Civilinė byla Nr. 3K-3-99/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

114.11; 114.12 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. kovo 20 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „JG Property developments“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „JG Property developments“ prašė priteisti iš atsakovės V. K. 13 712,20 Lt skolos, 795,18 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas reikalavimą grindė 2007 m. liepos 18 d. su atsakove pasirašyta tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartimi, pagal kurią jis įsipareigojo surasti ieškovei priklausančio buto pirkėją. Ieškovo teigimu, pirkėją jis surado ir butas šiam parduotas, tačiau atsakovė nesumokėjo sutarto dydžio atlyginimo už suteiktas paslaugas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

            Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „JG Property developments“, J. V., sutartyje įvardijamas kaip savarankiškai dirbantis asmuo, ir atsakovė V. K. 2007 m. spalio 18 d. pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią paslaugos teikėjai įsipareigojo parduoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatyta pardavimo objekto kaina – 680 000 Lt, įskaitant paslaugos teikėjų atlyginimą. Šalys susitarė, kad paslaugos teikėjų atlyginimas yra 1,85 proc. nuo faktinės buto pardavimo kainos. Ši suma dalijama tarp bendrovės ir pardavimo atstovo sutarties 2.1 punkte nurodytu būdu. Atsakovė pagal sutarties 1.6 ir 1.7 punktus turėjo teisę ir savarankiškai ieškoti buto pirkėjų, tačiau negalėjo reklamuoti parduodamo buto mažesne nei sutartyje nurodyta kaina. Buto savininkei savarankiškai pardavus butą, atlyginimas už tarpininkavimo paslaugas neturėjo būti mokamas. Ieškovas ir J. V., sutartyje įvardytas kaip pardavimo atstovas, 2008 m. sausio 4 d. pasirašė reikalavimų perleidimo sutartį, kuria jis savo teisę į jam tenkančią atlyginimo dalį pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį perleido ieškovui UAB „JG Property developments“. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovės butas pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį buvo už 710 000 Lt parduotas pirkėjams M. S. ir J. S. Ieškovo teigimu, butas buvo parduotas jo surastiems pirkėjams, tačiau atsakovė neapmokėjo pateiktų sąskaitų už tarpininkavimo paslaugas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė 2007 m. balandžio 25 d., t. y. dar iki sutarties su ieškovu pasirašymo, sudarė sutartį su T. Z. įmone „Latanas“ dėl to paties buto pardavimo, sutartis galiojo iki 2007 m. gruodžio 31 d. Įmonės „Latanas“ atstovei suteikus galimybę apžiūrėti butą, pirkėja J. S. butą apžiūrėjo 2007 m. liepos 5 d., o jos sutuoktinis M. S. – 2007 m. rugpjūčio 12 d. Su nurodytais pirkėjais avansinė apmokėjimo sutartis buvo pasirašyta 2007 m. rugpjūčio 12 d., buto pirkimo–pardavimo sutartis – 2007 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovė, vykdydama susitarimą su įmone „Latanas“, 2007 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo šios įmonės atstovui už tarpininkavimo paslaugas 1000 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės butas buvo parduotas jo surastiems pirkėjams. Tai, kad butas buvo reklamuojamas, skelbiama apie jį informacija bei atliekami kiti su buto pardavimu susiję veiksmai, teismo nuomone, nesuteikia pagrindo teigti, kad butas buvo parduotas ieškovo surastiems pirkėjams. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių buto pardavimą ieškovo surastiems pirkėjams. Sutartis su įmone „Latanas“ pasirašyta ir butas pateiktas apžiūrėti pirkėjams dar iki tarpininkavimo paslaugų sutarties su ieškovu pasirašymo.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą patenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 13 712,20 Lt skolos, 795,18 Lt delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog, vykdydamas tarpininkavimo sutartį, nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2007 m. spalio 12 d. jis skelbė apie buto pardavimą internete, potencialius pirkėjus buvo atvedęs apžiūrėti buto. 2007 m. liepos 30 d. surašytas informacijos suteikimo aktas patvirtina, kad butą apžiūrėjo M. S. Kaip liudytojas byloje apklaustas J. V. parodė, kad buto apžiūroje kartu su atsakove dalyvavo M. S. ir jo sutuoktinė J. S., tačiau jie neminėjo, jog šį butą būtų matę anksčiau ar būtų pažįstami su buto pardavėja. Atsakovė su M. S. ir J. S. 2007 m. rugpjūčio 24 d. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė butą pardavė ne ieškovo, bet kito tarpininko – T. Z. įmonės „Latanas“ – surastam pirkėjui. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas aktyviai vykdė buto pardavimo reklaminę kampaniją, potencialiems klientams rodė butą, taip pat liudytojo J. V. parodymų, kad butą apžiūrėję sutuoktiniai M. S. ir J. S. anksčiau bute nebuvo buvę ir atsakovės nepažinoję. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovės nurodyta kita tarpininkavimo paslaugų įmonė būtų kur nors skelbusi apie buto pardavimą, jį reklamavusi, pateikusi apžiūrėti kitiems potencialiems pirkėjams. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiga įrodyti tokius faktus tenka atsakovei, savo atsikirtimus grindžiančiai aplinkybe, kad jos butą padėjo parduoti kitas asmuo, o ne ieškovas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės buto pirkėjas buvo surastas būtent aktyviomis ieškovo pastangomis. Pagal tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.4.2 punktą atsakovė turi atsilyginti ir tuo atveju, kai paslaugos teikėjų surastas potencialus pirkėjas, susipažinęs su parduodamu objektu, dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kreipėsi į ją tiesiogiai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovė V. K. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 179 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio normas. Teismas ieškovo pateiktiems įrodymams nepagrįstai suteikė prioritetą prieš kasatorės pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal šalių pasirašytą tarpininkavimo sutartį ieškovui atlygis priklauso tik tuo atveju, jeigu ieškovas suranda kasatorės buto pirkėją, kuris sudaro buto pirkimo–pardavimo sutartį (o ne potencialų pirkėją). Ieškovo pateikti įrodymai dėl buto reklaminės kampanijos ar buto pateikimo apžiūrėti kitiems potencialiems pirkėjams nesusiję su byloje įrodinėtina aplinkybe, kad būtent ieškovo surastas pirkėjas nupirko atsakovės butą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo J. V. parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, apeliacinės instancijos teismas, manydamas kad kasatorės pateiktų įrodymų nepakanka, pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį turėjo pasiūlyti kasatorei pateikti papildomų įrodymų, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai konstatavo, jog kasatorė nepagrindė įrodymais savo atsikirtimų į ieškinį.

            2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik bendrosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis sutarties vykdymo principus (CK 6.200 straipsniu), tačiau netaikė specialiųjų teisės normų – CK 6.716, 6.721 straipsnių. Ieškovo ir kasatorės sudaryta tarpininkavimo sutartis priskirtina atlygintinėms paslaugų sutartims (CK 6.716 straipsnis). Pagal CK 6.721 straipsnį atlygintinės paslaugų sutarties klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; tokiu atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, padarytas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Kasatorės su trečiaisiais asmenimis sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį galima vertinti kaip ieškovo ir kasatorės sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimą. Tokiu atveju ieškovas turi teisę į atlyginimą tik už suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas netaikė nurodytų teisės normų ir nepagrįstai priteisė ieškovui visą sutartyje nustatytą atlygį, be to, neatsižvelgė į CK 6.721 straipsnio 1 dalies turinio išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo dienos, nes tą dieną ieškovas dar neturėjo reikalavimo teisės į visą priteistą sumą.

 

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „JG Property developments“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

            1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, visapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, dėl kiekvieno iš byloje pateiktų įrodymų pasisakė teismo sprendime, todėl nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies. Ieškovas pateikė visus galimus įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimo teisę į atlyginimą pagal sutartį, t. y. įrodė, kad jis atvedė buto pirkėją ir kad šis įsigijo butą. Kasatorė šių aplinkybių nepaneigė. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta tik teismo teisė, bet ne pareiga pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, be to, ši nuostata aiškintina neatskiriamai nuo šalių įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis), t. y. kasatorė turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovas nesuteikė jai paslaugos ir neįgijo teisės į atlyginimą. Tokių įrodymų kasatorė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasatorės pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad kasatorės buto pirkėjas buvo surastas ieškovo pastangomis.

