Civilinė byla Nr. e2A-261-864/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00835-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1; 6.7.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Svetlanos Paninos ir Astos Pikelienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26-838/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vikimedija“ ir viešajai įstaigai „Debunk EU“ dėl išimtinių autoriaus turtinių teisių pažeidimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Delfi“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vikimedija“ ir viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Debunk EU“ (toliau abi kartu – ir atsakovės) ir prašė: 1) pripažinti, kad išimtinės turtinės autorių teisės į Platformą, kaip išvestinį kūrinį, sudarančias kompiuterių programas bei pirminį kodą, priklauso ieškovei; 2) įpareigoti atsakoves perleisti ieškovei visas licencijas į Platformos kūrime panaudotas (adaptuotas ar neadaptuotas) pirminį kodą sudarančias atvirojo kodo dalis (kurios priklauso trečiosioms šalims); 3) įpareigoti atsakoves nutraukti visus neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės netikrų žinių bei propagandinio turinio internete paieškos bei apdorojimo platformą (toliau – ir Platforma) sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminio kodo atgaminimu, perdirbimu, platinimu ir bet kokiu kitu naudojimu savo veikloje (įskaitant tokį naudojimą išvestinių kūrinių, gautų be ieškovės sutikimo panaudojus pirminį kūrinį – Platformą sudarančias kompiuterines programas bei jų pirminį kodą), įskaitant, bet neapsiribojant: nutraukti bet kokių paslaugų ir (ar) produktų teikimo tretiesiems asmenims veiksmus panaudojant Platformą sudarančias kompiuterių programas ir jų pirminį kodą (tyrimai, įžvalgų teikimas, kitos paslaugos, kt.), nutraukti dalyvavimo viešuosiuose konkursuose/pirkimuose, kurie būtų susiję su Platformos (ją sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminio kodo) panaudojimu, veiksmus; 4) uždrausti atsakovėms ateityje atlikti neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės Platformą sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminio kodo atgaminimu, perdirbimu, platinimu ir bet kokiu kitu naudojimu savo veikloje (įskaitant tokį naudojimą išvestinių kūrinių, gautų be ieškovės sutikimo panaudojus pirminį kūrinį – Platformą sudarančias kompiuterines programas bei jų pirminį kodą), įskaitant, bet neapsiribojant: uždrausti atsakovėms naudojantis Platformą sudarančiomis kompiuterių programomis ir jų pirminiu kodu teikti bet kokias paslaugas ir (ar) produktus (tyrimai, įžvalgų teikimas, kitos paslaugos, kt.) tretiesiems asmenims, uždrausti atsakovėms dalyvauti viešuosiuose konkursuose/pirkimuose, kurie būtų susiję su Platformos (ją sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminiu kodu) panaudojimu, uždrausti atsakovėms Platformą sudarančių kompiuterių programų ir jų pirminio kodo pagrindu kurti kitas kompiuterių programas, uždrausti atsakovėms perduoti Platformą sudarančias kompiuterių programas ir jų pirminį kodą ir teises į šiuos objektus tretiesiems asmenims; 5) sumažinti atsakovei UAB „Vikimedija“ už Platformą sumokėtą kainą 70 procentų (iki 90 844 Eur) ir priteisti ieškovei iš UAB „Vikimedija“ 211 968 Eur sumokėtos sumos; 6) pripažinti, kad atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, įskaitant ieškovės komercinės paslapties (ieškovės Platformą sudarančių kompiuterių programų bei jų pirminio kodo) neteisėtą atskleidimą bei naudojimą; 7) įpareigoti atsakoves nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus ieškovės komercinės paslapties – ieškovės Platformą sudarančių kompiuterių programų bei jų pirminio kodo naudojimo veiksmus, įpareigoti atsakovę VšĮ „Debunk EU“ iš jos viešai pateikiamos informacijos pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jų veikla yra gavusi Google bei UAB „Delfi“ finansavimą; 8) ieškovės naudai iš atsakovių priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė aplinkybėmis:
1.1. Nurodė, kad 2017 m. pirmąjį pusmetį ieškovė sukūrė ir išvystė netikrų žinių bei propagandinio turinio internete paieškos bei apdorojimo platformos (toliau – ir Platforma) projekto idėją ir išsamiai aprašė Platformos projektą, jos veikimo principus ir funkcionalumus. 2017 m. kovo 19 d. ieškovės iniciatyva buvo viešai pristatytas kovos su netikromis naujienomis portalas www.demaskuok.lt. 2017 m. balandžio 19 d. ieškovė Platformos projektą pristatė bendrovei Google Ireland Limited of Gordon House (toliau – ir Google) ir pateikė paraišką skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų finansavimui gauti. 2017 m. rugsėjo 12 d. ieškovė ir bendrovė Google sudarė Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų finansavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu ieškovė gavo dalinį finansavimą iš Google savo inicijuotam projektui.
1.2. 2017 m. pabaigoje ieškovė kreipėsi į programavimo paslaugas teikiančią bendrovę – atsakovę UAB „Vikimedija“, kuriai pavedė sukurti projekte nurodytus funkcionalumus turinčią Platformą. Nors šalys rašytinės sutarties nesudarė, tačiau tarp šalių buvo sudaryta ir įvykdyta kūrinio (Platformos) užsakymo sutartis, kurios 6.1. punktu šalys įtvirtino, kad intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su Platformos projektu, priklauso ieškovei. Ieškovė nurodė, kad šios sutarties įvykdymą patvirtina, be kita ko, šalių susirašinėjimas, konkliudentiniai šalių veiksmai, kiti dokumentai.
1.3. 2020 m. liepos 21 d. atsakovė UAB „Vikimedija“, sukūrusi Platformą, ją (kompiuterių programas ir pirminį kodą) perdavė ieškovei. Už Platformos sukūrimą ir visų išimtinių turtinių teisių į ją perdavimą per 2017-2019 m. ieškovė atsakovės UAB „Vikimedija“ išrašytų sąskaitų faktūrų pagrindu sumokėjo atsakovei UAB „Vikimedija“ iš viso 302 812,18 Eur.
1.4. Šalių sutartinių santykių metu, o taip pat jiems pasibaigus, atsakovė UAB „Vikimedija“ tarėsi su ieškove dėl licencijos į Platformą (ją sudarančias kompiuterines programas bei jų pirminį kodą) gavimo, tačiau abiem šalims priimtino sutarimo pasiekti nepavyko ir licencija atsakovei UAB „Vikimedija“ nebuvo suteikta.
1.5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Vikimedija“ neteisėtai perleido Platformą sudarančias kompiuterių programas bei jų pirminį kodą atsakovei VšĮ „Debunk EU“, kuri jomis neteisėtai naudojasi ir aktyviai vykdo su tuo susijusią ekonominę veiklą. Tokiu būdu atsakovės šiurkščiai pažeidė ieškovės, kaip išimtinių autoriaus turtinių teisių į Platformą sudarančias kompiuterių programas bei jų pirminį kodą savininkės, teises bei teisėtus interesus, o taip pat atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovės atžvilgiu.
1.6. Ieškovės teigimu, sukurta Platforma, galinti aptikti ir apdoroti netikrą (melagingą) turinį, yra saugoma kaip autorinių teisių objektas. Ieškovė yra visų išimtinių autorių turtinių teisių į Platformą, kaip išvestinį kūrinį, apsunkintą trečiųjų asmenų, sukūrusių atvirąjį kodą, teisėmis, subjektas. Ieškovė yra Platformos projekto autorė, kuri atliko dideles organizacines ir finansines investicijas, kad Platforma būtų sukurta, kad būtų gautas finansavimas, projekto idėja buvo sukurta ir išvystyta taip pat ieškovės. Aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudaryta ir įvykdyta Platformos užsakymo sutartis patvirtina: 1) atsakovės UAB „Vikimedija“ direktoriaus 2020 m. liepos 21 d. laiškas ieškovei, kuriame nurodyta, kad Platforma, sukurta įgyvendinant ieškovės sutartyje su Google numatytą projektą, yra perduodama ieškovei; 2) atsakovės UAB „Vikimedija“ ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyti programavimo bei kiti darbai; 3) atsakovės UAB „Vikimedija“ ieškovei 2020 m. gegužės 25 d. el. paštu siųstos ataskaitos dėl perduodamų darbų ir intelektinės nuosavybės teisių pagal įgyvendintus Platformos kūrimo etapus; 4) taip pat apmokėjimo dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su vykdytoju UAB „Vikimedija“ už Platformos sukūrimą ir perduotas autorių turtines teises. Ieškovė nurodė, jog Platformos projekto sutarties sąlygos abiem šalims buvo žinomos, priimtinos ir galutinai tarp šalių suderintos bei patvirtintos. Ieškovės teigimu, leidžiant kitiems asmenims (atsakovėms) naudotis Platformą sudarančiomis kompiuterio programomis bei jų pirminiu kodu (unikalia jo dalimi), kurių sukūrimą užsakė ir apmokėjo ieškovė, jos indėlis ir pastangos taptų beprasmės.
