LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. vasario 24 d. paduotu atsakovo V. L. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimas dėl žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes nemotyvavo nutarties dalies dėl 11 230,81 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio normas, nes iš esmės juridinio asmens vadovo pareigas ir atsakomybę perkėlė su juridiniu asmeniu darbo teisiniais santykiais susijusiam asmeniui, kai šio asmens pareigų apimtis vidaus teisiniu reglamentavimu nenustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas, nes nesirėmė įsiteisėjusio teismo įsakymo privalomumu ir prejudicinę reikšmę turinčiu faktu, nustatytu kitoje išnagrinėtoje byloje.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.247 straipsnio normas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos taikymo, nukrypo nuo teismų praktikos, nes nesiaiškino ir nevertino nurodytų pasekmių (ieškovės pajamų netekimo) ryšio su galimu pačios ieškovės neveikimu, kaip priežastimi žalai atsirasti; apsiribojo prejudicinę reikšmę turinčio fakto, neva nustatyto kitoje byloje (Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-266-904/2022), kad būtent atsakovas buvo atsakingas už 24 vnt. PVM sąskaitų faktūrų pateikimą ir jų nepateikdamas padarė tiesioginės žalos ieškovei. Teismas nesiaiškino ir nevertino galimai pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimties ir vertės bei galimai pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginio tikslo, t. y. kas dar be atsakovo turėjo teisę ir galimybę ieškovės vardu išrašyti ir ekspedijavimo paslaugų gavėjams pateikti PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, ar tokia teise ir galimybe buvo pasinaudota.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Be to, kasaciniame skunde neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas už atsakovą jį sumokėjusiai MB „Vistla“ (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti MB „Vistla“ (j. a. k. 304651851) 612 (šešis šimtus dvylika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. vasario 22 d. AB Šiaulių banke.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas