Byla Nr. 1S-47-530/2017
Proceso Nr. 1-01-1-00104-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)

Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas E. M. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teistas 2011 m. spalio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį, BK 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, pakeistu 2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, skirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
- Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d.
- Komisija 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatydamas nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.
- Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė E. M. skundą dėl Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas padarė išvadą, kad E. M. lygtinis paleidimas šiuo metu prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.
- Nuteistasis E. M. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat prašo panaikinti skundžiamą 2016 m. lapkričio 10 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, arba įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti lygtinio paleidimo prašymą ir priimti teisėtą nutarimą.
5.1.Skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nuteistasis teismui nenurodė juridiškai reikšmingų argumentų, dėl ko Komisijos nutarimas yra nepagrįstas. Nesutinka, jog sprendžiant lygtinio paleidimo taikymą būtų atsižvelgta į padaryto nusikaltimo sunkumą, nes reikia vadovautis teismų praktika, o Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartyje pažymėjo, kad „padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir net gi neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikaltimą, nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės (byla Nr. 1S-796-658/2012). Taip pat nesutinka, jog šioje situacijoje būtų vertintina neatlikta bausmės dalis. Taip pat nurodo, jog būtina vadovautis aukštesnės instancijos teismų suformuota teisės aiškinimo praktika. Taip pat pažymėjo, kad nuobaudų neturi.
6. Nuteistojo E. M. skundas atmestinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo E. M. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis E. M. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė - 48 balų pagal OASys, iš jų 20 balų rizikos sudaro statiniai duomenys, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (28 balai), kurie gali keistis (b.l. 18). Tuo tarpu 2015 m. gruodžio 19 d. buvo nustatyta žema - 26 balų pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupė.
9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės: išklausyti ne mažiau kaip šešias valandas visuomenės sveikatos biuro vedamas paskaitas per devynis mėnesius (išklausė tris paskaitas); per šešis mėnesius pradėti lankyti pozityvaus užimtumo programą pasirinktinai (nuteistasis pasirinko pozityvaus užimtumo programą „Kompiuterio raštingumo pradmenys“, išklausė programos kursą, buvo paskatintas už dalyvavimą programoje); per vienerius metus pradėti lankyti „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programą ir išklausyti kursą (dėl dalyvavimo programoje nesikreipė); lankytis nustatytos tvarkos, neturėti galiojančių drausminių nuobaudų (galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas penkis kartus); 2016-2017 mokslo metais profesinio rengimo centre įgyti specialybę (nuteistasis profesinio rengimo centre mokosi staliaus specialybės). Tačiau svarstant lygtinio paleidimo Komisijoje klausimą, komisijos nariai priėmė sprendimą netaikyti E. M. lygtinio paleidimo. Nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas tris kartus, skatintas penkis kartus už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje – paskutinį kartą skatintas 2016 m. spalio 11 d. (b.l.22). Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Kriminogeniniu veiksniu išlieka ankstesni nusikaltimai, veikla susijusi su nusikalstamumu (nusikalstamo elgesio nureikšminimas), pasekmių suvokimas, prognostinių įgūdžių stoka, vertybinės nuostatos (b.l. 18). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad, E. M. žino ryšį tarp savo veikos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį menkina ar mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Rūpinasi savo statusu grupėje ir savo bičiulių nuomone. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą, ir tame, kaip jis mato savo indėlį tos problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Problemų sprendime yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiai sprendimais (b.l.16). Todėl, nors E. M. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau minėtieji duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistojo pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, nėra pakankamos, o jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis.
11.Apeliantas skunde akcentuoja galiojančių nuobaudų neturėjimą. Tačiau teismas pažymi, kad tai neabejotinai rodo, kad E. M. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, bet bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl vien drausminių nuobaudų neturėjimas nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis, jog jis laikysis įstatymų ir nesusikals. Sutiktina, su apeliacinio skundo argumentais, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neturi būti vertinamas padaryto nusikaltimo sunkumas ir atsižvelgiama į neatliktos bausmės dalį, tačiau tai nebuvo vieninteliais teismo motyvais, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakyta panaikinti, todėl šis apeliacinio skundo argumentas pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro neteisėta.
12.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, dalyvaujant „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas panaikinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo E. M., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo E. M. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Danutė Giačaitė
Evaldas Gražys
Olegas Šibkovas