Civilinė byla Nr. 3K-3-669/2006
Procesinio sprendimo kategorija 87(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Rivona“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo įmonės „Nike International Ltd.“ ieškinį atsakovui UAB „Rivona“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Šiaulių teritorinei muitinei, dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas įmonė „Nike International Ltd.“ prašė teismo pripažinti, kad atsakovo UAB „Rivona“ į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos ir Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų 2005 m. gegužės 5 d. sulaikytos 21 169 poros batų, pažymėtos žymenimis, klaidinamai panašiais į ieškovo prekių ženklus: stilizuota kreivė (fig.) (duomenys neskelbtini), NIKE (duomenys neskelbtini), NIKE (fig.) (duomenys neskelbtini), stilizuota kreivė (fig.) (duomenys neskelbtini), yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises; konfiskuoti ir atsakovo sąskaita sunaikinti įvežtas šias batų poras. Ieškovas nurodė, kad Valstybiniame patentų biure yra įregistravęs prekių ženklus: stilizuota kreivė (fig.) (duomenys neskelbtini), NIKE (duomenys neskelbtini), NIKE (fig.) (duomenys neskelbtini), stilizuota kreivė (fig.) (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 5 d. Šiaulių teritorinėje muitinėje buvo sulaikytos 21 169 poros batų, kurių gavėjas, deklarantas ir savininkas yra atsakovas UAB „Rivona“. Šie batai pažymėti žymenimis, klaidinamai panašiais į ieškovui priklausančius prekių ženklus. Svarbu ir tai, kad klaidinamai panašiais į ieškovui priklausančius prekės ženklus žymenimis yra pažymėtos tapačios prekės, t. y. sportinė avalynė. Taigi, sulaikytos prekės yra pagamintos pažeidžiant ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, išimtines teises į registruotus prekių ženklus. Pagal 2003 m. liepos 22 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 „Dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises“ (toliau - Tarybos reglamentas) 17 straipsnį, Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnį, pripažinus muitinės sulaikytas prekes pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises ir atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių subjekto prašymus, prekės atsakovo lėšomis gali būti sunaikintos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė pripažinti, kad atsakovo UAB „Rivona“ į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos ir Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų 2005 m. gegužės 5 d. sulaikytos 21 169 poros batų, pažymėtos žymenimis, klaidinamai panašiais į ieškovo prekių ženklus: stilizuota kreivė (fig.) (duomenys neskelbtini), NIKE (duomenys neskelbtini), NIKE (fig.) (duomenys neskelbtini), stilizuota kreivė (fig.) (duomenys neskelbtini), yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises. Teismas taip pat nusprendė konfiskuoti ir atsakovo UAB „Rivona“ lėšomis sunaikinti atsakovo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtas šias batų poras. Teismas nustatė, kad ieškovas yra prekių ženklų: vaizdinio ženklo - stilizuotos kreivės (fig.) (duomenys neskelbtini), NIKE (duomenys neskelbtini) ir NIKE (fig.) (duomenys neskelbtini), skirtų 18 ir 25 klasės prekėms ženklinti, ir vaizdinio ženklo – stilizuotos kreivės (fig.) (duomenys neskelbtini), skirto 9, 18 ir 25 klasės prekėms ženklinti, savininkas Lietuvoje. Pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą ieškovas turi teisę drausti importuoti ar eksportuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu žymeniu pažymėtas prekes. Teismo teigimu, sulaikytų prekių ženklinimas yra panašus į ieškovo įregistruotą ženklą NIKE fig. (stilizuota kreivė), tai vertintina kaip reali galimybė suklaidinti vartotoją dėl prekių gamintojo, kokybės ir kitų savybių, todėl sulaikytos 21 169 poros batų, pažymėtos žymenimis, klaidinamai panašiais į ieškovo prekių ženklus, yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises. Atsakovas, kaip muitinės procedūros vykdytojas, pagal Muitinės kodekso 2 straipsnio 32 punktą, yra atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedūros reikalavimų įvykdymą, taip pat už teisės aktų pažeidimus, įvykdytus įvežus draudžiamas įvežti prekes. Kadangi atsakovas yra sulaikytų prekių ne tik gavėjas, bet ir deklarantas, tai jis yra atsakingas už Intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymo 5 straipsnyje nurodyto pažeidimo padarymą. Intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymo 15 ir 17 straipsniuose įtvirtintas leidimas ieškovui, kaip prekių ženklo savininkui, kreiptis į teismą dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo ir prašyti sunaikinti suklastotas prekes atsakovo lėšomis. Tarybos reglamento 17 straipsnyje įtvirtinta teisė kompetentingoms valdžios institucijoms pagal nacionalinės teisės nuostatas sunaikinti prekes, pripažintas pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, neapribojant intelektinės nuosavybės teisių subjektų teisės į kitas gynybos priemones. Intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Tarybos reglamento 17 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintos plačios intelektinės nuosavybės teisės apsaugos priemonių taikymo galimybės, tačiau jos turi užtikrinti, kad suinteresuoti neteisėtu sulaikytų prekių gabenimu asmenys negautų iš sudarytų sandorių jokios ekonominės naudos. Perdavęs sulaikytas prekes - 21 169 poras batų - labdaros organizacijoms, atsakovas UAB „Rivona“ išvengtų mokesčių ir taip patirtų ekonominę naudą. Dėl to atsakovo įvežtos ir Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų sulaikytos 21 169 poros batų konfiskuotinos ir sunaikintinos atsakovo lėšomis (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Ieškovas teismui pareiškė prašymą dėl konkretaus pažeistų teisių gynimo būdo - neteisėtai pagamintų prekių konfiskavimo ir sunaikinimo. Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta taisyklė, kad ženklo savininkas, gindamas pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą, o šis gali priimti sprendimą dėl prekių, jei neteisėtai pažymėto svetimo ženklo negalima nuo prekių pašalinti, konfiskavimo, o prireikus - ir sunaikinimo. Pagal Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas, priimdamas sprendimą taikyti konkrečią intelektinės nuosavybės subjekto teisių pažeidimo pašalinimo priemonę dėl muitinės neišleistų arba sulaikytų prekių, yra saistomas intelektinės nuosavybės teisės subjekto prašymų ir turi į juos atsižvelgti. Ieškovas prašė taikyti Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nurodytas priemones, t. y. konfiskuoti atsakovo importuotas ir muitinėje sulaikytas prekes bei šias sunaikinti atsakovo lėšomis, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į tokius ieškovo prašymus. Pažymėtina, kad teismo įpareigojimas pašalinti prekių ženklus, kuriais importuojamos ar eksportuojamos prekės buvo neteisėtai pažymėtos, gali būti skiriamas tik tiems asmenims, kuriems tokios prekės perduodamos intelektinės nuosavybės teisių subjekto nurodymu. Ieškovas šioje byloje nepageidavo paimti neteisėtai pagamintų prekių sau arba jas perduoti kitiems asmenims. Pagal Tarybos reglamento 17 straipsnio 1 dalį, išskyrus tam tikras išimtis, prekių ženklų pašalinimas nuo suklastotų prekių nėra laikomas veiksminga priemone, atimančia iš sandorį sudariusio asmens ekonominę naudą. Šioje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie ypatingų, išimtinių aplinkybių, įgalinančių sutikti su atsakovo nuomone dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo parinkimo, susidarymą. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi procesinių priemonių tam, kad paskatintų ieškovą apsvarstyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV bendrovė „The H.D. Lee Company Inc.“ v. UAB „Mita“, bylos Nr. 3K-3-1060/2003; 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV bendrovė „The H.D. Lee Company Inc.“ v. UAB „Mita“, bylos Nr. 3K-3-1069/2003). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Muitinės kodeksą ir Intelektinės nuosavybės apsaugos importuojant ir eksportuojant prekes įstatymą, nes šie teisės aktai netekę galios, todėl atgaline tvarka negalioja.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Rivona“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartį bei priimti naują sprendimą - įpareigoti atsakovą pašalinti klaidinamai panašius žymenis nuo avalynės ir įpareigoti perduoti avalynę labdaros įstaigoms, kad būtų pašalinta avalynę iš komercinių kanalų; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad ženklo savininkas, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kuris gali priimti sprendimą, t. y. nuspręsti, kokią šiame straipsnyje nustatytą priemonę taikyti pažeidėjui. Intelektinės nuosavybės teisių subjektas savo nuomonę dėl pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo išreiškia teikdamas teismui prašymą, į kurį teismas gali ir neatsižvelgti, t. y. toks prašymas teismui nėra privalomas. Tokia išvada darytina ir analizuojant Muitinės įstatymo 86 straipsnį. Parinkdamas pažeidimo pašalinimo priemonę teismas turi siekti, kad būtų pasiekta protinga skirtingų interesų pusiausvyra; turėtų laikytis aktyvesnės pozicijos ir, atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusias aplinkybes, pasiūlyti ieškovui pasinaudoti kitais teisių gynybos būdais, nebūtinai sunaikinti suklastotas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV bendrovė „The H.D. Lee Company Inc.“ v. UAB „Mita“, bylos Nr. 3K-3-1069/2003). Šios bylos atveju akivaizdu, kad prekių ženklų savininko teisės būtų apgintos vien pašalinus klaidinančiai panašius ženklus nuo avalynės. Taip ieškovo teisės būtų apgintos, grąžinant jį į iki pažeidimo buvusią padėtį (Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kad yra tokia techninė galimybė, patvirtina byloje esantys įrodymai. Perdavus avalynę labdaros organizacijoms, ši būtų pašalinta iš komercinių kanalų, valstybė ir ieškovas nepatirtų jokių papildomų išlaidų (Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Taigi apeliacinės instancijos teismo nuostata, kad teismo įpareigojimas pašalinti (nuimti) prekių ženklus, kuriais importuojamos ar eksportuojamos prekės buvo neteisėtai pažymėtos, gali būti skiriamas tik tiems asmenims, kuriems tokios prekės perduodamos intelektinės nuosavybės teisių subjekto nurodymu, nepagrįsta (Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad prekių ženklų pašalinimas nuo suklastotų prekių nėra laikomas veiksminga priemone, atimančia iš sandorį sudariusio asmens ekonominę naudą, netinkamai taikė Tarybos reglamento 17 straipsnį. Atsakovo nuomone, pašalinus neteisėtai panaudotą prekių ženklą, sandorio tikslas nėra pasiekiamas ir asmuo iš jo negauna naudos. Negalima suabsoliutinti Tarybos reglamento 17 straipsnio 1 dalies ir Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, kurios turėtų būti taikomos vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad atsakovas, įsigydamas avalynę, neturėjo tikslo pasinaudoti ieškovui nuosavybės teise priklausančiais žymenimis. Apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo sąžiningumo (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Muitinės įstatymo 86 straipsniu, nurodydamas, kad teismas yra saistomas intelektinės nuosavybės teisės subjekto prašymų ir turi į juos atsižvelgti. Šis įstatymas negali būti laikomas savarankišku pagrindu intelektinės nuosavybės teisių subjektų pažeistoms teisėms ginti. Tokia išvada darytina analizuojant Muitinės įstatymo 84 straipsnį, kuriame nustatyta, kad intelektinės nuosavybės teisių subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo ir savo ieškinyje remtis iš muitinės gauta informacija.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Šiaulių teritorinė muitinė prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad, pagal Muitinės įstatymo 86 straipsnį, teismas, priimdamas sprendimą taikyti konkrečią intelektinės nuosavybės teisių subjekto teisių pažeidimo pašalinimo priemonę muitinės neišleistų arba sulaikytų prekių atžvilgiu, yra saistomas intelektinės nuosavybės subjekto prašymų ir į juos atsižvelgia. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose yra įtvirtinta prekių ženklo savininko išimtinė teisė uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Pagal Tarybos reglamento 17 straipsnio 1 dalį, prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės subjekto teises, išskyrus tam tikras išimtis, prekių ženklų pašalinimas nuo suklastotų prekių nėra laikomas veiksminga priemone, atimančia iš sandorį sudariusio asmens ekonominę naudą. Teismo įpareigojimas pašalinti prekių ženklus, kuriais importuojamos prekės buvo neteisėtai pažymėtos, gali būti skiriamos tik tiems asmenims, kuriems tokios prekės perduodamos prekių ženklo savininko nurodymu. Šioje byloje nėra duomenų apie tokį nurodymą, leidžiantį taikyti šį prekių ženklo savininko pažeistų teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovui pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, nebūtinai suklastotas prekes visiškai sunaikinant, tačiau šalys nesusitarė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Ieškovas yra prekių ženklų: vaizdinio ženklo - stilizuotos kreivės (fig.) (duomenys neskelbtini), NIKE (duomenys neskelbtini) ir NIKE (fig.) (duomenys neskelbtini), skirtų 18 ir 25 klasės prekėms ženklinti, ir vaizdinio ženklo – stilizuotos kreivės (fig.) (duomenys neskelbtini), skirto 9, 18 ir 25 klasės prekėms ženklinti, savininkas Lietuvoje. 2005 m. gegužės 5 d. Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų sulaikytų atsakovui priklausančių 21 169 porų batų ženklinimas yra panašus į ieškovo įregistruotą ženklą NIKE (fig.) (stilizuota kreivė), tai vertintina kaip reali galimybė suklaidinti vartotoją dėl prekių gamintojo, jų kokybės ir kitų savybių. Sulaikytos 21 169 poros batų, pažymėtos žymenimis, klaidinamai panašiais į ieškovo prekių ženklus, yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises. Ieškovas prašė konfiskuoti šias muitinėje sulaikytas atsakovo prekes ir jas sunaikinti atsakovo lėšomis, o atsakovas, iš esmės sutikdamas su ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, teisių pažeidimo faktu, prašė įpareigoti jį pašalinti savo lėšomis minėtus ženklus nuo avalynės ir perduoti ją labdaros įstaigoms, taip pašalinant šią iš komercinių kanalų.
V. Kasacinio teismo argumentai
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Be to, pagal CPK 341 straipsnio 1 punktą kasacija yra galima tik dėl teismo procesinio sprendimo, peržiūrėto apeliacine tvarka. Šioje byloje atsakovas (kasatorius) iš esmės sutiko su ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, teisių pažeidimo faktu, apeliacine tvarka skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl muitinės pareigūnų sulaikytų jo prekių konfiskavimo ir sunaikinimo atsakovo lėšomis, ši teismo sprendimo dalis skundžiama ir kasacine tvarka, todėl kolegija, neišeidama už kasacinio skundo ribų, pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo teisės taikymo aspektu.
Taigi kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų išvadomis dėl ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, teisių gynimo būdo, nes, jo manymu, teismas jam turėjo paskirti švelnesnę sankciją – įpareigoti savo lėšomis nuo avalynės pašalinti į ieškovo įregistruotus panašius ženklus, perduoti avalynę labdaros organizacijoms, taip šią pašalinant iš komercinių kanalų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašė teismo taikyti Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas priemones, t. y. konfiskuoti importuotas ir muitinėje sulaikytas atsakovo prekes ir jas sunaikinti atsakovo lėšomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tokius ieškovo prašymus; nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad yra ypatingų, išimtinių aplinkybių, įgalinančių sutikti su atsakovo nuomone dėl kitokio ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo parinkimo. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir atmeta kasacinio skundo argumentus.
2005 m. birželio 1 d. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad atsakovo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos ir Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų 2005 m. gegužės 5 d. sulaikytos 21 169 poros batų, pažymėtos žymenimis, klaidinamai panašiais į ieškovo prekių ženklus: vaizdinį ženklą - stilizuotą kreivę (fig.) (duomenys neskelbtini), NIKE (duomenys neskelbtini) ir NIKE (fig.) (duomenys neskelbtini), vaizdinį ženklą – stilizuotą kreivę (fig.) (reg. Nr. 38700), yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises; konfiskuoti ir atsakovo sąskaita sunaikinti šią avalynę. Minėta, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovo, kaip prekių ženklų savininko, teisių pažeidimo fakto. 2003 m. liepos 22 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 „Dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises“ (toliau - Tarybos Reglamentas) 17 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad, neapribojant intelektinės nuosavybės teisių subjekto teisės į kitas gynybos priemones, valstybės narės patvirtina priemones, kurios kompetentingoms valdžios institucijoms suteikia teisę pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas sunaikinti prekes, pripažintas pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises arba pašalinti jas iš komercinių kanalų nepadarant žalos intelektinės nuosavybės teisių subjektui, nekompensuojant už jas ir, jei nacionalinėje teisėje nenustatyta kitaip, nesudarant išlaidų valstybės iždui. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad teismas, pripažinęs, jog muitinės neišleistos arba sulaikytos prekės pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, ir, atsižvelgdamas į intelektinės nuosavybės teisių subjekto prašymus (jeigu jie buvo pateikti), gali priimti sprendimą prekes konfiskuoti ir sunaikinti atsakovo lėšomis. Minėta, būtent toks ieškovo prašymas byloje buvo pareikštas ir nebuvo keičiamas. Taigi tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionalinėje teisėje yra akcentuota intelektinės nuosavybės teisių subjekto teisė pasirinkti jo pažeistų teisių gynimo būdą. Prekių ženklų įstatymo (2004 m. vasario 19 d. įstatymo Nr. IX-2033 redakcija) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas vienas iš galimų teismo sprendimų - dėl neteisėtai naudojamų ženklų bei priemonių ar įrenginių jiems gaminti ir prekių, jei neteisėtai pažymėto svetimo ženklo nuo jų negalima pašalinti, taip pat kitų šiame įstatyme nustatytų teisių pažeidimams panaudotų priemonių ir įrangos konfiskavimo, o prireikus – ir sunaikinimo. Analizuojant išdėstytas normas, darytina išvada, kad teismas turi spręsti dėl intelektinės nuosavybės teisių subjekto teisių pažeidimo gynimo būdo, tačiau, atsižvelgdamas į prekių ženklo savininko, prašančio apginti pažeistas jo teises ir kuriam priklauso diskrecinė teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, prašymą, todėl kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje turi būti nustatytos tam tikros ypatingos, išimtinės aplinkybės, dėl kurių intelektinės nuosavybės teisių subjekto prašymas dėl pažeistų teisių gynimo būdo nebūtų tenkinamas, teismui parenkant kitą nei prašomas pažeistų teisių gynimo būdą. Grįsdamas savo kasacinio skundo argumentus atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje JAV bendrovė „The H.D. Lee Company Inc.“ v. UAB „Mita“, bylos Nr. 3K-3-1069/2003, tačiau šioje byloje kasacinis teismas taip pat akcentavo intelektinės nuosavybės teisių subjekto pasirinkimo teisę dėl pažeistų teisių gynimo būdo, nurodant, kad teismas turėtų laikytis aktyvesnės pozicijos, ir, atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, pasiūlyti ieškovui pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, nebūtinai suklastotas prekes visiškai sunaikinant. Pagal byloje esančius duomenis, teismas du kartus buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, siekdamas, kad šalys susitartų dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo, tačiau šalys nesudarė taikos sutarties ir ieškovas, minėta, savo nuostatos dėl jo pažeistų teisių gynimo būdo nekeitė (b. l. 93, 105). Taigi kasatoriaus argumentai, kad teismas buvo nepakankamai aktyvus, spręsdamas dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo, taip pat yra nepagrįsti.
Atsakovas šioje byloje įrodinėjo, kad muitinės sulaikytos jo prekės neturėtų būti sunaikintos, nes yra techninė galimybė pašalinti ženklus nuo avalynės, kuri po to galėtų būti perduota labdaros organizacijoms. Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta atvejo, kai neteisėtai pažymėtas svetimas ženklas nuo prekių gali būti šalinamas, galimybė. Tačiau ši nuostata turėtų būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su kitomis teisės normomis. Tarybos Reglamento 17 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta galimybė tokioms prekėms taikyti bet kokias kitas priemones, kad su prekėmis susiję asmenys negautų iš šių sandorių jokios ekonominės naudos, ir nustatyta, kad, išskyrus tam tikras išimtis, prekių ženklų pašalinimas nuo suklastotų prekių nėra laikoma veiksminga priemone, atimančia iš sandorį sudariusio asmens ekonominę naudą. Taigi Tarybos reglamente yra įtvirtinta galimybė taikyti kitus prekių ženklo savininko pažeistų teisių gynimo būdus, nustatant pagrindinę sąlygą – kad pažeidėjas negautų jokios ekonominės naudos, ir akcentuota, kad prekių ženklų pašalinimas nuo prekių gali būti veiksmingas pažeistų teisių gynimo būdas tik išimtiniais atvejais. Minėta, Tarybos reglamente yra akcentuota intelektinės nuosavybės teisių subjekto teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat yra nustatyta galimybė taikyti kitas priemones, kurias taikant pažeidėjas negautų iš sudaryto sandorio jokios ekonominės naudos, tačiau taip pat yra akcentuojama ir intelektinės nuosavybės teisių subjekto valia, t. y. intelektinės nuosavybės teisių subjekto prašymu perduoti prekes jam arba kitiems jo prašyme nurodytiems asmenims ir taikyti panašias priemones. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas nepageidavo keisti jo, kaip prekių ženklų savininko, pažeistų teisių gynimo būdą, nepageidavo paimti neteisėtai pagamintų prekių sau arba perduoti kitiems jo nurodytiems asmenims, prašė konfiskuoti ir sunaikinti muitinėje sulaikytas atsakovo prekes. Dėl to teismai, nenustatę ypatingų, išimtinių aplinkybių, įgalinančių netaikyti ieškovo prašomo pažeistų teisių gynimo būdo - konfiskuoti ir sunaikinti muitinėje sulaikytas atsakovo prekes, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti ieškovo prašymo (Tarybos reglamento 17 straipsnio a punktas, Muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai, Prekių ženklų 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, spręsdamas dėl atsakovo gaunamos ekonominės naudos aspekto, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad, taikant atsakovo nurodytą ieškovo teisių gynimo būdą, atsakovas patirtų ekonominę naudą, nes teikiantys paramą juridiniai asmenys nustatyta tvarka ir dydžiu yra atleidžiami nuo mokesčių mokėjimo, ir kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada (Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, Pelno mokesčio įstatymo 2 dalis). Taigi kasatoriaus prašymas dėl kitokio ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo parinkimo negali būti tenkinamas ir dėl to, kad tokiu atveju būtų pažeistas reikalavimas (parenkant teisių gynimo būdą), įtvirtintas tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionalinėje teisėje – kad pažeidėjas negautų iš sudaryto sandorio jokios ekonominės naudos.
Kasacinio skundo argumentas dėl kasatoriaus sąžiningumo ir kaltės nebuvimo taip pat atmestinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje JAV bendrovė „The H.D. Lee Company Inc.“ v. UAB „Mita“, bylos Nr. 3K-3-1069/2003, konstatuota, kad prekių konfiskavimas ir sunaikinimas – tai apsauginiai teisių gynimo būdai, kurių paskirtis yra visiškai pašalinti teisę pažeidžiančius veiksmus, t. y. atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas); sprendžiant dėl tokių civilinių teisių gynimo būdų taikymo, esant neteisėtų veiksmų faktui, atsakovo kaltės formos klausimas yra nesvarbus. Šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjamosios, ir kolegija sprendžia, kad šis klausimas nėra aktualus ir nagrinėjamos bylos atveju.
Nurodytais motyvais kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė ieškovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo metu galiojusias materialinės teisės normas, kolegija sutinka su padarytomis išvadomis, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Egidijus Laužikas
Virgilijus Grabinskas