            2. Apeliacinės instancijos teismas aiškino šalių sudarytą sutartį ir jos vykdymą nepažeisdamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kasatorės kaip paslaugos gavėjos teises. Kasatorei sudarius buto pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovo surastu pirkėju, tarpininkavimo sutartis, skirtingai nei nurodo kasatorė, laikoma ne nutraukta, o įvykdyta. Be to, sutarties nutraukimo klausimas nebuvo nagrinėjamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo. Kasatorės teiginiai, kad ne ieškovas pirmasis pateikė pirkėjui butą apžiūrėti, neturi reikšmės, nes nepriklausomai nuo to, kiek kartų ir su kuo butą apžiūrėjo pirkėjas, šis pirkėjas sutarties galiojimo metu kreipėsi į ieškovą dėl buto apžiūros, apžiūrėjo butą kartu su ieškovu, todėl vadovaujantis sutarties nuostatomis pirkėjas laikomas surastu ieškovo. Be to, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas dalyvavo pasirašant preliminariąją sutartį, jis įgyja teisę į atlyginimą, nes šalys susitarusios, kad tuo atveju, jeigu, ieškovui aprodžius butą pirkėjui, šis kreipėsi į kasatorę asmeniškai ar per trečiuosius asmenis ir sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovui mokamas atlyginimas. Kasacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto palūkanų priteisimo yra klaidingas, nes ieškovas, perėmęs pagal 2008 m. sausio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį J. V. reikalavimo teisę, kartu perėmė ir visas papildomas teises, įskaitant teisę į netesybas ir palūkanas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, tinkamo taikymo

 

            Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas: nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo pateiktiems įrodymams, rėmėsi įrodymais, nesusijusiais su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis (dėl ieškovo atliktų veiksmų, ieškant kasatorės buto pirkėjo), taip pat liudytojo parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, nepasiūlė kasatorei pateikti papildomų įrodymų, dėl to neteisingai nustatė bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

            Šie kasacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

            Apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentacija nepatvirtina kasacinio skundo teiginio, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vieniems (ieškovo pateiktiems) įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią nei kitiems (kasatorės pateiktiems). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2,3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2,3 punktai). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino tiek ieškovo, tiek kasatorės pateiktus įrodymus ir padarė argumentuotą išvadą, kad kasatorės buto pirkėjas buvo surastas būtent ieškovo pastangomis. Vienas iš argumentų, kuriuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė tokią išvadą, yra teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas aktyviai vykdė buto pardavimo reklaminę kampaniją, potencialiems klientams rodė butą, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie atitinkamus kitos tarpininkavimo įmonės, kuri, kasatorės teigimu, surado jos buto pirkėją, veiksmus. Kasatorės argumentas, kad šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nepagrįstai, nes jos nesusijusios su bylos įrodinėjimo dalyku, yra neteisingas. Teismas, įrodymų tyrimo ir vertinimo procese siekdamas pašalinti pateiktų įrodymų suteikiamos informacijos (duomenų) prieštaringumą, gali ir turi remtis kitais, netiesioginiais įrodymais. Tai nėra įrodinėjimo taisyklių pažeidimas, priešingai, tai reiškia, kad bylos aplinkybės buvo nustatytos byloje surinktus įrodymus ištyrus ir įvertinus visapusiškai, išsamiai ir objektyviai.

            Kasacinio skundo argumentas dėl liudytojo J. V. parodymų netinkamo vertinimo taip pat atmestinas. Kasatorė neteisingai nurodo, kad šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje nustatyta, kad savo reikalavimo teisę J. V. perleido ieškovui, taigi jo materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi nebeliko, priešingu atveju jis turėtų būti įtrauktas dalyvauti byloje kaip šalis ar trečiasis asmuo (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Be to, jei reikalavimo teisė nebūtų perleista ir šis asmuo dalyvautų byloje kaip ieškovas, tai jo paaiškinimai būtų vertinami kaip viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasatorė neatsižvelgia į tai, kad liudytojas, prieš duodamas parodymus, privalo prisiekti, kad sakys tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas (CPK 192 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, aplinkybė, kad liudytojas J. V. buvo susijęs bendrais interesais su ieškovu, nors ir nereiškia jo suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau gali lemti tam tikrą jo parodymų subjektyvumą, dėl to tokio liudytojo parodymai vertintini atsižvelgiant į šią aplinkybę. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas reikšmingas šios bylos aplinkybes, vadovavosi visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo procese padarytomis išvadomis, o ne tik vienos ar kitos įrodinėjimo priemonės suteikta informacija, taigi ir liudytojo J. V. parodymai buvo įvertinti ne atskirtai, bet kartu su kitais įrodymais, lyginant iš jų gautus duomenis ir šalinant jų prieštaravimus.  

            Kasatorė taip pat nepagrįstai nurodo, kad apeliacinis teismas, nepasiūlydamas jai pateikti papildomų įrodymų ir konstatuodamas, kad ji neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė atsikirtimus į ieškinį, pažeidė CPK 179 straipsnį. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, kad tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad, kasatorei nepateikus pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti tas aplinkybes, kuriomis ji grindė savo atsikirtimus į ieškinį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalį.              

 

            Dėl šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties vykdymo ir nutraukimo

 

            Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad jos ir M. S. bei J. S. sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis reiškia tarpininkavimo sutarties, sudarytos su ieškovu, nutraukimą ir tai, kad tokiu atveju ieškovas turi teisę tik į atlyginimą už faktiškai suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo. Visų pirma, minėta, byloje konstatuota aplinkybė, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su kasatorės ar kito tarpininko surastu, bet su ieškovo vykdant tarpininkavimo sutartį surastu klientu. Tai reiškia, kad ieškovo ir kasatorės 2007 m. spalio 18 d. pasirašyta tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo ne nutraukta, o įvykdyta. Be to, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį laikoma įgyvendinta tinkamai, jeigu laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. jei klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis nutraukiama. Aplinkybių, kad kasatorė būtų pranešusi ieškovui apie tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimą, šioje byloje nenustatyta.

            Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal šalių pasirašytą tarpininkavimo paslaugų sutartį ieškovui atlygis priklauso tik tuo atveju, jeigu jis suranda kasatorės buto pirkėją, kuris sudaro buto pirkimo–pardavimo sutartį, o ne potencialų pirkėją. Byloje nustatyta, kad ieškovo surastas pirkėjas pirma apžiūrėjo butą, o po to jį nupirko. Tai reiškia, kad buvo surastas ne potencialus pirkėjas, o pirkėjas, sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį. Aplinkybė, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tiesiogiai susitarus su kasatore (buto pardavėja), šioje byloje neturi teisinės reikšmės, nes šalys tarpininkavimo paslaugų sutarties 2.4.2 punkte buvo susitarusios, kad atlyginimas paslaugos teikėjui (ieškovui) priklauso ir tuo atveju, kai jo surastas potencialus pirkėjas, susipažinęs su parduodami objektu, dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kreipėsi tiesiogiai į klientą (kasatorę).  

            Kasacinio skundo argumentas dėl nukrypimo nuo teismų praktikos grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007. Pažymėtina, kad nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiami skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties nutraukimo tvarkos ir pasekmių klausimai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo ne nutraukta, bet įvykdyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmiau nurodyta nutartimi yra suformuota teismų praktika šiai bylai aktualiais klausimais. Dėl to kasatorės argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos atmestini.

            Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. palūkanas nuo ieškinio pareiškimo dienos, o ne nuo dienos, kai ieškovas perėmė reikalavimo teises į pusę skolos, atmestinas kaip pareikštas nepagrįstai, neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl palūkanų yra šalutinis, t. y. išvestinis iš pagrindinio reikalavimo.

 

            Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                   Česlovas Jokūbauskas

 

 

                                                                                                                           Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                                           Egidijus Laužikas