Administracinė byla Nr. I-1782-171/2010
Proceso Nr. 3-61-3-00945-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija 13.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Kristinai Alešiūnaitei, atsakovės atstovėms Ernestai Šniuolienei ir Jovitai Rinkevičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Gabrielei Vazniokaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gabijos investicijos“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. U., S. P., I. M.).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kuriame prašo:
1) panaikinti atsakovės 2010 m. kovo 18 d. pareiškėjai surašytą reikalavimą Nr. (7.9)-2D-2683;
2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti).
Skunde nurodo, kad 2010 m. kovo 18 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) surašė reikalavimą Nr. (7.9)-2D-2683, kuriame nurodė, jog UAB „Gabijos investicijos“ savavališkai įrengti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Pašilaičiuose, Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame I. M., S. P. ir J. U., eksploatuojami jų nepripažinus tinkamais naudoti. Reikalavime nurodyta nedelsiant sustabdyti nurodytų magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimą.
Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas reikalavimas yra administracinis aktas, jame nėra nustatyta reikalavimų ar įpareigojimų pareiškėjai, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones. Šiame akte yra konstatuoti tariami viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybą, pažeidimai. Šis aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, jam įgyvendinant Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla.
Pareiškėja nurodo, jog administracinio akto turiniui keliami tam tikri privalomi reikalavimai. Surašytas individualus administracinis aktas ne tik yra nekonkretus, nenuoseklus, tačiau jame nenurodyta ir šio administracinio akto apskundimo tvarka. Atsakovė apsiribojo savo galimų teisių konstatavimu (reikalavime nurodyta, jog pareiškėjai neįvykdžius reikalavimų, atsakovė kreipsis į teismą).
Pareiškėjos manymu, atsakovė, pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo normas, surašė imperatyvių reikalavimų neatitinkantį individualų administracinį aktą.
Atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, savavališkos statinio statybos faktą galima konstatuoti tik kai statyba vykdoma be statybos leidimo, kai statyba vykdoma nors ir turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Kitais atvejais nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja teisinis pagrindas statybos priežiūrą vykdančiam viešojo administravimo subjektui konstatuoti, jog statyba buvo vykdyta savavališkai. Pareiškėjos manymu, nebuvo teisinio pagrindo reikalavime konstatuoti, kad ji statybas vykdė savavališkai.
Pareiškėja atsakovei Faktinių duomenų patikrinimo akto surašymo metu 2010 m. sausio 27 d. pateikė 2006 m. gegužės 16 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento direktoriaus išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo suteikta teisė statyti daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksą su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis. Statybos leidimas išduotas pagal 2006 m. vasario 26 d. techninį projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį parengė UAB „Architektūros grupė“. Šiame techniniame projekte buvo suprojektuoti ir statybos leidime nurodyti magistraliniai inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos, kurių dalies tiesimas numatytas ir žemės sklype, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėja atsakovei pateikė ir techninio projekto ištrauką su suprojektuotais tinklais ir ši aplinkybė nurodyta tiek savavališkame statybos akte, tiek faktinių duomenų patikrinimo akte. Nurodo, jog minėti magistraliniai inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos suprojektuoti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. patvirtintais detaliojo plano sprendiniais, ir pareiškėjai buvo pateiktas detaliojo plano inžinerinių tinklų planas.
Atkreipė dėmesį ir į tai, jog vadovaudamasi statybos leidimu, pareiškėja yra pastačiusi ne vieną daugiabutį gyvenamąjį ir komercinės paskirties pastatą ir jie yra pripažinti tinkamais naudoti. Statybos leidimas nėra panaikintas, sustabdytas jo galiojimas, ar bet kokiu kitu būdu sustabdyta ar apribota pareiškėjos teisė vykdyti statybos darbus išduoto statybos projekto pagrindu pagal techninio projekto sprendinius. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad pareiškėja savavališkos statybos akte nurodytus darbus vykdė neturėdama statybos leidimo ir tokiu būdu tariamai pažeidė STR 1.08/02:2002 „Statybos darbai“ 18.1 punkto reikalavimus.
Pareiškėja pažymėjo, jog magistraliniai inžineriniai tinklai yra nutiesti pagal techninio projekto sprendinius, t. y. taip, kaip privaloma. Magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų faktinė statybos vieta atitinka techninio projekto reikalavimus. Šios aplinkybės, pareiškėjos manymu, patvirtina tai, jog neegzistuoja ir kitas teisinis pagrindas konstatuoti savavališkos statybos faktą.
Pareiškėjos manymu, nėra nei teisinių pagrindų, nei faktinių prielaidų, kuriomis remiantis atsakovė turėtų teisę reikalavime konstatuoti, kad pareiškėja statybos darbus vykdė savavališkai. Atkreipė dėmesį į tai, kad statybos leidimo galiojimo, jo galimo sustabdymo klausimą atsakovė piliečio J. U. prašymu jau sprendė ir 2007 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakymą, jog nėra jokio teisinio pagrindo sustabdyti šio statybos leidimo galiojimą.
Pareiškėja nurodo, kad Statybos įstatymo 24 str. 3 d. draudžia nepripažintų tinkamais naudoti statinių eksploatavimą, tačiau nenustato, kokia atsakomybė taikoma šią normą pažeidusiam subjektui. Atsakomybė už tokią veiką numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 189-2 straipsnyje. Pažymėjo, jog nei Statybos įstatymas, nei LR ATPK nenumato, jog tais atvejais, kai nustatoma galima priešinga teisei veika, susijusi su nepripažintų tinkamais naudoti statinių eksploatavimu, galimam pažeidėjui surašomas tik reikalavimas nutraukti tokią statinių eksploataciją. Viešojo administravimo subjektas, nustatęs galimą pažeidimą, privalo priimti nutarimą arba surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą.
Pareiškėjos manymu, reikalavime, kaip galimas jo juridinis pagrindas, nepagrįstai nurodomi tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų J. U., S. P. ir I. M. civiliniai ginčai bei juose taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų J. U., S. P. ir I. M. kilusiame ginče civilinėje byloje Nr. 2-3245-465/2010 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios pareiškėjai vykdyti statybos darbus žemės sklype ir leidžiančios (bet neįpareigojančios) demontuoti įrengtus magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Pareiškėjos manymu, ji neprivalo šių tinklų demontuoti, todėl atsakovės rėmimasis tokiomis taktinėmis aplinkybėmis laikytinas nepagrįstu.
Atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovė praleido LR ATPK nurodytus reikalavimo surašymo ir galimos nuobaudos skyrimo terminus, nes atsakovė reikalavimą surašė praėjus daugiau kaip dvejiems metams po šio galimo pažeidimo paaiškėjimo.
Atkreipė dėmesį į tai, jog dėl žemės sklype įrengtų magistralinių inžinerinių tinklų eksploatavimo nutraukimo pareiškėjos administracijos vadovei D. S. 2008 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas buvo surašęs reikalavimą Nr. (101)11.12-226, kuriuo reikalavo nedelsiant nutraukti įrengtų inžinerinių tinklų eksploatavimą bei administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101)11.12-225. Protokole nurodyta, jog Pašilaičių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, eksploatuojami inžineriniai tinklai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinti tinkamais naudoti. Nurodyti inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. dokumente, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas). Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais buvo pažeista Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1892 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjos administracijos vadovė D. S. tiek reikalavimą, tiek protokolą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atitinkamai administracinėse bylose Nr. I-844-95/2009 ir Nr. II-236-142/09 buvo priimti sprendimas ir nutarimas, kuriais pirmiau nurodyti administraciniai aktai buvo panaikinti. Pažymėtina, jog administracinėje byloje Nr. II-236-142/09 kaip nukentėjusysis asmuo dalyvavo ir žemės sklypo savininkai J. U. ir S. P. Vienas iš pagrindinių administracinės teisės principų yra principas, draudžiantis už tą pačią veiką bausti du kartus. LR ATPK 22 str. 2 d. numato, jog už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama viena pagrindinė arba pagrindinė ir papildoma nuobauda, t. y. už vieną administracinį teisės pažeidimą negali būti skiriamos kelios nuobaudos ar taikomi kitokio pobūdžio apribojimai. Pareiškėjos nuomone, reikalavimo surašymas po to, kai dėl analogiškų tariamų pažeidimų jau buvo surašyti teismų panaikinti reikalavimas bei protokolas, laikytini bandymu už tą pačią veiką antrą kartą nubausti pareiškėją.
Per teismo posėdį palaikė skunde nurodytus argumentus. Paaiškino, kad inžineriniai tinklai nutiesti per tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Jie yra eksploatuojami jų nepripažinus tinkamais naudoti (b. l. 134,135 ).
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 83–87) nurodė, kad pareiškėjos vykdytų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Pašilaičiuose, Vilniuje, teisėtumo klausimas nuo 2006 m. pagal kompetenciją buvo nagrinėjamas Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, vyko teisminiai procesai, tačiau iki šiol klausimas nebuvo išspręstas, savavališkos statybos aktas dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų vykdymo, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, nebuvo surašytas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. apskričių viršininkų administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos buvo perduotos Inspekcijai. Vadovaudamasi Statybos įstatymu, atsižvelgdama į pasikartojantį vieno iš minėto žemės sklypo bendrasavininkų J. U. kreipimąsi siekdama objektyviai išnagrinėti ir įvertinti J. U. nurodytas aplinkybes, Inspekcija 2010-01-27 atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu buvo apžiūrėtas žemės sklypas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise yra valdomas I. M., S. P. ir J. U., atlikta fotofiksacija. Nustatyta, kad žemės sklype: įrengti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos; inžinerinių tinklų ilgis – apie 24,75 m; į Žemės sklypą taip pat patenka dalis įrengtų susisiekimo komunikacijų – asfaltuotos gatvės, įrengti 4 uždengti betoniniai požeminių komunikacijų šuliniai ir išvestos 3 inžinerinių tinklų atšakos, kurios yra susandarintos.
Atsakovė nurodo, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639) 1 priedo 2 lentelės 11 punktą lauko vandentiekis (magistralės ir vandentakiai), nuotekų kolektoriai, magistraliniai ir skirstomieji šilumos tiekimo tinklai, dujotiekiai, naftotiekiai, 6/0,4 kV ir aukštesnės įtampos skirstyklos bei pastotės, aukštesnės kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklų statiniai yra priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą, ypatingų statinių statybai privaloma teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą.
Atkreipė dėmesį, kad pagal statybos leidimą pareiškėja turėjo teisę vykdyti statybos darbus sklypuose, kurių kadastriniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). I. M., S. P. ir J. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas statybos leidime nėra nurodytas. Inspekcija neturi duomenų, kad buvo išduotas statybos leidimas vykdyti statybos darbus minėtame žemės sklype.
Atsakovė paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atliktiems inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbams pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį reikalingas statybos leidimas, į tai, kad pareiškėja nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, į tai, kad pareiškėja nepateikė statybos leidimo, kuris suteiktų teisę vykdyti statybos darbus minėtame sklype, konstatuotina, kad pareiškėjos atlikti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbai žemės sklype kvalifikuotini kaip savavališkos statybos darbai, todėl pareiškėjos teiginys, kad nėra nei teisinių pagrindų, nei faktinių prielaidų, kuriomis remdamasi Inspekcija turėtų teisę reikalavime konstatuoti, kad pareiškėja statybas vykdė savavališkai, yra nepagrįstas.
Pažymėjo, kad pareiškėjos minimame 2007-09-13 rašte Nr. 7.9-504-U Inspekcija, pagal kompetenciją atsakydama į J. U. 2007-09-03 rašte keliamus klausimus, konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, išduodama pareiškėjai statybos leidimą, nepažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatų. Inspekcija nenagrinėja pareiškėjos vykdytų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų žemės sklype teisėtumo klausimo, o pasisako tik dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo ir atitinkamų Statybos įstatymo nuostatų taikymo.
Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3245-465/2010 pagal ieškovų J. U. ir S. P. ieškinį pareiškėjai dėl žemės sklypo valdymo atstatymo ir priėmė 2010-03-31 sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją nutraukti inžinerinių tinklų statymo, komunikacijų tiesimo bei kitus statybos darbus ieškovams J. U. ir S. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sugrąžinti / rekultivuoti žemės sklypą į pradinę buvusią padėtį. Bylos nagrinėjimo metu teismas konstatavo, kad pareiškėja ne tik neturi žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo tiesti inžinerinius tinklus minėtame sklype, bet ir neįrodė, kad tokį sutikimą yra davę ankstesni sklypo savininkai.
Atsakovė paaiškino, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys gali būti naudojamas tik teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus jį tinkamu naudoti. Taip pat Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad statinių naudotojai privalo nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo nuostatų 34.19 punkte įtvirtinta apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) pareigūnų teisė pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies), jeigu jis nepripažintas tinkamu naudoti, arba kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti vykdyti šį nurodymą. Nuo 2010-01-01 centralizavus statybos valstybinę priežiūrą, Inspekcijai buvo perduotos apskričių viršininkų administracijų vykdytos statybos valstybinės priežiūros funkcijos, teisės ir pareigos bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 34.19 punkte nustatyta teisė pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies), jeigu jis nepripažintas tinkamu naudoti, arba kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti vykdyti šį nurodymą. Inspekcija, gavusi J. U. 2010-02-18 prašymą, kuriame informuojama apie iki šiol tęsiamą pareiškėjos įrengtų nepripažintų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimą J. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, remdamasi 2010-01-27 faktinių duomenų patikrinimo vietoje užfiksuotais duomenimis, pateiktais dokumentais ir patikrinimo dalyvių žodiniais paaiškinimais bei vadovaudamasi aukščiau paminėtomis Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų nuostatomis, surašė pareiškėjai 2010-03-18 reikalavimą Nr. (7.9)-2D-2683, kuriuo pareikalavo nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų minėtame žemės sklype, eksploatavimą.
Atsakovė pažymėjo, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalis reglamentuoja administracinės nuobaudos skyrimo terminus, tačiau joje nėra apibrėžtas reikalavimo surašymo terminas.
Atsakovė nurodė, kad nors aplinkybės, susijusios su pareiškėjos žemės sklypo savavališkai įrengtų nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų galimu eksploatavimu, jai buvo žinomos nuo J. U. 2008-08-01 kreipimosi, iki 2010-01-01 statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu vykdė apskričių viršininkų administracijos ir tik nuo 2010-01-01 Inspekcija, perėmusi apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) funkcijas, teises ir pareigas, turėjo pagrindą surašyti reikalavimą dėl nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimo.
Dėl pareiškėjos argumento, jog dėl minėtame žemės sklype magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų pareiškėjos administracijos vadovei D. S. Vilniaus AVA departamentas buvo surašęs 2008-12-02 reikalavimą, kuriuo pareikalavo nedelsiant nutraukti žemės sklype įrengtų inžinerinių tinklų eksploatavimą bei 2008-12-02 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101)11.12-225, kuriuos Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino, atsakovė nurodė, kad teismas 2009-06-22 nutartyje konstatavo, kad „ATP protokole konkrečiai nenurodyta, kokie būtent ir kurioje tiksliai vietoje pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoti inžineriniai tinklai eksploatuojami, kai nustatyta tvarka dar nepripažinti tinkamais naudoti“.
Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė skundą atmesti (b. l. 134–135).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu sutiko. Atsiliepime (b. l. 106–109) nurodė, kad viešojo administravimo subjektai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir yra priskirti jų kompetencijai. Atsakovė Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl jam yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtinti principai. Inspekcijos įgaliojimai statybų valstybinės priežiūros srityje yra apibrėžti Statybos įstatymo 27 str. Šioje teisės normoje nenumatyti Inspekcijos įgaliojimai surašyti reikalavimą nutraukti nepripažinto tinkamu naudoti statinio eksploatavimą. Tai reiškia, jog reikalavimas yra surašytas pažeidžiant teisės aktais apibrėžtą Inspekcijos kompetenciją, todėl šis aktas negali būti laikomas teisėtu ir turėtų būti panaikintas.
Atkreipė dėmesį, jog atsakomybę už Statybos įstatymo 24 str. 1, 3 d. nuostatų nesilaikymą numato ne Statybos įstatymas, o ATPK 189-2 str. 1 d. ATPK numato administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką, apibrėžia, kokius veiksmus atlieka šias bylas nagrinėjantys pareigūnai. Pagal ATPK 259 str. Inspekcijos atstovai, manydami, kad UAB „Gabijos investicijos“ eksploatuoja nepripažintus tinkamais naudoti inžinerinius tinklus ir dėl to buvo padaryta priešinga teisei veika, turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
UAB „Gabijos investicijos“ statybos darbus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje vykdė pagal 2006 m. gegužės 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. (101) (duomenys neskelbtini). Minėtame statybos leidime yra aiškiai nurodyta, jog statybos objektas yra daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis. Techninio projekto suvestiniame inžinerinių tinklų plane inžinerinių tinklų tiesimas yra numatytas ir per žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, išdėstytos aplinkybės bei byloje esantis statybos leidimas patvirtina, kad pareiškėja inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje nutiesė turėdama statybos leidimą bei nenukrypdama nuo statinio projekto sprendinių.
Pabrėžė, jog 2006 m. gegužės 16 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, jis nėra nuginčytas ar panaikintas. Šios aplinkybės patvirtina, jog UAB „Gabijos investicijos“ inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje tiesė teisėtai.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Statybos įstatymo 23 str. 15 d. (redakcija, galiojusi statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo metu) analizė leidžia teigti, jog inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos gali būti suprojektuotos tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų. Pastaruoju atveju statybos leidime visų žemės sklypų, kuriuose numatoma tiesti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, kadastrinių numerių nurodyti nereikia. Nagrinėjamu atveju magistraliniai inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos buvo suprojektuotos tiek daugiabučių gyvenamųjų namų statybos sklypuose, kurių kadastriniai numeriai nurodyti statybos leidime Nr. (101 )-l 1.3-23 NS-5, tiek už jų ribų. Vadinasi šiuo atveju statybos leidime nenurodant visų sklypų, kuriuose suprojektuoti inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos, kadastrinių numerių, teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos manymu, visų žemės sklypų, kuriuose pagal techninį projektą numatoma tiesti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, kadastrinių numerių nenurodymas statybos leidime nereiškia, jog statybos leidimas tiesti šiuos inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas nebuvo išduotas.
Mano, kad reikalavimas šiuo atveju neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. Iš reikalavimo turinio matyti, kad atsakovė jį surašė išnagrinėjusi J. U. 2010 m. vasario 18 d. prašymą, taigi šiuo atveju taikytinos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinę procedūrą. Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. numato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Byloje pateiktas Inspekcijos 2008 m. spalio 30 d. raštas Nr. 7.9-1049(2D-254) patvirtina, jog atsakovė jau 2008 m. pabaigoje žinojo apie inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimą bei konstatavusi, kad toks eksploatavimas pažeidžia Statybos įstatymo 40 str. 2 p. reikalavimus, įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Tai reiškia, jog nuo Inspekcijos sužinojimo apie tariamą pažeidimą eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki J. U. 2010 m. vasario 18 d. prašymo pateikimo Inspekcijai praėjo daugiau kaip vieneri metai. Be to, iš byloje esančių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-236-142/2009 bei 2009 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-844-95/2009 matyti, kad UAB „Gabijos investicijos“ direktorei D. S. Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai 2008 m. gruodžio 2 d. surašė reikalavimą Nr. (101 )-11.12-226 bei administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (101)11.12-225 dėl nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų eksploatavimo, o 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. (101)11.12-242 D. S. buvo paskirta bauda už minėtą administracinį teisės pažeidimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtą reikalavimą bei nutarimą skirti baudą panaikino. Šios aplinkybės patvirtina, jog klausimas dėl inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų eksploatavimo jau buvo spręstas tiek viešojo administravimo subjekto, tiek teismo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos manymu, įvertinus tai, kad viešojo administravimo subjektas, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir teismas jau buvo priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu, taip pat tai, kad nuo tariamo pažeidimo iki J. U. kreipimosi į Inspekciją praėjo daugiau kaip vieneri metai, atsakovė, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., turėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos prašymą. Atsakovė minėtą teisės normą pažeidė, todėl administracinė procedūra buvo pradėta neteisėtai. Neteisėtai pradėjus administracinę procedūrą, negali būti laikomas teisėtu ir šios procedūros rezultatas – atsakovės surašytas reikalavimas, todėl pareiškėjos skundas dėl šio reikalavimo panaikinimo yra pagrįstas.
Per teismo posėdį palaikė skunde nurodytus argumentus (b. l. 134–135).
Tretieji suinteresuoti asmenys J. U. ir S. P. su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 73–76 ) nurodė, kad pareiškėja UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais nevaldė ir nevaldo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Pašilaičių sen., Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. M., S. P. ir J. U., todėl neturėjo ir neturi teisės vykdyti statybos darbus minėtame žemės sklype.
Pareiškėjai 2006-05-16 išduotame statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) „Daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui (7.3) su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis“ nurodyta statybų vieta žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ne tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. M., S. P. ir J. U. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjos UAB „Gabijos investicijos“ pateiktas 2006-05-16 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai nesusijęs su pareiškėjos atliktais savavališkos statybos darbais (inžinerinių tinklų ir komunikacijų tiesimu) tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame žemės sklype. UAB „Gabijos investicijos“ net ir neturėdama teisės, pagal Statybos įstatymo reikalavimus, vykdyti statybos darbus žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 11 punktų reikalavimus. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio.
Nurodo, kad UAB „Gabijos investicijos“ pati abejojo dėl atliekamų statybos darbų žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo, kadangi dar 2006-09-12 raštu (2.6)-S-G 0912 pranešė J. U., kad UAB „Gabijos investicijos“ su kitu bendrovės projektu padarė lauko inžinerinių tinklų projekto korektūrą, suderino ją teisės aktų nustatyta tvarka, kurioje numatyta, jog visi darbai bus vykdomi bei inžineriniai tinklai tiesiami apeinant sklypo dalį.
J. U. ir S. P. mano, kad atsakovė, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, tinkamai ir teisėtai 2010 m. vasario 1 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100201-00011 pareiškėjai UAB „Gabijos investicijos“ dėl savavališkai vykdytų statybos darbų, įrengiant inžinerinius tinklus ir susisekimo komunikacijas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Pašilaičiuose, Vilniuje.
Nurodė, kad LR CK 4.103 str. l d. nustato, kad tuo atveju, jeigu statinys pastatytas savavališkai, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, tačiau pareiškėja jau eksploatuoja savavališkai pastatytus, nepripažintus tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, esančius žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyksta pastovus, tęstinis LR CK 4.103str. 1 d. ir Statybos įstatymo 24 str. reikalavimų, bei teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidinėjimas.
Nurodo, kad nustatydama reikalavimą sustabdyti statinių eksploatavimą, atsakovė vykdė Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas. Atsakovė vadovavosi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 8.24. punktu, turėdama teisę pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies), jeigu jis nepripažintas tinkamu naudoti, arba kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti vykdyti šį nurodymą. Reikalavime nustatytas terminas iki 2010-04-02 įvykdyti reikalavimą ir raštu informuoti atsakovę.
Paaiškino, kad LR ATPK nenurodo terminų iki kada gali būti surašytas reikalavimas nenaudoti nepripažintų tinkamais statinių ir atsakovė nėra skyrusi pareiškėjai nuobaudos už savavališką statinių naudojimą, kol nustatyta tvarka statiniai nepripažinti tinkamais naudoti.
Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas įpareigojo UAB „Gabijos investicijos“ nutraukti inžinerinių tinklų statymo, komunikacijų tiesimo bei kitus statybos darbus ieškovams J. U. ir S. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus mieste ir per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sugražinti / rekultivuoti žemės sklypą į pradinę padėtį.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-236-142/2009, teismas 2009-06-22 d. nutarimu nustatė, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoti inžinerinių tinklų eksploatavimo faktai niekaip negali būti siejami su inžinerinių tinklų eksploatavimu pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini), nes tame projekte žemės sklypas nenurodytas.
Skundas atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2010-02-18 J. U. pateikė inspekcijai prašymą (b. l. 98), kuriame prašė teisės aktų nustatyta tvarka pareikalauti įmonių ar bendrovių, eksploatuojančių savavališkai pastatytus ir nepripažintus tinkamais naudoti statinius, nepažeidinėti įstatymų ir nutraukti neteisėtą statinių naudojimą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) k.
Inspekcija nustatė, kad pagal pareiškėjai 2006-05-16 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai yra apgyvendinti ir eksploatuojami. Dalis minėtų daugiabučių funkcionavimui įrengtų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų patenka į J. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Pašilaičių sen., Vilniuje. Minėtame žemės sklype inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos įrengti savavališkai ir nėra pripažinti tinkamais naudoti. Vadovaudamasi statybos įstatymo 24 str. 1 d., 2 d., 3 d. nuostatomis, Inspekcija pareikalavo nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Pašilaičiuose, Vilniuje, eksploatavimą (b. l. 45–46).
Ginčo esmė – ar pagrįstai Inspekcija 2010 m. kovo 18 d. UAB „Gabijos investicijos“ surašė reikalavimą Nr. (7.9)-2D-2683.
Dėl administracinio akto turinio
Nustatydama reikalavimą nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Pašilaičiuose, Vilniuje, eksploatavimą, atsakovė vykdė Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, tai yra veikė kaip viešojo administravimo subjektas viešojo administravimo srityje.
Ginčijamu atsakovės reikalavimu nutraukti statinių naudojimą iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyta Statybos įstatyme numatyta viešojo administravimo procedūra – statinių pripažinimas tinkamais naudoti (Statybos įstatymo 24 straipsnis). Šiuo reikalavimu nėra siekiama pertvarkyti ar likviduoti sukurtą daiktinių teisių objektą, jis nėra nukreiptas į neteisėtos statybos padarinių šalinimą (statybos neteisėtumo klausimas nėra ginčo dalykas šioje byloje).
Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. numato, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydama teisės aktų jai suteiktas funkcijas, surašė pareiškėjos atžvilgiu reikalavimą, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu ir jam keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatyti reikalavimai.
Pareiškėja skunde teigia, jog reikalavimas neatitinka viešojo administravimo įstatymo normų, yra nekonkretus, nenuoseklus ir jame nenurodyta jo apskundimo tvarka.
Teismas, įvertinęs ginčijamo reikalavimo turinį, konstatuoja, kad jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Reikalavime aiškiai suformuluota pareiškėjai nustatyta pareiga: „nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Pašilaičiuose, Vilniuje, eksploatavimą. Apie reikalavimo įvykdymą prašoma raštu informuoti Inspekciją iki 2010-04-02“.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog individualiuose administraciniuose aktuose turi būti aiškiai nurodyta priimto akto apskundimo tvarka, t. y. turi būti užtikrinta asmens teisė tinkamai ir laiku ginti savo teises, nesutinkant su viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, tačiau Inspekcija reikalavime pastarojo sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų nenurodė.
Nors šio procesinio reikalavimo atsakovė nesilaikė, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl galimai jo pažeistos teisės gynybos. Todėl laikytina, jog šiuo atveju padarytas procesinis pažeidimas nėra esminis ir vien dėl jo nėra pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo.
Dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimo
Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys gali būti naudojamas tik teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus jį tinkamu naudoti.
Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad statinių naudotojai privalo nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti.
Į bylą nėra pateikta duomenų, kad žemės sklype, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame J. U., S. P. ir I. M., (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, įrengti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos būtų pripažintos tinkamais naudoti. Pareiškėja su skundu pateikė pripažinimo tinkamais naudoti aktai (b. l. 28-30; 31-34; 35-38; 39-41 ) yra kitų statinių, o ne tų, dėl kurių kilęs ginčas šioje byloje.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pripažino, jog inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos yra eksploatuojami, o pripažinimo akto juos tinkamais naudoti nėra. (b. l. 134–135).
Remdamasis šiais duomenimis bei Inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis, teismas pripažįsta, jog pareiškėja neįrodė, kad žemės sklype, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame J. U., S. P. ir I. M., (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, įrengti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos būtų pripažintos tinkamais naudoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2010-07-01) (toliau – Nuostatai) 34.19 punktas numato, kad apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) pareigūnai turi teisę pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies), jeigu jis nepripažintas tinkamu naudoti, arba kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti vykdyti šį nurodymą.
Pagal Statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 231, 25. 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymą (Žin., 2009, Nr. 144-6352) nuo 2010 m. sausio 1 d. apskričių viršininkų administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos buvo perduotos Inspekcijai, taigi ir Nuostatų 34.19 punkte nustatyta teisė pareikalauti nenaudoti statinio (jo dalies), jeigu jis nepripažintas tinkamu naudoti, arba kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti vykdyti šį nurodymą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Inspekcijai teisės aktai suteikia teisę surašyti ginčijamą reikalavimą, todėl atmestinas argumentas, kad reikalavimas surašytas pažeidžiant teisės aktais Inspekcijai nustatytas kompetencijos ribas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakomybė už nepripažintų tinkamais naudoti statinių eksploatavimą numatyta LR ATPK 189-2 straipsnyje, o atsakovė praleido LR ATPK nurodytus reikalavimo surašymo ir / ar galimos nuobaudos skyrimo terminus, kadangi apie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimą jai buvo žinoma jau nuo 2008 m. vasario mėn.
Teismas pažymi, kad Inspekcijos teisė surašyti reikalavimą dėl nepripažintų tinkamais naudoti statinių eksploatavimo nėra sietina su LR ATPK 35 str. numatytais nuobaudos skyrimo terminais.
Atsakovė, vykdydama Statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas (veikdama kaip viešojo administravimo subjektas viešojo administravimo srityje) surašė reikalavimą, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu. Reikalavimas nedelsiant sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų eksploatavimą nėra nuobauda, paskirta pagal LR ATPK, todėl šiuo atveju nėra taikomi LR ATPK numatyti terminai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad atsakovė, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., turėjo atsisakyti nagrinėti J. U. prašymą.
Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos
Teismas pažymi, kad šiuo atveju Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatos netaikomos, kadangi jos reglamentuoja administracinės procedūros atlikimo tvarką. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d. administracinė procedūra – viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Šiuo atveju J. U. kreipėsi į Inspekciją su prašymu ne dėl viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, o dėl privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Gabijos investicijos“ galimai daromų jo teisių pažeidimų.
Dėl savavališkos statybos
Kaip jau minėta, atsakovė, vadovaudamasi nuostatų 34.19 punktu, turėjo teisę surašyti reikalavimą nenaudoti statinio (jo dalies), jeigu jis nepripažintas tinkamu naudoti. Šiuo atveju ar statinys pastatytas savavališkai, ar pažeidžiant projektinę dokumentaciją nenagrinėtina, kadangi ginčo dalykas yra atsakovės 2010-03-18 surašyto reikalavimo Nr. (7.9)-2D-2683 teisėtumas ir pagrįstumas, kuriame nurodytas reikalavimas sustabdyti nepripažintų tinkamais naudoti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, įrengtų žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Pašilaičiuose, Vilniuje, eksploatavimą, nesant statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto (b. l. 45–46).
Kiti pareiškėjos argumentai nenagrinėtini, nes neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad reikalavimas surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjos skundas yra atmestas, patirtos bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str. teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjos UAB „Gabijos investicijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Irena Paulauskienė
Henrikas Sadauskas
Rūta Miliuvienė