netenkino prašymo dėl praleisto įstatymų nustatyto trijų mėnesių termino atnaujinimo, atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 210-572/98 ir jį grąžino pareiškėjams. Teismas nustatė, kad byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėta 1998 m. vasario 3 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Teismas nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo praleidę naikinamąjį penkerių metų terminą, todėl jų prašymą atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėjęs, kad yra praleistas naikinamasis terminas, teismas pareiškėjų nurodytų aplinkybių dėl trijų mėnesių termino praleidimo neanalizavo kaip teisiškai nereikšmingų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų atskirąjį skundą, 2007 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kolegija konstatavo, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus išnyksta asmens teisė atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju paduoti teismui prašymą atnaujinti byloje procesą) ir teismas negali tokių terminų atnaujinti jokiomis aplinkybėmis. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėjų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004, yra priimta įvertinus „išskirtinę ir neįtikėtiną teisinę situaciją“, todėl nelaikytina teismų praktiką formuojančia nutartimi.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai L. M. ir D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistus įstatymų nustatytus trijų mėnesių bei penkerių metų terminus paduoti prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 210-572/98. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatorių teigimu, atmesdami prašymus dėl praleistų terminų atnaujinimo, teismai neatsižvelgė į byloje esančias aplinkybes, kad aplinkybes, sudarančias trijų mėnesių termino atnaujinimo pagrindą, kasatoriai galutinai sužinojo 2006 m. spalio mėn. pradžioje. Kasatorių nuomone, teismai tai pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuo 2002 m. liepos 8 d., kai buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl F. M. turėtos žemės, iki 2006 m. kovo 7 d. nei suinteresuoti asmenys, nei generalinis prokuroras neprašė atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. 2-3043-02 ir panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2002 m. liepos 8 d. sprendimą, todėl nebuvo jokio pagrindo kasatoriams reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 210-572/98 ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1998 m. vasario 3 d. sprendimo panaikinimo. Be to, anot kasatorių, teismai neatsižvelgė į tai, kad neatnaujinus proceso abiejose civilinėse bylose, o nagrinėjant tik vieną atnaujintą civilinę bylą Nr. 2-3043-02, nebus galimybių priimti teisingo sprendimo, nes atnaujintoje civilinėje byloje pagrindinis proceso atnaujinimo motyvas yra tai, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nesurinko įrodymų ir neišsiaiškino, jog F. M. priklausęs 2 ha žemės sklypas yra toje pačioje vietoje kaip ir I. G. priklausęs 1,09 ha žemės sklypas, t. y. abu šie sklypai dengia vienas kitą.
2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, netenkindami prašymo atnaujinti praleistus terminus paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Anot kasatorių, teismai neatsižvelgė į jų pateiktus argumentus, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 210-572/98 yra priimtas esant byloje nepakankamai įrodymų, patvirtinančių I. G. nuosavybės teises. Kasatorių nuomone, teismai nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje KB „Sekundės bankas“ v. A. Sinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-233/2004, pateiktą išaiškinimą, taip pat nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies ir CK 1.5 straipsnio nuostatomis.
3. Kasatorių manymu, teismai padarė klaidingą išvadą, kad praleistam terminui atnaujinti nėra svarbių priežasčių ir nėra susidariusi išskirtinė teisinė situacija. Anot kasatorių, teismai nepasiekė galutinio tikslo – neįvykdė teisingumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis), nepaisė Konstitucijoje įtvirtintų bendrųjų žmoniškųjų vertybių. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai gynė tik trečiųjų asmenų teises, o kasatorių interesų negynė, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001, nurodė, kad Konstitucijos 29 straipsnis neleidžia absoliutinti vienų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pažeidžiant kito asmens teises ir tesėtus interesus.
Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 1998 m. vasario 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 210-572/98, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., miręs 1997 m. spalio 10 d., nuo 1930 metų iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2002 m. liepos 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/02, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., L. L. ir D. M. tėvas F. M., miręs 1993 m., iš savo tėvo J. M. 1938 m. paveldėjo ir iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos Nr. 2-3043-06/02 procesą.
Pareiškėjai L. M. ir D. M. 2006 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su prašymais atnaujinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 210-572/98 procesą, kuri užbaigta įsiteisėjusiu ir apeliacine tvarka neperžiūrėtu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1998 m. vasario 3 d. sprendimu, bei atnaujinti praleistus įstatymų nustatytus trijų mėnesių ir penkerių metų terminus paduoti prašymui atnaujinti procesą. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą padavė praleidę CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį penkerių metų terminą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą aiškino proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. Kraujelis v. G. Mečkovskaja; bylos Nr. 3K-3-303/2007). Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis bei tokiems tikslams, kokius nustatė įstatymų leidėjas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad „asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų“. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nuosavybė gali būti tiek egzistuojanti nuosavybė, tiek turtas, įskaitant reikalavimo teises, kurių atžvilgiu pareiškėjas gali teigti turįs bent jau teisėtą lūkestį, kad jie bus patenkinti (Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegija prieš Lietuvą; bylos Nr. 44548/98, Polacek ir Polackova prieš Čekijos Respubliką; bylos Nr. 38645/97).
CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 1998 m. vasario 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 210-572/98, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., miręs 1997 m. spalio 10 d., nuo 1930 iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,09 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o 2002 m. liepos 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3043-06/02, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., L. L. ir D. M. tėvas F. M., miręs 1993 m., iš savo tėvo J. M. 1938 m. paveldėjo ir iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiose dvejose skirtingose bylose priimtuose teismo sprendimuose kalbama apie iš esmės tą patį žemės sklypą (nors jo dydžiai ir skiriasi), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau teismo sprendimais nustatyti skirtingi juridinę reikšmę turintys faktai dėl skirtingų asmenų, konstatuoti ir skirtingi galbūt vienas kitą paneigiantys nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai, tuo tarpu nė vienos iš šių bylų pareiškėjai nebuvo įtraukti dalyvauti suinteresuotais asmenimis kitoje iš šių bylų. Turimi bylos duomenys leidžia teigti, kad abiejų bylų pareiškėjai turi teisinį interesą dėl abejose bylose prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, priimti teismo sprendimai turi įtakos visų jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl vienos iš bylų pareiškėjai pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį yra suinteresuoti asmenys kitoje iš bylų. Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti, laikantis įrodinėjimo taisyklių, renkami ir vertinami ne tik prašomą nustatyti faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir duomenys, tą faktą paneigiantys arba patvirtinantys kitokius faktus, kurie leistų daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas neegzistavo, nes kiti faktai pašalina tokio fakto egzistavimo galimybę. Abu aptariami Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1998 m. vasario 3 d. ir 2002 m. liepos 8 d. sprendimai yra įsiteisėję ir yra privalomi (CPK 18, 279 straipsniai). Tokiu būdu yra atsiradusi ir egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kurios apskritai negalėtų ir neturėtų būti, nes yra paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas, asmenų teisė, dėl kurios gynybos jie kreipėsi į teismą, iš esmės lieka neapginta, o ją ginti įprastine tvarka yra negalima. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3043-06/02 procesas yra atnaujintas. Vienos iš aptariamų bylų proceso atnaujinimas nedaro įtakos antroje byloje priimto teismo sprendimo teisinei galiai ir neteikia prielaidų įvykdyti teisingumą, juo labiau atsižvelgiant į tai, kokiais įrodymais yra grindžiamos teismo sprendimo išvados. Vien tik CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimo pagrindu atsisakius tikrinti L. M. ir D. M. nurodomus argumentus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1998 m. vasario 3 d. sprendimo ir jų nuosavybės teisės pažeidimo, būtų pagrindas pripažinti, kad formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma net tikrinti jų nurodomą teisių pažeidimą. Tuo tarpu tik pasinaudojus Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 210-572/98 proceso atnaujinimo galimybe atsirastų prielaidos teismui išsamiai patikrinti ir visapusiškai įvertinti aplinkybes, reikšmingas nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, bei priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai bei pirmiau išdėstyti argumentai teikia pagrindą pripažinti, kad ir šioje byloje, kaip ir kasatorių nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. išnagrinėtoje byloje (KB „Sekundės bankas“ v. A. Sinkevičienė, bylos Nr. 3K-3-233/2004), yra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija. Dėl to teisėjų kolegija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, šioje išskirtinėje teisinėje situacijoje konstatuoja žemesniųjų instancijų teismų teisę CPK 370 straipsnio nustatytą tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjų L. M. ir D. M. prašymus dėl praleisto proceso įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir bylos atnaujinimo perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis