Baudžiamoji byla Nr. 1-2382-530/2013

Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00113-13-8

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.5.1; 1.1.5.1.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9;

1.1.8.13; 1.2.4.8.2; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, kaltinamajam R. S., nukentėjusiajam S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., gim. 1956-08-23, Krasnojarske, Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ drožėju, gyvenantis(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. (BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

R. S. 2013-02-08 apie 17.00 valandą, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, vieną kartą iš revolverio „Olympic 38“ Nr. D001777 šovė sūnui S. S. į veidą, taip S. S. padarė šautinę žaizdą kairiajame žande, kas sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną ruošėsi žvejybai. Grįždamas namo, bazėje išgėrė alaus. Į namus atvažiavo S., nepasisveikinęs užlipo į antrą aukštą. Jis su žmona seniai nebendrauja, konfliktuoja, nesugyvena. Ji gyvena antrame namo aukšte, jis – pirmame. Ji S. pasisakė, jog jis palinkėjo jai tokių marčių kaip ji. Jis buvo užlipęs į antrą aukštą pasiimti klijų. Tuomet žmona jam pasakė: „tau ne klijų reikia duot, o kitaip“. S. sėdėjo panarinęs, palenkęs galvą, be nuotaikos, sūnus jam pasakė, kad išsiaiškins. J. S. pavadino „venskutuku“ ar „Venskum“, nes abejoja, kad tai jo sūnus. T. S. jį išstūmė pro duris, nustūmė nuo laiptų, pagrasino sakydamas „aš jam parodysiu“. Jis nuėjo į pirmą aukštą, turėjo pistoletą. Išgirdęs, kad S. ateina, todėl neturėdamas kur dingti, būdamas kambaryje pasakė: „neik, šausiu“ ir šovė, nes nenorėjo, kad S. antrą kartą jį sumuštų. S. jį prieš tris metus buvo sumušęs, šonkaulius sulaužęs. Jis ginklą turi legaliai, turi leidimą. Pistoletas dujinis, guminėm kulkom aštunto kalibro. Tuo metu ką spėjo, tą įdėjo. Turėjo gintis, šovė, nes nenorėjo būti antrą kartą sumuštas, kaip tai buvo nutikę žymiai anksčiau. Atstumas tarp jų buvo 2-3 metrai. Šiuo atveju pagalbos nesikreipė, nepatyrė jokių sužalojimų. Kai jis pasiėmė pistoletą, pasijuto saugiai. Šovė vien dėl to, kad galvojo jog vėl jį sumuš, S. jam grasino sakydamas „aš jam parodysiu“. Šovė, kad apsigintų. Mano, jog S. motina kažką prišnekėjo, todėl jį puolė. S. neatsiprašė, nes nebuvo galimybės. Posėdžio metu atsiprašė. Teigia, jog būdamas blaivus taip pat pasielgtų, nes turi teisę į gynybą, girtumas jo veiksmams įtakos nedavė. Žino, ką reiškia būtinoji gintis. Neneigia šovęs, jis gynėsi.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta šiais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

N. S. S. parodė, kad įvykio dieną įvykiai klostėsi įprastai kaip ir visada. Užsuko namo, tėvas R. S. kaip visada eilinį kartą konfliktavo. Tėvas galvoja, kad jie yra ne jo vaikai, nors neturi jokių įrodymų. Priėjo prie to, kad visiems teko pasidaryti DNR tyrimus, rezultatas aiškus, tačiau vis tiek priekaištavo, kad tyrimai nupirkti. Tą dieną jis nuėjo pas mamą, tarp tėvų vyko konfliktas. Tėvas buvo išgėręs. Ko pasekoje jam buvo ištarta: „tu esi Venskus, tikras venskiukas“. Tuomet jis jį išstūmė ir uždarė duris, tėvas nubėgo laiptais. Jis neatlaikė, jam buvo skaudu, todėl jis tėvo visur ieškojo, nerado, po to įėjo į kambarį. Kambariai buvo pereinami. Pirmajame kambaryje degė šviesa. Atidarius antrojo kambario duris, šviesa nebuvo uždegta, buvo prieblanda, nematė, kad tėvas turi ginklą. Matė tik tėvo siluetą, pasirodo laikė ištiesęs ginklą, jokio perspėjimo nebuvo. Jam žengus žingsnį, šovė, jis nukrito ant grindų. Atėjo mama, jis pagulėjo, po to atsistojo ir išėjo į lauką, tuo viskas pasibaigė. Lauke sulaukė policijos, greitosios pagalbos. Klinikose jam susiuvo skruoste žaizdą, yra randas. Civilinio ieškinio nereiškia. Ankščiau buvo įvykis, buvo susimušęs su tėvu, bet dėl traumų abu buvo klinikose, ne vien tėvas. Dėl šio sužalojimo tėvas jo neatsiprašė, tėvas jaučiasi teisus ir gina savo poziciją, nors jam buvo sužalotas skruostas.

Liudytoja I. S. parodė, kad S. S. yra jos sūnus, o R. S. – buvęs sutuoktinis. Įvykio dieną R. grįžo iš darbo neblaivus, jie apsižodžiavo. Ji neapsikentus nuėjo į antrą aukštą. Atvažiavus sūnui ji jam pasakė, jog su tėvu vėl sukonfliktavo. R. užlipo į antrą aukštą kažkokių klijų pasiimti, ji jį išprašė, eilinį kartą pradėjo visokias nesąmones kalbėti, sūnų išvadino „venskiuku“. Tuomet jie uždarė duris ir su juo nesiaiškino. R. nuėjo žemyn. Ji su sūnum apsprendė savo reikalus, sūnus norėjo tėvo paklausti, kodėl jis tokiais žodžiais jį vadina. Tėvo niekur nerado, pagalvojo, kad jis išėjo. Atidarius vieno kambario duris, buvo prieblanda ir nespėjus įeiti į kambarį, pasigirdo šūvis, nesuprato kas įvyko. Nebuvo jokio perspėjimo, jis nieko nekalbėjo. Pasigirdus šūviui, ji buvo sūnui už nugaros. Sūnui pasakius; „žiūrėk, man kulka, kraujas bėga“, ji paskambino 112. Jie išėjo į lauką ir sulaukė greitosios pagalbos ir policijos.

Rašytine medžiaga: 2013-03-06 Specialisto išvada Nr. G426/13(02) S. S. konstatuota šautinė žaizda kairiajame žande, kuri galėjo būti padaryta šaunamuoju ginklu užtaisytu guminėmis kulkomis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 28). Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad policiją kvietė I. S. nurodydama, kad neblaivus sutuoktinis šovė sūnui į veidą (b. l. 6-7). Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, namas ir kiemas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-11). Daiktų pateikimo protokolu paimtas ginklas ir vienas šovinys (b. l. 14). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ginklo apžiūros metu ginklo būgne rastos ir išimtos tyrimui dvi tūtelės ir vienas šovinys (b. l. 15). Asmens kratos metu iš R. S. paimta du šoviniai, ginklų leidimas (b. l. 45). 2013-03-19 Specialisto išvada Nr. 20-4-(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktas revolveris yra šaunamasis ginklas. Tai Italijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro lygiavamzdis revolveris „Olympic 38“ Nr. D001777, skirtas šaudyti 9 mm kalibro centrinio įskėlimo garsiniais ir dujiniais šoviniais. Revolveris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Trys pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolveriniai šoviniai yra šaudmenys. Dvi šautos revolverinių šovinių tūtelės yra šaudmenų dalys. Trys tirti šoviniai skirti pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo revolveriams, šaudantiems šoviniams, pramoniniu būdu užtaisytais guminiu šratu – C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šiais šoviniais taip pat galima šaudyti iš tirti pateikto revolverio (b. l. 19-21). Pažyma iš ginklų registro nustatyta, kad R. S. išduotas leidimas ginklui (b. l. 12). Testo alkoholiui protokole užfiksuotas R. S. girtumas 1.13 promilių (b. l. 57).

Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d., tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, nukentėjusiojo S. S. bei liudytojos I. S. parodymus duotus teisme daro išvadą, kad kaltinamasis R. S. nukentėjusiajam S. S. nežymiai sutrikdė sveikatą, nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. S. būdamas neblaivus (b. l. 57), panaudodamas ginklą smurtavo artimoje aplinkoje, padarė nukentėjusiajam S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 28), tai yra tyčinių veiksmų pasekoje sukėlė pasekmes. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad tarp kaltinamojo R. S. ir jo žmonos I. S. įvykio dieną kilo buitinio pobūdžio konfliktas dėl vaikų. Atvykus jų sūnui S. S. konfliktas tęsėsi, ko pasekoje pastarajam buvo ištarta: „tu esi Venskus, tikras venskiukas“ ir į jį šauta. Šio pobūdžio konfliktai būdavo ir anksčiau. Kaltinamasis R. S. pripažino, jog šovė į sūnų, bet teigė jog tai padarė būtinosios ginties pasekoje, nes nenorėjo būti antrą kartą sumuštas. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini tik kaip gynybinė pozicija, siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis S. S. nurodė, kad anksčiau tarp tėvo ir jo buvo kilęs konfliktas, buvo susimušę, tačiau abu gydėsi ligoninėje, po to susitaikė. Net ir pripažįstant tą aplinkybę, kad anksčiau tarp sūnaus ir tėvo buvo įvykęs konfliktas, susimušę, kaltinamasis elgėsi ne būtinosios ginties sąlygomis, o iš pykčio.

LR BK 28 str. 1 d. yra nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. O šio BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Teismų praktikoje būtinosios ginties situacijos buvimas konstatuojamas tada, kai pavojingas kėsinimasis į asmenį yra realus, t. y. egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, yra akivaizdus, t. y. pradėtas ar tiesiogiai gresiantis besiginančiojo ar kito asmens teisėms. Menka, abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Būtinosios ginties situacijos nėra ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Šioje byloje šaunamasis ginklas buvo panaudotas artimoje aplinkoje, ko pasekoje padaryti akivaizdūs sužalojimai nukentėjusiajam. Tai rodo ir kaltinamojo tyčinį siekį sužaloti nukentėjusįjį,    ką patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada. Kaltinamasis nurodė, kad šovė nukentėjusiajam tikėdamasis, kad gali būti vėl sumuštas, nes jam buvo pagrasinta sakant „aš jam parodysiu“. Tai rodo tik menamą pretekstą, o ne realų užpuolimo pavojų. Įvykio metu kaltinamasis nebuvo užpultas, o pats užgauliojo nukentėjusįjį, nepripažindamas jo sūnumi. Teismas įvertinęs konflikto pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmus, daro išvadą, kad nukentėjusiojo S. S. veiksmai negali būti įvertinti kaip pradėtas ar tiesiogiai gresiantis bei pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo R. S. gyvybę ar sveikatą, sąlygoję būtinosios ginties situacijos atsiradimą, nes S. S. neatliko veiksmų, kėlusių R. S. realią grėsmę. Esant įrodytoms šioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir už šios veikos padarymą jis privalo atsakyti.

Civilinis ieškinys, pareikštas Valstybinės ligonių kasos- 37,47 Lt sumai yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 35, 36), todėl tenkintinas pilnai, priteistinas iš R. S.. Išaiškinant, kad žala privalo būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos  prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės tyrimui: revolveris „Olympic 38“ Nr. D001777, dvi šovinių tūtelės ir trys šoviniai perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyrių (b. l. 22-23), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos; leidimas ginklui, esantis prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųstinas Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registrui dėl leidimo panaikinimo.

K. R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-02-08 17.20 val. iki 2013-02-10 15.15 val. (b. l. 43, 44). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su sutuoktine I. S. (b. l. 55). Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

K. R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 59 str., 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamasis teisme ir teigė, kad tai neturėjo įtakos, tačiau atsižvelgiant į jo aplinkybių aiškinimą, konflikto artimoje aplinkoje išprovokavimą, dėl visiškai logiškai nepaaiškinamų dalykų- nepripažinimo sūnaus savu, sūnaus pravardžiavimas, motinos įžeidinėjimas net esant ekspertų išvadoms, be to panaudoti ginklą prieš beginklį sūnų, rodo, jog neblaivumas turėjo įtaką jo elgesiui ir teismas pripažįsta šią aplinkybę sunkinančia.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

R. S. padarytas nusikaltimas priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), veika tyčinė, padaryta žala sveikatai, sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimas baigtas, padarytas prieš artimą šeimos narį. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 65), administracine tvarka nebaustas (b. l. 66), dirba (b. l. 64), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 82), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės  padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 83). Įvertinus visas aplinkybes, jo asmenybę, teismas mano jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neatimant jam laisvės, o skiriant jam švelnesnę bausmę- laisvės apribojimą (LR BK 48 str.), paskiriant įpareigojimus. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-02-08 17.20 val. iki 2013-02-10 15.15 val. (LR BK 66 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-308 str., 313 str.,

n u s p r e n d ž i a :

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. (BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, prilyginant 1 sulaikymo dieną 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su sutuoktine I. S. – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S. 37,47 Lt (trisdešimt septynis litus, 47 ct) gydymo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos  prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktus: revolverį „Olympic 38“ Nr. D001777, dvi šovinių tūteles ir tris šovinius saugomus Kauno apskrities VPK Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos; leidimą ginklui, esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųsti Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registrui spręsti klausimą dėl leidimo panaikinimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                        Danutė Giačaitė