1.7. Taip pat nurodė, kad pati atsakovė UAB „Vikimedija“ nuomonės 13 punkte faktiškai pripažino, jog neteisėtai savo žinioje turi Platformos kopijas, jas modifikuoja, neturėdama ieškovės sutikimo, ir ketina ateityje Platformą licencijuoti tretiesiems asmenims tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Neteisėtą atsakovės VšĮ „Debunk EU“ naudojimąsi Platforma patvirtina straipsniai žiniasklaidoje, kuriuose aprašomi įvairūs tyrimai, atlikti atsakovės VšĮ „Debunk EU“, neteisėtai naudojantis ieškovės užsakymu sukurta technologija. Be to, išsamus ieškovės Platformos app.demaskuok.lt ir atsakovės VšĮ „Debunk EU“ platformos www.debunk-dev.202.lt funkcionalumų palyginimas rodo abiejų platformų panašumus tiek techniniu, tiek funkciniu apsektais. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog iki ieškovės Platformos sukūrimo atsakovės jokios veiklos kovos su dezinformacija srityje nevykdė ir tokia jų veikla prasidėjo bei sutapo būtent su ieškovės Platformos sukūrimu (2019 m.). Atsižvelgdama į ieškovės Platformos bei atsakovės VšĮ „Debunk EU“ tariamai naujai sukurtos platformos kūrimo laikotarpius, kainų skirtumus, chronologinę įvykių seką, ieškovė laikosi pozicijos, kad per tokį trumpą laikotarpį ir už deklaruojamą kainą atsakovė VšĮ „Debunk EU“ objektyviai negalėjo sukurti naujos ir pažangesnės platformos, o tik modifikavo ieškovės Platformą, papildydama ją tam tikrais funkcionalumais. Be to, ieškovė nurodė, jog atsakovėms ėmus neteisėtai naudotis Platforma ir kilus teisminiam ginčui, paaiškėjo, jog Platforma, kaip išvestinis kūrinys yra apsunkinta trečiųjų šalių teisėmis (atvirojo kodo licencijomis). Pirminis Platformos kodas iš esmės nėra originalus, jį praktiškai visą (daugiau kaip 99 procentus) sudaro trečiosioms šalims priklausantys objektai – atvirieji kodai („open source“), kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė gavo susitarimo su atsakove UAB „Vikimedija“ sąlygų neatitinkantį produktą, o tai iš esmės apsunkina ieškovės galimybes tokiu produktu, t. y. Platforma, laisvai naudotis ir disponuoti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, vadovaudamasi protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovė mano, kad atsakovei UAB „Vikimedija“ sumokėta 302 812, 18 Eur suma turi būti mažinama 70 procentų (iki 90 844 Eur) ir priteistina iš atsakovės UAB „Vikimedija“ 211 968 Eur ieškovės sumokėtos sumos. Ieškovė taip pat nurodė, kad Platformą sudarančios kompiuterių programos bei jų pirminis kodas yra ne tik autorių teisių, bet ir komercinės paslapties objektu, kadangi Platformą sudarančios kompiuterių programos, jų pirminis kodas atitinka visus kriterijus, keliamus komercinei paslapčiai.
2. Atsakovės UAB „Vikimedija“ ir VšĮ „Debunk EU“ su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
2.1. Atsakovių teigimu, vadovaujantis Autorių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 5 straipsnio 1 punktu, idėjos, koncepcijos nelaikomi autorių teisių objektais ir nesaugomi. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog sukūrė naują, unikalią, originalią netikrų žinių ir propagandinio turinio platformos idėją, kadangi: a) netikrų žinių ir propagandinio turinio internete aptikimo svetainės bei įrankiai egzistuoja nuo 1994 m.; b) iki 2016 m. pabaigos visuomenei buvo prieinami mažiausiai 6 ne iš Google fondo finansuotų dezinformacijos/faktų tikrinimo projektų, naudojančių programinę įrangą ir vartotojų/žurnalistų indėlį netikrai informacijai aptikti ir žymėti; c) iki 2017 m. tariamai ieškovės sukurtos ir išvystytos platformos projekto idėjos sukūrimo tas pats Google fondas dar 2016 m. buvo finansavęs bent du netikrų žinių aptikimo internete įrankius/platformas: Full Fact ir LeMonde Decodex, iš kurio ieškovė prašė informacijos dėl LeMonde sukurto įrankio; d) kartu su tuo pačiu finansavimo etapu, kuriame buvo patvirtinta parama ieškovei, Google fondas buvo finansavęs dar mažiausiai į 9 ieškovės panašius projektus/idėjas, skirtus netikrai informacijai internete aptikti bei analizuoti.
2.2. Nurodė, jog UAB „Vikimedija“ ir/ar jos darbuotojas V. D. tiek iki, tiek ir po finansavimo sutarties pasirašymo pristatomas kaip projekto valdytojas/vystymo partneris: 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės el. laiške LeMonde Decodex žurnalistams yra pristatomas kaip asmuo, atsakingas už viso projekto valdymą, 2017 m. rugsėjo 12 d. laiške projekto finansuotojui Google atsakovė pristatoma kaip projekto plėtros partnerė, o ne kaip ieškovės užsakymo techninė vykdytoja. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė UAB „Vikimedija“ po finansavimo sutarties sudarymo savo lėšomis vykdavo į komandiruotes, kurioms išleido virš 22 000 Eur, faktiškai dalyvavo Platformos projekto veiklos viešinime, vėliau faktiškai dalyvavo ir pristatė Platformos sukūrimo rezultatus finansuotojui Google.
2.3. Nurodė, kad atsakovė UAB „Vikimedija“ buvo suinteresuota tolesne dezinformacijos stebėjimo veiklos plėtra užsienyje ir šalys buvo sutarusios, kad Baltijos šalyse jos bendradarbiaus demaskuok.lt vardu ir Platformos pagrindu, o užsienyje atsakovė UAB „Vikimedija“ nepriklausomai vystys Platformą VšĮ „Debunk EU“ vardu, pati ieškosis užsienio subjektų finansuojamų projektų ir vykdys dezinformacijos stebėjimo veiklą. Atsakovė UAB „Vikimedija“, laikydamasi minėto tarpusavio susitarimo, rašė projektus dėl dezinformacijos veiklos plėtros užsienyje. Atsakovė UAB „Vikimedija“, vystydama šią veiklą, suprato, kad didelė dalis finansuojamų projektų yra prieinami tik nevyriausybinėms ir ne pelno siekiančioms organizacijoms, todėl tolesnei dezinformacijos stebėjimo ir veiklos plėtrai buvo įkurta nevyriausybinė organizacija VšĮ „Debunk EU“. Finansavimo projektų rengimui (rašymui) (t. y. darbuotojos atlyginimams) atsakovės nuo 2018 m. išleido apie 51 000 Eur. Tokio bendradarbiavimo rezultatai ieškovės naudai pritraukė arba ieškovei sugeneravo papildomai 530 000 Eur pajamų.
2.4. Atsakovės UAB „Vikimedija“ teigimu, nebuvo nei žodinio, nei kitokios formos išankstinio susitarimo, jog UAB „Vikimedija“ perleis ieškovei visas autoriaus turtines teises į Platformą ar į jos pirminį kodą. Atsakovės nurodo, kad nei ginčo Platformos kūrimui panaudoto atviro kodo bibliotekos ir karkasai (99 proc.), nei atsakovių parašytas originalus pirminis kodas (1 proc.) nėra kompiuterio programos (ginčo Platformos) parengiamieji projektiniai darbai, o yra savarankiški autorių teisių apsaugos objektai, dėl kurių panaudojimo ir/ar perleidimo šalys turi susitarti su tokių objektų autoriais ar autoriaus turtinių teisių savininkais. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pateikusi rašytinės sutarties ar kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė UAB „Vikimedija“ įsipareigojo perleisti autoriaus turtines teises į Platformą. Atsakovė, perduodama Platformą, suteikė teisę ieškovei be apribojimų naudotis autoriaus turtinėmis teisėmis į Platformą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tokia apimtimi, kokia yra reikalinga su Platformos naudojimu susijusiems tikslams pasiekti, tačiau neperleido autoriaus turtinių teisių nei į Platformą, nei į jos pirminį kodą. Tai, kad atsakovė iš pradžių suteikė prisijungimus prie Platformos, o vėliau formaliai perdavė ieškovei serverius su prisijungimo prie Platformos duomenimis, neįrodo, kad egzistavo susitarimas dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo ieškovei ir neįrodo, kad autoriaus turtinės teisės buvo perleistos ieškovei. Faktas, kad ieškovė atsakovei už programavimo paslaugas sumokėjo 302 812,18 Eur sumą, taip pat ieškovės ir atsakovių platformų sukūrimo kaštų bei laiko palyginimas niekaip nepatvirtina ir neįrodo tarp šalių buvus susitarimą dėl autoriaus turtinių teisių į Platformą perleidimo.
2.5. Kadangi ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog atsakovė UAB „Vikimedija“ yra autoriaus turtinių teisių į Platformą turėtoja, šias teises įgijusi iš savo darbuotojų, nėra pagrindo išvadoms, jog atsakovė ieškovei perleido ar įsipareigojo perleisti autoriaus turtines teises į Platformą bei į pirminį kodą, todėl UAB „Vikimedija“, būdama autoriaus turtinių teisių savininke ir jomis disponuodama ar siekdama disponuoti, nedaro neteisėtų veiksmų ir nebūtų jų padariusi, jeigu Platformą būtų perleidusi VšĮ „Debunk EU“ (būtų pakeitusi Platformos savininką) arba būtų suteikusi teisę VšĮ „Debunk EU“ naudotis Platforma savo veiklai vykdyti.
2.6. Dėl ieškovės už Platformą sumokėtos kainos sumažinimo, atsakovės nurodė, kad: 1) tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, kurioje būtų aptarta Platformos tinkama/netinkama kokybė; 2) tarp šalių nebuvo sutarta, ką ieškovė laikys susitarimo sąlygas atitinkančiu produktu, nebuvo susitarta, kad atsakovė Platformos kūrimui privalo naudoti 100 proc. originalaus kodo ar negali naudoti atviro kodo ar kažkokios konkrečios atviro kodo dalies/procento; 3) su už Platformos vystymą atsakingu ieškovės darbuotoju D. K. (D. K.) ne kartą buvo komunikuojama ir jis buvo informuotas apie tai, jog Platformos kūrimui bus naudojami atviro kodo fragmentai ir bibliotekos, tačiau nei tuo metu, nei po Platformos faktinio sukūrimo ir perdavimo ieškovė dėl atviro kodo fragmentų/karkasų naudojimo nereiškė atsakovei jokių pretenzijų ir to nelaikė Platformos trūkumu; 4) atsakovė formalaus Platformos perdavimo metu (2020 m. liepos mėnesį) ataskaitose nurodė visus Platformos funkcionalumus, taip pat ir informaciją, kad Platformos veikimui naudojami atviro kodo įrankiai, taigi, faktas, kad Platformos kūrimui buvo panaudotos atviro kodo bibliotekos, įrankiai, fragmentai buvo žinomas ieškovei tiek platformos kūrimo, tiek jos perdavimo metu. Kadangi ieškovė programavimo darbus priėmė pasirašytinai, nereiškė jokių pastabų dėl trūkumų, ir sandorį visiškai įvykdė atsiskaitydama už darbus, ieškovė neturi teisės ginčyti priimtų programavimo darbų ir sumokėtos kainos.
2.7. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atsakovės nurodė, jog Platforma ir pirminis kodas, visų pirma, neatitinka slaptumo požymio, nes ši informacija dėl savo kilmės, nuo pat sukūrimo yra žinoma atsakovei ir jos darbuotojams (t. y. kitiems asmenims, nei ieškovė). Dėl to atsakovė ir jos darbuotojai pagrįstai ir teisėtai šia jiems žinoma kūrybine informacija naudojosi ir naudojasi. Šalys nesusitarė dėl komercinių paslapčių turinio ir jų apsaugos, todėl atsakovės nėra niekaip įsipareigojusios saugoti jokios ieškovės vadinamos konfidencialios informacijos.
2.8. Nurodė, jog atsakovė neplatina ir nekomunikuoja jokios tikrovės neatitinkančios informacijos apie Google ir UAB „Delfi“ finansavimą. Patikslintame ieškinyje pateikti teiginiai dėl tariamai atsakovės atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų nepagrįsti, kadangi akedetector.org yra ieškovei priklausantis domenas, todėl pati ieškovė/domeno savininkė valdo šio domeno nukreipimus į kitus serverius ar kitus domenus. Dėl ieškovės ir atsakovės svetainių tariamo tapatumo/panašumo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės Platformos dizainą ir svetainės sukūrimą užsakė ir už jį sumokėjo atsakovė, o ne ieškovė. Be to, svetainės buvo vystomos šalių bendradarbiavimo metu, pati ieškovė skatino ir pritarė VšĮ „Debunk EU“ vykdomai veiklai ir plėtrai užsienyje.
3. Teismo
posėdžio metu ginčo šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Delfi“ atsakovėms UAB „Vikimedija“ 4 864,20 Eur, o VšĮ „Debunk EU“ 13 927,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, ginčydama, jog ne atsakovė UAB „Vikimedija“ yra Platformos išimtinių turtinių teisių turėtoja, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančių nepaneigiamų įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 178 straipsnis), tačiau to nepadarė. Byloje nėra pateikta jokių sutarčių, iš kurių būtų neabejotinai akivaizdu, jog ieškovei priklauso išimtinės autorinės teisės į Platformą ir jos pirminį kodą.
6. Teismas nurodė, kad autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo sudaroma raštu (ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rašytinės sutarties nesudarymas savaime nereiškia sandorio negaliojimo, tačiau rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandoriui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 3K-3-278-684/2015). Pažymėjo, jog byloje yra pateiktas 2017 m. rugsėjo 12 d. Google DNI projekto sutarties Nr. VM00017 tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Vikimedija“ projektas bei jo priedai, tačiau minėta sutartis šalių nepasirašyta. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad atsakovė UAB „Vikimedija“ suteikė ieškovei prisijungimus prie Platformos, o vėliau formaliai perdavė ieškovei serverius su prisijungimo prie Platformos duomenimis, neįrodo, kad egzistavo susitarimas dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo ieškovei ir neįrodo, kad autoriaus turtinės teisės buvo perleistos ieškovei.
7. Teismas nurodė, jog nustatęs, kad ieškovė nėra sudariusi rašytinės sutarties su atsakovėmis dėl autorinių teisių perleidimo į Platformą, neturi pagrindo išvadoms, jog atsakovė UAB „Vikimedija“, būdama autoriaus turtinių teisių savininke ir jomis disponuodama ar siekdama disponuoti, daro neteisėtus veiksmus. Be to, nurodė, kad byloje pateikta ekspertizės akto išvada patvirtina, jog nenustatytas kopijavimo faktas tarp VšĮ „Debunk“ ir ieškovės Platformos programinės įrangos.
8. Byloje pateiktos atsakovės UAB „Vikimedija“ PVM sąskaitos faktūros už DNI projekto programos kūrimą, išrašytos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., patvirtina, jog ieškovė programavimo darbus priėmė pasirašytinai, nereiškė jokių pastabų dėl trūkumų, o atsakovė sandorį visiškai įvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturi teisės ginčyti priimtų programavimo darbų ir sumokėtos kainos.
9. Byloje pateiktos 2018 m. spalio 31 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos faktūros UAB „Magnet LT“ ir IĮ „Sūrus darbas, saldus miegas“ patvirtina, kad demaskuok.lt dizainą ir svetainės sukūrimą užsakė ir už jį sumokėjo atsakovės, be to svetainės buvo vystomos šalių bendradarbiavimo metu, kai ieškovė pritarė VšĮ „Debunk“ vykdomai veiklai. Teismo vertinimu, interneto svetainė yra ne Platforma (kompiuterio programa), o savarankiškas autorinis kūrinys, demaskuok.lt svetainės dizainas priklauso ne ieškovei, o atsakovei UAB „Vikimedija“, be to, svetainių dizaino panašumas nepatvirtina Platformos neteisėto naudojimo atsakovės VšĮ „Debunk EU“ veikloje.
10. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie ieškovės ir atsakovės sudarytas komercinės paslapties sutartis, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės atliko nesąžiningus konkuravimo veiksmus ir tokiais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius ieškovei. Vien tai, kad atsakovė VšĮ „Debunk“ viešai pateikiamoje informacijoje apie savo veiklą nurodo, jog jų veikla yra paremta iš Google bei UAB „Delfi“ gautu finansavimu, nėra nesąžiningos konkurencijos vykdymas ar komercinės paslapties atskleidimas, kadangi iš byloje pateiktų įrodymų yra nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė vystė Google DNI projektą tarpusavyje bendradarbiaudamos bei viešindamos projektą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Delfi“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26-838/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Delfi“ 2023 m. balandžio 17 d. patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovių ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis:
11.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino ieškovės byloje pateiktų argumentų bei įrodymų, kurie akivaizdžiai pagrindžia faktinį susitarimo tarp ieškovės ir atsakovių sudarymą dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo bei jo vykdymą: ginčo šalių susirašinėjimo dėl sutarties sąlygų suderinimo 2017 m.; šalių elgesio, sekusio po sutarties sąlygų suderinimo 2017 m. (sutartis buvo šalių realiai vykdoma ir taikoma), ieškovės už Platformą sumokėtos 302 812 Eur kainos; atsakovės UAB „Vikimedija“ parengtos ir ieškovei 2020 m. gegužės 25 d. el. laišku atsiųstų ataskaitų dėl kiekvieno Platformos įgyvendinimo etapo.
11.2. Nevertindamas aukščiau paminėtų aplinkybių, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog autoriaus išimtinės turtinės teisės į Platformą priklauso atsakovei UAB „Vikimedija“. Pati atsakovė UAB „Vikimedija“ 2021 m. vasario 17 d. teismui pateiktame Nuomonės 13 punkte faktiškai pripažino, kad neteisėtai savo žinioje turi Platformos kopijas, jas modifikuoja neturėdama ieškovės sutikimo ir ketina ateityje Platformą licencijuoti tretiesiems asmenims tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Teismas nevertino ir atsakovių pateiktų argumentų logikos. Atsakovės teigė, kad VšĮ „Debunk EU“ niekada nenaudojo Platformos, nes ji nebeatitiko rinkos poreikių (buvo pasenusi), o dezinformacijos veiklai vykdyti naudojo savo visiškai naujai sukurtą pažangesnę platformą, kita vertus, atsakovė UAB „Vikimedija“ teigė, kad turi tikslą ateityje platformą licencijuoti kitoms organizacijoms Lietuvoje ir užsienyje, bei, kad toliau Platformą vystė, taisė klaidas ir gerino jos funkcionalumus. Teismas visiškai ignoravo tą faktą, kad abi atsakovės yra tarpusavyje itin glaudžiai susiję subjektai ir kad abi šios atsakovių deklaruojamos pozicijos iš esmės prieštarauja elementariai logikai. Ieškovės teigimu, tokie atsakovių argumentai tik patvirtina, kad ne tik UAB „Vikimedija“, bet ir VšĮ „Debunk EU“ faktiškai naudojasi ta pačia, tik gerokai per keletą metų neteisėtai modifikuota Platformos versija.
11.3. Nurodė, jog ginčo šalių platformų palyginimo klausimu svarbi aplinkybė, jog per keletą metų iki VšĮ „Debunk EU“ platformos kodo pateikimo teismo ekspertizei, atsakovė VšĮ „Debunk EU“ turėjo visas galimybes Platformos originalų kodą pakeisti taip, kad ekspertui nustatyti originalių kodų dalių tapatumo būtų nebeįmanoma, juolab, jog VšĮ „Debunk EU“ ilgai vilkino laiką, neperduodama tariamai naujos platformos kodo ekspertizei atlikti. Be to, teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovėms, užkirto kelią objektyvios tiesos nustatymui byloje, kadangi tokiu būdu atsakovės laimėjo daugiau nei pakankamai laiko išeities kodą perrašyti tokiu būdu, kad jo kopijavimo faktas jokiomis priemonėmis nebegalėtų būti nustatytas.
11.4. Nurodė, kad MB „Renovacio LT“ ir MB „Minerva LT“ buvo įkurtos su tikslu sudaryti sąlygas atsakovėms paslėpti ieškovės Platformos neteisėto naudojimo faktą, motyvuojant, neva tai naujos platformos VšĮ „Debunk EU“ sukūrimu. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino.
11.5. Atsakovės VšĮ „Debunk EU“ vadovo V. D. 2020 m. sausio 10 d. pasirašytame dokumente „VšĮ „Debunk EU“ dėl finansinių ataskaitų“ faktiškai pripažįstama, kad atsakovė VšĮ „Debunk EU“ naudojasi ieškovei priklausančiomis kompiuterinėmis programomis bei jų pirminiu kodu vykdydama veiklą ir melagingai teigia, kad tokia veikla buvo perkelta iš ieškovės į VšĮ „Debunk EU“ – ieškovė niekada neperleido ir nesuteikė VšĮ „Debunk EU“ jokių autoriaus turtinių teisių į Platformą sudarančias kompiuterių programas ir ar jų pirminį kodą (unikalią jo dalį). Be to, atsakovė VšĮ „Debunk EU“ pristato ir skelbia apie konkrečius atliktus tyrimus, kurie galėjo būti atlikti tik naudojantis ieškovės Platformą sudarančiomis kompiuterinėmis programomis bei jų pirminiu kodu.
11.6. Ieškovė akcentuoja ir aplinkybę, kad iki ieškovės Platformos sukūrimo, nei UAB „Vikimedija“, nei VšĮ „Debunk EU“ jokios veiklos kovos su dezinformacija srityje nevykdė – 2024 m. liepos 23 d. teismo posėdyje vykusios apklausos metu tai pripažino pats V. D., nurodydamas, kad „2017 metais pradėjome šioje temoje dirbti profesionaliai“, tokia jų veikla iš esmės prasidėjo ir sutapo būtent su ginčo Platformos sukūrimu (2019 m.).
11.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės UAB „Vikimedija“ ieškovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų priėmimas ir apmokėjimas reiškia faktinį darbų priėmimą, nenustačius darbų trūkumų. Tokia teismo pozicija neatitinka nei teisinio reguliavimo, nei teisingumo bei protingumo principų, kadangi ieškovė atsakovės UAB „Vikimedija“ PVM sąskaitų faktūrų priėmimo ir apmokėjimo metu galutinio produkto (Platformos) dar neturėjo, taigi, negalėjo nustatyti jos trūkumų. Be to, pažymėjo, jog ieškovė nėra IT srityje veikianti įmonė, todėl projekto įgyvendinimui, techniniam jo išpildymui, samdė specialistę (atsakovę UAB „Vikimedija“), o gavus produktą (Platformą) ieškovė negalėjo iš karto identifikuoti, kad joje panaudota beveik 100 procentų atvirojo kodo programų – tą ieškovė sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, gavusi atsakovių procesinius dokumentus.
11.8. Teismas visiškai nevertino ieškovės nurodytų argumentų, paneigiančių atsakovių poziciją byloje esą ieškovė žinojo, jog kuriant Platformą bus naudojamas atviras kodas. Ieškovės vadovas V. B. 2024 m. liepos 23 d. teismo posėdyje vykusios apklausos metu nurodė, kad Platforma atsakovės UAB „Vikimedija“ buvo kuriama „ne Delfi infrastruktūroje“ ir ieškovės specialistai negalėjo pasižiūrėti, kas yra faktiškai daroma. Šią aplinkybę apklausos metu patvirtino ir atsakovės VšĮ „Debunk EU“ vadovas V. D.: „Intereso iš Delfi pusės dėl naudojamų technologijų niekada nebuvo, šita kompetencija buvo palikta Vikimedijai spręsti savarankiškai.<...> mūsų ekspertai išrinko“. Be to, ieškovė, reikšdama teismui reikalavimą dėl mažintinos atsakovei UAB „Vikimedija“ sumokėtos kainos dydžio vadovavosi pačių atsakovių byloje pateikta naujos VšĮ „Debunk EU“ platformos rinkodara.
11.9. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl komercinės paslapties apsaugos, todėl esą nėra pagrindo teigti, jog atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir tokiais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius ieškovei. Ieškovė pažymi, kad įmonės komercinė paslaptis yra saugoma įstatymo pagrindu, todėl tokios teismo išvados yra ne tik visiškai nepagrįstos, bet ir neatitinka teisinio reguliavimo. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas atitinka visus komercinei paslapčiai keliamus kriterijus. Be to, 2017 m. sutarties dėl Platformos sukūrimo darbų projekte buvo numatytas šalių įsipareigojimas su sutarties turiniu ir/ar vykdymu susijusią informaciją griežtai laikyti paslaptyje – ieškovės pateikti el. laiškai patvirtina, kad 2017 m. sutarties projekto nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl konfidencialios informacijos (kuria laikoma bet kokia informacija, susijusi su sutarties vykdymu, taigi, ir sutarties vykdymo rezultatas – Platformą sudarančios kompiuterių programos ir jų pirminis kodas) apsaugos, šalių buvo suderintos ir patvirtintos.
12. Atsakovės UAB „Vikimedija“ ir VšĮ „Debunk EU“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26-838/2024 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
12.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji sukūrė naują, unikalią ir originalią netikrų žinių ir propagandinio turinio platformos idėją, kadangi netikrų žinių ir propagandinio turinio internete aptikimo svetainės bei įrankiai egzistuoja jau nuo 1994 m.
12.2. Nurodė, jog UAB „Vikimedija“ buvo įtraukta į Platformos vystymo projektą ne kaip užsakomasis programuotojas, bet kaip projekto partneris, su kuriuo apeliantė žodžiu sutarė, jog ieškovė išvystytą Platformą turės teisę be apribojimų naudoti savo reikmėms Baltijos valstybėse, o atsakovė UAB „Vikimedija“ Platformą naudos bei dezinformacijos stebėsenos veiklą savarankiškai vystys užsienyje (ne Baltijos šalyse).
12.3. Google DNI finansavimo sutarties pasirašymo metu nebuvo sukurta jokia kompiuterių programa (platforma) ir nebuvo jokių garantijų, kad projektas bus sėkmingas bei pasieks numatytus rezultatus (t. y. Platforma bus sukurta), todėl finansavimo sutarties 6.1 punkte esančia nuostata neapibrėžiamos jokios teisės ir pareigos, susijusios su Platforma ar galima (būsima) intelektine nuosavybe. Šis punktas neapibrėžia ir yra skirtas ne aptarti kokias intelektinės nuosavybės teises turi perimti ieškovė, bet užtikrinti, kad ieškovė ir finansuotojas neturėtų tarpusavio pretenzijų į vienas kito intelektinę nuosavybę. Finansavimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, todėl atsakovės nesaisto ir nesukuria jai pareigos perleisti ieškovei autoriaus turtines teises į Platformą.
12.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 2017 metų susitarimo derinimo reikšmės ir įrodomosios galios paremtas vien fizinių parašų nebuvimu. Teismas pateikė motyvus dėl autorių teisių perleidimo susitarimams taikytinos rašytinės formos nesilaikymo teisinių pasekmių, nustatė, ar 2017 m. susitarimas buvo sudarytas, nagrinėjo, koks buvo tikrasis atsakovės UAB „Vikimedija“ vaidmuo ir indėlis Platformos kūrime bei vystyme, nustatė, jog autoriaus turtinių teisių perleidimas arba suteikimas yra šalių susitarimo dalykas, konstatavo, jog 2017 m. susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas, kadangi šalys jo ne tik nepasirašė, bet ir ieškovė 2020 m. vasario mėnesį inicijavo naujas derybas ne dėl 2017 m. susitarimo pasirašymo, o dėl naujų sutarčių sudarymo – t. y. dėl teisių perleidimo sutarties pasirašymo ir dėl atgalinio licencijavimo atsakovei sutarties pasirašymo.
12.5. Pačios apeliantės konkliudentiniai veiksmai (t. y. naujos 2020 m. derybos ir jų turinys) rodo, kad apeliantė nelaikė 2017 m. susitarimo sudarytu ar kitaip patvirtintu bei nesiekė jo patvirtinimo. Apeliantės vadovas apklausos teismo posėdyje metu taip pat nepatvirtino, jog 2017 m. susitarimą pasirašė ir negalėjo paaiškinti susitarimo pasirašymo/nepasirašymo motyvų, todėl teismas pagrįstai iš abiejų šalių elgesio sprendė, jog 2017 m. susitarimas dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo ieškovei nebuvo sudarytas.
12.6. Faktas, kad ieškovė atsakovei už programavimo paslaugas sumokėjo 302 812,18 Eur nerodo tarp šalių buvus susitarimui dėl autoriaus turtinių teisių į Platformą perleidimo, neįrodo, kokia būtų tokių teisių perleidimo apimtis ir kūrinio naudojimo būdai, todėl neturi jokios įrodomosios reikšmės nustatinėjant, ar tarp šalių buvo sutarta dėl turtinių teisių į Platformą perleidimo. VšĮ „Debunk EU“ ir ieškovės Platformos sukūrimo kainų (komercinių pasiūlymų) palyginimas taip pat niekaip nepatvirtina bei neįrodo, jog šalys sudarė susitarimą dėl autoriaus turtinių teisių į ginčo Platformą.
12.7. Nurodo, jog kūrinio kaip materialia forma išreikšto objekto sukūrimas bei teisių perleidimas ar suteikimas yra šalių susitarimo dalykas. Kūrinio (materialaus objekto) sukūrimas ir perdavimas ieškovei šiuo atveju nereiškia automatinio ar preziumuojamo autoriaus turtinių teisių perleidimo. Nesant rašytinio susitarimo dėl autoriaus turtinių teisių į Platformą perleidimo nėra pagrindo išvadoms, kad autoriaus turtinės teisės buvo perleistos apeliantei.
12.8. Ieškovė, remdamasi nerezultatyvių derybų susirašinėjimu el. paštu ir to el. susirašinėjimo prisegtukais bei jų dokumento informacijos išrašais, klaidina teismą dėl Platformos kūrimo metu neegzistavusių susitarimų ir manipuliuoja šalių nepasirašytais dokumentais ir rezultatų nepasiekusių (ir paties ieškovės nutrauktų) derybų duomenimis. Kadangi nėra ginčo, jog 2020 m. derybos dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo į Platformą bei dėl atgalinio licencijavimo nesibaigė rezultatyviai ir buvo nutrauktos ieškovės vadovo pranešimu, tai pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tarp atsakovės UAB „Vikimedija“, kurios darbuotojai sukūrė Platformą, ir ieškovės nebuvo raštu sutarta dėl autoriaus teisių į Platformą perleidimo.
12.9. Tiek atsiliepime nurodyti ESST išaiškinimai bylose dėl pradinio bei objektinio kodo apsaugos, kodo panaudojimo, teisės dekompiliuoti kodą ir jį panaudoti direktyvoje nurodyta apimtimi, tiek atsiliepime pateikti argumentai, tiek sprendžiamos bylos dėl pirminio kodo dalies eilučių kopijavimo ir sąžiningo panaudojimo sąlygų/kriterijų, tiek LAT sprendžiamos situacijos dėl programinės įrangos vystymo, užsakovui neturint įgytų teisių į pirminį kodą, rodo, kad kompiuterių programos pirminis kodas yra savarankiškas autorių teisių apsaugos objektas. Ieškovė, reikalaudama pripažinti, kad jai priklauso autoriaus turtinės teisės į Platformą (kompiuterio programą) ir į pirminį kodą (tiek atvirasis kodas, tiek atsakovės sukurtas komercinis kodas), ir reikšdama patikslinto ieškinio reikalavimus dėl atsakovės UAB „Vikimedija“ darbuotojų sukurto komercinio kodo priteisimo ieškovei bei panaudoto atvirojo kodo perleidimo ieškovei, turėjo leistinais įrodymais pagrįsti, kad ieškovė ir atsakovė dėl autoriaus turtinių teisių į pirminį kodą (trečiųjų šalių atvirą kodą ir atsakovo sukurtą komercinį kodą) perleidimo buvo atskirai susitarusios raštu.
12.10. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, skirtingai nei apeliantės spekuliacijos, atsakovė VšĮ „Debunk EU“ yra nepriklausomai susikūrusi ir naudoja savo programinę įrangą, kurios kodas iš esmės skiriasi nuo ginčo Platformos, todėl VšĮ „Debunk EU“ neatlieka neteisėto naudojimosi ieškovės Platforma veiksmų ir todėl teismas ieškovės reikalavimus dėl neteisėto VšĮ „Debunk EU“ Platformos naudojimo pagrįstai atmetė.
12.11. Kadangi sąskaitose faktūrose ieškovė yra priėmusi visus programavimo darbus be pastabų, t. y. pasirašiusi už programavimo darbus išrašytas sąskaitas faktūras, sąskaitos yra pasirašytos abiejų šalių (yra dvišalis sandoris), toks sandoris nėra nuginčytas ir sukelia šalims teisines pasekmes (sutartyje nustatytą atsiskaitymo prievolę), kiekviena sąskaita ieškovės yra apmokėta (t. y. atsiskaitymo prievolė ir atitinkamas sandoris visiškai įvykdytas), todėl ieškovės reikalavimas sumažinti kainą yra nepagrįstas bandymas ginčytis dėl paties ieškovės patvirtinto sandorio ir jo sukeltų pasekmių. Kadangi ieškovė buvo informuota apie atviro kodo bibliotekų ir fragmentų naudojimą dar Platformos kūrimo metu ir apie tai žinodama priėmė atsakovės UAB „Vikimedija“ atliktus programavimo darbus, nurodytus išrašomose sąskaitose faktūrose, teismas pagrįstai sprendė, jog darbų priėmimas ir atvirojo kodo panaudojimo kaip trūkumo nenurodymas, dėl kurio šalys būtų susitarusios sutartimi, atėmė teisę ieškovei vėliau reikšti pretenzijas dėl tokio tariamo trūkumo pašalinimo sumažinant atliktų programavimo darbų kainą.
12.12. Atsakovių teigimu, Platforma ir kodas yra ne ieškovės komercinė paslaptis, nes ne ieškovė ją sukūrė ir perdavė/patikėjo saugoti atsakovei bei jos darbuotojams, o atsakovės darbuotojai ją sukūrė. Be to, informacija dėl Platformos kilmės nuo pat sukūrimo yra žinoma atsakovei ir jos darbuotojams (t. y. kitiems asmenims, nei ieškovė). Dėl to atsakovė ir jos darbuotojai pagrįstai ir teisėtai šia jiems žinoma kūrybine informacija naudojosi ir naudojasi. Kita vertus, šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl ieškovės įvardijamos informacijos konfidencialumo ar saugojimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, t. y. apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo teisėtumo ieškovės UAB „Delfi“ apeliacinio skundo ir atsakovių UAB „Vikimedija“ bei VšĮ „Debunk EU“ atsiliepime išdėstytų argumentų kontekste.
23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl tarp ieškovės UAB „Delfi“ ir atsakovės UAB „Vikimedija“ 2017 m. Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų finansavimo sutartį (DNI) sudarymo fakto, dėl išimtinių autoriaus turtinių teisių perdavimo, dėl atsakovių naudojimosi Platforma teisėtumo bei dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovės atžvilgiu, taip pat ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Atsižvelgdama į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir teisės normų, reglamentuojančių išimtines autoriaus turtines teises, sutarčių sudarymą, komercinės paslapties apibrėžtį tinkamo taikymo, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl apeliantės apeliaciniame skunde bei atsiliepimo į jį nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Delfi“ 2017 m. pirmąjį pusmetį sukūrė ir išvystė netikrų žinių ir propagandinio turinio internete paieškos bei apdorojimo platformos (toliau – Platforma) projekto idėją, nustatė jos veikimo principus ir funkcionalumus. 2017 m. liepos 6 d. buvo viešai paskelbta, kad ieškovė gavo Platformos projekto finansavimą iš Google.
25. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Delfi“ nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. kovo 27 d. elektroniniais laiškais susirašinėjo dėl Google DNI projekto sutarties Nr. VM00017 sąlygų derinimo ir jos pasirašymo su atsakove UAB „Vikimedija“. 2017 m. lapkričio 27 d. atsakovės UAB „Vikimedija“ tuometinis vadovas V. D. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovės UAB „Delfi“ darbuotojui D. K. minėtą sutartį. Sekančią dieną (2017 m. lapkričio 28 d.) D. K. nurodė, ką sutartyje reikėtų labiau detalizuoti. 2017 m. gruodžio 7 d. V. D. pateikė atsakymą į D. K. nurodytus sutarties trūkumus ir nurodė, kad sutartį būtų galima pasirašyti „<...> kitą savaitę <...>“. 2017 m. gruodžio 13 d. elektroniniu laišku V. D. dar kartą pasiteiravo D. K., ar iš ieškovės pusės bus dar pageidavimų dėl sutarties sąlygų, tačiau ieškovė 2018 m. kovo 7 d. ir kovo 8 d. laiškais patvirtino, kad sutartis tinkama. Ieškovės darbuotojo D. K. prašymu sutartis išversta į anglų kalbą. Nors iš nurodytų elektroninių laiškų matyti, kad šalys derėjosi dėl Google DNI projekto sutarties Nr. VM00017 sąlygų ir jos pasirašymo, tačiau nustatyta, kad nei sutarties, nei jos priedų šalys vis dėlto nepasirašė.
26. Iš byloje pateiktų UAB „Delfi“ darbuotojo D. K. 2017 m. rugpjūčio 1, 2 d. elektroninių laiškų nustatyta, kad ieškovės darbuotojas, teigdamas, jog „<...> per savaitę jokio normalaus plano Google‘ui pateikti negalėsime <...>“ patvirtino, kad ties ieškovės pradiniu projektu reikės dar dirbti – koreguoti projekto pradinį planą, apimtį ir struktūrą arba jį pakeisti su tikslu gauti finansavimą iš Google. Minėtais laiškais pats ieškovės darbuotojas kelis kartus nurodė aplinkybę, kad be aiškios projekto apimties bei plano nebus galima pasirašyti sutarties su Google. Iš 2017 m. rugsėjo 4, 6 d. atsakovės tuometinio vadovo V. D. ir projekto vadovo A. G. elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovės UAB „Vikimedija“ darbuotojai prisidėjo prie pradinio projekto plano keitimo ir pakeistus projekto dokumentus (prezentaciją su pakeistu projekto planu) siuntė palyginti su buvusiais, būtini finansavimui gauti pakoreguoti dokumentai buvo perduoti ieškovei. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės darbuotojo D. K. elektroniniame laiške, siųstame LeMonde žurnalistams, atsakovės tuometinis vadovas V. D. pristatytas kaip asmuo, atsakingas už viso projekto valdymą, o 2017 m. rugsėjo 12 d. laiške projekto finansuotojui Google – kaip pagrindinis projekto plėtros partneris (DOK-10194).
27. 2017 m. rugsėjo 12 d. ieškovė ir Google sudarė Skaitmeninių naujienų iniciatyvos inovacijų finansavimo sutartį (toliau – Sutartis) dėl netikrų žinių bei propagandinio turinio internete paieškos ir apdorojimo Platformos sukūrimo projekto dalinio finansavimo, kurios 6.1 punkte nustatyta, kad intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su Platformos (kompiuterių programos) projektu, priklauso ieškovei, o Sutarties „A“ priede aprašomi būsimos Platformos veikimo principai (DOK-24020).
28. 2017 m. pabaigoje ieškovė programavimo paslaugas teikiančiai bendrovei atsakovei UAB „Vikimedija“ pavedė sukurti Sutartyje nurodytus funkcionalumus turinčią Platformą.
29. Atsakovė UAB „Vikimedija“, sukūrusi Platformą, jos rezultatus pristatė finansuotojui Google. 2020 m. vasario 14, 20 d. elektroniniais laiškais atsakovės UAB „Vikimedija“ tuometinis vadovas V. D. ir Google darbuotojas K. W. susitarė dėl sukurto projekto pristatymo laiko – Google darbuotojas pasiūlė projektą pristatyti 2020 m. vasario 27 d. 14.30 val. vaizdo skambučiu, atsakovės vadovas V. D. sutiko, be kita ko, nurodė, jog 2020 m. kovo 12-15 d. bus Londono mieste, todėl projektą pristatyti galės dar ir susitikus tiesiogiai. Byloje pateikta atsakovės vadovo V. D. dalyvautų renginių laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. suvestinė su fotofiksacijomis rodo, kad atsakovės tuometinis vadovas V. D. dalyvavo sukurtos Platformos viešinimo veikloje, ją pristatė ne vienoje užsienio valstybėje.
30. 2020 m. liepos 21 d. atsakovė UAB „Vikimedija“ sukurtą Platformą (kompiuterių programas ir jų pirminį kodą) perdavė ieškovei UAB „Delfi“, o ieškovė už Platformą per 2017-2019 m. laikotarpį atsakovei iš viso sumokėjo 302 812,18 Eur ir už suteiktas paslaugas pilnai su atsakove atsiskaitė.
31. Ieškovė po Platformos sukūrimo ir faktinio prieigos perdavimo ieškovei pradėjo derybas su atsakove UAB „Vikimedija“ dėl turtinių teisių į Platformą perdavimo. Iš byloje pateikto 2020 m. vasario 26 d. ieškovės teisininkų elektroninio laiško atsakovės vadovui V. D. nustatyta, kad ieškovė siekė sudaryti naują autorinę sutartį dėl teisių perleidimo į Platformą ieškovei, taip pat pasirašyti atskirą licencinę sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip Platformos savininkė, atsakovei UAB „Vikimedija“ suteiktų teisę naudotis Platforma, prie siųsto laiško ieškovė pridėjo siūlomus sutarčių projektus. 2020 m. liepos 8 d. ieškovės UAB „Delfi“ vadovo V. B. elektroninis laiškas, siųstas UAB „Vikimedija“ vadovui V. D., rodo, kad tarp šalių vykusios derybos nutrūko nepasiekus abiem šalims priimtino susitarimo.
32. Ieškovės teigimu, ji yra sukurtos Platformos savininkė, kuriai priklauso išimtinės autoriaus turtinės teisės į Platformą sudarančias kompiuterių programas bei pirminį jų kodą. Anot ieškovės, atsakovė UAB „Vikimedija“, perleidusi Platformą VšĮ „Debunk EU“, o VšĮ „Debunk EU“ naudodama tą Platformą savo veikloje, šiurkščiai pažeidė ieškovės, kaip Platformos išimtinių autoriaus turtinių teisių bei pirminio kodo savininkės, teises ir teisėtus interesus, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovės atžvilgiu. Atsakovės su šia ieškovės pozicija nesutiko.
Dėl išimtinių autoriaus turtinių teisių į Platformą subjekto
33. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog autoriaus išimtinės turtinės teisės į Platformą (ją sudarančių kompiuterinių programų bei į jų pirminį kodą) priklauso atsakovei UAB „Vikimedija“. Ieškovės teigimu, ne atsakovė, o ieškovė yra šios Platformos savininkė.
34. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų, t. y. esant duomenų apie faktinį susitarimo tarp ieškovės ir atsakovių sudarymą dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo bei jo vykdymą: ginčo šalių susirašinėjimo dėl sutarties sąlygų suderinimo 2017 m.; šalių elgesio, sekusio po sutarties sąlygų suderinimo 2017 m. (sutartis buvo šalių realiai vykdoma ir taikoma), ieškovės už Platformą sumokėtos 302 812 Eur kainos; atsakovės UAB „Vikimedija“ parengtos ir ieškovei 2020 m. gegužės 25 d. el. laišku atsiųstų ataskaitų dėl kiekvieno Platformos įgyvendinimo, teismas nepagrįstai pripažino atsakovę UAB „Vikimedija“ esant autoriaus išimtinės turtinės teisės į Platformą savininke. Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
35. Prieš pasisakydama dėl įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme tinkamumo, teisėjų kolegija pirmiausia apžvelgia ginčo santykiui aktualų teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 2 straipsnio nuostatas, autorių teisių subjektas yra autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas). Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos, kurioje taip pat nurodoma, jog turtinės teisės į kompiuterių programas, sukurtas darbuotojo atliekant darbo funkcijas, vykdant tarnybines pareigas, skirtingai negu turtinės teisės į kitus autorių teisių apsaugos objektus, pagal įstatymą suteikiamos darbdaviui.
36. Pažymėtina, jog pagal ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalį, autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu. Rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose.
37. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad Platforma, esanti ginčo objektu, priklauso apeliantei. Kaip jau minėta, turtinės teisės į kompiuterių programas, sukurtas darbuotojo, atliekant darbo funkcijas, vykdant tarnybines pareigas, pagal įstatymą suteikiamos darbdaviui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Platformą (ją sudarančias kompiuterių programas bei pirminį kodą) sukūrė atsakovės UAB „Vikimedija“ darbuotojai ir dėl to ginčo byloje nėra. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pradžioje atsakovės UAB „Vikimedija“ specialistai dirbo ties pradine ieškovės projekto struktūra, numatė aiškius darbų atlikimo etapus ir kriterijus, perdavė ieškovei būtinus dokumentus finansavimui gauti. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovės elektroniniame laiške LeMonde žurnalistams, 2017 m. rugsėjo 12 d. elektroniniame laiške projekto finansuotojui Google atsakovė UAB „Vikimedija“ yra pristatoma kaip projekto plėtros partnerė, atsakinga už viso projekto vykdymą. Atsakovių pateikta jos darbuotojų ir vadovų, dalyvavusių viešuose renginiuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d., suvestinė patvirtina, kad atsakovė UAB „Vikimedija“ prisidėjo prie ieškovės projekto viešinimo ir platinimo, iš suvestinėje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovės tuometinis vadovas V. D. sukurtą Platformą pristatė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. 2017 m. liepos 25 d. – 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės darbuotojo D. K. elektroniniai laiškai dėl atsakovės UAB „Vikimedija“ įtraukimo į Google DNI projektą taip pat patvirtina, kad ieškovė kartu su atsakove UAB „Vikimedija“ projektą vystė kartu, o sukurtą Platformą, kaip rezultatą, projekto finansuotojui Google pristatė atsakovės UAB „Vikimedija“ tuometinis vadovas V. D. (2020 m. vasario 14, 20 d. elektroninis V. D. ir Google susirašinėjimas).
38. Esant tokioms aplinkybėms, matyti, jog atsakovė UAB „Vikimedija“ nagrinėjamu atveju į Platformos vystymo projektą buvo įtraukta ne tik kaip užsakomoji programuotoja, bet ir kaip projekto partnerė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės vaidmuo, siekiant įgyvendinti ieškovės sugalvotą projekto idėją, bei indėlis kuriant Platformą, buvo net didesnis nei ieškovės – atsakovė aktyviai veikė tiek prieš pradedant kurti projektą, tiek jos kūrimo proceso metu, tiek po jos sukūrimo.
39. Taigi byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susitarta dėl Platformos kūrimo darbų, tačiau išvardinti įrodymai aukščiau aptartų ATGTĮ 2 straipsnio, 10 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Direktyvos nuostatų kontekste neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog nesant rašytinės sutarties dėl išimtinių turtinių teisių perdavimo, atsakovė yra Platformos išimtinių turtinių teisių savininkė.
40. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus yra pažymėjęs, kad atsakovui byloje pateikus jam prieinamus įrodymus ir taip įvykdžius CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodyti turimas išimtines turtines autorių teises, būtent ieškovei, nesutinkančiai su aplinkybe, kad atsakovė turi pirmiau nurodytas teises, atsiranda procesinė pareiga paneigti šią atsakovės nurodytą ir atitinkamais įrodymais patvirtintą aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006, 2009-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2009 ir kt.).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su tuo, kad atsakovė yra ginčo objekto (Platformos) išimtinių turtinių teisių turėtoja, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, tačiau, jų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė iš esmės tik nurodė, kad jos išimtines autoriaus turtines teises į Platformą pagrindžia pateiktas tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. rugsėjo 12 d. DNI projekto sutarties Nr. VM00017 projektas ir jos priedai, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šios sutarties šalys nepasirašė. Tokie ginčo šalių veiksmai neatitinka ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalies, imperatyviai reglamentuojančios privalomą rašytinę autorinės sutarties dėl turtinių teisių perdavimo formą. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės UAB „Vikimedija“ pozicija, kad vien tik kūrinio (materialaus objekto) sukūrimas ir perdavimas ieškovei nereiškia automatinio ar preziumuojamo autoriaus turtinių teisių perleidimo. Šalims nesudarius rašytinio susitarimo dėl autoriaus turtinių teisių į Platformą perleidimo, nėra pagrindo išvadoms, kad autoriaus turtinės teisės buvo perleistos apeliantei.
42. Kaip neįrodytas atmestinas apeliantės argumentas, kad sutarties sudarymo faktą įrodo ginčo šalių elgesys. Šią išvadą teisėjų kolegija prieina, įvertinusi aplinkybę, kad pati ieškovė 2020 m. vasario mėnesį inicijavo naujas derybas ne dėl 2017 m. susitarimo pasirašymo, o dėl naujų sutarčių sudarymo, t. y. dėl teisių perleidimo sutarties pasirašymo ir dėl atgalinio licencijavimo atsakovei sutarties pasirašymo.
43. Visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ne ieškovė, o atsakovė UAB „Vikimedija“ yra Platformos turtinių teisių turėtoja, o ieškovė, ginčydama šią aplinkybę, nepateikė pakankamų tai paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovių neteisėtų naudojimosi Platforma veiksmų bei atsakovės VšĮ „Debunk“ nesąžiningos konkurencijos veiksmų
44. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovių UAB „Vikimedija“ ir VšĮ „Debunk EU“ neteisėto naudojimosi Platforma veiksmų ir atsakovės VšĮ „Debunk EU“ nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Apeliantės nuomone, atsakovė UAB „Vikimedija“ neteisėtai naudojasi Platforma, kadangi, neturėdama jokios teisės, ją perleido atsakovei VšĮ „Debunk EU“.
45. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Delfi“ ir atsakovė UAB „Vikimedija“ rašytinės sutarties dėl autorių teisių ieškovei perleidimo į Platformą nesudarė. Atsižvelgiant į šį faktą ir į tai, jog ieškovė kitų įrodymų, pagrindžiančių jos, kaip savininkės, teises į Platformą, nepateikė, nėra jokio pagrindo daryti priešingą išvadą negu padarė pirmosios instancijos teismas. Kadangi byloje nustatyta, jog ne ieškovė, o atsakovė UAB „Vikimedija“ yra Platformos autorinių turtinių teisių savininkė, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog šiomis teisėmis disponuodama ar siekdama jomis disponuoti atsakovė nedaro jokių neteisėtų veiksmų.
46. Apeliantės teigimu, neteisėtą atsakovės VšĮ „Debunk EU“ naudojimąsi Platforma patvirtina faktas, jog atsakovė ją naudoja savo veikloje atlikdama įvairius tyrimus. Be to, ieškovės ir atsakovės VšĮ „Debunk EU“ platformų funkcionalumų palyginimas rodo, jog abi platformos tiek techniniu, tiek funkciniu aspektais yra beveik vienodos, kas, ieškovės nuomone, leidžia teigti, jog atsakovė bando konkuruoti su ieškove.
47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovė VšĮ „Debunk EU“ neatliko neteisėtų bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovės atžvilgiu, todėl neatlieka pakartotinio įrodymo tyrimo ir nekartoja sprendimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus ir su jais susijusius byloje pateiktus įrodymus išsamiai išanalizavo, įvertino ir aptarė bei jų visumos pagrindu padarė išvadas.
Dėl ieškovės už Platformą sumokėtos kainos sumažinimo
49. Apeliaciniame skunde ieškovė, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kurios reikšmingos ieškovės reikalavimui dėl už Platformą sumokėtos kainos sumažinimo, o būtent to, kad ieškovė iš esmės gavo susitarimo neatitinkantį produktą (Platformą), kadangi Platforma buvo sukurta panaudojant atviro kodo fragmentus bei karkasus, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.
50. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys nebuvo sudarius rašytinės Platformos kūrimo sutarties, tačiau pripažintina, kad tarp jų buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis) ir nagrinėjamu atveju ieškovė siekia vieno iš užsakovo teisių gynimo būdo, esant nustatytiems darbų trūkumams – darbų kainos sumažinimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).
51. Byloje pateikti duomenys rodo, kad ieškovė, priešingai negu pati teigia, buvo informuota apie atviro kodo bibliotekų ir fragmentų naudojimą Platformos kūrimo metu. Tą patvirtina į bylą pateiktas ir pirmosios instancijos teismo aptartas ieškovės UAB „Delfi“ darbuotojo D. K. 2017 m. gruodžio 8 d. susirašinėjimas, esantis platformos „Slack” grupėje pavadinimu „hydra” kanale „general“, o taip pat ir 2017 m. rugpjūčio 22 d.-2018 m. liepos 19 d. susirašinėjimas, kuris rodo, kad pats ieškovės darbuotojas išmanė atviro kodo bibliotekų bei karkasų specifiką (DOK-42956). Ieškovės pozicija, neva ji nežinojo apie Platformos kūrimo procese naudotus atviro kodo fragmentus bei karkasus, kai byloje esantys įrodymai tą paneigia, vertintina iš esmės kaip ieškovės gynybinė pozicija ir bandymas pasipelnyti atsakovių sąskaita.
52. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros už DNI projekto programos kūrimą išrašytos atsakovės UAB „Vikimedija“ ieškovei (2017 m. spalio 26 d. Nr. 000094 – 22 082,50 Eur, 2017 m. spalio 26 d. Nr. 000095 – 4 840 Eur, 2017 m. lapkričio 24 d. Nr. 000099– 22 082,50 Eur, 2017 m. lapkričio 24 d. Nr. 000100 – 4 840 Eur; 2017 m. gruodžio 22 d. VM Nr. 000106 – 4 840 Eur, 2017 m. gruodžio 22 d. VM Nr. 000107- 22 082,50 Eur; 2018 m. sausio 25 d. VM Nr. 000111 – 22 082,50 Eur; 2018 m. sausio 25 d. VM Nr. 000112 – 4 840 Eur; 2018 m. vasario 28 d. VM Nr. 000117 – 4 840 Eur; 2018 m. vasario 28 d. VM Nr. 000118 - 22 288,20 Eur; 2018 m. balandžio 16 d. VM Nr. 000123 - 22 288,20 Eur; 2018 m. balandžio 16 d. VM Nr. 000124 – 4 840,00 Eur; 2018 m. gegužės 15 d. VM Nr. 000129 - 22 288,20 Eur; 2018 m. birželio 25 d. VM Nr. 000137 - 12 342,00 Eur; 2018 m. birželio 25 d. VM Nr. 000138 - 3 388,00 Eur; 2018 m. liepos 30 d. VM Nr. 000146 - 12 342,00 Eur; 2018 m. liepos 30 d. VM Nr. 000147 – 3 388,00 Eur; 2018 m. rugpjūčio 20 d. VM Nr. 000156 - 3 484,80 Eur; 2018 m. rugpjūčio 20 d. VM Nr. 000157 - 15 536,40 Eur; 2018 m. spalio 31 d. VM Nr. 000173 - 3 267,00 Eur; 2018 m. lapkričio 7 d. VM Nr. 000174 - 3 388,00 Eur; 2018 m. lapkričio 7 d. VM Nr. 000175 – 9 922,00 Eur; 2018 m. lapkričio 30 d. VM Nr. 000178 - 3 267,00 Eur; 2018 m. lapkričio 30 d. VM Nr. 000179 - 9 922,00 Eur; 2018 m. lapkričio 30 d. VM Nr. 000180 - 3 388,00 Eur; 2018 m. gruodžio 27 d. VM Nr. 000191 - 3 361,38 Eur; 2018 m. gruodžio 27 d. VM Nr. 000192 – 10 115,60 Eur; 2018 m. gruodžio 27 d. VM Nr. 000193 - 3 388,00 Eur; 2019 m. rugsėjo 6 d. VM Nr. 000240 - 13 237,40 Eur) rodo, kad ieškovė su atsakove UAB „Vikimedija“ už Platformos sukūrimą yra atsiskaičiusi ir sumokėjusi iš viso 302 812,18 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad paskutinė ieškovės įmoka sumokėta 2019 m. rugsėjo 6 d., o Platforma galutinai ieškovei perduota 2020 m. liepos 21 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Platformos kūrimą atsakovė UAB „Vikimedija“ vykdė etapais ir su atitinkamo etapo atliktais darbais ieškovė buvo supažindinta 2020 m. gegužės 25 d. (atsakovės ieškovei pateiktos 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. rugsėjo 30 d., 2019 kovo 29 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. ataskaitos apie pasiektus Platformos kūrimo etapus ir teisių perdavimą ieškovei). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, gavusi minėtas ataskaitas, kuriose taip pat buvo nurodyta informacija apie Platformos kūrimui panaudotus atviro kodo fragmentus / karkasus, būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl tam tikro etapo atliktų darbų trūkumų. Priešingai, ieškovė atsakovės atliktus darbus priėmė pasirašytinai ir pretenzijų dėl Platformos trūkumų, naudojimo trikdžių ar pan. nereiškė.
53. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neturi teisės ginčyti priimtų programavimo darbų ir sumokėtos kainos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog darbų priėmimas ir atvirojo kodo panaudojimo kaip trūkumo nenurodymas atėmė teisę ieškovei vėliau reikšti pretenzijas dėl tokio tariamo trūkumo pašalinimo sumažinant atliktų programavimo darbų kainą.
Dėl komercinės paslapties
54. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl komercinės paslapties apsaugos ir nevertino tai patvirtinančių aplinkybių. Apeliantės nuomone, Platformą sudarančios kompiuterių programos ir jų pirminis kodas atitinka komercinei paslapčiai keliamus kriterijus.
55. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis).
56. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai (CK 1.116 straipsnio 2 dalis). Taigi, CK 1.116 straipsnio dispozicijoje apibrėžti tokie komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai: 1) informacija turi turėti tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, siejamas su viešu jos neatskleidimu – slaptumu); 2) informacija neturi būti viešai prieinama dėl informacijos savininko (patikėtinio) pastangų išsaugoti jos slaptumą (informacijos formalizavimo, jos identifikavimo ir apsaugos nustatymo kriterijus). Tai formalūs informacijos norminiai požymiai, kuriais įstatymų leidėjas apibrėžia informaciją, kuriai taikoma apsauga ir kuri galėtų būti pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Taigi, informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).
57. Plėtojant praktiką dėl pirmiau nurodytų komercinės paslapties požymių, kasacinio teismo pažymėta, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ir kt.).
58. Aiškindamas informacijos apsaugos požymį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia (be kita ko) galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).
59. Apeliantės teigimu, susitarimą dėl komercinės paslapties šiuo atveju patvirtina 2017 m. sutarties dėl Platformos sukūrimo darbų projekte numatytas šalių įsipareigojimas su sutarties turiniu ir/ar vykdymu susijusią informaciją griežtai laikyti paslaptyje, taip pat ieškovės pateikti elektroniniai laiškai, patvirtinantys, kad 2017 m. sutarties projekto nuostatos dėl konfidencialios informacijos apsaugos šalių buvo suderintos ir patvirtintos.
60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Platformą sudarančios kompiuterinės programos bei jų pirminis kodas nelaikytinas komercine paslaptimi, nes, visų pirma, ši kūrybinė informacija neatitinka komercinei paslapčiai keliamo informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijaus, siejamo su viešu jos neatskleidimu – slaptumu. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kadangi Platformą ir pirminį jos kodą kūrė patys atsakovės UAB „Vikimedija“ darbuotojai, taigi, jiems ši informacija, ieškovės vadinama komercine paslaptimi, tapo natūraliai žinoma. Ši informacija dėl savo kilmės nuo pat sukūrimo buvo prieinama atsakovei ir jos darbuotojams – taigi, kitiems asmenims, nei ieškovė. Nesant komercinei paslapčiai būdingo vieno iš požymių – slaptumo – ginčo objektu esanti kūrybinė informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad ginčo šalys tarėsi dėl komercinių paslapčių turinio, jų apsaugos, o tokių įrodymų nesant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės neturi pareigos minėtos informacijos saugoti. Ieškovės nurodytas argumentas, jog susitarimą dėl komercinės paslapties neatskleidimo šiuo atveju šalys įtvirtino 2017 m. sutarties dėl Platformos sukūrimo darbų projekte, nepagrįstas, kadangi, jau minėta, ši sutartis ginčo šalių nepasirašyta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktu 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovės vadovo atsakymu elektroniniame laiške atsakovės vadovui dėl projekto konfidencialumo, pagrįstai konstatavo, jog šis laiškas patvirtina, kad projektas ir su juo susijusi informacija nėra konfidenciali, o, priešingai, ieškovė siekia ją kuo plačiau komunikuoti, įskaitant ir faktus apie atsakovo dalyvavimą projekte.
61. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Platforma ir su ja susijusi kūrybinė informacija nagrinėjamu atveju nelaikytina komercine paslaptimi, todėl minėtas teismo išvadas laiko teisingomis ir pagrįstomis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
62. Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
63. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo situacijos teisiniam vertinimui, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
64. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
65. Atsakovė VšĮ „Debunk EU“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti atsakovės naudai iš ieškovės iš viso 3 448,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą įrodinėja pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo pavedimų kopijomis.
66. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.11. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2024 m. lapkričio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. II ketvirtį buvo 2 196,4 Eur, taigi, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 855,32 Eur. Šiuo atveju atsakovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl atsakovei VšĮ „Debunk EU“ iš ieškovės UAB „Delfi“ priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 2 855,32 Eur.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ (juridinio asmens kodas 125483974) atsakovei viešajai įstaigai „Debunk EU“ (juridinio asmens kodas 304029116) 2 855,32 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Svetlana Panina
Asta Pikelienė