Civilinė byla Nr. e2-6172-940/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03232-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;

 (S)

2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

3.1.7.; 3.1.7.8.

                PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Viktorijai Vilkei,

dalyvaujant ieškovui P. Z. (P. Z.), jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui Lukui Krivickui,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovei Aušrai Gecevičienei,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovo naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 289,62 Eur turtinės žalos atlyginimą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike, teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė nurodė, kad ieškovui 2013 m. birželio 19 d. buvo pareikštas įtarimas, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai, apgaule įgijo turtinę teisę į Lietuvoje veikiančio banko AB „SEB bankas“ kliento UAB „Danetra“ banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, sudarančias 20 000 Lt sumą ir apgaule įgijo šį svetimą turtą. Ieškovas paaiškino, kad buvo sulaikytas darbo vietoje, kai tarnybiniu automobiliu grįžo į automobilių statymo aikštelę. Kriminalinės policijos pareigūnai paprašė ieškovą vykti kartu su jais, apžiūrėjo automobilį. Tuo metu atvyko ieškovo sugyventinė su savo 6 metų vaiku, kadangi su ieškovu buvo sutarę, jog po darbo ji paims ieškovą iš aikštelės. Ieškovas pažymėjo, kad tuo laikotarpiu dirbo dviejuose darbuose: (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriaus pavaduotoju pilnu etatu ir (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininku 0,25 etatu. 

3.       2013 m. birželio 18 d. ieškovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta: nešiojamasis kompiuteris „Fujitsu Siemens“, MicroSD kortelė, 6 vnt. mobilaus ryšio telefonai, 4 SIM kortelės, asmens tapatybės kortelė, kurie tyrimui nereikšmingi. Visi daiktai grąžinti ieškovui, išskyrus mobilaus ryšio telefoną BlackBerry 9300, kuris laikomas prie atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ieškovas paaiškino, kad pareigūnų paprašytas iš karto nesurinko teisingo telefono BlackBerry 9300 kodo iš streso, o kodą surinkus neteisingai tris kartus, telefonas užsiblokavo. Ieškovas buvo sulaikytas dvejoms paroms ir išvežtas į Vilnių. Areštinėje vienas iš pareigūnų klausė ieškovo, kodėl jis nepaaiškina, ką veikė prie SEB banko, nors prieš tai apklausoje pareigūnai klausė, ką ieškovas veikė prie Swedbank banko. 

4.       Laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi, byloje esant duomenų, jog įtariamasis gali trukdyti procesui darydamas neteisėtą poveikį kitam įtariamajam ar sunaikindamas arba paslėpdamas tyrimui reikšmingus daiktus bei dokumentus, ieškovas buvo suimtas. Ieškovas pabrėžė, kad nebuvo teistas, turėjo teigiamą charakteristiką, o prokuroras prašė suėmimo, nors pats turėjo išeiti atostogų. Ieškovas skundė minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas nutarė paskirtą kardomąją priemonę –  suėmimą, panaikinti, ieškovą iš suėmimo paleisti ir ieškovui paskirti kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis yra neteisėta iš esmės, nurodė, jog nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo, kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t. y. teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 119 straipsnį. Ieškovas iš suėmimo buvo paleistas 2013 m. liepos 12 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. liepos 12 d., kol buvo suimtas, giminės jam siuntė pinigines perlaidas po 200 Eur kas savaitę. Ieškovas negalėjo gauti higienos priemonių, draugė atvežė rūbus, o patalynės ir rankšluosčių iš jos nepriėmė. Ieškovas patyrė daug streso, nes be jokio pagrindo buvo uždarytas 20 dienų, keturiese vienoje kameroje. Visą suėmimo laiką niekas su juo neatliko jokių procesinių veiksmų. Iki suėmimo jo santykiai su darbdaviu buvo geri, o kai ieškovas buvo suimtas, darbdavys prarado juo pasitikėjimą, dėl ko ieškovui teko nutraukti darbo sanytkius. Sutriko ieškovo sveikata, 2016 m. pripažintas artritas, tačiau gydytojai negalėjo nustatyti, dėl kokių priežasčių atsirado ši liga. Nutrūkus darbo santykiams užsiregistravo užimtumo tarnyboje. Dėl pareikštų įtarimų ir vykstančio ikiteisminio tyrimo niekas jo nenorėjo įdarbinti.

5.       Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir buvo panaikinta ieškovui taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

6.       Ieškovas pabrėžė, kad buvo suimtas 22 dienas, šį laiką buvo suvaržyta ieškovo laisvė, jis buvo atskirtas nuo šeimos, nutrūko darbo santykiai, ieškovas patyrė didelius emocinius išgyvenimus, pažeminimą, savivertės sumažėjimą, sukrėtimą. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui buvo taikomas daugiau nei ketverius metus. Minėtu laikotarpiu ieškovo judėjimo laisvė buvo apribota, ieškovas negalėjo išvykti poilsio, pažintiniais tikslais į užsienį, taip pat negalėjo laisvai leisti atostogų su šeima, negalėjo aplankyti artimųjų (sesers) gyvenančių Baltarusijoje, turėjo apribojimų atliekant darbines funkcijas, kas susiję su komandiruotėmis, išvykomis. Ieškovas pažymėjo, kad pas seserį, gyvenančią Baltarusijoje, skaičiuojant nuo 2013 m., lankėsi prieš 4-5 metus, taip pat 2014 m. su vaikais atostogavo prie jūros Lietuvoje, nors visada vykdavo į Ventspilį, Jūrmalą Latvijoje. Ieškovas taip pat nurodė, jog buvo atimta galimybė vykdyti darbo paieškas užsienyje, nors ieškovui buvo būtina rasti darbą, nutrūkus darbo santykiams su buvusiu darbdaviu (duomenys neskelbtini). Visą tą laikotarpį, kol buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su ieškovu nebuvo atlikti.

7.       Pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nebuvo, kadangi ieškovo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių. Ieškovas pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis tik vieno asmens parodymais ir užtruko itin ilgai, t. y. daugiau nei ketverius metus. Ieškovo atžvilgiu buvo taikomos neproporcingos kardomosios priemonės, o tyrimo trukmė nesuderinama nei su BPK tikslais, nei su protingumo, teisingumo principais.

8.       Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir prašo ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovės atstovė atsiliepime, triplike, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2013 m. birželio 7 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuras gavo SEB banko pareiškimą, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 7 d. bankas gavo 6 klientų pranešimus dėl neteisėto lėšų nurašymo iš jų sąskaitų jiems nežinant. Iš viso neteisėtai buvo pervesta 150 000 Lt. SEB bankas taip pat informavo, jog elektroninės bankininkystės sistemoje techninių nesklandumų minimu laikotarpiu nebuvo, todėl lėšos buvo pervestos klientų kompiuterius užkrėtusios kenkėjiškos programos pagalba. Remiantis šiais duomenimis 2013 m. birželio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00017-13. 2013 m. birželio 14 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuras gavo SEB banko papildomą pareiškimą, kad 2013 m. birželio 12 d. iš SEB banko kliento UAB „Danetra“ sąskaitos buvo atliktas neteisėtas 20 000 Lt pervedimas į D. D. banko sąskaitą. D. D. apklausos metu davė parodymus apie asmenį, pravarde „P.“ ir „P.“, kuris galimai yra nusikalstamos veikos bendrininkas ir nurodė to asmens naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini). Vėliau tyrimo metu buvo nustatyta, jog minėtu telefono numeriu naudojasi ieškovas P. Z.. Pagal D. D. parodymus, Paša jam nurodė, kad jis SEB banke atsidarytų sąskaitą. Paša jam pakartojo, kad jis atsidarytų banko sąskaitą ir iškart pasiimtų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. P. jam nesakė, kokia suma bus tiksliai pervesta, tačiau nurodė išgryninti visus sąskaitoje esančius pinigus. Banko darbuotoja jam pasakė, jog jo sąskaitoje yra 20 029 litų. P. jam iškart pasakė, kad siuntėjas yra UAB „Danetra“, o pervedimo paskirtis – sąskaitos papildymas. Jam pasiteiravus pas P., kodėl į sąskaitą pervesta tokia pinigų suma ir iš būtent UAB „Danetra“, P. jam atsakė, kad viskas yra normaliai, ir tvarkoje ir, kad dėl to nesijaudintų. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog įtariamasis D. D. atpažino asmenį nuotraukoje, pažymėtą Nr. 5 – ieškovas P. Z.. Pažymėtina, kad apie galimą ieškovo P. Z. bendrininkavimą padarant minėtą nusikalstamą veiką apklausų metu davė parodymus ir kiti įtariamieji. 2013 m. birželio 19 d. ieškovui P. Z. buvo pareikštas įtarimas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ikiteisminis tyrimas ir ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką bei leidžiančių įtarti, jog ieškovas padarė nusikalstamą veiką.

9.       2013 m. birželio 20 d. prokuroras ikiteisminio tyrimo teisėjui pareiškimu dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo Nr. 17.2-12561 aiškiai nurodė suėmimo skyrimo pagrindus ir motyvus. Nurodė, jog ieškovas P. Z. pagrįstai būdamas laisvėje gali slapstytis (bėgti) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes ieškovas yra nevedęs, neturi vaikų, tad nėra susijęs tvirtais šeimyniniais ryšiais. Turi ryšių užsienyje (per kratą paimtuose telefonuose rasta daug užsienio šalių telefono numerių su užsienietiškais adresatų vardais). Jo butas yra areštuotas, tad neturi pakankamo legalaus pragyvenimo šaltinio, tai ateityje gali nusikalsti. Gali paveikti kitą įtariamąjį, sunaikinti įrodymus, nes įtariamasis D. D. parodė, jog ieškovas prieš kelis metus, dėl negrąžintos skolos, ieškovo akivaizdoje, jo draugų buvo bandyta jį sumušti, jam į akis papurkšta dujų, todėl bijo ieškovo P. Z. ir t. t. Tai parodo, jog dėl ieškovo P. Z. suėmimo buvo nurodyti pakankami pagrindai bei motyvai. Ką patvirtina ir 2013 m. birželio 20 d. teismo nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, kuria ieškovui 1 mėnesiui buvo paskirtas suėmimas. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas panaikino ieškovui paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, visiškai nereiškia, jog suėmimas ieškovui buvo skirtas neteisėtai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju suėmimas buvo paskirtas pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos bei pagal tuo metu turimus duomenis, todėl negali būti laikomas neteisėtu, vertinant valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

10.       2013 m. liepos 10 d. nutarimu ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. 2013 m. liepos 12 d. ieškovas su šia kardomąja priemone buvo supažindintas ir įsipareigojo be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui buvo panaikintas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu. Duomenų, jog ieškovas būtų skundęs šią kardomąją priemonę ar būtų prašęs ją panaikinti, nėra. Nėra ir duomenų, kad ieškovas būtų teikęs prašymus ikiteisminiame tyrime dėl leidimo išvykti į kitą valstybę darbo, komandiruočių, atostogų ar kitais reikalais. 

11.       Baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu prasidėjo nuo 2013 m. birželio 19 d. pranešimo apie įtarimą ir baigėsi 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Duomenų, kad pats ieškovas būtų prašęs nutraukti ikiteisminį tyrimą, nėra. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nelaikytinas pernelyg ilgu, atsižvelgiant į tai, jog šiame ikiteisminiame tyrime – 22 įtariamieji, inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį (2 epizodai kaip tęstinė veika), veikos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (idealioji sutaptis), veikos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (idealioji sutaptis), veika pagal BK 214 straipsnio 1 dalį  (3 epizodai kaip tęstinė veika), 2 atskiros veikos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį; šiame ikiteisminiame tyrime buvo išsiųsta daug teisinės pagalbos prašymų į kitas valstybes, atliktos daugelio per kratas paimtų kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų apžiūros, atlikta daug liudytojų apklausų; ilgą laiką buvo bandoma nustatyti telefono aparato BlackBerry 9300 apsaugos kodą ir nukopijuoti visą telefone esančią informaciją, kurioje galėjo būti tyrimui reikšmingų duomenų. Be to, paties ieškovo elgesys ikiteisminio tyrimo metu (neatskleidimas per kratą paimto mobiliojo ryšio telefono slaptažodžio) turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei.

12.       Ieškovui neįrodžius, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti bei priteisti 289,62 Eur turtinės žalos ieškovui pagrindo nėra. Be to, ieškovas nepateikė jokių 5 000 Eur neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neigiamų išgyvenimų ir jų sukeltos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp jų ir neva neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmų.

13.       Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas atsiliepime, triplike, atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00017-13 Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas 2013 m. birželio 7 d. gavus AB „SEB bankas“ pareiškimą, kuriame nurodyta, kad bankas nuo 2013 m. birželio 5 d. gavo 6 klientų pranešimus dėl neteisėto piniginių lėšų iš asmeninių sąskaitų nurašymo naudojantis elektroninės bankininkystės sistema. Visuose pranešimuose klientai nurodė, kad sąskaitose nurodytų operacijų neatliko, asmenų, į kurių sąskaitas buvo pervesti pinigai, nepažįsta. Tokiu būdu iš klientų sąskaitų neteisėtai buvo pervesta 150000 Litų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nustačius nusikalstamų veikų, numatytų BK 198-2 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio l dalyje, 198-1 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, požymius.

14.       2013 m. birželio 18 d. buvo apklaustas įtariamasis D. D., kuris nurodė, jog į jį kreipėsi pažįstamas vyras pravarde P., kuris paprašė, kad D. D. jam padėtų nupirkti automobilį. P. nurodė, kad D. D. atsidarytų sąskaitą AB SEB banke, į kurią jam bus pervesti pinigai, kuriuos reikės išsigryninti. D. D. nuėjęs į banko skyrių sužinojo, kad jo atidarytoje sąskaitoje yra 20 029 litų, kurių siuntėju P. nurodė UAB „Danetra“. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad įtariamasis D. D. atpažino asmenį nuotraukoje – P. Z., apie kurį davė parodymus. Taigi, ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00017-13 metu pagal gautus ikiteisminio tyrimo duomenis ir nustatytas tirtos nusikalstamos veikos aplinkybes, 2013 m. birželio 19 d. įtarimas dėl aukščiau paminėtos nusikalstamos veikos, kurios požymiai atitiko BK 182 straipsnio 1 dalį, buvo pareikšti ieškovui.

15.       Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, t. y. gavus trečiojo asmens pranešimą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, nes tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu buvo nulemti pagrįsto įtarimo, jog ieškovas galėjo vykdyti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais.

16.       Ikiteisminis tyrimas buvo labai sudėtingas, didelės apimties (33 tomai), tiriamos nusikalstamos veikos susiję su dideliu nusikalstamų veikų epizodų skaičiumi ir didele bendra apgaule pasisavintų svetimų piniginių lėšų suma. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų klientų – fizinių ir juridinių asmenų banko sąskaitų, apgaule, panaudojant žalingą programinį kodą ir neteisėtai prisijungiant prie komercinių bankų informacinių sistemų, neteisėtai buvo pasisavinta ne mažiau nei 150000 litų (43443 Eurų) bendra suma, taip pat tokiu pat būdu pasikėsinta pasisavinti ne mažiau kaip 259500 litų (75157 Eurų) svetimų piniginių lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu iš kitų policijos įstaigų buvo išreikalauta ir prijungta prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Dėl  tiriamų nusikalstamų veikų buvo įteikti įtarimai 22 asmenims, apklausta daugiau nei 90 liudytojų, ikiteisminio tyrimo metu 6 įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo BPK 212 straipsnio 2 dalies pagrindu (nesurinkus pakankamai duomenų, kuriais galima pagrįsti minėtų įtariamųjų kaltę), tarp jų ir ieškovui P. Z., nutrauktas. 2017 m. vasario 17 d. iš ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00017-13 medžiagos buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07749-17, kuris buvo baigtas ir 2017 m. kovo 31 d. su kaltinamuoju aktu perduotas Šiaulių apygardos teismui. Sudėtingumą apsprendžia ir tai, kad dalis tirtų nusikalstamų veikų buvo daromos pasitelkus kompiuterinę techniką, panaudojant elektroninių ryšių tinklus. Dalis šių nusikalstamų veikų galimai buvo daromos užsienyje. Dėl ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų gavimo buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai, kai kurie ir ne po vieną kartą, į Rusijos Federacijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos Respublikos, Danijos Karalystės, Norvegijos Karalystės, Ukrainos, Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingas teisėsaugos institucijas. Kai kuriems įtariamiesiems buvo išduotas Europos Arešto orderis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama daugybė kitų procesinių veiksmų, siekiant atskleisti nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas vyko operatyviai, intensyviai ir be nereikalingo delsimo.

17.       Ieškovas nepasinaudojo teise paduoti skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų kreipęsis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nutraukimo ar intensyvesnio ikiteisminio tyrimo. Atsakovės atstovas mano, kad savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmuose nebuvo, o ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į jo sudėtingumą (tiek faktinių bylos aplinkybių, tiek teisės taikymo aspektu), įtariamųjų skaičių, inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičių, atliktų sudėtingų tyrimo veiksmų skaičių, vertintina, kad ikiteisminis tyrimas vyko intensyviai bei savalaikiai ir nebuvo procesinio delsimo laikotarpių.

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. apie kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo būtinumą sprendė vertindamas surinktų įrodymų visetą, pagal savo vidinį įsitikinimą, motyvuotai, savalaikiai. Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi panaikino ieškovo suėmimą, nerodo jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis buvo priimta neteisėtai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ieškovas nors vieną kartą būtų kreipęsis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo tyrėją su prašymu dėl leidimo išvykti į komandiruotes, atostogauti ar aplankyti giminių į užsienį. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui buvo paskirtas bei kiti procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal baudžiamajame procese įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

19.       Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nebuvo įrodymų besąlygiškai patvirtinančių ieškovo kaltę, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, tačiau tai reiškia, kad faktiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nutraukus ikiteisminį tyrimą nėra paneigti.

20.       Atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio apskritai neturtinės žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Ieškovas neturtinės žalos dydį grindžia lakoniškais, bendro pobūdžio neigiamais išgyvenimais, kas nelaikytina tinkamais ir pakankamais įrodymais pagal suformuotą teismų praktiką.

21.       Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovė atsiliepime, triplike nurodė, kad iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido pagrįstai įtarti, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai, o vėliau ir kaltinimai. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad faktinės bylos aplinkybės parodo, kad pradiniai duomenys, kurie leido įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikaltimą buvo ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo D. D. duoti parodymai apie ieškovo vaidmenį darant nusikaltimą, nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Todėl minėtu atveju, atsižvelgiant į surinktus duomenis, buvo teisinis pagrindas pareikšti ieškovui įtarimus.

22.       Faktiniai duomenys, kad ieškovas trukdys procesui (pagal kito įtariamojo parodymus ieškovas nevengia ginti savo interesus smurtinio pobūdžio neteisėtais veiksmais, nes buvo bandoma anksčiau sumušti kitą įtariamąjį, be to, kratos metu rastas mobilus telefonas, kurio atrakinimo kodą ieškovas pareigūnams neatskleidė) sudarė pirmosios instancijos teismui svarstyti ir paskirti ieškovui kardomojo poveikio priemonę – suėmimą. Atsakovės atstovė mano, kad tas faktas, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo pagrindu skirti ieškovui suėmimą, buvo kitaip įvertinti aukštesnės instancijos teismo bei buvo priimtas priešingas procesinis sprendimas nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas skirdamas ieškovui kardomojo poveikio priemonę – suėmimą atliko neteisėtą veiksmą. Atsakovės atstovė atkreipia dėmesį, kad suėmime (nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) ieškovas prabuvo 22 dienas, todėl net ir konstatavus, kad suėmimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, klaida buvo ištaisyta pakankamai greitai.

23.       Atsakovės atstovė mano, kad siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje nustatytų tikslų, ieškovui pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas norėjo išvykti iš savo gyvenamosios vietos, kreipėsi dėl leidimo išvykti išdavimo ir jis nebuvo išduotas, nėra.

24.       Atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškovas deklaratyviai teigia apie per pernelyg ilgą baudžiamąjį procesą, nes nenurodo jokių proceso delsimo faktų. Ieškovas nepagrįstai sureikšmino proceso trukmę apskritai, neįvertindamas atliekamų procesinių veiksmų intensyvumo bei kitų objektyvių aplinkybių.

25.       Ieškovas taip pat neįrodė, kad proceso trukmė turėjo įtakos jo išlaidoms, kurios jis patyrė dėl gynėjo dalyvavimo procese, o ieškovo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

26.       Atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškovas neįrodė vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų pareigūnų ir teismo veiksmų, todėl pagrindo spręsti dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, nėra. Ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis neadekvatus galimai padarytiems pažeidimams bei prieštarauja suformuotai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Faktinės bylos aplinkybės

27.       2013 m. birželio 7 d. Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo gautas AB SEB banko pareiškimas apie tai, kad laikotarpyje nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 7 d. AB SEB bankas gavo 6 klientų pranešimus dėl neteisėto piniginių lėšų iš asmeninių sąskaitų nurašymo naudojantis elektroninės bankininkystės sistema. Tokiu būdu iš klientų sąskaitų neteisėtai buvo pervesta 150 000 Lt (43 443,00 Eur). AB SEB bankas informavo, kad banko elektroninės bankininkystės sistemoje nurodytu laikotarpiu jokių techninių nesklandumų nebuvo, todėl nurodė, kad klientų kompiuteriai nenustatytų asmenų buvo užkrėsti kenkėjiškomis programomis ir, joms veikiant, buvo neteisėtai atliktos minėtos finansinės operacijos. 2013 m. birželio 13 d. buvo gautas AB SEB bankas papildomas pareiškimas apie tai, kad 2013 m. birželio 12 d. iš UAB „Danetra“ esančios sąskaitos buvo atliktas neteisėtas 20 000 Lt (5 792,40 Eur) pavedimas į D. D. sąskaitą, esančią tame pačiame banke. Bankas pateikė informaciją, nurodydamas kada ir iš kokio IP adreso buvo atliktas pavedimas. Vėliau bankas ikiteisminiame tyrime pateikė duomenis apie bandymą minėtą sumą išgryninti, tačiau D. D. nepagrindus gautų lėšų teisėtumo, grynųjų pinigų išmokėjimo operacija buvo panaikinta.

28.       Lietuvos kriminalinės policijos biure 2013 m. birželio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00017-13 dėl neteisėto disponavimo programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis, tiesiogiai skirtais daryti nusikalstamas veikas (BK 1982 straipsnio 1 dalis), neteisėto disponavimo svetimomis elektroninėmis mokėjimo duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti (BK 214 straipsnio 1 dalis), neteisėto prisijungimo prie Lietuvoje veikiančių bankų informacinių sistemų (BK 1981 straipsnio 1 dalis), neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių ir jų duomenų panaudojimo, inicijuojant ir atliekant finansines operacijas su Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis (BK 215 straipsnio 1 dalis), sukčiavimo, apgaule savo ir kitų naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą (BK 182 straipsnio 2 dalis), sukčiavimo, apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimą turtą (BK 182 straipsnio 1 dalis), taip pat pasikėsinimo neteisėtai panaudojus elektronines mokėjimo priemones ir jų duomenis, inicijuoti ir atlikti finansines operacijas su Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis (BK 22 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsinimo sukčiauti, apgaule savo ir kitų naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis).

29.       2013 m. birželio 18 d. buvo apklaustas įtariamasis D. D., kuris nurodė, jog į jį kreipėsi pažįstamas vyras pravarde P., kuris paprašė, kad D. D. jam padėtų nupirkti automobilį. P. nurodė, kad D. D. atsidarytų sąskaitą AB SEB banke, į kurią jam bus pervesti pinigai, kuriuos reikės išsigryninti. D. D. nuėjęs į banko skyrių sužinojo, kad jo atidarytoje sąskaitoje yra 20 029 Lt (5 800,80 Eur), kurių siuntėju P. nurodė UAB „Danetra“. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad įtariamasis D. D. atpažino asmenį nuotraukoje – P. Z., apie kurį davė parodymus.

30.       2013 m. birželio 19 d. įtarimas, remiantis D. D. parodymais, dėl šio sprendimo 28 punkte paminėtos nusikalstamos veikos, kurios požymiai atitiko BK 182 straipsnio 1 dalį, buvo pareikšti ieškovui P. Z..

31.       2013 m. birželio 18 d. ieškovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta: nešiojamasis kompiuteris „Fujitsu Siemens“, Micro SD kortelė, 6 vnt. mobilaus ryšio telefonai, tarp jų ir telefonas BlackBerry 9300, 4 SIM kortelės, asmens tapatybės kortelė.

32.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi, byloje esant duomenų, jog įtariamasis gali trukdyti procesui darydamas neteisėtą poveikį kitam įtariamajam ar sunaikindamas arba paslėpdamas tyrimui reikšmingus daiktus bei dokumentus, ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimas buvo taikytas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. liepos 12 d. (22 dienas).

33.       2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikino ir ieškovui paskyrė kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Ieškovas iš suėmimo buvo paleistas 2013 m. liepos 12 d.

34.       2017 m. rugsėjo 13 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo P. Z. atžvilgiu, nepavykus nustatyti mobilaus ryšio telefono BlackBerry 9300 saugos kodo ir iš jo negavus informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui, todėl nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikinta 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo taikoma laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (4 metus, 2 mėnesius ir 1 dieną).

35.       Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00017-13:

35.1.                       Nustatyta, kad iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų klientų  – fizinių ir juridinių asmenų banko sąskaitų, apgaule, panaudojant žalingą programinį kodą ir neteisėtai prisijungiant prie komercinių bankų informacinių sistemų, neteisėtai buvo pasisavinta ne mažiau nei 150000 Lt (43443 Eur) bendra suma, taip pat tokiu pat būdu pasikėsinta pasisavinti ne mažiau kaip 259500 Lt (75157 Eur) svetimų piniginių lėšų.

35.2.                       2017 m. vasario 17 d. iš ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00017-13 medžiagos buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07749-17, kuris buvo baigtas ir 2017 m. kovo 31 d. su kaltinamuoju aktu perduotas Šiaulių apygardos teismui.

35.3.                       Dėl tiriamų nusikalstamų veikų buvo įteikti įtarimai 22 asmenims; ikiteisminio tyrimo metu 6 įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo BPK 212 straipsnio 2 dalies pagrindu (nesurinkus pakankamai duomenų, kuriais galima pagrįsti minėtų įtariamųjų kaltę) nutrauktas.

35.4.                       2013 m. – 2017 m. laikotarpiu apklausta daugiau nei 90 liudytojų ir atlikta daugelio per kratas paimtų kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų apžiūros.

35.5.                       2014 m. sausio 27 d. surašytas tarnybinis pranešimas, jog nenustatytas ieškovui priklausančio telefono BlackBerry 9300 saugos kodas, todėl nėra galimybės gauti informacijos, esančios telefone, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui. Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos 2 – ajam skyriui pavesta papildomai nustatyti telefono apsaugos kodą ir nukopijuoti jame esančią visą informaciją, kurioje gali būti reikšmingų tyrimui duomenų. 2015 m. gegužės 25 d. atlikta ieškovui priklausančio telefono aparato BlackBerry 9300 apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas ir jame esantys duomenys yra apsaugoti slaptažodžiu, dėl ko išanalizuoti duomenis esančius mobiliajame telefone ir juos pateikti nėra galimybės (ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00017-13,  t. 29, b. l. 31, 35-38).

35.6.                       Dėl ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų gavimo buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai:

-       2013 m. liepos 25 d. Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijoms;

-       2014 m. vasario 25 d. Ukrainos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms;

-       2013 m. liepos 18 d., 2014 m. gegužės 22 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. Jungtinių Amerikos Valstijų kompetentingoms teisėsaugos institucijoms;

-       2014 m. gegužės 22 d. Danijos Karalystės kompetentingoms teisėsaugos institucijoms;

-       2014 m. gegužės 22 d. Italijos Respublikos kompetentingoms teisėsaugos institucijoms;

-       2014 m. gegužės 22 d. Norvegijos Karalystės kompetentingoms teisėsaugos institucijoms;

-       2013 m. liepos 30 d. ir 2014 m. gegužės 22 d. Jungtinės Karalystės kompetentingoms teisėsaugos institucijoms;

-       2014 m. birželio 17 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2014 m. spalio 20 d. ir 2015 m. liepos 31 d. Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai.

35.7.                       2013 m. – 2015 m. laikotarpiu siųstos įvairios užklausos dėl duomenų pateikimo, tarp jų 2014 m. gruodžio 5 d. AB SEB bankui; 2015 m. lapkričio 6 d. AB Šiaulių bankui; 2014 m. gruodžio 5 d. „Swedbank“, AB; 2014 m. gruodžio 5 d. AB DNB bankui; 2014 m. gruodžio 5 d. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui; 2015 m. lapkričio 6 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialui; 2014 m. balandžio 24 d. „Skype Communications SARL“ ir t. t.

36.       Ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00017-13 ieškovo atžvilgiu pradėtas 2013 m. birželio 19 d., baigtas (nutrauktas) – 2017 m. rugsėjo 13 d. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko – 4 metus 2 mėnesius 25 dienas.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo

37.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnyje reglamentuojamas specialusis civilinės deliktinės atsakomybės atvejis – valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame ir administraciniame procese. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir jų priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010). Kadangi neteisėti veiksmai – viena iš prievolės atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atsiradimo būtinųjų sąlygų, tai svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais ir kokie yra neteisėtumo konstatavimo kriterijai.

38.       Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

39.       Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

40.       Ieškovas byloje įrodinėjo, jog nebuvo pagrindo jo atžvilgiu pradėti ikiteisminio tyrimo, kadangi ieškovo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas tik remiantis vieno asmens parodymais, nesant duomenų, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. 

41.       Byloje nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas, remiantis AB SEB banko pranešimu apie  neteisėtą piniginių lėšų iš asmeninių sąskaitų nurašymą naudojantis elektroninės bankininkystės sistema. Iš UAB „Danetra“ banko sąskaitos buvo atliktas neteisėtas pavedimas į D. D. sąskaitą, kurio parodymais remiantis ir buvo pareikštas įtarimas ieškovui (šio sprendimo 28, 30, 31 punktai). Pažymėtina, jog prie AB SEB banko nusikalstamos veikos padarymo metu fotonuotraukose buvo užfiksuotas ieškovas. Šios aplinkybės ieškovas taip pat neneigia. Bylos duomenimis, apie galimą ieškovo bendrininkavimą padarant minėtą nusikalstamą veiką vėlesnių apklausų metu davė parodymus ir kiti įtariamieji.

42.       BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, t. y. gavus AB SEB banko pranešimą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.

43.       Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, jog jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, įtarimas jam pareikštas tik remiantis vieno asmens parodymais, nesant duomenų, kad ieškovas padarė minėtą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, jog buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pareikšti įtarimą ieškovui padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. 

44.       Nagrinėjamos bylos kontekste, vertinant pagrįsto įtarimo kaip būtinosios sulaikymo teisėtumo sąlygos buvimą, pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai, kad vėliau procese ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesurinkus pakankamai įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių ieškovo kaltę, dalyvavus padarant nusikalstamas veikas, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (CPK 185 straipsnis).

45.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nurodytos faktinės aplinkybės, ikiteisminio tyrimo medžiaga, šalių paaiškinimai patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas pagrįstai (CPK 177, 185 straipsniai).

Dėl suėmimo pagrįstumo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo

46.       Ieškovas teigia, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikytas neteisėtai. Tai patvirtina 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria ši kardomoji priemonė buvo panaikinta.

47.       Kaip nurodyta šio sprendimo 32 punkte, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovui paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikino ir ieškovui paskyrė kitą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (šio sprendimo 33 punktas). Taigi, ieškovas buvo suimtas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. liepos 12 d., kas sudarė 22 dienas.

48.       Remiantis BPK normomis, suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 59 punktas), sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai.

49.       Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovai ieškovo suėmimo teisėtumą grindė aplinkybėmis, jog ieškovas būdamas laisvėje galėjo slapstytis (bėgti) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes ieškovas tuo metu buvo nevedęs, neturėjo vaikų, turėjo ryšių užsienyje, jo butas buvo areštuotas, neturėjo pakankamo legalaus pragyvenimo šaltinio, dėl ko ateityje galėjo nusikalsti, taip pat aplinkybe, jog galėjo paveikti kitą įtariamąjį, sunaikinti įrodymus, nes įtariamasis D. D. parodė, jog ieškovas prieš kelis metus, dėl negrąžintos skolos, ieškovas jį bandė sumušti. Be to, ieškovas nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir neatskleidė jam priklausančio mobilaus ryšio telefono BlackBerry saugos kodo. Teismo vertinimu, atsakovės argumentas, jog ieškovas galėjo slapstytis, bėgti, nes nebuvo susijęs šeimyniniais ryšiais bei turtiniais ryšiais nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovas galėjo bėgti ir slapstytis, kadangi, bylos duomenimis ieškovas tuo laikotarpiu dirbo, gavo legalias pajamas, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno su drauge (sugyventine), nebuvo teistas ir tuometinės darbovietės (duomenys neskelbtini) buvo teigiamai charakterizuojamas. Atsakovės argumentai, jog ieškovo butas buvo areštuotas ar, kad ieškovo mobiliajame telefone buvo užsienietiškų numerių, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovas galėjo bėgti į užsienį ir ten slapstytis. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovas prieš kelis metus įtariamąjį D. D. bandė su draugais sumušti dėl negrąžintos skolos, teismo vertinimu, yra visiškai nesusijusi su šioje byloje nagrinėjamu ikiteisminiu tyrimu, todėl šis suėmimo pagrindas yra nepagrįstas. Aplinkybė, jog ieškovas neatskleidė kratos metu rasto mobilaus telefono BlackBerry, kuriame galėjo būti tyrimui reikšmingos informacijos, apsaugos kodo, negali būti pagrindu skirti suėmimą, kadangi, remiantis BPK 21 straipsniu, įtariamasis turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus, pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo, ieškovui buvo pareikšti įtarimai tik dėl vienos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo, kuri yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, ir nėra nurodyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

50.       Nors, kaip konstatuota šio sprendimo 43 punkte, buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareikšti įtarimą ieškovui, tačiau vien tik pagrįsto įtarimo griežčiausiai procesinės prievartos priemonei taikyti nepakanka. Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (įtariamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (2012 m. sausio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta nepagrįstai ir nebuvo objektyviai proporcinga siekiamiems proceso tikslams, kadangi ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis buvo galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai suponuoja spręsti, kad buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kas pripažintina neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016).

51.       Ieškovas nurodo, kad dėl šių pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė 289,62 Eur turtinės žalos už advokato teisinę pagalbą. Su ieškiniu pateikta 2013 m. birželio 19 d. sudaryta Teisinių paslaugų sutartis Nr. 20/13 ir sąskaita už teisines paslaugas Nr. 82 bei pinigų priėmimo kvitas Nr. 701017 patvirtina, jog ieškovas už gynybą 2013 m. birželio 19 d. sumokėjo advokatui Aidui Mažeikai 1 000,00 Lt (289,62 Eur). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog dėl šio sprendimo 51 punkte konstatuotų pareigūnų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 289,62 Eur turtinę žalą už advokato teisinę pagalbą, kadangi jam reikėjo rašyti skundą Vilniaus apygardos teismui dėl paskirto suėmimo ir jį atstovauti teisme. Nustačius pareigūnų neteisėtus veiksmus (šio sprendimo 51 punktas), dėl kurių ieškovas turėjo išlaidų už advokato teisines paslaugas, teismas sprendžia, jog ieškovas patyrė 289,62 Eur turtinę žalą dėl neteisėto kardomosios priemonės – suėmimo pritaikymo, todėl ieškovui priteistina 289,62 Eur turtinė žala iš atsakovės (CK 6.246 straipsnis, 6.271 straipsnis). 

52.       Ieškovas taip pat prašo priteisti ir neturtinę žalą už neteisėtos kardomosios priemonės – suėmimo, pritaikymą.

53.       Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. 

54.       Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovo paaiškinimai patvirtina, jog suėmimo dieną ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog suėmimo laikotarpiu (22 dienas) ieškovas negalėjo dirbti, gauti pajamų. Tačiau nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad dėl nepagrįsto suėmimo nutrūko ieškovo darbiniai santykiai su darbdaviais, kadangi šioms aplinkybės pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 185 straipsnis).

55.       Ieškovas neturtinę žalą taip pat grindžia tuo, kad giminaičiai turėjo jam siųsti pinigines perlaidas, ieškovas patyrė didelius emocinius išgyvenimus, pažeminimą, savivertės sumažėjimą, sukrėtimą, turėjo didelių dvasinių nepatogumų.

56.       Asmens suėmimas (net ir teisėtas), kaip ir bet koks kitoks asmens laisvės suvaržymas yra žalingas to asmens interesams. Asmuo netenka galimybės tęsti iš anksto suplanuotos veiklos, tam tikram laikui nutrūksta jo socialiai ryšiai, dėl laisvės suvaržymo asmuo patiria neigiamas emocijas. Šios laisvės suvaržymo pasekmės yra akivaizdžios, jos nereikalauja įrodymų. Tad ieškovas neabejotinai patyrė žalą dėl neteisėto jo laisvės suvaržymo. Bet byloje nėra įrodymų, kurie sudarytą pagrindą spręsti, kad dėl neteisėto suėmimo pritaikymo pablogėjo ieškovo sveikata ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų padarinių. Be to, neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. 

57.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir atsižvelgdamas į nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. neteisėto laisvės apribojimo trukmę (22 dienos); suėmimo skyrimo aplinkybes (ieškovo suėmimas buvo grindžiamas ne reikšmingais ir pakankamais motyvais, o formaliais pagrindais); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (apriboti ryšiai su sugyventine it kitais artimaisiais); suėmimo padarinius ieškovo profesiniam gyvenimui (negalėjo dirbti ir gauti pajamų); padarytos turtinės žalos dydį (turtinė žala ieškovui atsirado tik dėl turėtų išlaidų advokatui); ieškovo kaltės dėl suėmimo nebuvimą; valstybės ekonominę padėtį – neteisėto suėmimo laikotarpiu (2013 m.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 2 231,70 Lt (464,34 Eur) per mėn., todėl remdamasi teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog priteistina ieškovui neturtinė žala už neteisėtai pritaikytą kardomąją priemonę – 22 dienų suėmimą, yra 400,00 Eur. Teismo nuomone, nurodyta suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika).

58.       Nurodytos sumos priteistinos iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš šių asignavimų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Iš šių įstatymo nuostatų darytina išvada, kad žalos atlyginimas ieškovui turi būti priteistas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valdomų valstybės biudžeto asignavimų.

Dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir ikiteisminio tyrimo trukmės

59.       Ieškovas savo neturtinę žalą taip pat grindžia per ilgu ikiteisminiu tyrimu ir per ilga kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo trukme.

60.       Byloje nustatyta, jog kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui buvo paskirta 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, o panaikinta 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu. Taigi, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo taikoma 4 metus, 2 mėnesius ir 1 dieną (šio sprendimo 33, 34 punktai). Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas 2013 m. birželio 19 d., baigtas – 2017 m. rugsėjo 13 d., kas sudarė 4 metus 2 mėnesius 25 dienas (šio sprendimo 36 punktas).

61.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). 

62.       Teismas pažymi, kad ieškovas nenurodė konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų, organizuojant procesą, ar procesinio delsimo laikotarpių. Ieškovas tik deklaratyviai teigė, kad ikiteisminis tyrimas truko ilgiau nei ketverius metus, kad nebuvo imtasi visų priemonių operatyviai atlikti visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimti procesinius sprendimus, tačiau to nepagrindžiant konkrečiais tyrimo organizavimo trūkumais. Pažymėtina, kad vertinant proceso trukmę nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad didžiąją proceso dalį ieškovui buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

63.       Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo ir kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo laikotarpiu nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai su ieškovu, savaime nereiškia, kad buvo delsiama atlikti ikiteisminį tyrimą ir buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, kadangi toks laikotarpis pats savaime nėra kriterijus, kuriuo remiantis galima būtų konstatuoti veiksmų (neveikimo) neteisėtumą. Tokiu būdu šiuo aspektu nėra pagrindo išvadai, kad minėti valstybės pareigūnų veiksmai yra neteisėti civilinės atsakomybės taikymo prasme.

