Civilinė byla Nr. e2-556-867/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13676-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.9; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 10 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos teisėja Inga Sakalauskaitė,
veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,
sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skaldos paviršius“ atstovui direktoriui A. D., atsakovės atstovui advokatui Ričradui Užolui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Skaldos paviršius“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 1 299,52 Eur žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybės, kad ji 2023-11-08 išdavė Automobilių savanoriško draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo apdrausta A. K. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024-06-28 nuo atsakovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuvarvėjo smala, kuri apgadino transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdydama draudimo sutartį, padarytos žalos atlyginimui išmokėjo 1299,52 Eur dydžio draudimo išmoką, t. y. pagal 2024-07-25 PM sąskaitą-faktūrą, serija ASCS Nr. 13765 išmokėta 170,00 Eur, o pagal 2024-08-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija STEL Nr. 280198 išmokėta 1 129,52 Eur draudimo išmoka.
Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-07-28 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-13450-867/2025 ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Atsakovė 2025-07-30 pateikė pareiškimą dėl 2025-07-28 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-13450-867/2025 peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą už akių iš dalies panaikinti ir iš jos ieškovei priteisiant 170,00 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, o likusioje dalyje sprendimą už akių panaikinti. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad pagal 2024-07-25 PM sąskaitą-faktūrą, serija ASCS Nr. 13765 išmokėta 170,00 Eur suma yra pagrįsta (dervų valymo darbai) ir yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonei padarytos žalos atlyginimu, todėl su ja sutinka, tačiau nesutinka su 2024-08-19 PVM sąskaitos - faktūros, serija STEL Nr. 280198 išmokėta 1 129,52 Eur draudimo išmoka, nes tarp nurodytos žalos padarymo ir atsakovės veiksmų/neveikimo nėra priežastinio ryšio, tad ir žalos atlyginimo reikalavimas yra nepagrįstas.
Ieškovė 2025-08-26 pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, jog atsakovas pareiškime lakoniškai nurodė nesutinkantis su sprendimu priteista nuostolio suma ir nurodo, kad tarp 1129,52 Eur nuostolio ir atsakovo neteisėtų veiksmų neegzistuoja priežastinis ryšys, tačiau nurodyto niekaip nepakomentuoja, nepasisako dėl kartu su ieškiniu teismui pateiktų įrodymų, susijusių su šiuo nuostoliu, pagrįstumo, t. y. pareiškimą iš esmės teikia formaliai nurodydamas, jog nesutinka su sprendimu, tačiau nei įrodymų, nei argumentų, kurie paneigtų priimto sprendimo nepagrįstumą, nepateikia. Ieškovė taip pat pažymi, jog atsakovė pareiškime nenurodė priežasčių, dėl kurių jo registruotos buveinės adresu nebuvo priimama korespondencija, nenurodė, kodėl teismui neteikė atsiliepimo į ieškinį.
