Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-478/2018

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00106-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.4; 2.1.15.3.3.4; 2.4.6.4.2; 2,4,6,4,3; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.5.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Ingai Mieldažytei, Dianai Vorvul,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, 

nuteistajam T. J., jo gynėjui advokatui L. S. B., 

nuteistajam L. J., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikas, išbūtas jį sulaikius nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 30 d.

Patenkintas Šveicarijoje registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys ir priteista Šveicarijoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 27 241, 98 CHF (Šveicarijos frankų), ekvivalentas eurais, valiutų kursą skaičiuojant nusikaltimo padarymo metu buvusiomis kainomis (2009 m. gruodžio 10 d.) – 21 037, 90 eurų (dvidešimt vienas tūkstantis trisdešimt septyni eurai devyniasdešimt euro centų).

 Civilinio ieškovo – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas L. J., dėl kurio apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       T. J. pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad subūrė organizuotą grupę sukčiavimui padaryti, jai vadovavo, ir padarė sukčiavimą, dalyvaudamas organizuotoje grupėje: T. J. iš anksto jo suplanuotai ir parengtai nusikalstamai veikai (sukčiavimui) daryti subūrė organizuotą grupę, įtraukdamas į ją L. J. ir tyrimo metu nenustatytą asmenį, šiai organizuotai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d., dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su L. J., tai pat dalyvavusiu organizuotoje grupėje, savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: T. J. nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukurti ir užregistruoti nusikalstamai veikai daryti reikiamą fiktyvios banko „Swedbank“ interneto svetainės domeną bei šio banko tikrų darbuotojų fiktyvias elektroninio pašto paskyras (dėžutes), 2009 m. birželio 12 d. minėtam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pasinaudojant S. S. vardu bei uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), teikiančios interneto paslaugas fiziniams asmenims, laisva interneto prieiga, uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (esančioje (duomenys neskelbtini)) sukūrus bei įregistravus fiktyvios svetainės www.swedbanke.lt domeną, už šią paslaugą grynų pinigų pavedimu atsiskaičius banko „Swedbank“ AB Stoties klientų aptarnavimo centre (esančiame (duomenys neskelbtini)), taip pat sukūrus elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt bei (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt dėžutes, reikiamas suplanuotai apgaulei ir sukčiavimui įvykdyti, tai yra, kad susirašinėjimo su užsienio bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, J. U. S. ir „(duomenys neskelbtini)“, siekiančiomis gauti kreditus, bei joms patikėjimo sutarčių pagrindu tarpininkaujančiomis kaip patikėtojomis – bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, teikiančiomis sąlyginio lėšų deponavimo paslaugas, metu šioms bendrovėms būtų sudarytas įspūdis, kad susirašinėjama yra tikro banko „Swedbank“ AB tikrų darbuotojų M. K. ir T. D. vardu, taip pat, kad būtų pateikta melaginga informacija apie galimybę minėtoms Šveicarijos firmoms banke „Swedbank“ AB atidaryti sąskaitas kreditų pervedimui;

tuo pačiu L. J., vykdydamas T. J. nurodymus ir šiam aktyviai dalyvaujant veiksmuose, įregistravo savo vardu nusikalstamai veikai daryti reikiamą fiktyvią uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. lapkričio 17 d. kartu su L. J. pateikė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (esančiai (duomenys neskelbtini)) dokumentus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ L. J. vardu įregistravimui, po to 2009 m. lapkričio 23 d. L. J., vykdydamas T. J. nurodymą Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Kauno filiale (esančiame (duomenys neskelbtini)) įregistravo minėtą fiktyvią uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ bei šios bendrovės vardu „Swedbank“ AB klientų aptarnavimo centre (esančiame (duomenys neskelbtini)) atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), reikiamą susirašinėjimų su aukščiau nurodytomis Šveicarijos firmomis metu nurodyti kaip tikro banko „Swedbank“ AB filialo „(duomenys neskelbtini)“ tranzitinę sąskaitą, kad tuo pačiu dar daugiau įtikintų, kad susirašinėjama yra su tikro banko atstovais;

po to, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. T. J. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu suklastojo suplanuotai apgaulei ir sukčiavimui įvykdyti reikiamus akcinės bendrovės „Swedbank“ vardu tvirtinančius pinigų pervedimus į neva tai šių bendrovių akcinėje bendrovėje „Swedbank“ joms atidarytas sąskaitas dokumentus, surašytus firminiuose banko blankuose ir pasirašytus realių banko darbuotojų pavardėmis: dokumentus dėl bendrovės sąskaitos duomenų, raštus dėl kreditorinių santykių pradėjimo, marketingo, mokėjimo pavedimus, sąskaitas dėl kredito mokesčio, pinigų pervedimo patvirtinimus bei suklastotas banko platinines kreditines korteles, taip pat suklastojo šių dokumentų notarinį patvirtinimą, tai yra surašė jį firminiame notariato blanke ir pasirašė realaus notaro vardu ir pavarde, nors realiai akcinėje bendrovėje „Swedbank“ jokios sąskaitos šioms bendrovėms atidarytos ir pinigai pervesti nebuvo:

pasinaudodamas jo nurodymu sukurtomis fiktyviomis elektroninio pašto paskyromis (dėžutėmis) ir fiktyvia bendrove „(duomenys neskelbtini)“ bei jos pavadinimu, šios fiktyvios bendrovės banko sąskaita, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. išsiuntė užsienio bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, J. U. S. ir „(duomenys neskelbtini)“ minėtus suklastotus akcinės bendrovės „Swedbank“ vardu tvirtinančius pinigų pervedimus į neva tai šių bendrovių akcinėje bendrovėje „Swedbank“ joms atidarytas sąskaitas dokumentus, surašytus firminiuose banko blankuose ir pasirašytus realių banko darbuotojų pavardėmis: dokumentus dėl bendrovės sąskaitos duomenų, raštus dėl kreditorinių santykių pradėjimo, marketingo, mokėjimo pavedimus, sąskaitas dėl kredito mokesčio, pinigų pervedimo patvirtinimus bei suklastotas banko platinines kreditines korteles, taip pat šių dokumentų suklastotą notarinį patvirtinimą, nors realiai tikrame banke – „Swedbank“ AB jokios sąskaitos šioms bendrovėms atidarytos ir pinigai pervesti nebuvo, dėl to įtikino šias bendroves, kad jos turi santykių su tikru banku „Swedbank“ AB, taip pat įtikino šias bendroves, kad joms tikrame banke „Swedbank“ AB atidarytos sąskaitos, į kurias pervesti pinigai (šių bendrovių ketinti gauti kreditai), kurie bus pervesti į šių bendrovių sąskaitas užsienio banke iškart po to, kai tik šios bendrovės perves pinigus pagal pateiktas sąskaitas, po to minėtos bendrovės, būdamos šios apgaulės įtakotos, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. pagal joms pateiktas suklastotas sąskaitas dėl kredito mokesčio į fiktyvios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė joms šiose sąskaitose nurodytą tariamo kredito mokestį – iš viso 483 941,52 eurų (atitikmuo litais – 1 669 598,24 Lt), konkrečiai:

2009 m. gruodžio 10 d. pervedė 16 266,53 eurų „(duomenys neskelbtini)“ ir 21 037,90 eurų „(duomenys neskelbtini)“;

2009 m. gruodžio 14 d. – 78 650,06 eurų „(duomenys neskelbtini)“;

2009 m. gruodžio 17 d. – 19 125,36 eurų „(duomenys neskelbtini)“;

2009 m. gruodžio 21 d. – 121 428,57 eurų – „(duomenys neskelbtini)“ ir 62 623,91 eurų – „(duomenys neskelbtini)“;

2009 m. gruodžio 22 d. – 78 660,06 eurų BVVT, „(duomenys neskelbtini)“ ir 7 489,07 eurų J. U. Schach;

2009                       m. gruodžio 24 d. – 78 660,06 eurų „(duomenys neskelbtini)“;

po to Linas J. T. Juraičio nurodymu išėmė grynuosius pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, pervestus minėtų užsienio bendrovių, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. nuvežtas T. J. automobiliu prie įvairių banko AB „Swedbank“ Kauno mieste esančių skyrių, iš viso iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išėmė grynaisiais pinigais 644 800 litų ir 254 000 eurų (atitikmuo litais – 876 300 Lt), konkrečiai:

2009 m. gruodžio 10 d. išėmė 16 130 eurų (55 648,50 Lt) Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 20 870 eurų (72 001,50 Lt) Savanorių KAC-K, esančiame (duomenys neskelbtini),

2009 m. gruodžio 15 d. – 9 000 eurų (31 050 Lt) Savas KAC, esančiame (duomenys neskelbtini),

2009                       gruodžio 16 d. – 237 800 Lt Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini),

2009 m. gruodžio 23 d. – 125 000 Lt ir 70 000 eurų (241 500 Lt) Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), 118 000 Lt ir 73 000 eurų (251 850 Lt) Savas KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), 14 000 eurų (48 300 Lt) Molo KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 20 000 eurų (69 000 Lt) Savanorių KAC-K, esančiame (duomenys neskelbtini),

2009 m. gruodžio 24 d. – 164 000 Lt ir 31 000 eurų (106 950 Lt) Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos tuoj pat po grynųjų pinigų išėmimo prie nurodytų banko AB „Swedbank“ skyrių L. J. perdavė T. J., tokiu būdu T. J. ir L. J. savo bei T. J. suburtos organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo 440 541,01 eurų (1 521 100 Lt, atskaičius banko mokesčius už grynųjų pinigų išmokėjimą), tokiu būdu apgaule įgijo svetimą užsienio bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, J. U. S. ir „(duomenys neskelbtini)“ 483 941,52 eurų (166 9598,24 Lt, neatskaičius banko mokesčių už grynųjų pinigų išmokėjimą) dydžio turtą, tai yra T. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. 

2.       Apeliaciniame skunde nuteistojo T. J. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašo panaikinti 2016 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Nesant pagrindo baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui, prašo T. J. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1.                       Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada apie tai, jog T. J. padarė kaltinamajame akte jam inkriminuotus nusikaltimus, neatitinka bylos aplinkybių, yra nepagrįsta. Šioje baudžiamojoje byloje surašytame kaltinamajame akte bei pareikštuose kaltinimuose buvo aibė neatitikimų ir prieštaravimų. Kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir pats kaltinimo formulavimas dėl netikslumų ir nekonkretumo buvo sunkiai suprantamas. Tai trukdė visos bylos nagrinėjimo metu T. J. pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK suteikta teise į gynybą, buvo pažeistas sąžiningo proceso principas, kurio sudėtiniu turinio elementu laikoma kaltinamajam garantuojama teisė į teisingą teismą. T. J. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad tariamai subūrė organizuotą grupę, įtraukdamas į ją L. J. ir tyrimo metu nenustatytą asmenį, šiai organizuotai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo nustatyti organizuotos grupės požymio buvimą tarp grupės narių, tame tarpe T. J., L. J. ir tyrimo metu nenustatyto asmens, kurio atžvilgiu byla yra išskirta iš atlikto ikiteisminio tyrimo ir šiai dienai nagrinėjant bylą teisme nėra žinomas apskritai šis asmuo, nėra šio asmens parodymų, neaiški jo pozicija dėl pareikštų kaltinimų tiek jam, tiek ir kitiems kaltinamiesiems. Nesant nustatytiems organizuotos grupės nario parodymams, apylinkės teismui iškilo kliūtis nustatyti organizuotos grupės narių konkretų vaidmenį padarant nusikaltimą. Nežiūrint į tai, Kauno apylinkės teismas formaliai perrašė kaltinamąjį aktą. Be to, apylinkės teismo nuosprendyje trečiasis organizuotos grupės narys nebuvo įvardintas, siekiant nepažeisti nekaltumo prezumpcijos, o be tokio įvardijimo teismo nuosprendyje nepilnai ir nekonkrečiai buvo atskleista tariama tiek T. J., tiek L. J. nusikalstama veika, organizuotos grupės buvimo ar nebuvimo požymiai.

2.2.                       Sprendžiant T. J. kaltės klausimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apylinkės teismui buvo privaloma nustatyti subjektyvinius požymius, pateikti neginčytinus įrodymus, leidžiančius teigti, kad T. J. tyčia vykdė kokį nors sukčiavimą. Tačiau jokių duomenų, kad T. J. vykdė neteisėtą veiklą, klastojo kokius nors dokumentus ar banke gavo kokius nors pinigus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Teisminio nagrinėjimo metu liko neaišku, kur, kada ir kokiam asmeniui T. J. nurodė sukurti ir užregistruoti internetinės svetainės domeną. Pagal bylos medžiagą kaip ir aišku, kas sukūrė internetinę svetainę, tačiau nuosprendyje tai nėra įvardijama, o paprasčiausiai nurodoma, kad visus šiuos veiksmus atliko T. J.. Kaltinime sunkiai suprantama, koks yra T. J. ir nenustatyto asmens bendras veikimas, kuo remiantis tvirtinama, kad T. J. apie tai žinojo ir buvo tiesiogiai su tuo susijęs. Nenustatyta, kur tuo metu buvo T. J., su kuo bendravo jo turimais ir policijos patikrintais telefono abonentais. Teisminio nagrinėjimo metu minėtos aplinkybės taip pat nebuvo tiriamos. Teismas nematė pagrindo iškviesti ir apklausti S. S., kurio tariamai vardu buvo pasinaudota. Sunkiai suprantama, kuo remiantis nuosprendyje nurodoma, kad T. J. kaip nors būtų prisidėjęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo, registravimo ar sąskaitos atidarymo. Skunde pažymima, kad atidarant naują įmonę visa eilė dokumentų yra tvirtinami notarinėje kontoroje. Šioje kontoroje privalomai turi dalyvauti įmonės steigėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo išreikalauti iš notarinės kontoros tiek dokumentus, tiek filmuotą medžiagą, kurioje matytųsi asmenys, realiai dalyvavę įmonės steigime, o kaltinime turėtų būti nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos atliko T. J., steigiant uždarąją akcinę bendrovę, ko realiai pasigendama nuosprendyje, o yra nurodytos tik abstrakčios frazės ir teiginiai ir net nenurodomas konkretus laikas ir datos, kada buvo atliekami atitinkami veiksmai.

2.3.                       Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. V. neatpažino T. J., kaip asmens kartu buvusio su L. J. steigiant įmonę. Šiuo atveju apylinkės teismas, aptardamas R. V. parodymus, daro tik prielaidą, kad R. V. apibūdintas asmuo, buvęs kartu su L. J., galimai yra T. J..

2.4.                       T. J. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu suklastojo AB „Swedbank“ ir kitus dokumentus. Šioje nuosprendžio dalyje nėra nurodytas nei tariamas nenustatytas asmuo, nei nusikaltimo padarymo laikas, nei vieta. Nėra aišku, ar tai tas pats asmuo, kurį mini teismas ankstesnėje nuosprendžio dalyje, ar jau kitas asmuo. Šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir nagrinėjant bylą teisme. Nei baudžiamojoje byloje, nei kaltinamajame akte nėra rašysenos ekspertizės akto, kuriame būtų nustatyta, kad kokį nors dokumentą, tariamai suklastotą, būtų surašęs ar pasirašęs T. J.. Nuosprendyje nurodoma, kad T. J. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. išsiuntė užsienio bendrovėms suklastotus dokumentus. Šioje dalyje visiškai neaišku, kodėl nėra nustatytas tikslus išsiuntimo laikas, išsiuntimo vieta. Jeigu dokumentai buvo siunčiame elektroniniu paštu, tai buvo būtina nustatyti, iš kokio kompiuterio ID adreso minėti laiškai buvo siunčiami. T. J. nuteistas už tai, kad L. J. nuėmus pinigus, šiuos pinigus visus perdavė T. J., kurie pagal nuosprendį buvo įgyti T. J., L. J. ir tyrimo metu nenustatyto asmens naudai. Pagal kaltinimą neaišku, kaip minėti pinigai buvo tariamai pasidalinti, kokia dalis atiteko T. J., kokia L. J. ir kokia nenustatytam asmeniui ar asmenims. Be to, kaltinime yra nurodomos skirtingos sumos, kurios buvo padarytos tariamos nusikalstamos veikos. Kauno apylinkės teismas neteisingai suskaičiuoja sumas: 254 000 Eur x 3,4528 (oficialus lito ir euro kursas) = 877 011,20 Lt, kas akivaizdžiai skiriasi nuo teismo nurodytos sumos. Šiuo atveju sudėjus 644 800 Lt + 877 011,20 Lt = 1 521 811,20 Lt. Minėta suma ženkliai skiriasi tiek nuo nuosprendyje (3 lapas 22 eilutė nuo viršaus) nurodytos sumos, tiek ir kaltinime bei kaltinamajame akte nurodytos sumos 1 521 100 Lt. Teismas, matydamas, kad kaltinime ir kaltinamajame akte yra neteisingai suskaičiuotos sumos, nesiėmė jokių veiksmų ištaisyti klaidas, grąžinti bylą tyrimui papildyti, įpareigoti prokurorą ištaisyti klaidas ar patikslinti kaltinimą, o sąmoningai perrašė kaltinamąjį aktą, tuo dar kartą parodydamas savo šališkumą.

2.5.                       Advokato teigimu, nėra tinkamai ir aiškiai įvardinta nusikaltimu padaryta žala. Nuosprendyje atsirado nauja kaltinimo frazė „neatskaičius banko mokesčių už grynųjų pinigų išmokėjimą“. Minėtas klausimas, dėl skirtingai nurodytų žalų sumų, buvo keliamas teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jokių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad skirtumas susidaro dėl banko mokesčių už grynųjų pinigų išmokėjimą nagrinėjant bylą teisme nebuvo pateikta. Toks kaltinimo pakeitimas iš esmės keičia kaltinimo esmę ir jį sunkina. Surašant kaltinamąjį aktą „Swedbank“ nebuvo patrauktas civiliniu atsakovu šioje byloje. Abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad apie vykdomas nusikalstamas veikas „Swedbank“ buvo informuotas, žinojo ir dėl nusikalstamos veikos į policiją kreipėsi dar 2009 m. rugsėjo 2 d., tačiau jokių veiksmų dėl daromų nusikaltimų nesiėmė, dėl ko pervestos piniginės lėšos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą buvo laisvai nuimamos iki pat 2009 m. gruodžio 24 d., kas akivaizdžiai leidžia teigti, kad minėta nusikalstama veika buvo vykdoma su paties banko žinia. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra veikiantis juridinis asmuo ir iki šiol yra registruotas juridinių asmenų registre. Tačiau nėra aišku, kas yra šios įmonės administracijos vadovas. Šioje byloje būtina kaltinamuoju ir civiliniu atsakovu patraukti juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.6.                       Pagrindinis įrodymas, kuriuo apylinkės teismas grindžia savo nuosprendį T. J., yra kito kaltinamojo L. J. parodymai. L. J. tiksliai prisimena neesmines aplinkybes kaip T. J. jį paimdavo, nuveždavo į banką, su kokia transporto priemone važiuodavo, tačiau, teisminio nagrinėjimo metu pradėjus klausinėti plačiau, nebegalėjo paaiškinti kitų esminių aplinkybių, o būtent, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis susipažino su T. J., kur konkrečiai susipažino, kaip susisiekdavo ir bendraudavo tarpusavyje ir kt. Dar vienas įrodymas, patvirtinantis T. J. tariamą dalyvavimą nusikaltimo padaryme, tai T. J. ir L. J. telefonų buvimo sutapimo vietos. Gynėjui kyla klausimas, kodėl T. J. ir L. J. telefonai nebuvo vienose veikimo zonose, juk pervažiuoti per 4 banko skyrius ir nuimti tokias pinigų sumas nepakaktų 10 minučių. Tam yra tik vienintelis atsakymas, tai, kad T. J. nedalyvavo nurodytoje nusikalstamoje veikoje, o jo buvimas tose pačiose celėse nieko neįrodo. Visos abejonės turėtų būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

2.7.                       Nuteistojo gynėjas skunde nesutinka ir su patenkintu civiliniu ieškiniu. Baudžiamojoje byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriuose nurodytos sumos akivaizdžiai skiriasi nuo kaltinime nurodytų sumų. Pateiktuose civiliniuose ieškiniuose nėra užpildytos ir pasirašytos visos grafos dėl civilinių ieškinių, nėra nurodytos piniginės sumos, todėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas, esant nurodytiems pažeidimams, apskritai negalėjo spręsti civilinio ieškinio klausimo. Nežiūrint į tai, apylinkės teismas priteisė 21 037,90 eurų ieškinį bei papildomai taikė laikinąsias apsaugos priemones, pažeisdamas BPK normas ir parodydamas savo šališkumą. Byloje civilinis ieškinys priteistas tik 21 037,90 (skunde nurodyta 210 387,90 Eur (12 t., b. l. 59)) Eur sumai, o arešto mastas ženkliai viršija minėtą sumą. Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo išspręsti klausimą dėl taikytų laikinų nuosavybės teisių apribojimų ir, nesant ieškinio ar esant priteistam ieškiniui mažesnei sumai nei taikytas apribojimas, taikytas priemones pilnai ar dalinai panaikinti, o ne papildomai jas paskirti, kadangi jos jau buvo taikytos.

3.       Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos prokuratūrai, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. A. kasacinį skundą tenkino. Panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.1.                       Nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad kaltinime yra nurodytos inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, atitinkančios BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nurodyti veikos padarymo būdai, laikas, padariniai, vieta. Kaltinamajame akte taip pat nurodyti konkretūs kiekvieno iš kaltinamųjų, kaip nusikaltimo bendrininkų, veiksmai, todėl nepažeista jų teisė tinkamai pasiruošti gynybai.

4.2.                       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, atitinkamus procesinius veiksmus apygardos teismas galėjo pavesti atlikti prokurorui, tačiau dėl to nebuvo pagrindo bylą grąžinti prokuratūrai. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog BK 300 straipsnis kaltinamiesiems nėra inkriminuojamas, todėl visi neaiškumai dėl galimo dokumentų klastojimo išeina už kaltinimo ribų. Dokumentų klastojimas kaltinamajame akte yra nurodomas tik kaip būdas organizuotai grupei padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Be to, buvo pažeistos ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes apeliantas prašė ne tik bylą grąžinti prokurorui, bet ir, nesant tam pagrindo, priimti išteisinamąjį nuosprendį, dėl ko apygardos teismas nepasisakė, o tai suvaržė apelianto teisę į tinkamą, išsamų bei nešališką apeliacinio skundo išnagrinėjimą.

5.       Teismo posėdyje T. J. ir jo gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui arba priimti išteisinamąjį nuosprendį T. J. atžvilgiu. Teismui manant, kad T. J. padarė nusikalstamą veiką, prašė paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis L. J. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Prokurorė Virginija Vigelienė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį ir pripažinti T. J. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, skirti jam 2 metų 6 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Pripažinti L. J. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir , taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti pas T. J. kratos metu rastus ir paimtus 27 120 eurų ir 6 000 litų (kas atitinka 1 737,72 euro), kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Pripažinti teisę užsienio bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ į nusikaltimu padarytos žalos iš T. J. ir L. J. patenkinimą ir šių civilinių ieškovų ieškinius palikti nenagrinėtais, išaiškinant ieškovams teisę paduoti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka. Kitose dalyse prašo nuosprendžio nekeisti.

6.       Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad nuteistojo T. J. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas.

7.       Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir niekas nekaltas nėra nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir pats kaltinimo formulavimas dėl netikslumų ir nekonkretumo sunkiai suprantamas, trukdęs visos bylos nagrinėjimo metu T. J. naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK suteikta teise į gynybą, pažeidžiant teisę į teisingą teismą, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. 

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

10.       Skunde akcentuota teisė į gynybą yra suprantama kaip visuma teisių, kuriomis naudodamasis įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) siekia paneigti jam iškilusį įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalyje numatytos asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, garantijos. Be kita ko, teisė į tai, kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus, motyvus ir kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktą kaltinamajam suteikiama teisė būti informuotam ne tik apie veiksmus, kuriuos jis padarė ir kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir teisinį šių veiksmų kvalifikavimą; ši informacija turi būti išsami (1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25444/94; 2001 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Dallos pieš Vengriją, peticijos Nr. 29082/95; 2007 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje J. N. prieš Suomiją, peticijos Nr. 45830/99). Konkrečiai minėtos nuostatos apimtis turi būti įvertinta atsižvelgiant į bendresnę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojamą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje; baudžiamosios teisės srityje išsamios informacijos apie kaltinamajam pareikštus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos konkrečiu atveju teisiškai kvalifikuoti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti; be to, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktai yra susiję ir teisė būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą turi būti svarstoma atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasirengti gynybai, t. y. galimybę ginčyti pateiktą kaltinimą fakto ir teisės aspektu (pirmiau nurodytas sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją; 2002 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Sipavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 49093/99; 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Block prieš Vengriją, peticijos Nr. 56282/09).

11.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018 ir kt.).

12.       Nagrinėjant apelianto skundą Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi konstatavo, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas iš esmės neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir trukdantis nagrinėti teismui bylą (12 t., b. l. 87-96). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. A. kasacinio skundo pagrindu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo panaikinta (12 t., b. l. 147-155). Kasacinis teismas nurodė, jog kaltinime yra nurodyti nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, atitinkančius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, veikos padarymo būdai, laikas, padariniai. Nurodyta nusikaltimo padarymo vieta – pagal pareikštus kaltinimus nusikaltimas buvo baigtas Kaune, paimant pinigus įvairiuose banko skyriuose ir taip juos užvaldant, nusikaltimui įvykdyti reikalingas fiktyvios banko „Swedbank“ interneto svetainės domenas ir elektroninės pašto dėžutės buvo sukurti Kaune, už šias paslaugas apmokėta Kaune, t. y. didžioji dalis parengiamųjų veiksmų, reikalingų nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, buvo pagal kaltinamąjį aktą atlikta Kaune. Kaltinamajame akte nurodyti ir konkretūs kiekvieno iš kaltinamųjų, kaip nusikaltimo bendrininko, veiksmai, taigi, kasacinio teismo vertinimu, nebuvo pažeista jų teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, ir galimybė tinkamai pasiruošti gynybai. 

13.       Nagrinėjant baudžiamąją bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir, pagal BPK 256 straipsnio nuostatas prokurorei pateikus prašymą pakeisti kaltinamiesiems kaltinimą (18 t., b. l. 42-46), byla išnagrinėta pagal pakeistą kaltinimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė iš pradinio kaltinimo pašalino T. J. organizuotos grupės subūrimo ir vadovavimo jai bei organizuotos grupės požymius. Suformuluotas naujasis kaltinimas yra pakankamai aiškus, jame nurodyti būtini duomenys, numatyti BPK 219 straipsnio normoje dėl nusikalstamos veikos aprašymo: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamojo T. J. veiksmai, sudarantys objektyviąją nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, pusę, yra aiškiai aprašyti. Pažymėtina, kad T. J. ir L. J. inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmenimis. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Nusikalstamos veikos bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Kaltinime T. J. nurodyti visi nusikalstamos veikos bendrininkų atlikti objektyvūs veiksmai, realizuojant bendrą sumanymą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. J. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, buvo užtikrinta ir nepažeista. Taigi, nėra jokio pagrindo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui, nes nei kasacinės, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė šiurkščių kaltinamojo akto pažeidimų ar jo neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams.         

14.       Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

15.       T. J. neigia savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, tvirtina, kad byloje nėra duomenų, jog jis vykdė neteisėtą veiklą, klastojo kokius nors dokumentus ar banke gavo kokius nors pinigus, tačiau jo kaltę pagrindžia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą.

16.       Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme T. J. savo pozicijos nekeitė. Pirmosios instancijos teisme davė paaiškinimus, nurodant, kad neatliko L. J. nurodytų veiksmų, jis jo nepažįsta, kaip nepažįsta ir visų kitų byloje minimų asmenų. Negali pasakyti, kur jis buvo 2009 m. gruodžio 22 d. tarp 9 val. ir 9.37 val., taip pat ar buvo tose vietose, kur buvo nuimami pinigai. Pas jį rasta nedidelė suma pinigų, oficialiai deklaruoti 250 000 litų, kratos metu buvo paimti pinigai, ginklas, kompiuteriai, telefonai. Kompiuterius grąžino, nes nieko nerado (12 t., b. l. 4-5). 

17.       Apeliacinės instancijos teisme T. J. paaiškino, kad būdamas užsienio misijoje asmens, pavarde R. R. ar Dubak, nebuvo sutikęs, šios pavardės jam nieko nesako. 2007 m. bankas „Swedbank“ jam suteikė 15 000 litų kreditą, kurį turėjo grąžinti per 5 metus, ar net trumpesnį terminą, tiksliai neatsimena. Kreditą grąžino per 2 metus, nes tuo metu jis oficialiai buvo deklaravęs apie 300 000 litų sumą. Kai ėmė paskolą, buvo paskolinęs pinigų, kuriuos jam vėliau grąžino, ir dėl to jis atidavė paskolas. Neturi draugų ar pažįstamų, dirbančių banke „Swedbank“, arba bent jau to nežino. Nurodė, kad 2007 m. pabaigoje atidarė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančia statybos ir apdailos darbais, samdė žmones, subrangovą. S. S. ar bent panašių bruožų į S. S. asmuo, tai asmuo, kuris iš jo pirko įmonę. Teismo posėdyje apklausus S. S., T. J. teigė, kad apklausto liudytojo nepažįsta, ne jam pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai pardavinėjo įmonę, buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, jam parodyta asmens tapatybės kortelė, pirkėjo ir liudytojo S. S. asmens bruožai buvo panašūs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra labai girdėta įmonė, tačiau kur, neatsimena. E. K. pažįsta, nes jis yra jo mamos draugės sūnus, J. M. asmens duomenys negirdėti. Savo telefono kontaktuose rado J. M., įrašytą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėją. 2009 m. naudojosi kompiuteriu, prie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos nesijungė. Nepaaiškėjo naujos aplinkybės, kodėl L. J. turėtų jį apkalbėti, tačiau mano, kad čia buvo susitarimas su tyrėjais. Viskas susitariama už pinigus. Nežino, ar L. J. turi kažkokių asmeninių priežasčių prieš jį, nes L. J. pirmą kartą pamatė byloje (18 t. b. l.  38-39).

18.       Nors T. J. savo kaltę neigia, o apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrindė įrodymais T. J. kaltės, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, yra įrodyta. Nuteistojo L. J. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme (12 t., b. l. 5-6) nustatyta, jog jis ieškojosi darbo ir sutikus Kaune T. J., pastarasis jam pasiūlė įregistruoti savo vardu įmonę bei banke Swedbank atidaryti sąskaitą įmonės vardu, į kurią bus pervedami pinigai. Pervestus pinigus L. J., kaip bendrovės direktorius, turės nuimti ir perduoti T. J.. Abu pradėjo tvarkyti įmonės steigimo ir sąskaitos atidarymo dokumentus – pats jis nieko nenusimanė, todėl viskam vadovavo T. J., o jis, T. J. nurodymu, tik užpildydavo reikiamas dokumentų formas ir pasirašydavo bei nunešdavo atitinkamam banko ir įmonių registrų darbuotojui. T. J. jokių dokumentų nepildė ir kartu neidavo, tik jį nuveždavo į reikiamą vietą rudos spalvos automobiliu Audi 100. Tvarkant bendrovės steigimo dokumentus, kartu su T. J. yra tekę eiti į kažkokią firmą, esančią priešais įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kur reikia tik pateikti duomenis, ir sutvarkomi bendrovių steigimo dokumentai. Toje įmonėje dirbęs vyriškis, kuris tvarkė jų steigiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, matė juos kartu su T. J., taip pat su juo bendravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, kaip ir bendrovės dokumentus, tik gavęs atidavė T. J., jam atidavė ir jo nurodymu sudarytą internetinės bankininkystės sutartį bei kitus jos priedus: generatorių, kodų kortelę. Pats prie bendrovės sąskaitos internetu nesijungė. Atidarius sąskaitą „Swedbank“ filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), ir įsteigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pavadinimą nurodė T. J., pastarasis skambindavo L. J. į mobilųjį telefoną ir jie kartu važiuodavo minėtu automobiliu Audi 100 į įvairius „Swedbank“ filialus Kauno mieste. Linas J. T. Juraičio nurodytą pinigų sumą, banko kasoje pateikęs savo asmens pasą, nuimdavo ir grynus pinigus automobilyje perduodavo T. J.. Kiek ir kokiomis sumomis nuėmė iš sąskaitos pinigų, neprisimena, bet tai buvo didelės sumos ir galėjo per visą tą laikotarpį iki 2009 metų gruodžio pabaigos susidaryti apie pusantro milijono litų. Pinigus nuimdavo eurais, o jei kasoje neturėdavo tiek šia valiuta, paimdavo litais. T. J. jam žadėjo už pinigų nuėmimą atlygį, bet kai bus nuimti visi pinigai, o kiek tų pinigų, jam nepasakė. Nuo 2009 metų gruodžio mėnesio pabaigos jis daugiau nebeskambino. Pats bandė kelis kartus paskambinti T. J. duotu telefonu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Daugiau T. J. nebuvo sutikęs. Jokių banko sąskaitos ar bendrovės dokumentų neturi, nes juos iš karto atidavė T. J.. „Audi“ automobilio, su kuriuo jį vežiojo T. J. salone ant priekinio veidrodėlio kabėjo pakabukas – bokso pirštinės bei automobilyje nebuvo magnetolos, ant priekinės automobilio panelės aplink magnetolos buvimo vietą matėsi grubūs apibraižymai. 

19.       Apeliacinės instancijos teisme L. J. paaiškino (18 t., b. l. 36-38), jog su T. J., kaip ir su liudytoju J. K., susipažino dirbdamas statybose dažytoju ir elektriku. Nežino ir nesidomėjo, kokius darbus dirbo T. J.. Būdamas bedarbiu, sutiko T. J., jam pasakė, jog ieškosi darbo. T. J. anketinių duomenų nežinojo, išskyrus vardą. Prasidėjus tyrimui ir teisminiam nagrinėjimui, L. J. sulaikius policijai, jis sužinojo ir T. J. pavardę. Neatsimena, kada užsirašė T. J. vardą ir pavardę, juos užsirašė, nes ne visada atsimena. 2009 metais turėjo tris telefonus su skirtingomis Sim kortelėmis darbui, vienas iš šių telefonų buvo asmeninis. Gali būti, jog visus tris telefonų numerius buvo nurodęs bankuose. Negali paaiškinti, kodėl registruodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ant pinigų paėmimo kvitų bei VĮ Registrų centrui teikiamų dokumentų nurodydavo skirtingus telefonų numerius. Atidarius bendrovę, jam buvo duotas specialus numeris. Turėjo specialiai įsigytą telefoną bendravimui su T. J., tačiau šiuo metu neatsimena jo numerio. Negali paaiškinti, kodėl telefonuose nebuvo nė vieno T. J. kontaktinio telefono numerio. Nuteistasis patvirtino, kad pateiktus bankui dokumentus (17 t., b. l. 162, 163, 164) jam davė T. J.. R. R. negirdėtas. Pirmą kartą teismo posėdyje matė liudytoju apklaustą A. Ū. ir nieko negali paaiškinti apie pinigų pervedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos šiam liudytojui ir kodėl pas asmenį, kuris ėjo paimti pinigų iš šio liudytojo, buvo L. J. paso kopija (14 t., b. l. 90). Anksčiau yra pametęs pasą, apie tai pranešęs policijai, bet negali pasakyti, ar pasas buvo pamestas prieš šiuos įvykius, ar po jų. Iš A. Ū. pinigų neėmė, jo nepažįsta, tačiau gali būti, kad A. Ū. turėtame rašte yra L. J. parašas, nežino, kaip atsirado įrašas ant pinigų pakvitavimo (14 t., b. l. 90). Negali paaiškinti, kodėl prie įmonės sąskaitos buvo jungtasi tuo pačiu IP adresu, kaip ir sukuriant „Swedbank“ suklastotą svetainę ir prisijungimuose buvo nurodyta, kad jungėsi L. J.. Tuo metu kompiuterio neturėjo ir juo nesinaudojo. Nepamena, ar „Swedbank“ banke turėjo savo asmeninę sąskaitą, tačiau AB banke „Hansabankas“ turėjo sąskaitą, bet jos atsisakė. Nei banke „Hansabankas“, nei banke „Swedbank“ dirbančių pažįstamų neturėjo. Pasirašinėjo daug dokumentų, nekreipdavo dėmesio, kas juose parašyta. Jo ūgis yra 1,77 m.

20.       Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas J. K. parodė (18 t., b. l. 34-36), kad T. J. nepažįsta. L. J. žino, kadangi buvo susitikę, kai dirbo nelegaliai objekte, tačiau jokio bendravimo nebuvo, persimetė keliais žodžiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, nors nurodytas direktoriumi. Visą gyvenimą nelegaliai dirba pagalbiniu darbininku bei dirbęs Laisvės alėjoje, pardavinėjo kompaktinius diskus. Norėjo atidaryti įmonę, bet jam to padaryti niekas neleido. Atidaryti firmą savo vardu jam siūlė asmuo vardu D. ar D., jo apibūdinti negali, nes nepamena. Gali būti, kad viskas buvo 2009 m., prieš 10 metų. Su D. ar D. susitikdavo toje pačioje vietoj, susitikę buvo 3 kartus. Asmuo kartu su liudytoju eidavo į banką, tačiau prie langelio prieidavo tik liudytojas, asmuo laukdavo atokiau. Nepamena į kokio banko padalinius eidavo.  Su minėtu asmeniu važiavo į tris bankus - vienas bankas buvo Marijampolėje ir du bankai Kaune. Mano, kad važiavo raudonu „Ford“ autobusiuku. Nežino, kaip jo duomenys pateko pas tą asmenį, kuris steigė įmonę. Anksčiau buvo pametęs pasą, apie tai buvo pranešęs policijai. M. K. nepažįsta. Prašyme registruoti juridinių asmenų registre (17 t., b. l. 186-189) esantis parašas panašus į jo parašą. Neatsimena, kad būtų kažkur pasirašinėjęs. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (17 t., b. l. 70-72), kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, R. R., S. S. jam negirdėti, T. J. ir L. J. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu L. J. pagal nuotrauką neatpažino, nes buvo be akinių. 

21.       Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas S. S. parodė (17 t., b. l. 16-17), kad kaltinamųjų nepažįsta, T. J. nematytas. 2010 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Mokėsi matematikos, šiuo metu dirba rinkos analitiku. 2009 m. birželio mėn. nesikreipė dėl domeno swedbanke.lt įregistravimo ir tokios svetainės neregistravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta. Apie ją žino iš to, kad dėl jos buvo gavęs dokumentus, jog jis yra šios įmonės direktorius. Administraciniame teisme buvo inicijuota administracinė byla su VĮ Registrų centru dėl sprendimo panaikinimo. Minėtas teismas sprendimą panaikino. Mano, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi greičiausiai tapo dėl to, kad buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę. Ją pametė lyg 2007 metais. Jei neklysta, 2009 metais gavo kažkokius dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kreipėsi į policiją, nes nebuvo šios įmonės direktorius. 2016 m. gavo informaciją iš Klaipėdos, kur buvo dar kelios įmonės, kurių akcininkas ir direktorius buvo nurodytas jis. Nieko bendro su tomis įmonėmis neturėjo ir nieko nepasirašinėjo. Liudytojo ūgis – 185 cm. 2009 m. tikriausiai buvo be barzdos, nes ją tai užsiaugina, tai nusiskuta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, užsisakinėjo internetą iš jų. Šios įmonės domeno neturi. M. K. ir T. D. gal girdėti, tačiau tiksliai pasakyti negali. Tvirtino, kad dokumente (3 t., b. l. 150) ne liudytojo S. S. parašas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, jo parašo lyginamieji pavyzdžiai buvo paimti. Liudytojas patvirtino, kad dokumentuose (2 t., b. l. 119-129) esantys parašai yra jo.

22.       Liudytojas M. K. apeliacinės instancijos teisme parodė (18 t., b. l. 17-18), kad dirba elektriku ir vykdo individualią veiklą. T. J. ir L. J. nepažįsta ir statybose su jais nėra susidūręs. Nepamena, kad būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ar direktoriumi, gal joje elektrą vedė. Teisėjų kolegijos pirmininkei išvardijus dokumentus (17 t., b. l. 177-180, 181, 182, 183-184, 185) bei pagarsinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą (17 t., b. l. 185), liudytojas parodė, kad lygtais akcininkas E. K. jo paprašė būti direktoriumi. Akcijų pardavimo nebuvo. Neatsimena, kokį atlygį jam už direktoriaus pareigas žadėjo, tai buvo labai senai ir vienintelis atvejis. Akcijas pardavė E. K.. Kolegijos pirmininkei pagarsinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą (17 t., b. l. 204), M. K. parodė, kad jį direktoriumi paskyrė S. G.. Jos nėra matęs ar susitikęs. Minėtos moters nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytojas pardavė J. K., kurio nepažinojo. Akcijų jis neturėjo. Neatsimena, kuriame banke įmonė turėjo banko sąskaitą. Būnant du mėnesius direktoriumi, jokios veiklos nevykdė. Patvirtino, kad prašyme registruoti juridinių asmenų registre (17 t., b. l. 177-180) yra jo parašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. Nežino, kokia turėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

23.       Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. Ū. parodė (18 t., b. l. 18-20), kad jam 2009 metais į SEB Vilniaus banko sąskaitą buvo pervesta didelė pinigų suma – 65 000 litų.  Į policiją nesikreipė, nes viskas greitai išsisprendė. Kas ir iš kur pervedė pinigus, nesidomėjo, kadangi jam pradėjo skambinėti, kad per klaidą pas jį atsidūrė pinigai. Paklausus, ką jam daryti, buvo pasakyta juos grąžinti. Asmuo norėjo grynų pinigų. Greičiausiai visus pinigus nuėmė grynais ir grąžino. Pasiskambino, susitiko su žmogumi ir jam padavė pinigus. Asmuo A. Ū. surašė raštą. Pirmiausiai gavo raštą su parašu, o tik po to atidavė pinigus. Nepamena asmens, kuriam padavė pinigus. Asmuo turėjo pasą, jam paliko paso kopiją, raštą. Patikrinus pasą ir atvykusį žmogų, tai buvo tas pats asmuo, kuriam jis padavė pinigus. Pinigų atėjo pasiimti ne L. J., nuteistąjį pirmą kartą mato. Už pinigų grąžinimą atsidėkodamas asmuo padavė 100 litų. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (14 t., b. l. 85-87), kad vyriškis buvo trumpai kirptų plaukų, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apie 30-35 metų amžiaus, vyriškis parodė asmens dokumentą, ir esanti dokumente fotonuotrauka atitiko vyriškio išvaizdą. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra turėjęs jokių reikalų, joje nedirba, nežino, kad tokia įmonė egzistuoja. L. J. ir T. J. nepažįsta.

24.       Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas M. K. parodė (18 t., b. l. 3-5), kad kaltinamųjų nepažįsta. 2009 m. dirbo banke „Swedbank“, galimai klientų aptarnavimo vadovu. Buvo ir vadybininkas, ir vadovas, ir centro valdytojas, pareigybių buvo daug. Dirbo ir centrinėje banko būstinėje ((duomenys neskelbtini)). Jokių garantinių raštų užsienio bendrovėms nepasirašė. Aptarnaujamų klientų spektras platus, susiduriama tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis. Jeigu tuo metu buvo klientų aptarnavimo vadovas, tai realiai turbūt buvo atsakingas už fizinius asmenis. Nemano, kad pašalinis asmuo, nedirbantis banke, gali iš „Swedbank“ banko centrinės būstinės per greitąsias siuntų pristatymo bendroves siųsti dokumentus užsienio valstybėms su suklastotais dokumentais. Jo duomenis galėjo sužinoti internetinėje erdvėje prie partnerių, kada jis dirbo su nekilnojamojo turto partneriais. Žino, kad su užsienio bendrovėmis buvo susirašinėjama el. paštu, kurio domenas buvo (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt. S. S. jam negirdėtas. Banke garantinius raštus įgalioti pasirašyti tie asmenys, kuriems tai priskirta pagal pareiginius nuostatus: filialo valdytojas, verslo skyriaus vadovai. Bankas vykdė tyrimą dėl užsienio firmų apgaulės, pasinaudojant banko vardu, jam bankas pretenzijų nereiškė, jokių nuobaudų negavo. Apie išsamų atliekamą vidinį banko tyrimą nebuvo informuotas. Pats nėra siuntęs jo vardu pasirašytų laiškų, su užsienio bendrovėmis tuo laikotarpiu reikalų neturėjo. Pažįsta T. D., tai banko darbuotojas, dirba Vilniaus regione, centrinėje būstinėje. „Swedbank“ banko rašto, siųsto (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 18) logotipas teisingas, dėl nurodytų „Swedbank“ duomenų teisingumo negali komentuoti, nes neatsimena raštų struktūros. SWIFT banko kodas neturėtų keistis, nurodytas adresas - buvusi centrinė banko būstinė, filialo adresas nurodytas teisingai, rekvizitai ir elektroninio pašto adresas nurodytas teisingas. Parašas ne jo. Bankas skelbia rekvizitus, tačiau firminių blankų – ne. Pašalinis asmuo apie juos galėtų sužinoti, suteikiant garantinį raštą kaip klientu, ir iš jo nukopijuoti. Su invoice (sąskaita) nėra susidūręs, todėl negali pakomentuoti „Swedbank“ banko sąskaitos (2 t., b. l. 16), o dokumento, esančio byloje (2 t., b. l. 7) struktūra jam nematyta. Bankui, rašant laišką klientams, neturėtų būti siunčiami firminiai blankai, garantiniai raštai. Garantinį raštą klientas pasirašo pasiimdamas, turi atsiimti atsakingas asmuo. Garantinis raštas išduodamas po sprendimo nagrinėjimo, po tam tikro proceso, kai įvertinamos galimybės, nes garantas yra užtikrinimo priemonė, todėl turi būti atlikta analizė ir priimti sprendimai. Sprendimus priima sprendimų kompetencijų centrai, sprendimų priėmėjų centrai, ne vienas žmogus dalyvauja sprendimų priėmime. Fiziniam asmeniui arba įmonei suteikiamas maksimalus limitas nusiimti grynų pinigų yra bankiniu mastu bendros standartinės taisyklės, kurios yra priimtos ir skelbiamos tiek dabar, tiek anksčiau. Jeigu fizinis asmuo į dieną nusiiminėtų 100 000 eurų, tai atskiru prašymu turėtų kreiptis. Sprendžiant dėl leidimo nuimti norimą pinigų sumą, atsižvelgiama į pinigų sumos dydį. Norint nuimti ketvirtį milijono litų, įmonės vadovas turėtų turėti jo reikalingumą pagrindžiančius dokumentus bei kreiptis atskirai. Nežino kaip galėjo atsitikti, kad kasininkė nutarė išduoti tokią sumą. D. Č. dirbo centrinėje būstinėje Vilniuje, bet nežino, kokios jo pareigos.

25.       Apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. K. parodė (18 t., b. l. 13-16), kad 2009 m. dirbo „Swedbank“ banke. Jo pareigos keitėsi, tačiau dirbo centrinėje būstinėje, darbas buvo susijęs su sukčiavimu, prevencija, veiklos tyrimais. 2009 m. įvairios užsienio bendrovės kreipėsi į „Swedbank“ banką reikalaudamos kreditų arba savo pinigų. Jis dėl to atliko tyrimą, tačiau pirmos kreipėsi ne įmonės į banką, o bankas į tas Šveicarijos įmones. Pradžioje buvo kreiptasi elektroniniais laiškais, vėliau telefonu. Mėginta joms įrodyti, kad jos yra apgaudinėjamos. Tačiau tos įmonės nekaip negalėjo suprasti, kad yra apgautos. Po kažkiek laiko buvo komandiruotėje Estijoje, tuo metu užsienio įmonių atstovai atvažiavo į Lietuvą, mėgino patekti pas valdybos pirmininką, bet nepateko. Banko padaliniams nebuvo duotas nurodymas įšaldyti lėšas, jeigu jos būtų pervestos į „Swedbank“ banko sąskaitas. Tuo metu, kai kreipėsi banko darbuotoja, kuriai pasirodė įtartinos išmokamos sumos, ta sąskaita buvo pamatyta. Pradėjus vadovautis Pinigų plovimo įstatymo nuostatomis, pinigai jau buvo išgryninti. Bankui susirašinėjant su užsienio bendrovėmis, buvo pateikta įvairių dokumentų, neva tai siųstų iš „Swedbank“ banko, tie dokumentai buvo suklastoti. Akivaizdžiai matėsi, kad parašai ne tie, banko kortelės atšviestos pagal banko pirmus skaitmenis, pagal vadinamą BIN kodą, kurį galima rasti internete. Iš to kodo matėsi, kad išduota ne „Swedbank“. Matė, kad tokių kortelių aplamai nėra banke. Be to, valdybos pirmininkas ant tokių dokumentų – pasiūlymų nepasirašinėja. Kiek atsimena, ant tų dokumentų buvo valdybos pirmininko nuotrauka, o tai niekada nėra daroma. Žmogus, nedirbantis „Swedbank“ banke, iš banko filialo per DHL bendrovę negali išsiųsti suklastotų „Swedbank“ banko dokumentų. Daugumos „Swedbank“ banko darbuotojų duomenis galima rasti internete. Negali pasakyti, ar M. K. duomenys buvo nurodyti internete. Darbuotojų, dirbančių su klientais ir draudimu pagal Draudimo įstatymą, duomenys turi būti skelbiami viešai. D. Č. buvo iš centrinės būstinės, jo duomenis galima bet kur susirasti. Tyrimą atliko jis, tačiau jokioje kratoje nedalyvavo, neturi tam įgaliojimų, spėja, kad kratą darė policijos pareigūnai, su policija buvo bendradarbiauta. Įtarimų darbuotojams neturėjo. Tuo metu visi įgaliojimai, paveldėjimai ir kiti dokumentai buvo tikrinami banke dėl galimo sukčiavimo. Dėl galimo dokumentų padirbimo buvo nurodyti pavyzdžiai vos ne visų notarų su vardais ir pavardėmis, nežino, kodėl tyrimo išvadoje nurodyta, kad notarės R. S. nėra. Asmuo, pavarde R. D., negirdėtas, nežinojo, kad jis buvo nuteistas, kad į šią schemą buvo įtraukti kiti bankai bei kredito įstaigos. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir asmens, pavarde Krasnov, nežino. Signalas apie galimą sukčiavimą buvo gautas 2009 m. rugsėjo mėn., pinigai buvo nuimti gruodžio mėnesį, o patikrinimo aktas buvo surašytas 2010 m. balandžio mėn. Tai kaip galima pradėti tyrimą be informacijos. Nepamena, kada jo padaliniui buvo pateikta informacija apie įtartinas operacijas, nežino, kodėl bankas nesiėmė priemonių apsaugoti lėšas. „Mastercard“ ir „Visa“ kortelės yra pagamintos Amerikos įmonėje. Suvedus pirmus BIN kodo skaitmenis internete, atsiras svetainė, pagal kurią galima surasti, koks bankas tą kortelę išdavė. Suvedus 4483 ir kitus skaičius matysis, kas yra tos kortelės leidėjas. „Swedbank“ bankas savo korteles užsako, tuo metu, jas gamino „First Data Lietuva“.

26.       2016 m. vasario 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu (12 t., b. l. 172-173) nustatyta, kad Šveicarijos pilietis R. R. A. (ankstesnė pavardė D.) buvo keletą kartų nuteistas už sukčiavimą ir pasisavinimą, buvo prevenciškai sulaikytas nuo 2010-02-11 iki 2012-03-18. Ciuricho apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. apkaltino jį profesionaliu sukčiavimu ir pakartotinu dokumentų klastojimu bei nuteisė jį laisvės atėmimo bausme 36 mėnesiams (besąlygiškai 18 mėnesių ir atskaičius prevencinio sulaikymo laiką). Po laikino paleidimo R. dingo. 2015 m. liepos 30 d. jis buvo sulaikytas ir nuo tada atlieka bausmę. R. paprastai veikdavo šiuo būdu: ieškodavo asmenų, kuriems reikėdavo kredito arba projekto finansavimo, pažadėdavo pasirūpinti paskola, bet iš anksto prašydavo pervesti mokestį (avansą), kurio suma priklausydavo nuo paskolos sumos (nuo 20 000 iki keleto šimtų tūkstančių eurų). Šis išankstinis apmokėjimas vadinamas kaip dalinis mokėjimas už paskolos palūkanų normą ir turi būti pervestas į depozitiną sąskaitą. Toks susitarimas buvo apsaugotas/užtikrintas patikėtinio sutartimisd, suklastotomis banko garantijomis, indėlių sertifikatais ir kt. Paskolos niekada nebuvo išmokėtos/išduotos. R. ir iki šiol nežinomi bendrininkai pradėjo kurti jų apgaulingą agentūros sistemą 2007 m. ir jų padarytas nuostolis/žala yra daugiau kaip 10 milijonų eurų iki 2009 m. pabaigos. R. taip pat buvo keleto baudžiamųjų tyrimų Vokietijoje dėl sukčiavimo, parūpinant kreditus, subjektu. T. J. ir L. J. nėra žinomi Šveicarijos tarnyboms ir nėra įtraukti į Šveicarijos duomenų bazes.

27.       2016 m. gegužės 3 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu (12 t., b. l. 174-175) nustatyta, kad kardomojo kalinimo metu R. R. pripažino įvairių ieškovų pretenzijas / pareiškimus dėl kompensacijų. Teismas pretenzijas / pareiškimus perdavė civiliniams teismams. Tarp nukentėjusiųjų Ciūricho prokuratūros baudžiamajame tyrime, kuris baigtas 2012-03-28 paskiriant R. R. laisvės atėmimą 36 mėnesiams (besąlygiškai 18 mėnesių ir atskaičius prevencinio sulaikymo laiką) minimos įmonės, dėl kurių tyrimas atliktas ir Lietuvoje: (duomenys neskelbtini) (išankstinis mokėjimas (duomenys neskelbtini) 000.00 2009-05-07), „(duomenys neskelbtini) (išankstinis mokėjimas – CHF 2,42 milijonų 2009-08-19 ir CHF 1,43 milijonų 2009-09-01), šį įmonė išbraukta iš komercinio registro 2012-11-01 po bankroto bylos; (duomenys neskelbtini) (išankstinis mokėjimas – CHF 1,32 milijonų 2009-10-15), šį įmonė išbraukta iš komercinio registro 2012-02-16 po bankroto bylos; (duomenys neskelbtini) (išankstinis mokėjimas Eur 200 000.00); (duomenys neskelbtini) (išankstinis mokėjimas Eur 242 000.00 2009-08-10); (duomenys neskelbtini) (išankstinis mokėjimas Eur 169 400.00 2009-07-31).

28.       Asmens duomenimis (14 t., b. l. 17-18) nustatyta, kad R. A. R. B., gim. 1968-06-14, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos valstybėje nuo 2004-03-02 iki 2005-03-02, tuo laikotarpiu jis gyveno Viršutinė g. 7, Klaipėdoje.

29.       2017 m. vasario 8 d. UAB „Tele2“ informacija (14 t., b. l. 75-76), kuria nustatyta abonento (duomenys neskelbtini) priklausomybė AB ,,Swedbank, (duomenys neskelbtini), nuo 2004-02-28 iki 2006-02-28, banko ,,Snoras“, (duomenys neskelbtini), priklausomybė nuo 2007-08-16 iki 2011-09-01 ir M. K., (duomenys neskelbtini), priklausomybė nuo 2011-11-09 iki 2012-08-01, telefono abonentai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) priklausė išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojams.

30.       UAB „Tele2“ informacija (14 t., b. l. 79) nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) priklausė išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojams.

31.       AB SEB banko raštu (14 t., b. l. 82) nustatyta, jog AB SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. Ū.. 

32.       Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (14 t., b. l. 88-91) nustatyta, kad A. Ū. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos savanoriškai pateikė 2009 m. gruodžio 28 d. pinigų 65 000 litų priėmimo raštą, pasirašytą L. J., ir L. J. paso kopiją. 

33.       UAB „DHL Lietuva“ raštu (14 t., b. l. 99, 100, 101) nustatyta, kad siuntas bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ siuntė M. U..

34.       „Swedbank“ AB raštu (14 t., b. l. 106, 107-112) nustatyta, kad sutartis su UAB „DHL Lietuva“ buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 29 d., informacija apie siųstus dokumentus nepateikta.

35.       „Swedbank“ AB raštais (14 t., b. l. 115, 15 t., b. l. 99, 16 t., b. l. 46)  nustatyta, kad „Swedbank“ nebuvo atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir LT627300010114001, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos buvo atliktas tyrimas.

36.       „Swedbank“ AB 2010-04-20 aktu (14 t., 116-123, 15 t., b. l. 1-95) nustatyta, kad banke dėl M. B. pretenzijos pagrįstumo nustatymo buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad naudojantis banko vardu buvo mėginama sukčiauti, dėl to buvo kreiptasi į Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos 2-ąją valdybą. Į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią Swedbank AB, iš viso užsienio bendrovės pervedė 483 941,52 Eur, kuri vėliau L. J. buvo išgryninta Eur arba konvertuota į litus ir išgryninta litais, minėtoje sąskaitoje lėšų nėra.

37.       Berlyno policijos viršininko pažyma (16 t., b. l. 3) nustatyta, kad R. R. atžvilgiu 2014 m. pabaigoje Konstance buvo atliekami tyrimai dėl tarpininko sukčiavimo, norint gauti kreditą.

38.       Atsakymu į teisinės pagalbos prašymą (16 t., b. l. 25-126) nustatyta, kad Ciuricho kantono III prokuratūra pateikė 2012 m. kovo 28 d. Ciuricho apygardos teismo nuosprendį, 2011 m. gruodžio 22 d. kaltinamąjį aktą, privačių kaltintojų, aukų ir nukentėjusiųjų sąrašą, priedą prie 2011 m. gruodžio 22 d. kaltinamojo akto byloje, kurioje kaltintas R. R..

39.       Iš Ciuricho kantono III prokuratūros 2011 m. gruodžio 22 d. pareiškimo dėl kaltinimo pakeitimo sutrumpintame procese (16 t., b. l. 129-134) matyti, kad buvo prašymas dėl R. R. kaltinimo pakeitimo sukčiavimo byloje, pasiūlyta bausmė dėl padarytų sukčiavimų. 

40.       Iš 2012 m. kovo 28 d. Ciuricho apygardos teismo nuosprendžio (16 t., b. l. 135-142) matyti, kad R. R. nuteistas už komercinį sukčiavimą ir pakartotinį dokumentų suklastojimą, šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad R. R. pilnai pripažino savo kaltę ir nukentėjusiųjų: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius, kurie perduoti nagrinėti civiline tvarka. 

41.       Iš Ciuricho kantono III prokuratūros kaltinimo sutrumpintame procese (16 t., b. l. 143-199, 17 t., b. l. 1-45) matyti, kad R. R. kaltintas įvykdžius komercinį sukčiavimą bei pakartotinį dokumentų klastojimą: 2007 m. pradžioje R. R. ir kiti nenustatyti asmenys sukūrė tyčia neteisėtą tarpininkavimo sistemą paskolų suteikimo patvirtinimui ir kitų bankinių instrumentų gavimui bei paskolų, tame tarpe kreditavimo tarpininkavimo sumų, išmokėjimui į finansinių institucijų sąskaitas. Kiti bankų instrumentai: bankų garantijos, akredityvai, pagalbiniai akredityvai, indėlių sertifikatai. R. R. ir jo nenustatyti bendrininkai pateikdavo patikėtiniams ar kredito prašytojams suklastotus raštiškus įsipareigojimus ir/arba sąskaitų išrašus ir /arba kitokius banko instrumentus, tai buvo daroma siunčiant dokumentus elektroniniu paštu arba įprastu paštu. R. R. ir jo nenustatyti bendrininkai vykdė klaidinančias machinacijas, apgaudinėdami patikėtinius, pateikiant suklastotus, matomai per Swedbank ar HSBC ar SCB bankų išduotus banko instrumentus, kai šiuos padirbtus dokumentus prieš tai parengdavo nenustatyti Tretieji asmenys. Swedbank banko atveju elektroninio pašto ir internetiniai adresai, kurie buvo panaudoti suklastotuose dokumentuose, šiek tiek neatitiko tikrųjų Swedbank adresų: www.swedbanke.com vietoj www.swedbank.com. Tokiu būdu per elektroninį paštą būdavo imituojamas su sandoriu susijęs bendravimas tarp Lietuvos Swedbank eksponentų ir kredito prašytojų, kurie turėjo gauti iš Swedbank paskolą. Taip, ypač elektroniniu paštu, vyko bendravimas tarp banko kreditų analitiko vadybininko M. K. ir kredito prašytojų ir patikėtinių, ir tai buvo žinoma R. R..

42.       Iš Ciuricho kantono III prokuratūros privačių kaltintojų, aukų ir nukentėjusiųjų sąrašo (17 t., b. l. 18-26) matyti, kad užsienio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios ir šioje R. R. byloje.

43.       „Swedbank“ raštu (17 t., b. l. 56) nustatyta, kad M. U. nebuvo ir nėra „Swedbank“, AB darbuotojas.

44.       Sodros duomenimis (16 t., b. l. 57) nustatyta, kad M. U. nuo 2007-09-24 dirba Swedbank AB.

45.       „Swedbank“ raštais (17 t., b. l. 152, 154, 155-159) nustatyta, kad R. R. sąskaita šiame banke atidaryta nuo 2002 m. birželio 14 d. Pagal 2006-03-15 sutartį T. J. buvo suteiktas 6 000 Lt kreditas, kredito grąžinimo terminas 2007-06-13, paskola padengta 2007-06-13. Pagal 2007-06-28 sutartį suteiktas 15 000 Lt kreditas, kredito grąžinimo terminas 2009-12-24, paskola padengta 2009-12-24.

46.       ,,Swedbank“ raštu (17 t., b. l. 161 - 176) nustatyta, kad bankas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“  bankui pateiktų dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų kilmę bei pinigų panaudojimą, kopijas, iš kurių matyti, jog bankui pateikti užsienio bendrovių: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą; „(duomenys neskelbtini)“ raštas, skirtas bankui, kad „(duomenys neskelbtini)“ investuoja Lietuvos rinkoje per jų platintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“, visos lėšos bus panaudotos bankrutuojančių ir finansinių įmonių su jų nekilnojamuoju turtu įsigijimui investicijų tikslais, planuojama Lietuvoje investuoti 40 000 000.00 eurų, dėl krizės nepasitikėjimo naujomis kompanijomis pirminiai pinigų pervedimai turi būti išgryninti; Schaffhausen prekybinio registro išrašas apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“.

47.       2019 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašu (18 t., b. l. 52-53) nustatyta, kad L. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 

48.       Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi apklaustų liudytojų parodymus, ištyrusi byloje buvusius, išreikalautus bei į bylą pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti L. J. duotais parodymais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacines instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad abu nuteistieji veikė bendrai, yra pagrįsta. T. J. nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių L. J. jį galėtų apkalbėti, o nuteistojo pateikta L. J. ir ikiteisminį tyrimą atlikusių asmenų ,,sąmokslo prieš T. J.“ versija, yra visiškai nelogiška. Nuteistojo L. J. parodymus patvirtina visa eilė byloje ištirtų įrodymų, aplinkybių, dėl kurių L. J. melagingai apkaltintų T. J. nusikalstamos veikos padarymu, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad netikėti L. J. parodymais nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai kreipiamas dėmesys į neesmines nuteistojo L. J. parodymų aplinkybes: kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis susipažino su T. J., kur konkrečiai susipažino, kaip susisiekdavo ir bendraudavo tarpusavyje ir kt. Byloje nagrinėjami įvykiai vyko 2009 m., o nuteistieji susipažino dar prieš kelis metus, todėl natūralu, kad tokių smulkmenų, kur konkrečiai ir kaip asmenys susipažino, juo labiau, kad iki nusikalstamos veikos jie artimai nebendravo, L. J. gali ir neprisiminti. Nuo pat pirmosios apklausos L. J. nuosekliai teigė, jog su T. J. jam yra tekę neoficialiai dirbti statybose, kad dirbo statybų srityje ir net turėjo savo įmonę, pripažįsta ir T. J.. Nuosekliais L. J. parodymais nustatyta, kad T. J. pasiūlymu jis užregistravo įmonę savo vardu, kurios net pavadinimą nurodė T. J., ir atidarė sąskaitą ,,Swedbank“ banke, į kurią, T. J. žodžiais, bus pervedami pinigai, kuriuos L. J., būdamas įmonės direktoriumi, turės nuimti ir perduoti T. J., susisiekdavo tik tam skirtu telefono numeriu, visus dokumentus bei prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis atidavė T. J., pats prie banko sąskaitos nesijungdavo, apie pervestus pinigus sužinodavo iš T. J., su kuriuo, pastarojo automobiliu, važiuodavo per banko skyrius, nuimdavo iš sąskaitos grynus pinigus, kuriuos atiduodavo T. J.. Aplinkybę, kad ne pats L. J. tvarkė įmonės steigimo dokumentus, patvirtina ir byloje apklaustas liudytojas R. V., į kurio įmonę 2009 metų lapkričio mėnesį kreipėsi nuteistieji dėl įmonės steigimo dokumentų paruošimo. Liudytojas R. V. nurodė, kad bendravo su dviem vyriškiais, vyriškis, kurio vardu buvo steigiama įmonė, buvo L. J., antrasis vyriškis neprisistatė, tačiau R. V. paprašius reikiamų dokumentų, L. J. nurodė, kad jie yra pas kartu su juo atėjusį asmenį, kurio vardas buvo trumpas, asmuo buvo apie 30 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, lieknas, šviesaus gymio, trūkstamus dokumentus atnešė būtent neprisistatęs vyriškis, kuris buvo kartu ir einant pas notarą, tačiau liko laukti lauke. Nors ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas T. J. neatpažino (2 t., b. l. 97-99), o pirmos instancijos teisme nurodė, kad tai galėjo būti T. J., tačiau jis visiškai tiksliai apibūdino T. J. išvaizdą, amžių, ūgį, savo parodymais patvirtindamas L. J. parodymus, kad įmonę steigė T. J. nurodymu. L. J. parodymus, kad nesijungdavo prie banko sąskaitos internetu, patvirtina paties L. J. parodymai, kad jis tuo metu kompiuterio neturėjo ir juo nesinaudojo, kompiuteriu pradėjo naudotis tik prieš kelis metus,  bei bylos įrodymais nustatytos aplinkybės, kad prie banko sąskaitos buvo jungiamasi tuo pačiu IP adresu, iš kurio buvo sukurta melaginga banko ,,Swedbank“ svetainė www.swedbanke.lt, kurią sukūrė byloje nenustatytas nusikalstamos veikos bendrininkas. Kad ne L. J. buvo fiktyvios įmonės steigimo iniciatorius, patvirtina ir ta aplinkybė, kad L. J. įmonės pavadinimą ir kodą bei asmens, kurio nurodymu registravo įmonę, duomenis buvo užsirašęs ant lapelių, kad jų nepamirštų (3 t., b. l. 12). L. J. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b. l. 156-157) bei akistatos su T. J. (3 t., b. l. 9-10) metu.

49.       L. J. parodymus, kad nuimti nuo sąskaitos pinigus T. J. jį nuveždavo rudos spalvos automobiliu Audi 100, kurio vidų L. J. apibūdino, patvirtina byloje surinkti įrodymai: VĮ ,,Regitra“ duomenys apie transporto priemonės savininką (2 t., b. l. 172), kuriais nustatyta, kad T. J. laikotarpiu nuo 2004-07-07 iki 2010-04-08 turėjo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, liudytojos V. G. parodymai, kad ji 2010 metų balandžio mėnesį iš T. J. pirko automobilį Audi 100, kuriame magnetolos nebuvo, daiktų pateikimo protokolas (2 t., b. l. 173), kuriuo nustatyta, kad liudytoja V. G. pateikė apžiūrai iš T. J. įsigytą automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio apžiūros protokolas (2 t., b. l. 174-176), kuriuo nustatyta, kad L. J. apibūdintas automobilio salonas atitinka apžiūrimą automobilį. Nors T. J. teigia, kad L. J. neteisingai nurodė automobilio spalvą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo gali skirtingai matyti ir suvokti daiktų spalvas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jos L. J. teisingai nurodė savo įsimintus automobilio požymius, kurie patvirtinti objektyviais bylos įrodymais. Be to, L. J. parodymus apie T. J. automobilį, kuriuo buvo vežiojamas po banko skyrius, patvirtina ir kiti įrodymai: L. J. nurodė, kad T. J. automobilyje ant galinio veidrodėlio buvo pakabintos suvenyrinės bokso pirštinės, kurios buvo rastos naujai įsigytame T. J. automobilyje BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 90, 88), ir kurias L. J. atpažino, kaip buvusias automobilyje Audi 100 (3 t., b. l. 91-94, 95-96). Taigi, apylinkės teismas visiškai pagrįstai šiuos duomenis vertino kaip L. J. parodymus apie T. J. dalyvavimą atliekant nusikalstamus veiksmus patvirtinančius įrodymus. 

50.       Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad T. J. kaltės nepatvirtina L. J. ir T. J. naudotų telefonų veikimas vienoje zonoje pinigų paėmimo iš banko sąskaitos metu. Byloje ištirtais įrodymais (3 t., b. l. 69, 70-71, 73, 77) nustatyta, kad pas T. J. rasto tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pas L. J. rasto tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-12-22 nuo 9:18:44 iki 9:37:17 užfiksuoti sujungimai bazinių stočių 207E, 207B ir KN023C persidengiančioje veikimo zonoje, 2009-12-23 nuo 11:46:57 iki 11:57:09 užfiksuoti susijungimai bazinių stočių 203B ir KN059B persidengiančioje veikimo zonoje bei pas T. J. rasto tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pas L. J. rastų tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2009-12-24 nuo 12:43:49 iki 12:53:56 užfiksuoti susijungimai bazinių stočių 203B ir KN059B persidengiančioje veikimo zonoje. UAB „Bitė Lietuva“ raštu (3 t., b. l. 79) nustatyta, kad celė KN023C yra adresu (duomenys neskelbtini), - atstumas 1005 m, o KN059B – adresu (duomenys neskelbtini), - atstumas 247 m. UAB „Tele2“ raštu (3 t., b. l. 80) nustatyta, kad celė 203B yra adresu (duomenys neskelbtini)., 207B ir 207E - adresu (duomenys neskelbtini), o celės veikimo spindulys 0, 2 – 1 km. Šie įrodymai patvirtina L. J. parodymus, kad į banko skyrius pinigų nuėmimui jis buvo vežiojamas T. J., kuriam iš karto ir atiduodavo paimtus pinigus. Kolegija vertina, kad telefonų signalų užfiksavimas vienoje veikimo zonoje yra tik vienas įrodymų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę, o byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. J., L. J. ir nenustatyti asmenys, turėdami vieningą tikslą ir veikdami bendrais veiksmais padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą.

51.        Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog T. J. vykdė neteisėtą veiklą, klastojo kokius nors dokumentus. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nenustatytas nusikalstamos veikos bendrininkas ar bendrininkai užregistravo domeną www.swedbanke.lt, šis puslapis padarytas taip, kad suvedant nuorodą www.swedbanke.lt, automatiškai yra permetama į tikrąją banko svetainę www.swedbank.lt., sukūrė tikrų „Swedbank“ AB darbuotojų klaidinančias elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt bei (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt dėžutes tam, kad susirašinėjant su užsienio bendrovėmis, jų atstovams susidarytų įspūdis, jog jie bendrauja su neva tikro banko „Swedbank“ darbuotojais. Be to, šie nenustatyti bendrininkai suklastojo banko dokumentus ir juos išsiuntė kreditą siekiančioms gauti užsienio bendrovėms, taip siekiant apgaule įgyti jų pasitikėjimą, įtikinti, kad būsimų kreditų pinigai jau yra pervesti į sąskaitą. Šiame nuosprendyje jau pasisakyta, kad T. J., L. J. ir nenustatytiems asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, inkriminuota, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrais veiksmais ir siekdami vieningo nusikalstamo sumanymo. Nors T. J. realizavo ne visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius, o tik dalį jų: su L. J. įregistravo fiktyvią bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė L. J. atsidaryti šios bendrovės banko sąskaitą, vežiodavo L. J. per banko skyrius, kur šis iš sąskaitos nuimdavo grynus pinigus ir perduodavo juos T. J., jis buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas. Nuteistųjų ir nenustatytų bendrininkų nusikalstami veiksmai: netikro banko domeno sukūrimas ir įregistravimas, tikrų „Swedbank“ AB darbuotojų netikrų elektroninio pašto dėžučių sukūrimas, fiktyvios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimas, banko sąskaitos atidarymas, banko dokumentų klastojimas ir išsiuntimas kreditą norinčioms gauti užsienio bendrovėms buvo atliekami siekiant suklaidinti užsienio bendroves, norinčias gauti paskolas Lietuvoje, ir bendroves tarpininkes, kad veikiama tikro banko „Swedbank“ vardu bei bendraujama su tikro banko „Swedbank“ įgaliotais atstovais, ir šių bendrovių pageidaujamos paskolos bus suteiktos, pervedus į nurodytą sąskaitą nustatytą banko mokestį. Kaltinime T. J. dokumentų klastojimas nurodomas tik kaip būdas padaryti nusikaltimą, kuris turi būti įrodinėjamas kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodyti dokumentai buvo klastojami siekiant įtikinti užsienio bendroves, jog kreditai joms bus suteikti, t. y. įgyti pasitikėjimą ir tokiu būdu jas apgauti.

52.       Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas svetimas turtas ar teisė į jį. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuotas sukčiavimas, kuriam būtinas didelės vertės svetimo turto įgijimas. Bylos įrodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais, apgavę užsienio bendroves „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, J. U. S. ir „(duomenys neskelbtini)“, įgijo joms priklausantį didelės vertės turtą, bendros 483 941,49 eurų vertės. Būtent šią sumą užsienio bendrovės pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kuria disponavo L. J. ir T. J., todėl pagrįstai kaltinime nurodyta, kad nuteistieji neteisėtai įgijo tokios vertės, t. y. 483 941,49 eurų svetimą turtą. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinime nurodytų skirtingų sumų, netikslios ir neaiškios nusikaltimu padarytos žalos, kadangi nuteistieji įgijo visą į banko sąskaitą pervestą pinigų sumą. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, kaip minėti pinigai buvo tariamai pasidalinti, kokia dalis atiteko T. J., kokia L. J. ir kokia nenustatytam asmeniui ar asmenims, nėra būtinas sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymis, todėl šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, juo labiau, kai nuteistojo L. J. parodymais nustatyti, kad jis visus gautus pinigus perdavė T. J..

53.       Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog nusikalstama veika buvo vykdoma su paties banko žinia bei byloje būtina kaltinamuoju ir civiliniu atsakovu patraukti juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad „Swedbank“ bankas, gavęs informaciją apie vykdomą sukčiavimą, nedelsiant, t. y. 2009 m. rugsėjo 2 d. pareiškimu informavo apie tai Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 2-ąją valdybą (1 t., b. l. 11), dėl ko jau 2009-09-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1, 2). 2009 m. gruodžio 2 d. bei 2010 m. sausio 13 d. papildomai informavo tiek Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 2-ąją valdybą, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos skyrių apie įtartinas operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje (1 t., b. l. 27, 28-90), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nusikalstama veika buvo vykdoma su banko žinia. Nėra pagrindo patraukti kaltinamuoju ir civiliniu atsakovu juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, imituojant banko padalinio pavadinimą, buvo įsteigta ne ūkinei veiklai vykdyti, o tik tam, kad į jos sąskaitą apgautos užsienio bendrovės pervestų lėšas, tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Taigi, ši bendrovė buvo panaudota kaip apgaulės priemonė svetimam turtui įgyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikaltimą L. J., būdamas šios bendrovės direktoriumi, padarė bendrovės naudai ar šis juridinis būtų gavęs kokią tai naudą iš nusikalstamos veikos, todėl nėra pagrindo šią bendrovę traukti nei kaltinamuoju, nei civiliniu atsakovu.                             

54.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji padaryto sukčiavimo nusikaltimo požymiai byloje įrodyti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs teisme apklaustų kaltinamųjų T. J. ir L. J. parodymus, liudytojų R. K., M. K., R. S., R. V., R. Č., A. V., L. S., J. J. Federcovienės, N. S., O. Ž., V. K., D. Š., V. L., J. M., V. G. parodymus, taip pat liudytojų E. C., W. F., M. B., J. R. Zindel, L. K. parodymus, rašytinius bylos įrodymus,  pagrįstai konstatavo, kad T. J., L. J. ir nenustatytas asmuo apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Abu nuteistieji suvokė savo veiksmų neteisėtumą, numatė savo veikos pasekmes ir norėjo (siekė) tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

55.       Pirmosios instancijos teismas T. J. inkriminavo organizuotos grupės sukčiavimui padaryti subūrimą ir vadovavimą jai, o L. J. – dalyvavimą organizuotoje grupėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas klaidingai nustatė, kad nuteistieji nusikalstamus veiksmus atliko veikdami organizuotoje grupėje, o T. J. subūrė organizuotą grupę sukčiavimui padaryti ir vadovavo jai, ir dėl to netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, buvo gauti Ciuricho apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendis, Ciuricho kantono III prokuratūros kaltinimas sutrumpintame procese, Ciuricho kantono III prokuratūros 2011 m. gruodžio 22 d. pareiškimas dėl kaltinimo pakeitimo sutrumpintame procese bei Ciuricho kantono III prokuratūros privačių kaltintojų, aukų ir nukentėjusiųjų sąrašas. Šiais dokumentais nustatyta, kad R. R. kaltintas ir nuteistas įvykdžius komercinį sukčiavimą bei pakartotinį dokumentų klastojimą: 2007 m. pradžioje R. R. ir kiti nenustatyti asmenys sukūrė tyčia neteisėtą tarpininkavimo sistemą paskolų suteikimo patvirtinimui ir kitų bankinių instrumentų gavimui bei paskolų, tame tarpe kreditavimo tarpininkavimo sumų, išmokėjimui į finansinių institucijų sąskaitas. R. R. ir jo nenustatyti bendrininkai pateikdavo patikėtiniams ar kredito prašytojams suklastotus raštiškus įsipareigojimus ir/arba sąskaitų išrašus ir /arba kitokius banko instrumentus, tai buvo daroma siunčiant dokumentus elektroniniu paštu arba įprastu paštu. R. R. ir jo nenustatyti bendrininkai vykdė klaidinančias machinacijas, apgaudinėdami patikėtinius, pateikiant suklastotus, matomai per Swedbank ar HSBC ar SCB bankų išduotus banko instrumentus, kai šiuos padirbtus dokumentus prieš tai parengdavo nenustatyti Tretieji asmenys. Swedbank banko atveju elektroninio pašto ir internetiniai adresai, kurie buvo panaudoti suklastotuose dokumentuose, šiek tiek neatitiko tikrųjų Swedbank adresų: www.swedbanke.com vietoj www.swedbank.com. Tokiu būdu per elektroninį paštą būdavo imituojamas su sandoriu susijęs bendravimas tarp Lietuvos Swedbank eksponentų ir kredito prašytojų, kurie turėjo gauti iš Swedbank paskolą. Taip, ypač elektroniniu paštu, vyko bendravimas tarp banko kreditų analitiko vadybininko M. K. ir kredito prašytojų ir patikėtinių, ir tai buvo žinoma Roger R. R. Rambow suprato, kad atitinkamas kredito prašytojas, nepriklausomai nuo to, kad turės banko instrumentą (garantiją, akredityvą ar kt.), niekada negaus paskolos. R. R. pilnai pripažino savo kaltę ir nukentėjusiųjų: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius, kurie perduoti nagrinėti civiline tvarka.

56.       Kaip matyti iš šių dokumentų, tiek Šveicarijoje, tiek Lietuvoje padaryti nusikaltimai yra tiesiogiai susiję, pats sukčiavimo mechanizmas buvo sukurtas Šveicarijoje. Liudytojų E. C., W. F., M. B., J. R. Z. teisiamajame pasėdyje pagarsintais parodymais nustatyta, kad visi veiksmai, siekiant gauti kreditus, buvo derinami su R. R.. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad T. J. nebuvo šios nusikalstamos veikos organizatorius, ne jis subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, tačiau buvo veikiama tarptautiniu mastu koordinuojant nusikaltime dalyvaujančių asmenų veiksmus, juos planuojant, paskiriant vaidmenis vieninteliu tikslu – siekiu apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, ir šios nusikalstamos veikos bendravykdytojais Lietuvoje buvo T. J. ir L. J.. Iš kaltinimo T. J. šalintina organizuotos grupės subūrimas ir vadovavimas jai, o L. J. – dalyvavimas organizuotoje grupėje, pripažįstant, jog jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BPK 320 straipsnio 5 dalis). Tuo pačiu šalintina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikaltimą padarė dalyvaudami organizuotoje grupėje.

57.       Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčios turinys bendrininkaujant nustatinėjamas įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Šioje byloje nekyla abejonių, kad T. J., L. J. ir nenustatytas asmuo ar asmenys buvo susitarę atlikti bendrus veiksmus, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, bei abu suprato, kad dalyvauja nusikaltimo padaryme. Teismų praktikoje nurodyta, kad esant tokiam susitarimui visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-89-693/2015, 2K-309-976/2015, 2K-7-414-303/2015). Kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamųjų veikoje yra visi įstatymo reikalaujami BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti sukčiavimo nusikaltimo požymiai.

58.       Pirmosios instancijos teismui neteisingai kvalifikavus nusikalstamą veiką, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atlikus apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimą ir išnagrinėjus bylą pagal prokurorės BPK 256 straipsnio 1 dalies tvarka pakeistą kaltinimą, aukštesnysis teismas konstatuoja kad T. J. ir L. J. apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, o būtent: 

laikotarpyje nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmenimis, turėdami išankstinį sumanymą sukčiauti ir apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, bendrais veiksmais, 2009 m. birželio 12 d. pasinaudoję S. S. vardu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (adr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) teikiama paslauga – laisvo internetinio ryšio prieiga fiziniams asmenims, inicijavo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (adr. (duomenys neskelbtini)) pavadinimu klaidinančios internetinės svetainės www.swedbanke.lt domeno sukūrimą ir įregistravimą, o už šią paslaugą grynųjų pinigų pavedimu atsiskaitė banko „Swedbank“, AB Stoties klientų aptarnavimo padalinyje (adr. (duomenys neskelbtini)), taip pat sukūrė tikrų „Swedbank“ AB darbuotojų pavadinimais klaidinančias elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt bei (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt dėžutes, kurie klaidinantys visi buvo reikalingi suplanuotai apgaulei ir sukčiavimui įvykdyti, t. y. kad susirašinėjimo su užsienio bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir J. U. S., siekiančiais gauti kreditus bei joms patikėjimo sutarčių pagrindu tarpininkaujančiomis kaip patikėtojomis – užsienio bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, teikiančiomis sąlyginio lėšų deponavimo paslaugas, metu šių bendrovių atstovams būtų sudarytas įspūdis, kad yra susirašinėjamą ir veikiama neva tikro banko „Swedbank“ AB, tikrų šio banko darbuotojų M. K. ir T. D. vardu, taip pat, siekiant įtikinamai pateikti melagingą informaciją apie galimybę šioms užsienio bendrovėms banke „Swedbank“, AB atidaryti sąskaitas joms suteiktų kreditų pavedimams gauti;

vykdydami išankstinį sumanymą apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, 2009 m. lapkričio 17 d. T. J. kartu su L. J. .pateikė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (adr. (duomenys neskelbtini)) reikalingus dokumentus parengti dėl nusikalstamai veikai vykdyti reikalingos fiktyvios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ L. J. vardu įregistravimo, T. J. nurodė L. J. nuvykti į valstybinės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialą, ką L. J. 2009 m. lapkričio 23 d. įvykdė ir įregistravo fiktyvią uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ bei šios bendrovės vardu banke „Swedbank“ AB Klientų aptarnavimo centre (adr. (duomenys neskelbtini)) atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingą pinigų pavedimams gauti bei susirašinėjimo su aukščiau nurodytų užsienio bendrovių atstovais metu šią banko sąskaitą jiems melagingai nurodyti, kaip tikro banko „Swedbank“ AB filialo „(duomenys neskelbtini)“ tranzitinę sąskaitą ir tuo pačiu klaidinančiu fiktyvios bendrovės pavadinimu įtikinti šių bendrovių atstovus, kad yra susirašinėjama su tikro banko padalinio atstovais;

tuo pačiu laikotarpiu bendrais veiksmais suklastojo suplanuotai apgaulei ir kvalifikuotam sukčiavimui įvykdyti reikalingus akcinės bendrovės „Swedbank“ vardu tvirtinančius pinigų pavedimus į neva šių užsienio bendrovių banke „Swedbank“ AB joms atidarytas sąskaitas dokumentus, surašytus firminiuose banko blankuose ir pasirašytus realių banko darbuotojų pavardėmis: dokumentus dėl bendrovės sąskaitos duomenų, raštus dėl kreditorinių santykių pradėjimo, marketingo, mokėjimo pavedimus, sąskaitas dėl kredito mokesčio, pinigų pervedimo patvirtinimus bei suklastotas banko platinines kreditines korteles, taip pat bendrais veiksmais suklastojo šių dokumentų notarinį patvirtinimą, t. y. surašė jį firminiame notariato blanke ir pasirašė realaus notaro vardu ir pavarde, nors realiai banke „Swedbank“ AB jokios banko sąskaitos šioms užsienio bendrovėms nebuvo atidarytos ir nebuvo pervesti neva suteikto kredito pinigai;

tuo pačiu laikotarpiu bendrais veiksmais, pasinaudodami sukurtomis elektroninio pašto paskyromis ir fiktyvia bendrove „Taurus CSC SWB“, klaidinančiu jos pavadinimu bei jos banko sąskaita, išsiuntė kredito siekiančioms užsienio bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir J. U. S. aukščiau nurodytus suklastotus banko „Swedbank“ AB vardu neva patvirtintus pinigų pervedimus į šių bendrovių banke „Swedbank“ AB joms neva atidarytas sąskaitas dokumentus, surašytus firminiuose banko blankuose ir neva pasirašytus realių banko darbuotojų: dokumentus dėl bendrovės sąskaitos duomenų, raštus dėl kreditorinių santykių pradėjimo, marketingo, mokėjimo pavedimus, sąskaitas dėl kredito mokesčio, pinigų pervedimo patvirtinimus bei suklastotas banko platinines kreditines korteles, taip pat šių dokumentų suklastotą notarinį patvirtinimą, taip apgaule įtikino šias užsienio bendroves, kad jos bendrauja ir turi kreditorinių santykių su tikru banku „Swedbank“ AB, taip apgaule įtikino, kad joms šiame banke yra atidarytos sąskaitos, į kurias neva yra pervesti jų ketinamų gauti kreditų pinigai, kurie neva bus pervesti į šių bendrovių sąskaitas užsienio bankuose iškart po to, kai tik šios užsienio bendrovės perves pinigus pagal joms pateiktas sąskaitas, dėl ko bendrovių atstovai, patikėję apgaule, laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. pagal joms pateiktas suklastotas sąskaitas dėl kredito mokesčio, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė joms nurodytą tariamo kredito mokestį – bendrai 483 941,49 eurų, sekančiomis datomis ir sumomis:

-        2009-12-10 – 16 266,53 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“;

-        2009-12-10 – 21 037,90 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“;

-        2009-12-14 – 78 650,06 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“;

-        2009-12-17 – 19 125,36 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“;

-        2009-12-21 – 121 428,57 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“;

-        2009-12-21 – 62 623,91 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“;

-        2009-12-22 – 78 660,06 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“;

-        2009-12-22 – 7 489,04 eurų pervedė J. U. S.;

-        2009-12-24 – 78 660,06 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“.

Po to, laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. T. J. savo automobiliu vežiojo L. J. į įvairius banko „Swedbank“ AB padalinius Kaune, kur L. J., kaip fiktyvios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iš bendrovės banko sąskaitos išėmė grynaisiais pinigais – viso 644 800 litų (kas sudaro 186 746,98 eurų) ir 254 000 eurų, sekančiomis datomis ir sumomis:

- 2009-12-10 – 16 130 eurų išėmė banko padalinyje Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini);

- 2009-12-10 – 20 870 eurų išėmė banko padalinyje Savas KAC, esančiame (duomenys neskelbtini);

- 2009-12-15 – 9 000 eurų išėmė banko padalinyje Savas KAC, esančiame (duomenys neskelbtini);

- 2009-12-16 – 237 800 litų (kas atitinka 68 871,64 eurų) išėmė banko padalinyje Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini);

- 2009-12-23 – 125 000 litų (kas atitinka 36 202,50 eurų) ir 70 000 eurų išėmė banko padalinyje Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini);

- 2009-12-23 – 118 000 litų (kas atitinka 34 175,16 eurų) ir 73 000 eurų išėmė banko padalinyje Savas KAC, esančiame (duomenys neskelbtini);

- 2009-12-23 – 14 000 eurų išėmė banko padalinyje Molo KAC, esančiame (duomenys neskelbtini);

- 2009-12-23 – 20 000 eurų išėmė banko padalinyje Savanorių KAC-K, esančiame (duomenys neskelbtini);

- 2009-12-24 – 164 000 litų (kas atitinka 47 497,68 eurų) ir 31 000 eurų išėmė banko padalinyje Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini),

kuriuos kiekvieną kartą prie aukščiau paminėtų banko padalinių iškart paėmė iš L. J., tokiu būdu apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai igijo didelės vertės svetimą - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir J. U. S. priklausantį turtą, bendros 483 941,49 eurų vertės, šiais savo veiksmais T. J. ir L. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

59.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Perkvalifikavus nuteistųjų T. J. ir L. J. nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, keistinos ir nuteistiesiems paskirtos bausmės. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.

60.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

61.       Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, įstatymo leidėjas numatęs tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Skiriant bausmę T. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas už tyčinio sunkaus baigto nusikaltimo padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina viena aplinkybė, kad nusikalstimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. buvo baustas administracine tvarka (10 t., b. l. 106-108), vėliau apie administracinius baustumus duomenų nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. J. buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas, jis duodavo nurodymus dėl veiksmų atlikimo, kurių išdavoje buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas. Nustatant bausmės dydį, teisėjų kolegija, atsižvelgiant į byloje esančią T. J. teigiamai charakterizuojančią medžiagą, sprendžia, jog skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

62.       BK 75 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. T. J. nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje bausmės vykdymo atidėjimo galimybė asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nėra numatyta, šio straipsnio nuostatos apeliantui negalėtų būti taikomos. Tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad T. J. nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 24. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Veikos padarymo metu galiojęs baudžiamojo kodekso įstatymas (redakcija nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) už padarytus sunkius nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo nenumatė. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų. Kadangi BK 75 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, T. J. taikytina tarpinė BK 75 straipsnio redakcija. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

63.       Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama.

64.       T. J. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jis yra teisiamas pirmą kartą. Formaliai apeliantas atitinka tarpinio BK 75 straipsnio, galiojusio tarp nusikalstamos veikos padarymo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors T. J. kaltės nepripažįsta, tačiau BK 75 straipsnio nuostatos ir nereikalauja, kad kaltininkas pripažintų kaltę ar dėl jos nuoširdžiai gailėtųsi. Šios aplinkybės negali būti sureikšmintos, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui būtinas visų reikšmingų aplinkybių teismo išvadai vertinimas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau beveik 10 metų ir per tą laikotarpį jokių neigiamai T. J. apibūdinančių duomenų negauta, o kaltinamąjį teigiamai apibūdinantys duomenys (padėkos, raštai, diplomai) (10 t., b. l. 116-133) patvirtina, kad jo veikla ir gyvenimo būdas nesietinas su nusikalstamo elgesio propagavimu ar įstatymų ignoravimu. Bylos duomenys patvirtina, jog T. J. turi tris vaikus (10 t., b. l. 105), paties kaltinamojo teigimu, jis yra (duomenys neskelbtini) sargybos kuopos vado pavaduotojas ir jo veikla susijusi su jaunimu. Išnagrinėjusi šias bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką ir kaltininko (T. J.) asmenybę, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą dvejiems metams, skiriant BK 75 straipnsio 2 dalyje numatytas pareigas. 

65.       Nuteistasis L. J. pirmosios instancijos teismo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šio nuteistojo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl ji nekeistina. 

66.       Nepagrįstas prokurorės prašymas taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti pas T. J. kratos metu rastus ir paimtus 27 120 eurų bei 6 000 litų, kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Pirmosios instancijos teismas šios įstatymo nuostatos netaikė, o prokuroras apeliacinio skundo šiuo klausimu nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, negali bloginti nuteistojo padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

67.       Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl priteisto civilinio ieškinio. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. 

68.       Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė „(duomenys neskelbtini)“ 1 784 846,27 CHF (Šveicarijos frankų) sumai (9 t., b. l. 165-189) ir „(duomenys neskelbtini)“ 27 241,98 CHF (Šveicarijos frankų) sumai (10 t., b. l. 26, 27, 28). Teismui abejonių nekyla, kad nukentėjusieji dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Byloje pateikti Šveicarijoje Ciuricho apygardos teisme išnagrinėtos bylos 2012 m. kovo 28 d. nuosprendis (16 t., b. l. 135-142), Ciuricho kantono III prokuratūros 2011 m. gruodžio 22 d. pareiškimas dėl kaltinimo pakeitimo sutrumpintame procese (16 t., b. l. 129-134) bei kaltinimas sutrumpintame procese (16 t., b. l. 143-199, 17 t., b. l. 1-17), taip pat privačių kaltintojų, aukų ir nukentėjusiųjų sąrašas (17 t., b. l. 18-24). Iš šių dokumentų matyti, kad Ciuricho apygardos teismo išnagrinėtoje byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai tų pačių užsienio bendrovių („(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“), kaip ir šioje baudžiamojoje byloje. Šveicarijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad civiliniai ieškiniai yra pripažinti ir bus nagrinėjami civiline tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, ar šiuo metu tie civiliniai ieškiniai yra išnagrinėti, kokia apimtimi užsienio valstybėje pareikšti civiliniai ieškiniai susiję su šioje byloje pateiktais civiliniais ieškiniais. Nesant tokių duomenų ir siekiant išvengti teisinės situacijos, kad turtinė žala nebūtų priteista nepagrįstai dar kartą, tiek pagal šią baudžiamąją bylą, tiek pagal Šveicarijos Ciuricho apygardos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, o civilinius ieškinius pateikusios bendrovės nepelnytai nepraturtėtų, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs Šveicarijoje registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

69.       Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį paliko nenagrinėtą, nes nuosprendžio priėmimo metu civilinis ieškovas buvo bankrutavęs ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y nebuvo subjekto, kurio atžvilgiu būtų galima tenkinti civilinį ieškinį. Taip pat konstatavo faktą, kad ateityje gali atsirasti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjas. Byloje esantys duomenys (11 t., b. l. 71-76) patvirtina, kad 2011 m. birželio 15 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir 2012 m. lapkričio 1 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Bankroto proceso metu visi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai buvo perleisti M. A., įskaitant ir civilinį ieškinį šioje byloje 1 784 846,27 CHF sumai. Ši reikalavimo teisę turinti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėja M. A. nepateikė prašymo įstoti į bylą ir ginti nukentėjusiosios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teises dėl patirtos žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar M. A. (ar jos įgaliotas atstovas) nesikreipė civiline tvarka dėl patirtos žalos, nurodytos Šveicarijos Ciuricho apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendyje. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju teisinga ir pagrįsta civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ ar jo teisių (reikalavimų) perėmėjai šioje baudžiamojoje byloje pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), todėl Kauno apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.  

70.       Baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių užtikrinimui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į T. J. kratos metu rastus ir paimtus 27 120 eurų ir 6 000 litų bei į pistoletą „Walther“ (duomenys neskelbtini)su dėtuve ir 15 vienetų šovinių (10 t., b. l. 45-46, 49-50, 53-54, 56, 58-59, 61-62, 64-65, 69-70, 72-73, 74-75, 11 t., b. l. 2-3). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas visiškai pagrįstai nusprendė palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į T. J. pinigus – 27 120 eurų ir 6 000 litų, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje (10 t., b. l. 40, 41, 42, 43, 44). Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai ir apeliacinės instancijos teismas civiliniams ieškovams ar jų teisių perėmėjams pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai pagrįstas pagrindas palikti galioti paskirtą procesinę prievartos priemonę.   

71.       Pirmosios instancijos teismas civilinių ieškinių užtikrinimui paliko nuosavybės teisės apribojimą į T. J. pistoletą „Walther“ su dėtuve ir 15 vienetų šovinių, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje (3 t., b. l. 121). Šioje dalyje nuosprendis keistinas. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis. Teisėjų kolegijai pripažinus T. J. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pastarasis neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, todėl kratos metu rasti ir paimti pistoletas „Walther“ su dėtuve ir 15 vienetų šovinių perduodami (duomenys neskelbtini) apskrities VPK VTV Licenzijavimo skyriui spręsti dėl jų priklausomybės.

72.       Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktų pagrindais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 331 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,     

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo T. J. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies ir kaltinimo T. J., kad jis subūrė organizuotą grupę sukčiavimui daryti ir vadovavo jai, T. J. ir L. J. - dalyvavimą organizuotoje grupėje bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje.

T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavus jo veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies 182 straipsnio 2 dalies, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 8 punktų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir T. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. J.:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje patenkintas Šveicarijoje registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, priteisiant Šveicarijoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 27241, 98 CHF (Šveicarijos frankų), ekvivalentas eurais, valiutų kursą skaičiuojant nusikaltimo padarymo metu buvusiomis kainomis (2009 metai, gruodžio mėn. 10 d.) - 21 037,90 eurus (dvidešimt vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus devyniasdešimt euro centų), o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Civiliniams ieškovams „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria civiliniam ieškiniui užtikrinti paliktas nuosavybės teisės apribojimas į T. J. pistoletą „Walther“ su dėtuve ir 15 vienetų šovinių, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV Licencijavimo skyriuje.

Pistoletą „Walther“ su dėtuve ir 15 vienetų šovinių, saugomų (duomenys neskelbtini) apskrities VPK VTV Licenzijavimo skyriuje, perduoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui sprendimo dėl tolimesnio minėto šaunamojo ginklo realizavimo ir (ar) naudojimosi juo priėmimui.  

Pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį: pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į T. J. pinigus – 27 120 eurų ir 6 000 litų, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, iki teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio priėmimo dienos. 

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                 Evaldas Gražys

                                                 Jūratė Jakubonienė

                                                 Arūnas Paštuolis