Civilinė byla Nr. 3K-3-177/2013

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02658-2011-3

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 73.2.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Stripeikienės  (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bendrovės If P&C Insurance AS kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. T. I., R. I. ir L. I. ieškinį atsakovams If P&C Insurance AS filialui, UAB „Grundolita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – UAB „Togema“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas dėl atsakingų už žalą asmenų pareigos atlyginti neturtinę žalą nukentėjusio nepilnamečio vaiko tėvams.

Ieškovai nurodė, kad 2011 m. liepos 4 d. nepilnametis L. I., važiuodamas dviračiu, įkrito į atsakovo UAB „Grundolita“ darbuotojų, vykdžiusių nuotekų ir vandentiekio tinklų statybos darbus (duomenys neskelbtini) iškastą duobę. Krisdamas vaikas susižalojo – medikai konstatavo galvos ir kaklo sumušimą su galvos smegenų sutrenkimo požymiais, apatinio žandikaulio lūžį, dviejų dantų nuskilimą, žaizdas žandikaulio srityje, veido sumušimą. Kadangi rangovui tenka pareiga užtikrinti statybvietės saugumą, tai civilinė atsakomybė už atsiradusią žalą kyla atsakovams UAB „Grundolita“ ir If P&C Insurance AS filialui, apdraudusiam UAB „Grundolita“ civilinę atsakomybę. Ieškovai pažymėjo, kad draudikas nepagrįstai reikalavo pateikti įvairius papildomus duomenis ir vėliau apskritai atsisakė atlyginti patirtą žalą. Vertindami neturtinės žalos dydį, ieškovai pažymėjo sveikatos sužalojimų sunkumą, baimę dėl būsimų liekamųjų reiškinių, apribotas vaiko galimybes kurį laiką normaliai bendrauti, sportuoti, atsiradusią baimę važiuoti dviračiu. Stresą ir su sūnaus slaugymu susijusį nuovargį vaiko tėvai vertino kaip pagrindą jiems priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o 5000 Lt išlaidas teisinėms paslaugoms įvertino kaip turtinę žalą.

Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Grundolita“ ir If P&C Insurance AS filialo: 1) ieškovui L. I. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 2) ieškovams S. T. I. ir R. I. 5000 Lt – kiekvienam po 2500 Lt neturtinės, ir 5000 Lt turtinės žalos atlyginimą; 3) ieškovams L. I., S. T. I. ir R. I. 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atsakovų If P&C Insurance AS filialo ir UAB „Grundolita“ 2011 m. gegužės 17 d. sudarytame Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise) serija BCA Nr. 00003600 viršijančią nustatytą draudimo sumą, taip pat žalos dalį, kurios atsakovas If P&C Insurance AS filialas atlyginti neprivalo, priteisti iš atsakovo UAB „Grundolita“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

              Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo If P&C Insurance AS filialo ieškovui L. I. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovams S. T. I. ir R. I. po 500 Lt neturtinės ir 5000 Lt turtinės žalos atlyginimą; priteistų sumų dydžiams viršijant atsakovų If P&C Insurance AS filialo ir UAB „Grundolita“ 2011 m. gegužės 17 d. sudarytame civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise) nustatytos draudimo sumos ribą, viršijančią sumą, taip pat turtinės ir neturtinės žalos dalį, kurios atlyginti atsakovas If P&C Insurance AS filialas neprivalo, priteisė iš atsakovo UAB „Grundolita“; taip pat iš atsakovų If P&C Insurance AS filialo ir UAB „Grundolita“ priteisė ieškovams – 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad už atliekamų statybos darbų saugumą civilinė atsakomybė tenka rangovui; žala kilo dėl kaltų rangovo veiksmų. Kadangi rangovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, tai pareiga atlyginti žalą tenka ir draudikui. Išlaidas teisinėms konsultacijoms, kurias ieškovai įvardijo kaip patirtą turtinę žalą, teismas pripažino pagrįstomis, atitinkančiomis protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl prašymą tenkino.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos ieškovams atlyginimo, teismas pirmiausia rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, taip pat kasacinio teismo praktikos nuostatomis dėl pagrindinių kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Šiuo atveju teismas vertino aplinkybes, kad nukentėjęs 10 m. amžiaus berniukas patyrė galvos ir kaklo sumušimus su galvos smegenų sutrenkimo požymiais, jam lūžo apatinis žandikaulis, nuskilo du dantys, buvo žaizdos žandikaulio srityje bei sumuštas veidas, kad patyrė psichologinį sukrėtimą, išgąstį ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų traumų apie pusantro mėnesio negalėjo normaliai bendrauti ir sportuoti bei gyventi visavertį gyvenimą, kaip jis paaiškino – negalėjo žaisti su draugais kieme, dalyvauti varžybose ir treniruotis, nes lanko buriavimo mokyklą – nukentėjusiam ieškovui L. I. neturtinės žalos atlyginimą įvertino 3000 Lt ir šias lėšas priteisė.

Teismas taip pat išdėstė poziciją dėl nukentėjusio ieškovo tėvams priteistinos neturtinės žalos pagrindų ir jos dydžio; pirmiausia nurodė tai, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į vaiko tėvų neatsargų elgesį, pripažinimą, jog pagal Kelių eismo taisykles jų sūnaus amžiaus vaikas neturėtų važinėti dviračiu gatvėje. Taigi į šią aplinkybę ir tai, kad nepilnamečio vaiko tėvai patyrė sukrėtimą, išgyvenimų dėl sužaloto sūnaus, teismas atsižvelgė, nustatydamas jiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimą, t. y. sprendė, kad vaiko tėvams priteisina po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovų ieškovams 1500,27 Lt atstovavimo išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo If  P&C insurance AS filialo apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 4 d. nutartimi patikslino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį; nurodė, kad 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieškovui L. I. – iš atsakovo UAB „Grundolita“, 5000 Lt turtinės ir po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieškovams S. T. I. ir R. I. bei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieškovui L. I. priteisiama iš atsakovo If P&C Insurance AS filialo.

Atsakovui If  P&C insurance AS filialui apeliaciniame skunde nekvestionuojant pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl įvykio, kurio metu padaryta žala, kolegija sprendė, kad neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, tinkamai neapsaugant statybvietės, faktas nustatytas neginčijamai. Kolegija pažymėjo, kad sveikatos sutrikdymo mastas yra pagrindas padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir kad šioje byloje sužalojimų mastas patvirtinamas ne tik byloje pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, bet ir nepilnamečio ieškovo paaiškinimais teismui bei medicinos praktika užsiimančio liudytojo apklausos rezultatų duomenimis. Jų esmė yra tai, kad juose įvertinta ne nukentėjusiojo sveikatos būklė, bet turimų medicininių duomenų pakankamumas ir jį gydžiusių medikų pasirinktų diagnozės metodų tinkamumas. Nurodytų aplinkybių visuma suponavo pagrindą kolegijai atmesti atsakovo nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie patirtų sužalojimų sunkumą. Kadangi apeliaciniame procese, be sveikatos sutrikdymo masto, nebuvo keliama klausimo dėl kitų kriterijų, reikšmingų neturtinei žalai nustatyti, tai iš juridinio asmens priteisto neturtinės žalos atlyginimo kolegija nelaikė dideliu, įvertinus pažeidimo, nulėmusio žalos atsiradimą, pobūdį, psichologinį sveikatos sutrikdymo padarinių aspektą; kolegija nenustatė pagrindo labiau mažinti ieškovui L. I. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Kaip nepagrįstą kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad nukentėjusio asmens artimiesiems neturtinė žala atlyginama tik sunkaus sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo atveju; ši sąlyga nėra imperatyviai įtvirtinta CK 6.250 straipsnyje. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl neturtinės žalos atsiradimo sprendžiama individualiai. Šioje byloje kolegija reikšmingomis pripažino aplinkybes, kad susižalojo mažametis vaikas, kurio tėvams tenka teisinė ir moralinė pareiga jį apsaugoti, kad tokio amžiaus vaiko gebėjimai įvardyti savo būklę ir pasireiškiančius sužalojimų simptomus yra riboti ir kad tai lemia papildomus psichologinius išgyvenimus tėvams; atsakovo (draudiko) atsisakymas bendradarbiauti įvertintas kaip jų savijautai turėjęs įtakos neigiamas veiksnys. Kolegija nesutiko, kad šiuo atveju dėl vaiko tėvų neatsargaus elgesio galėtų būti paneigta jų teisė į neturtinės žalos atlyginimą, juolab kad į šią aplinkybę atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą. Kolegijos vertinimu, netinkamas statybvietės tvarkymas, akivaizdus minimalių ūkinės veiklos standartų nesilaikymas buvo susijęs glaudesniu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykiu, nulėmusiu žalos atsiradimą.

Pirmosios instancijos teismo ieškovams S. T. I. ir R. I. priteistus 5000 Lt kolegija vertino kaip ieškovų dėl atsakovo If  P&C insurance AS filialo kaltės patirtą žalą, nors atsakovas teisinės pagalbos išlaidas prašė priteisti pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles. Kolegija akcentavo, kad ikiteisminio ginčo metu buvo sprendžiama ne dėl atlygintinos žalos dydžio, bet dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą egzistavimo; keliamos nepagrįstos abejonės dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, abejojama dėl patirtų sužalojimų pobūdžio. Iš esmės visi klausimai, dėl kurių vyko teisinis susirašinėjimas, teismo buvo išspręsti ieškovų naudai, todėl fakto, kad neturtinės žalos atlyginimas buvo sumažintas, kolegija nelaikė kaip turėjusio įtakos teisinių išlaidų atsiradimo būtinumui; teisinės paslaugos buvo teikiamos kelis mėnesius, jos neapsiribojo vien argumentuotos informacijos teikimu, bet apėmė ir kreipimąsi į atsakingas institucijas dėl teisinio administracinio situacijos įvertinimo. Kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovų poreikį kreiptis teisinės pagalbos ir tinkamai apginti interesus, kartu patiriant papildomų išlaidų, lėmė juridinio asmens priešiškas, formalus požiūris, orientuotas į siekį išvengti finansinės prievolės vykdymo. Teisinės pagalbos iki teismo proceso išlaidomis kolegija vertino ieškovams iš atsakovų Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. papildomu sprendimu priteistas 1500,27 Lt atstovavimo išlaidas; papildomas sprendimas panaikintas, šias išlaidas kaip žalą priteisus Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimu.

              Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo šios bylos atsakovų, t. y. rangovo ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, atsakomybės ribas. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmė – įstatymo nustatyta tvarka perkelti padariusio žalą asmens civilinę atsakomybę žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį asmeniui. Pagrindiniu subjektu, turinčiu atlyginti žalą, tampa draudikas. Už žalos padarymą atsakingas asmuo atsako tik ta dalimi, kurios neapima draudimo apsauga. Dėl to kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, iš kurios turinio nėra aišku, kokią žalos atlyginimo sumą turi sumokėti draudikas, kokią – atsakovas UAB „Grundolita“, yra ydinga, koreguotina.

              Nagrinėjamu atveju draudikas neginčija pareigos atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, už kurios atsiradimą yra atsakingas atsakovas UAB „Grundolita“. Remdamasi byloje pateiktais draudimo dokumentais, kolegija nurodė, kad teismo nustatytos žalos suma neviršija draudimo sumų; sutartyje (polise) įtvirtinta, kad 2000 Lt draudimo išmoką atlygina ne draudikas, bet draudėjas. Taigi nustačiusi, kad draudžiamuoju įvykiu padaryta atlygintina žala 9000 Lt, kolegija sprendė, jog 2000 Lt privalo atlyginti atsakovas UAB „Grundolita“, 7000 Lt – draudikas If  P&C insurance AS filialas. Spręsdama, kad turtinei žalai atsirasti nemaža dalimi turėjo draudiko kalti veiksmai, ir vadovaudamasi ekonomiškumo principu, kolegija konstatavo, jog atsakovas UAB „Grundolita“ privalo atlyginti 2000 Lt neturtinę žalą ieškovui L. I., o atsakovas If  P&C insurance AS filialas – 1000 Lt neturtinę žalą ieškovui L. I., po 500 Lt neturtinės ir 5000 Lt turtinės žalos ieškovams S. T. I. ir R. I.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas If P&C Insurance AS) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį dėl kasatoriaus atmesti, įpareigoti ieškovus grąžinti kasatoriui 7000 Lt gautus, vykdant įsiteisėjusią apeliacinės instancijos teismo nutartį šioje byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

              1. Dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo tėvams atlyginimo. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusio vaiko tėvai, kurie dėl neatsargumo iš dalies prisidėjo prie žalos atsiradimo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jų vaiko nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju. Tokia teismų pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, kad nukentėjusiojo artimiesiems neturtinė žala atlyginama tik gyvybės atėmimo ar itin sunkaus sveikatos sužalojimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. ir kt. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-222/2005;). Tėvų patirtų neigiamų išgyvenimų dėl vaiko sveikatos fakto nustatymas, neįvertinus sveikatos sutrikdymo masto, savaime nereiškia, kad tėvai įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

              2. Dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neįvertino sveikatos sutrikdymo masto, kaip pagrindinio kriterijaus neturtinės žalos dydžiui nustatyti sveikatos sužalojimo byloje; teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu išdėstytus išaiškinimus, kad esminis kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, kai ginamos tokios vertybės kaip gyvybė, sveikata – kilę padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-202/2012). Vertindami fizinio pobūdžio padarinius, teismai pirmiausia turi atsižvelgti į sveikatos sutrikdymo sunkumą, įvertinti specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę ir kt. Kasatoriaus vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tarp jų – žalų eksperto-gydytojo G. K. pateiktą išvadą, taip pat įvertinus teismų nustatytą aplinkybę, jog įvykis iš dalies įvyko ir dėl tėvų neatsargumo, nukentėjusiam L. I. padaryta neturtinė žala neturėtų viršyti 2000 Lt. Išeitų, kad teismai nukentėjusiajam priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, įvertinę tėvų kaltę; nesant tėvų kaltės, priteista žala būtų dar didesnė. Minėta, teismų praktikoje esminis kriterijus žalos dydžiui nustatyti yra sveikatos sutrikdymo mastas (jau nurodyta civilinė byla Nr. 3K-3-31/2012; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-515/2011). Iš teismų precedentų matyti, kad net ir didesnio sveikatos sužalojimo atvejais priteistas neturtinės žalos atlyginimas neviršija šioje byloje priteistojo. Nukentėjusiam L. I. nustatyti neginčijami sužalojimai, tokie kaip 6–5 danties vainiko lūžis, veido sumušimas; kitos diagnozės (galvos smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio įskilimas) nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis. Dėl to konstatuotina, kad L. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; įvertinus tėvų kaltę (50 proc.), nukentėjusiajam turėtų būti priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi ši suma neviršija draudimo sutartyje nustatytos franšizės, tai ieškinio reikalavimas dėl šios dalies kasatoriui turėtų būti atmestas.

3. Dėl atstovavimo išlaidų ikiteisminio atstovavimo stadijoje. Kadangi teismai tenkino 30 proc. ieškinio reikalavimų, tai ieškovams jų turėtos 5000 Lt ikiteisminio atstovavimo išlaidas turėjo būti priteistos kaip bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, bet ne kaip turtinė žala. Teisinės konsultacijos išlaidos nebuvo būtinos, be to, akivaizdžiai per didelės, palyginus su nustatytomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovai atsisakė bendradarbiauti su kasatoriumi, nes nepateikė visos prašomos informacijos, leidusios spręsti, kad įvyko draudžiamasis įvykis; teigdami, kad yra įvykio liudytojų, atsisakė pateikti jų rašytinius paaiškinimus, taip pat įvykio vietos nuotraukas, medicininius dokumentus apie sveikatos sužalojimo padarinius. Šiuos dokumentus gavus, žalos reguliavimo byla galėjo būti peržiūrėta iš naujo, ir apie tai ieškovams buvo nurodyta 2011 m. spalio 6 d. rašte. Taigi ieškovai atsisakė atskleisti turimą informaciją ir dėl žalos atlyginimo kreipėsi į teismą, kuriam pateikė dalį kasatoriaus prašytos informacijos. Apeliacinės instancijos teismas informacijos rinkimą nepagrįstai vertino kaip kasatoriaus vengimą atlyginti žalą. Ieškovams nurodžius, kad įvykis policijoje neįregistruotas, kasatorius pagrįstai detalesnės informacijos prašė iš ieškovų; ieškovai, atstovaujami advokato, atsisakė bendradarbiauti, pateikti pirmiau aptartus įrodymus, taip užkirto kelią objektyviai aiškintis įvykio aplinkybes ir padarinius bei spręsti žalos atlyginimo klausimą ne teismo tvarka. Iš ieškovų su kasatoriumi susirašinėjimų matyti, kad ne kasatorius, bet ieškovai piktnaudžiavo teise ir atsisakė pateikti dokumentus.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti, priteisti iš kasatoriaus ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodo šiuos argumentus:

1. Kasacinis procesas nutrauktinas dėl kasacinio skundo neatitikties imperatyviosioms CPK 347 straipsnio 3 dalies nuostatoms – skundas nepasirašytas jį paduodančio, t. y. juridinio asmens vardu veikiančio, asmens. Be to, kasacinio skundo reikalavimai suformuluoti ydingai. Teismų procesiniai sprendimai saisto kasatorių tik iš dalies, nes jais ieškovų naudai priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas iš dviejų atsakovų; kasatorius teikia kasacinį skundą ir reikalauja panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus visa apimtimi, tačiau sprendimų dalys, kuriomis kasatoriui nesukeliama teisinių padarinių, nebuvo (nėra) skundžiamos.

2. Atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kuriuose keliamas nukentėjusio asmens tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą klausimas. Ieškovų nuomone, tokia kasatoriaus nepagrįsta pozicija saistoma klaidingos išvados dėl vaikui padaryto sveikatos sužalojimo sunkumo ir jo netinkamo kvalifikavimo kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo. Byloje teismų išsamiai nurodyti L. I. padaryti sužalojimai negalėtų būti kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos,  teisingumo, socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86). Priešingai nei teigia kasatorius, byloje nustatyta, kad L. I. padarytas sveikatos sutrikdymas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip nežymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remiasi nuostata, kad sveikatos sužalojimo atveju neįmanoma vienoda praktika atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo prasme, nes kiekvienu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, o individualioje byloje jų reikšmė gali skirtis. Teismo pareiga – nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus; kasacinis teismas ne kartą išaiškino, kad asmens sveikata suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, o praktikoje, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteistos neturtinės žalos atlyginimas buvo nustatytas 10 000 Lt ir daugiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“, bylos Nr. 3K-3-167/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012; kt.).

3. Ieškovai nesutinka su kasatoriaus pozicija, kad nukentėjusiam vaikui priteistas neturtinės žalos atlyginimas neturėtų viršyti 2000 Lt. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, nustatančius reikšmingus kriterijus, pirmiausia –  sužalojimo padarinius ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismai išsamiai nurodė L. I., kuriam įvykio metu buvo 10 m., padarytus sužalojimus ir nustatė jo patirtus išgyvenimus. Konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje yra fakto klausimas; teisės klausimas yra tai, ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus, nenukrypo nuo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-202/2012).

4. Ieškovai atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad ikiteisminio ginčo stadijoje jų patirtos išlaidos teisinei pagalbai netinkamai kvalifikuotos kaip turtinė žala. Šios išlaidos atsirado dėl kasatoriaus netinkamo elgesio; esant aiškiai situacijai dėl draudžiamojo įvykio, kasatorius vengė vykdyti pareigą ir siekė išvengti atlyginti žalą. Dėl tokio elgesio prireikė daugelio teisinių konsultacijų draudimo teisės klausimais, buvo surašytas ne vienas raštas (pretenzija) kasatoriui, taip ieškovai patyrė papildomą turtinę žalą, todėl teismai ją pagrįstai priteisė. Kasatorius remiasi norminiu aktu, kuriame nustatyti atstovavimo išlaidų civilinėje byloje dydžiai; šiuo atveju teismai priteisė ieškovams tiesioginius nuostolius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio proceso galimybės

Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad kasacinis skundas yra surašytas ir priimtas pažeidžiant CPK 347 straipsnio 3 dalies, 350 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, nes nepasirašytas jį paduodančio, t. y. juridinio asmens vardu veikiančio, asmens, be to, kasacinio skundo reikalavimai suformuluoti ydingai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas yra priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Nurodyta nutartimi teisėjų atrankos kolegija, be kita ko, nustatė, kad pateiktas kasacinis skundas atitinka CPK turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl jis priimtinas nagrinėti kasacine tvarka. Teisėjų kolegija atmeta ieškovų atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytus argumentus, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų, nes jų argumentai  grindžiami tik prielaida dėl esą netinkamos kasacinio proceso iniciatyvos teisę turinčio subjekto – kasatoriaus valios išraiškos formos. Pažymėtina tai, kad kasacinis skundas pasirašytas ir pateiktas įgaliojimą teisę turinčio asmens.

Dėl nepilnamečio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą

Atsakovo kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliami neturtinės žalos, padarytos sveikatos sutrikdymo atveju, atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems asmenims ir jos dydžio nustatymo kriterijų klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai S. T. ir R. I. nurodė, kad neturtinė žala jiems atsirado dėl jų nepilnamečiam sūnui Laurynui padarytų sveikatos sužalojimų.

Jau buvo minėta, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą, asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Įstatymo  nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais. Kasatorius ginčija neturtinės žalos priteisimą nukentėjusio berniuko tėvams, iš esmės teigdamas, kad padaryto sužalojimo vaiko sveikatai padariniai kiti, nei nustatyti CK 6.284 straipsnyje, todėl nukentėjusio vaiko tėvai negalėtų įgyti teisių į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.250 straipsnį. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus.

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Pagal Konstitucijos 111 straipsnio reikalavimus sukurta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą, ir tai reiškia, kad turi būti formuojama vienoda, nuosekli teisės aiškinimo ir taikymo praktika, grindžiama Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais bei kitais konstituciniais principais. Taigi, įgyvendindamas įstatymo nustatytą diskreciją kurti teismų precedentus, kaip teisės šaltinį, kasacinis teismas šioje byloje keliamu teisės klausimu, t. y.  nukentėjusio asmens artimųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, formuoja ir plėtoja praktiką, kurios nuostatos atskleistos atskirose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose priimtose nutartyse. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t.y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Ar ieškovų atvejis atitinka išimtinumo sąlygas, todėl jiems turėtų būti atlyginta neturtinė žala, patirta dėl sūnaus sveikatos sužalojimo, spręstina pagal tai, kaip šie klausimai aiškinami kasacinio teismo praktikoje, t. y. kokie atvejai pripažįstami išimtiniais, pagal kokius kriterijus tai sprendžiama.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus. Kasacinis teismas taip pat aiškina, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnį turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. ir kt.  v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-2005). Plėtodamas šią praktiką ir atsižvelgdamas į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį bei CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas konstatavo, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo ar teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-2010).

Nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose nustatytos žalos padarymo aplinkybės, sužalojimo padariniai ir jų pobūdis, sunkumas ir netgi sužalojimą padariusių asmenų specifiškumas nėra tapatūs šiai bylai, tačiau kasacinio teismo išaiškinimai dėl kriterijų ir išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių tėvų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kaip tokie, yra reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Ar padaryta tokio pobūdžio žala šiuo atveju, t. y. ar tėvų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes.

Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. I. patyrė galvos ir kaklo sumušimus su galvos smegenų sutrenkimo požymiais, jam lūžo apatinis žandikaulis, nuskilo du dantys, buvo žaizdos žandikaulio srityje ir sumuštas veidas; berniukas patyrė psichologinį sukrėtimą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus; padaryto sužalojimo padariniai tokie, kad vaikas apie pusantro mėnesio negalėjo normaliai bendrauti, sportuoti, bendrauti su draugais, t. y. gyventi visaverčio gyvenimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino, kad byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtina sužalojimų mastą, o nukentėjusiojo ir medicinos praktika užsiimančio liudytojo, kuris yra berniuko senelis, paaiškinimais patvirtintas duomenų pakankamumas ir berniuką gydžiusių gydytojų pasirinktų diagnozės metodų tinkamumas.

Nors kasatorius argumentuoja, kad byloje neįvertinta vaiko sveikatai padarytų sužalojimų sunkumo ir dėl to negalima spręsti apie tėvų teisę į neturinės žalos atlyginimą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog vaikui padarytų sužalojimų negalima paneigti, juolab kad jie, kaip tokie, užfiksuoti medicininiuose dokumentuose ir nenuginčyti. Kitas klausimas yra tas, ar dėl nustatytos vaiko sveikatai padarytos žalos, kaip ieškovų išgyvenimo šaltinio, jo trukmės ir padarinių yra teisinis pagrindas konstatuoti jų išimtinio pobūdžio išgyvenimus kaip pagrindą neturtinei žalai nustatyti ir priteisti ją pinigais. Teismai, nustatę, kad nepilnamečio vaiko tėvai patyrė sukrėtimą, išgyvenimų dėl sužaloto sūnaus, kad, atsižvelgiant į jo amžių ir nepakankamus dėl to gebėjimus atskleisti savo būklę, jiems sukelta dar didesnių psichologinių išgyvenimų, teisėjų kolegijos vertinimu, neatskleidė šių aplinkybių išimtinumo, priteisę neturtinę žalą, priėmė įstatymo ir teismų praktikos nuostatų neatitinkančius sprendimus. Tai konstatavus, skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, kuria neturtinė žala priteista ieškovams S. T. ir R. I., naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktas).

Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat pažymi, kad teismų praktika gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai bylose kuriami, kai tai yra neišvengiama, objektyviai būtina, tačiau šiuo atveju nepatvirtinama, kad dėl byloje nustatytų aplinkybių teisės taikymo išaiškinimai šios kategorijos bylose turėtų būti esmingai keičiami. Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, kad  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos dėl nukentėjusio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės atitinka Konvencijos nuostatas ir praktiką; EŽTT laikosi gana rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius – pareiškėjo artimojo mirtį; pvz., 2009 m. sprendimas Z. prieš Latviją (No. 58447/00, 7 July 2009); vis dėlto EŽTT gali priimti individualią peticiją iš asmens, laikomo netiesiogine auka, jeigu tarp tiesioginės aukos ir pareiškėjo yra asmeninis  ir ypatingas ryšys. Kaip jau buvo minėta, tokio ypatingo ryšio ir išimtinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi materialiosios teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturėjo konstatuoti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl nukentėjusiajam L. I. priteistos neturtinės žalos dydžio

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  P. R. B., N. B. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2008). Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi, teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 K-3-371/2003 N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. O. ir kt. v.  V. B., bylos Nr. 3K-3-560/2010).

Šioje byloje teismai, nustatydami neturtinės žalos nukentėjusiam vaikui Laurynui 3000 Lt dydį, sveikatos sutrikdymo mastą pripažino pagrindu neturtinės žalos dydžiui nustatyti, apeliaciniame procese šalims neginčijant dėl kitų kriterijų, reikšmingų, sprendžiant šį klausimą; apeliacinės instancijos teismas kartu pažymėjo žalos atsiradimo pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinių psichologinį aspektą ir tai, kad žala atsirado dėl juridinio asmens kaltės, kuriam nustatomos pareigos atlyginti tokio dydžio neturtinę žalą nevertino didele finansine našta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priteista nukentėjusiam vaikui neturtinės žalos suma laikytina iš esmės atitinkančia priteistino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus; kartu sprendžia, kad šiuo atveju neturėtų būti paneigta nukentėjusio asmens teisė į didesnį neturtinės žalos atlyginimą, kasacinio teismo teisėjų kolegijai kitaip išsprendus dėl vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, sūnaus sužalojimo atveju. Šiems argumentams pagrįsti teisėjų kolegija remiasi kasacinio teismo nuostata, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju neturtinė žala atlyginama šeimos, saistomos artimų asmeninių ryšių, vienam narių – nukentėjusiam mažamečiam vaikui, todėl būtent šiuo, t. y. šeimos psichologinių išgyvenimų dėl vaiko sveikatos, aspektu teismų nustatytos aplinkybės apie tėvų patirtą baimę ir sukrėtimą, nuovargį, jį slaugant, pergyvenimus dėl sužaloto sūnaus, t. y. aplinkybės, kurios pripažintos nepakankamomis tėvų teisei į neturtinę žalą pripažinti, laikytinos reikšmingomis, sprendžiant dėl galimybių padidinti nukentėjusiam vaikui priteistą neturtinę žalą ta dalimi, kuri nepriteistina tėvams dėl įstatymo ir teismų praktikos nustatytų reikalavimų.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria, patikslinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui L. I. iš atsakovo If P&C Insurance AS filialo priteistas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, keistina, priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo If P&C Insurance AS filialo didintinas iki 2000 Lt.

Dėl atstovavimo išlaidų

Kasaciniame skunde nurodama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai išsprendė dėl ieškovų reikalavimo priteisti jiems 5000 Lt turtinę žalą. Anot kasatoriaus, šios teisinei pagalbai ieškovų turėtos išlaidos kvalifikuotinos bylinėjimosi išlaidomis ir dėl jų priteisimo sprendžiama pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovai patyrė 5000 Lt išlaidų teisinei pagalbai; teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pažymėta, kad dėl šių išlaidų pagrįstumo sprendžiama, remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ir reikalavimas tenkinamas. Vis dėlto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šios išlaidos iš atsakovų ieškovams priteistos kaip jų patirta turtinė žala; apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepašalino, bet, patikslinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, 5000 Lt kaip ieškovų turtinę žalą priteisė iš kasatoriaus. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. papildomą sprendimą, kuriuo ieškovams iš atsakovų buvo priteistas 1500,27 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas, pažymėjęs, kad šios išlaidos, kaip ieškovų patirta turtinė žala, įvertintos ir priteistos ieškovams šioje byloje priimtu Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimu.

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad ieškovų turėtos išlaidos kvalifikuotinos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 79, 88 straipsniai). Ieškovai, viena vertus, neginčijo ir bylos rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad 5000 Lt išlaidos susijusios su jiems advokatų teikta teisine pagalba (b. l. 42-46); kita vertus, CPK nenustatyta, kaip nepagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kad iki bylos nagrinėjimo šalies turėtos išlaidos kvalifikuotinos kaip nesusijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl 5000 Lt turtinės žalos ieškovams S. T ir R. I. priteisimo iš atsakovo If P&C Insurance AS filialo naikintinos.

Kartu pažymėtina tai, kad teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Inc. V. UAB „Arginta“, bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad ieškovai iš viso patyrė – 5000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 42-46). Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl atstovavimo išlaidų ieškovams priteisimo tinkamai išspręsta Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. papildomame sprendime, todėl ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas pirmiau nurodytas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. papildomas sprendimas, naikintina ir šis papildomas sprendimas paliktinas galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasatorius apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėjo 420 Lt žyminio mokesčio išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis) (T. 2, b. l. 3, 41). Kadangi nagrinėjamu atveju iš viso šioje byloje laikoma patenkintais 1/3 atsakovo (kasatoriaus) reikalavimų, atmesti – 2/3, tai kasatoriui iš ieškovų priteistina 140 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 55,51 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors atsakovo kasacinis skundas tenkinamas iš dalies ir dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinami, tačiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų iš proceso šalių valstybės naudai nepriteisiama, atsižvelgiant į bylos ginčo dalyką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria, patikslinus Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą, ieškovams S. T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista iš atsakovo If P&C Insurance AS filialo, j. a. k. (duomenys neskelbtini), po 500 (penkis šimtus) Lt neturtinės ir 5000 (penkis tūkstančius) Lt turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir ieškinio reikalavimą dėl šių dalių atmesti.

Nutarties dalį, kuria panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. papildomas sprendimas, panaikinti ir šį papildomą sprendimą palikti galioti.

Priteisti papildomai iš atsakovo If P&C Insurance AS filialo, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovų S. T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui If P&C Insurance AS filialui, j. a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Dangutė Ambrasienė

Janina Stripeikienė

                                                                                                                                            Vincas Verseckas