2025-09-09 nutartimi buvo nuspręsta panaikinti 2025-07-28 sprendimą už akių civilinėj byloje Nr. e2-13450-867/2025 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pagal su draudėju sudarytą Kasko draudimo sutartį, savanoriško draudimo sutartį, tinkamai įvykdė savo pareigas, tai yra administravo draudiminį įvykį, kuris buvo įvykęs 2024-06-28, kai nuo trasfarmatorinės stogo esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei, nuvarvėjo smala, kuri apgadino transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudėjai išmokėjo 1 299,52 Eur draudimo išmoką. Nurodė, kad 2024-07-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimu buvo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, jog tarp apgadintos transporto priemonės savininkės ir atsakovės UAB „Skaldos paviršius“ yra susiklostę ne baudžiamieji, o civiliniai teisiniai santykiai. Mano, kad pagrindinis ginčas kuris yra kilęs tik dėl žalos dydžio. Išmokėtą draudimo sumą, tai yra žalos dydį sudaro 170,00 Eur suma už smalos valymo darbus, su šia sąskaita atsakovė sutinka, tačiau šiai dienai šios sumos atsakovė nėra sumokėjusi. Paaiškino, kad atliekant smalos valymo darbus paaiškėjo, kad dalis detalių buvo negrįžtamai pažeistos, t. y. smala jas išdegino, todėl vien tik išvalymas, neužtikrino atkūrimo į prieš įvykį buvusios padėties, todėl 2024-11-14 ieškovas išmokėjo dar vieną draudimo išmoką tiesiogiai automobilio atstovui. Prie ieškinio yra pridėta PVM sąskaitą- faktūrą, patvirtinanti, kad buvo pakeistos pažeistos detalės, o byloje pateiktos nuotraukos, patvirtina, kad automobilis buvo pažeistas labiau, nei matoma pradinėje stadijoje, todėl autoservisas pakeitė pažeistas detalės, ir tik jų pakeitimas užtikrino visiškos žalos pašalinimą. Paaiškino, kad buvo pakeista apdaila prie veidrodėlio, keista buvo stiklo apdaila, prie lango esanti plastmasinė dalis, buvo keičiamas stiklo apvadas iš vairuotojo pusės bei kitos detalės. Detalės buvo pakeistos maždaug po mėnesio, nes buvo tvarkoma salone, kuriame yra eilės. Paaiškino, kad jie jau po smalos nuvalymo žinojo, kad reikės pakeisti detales, kurios buvo apgadintos ir tai užtruko, nes buvo eilės. Tai, kad smala buvo karšta patvirtina foto nuotraukos, nes kur yra užlašėjusi smala ir yra tie pažeidimai. Nors atsakovė kėlė abejonę, jog detalės buvo apgadintos ne dėl smalos, o dėl kažkokių kitų mechaninių procesų, tačiau atsakovė šitų aplinkybių byloje niekaip neįrodė. Liudytoja apklausta automobilio savininkė patvirtino, kad jokių įvykių automobilis nebuvo patyręs prieš tai. Kitas byloje apklaustas liudytojas taip pat nurodė, kad valant smalą nuo automobilių, negalėjo būti pažeistos automobilio detalės mechaniškai bei patvirtino, kad galimai dėl smalos galėjo būti pažeistos detalės. Pažymėjo, kad draudimo ekspertas prieš mokėdamas draudimo išmoką visada vertina priežastinį ryši, nes draudikas neturi intereso mokėti didesnę sumą, jei tai būtų serviso padaryta žala. Taigi ekspertui nustačius, kad automobilis buvo apgadintas dėl smalos, dėl konkrečiai šio įvykio ir būtent dėl atsakovo kaltės ir buvo išmokėta draudimo išmoka. Atsižvelgiant į visą tai, kas buvo pateikta byloje, į tai, kad atsakovės vienintelis įrodymas yra tik atsakovo atstovo pateikta nuomonė dėl galimų mechaninių pažeidimų detalių, todėl prašo teismo įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir tenkinti ieškinį pilna apimtimi.
2025-11-06 teismo posėdžio atsakovės atstovas direktorius A. D. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad pastatas yra jų nuosavas, todėl nesupranta, kodėl automobilis buvo pastatytas prie pastato, kai šalia buvo vietos. Neneigė, kad buvo remontuotas stogas ir litavo lydomą stogą dangą ir nebuvo jokių aptvėrimų ir galimai dėl saulės nuvarvėjo smala. Mano, kad vairuotoja sąmoningai galimai pastatė automobilį nors matė, kad yra atliekami darbai, nors aplink buvo daug laisvos vietos. Iš darbuotojo, kuris atlikinėjo darbus jis sužinojo, kad buvo apgadintas svetimas automobilis. Žalos faktą pripažįsta, tačiau nepripažįsta visos žalos, nes sutinka tik su 170,00 Eur suma.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Ričradas Užolas nurodė, kad savo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo palaiko pilna apimtimi. Sutinka su išlaidomis, kurios yra nurodytos pareiškime už 170,00 Eur sumą (dervų valymo darbai), o su 1 129,52 Eur draudimo išmokos priteisimu, kategoriškai nesutinka, kadangi tarp nurodytos žalos padarymo ir atsakovės veiksmų/neveikimo nėra priežastinio ryšio. Paaiškino, kad pati vairuotoja, automobilio valdytoja nurodė, kad ji atvyko į darbą pastatė automobilį prie pastato prie kurio tuo metu nevyko jokie remonto darbai, tie darbai buvo atliekami prieš dieną, todėl akivaizdu, kad smala negalėjo būti tokia karšta. Mano, kad tiek nuotraukos, tiek liudytojo paaiškinimai įrodo, kad automobilis nebuvo pažeistas dėl smalos, o yra fizinio kontakto padaryti pažeidimai, tai yra trynimo metu, galimai dėl nesėkmingo smalos nuvalymo naudojant prietaisus įrankius. Nurodo, kad ieškovės ieškinys dėl 170,00 Eur yra pagrįstas, o likusioje dalyje prašo ieškinį atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė 2023-11-08 išdavė Automobilių savanoriško draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo apdrausta A. K. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023-11-09 iki 2024-11-08. Iš 2024-07-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad 2024-06-28 nuo atsakovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuvarvėjo smala, kuri apgadino transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nes nenustatyta, kad automobilis būtų apgadintas tyčiniais veiksmais. Ieškovė, vykdydama draudimo sutartį, padarytos žalos atlyginimui išmokėjo 1 299,52 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai, t. y. pagal 2024-07-25 PM sąskaitą-faktūrą, serija ASCS Nr. 13765 išmokėta 170,00 Eur (ši sąskaita išrašyta už dervų, metalo dulkių, kelio apnašų valymą, plovimą, poliravimo darbus bei automobilio išorės plovimą). Iš UAB „STELAAUTO“ 2024-08-19 PVM sąskaitos - faktūros serija STEL Nr. 280198 matyti, kad ji yra išrašyta už automobilio detalių keitimą ir yra bendrai 1 249,52 Eur sumai, kurią sudaro 903,87 Eur už pakeistas detales bei 128,79 Eur už atliktus darbus), draudimo mokėtina suma 1 129,52 Eur pagal žalos Nr. 24/270-06787 Compensa. Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad yra apgadintas baltos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra apibėgę juodos spalvos skysčiu, tikėtina smala nuo pastato stogo. AB SEB banko 2024-08-22 mokėjimo nurodymas Nr. CL2448523 patvirtina, kad ieškovė draudėjai pervedė 170,00 Eur, o 2024-11-15 AB SEB bank mokėjimo nurodymu Nr.CL2467070 pervedė 1 129,52 UAB „STELAAUTO“ paskirtis draudimo išmoka (duomenys neskelbtini), pagal sf nr. 280198, 24/270-06787/2. A. K. ieškovei teiktas prašymas dėl UAB „AUTOSTELA“ atliktų darbų žalos byloje pasirašytas 2024-08-19.
Nustatyta, kad ieškovės ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriame numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatas reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pažymėtina, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoje draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį teisinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) aplinkybės (CK 6.266 straipsnio 2 dalis).
CPK yra reglamentuota, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad pagal bendrą civiliniame procese taikomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga pagrįsti nuostolių dydį tenka žalos atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. ieškovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad žalos dydis gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-240-1075/2019 35 punktas). CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad pastatas, nuo kurio nuvarvėjo smala ant ieškovės drausto automobilio priklauso atsakovei, taip pat nėra ginčo, tačiau yra kilęs ginčas dėl ieškovės išmokėtos draudimo išmokos sumos, tai yra žalos dydžio.
Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl 170,00 Eur, todėl teismas laiko, kad toje dalyje ieškovė pilnai įrodė reikalavimą, nes ši suma yra už apgadinto automobilio smalos nuvalymą, todėl ji priteistina iš atsakovės ieškovei.
Atsakovė nesutikdama su 1 129,52 Eur žalos dydžiu iš esmės motyvuoja tuo, kad nėra įrodymų, kad dėl atsakovės kaltės atsirado ši žala, nes mano, kad iš ieškovės pateiktų foto nuotraukų matyti, kad žala atsirado dėl mechaninio poveikio automobilio detalėms, o ne dėl nuvarvėjusios smalos nuo stogo. Kaip argumentą atsakovė taip pat nurodė aplinkybę, kad skiriasi ir žalos išmokėjimo laikotarpiai, kas jos vertinimu tik patvirtina, kad žala padaryta vėliau, nes pradinė 170,00 Eur suma buvo sumokėta 2025-08-22, o likusi 1 129,52 Eur suma tik 2024-11-15.
Teismas įvertinęs į bylą pateiktas foto nuotraukas, jose matomus smalos apvarvėjimus ant automobilio ir jų išsidėstymą bei sąskaitoje faktūroje su kuria nesutinka atsakovė išvardintas detales, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, kad jos draudėjos automobilio vairuotojo pusė buvo apgadinta dėl smalos ir vien smalos nuvalymo nepakako, todėl buvo būtina pakeisti detales. Atsakovė nors ir tvirtino, kad tai yra mechaninio pobūdžio pažeidimai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Priešingai atsakovės nurodytas aplinkybes, kad automobilio detalės galimai buvo pažeistos atliekant automobilio valymo darbus paneigė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas UAB „Hirmis“ atstovas D. A., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad smala ar dervos yra valomos naudojant skysčius, kurie tirpdo smalą, o po to yra tik nuplaunama ir jokie prietaisai nenaudojami. Nors šiam liudytojui parodžius byloje ieškovės pateiktas automobilio foto nuotraukas pastarasis nurodė, kad galimai mato mechaninius gumos pažeidimus, tačiau vėliau jis taip pat nurodė, kad smala gali apgadinti plastiką ir jis yra pagal savo praktiką matęs. Teismo vertinimu liudytojas nėra specialistas, kuris galėtų patvirtinti ar paneigti dėl ko atsidaro nuotraukose matomi pažeidimai. Liudytoja apklausta A. K. patvirtino, kad jos automobilis jokiose įvykiuose anksčiau nebuvo dalyvavęs bei patvirtino, kad nuvalius smalą paaiškėjo, kad dėl smalos buvo pažeistos kai kurios detalė, kurias tvarkė (duomenys neskelbtini) atstovė. Teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, nes juos iš esmės patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valymo darbus nuo apvarvėjusios smalos 2024-07-25 atliko UAB „Hirmus“, o 2025-08-19 UAB „AUTOSTELA“ atliko kitus automobilio remonto darbus, tai yra pakeitė smalos sugadintas detales. Teismo vertinimu atsakovės abejonės dėl žalos išmokėjimo laikotarpių yra taip pat nepagrįstos ir atmestinos, nes kaip patvirtina surinkti duomenys UAB „AUTOSTELA“ automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus atliko 2025-08-19, tai yra mažiau nei po mėnesio nuo automobilio valymo darbų, o tai, kad išmoka išmokėta tik 2024-11-15 nesudaro pagrindo abejoti, kad automobilio detalės buvo pažeistos vėliau ar nebuvo pagrindo jų keisti. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės pozicija, kad dėl varvančios smalos galėjo būti apgadintos plastikinės automobilio detalės bei guminės, nes detalės buvo keičiamos tose vietose, kuriose buvo apvarvėjusi smala.
Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsakovė nei sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškime, nei viso bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos atsikirtimus ar sudarytų pagrindą ieškinį atmesti. Vien tik subjektyvūs atsakovės teiginiai ar nuomonė, nepagrįsti jokiais įrodymais, negali būti laikomi pakankamu pagrindu paneigti ieškinio reikalavimus, nes pagal CPK 185 straipsnį teismas įrodymus vertina pagal jų leistinumo, sąsajumo ir pakankamumo kriterijus. Formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką dėl apdraustam turtui padarytos žalos atlyginimo, įgijo teisę reikalauti jo sumokėtos sumos priteisimo iš atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkinamas ir iš atsakovės ieškovui priteistinas 1 299,52 Eur žalos atlyginimas (CK 6.1015 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.249 straipsnio dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 1 299,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2025-05-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 29,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 16,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaldos paviršius“ 1 299,52 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 52 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 299,52 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 52 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025-05-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaldos paviršius“ 16,45 Eur (šešiolika eurų ir 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė