Baudžiamoji byla Nr. 1-17-959/2015

Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00490-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2;

1.1.7.2.3; 1.1.7.2.6; 1.1.8.1; 1.1.8.10.3;

1.1.8.10.5; 1.2.27.1; 1.2.27.5; 2.3.6.4.2;

2.3.6.4.5.

(S)

JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 20 d.

Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, kaltinamiesiems J. K., R. K., nukentėjusiesiems V. V., M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, padarymu;

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Joniškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2014-05-21 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, 286 straipsnyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

J. K. 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui V. V. ir tyrėjai M. S., atliekantiems savo tarnybines pareigas, t. y. atvykus pagal socialinės darbuotojos D. S. pranešimą, dėl girtaujančių tėvų ir neprižiūrėtų jų vaikų, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, išplūdo pareigūnus necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, rodė jiems įžeidžiančius gestus, t. y. sulenktą kumštį ir ištiestą vidurinį rankos pirštą, tokiais savo veiksmais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

R. K. 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinės medžiagos „marfino“, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui V. V. ir tyrėjai M. S., atliekantiems savo tarnybines pareigas, t. y. atvykus pagal socialinės darbuotojos D. S. pranešimą, dėl girtaujančių tėvų ir neprižiūrėtų jų vaikų, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, rodė jiems įžeidžiančius gestus, t. y. sulenktą kumštį ir ištiestą vidurinį rankos pirštą, varė pareigūnus iš kiemo įžeidžiais žodžiais, po to užsirakino namo duris ir neįleido pareigūnų; be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-08-11, apie 10.10 val., išėjęs iš namo į kiemą, vėl plūdo ir įžeidžiai vadino pareigūnus, pradėjo mosikuoti rankomis, pastūmė tyrėją V. V. ir tyrėją M. S., tyrėjui V. V. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus ir sėsti į tarnybinį automobilį, nepaklusęs jų reikalavimui ir pasakęs pareigūnams „eikit <vulgarizmai>“ pasileido bėgti, pareigūnams pasivijus (duomenys neskelbtini), sulaikant priešinosi pareigūnams ir, panaudodamas fizinę jėgą, tyrėjui V. V. sužalojo dešinės rankos nykštį, taip sukeldamas V. V. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus M. S. ir V. V., bei panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui V. V..

Kaltinamoji J. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybių, nes buvo neblaivi. Viskas vyko pas ją namuose, (duomenys neskelbtini). Įvykio datos neatsimena, ryte su seserimi ir vyru R. K. girtavo, gėrė alų. Be jų namuose buvo ir vaikai. Pamena, kad ryte su seserimi V. S. ėjo į parduotuvę cigarečių. Nusipirko cigarečių ir einant namo, prie stoties, prie jų privažiavo socialinė darbuotoja D. S., kuri parvežė jas į namus. Kad jas į namus parvežė sakė D. S., nors ji neatsimena. Atsimena, kad policija atvažiavo, kad ją atvežė į Joniškio rajono policijos komisariatą. Nežino kas toliau buvo, neturi atminties. Neatsimena kokie pareigūnai. Negali pasakyti ar vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, nes nežino, buvo girta. Pagal savo charakterio būdą gal ir galėjo taip pasielgti, ji neprisimena, o girta yra neramaus būdo. Girtumas turėjo įtakos tokiems veiksmams, blaivi nebūtų taip pasielgusi. Gailisi dėl tokio savo elgesio, nukentėjusiosios M. S. atsiprašė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2014-08-12 apklausos metu parodė, kad 2014-08-11, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyru R. K. ir drauge Kristina, pavardės nežino, gėrė alų. Vaikai buvo namuose. Kiek valandų tiksliai buvo nežino, galėjo būti apie 9.30 val., kai ji buvo palikusi vyrą ir savo seserį V. S. su vaikais, o pati išėjo su Kristina į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Kristina išvyko į Joniškį, o ji ėjo iš parduotuvės į namus. Netoli autobusų stotelės sustojo pareigūnai ir parvežė ją į namus. Žino, kad kai ją parvežė į namus, kartu buvo socialinė darbuotoja. Ji supykusi ant pareigūnų pradėjo šaukti, kolioti juos necenzūriniais žodžiais, ką tiksliai sakė, kaip vadino pareigūnus, nepamena, nes buvo labai girta. Buvo du pareigūnai – vyras ir moteris. Pirmas pareigūnus pradėjo kolioti jos vyras R. K., o po to ir ji pradėjo juos plūsti. Buvo išgėrusi, nekontroliavo savo elgesio. Nepamena, ar pareigūnams rodė kokius nors gestus rankomis (38 b. l.). 2014-08-13 apklausos metu parodė, kad 2014-08-11, apie 09.30 val., ji su V. S. buvo išėjusi į parduotuvę ir einant namo prie jų sustojo pareigūnų automobilis ir parvežė jas į namus. Namuose koliojo ir plūdo pareigūnus, varė juos iš savo kiemo. Nepamena, ką tiksliai sakė pareigūnams, nes buvo girta. Neneigia, jog pareigūnams pirštais rodė nepadorius gestus, tik pati nelabai prisimena, todėl negali visko tiksliai parodyti (41 b. l.). Kaltinamoji J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltės dėl piršto sužalojimo ir apsvaigimo nuo morfino nepripažįsta. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o nuo narkotinės medžiagos nebuvo apsvaigęs, markotinių medžiagų nevartoja. 2014-08-11 su vaikais buvo namuose, (duomenys neskelbtini), daugiau nieko nebuvo. Buvo gėręs iš vakaro, o 2014-08-11 ryte nevartojo alkoholio. Negali pasakyti kas vyko po 10 val. Negalėjo išlaužti piršto, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Išvadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Šie pareigūnai yra teismo salėje, tai abu nukentėjusieji. Pareigūnus išvadino tokiais žodžiais, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte. Kai pareigūnai norėjo įsodinti į tarnybinį automobilį, jis pabėgo. Sulaikė jį paviję prie stotelės. Sulaikant nesipriešino, dar prispaudę koja laikė. Nesužalojo nukentėjusiajam V. V. dešinės rankos nykščio. Neatsimena, ar rodė pareigūnams sulenktos rankos vidurinį pirštą. Neatsimena, ar varė pareigūnus iš savo kiemo. Jį pasivijo prie stotelės ir paguldė, rankas surakino sulaikę prie stotelės, paguldė ant žemės ir koja prispaudę galvą laikė. Iš pradžių vienas pareigūnas vijo, paskui pareigūnė privažiavo. Neatsimena, kur pareigūnas čiupo jam kai sulaikė. Antrankius vyriškis uždėjo, jis nesipriešino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2014-08-12, 2014-08-13 apklausų metu parodė, kad 2014-08-11 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su žmona J. K. ir jos seserimi V. S. namuose išgėrė kelias stiklines alaus. Žmona ir V. S. išėjo į parduotuvę, o jis liko namuose su vaikais. Visi trys iš vakaro namuose gėrė alų. Miegoti buvo nuėjęs apie 3.00 val. nakties. Tą dieną jam reikėjo eiti į darbą, kadangi buvo pagiringas, liko namuose su vaikais. Kiek valandų tiksliai buvo, nežino, bet mano, kad galėjo būti apie 10.00 val., kai pas jį į namus atvyko du policijos pareigūnai vyras ir moteris, bei socialinė darbuotoja. Pareigūnai su socialine darbuotoja norėjo įeiti į namus, tačiau jis neleido jiems įeiti, pradėjo pareigūnus kolioti, plūsti necenzūriniais žodžiais, vadino „mentais, pidarais, kurvom“, liepė dingti iš jo namų kiemo. Kokius gestus rodė rankomis, neatsimena. Jis nenorėjo pareigūnų su socialine darbuotoja įleisti į namus, todėl užsirakino namo duris. Po to pamatė, kad grįžo žmona J. K. su seserimi V. S.. Jis negirdėjo, ką J. K. sakė ir ką kalbėjo su pareigūnais. Kad ji būtų pareigūnus koliojusi ir rodžiusi kokius nors gestus, nepamena. Jis atidarė namų duris ir išėjo į lauką. Lauke, pareigūnus vėl plūdo ir koliojo, pastūmė pareigūną, tuomet pareigūnas jam liepė sėsti į tarnybinį automobilį. Jis atsisakė ir koliodamas bei plūsdamas pareigūną, išbėgo iš kiemo, nubėgo link stoties (duomenys neskelbtini), kur jį pareigūnai pavijo ir sulaikė. Jis priešinosi pareigūnams, nes nenorėjo būti sulaikytas. Ar kokius nors gestus bėgdamas rodė, nepamena. Kaip galėjo sužaloti pareigūnui pirštą, taip pat nepamena, mano, kad gal sulaikymo metu. Buvo išgėręs ir supykęs, nekontroliavo savo elgesio, dėl ko dabar gailisi (83, 86 b. l.). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis R. K. paaiškino, kad nieko nenori komentuoti dėl parodymų. Nepripažįsta, kad buvo apsvaigęs nuo morfino, iš kur morfinas aluje. Vaistų nevartojo, tik alkoholį. Gailisi už viską.

Nukentėjusioji M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos tyrėja. Dirba inspektore toje apylinkėje, kur gyvena kaltinamieji. 2014-08-11 buvo gautas socialinės darbuotojos D. S. telefoninis pranešimas, kad kaltinamųjų šeimoje yra girtaujama ir ji negali pakliūti į šeimą, nes R. K. visada būna piktybiškai nusiteikęs. Žinodama R. K. charakterį, į pagalbą pasikvietė pareigūną V. V.. Nuvykus kaltinamųjų gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja juos pasitiko prie kelio. Kaltinamųjų namų kieme juos pasitiko iki pusės pusnuogis R. K., kuris buvo piktybiškai nusiteikęs, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, rodė rankos gestus, jų nesileido į namus, įbėgęs į kambarį užsirakino. Matėsi, kad R. K. buvo neblaivus ir dar piktybiškai nusiteikęs. Po to socialinė darbuotoja gavo telefoninį pranešimą, kad J. K. su sese yra išėjusi į parduotuvę. Tada jie sėdo į tarnybinį automobilį, važiavo link miestelio ir netoli autobusų stotelės sutiko grįžtančią J. K.. Geranoriškai pastarąją su sese įsisodino į automobilį ir parvežė į namus. J. K. pasibeldus į duris, pastarąsias atidarė R. K. ir taip visi įėjo į kambarį. Tik jiems įėjus, R. K. juos varė lauk, iškoneveikė rodydamas rankos gestus. Jie išėjo į lauką ir pro šalį bėgdamas R. K., ją ir V. V. pastūmė. Jiems pasakius, kad nutrauktų neteisėtus veiksmus, kad važiuos kartu su jais, pradėjo bėgti, o kolega jį vytis. R. K. bėgo Kapų gatve link miestelio. Kol jie stovėjo, J. K. irgi juos iškoneveikė ir tuos gestus rodė. Ji tarnybiniu automobiliu važiavo padėti kolegai sulaikyti R. K.. Ji privažiavo prie autobusų stotelės ir kol jie buvo nubėgę, ji palikusi automobilį Šešuvės gatvėje pamatė atbėgantį R. K., o jam iš paskos besivejantį V. V.. Ji atsistojo priešais R. K., pastarasis dar bandė stumti ją, kai V. V. jį sulaikė. R. K. visaip priešinosi, jie jį paguldė ant žemės, uždėjo antrankius ir laukė, kol atvažiuos iškviesti patruliai. Necenzūriniai žodžiai buvo tokie, kokie nurodyti kaltinime. Gestas toks, koks nurodytas kaltinime – sulenktas rankos kumštis ir ištiestas vidurinis pirštas. Ji įsižeidė nuo tokių žodžių. R. K. sulaikant priešinosi rankomis, stumdėsi, grumdėsi visaip, kol jie jį pagulė ant žemės. Kai R. K. sulaikant griebė už rankų, galėjo sužaloti V. V. pirštą. Ji kai buvo iš priekio matė, kaip R. K. čiupo V. V. už rankos. Kuria ranka griebė neatsimena, priešinosi rankomis, nes nenorėjo būti sulaikytas. Tiesiogiai, kaip griebė už rankos nykščio, nematė. Tai buvo neeilinis įvyks, taip nėra buvę per jos darbo metus. J. K. vartojo necenzūrinius žodžius abiejų atžvilgiu, nes jie tarpusavyje susipyko, o tada pradėjo ant jų plūstis, gal nebepažino dėl girtumo, nes su J. K. nebuvo įmanoma susikalbėti. Taip, kieme J. K. rodė gestus, varė juos iš kiemo jau tada, kai ji grįžo. Kaltinamoji vartojo tokius necenzūrinius žodžius, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Taip, kieme J. K. rodė rankos gestus, varė juos iš kiemo jau tada, kai ji grįžo.

Nukentėjusysis V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, apylinkės inspektorė M. S. paprašė pagalbos, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas R. ir J. K., nes girtauja tėvai, vaikai neprižiūrėti, o tėvai būna agresyvūs. Tarnybiniu automobiliu nuvyko į vietą, kieme juos pasitiko R. K., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, matėsi, kad neblaivus. Pamatęs pareigūnus, liepė dingti iš kiemo, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, rodė įžeidžiančius gestus. Jie bandė jį nuraminti, tačiau nepavyko. R. K. įbėgo į kambarį ir užsirakino. Tuo metu kažkas paskambino apylinkės inspektorei, kad R. K. žmona eina iš parduotuvės. Nuvažiavo tarnybiniu automobiliu ir rado J. K. autobusų stotelėje, parvežė ją į namus. Namuose J. K. paprašė, kad R. K. įleistų, pastarasis atidarė duris ir ten prasidėjo ginčai, barniai. Ant jų pradėjo pulti ir J. K., šaukti, kad jie eitų lauk iš kiemo ir kambario. Išėjus į kiemą iš namo, R. K. toliau keikėsi, koliojosi, visaip juos įžeidinėjo. Liepė R. K. ramintis, prašė sėsti į tarnybinį automobilį, sakydamas, kad tikrai važiuos į policijos komisariatą. R. K., sakydamas, kad tai neįmanoma, pastūmęs jį pradėjo bėgti, o jis iš paskos vytis. Bėgdamas per daržus, R. K. atsisukdamas įžeidinėjo keiksmažodžiais. Apylinkės inspektorė M. S. atvažiavo į kitą gatvę ir užstojo R. K. kelią. Ji iš priekio, o jis iš galo pribėgo. R. K. liepė ramintis, bet jis nepakluso jo nurodymams, stumdėsi. Jis pačiupo R. K. už rankos, tačiau pastarasis plėšė jo ranką nuo savęs, nes jis norėjo uždėti antrankius. Jis stengėsi sulaikyti R. K. už rankų, kad galėtų uždėti antrankius. R. K. kažkaip pačiupęs jo pirštą atlaužė, bet jie šiaip taip pervertė R. K. ant žemės. Uždėjo ant vienos rankos antrankį, bet R. K. nesileido uždedamas, po to ant kitos ir prispaudęs jį prie žemės laikė, kol atvažiuos ekipažas, nes visą laiką muistėsi, koliojosi ir t. t. J. K. taip pat plūdosi. R. K. buvo agresyviai nusiteikęs ir J. K. kartu su juo. Po to išėjo į kiemą ir toliau tai tęsėsi. J. ir R. K. ant jų plūdosi ir kambaryje, ir kieme. Ir R. K. ir J. K. rodė įžeidžiančius gestus – sulenktą kumštį ir išteistą vidurinį pirštą. Įžeidinėjimus girdėjo socialinė darbuotoja, ir gestus ji turėjo matyti. Kaltinamojo sulaikymą matė nukentėjusioji, nes jie buvo dviese. Sulaikymo momentu kaltinamasis aktyviai priešinosi, buvo susinervinęs, agresyvus. Sulaikymo metu R. K. atlenkė nykštį taip, kad jis pajuto fizinį skausmą. Dėl rankos nykščio sužalojimo kreipėsi į Priėmimo skyrių, nors tą pačią dieną nesikreipė, nes tik skaudėjo, o kitą dieną ištino, tada ir kreipėsi pas gydytojus. Rašyti gal ir netrukdė, bet kitus veiksmus atlikti trukdė skausmas. Reiškia civilinį ieškinį, nes trukdė atlikti darbus namuose. Įvertino tokiai sumai. Apylinkės inspektoriumi dirba 14 metų, tai buvo neeilinis įvykis, per darbo praktiką tokie įvykiai buvo 2-3 kartus.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kriukų seniūnijoje dirba socialine darbuotoja ir dirba su socialinės rizikos šeimomis, kaltinamieji yra jos klientai. J. ir R. K. šeima yra socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje. 2014-08-11, ryte R. K. turėjo ateiti dirbti viešuosius darbus į seniūniją, tačiau jis iki 9 val. nepasirodė. Seniūnija gavo informacijos, kad visą savaitgalį R. ir J. K. šeimoje buvo girtaujama, todėl R. K. į darbą neatvyko galimai dėl girtavimo. Ji nuvyko pas R. ir J. K. į namus, kur rado vieną R. K. su dviem mažamečiais vaikais. Kadangi R. K. buvo neblaivus, tai buvo matyti aiškiai, ji paskambino įgaliotinei M. S., kad pastaroji nustatytų R. K. girtumą ir padėtų su juo pasikalbėti, nes R. K. išgėręs būna agresyvus. R. ir J. K. nuolat tvirtina, kad jie yra blaivūs ir ji išsigalvoja, kad jie būna išgėrę. Be to, šeimoje buvo du nepilnamečiai vaikai, kurie verkė, o R. K. pasakė, kad jis eina į darbą ir tegul ji pati vaikus žiūrisi, todėl ji iškvietė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Apylinkės įgaliotinė M. S. atvažiavo kartu su įgaliotiniu V. V.. Šiems pareigūnams atvykus į R. ir J. K. namų kiemą, R. K. pradėjo keiksmažodžiais keiktis, koliotis, varyti juos iš kiemo. R. K. išsakyti keiksmažodžiai buvo adresuoti policijos pareigūnams. R. K. pareigūnus išvadino necenzūriniais žodžiais, taip pat R. K. rodė nepadorius gestus – sulenkti keturi rankos pirštai ir ištiestas vidurinis rankos pirštas. R. K. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Kai policijos pareigūnai norėjo nustatyti R. K. girtumą, jis su pareigūnų nurodymu nesutiko, mosikavo rankomis, po to, įbėgo į kambarį, užsirakino ir nieko neįsileido. Kambaryje buvo du mažamečiai verkiantys vaikai, ji su pareigūnais niekaip negalėjo patekti į R. ir J. K. namus. Jai paskambino ir pranešė, kad matė, kad J. K. su savo seserimi vaikšto po miestelį. Ji apie tai pranešė įgaliotinei M. S., kuri, kartu su V. V., nuvažiavo į miestelio centrą ir atsivežė V. S. bei J. K.. J. K. taip pat elgėsi labai agresyviai, akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi. J. K. paprašė, kad ji paprašytų R. K., kad jis įsileistų į namus. J. K. prisibeldus, R. K. įsileido į namus. J. K. taip pat keikėsi necenzūriniais žodžiais, vadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikusi. R. K. išėjus į kiemą, tarp jo ir policijos pareigūnų įvyko kažkoks konfliktas, jis ne tik įžeidinėjo policijos pareigūnus, bet ir mosikavo rankomis, ir pasileido bėgti. V. V. bėgo R. K. iš paskos, o M. S. pasakė, kad važiuoja padėti kolegai. Ji su J. K., jos vaikais ir seserimi, liko laukti. V. S. turėjo matyti mažiausiai, tai kas vyko kieme. Ji nepastebėjo, kur konflikto metu buvo V. S.. Kai R. K. pabėgo, ji liko laukti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, kurie vėliau atvyko ir paėmė vaikus iš šeimos. R. K. sulaikymo aplinkybių ji nežino, nes nieko nematė. Tik žino, kad R. K. sulaikė miestelyje. J. K. sulaikė, nes ji elgėsi labai agresyviai ir nepakluso reikalavimui nustatyti jos blaivumą, įžeidinėjo, kai Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė norėjo paimti vaikus iš šeimos. Toks R. ir J. K. elgesys ją sutrikdė ir papiktino, jie trukdė jai atlikti darbą. Ji žino, kad kai R. ir J. K. būna išgėrę, jie būna agresyvus ir jai vienai eiti į jų šeimą yra nesaugu. Šiuo metu vaikai yra paimti iš R. ir J. K. šeimos ir auga Žagarėje.

Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus sesers J. K. atžvilgiu. Paaiškino, kad jos su J. K., eidamos iš parduotuvės, atsisėdo autobusų stotelėje ir kalbėjosi, kai atvažiavo ir jas paėmė policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad R. K. užsirakino namuose ir jų neįleidžia, ir parvežė į namus. R. K. atrakino namus, pirma į namus įėjo J. K., o ji į namus įėjo vėliau. Inspektorė jai pasakė, kad būtų gerai, jei ji išvestų vaikus, ji taip ir padarė. Nematė, kas vyko kieme, triukšmo negirdėjo, ji su vaikais buvo prie šuniukų. Negirdėjo R. K. pokalbio su pareigūnais ir D. S.. Lyg ir negirdėjo kaltinamojo R. K. pasakytų įžeidžiančių žodžių pareigūnams, arba neprisimena. Ji savo akim nematė, kaip R. K. pabėgo per daržus į kaimą, jai taip sakė. Įvykio metu buvo neblaivi. Negali paaiškinti, kodėl jos apklausos protokole yra įrašyta, kad ji matė, kaip R. K. daržais nubėgo į kaimą.

Liudytoja Marija Rimdžiuvienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniąja tyrėja. Ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo pareigūnams. Išsamiai įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau žino, kad policijos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, nukentėjo dėl neteisėtų veiksmų, t. y. J. K. įžeidimų policijos pareigūnų atžvilgiu, ir R. K. pasipriešinimo policijos pareigūnams, jį sulaikant. Ji apklausinėjo kaltinamuosius ikiteisminio tyrimo metu. Apklausų metu kaltinamiesiems nebuvo daromas joks spaudimas, tai, kas yra surašyta apklausos protokoluose, tai yra surašyta iš kaltinamųjų žodžių. Kaltinamojo R. K. apklausos protokolas surašytas iš jo žodžių, pagal jo pasakojimą, jam duotas perskaityti, paklausta, ar jis norintis papildyti apklausos protokolą ir jis jį pasirašė. R. K. perskaitė savo parodymus, jokių pretenzijų dėl surašyto apklausos protokolo neturėjo, ir jį pasirašė. Ji atliko ir J. K. apklausą, jai taip pat joks spaudimas nebuvo daromas. Kaltinamosios J. K. apklausos protokolas buvo surašytas iš kaltinamosios žodžių, pagal jos pasakojimą. Ji jokių minčių neišsigalvojo ir jų neįrašė į apklausos protokolą. J. K. pati perskaitė apklausos protokolą, jokių priekaištų neturėjo ir pati pasirašė. Nepamena, kelis kartus apklausinėjo kaltinamuosius. Įteikiant įtarimą kaltinamajam R. K., jis lyg ir sutiko su kaltinimu, dabar gerai jau neprisimena, ir savo ranka pasirašė pranešime apie įtarimą. Tolesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje jokių pretenzijų dėl neteisingai surašytų apklausos protokolų ir pan., iš kaltinamųjų nesulaukė.

Iš 2014-08-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo V. V. tarnybinio pranešimo dėl R. K., matyti, kad V. V. pranešė apie tai, kad 2014-08-11, apie 09.30 val., telefonu paskambinusi Kriukų seniūnijos socialinė darbuotoja D. S. pranešė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjai M. S., kad (duomenys neskelbtini), girti tėvai neprižiūri vaikų. Nuvykus į įvykio vietą, kieme juos pasitiko girtas R. K., kuris akivaizdžiai matėsi, kad girtas, necenzūriniais žodžiais ėmė varyti juos lauk iš kiemo, plūdo juos necenzūriniais žodžiais ir t. t., rodė įžeidžiančius gestus, liepus nutraukti neteisėtus veiksmus, R. K. tai daryti atsisakė ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais ir nubėgęs į kambarį užsirakino. Apie 10 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie autobusų stotelės buvo rasta J. K., kurią parvežus į namus, taip pat ėmė mus plūsti necenzūriniais žodžiais, rodė įžeidžiančius gestus, atsisakė ką nors paaiškinti. Tuo tarpu iš namo į kiemą vėl išėjo jos vyras, ėmė agresyviai mosikuotis rankomis, stumdytis ir plūsdamasis varyti juos iš kiemo, dar kartą perspėjus dėl neteisėtų jo veiksmų, buvo pareikalauta sėsti į tarnybinį automobilį, tačiau R. K. paskęs vulgarizmą pasileido bėgti. Bėgdamas R. K. Kapų gatve toliau keikėsi ir rodė įžeidžiančius gestus viduriniu rankos pirštu, o jis vijosi. Tuo metu tyrėja M. S. ėmė jį persekioti tarnybiniu automobiliu. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 2, pavijus R. K., jis ėmė agresyviai priešintis, keikėsi bei mosikavosi rankomis, taip stumdydamas jį bei tyrėją M. S.. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus bei spec. priemones antrankius R. K. buvo sulaikytas. Kadangi R. K. ir J. K. įžeidė jo, kaip policijos pareigūno garbę ir orumą, nevykdė teisėto reikalavimo, nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. nesikolioti ir netrukdyti aiškintis aplinkybių, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas, todėl jie buvo sulaikyti ir pristatyti į Joniškio rajono policijos komisariato budėtojų dalį (3 b. l.).

Iš 2014-08-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos M. S. tarnybinio pranešimo dėl R. K., matyti, kad M. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir V. V. (4 b. l.).

Iš 2014-08-25 specialisto išvados Nr. G 1223/14(04) matyti, kad atliktas V. V. padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tyrimas, kurio metu specialistui buvo pavesta atsakyti į klausimus – Kokie kūno sužalojimai padaryti? Koks padarytas sveikatos sutrikdymo mastas? Ar padaryti kūno sužalojimai atitinka 2014-08-11 įvykio aplinkybes bei laiką? Ar padaryti kūno sužalojimai pavojingi sveikatai bei gyvybei? Kiek smūgių suduodant padaryti sužalojimai? Medicininių dokumentų duomenys: iš Joniškio r. PSPC asmens sveikatos istorijos: V. V. lankėsi pas chirurgą 2014-08-12, 15.20 val., skųsdamasis dešinės plaštakos I piršto skausmu. 2014-08-11 buvo nikstelėjęs nykštį darbo metu. Objektyviai: pirštas nedaug patinęs, judesiai laisvi, kiek skausmingi. Rentgenogramoje kaulų lūžimo požymių nėra. Diagnozė: dešinio nykščio raiščių patempimas. Nedarbingumo pažymėjimas neišduotas. Išvada: gautuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuota V. V. objektyvių sužalojimo žymių dešinėje plaštakoje (18 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo rezultatų šaknelės matyti, kad 2014-08-11, 10.45 val., J. K. nustatytas 4,58 prom. girtumas (33 b. l.).

Iš 2014-08-11 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 86 matyti, kad narkotinių medžiagų testas yra teigiamas, R. K. šlapime rasta marfino. Po aktu yra R. K. ranka darytas įrašas, kad su išvada susipažino ir sutinka (70-71 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo rezultatų šaknelės matyti, kad 2014-08-11, 10.41 val., R. K. nustatytas 1,62 prom. girtumas (78 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio nusikaltimo veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui.

Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamoji J. K. 2014-08-11, apie 10.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyrėjus V. V. ir M. S., atliekančius savo tarnybines pareigas, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, išplūdo necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, rodė jiems įžeidžiančius gestus, t. y. sulenktą kumštį ir ištiestą vidurinį rankos pirštą, tokiais savo veiksmais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus. Kaltinamoji J. K. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigia, paaiškino, kad dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau pagal savo būdą ir būdama girta, galėjo iškoneveikti policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais ir rodyti jiems necenzūrinius gestus. Kaltinamosios J. K. parodymus dėl policijos pareigūnų įžeidimo patvirtina neprieštaringi ir vieni kitus papildantys nukentėjusiųjų M. S., V. V., liudytojos D. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kaltinamosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys.

Kaltinamoji J. K., išsakydama kaltinime nurodytos žodžius pareigūnų atžvilgiu ir rodydama jiems nepadorius gestus, siekė įžeisti bei pažeminti savo pareigas ėjusius pareigūnus, suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Įvertindamas J. K. veiksmų intensyvumą – įžeidžiamo turinio žodžiais pareigūnus J. K. šaukdama vadino keletą kartų, rodė necenzūrinius gestus – sulenktą kumštį ir ištiestą vidurinį rankos pirštą, teismas laiko, jog kaltinamosios J. K. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį. Ši nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nes J. K. suprato, jog įžeidinėja pareigūnus, ir norėjo taip elgtis.

J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis R. K. 2014-08-11, apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinės medžiagos „marfino“, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, necenzūriniais žodžiais bei gestais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – nukentėjusiuosius V. V. ir M. S., panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – nukentėjusiajam V. V.. Kaltinamojo kaltę padarius šiuos nusikaltimus patvirtina neprieštaringi ir vieni kitus papildantys nukentėjusiųjų M. S., V. V., liudytojos D. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kaltinamojo R. K. teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Tai, kad R. K., siekdamas išvengti sulaikymo, atlaužė tyrėjo V. V. dešinės rankos nykštį ir taip jį sužalojo, patvirtino posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. V., nukentėjusioji M. S., kuri paaiškino, kad kaltinamasis R. K., aktyviais veiksmais, t. y. mosikuodamas rankomis, stumdydamas policijos pareigūnus, siekė išvengti sulaikymo, kad matė, kaip R. K. sugriebė tyrėjui V. V. už rankos. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad 2014-08-12 V. V. pasikreipus į chirurgą dėl dešinės rankos nykščio skausmų, buvo nustatyta, kad pirštas nedaug patinęs, judesiai laisvi, tačiau kiek skausmingi, diagnozė – dešinio nykščio raiščių patempimas. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, vengdamas sulaikymo, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu ir jį naudodamas pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui.

R. K. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas neturi pagrindo abejoti šlapimo tyrimo dėl narkotinių medžiagų rezultatais ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 86 teisingumu, todėl kaltinamojo R. K. argumentą, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – marfino, atmeta, kaip nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Skirdamas bausmę J. K. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę – neteista (23-24 b. l.), bausta administracine tvarka, turinti galiojančių nuobaudų (25-28 b. l.), nedirbanti, buvo registruota darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos pačios pageidavimu (29 b. l.). Įvertindamas J. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jos asmenybę, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai J. K. arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, skiriamas įvykdžius nusikaltimus.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Skirdamas bausmę R. K. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, t. y. kad padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neteistu (49, 50-58 b. l.), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (59-62 b. l.), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (63 b. l.). Įvertindamas R. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, padarymą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, skiriamas įvykdžius nusikaltimus, o už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarymą – viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiui R. K. paskirta galutine bausme.

Kardomosios priemonės rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo (13-14 b. l.), prašydamas iš kaltinamojo R. K. priteisti 3 000 Lt (868,86 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. V. savo civilinį ieškinį palaikė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nukentėjusysis V. V. savo civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo R. K. veiksmų jis patyrė stiprų fizinį skausmą, t. y. dėl aktyvių pasipriešinimo veiksmų, sulaikant jam buvo sužalotas dešinės rankos nykštys, dėl kurio kreipėsi į medikus ir buvo diagnozuotas piršto raiščio patempimas, taip pat patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus emocinius išgyvenimus, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Dėl patirto sužalojimo negalėjo tinkamai dirbti darbe ir namuose, nes nuolat skaudėjo sužalotą ranką, dėl ko pašlijo santykiai šeimoje, bei su kolegomis, prasidėjo epizodinė depresija, prisiminus ir apsvarsčius galimas kitas šio įvykio pasekmes, atsirado baimė išvykstant į įvykius. Nukentėjusiojo manymu, neteisėtais R. K. veiksmais jam buvo padaryta 3000 Lt (868,86 EUR) neturtinė žala.

Policijos pareigūno darbas yra neatsiejamai susijęs su grasinimais, psichologine įtampa, situacijomis, keliančiomis pavojų gyvybei bei sveikatai. Jiems yra keliami aukštesni nei vidutiniai psichologinės bei fizinės ištvermės reikalavimai. Sąmoningai pasirinkęs policijos pareigūno profesiją asmuo neabejotinai suvokia, jog jam, vykdant profesines pareigas, neišvengiamai teks patirti tiek psichologinį, tiek galimai ir fizinį smurtą iš asmenų, su kuriais jam teks dirbti. Todėl, sprendžiant klausimą dėl patirtos neturtinės žalos masto ir jos atlyginimo, teismo vertinimu, nukentėjusiajam, kuris yra garbingos policijos pareigūno profesijos atstovas, taikytinas didesnės tolerancijos psichologinei įtampai standartas, ir todėl jo patirta neturtinė žala negali būti prilyginama eilinio piliečio analogiškoje situacijoje patiriamai žalai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo R. K. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, kad jis pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už pasipriešinimą policijos pareigūnui, niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, siekiant nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros, pareikštas civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies, priteisiant civiliniam ieškovui 100 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

J. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, ir skirti jai 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-11, 10.10 val., iki 2014-08-13, 08.37 val., t. y. 2 (dvi) paras, ir laikyti, kad J. K. yra atlikusi 2 (dvi) paras arešto.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, 286 straipsnyje, ir skirti jam:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu R. K. paskirta subendrinta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į R. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-11, 10.10 val., iki 2014-08-13, 09.55 val., t. y. 2 (dvi) paras, bei pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendį atliktą bei įskaitytą bausmės dalį.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. K. 100,00 EUR (vieną šimtą eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas              Sergej Lebedev