64.       Byloje nustatyta, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atsakovų paaiškinimais, kad  ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu iš esmės buvo nutrauktas nenustačius ieškovui priklausančio telefono BlackBerry saugos kodo ir iš šio telefono nepavykus gauti informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui. Šias aplinkybes patvirtina 2014 m. sausio 27 d. tarnybinis pranešimas bei 2015 m. gegužės 25 d. atlikta telefono aparato BlackBerry 9300 apžiūra. Atsakovė ikiteisminio tyrimo trukmę grindžia iš dalies ir ieškovo kalte, nenurodžius minėto telefono BlackBerry saugos kodo, dėl ko nepavyko gauti svarbios ikiteisminiam tyrimui informacijos. Pažymėtina, jog kaltinamasis (įtariamasis) neturi pareigos bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir padėti joms spartinant savo baudžiamosios bylos procesą, tačiau toks ieškovo elgesys, nagrinėjimu atveju gali būti pripažintas objektyviu veiksniu, kuris galėjo nulemti proceso pailginimą ir valstybė už tai neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

65.       BPK 215 straipsnio 1 dalis numato įtariamojo, jo gynėjo teisę paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Teismas pažymi, jog byloje duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs teise paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, nėra.

66.       Atsakovė ilgą ikiteisminį tyrimą grindžia didele ikiteisminio tyrimo apimtimi ir sudėtingumu, kuris pagal formuojamą teismų praktiką gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis bylos aplinkybėmis. 

67.       Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, ieškovui inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas sudėtingas ikiteisminis tyrimas. Tokią išvadą patvirtina,  net tik didelė bylos apimtis (ikiteisminio tyrimo medžiaga – 33 tomai), įtariamų asmenų skaičius ? 22 asmenys, bet ir aplinkybės, kad veikos susijusios su neteisėtomis finansinėmis operacijomis Lietuvos komerciniuose bankuose buvo daromos elektroninėje erdvėje. Nusikalstamų veikų organizuotas ir finansinis pobūdis bei sudėtingumas lėmė poreikį atlikti sudėtingus tyrimo veiksmus, analizuoti tiriamų veikų padarymo mechanizmą, asmenų tarpusavio ryšius ir kt. Bylos sudėtingumą taip pat rodo aplinkybė, kad buvo tiriamos finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kurioms ištirti yra būtinos specialiosios žinios, atliekamas kompiuteriuose ir kitose elektroninių duomenų saugojimo laikmenose esančios informacijos tyrimas, kas pailgina baudžiamojo proceso trukmę. Be to, nagrinėjamam ikiteisminiam tyrimui būdingas tarptautinis elementas (siųsti teisinės pagalbos prašymai Vokietijos Federacinės Respublikos, Ukrainos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Danijos Karalystės, Italijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Jungtinės Karalystės, Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms), kuris  EŽTT praktikoje išskiriamas kaip svarbus bylos sudėtingumo rodiklis, atsižvelgiant į specifines laiko sąnaudas, susijusias su tarptautine teisine pagalba, galintis pateisinti ilgesnį procesą. 

68.       Teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl 22 asmenų buvo sudėtingas, didelės apimties, gautą informaciją reikėjo susisteminti ir spręsti dėl to, ar yra nusikalstamas veikas individualizuojančių požymių. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai viso ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu metu, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d.,  savo pareigas vykdė laikydamiesi įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, veikė atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad ikiteisminis tyrimas vyktų sklandžiai.

69.       Pažymėtina, jog ieškovas savo neturtinės žalos reikalavimą grindžia ir per ilga kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymo trukme. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovo argumentai, jog dėl minėtos kardomosios priemonės jis su šeima negalėjo vykti į užsienį poilsio ar pažintiniais tikslais, darbo paieškos, komandiruočių tikslais niekaip nepagrįsti, kadangi, remiantis BPK 136 straipsniu, ieškovas turėjo galimybę teikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui prašymą dėl leidimo išvykti į užsienio valstybę, tačiau byloje duomenų apie tai, jog ieškovas būtų šia teise pasinaudojęs, nėra, o taip pat nėra duomenų, jog ieškovas nagrinėjamu laikotarpiu darbo tikslais būtų turėjęs vykti į komandiruotes užsienyje. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, jog jis negalėjo aplankyti savo sesers, gyvenančios Baltarusijoje, kadangi, remiantis ieškovo paaiškinimais, seserį jis buvo aplankęs, skaičiuojant nuo 2013 m., prieš 4-5 metus, kas suponuoja spręsti, jog ieškovas seserį lankydavo labai retai, be to duomenų, kad būtų planavęs pas ją vykti nuo 2013 m. iki 2017 m., byloje nėra. Todėl, nesant byloje duomenų apie tai, kad ieškovas objektyviai ir realiai norėjo aukščiau nurodytas savo teises įgyvendinti, nėra pagrindo konstatuoti, kad jos buvo pažeistos (CPK 185 straipsnis).

70.       Teismas pažymi, jog iš pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo matyti, jog ieškovas nuo 2017 m. gegužės mėn. įsidarbino (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikinta tik 2017 m. rugsėjo 13 d. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad minėta kardomoji priemonė ir atliekamas ikiteisminis tyrimas nebuvo kliūtis ieškovui įsidarbinti.

71.       Apibendrinu išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir neturtinės žalos fakto dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo ir per ilgos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, taikymo trukmės, kaip būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis, 6.250 straipsnis), todėl šiuo ieškovo nurodytu pagrindu neturtinė žala nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72.       Ieškovas byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei, o duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).  

73.       Iš ieškovo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes priteistina proporcinga atmestiems reikalavimams (87 proc.) suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur) (CPK 96 straipsnis).        

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo P. Z. (P. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955,  289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 62 ct) turtinę žalą ir 400,00 Eur (keturių šimtų eurų ir 00 ct) neturtinę žalą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja        Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė