Pranešėja Erika Misiūnienė                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-564-524/2014

Teisėjas Rasa Augustė                                                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-08347-2013-9)

Procesinio sprendimo kategorija 99.3.;

(S)

99.1.5.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10226-769/2013 pagal ieškovės UAB „Vingio būstas“ ieškinį atsakovui L. P. (L. P.) dėl skolos priteisimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimo už akių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu teismo prašė jai iš atsakovo priteisti 832,91 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt žyminio mokesčio, 3 Lt už vieną Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir vieno registro išrašo peržiūrą ekrane, 181,50 Lt už UAB „Skolos Lt“ suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-09 sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino, tačiau ieškovei nepriteisė 181,50 Lt išlaidų už UAB „Skolos Lt“ suteiktas teisines paslaugas. Pastaruoju klausimu teismas nurodė, kad asmens konstitucinė teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą suponuoja valstybės pareigą kiekvienam asmeniui užtikrinti tinkamą jo teisės į gynybą įgyvendinimą ir kvalifikuotą teisinės pagalbos teismuose teikimą, o ši pareiga gali būti įvykdyta tik visiems atstovams, atstovaujantiems asmenims teismuose, nustačius vienodus itin aukštos profesinės kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus, taip pat reikalavimus, užtikrinančius atstovų drausminę ir civilinę atsakomybę už aplaidų ir neetišką profesinių pareigų atlikimą. Atstovavimo civiliniame procese tikslas nebūtinai gali būti įsitraukti į procesą atstovaujamojo vardu ir pakeisti jį procese, bet teikti dalyvaujančiam nagrinėjant bylą atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą (E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius, „Civilinio proceso teisės“ I t. 284 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog <...> procesinių dokumentų surašymas ir pateikimas yra proceso sudedamoji dalis, šio proceso pradžia, o kai šiuos veiksmus atlieka asmens atstovas pagal pavedimą, atsiranda sutartinio atstovavimo teisme teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog procesinio atstovavimo institutas sudaro byloje sąlygas kvalifikuotai pasiekti civiliniam procesui keliamus uždavinius – jis reiškia ir pagalbą teismui vykdant teisingumą. Būtent dėl to buvo padaryti keitimai CPK, susiaurinantys asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, sąrašą. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-28 nutartyje byloje Nr. 2A-658-567/2012 yra pažymėjęs, jog juridiniam asmeniui byloje gali atstovauti CPK 55 str. bei 56 str. nurodyti asmenys, tarp kurių nėra kito juridinio asmens, todėl išlaidos dėl paslaugų teikimo nepriskirtinos prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų (CPK 88 str.). Atsižvelgiant į teismo precedentą, 181,50 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas paslaugas negali būti priteista.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo nebuvo priteista 180 Lt teisinės pagalbos išlaidų, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, t. y. šias išlaidas priteisti. Nurodo, kad ieškovė sumokėjo UAB „Skolos LT“ už procesinių dokumentų rengimą 2010-11-02 sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2010-S-11A pagrindu. Išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai buvo pateikti teismui, šios išlaidos priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), todėl privalėjo būti ieškovei priteistos. Taip pat prašo priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą 72 Lt žyminį mokestį.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais dėl jos sumokėtų 181,50 Lt už teisines paslaugas priteisimo. CPK 88 str. 1 d. 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, taip pat ir juridinis, vykdantis teisėtą veiklą, šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 23, Panevėžio apygardos teismo 2008-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-321-544/2008, Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2439-640/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-148-123/2013, kt.). Iš kreditorės pateikto papildomo susitarimo (b. l. 5) matyti, kad UAB „Ekonomistas“ kreditorei atliko tik teismo pareiškimo projekto rengimo paslaugas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės išlaidų priteisimo klausimą sprendė vadovaudamasis atstovavimą reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis (CPK 55, 56 str.).

Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija nėra norminis aktas, tačiau šiuo atveju reikšminga, nors ji nėra privaloma, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127 spręsdami bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus rėmėsi aukštesnės instancijos teismai, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas keliolikoje procesinių sprendimų, todėl konsultacijos nuostatos perkeltos į teismų sprendimus sukūrė precedentą atitinkamų kategorijų bylose, teismų sprendimai yra teisės šaltiniai, todėl precedentai susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs.

Kita vertus, Konstitucinis teismas pažymėjo, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2008-05-06 Nr. 3K-3-120/2008, 2009-04-27 Nr. 3K-3-186/2009, 2009-06-08 Nr. 3K-3-252/2009, kt.).

Pirmosios instancijos teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl atstovavimo teisinių santykių, tačiau nenurodo šaltinio, todėl negalima nustatyti, ar minėtas išaiškinimas priimtas byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra analogiškos šiai bylai. Be to, išaiškinime kalbama apie procesinio dokumento surašymą ir pateikimą, o įstatymas nustato reikalavimus pareiškimą teikiančiam asmeniui, jis privalo būti įgaliotas tokį veiksmą atlikti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.), kas reiškia ne vien fizinį dokumento pateikimą, bet ir šio dokumento pasirašymą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškimą pasirašė ir padavė pati ieškovė (ieškovės direktorė – CPK 55 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-658-567/2013 (skundžiamame sprendime klaidingai nurodyti bylos metai), kadangi joje buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ne bylos šaliai, o trečiajam asmeniui, be to, išlaidas prašęs priteisti trečiasis asmuo teismui nepateikė paslaugų sutarties, teismas nurodė: „Tai, kad byloje nėra pateikta trečiojo asmens UAB „Algos inspekcija“ sutartis su VšĮ „Atgauk algą“ dėl paslaugų teikimo, vedant civilinę bylą, sudaro teisinį pagrindą šių išlaidų nepriskirti prie būtinųjų bylos vedimo išlaidų (CPK 88 str.).“

Šioje byloje tarp ieškovės ir UAB „Skolos LT“ susiklosčiusius teisinius paslaugų teikimo santykius patvirtina teismui pateikta 2010-11-02 teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 210-S-11A, išlaidas patvirtina 2013-06-28 paslaugų perdavimo–priėmimo aktas, 2013-06-28 PVM sąskaita faktūra Nr. SK00705, 2013-07-17 mokėjimo nurodymas Nr. 446 (b. l. 5–8). Be to, prašomos priteisti išlaidos kelis kartus mažesnės nei teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius dydžius. Todėl teismas konstatuoja, kad šios išlaidos yra būtinos, racionalios ir pagrįstos, todėl apeliantės reikalavimu jai priteistina 180 Lt šių išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantės prašymas priteisti jai 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą netenkintinas, kadangi apeliantė šį žyminį mokestį sumokėjo nepagrįstai – apeliaciniai skundai dėl bylinėjimosi išlaidų žyminiu mokesčiu neapmokami (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2009-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-344/2009). Todėl už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimą pakeisti iš dalies – ieškovei UAB „Vingio būstas“ iš atsakovo L. P. papildomai priteisti 180 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei UAB „Vingio būstas“ grąžinti už apeliacinį skundą 2013-10-28 mokėjimo pavedimu Nr. 560 „Swedbank“, AB, sumokėtą 72 Lt žyminį mokestį.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Erika Misiūnienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Rimvida Zubernienė

Almantas Padvelskis