Baudžiamoji byla Nr.	1A-15/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:	1.2.7.6; 1.2.7.1.2.2; 1.2.30.2; 1.2.30.1

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Albino Bielskio, Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

-   Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

-   Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 8 metams;

-   Lietuvos Respublikos BK 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

-   Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį, ir paskirta subendrinta 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalį, ir nustatyta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. spalio 9 d.

Iš nuteistojo S. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. S. priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas; civilinei ieškovei I. S. priteistas    25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

S. S. nuteistas už tai, kad nuo tada, kai dukra S. S. , gim. 1991 m. rugsėjo 3 d., buvo 12-13 metų amžiaus iki 2005 m. rugsėjo 3 d., kai jai sukako 14 metų (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), užkišo rankas po rūbais ir glostė mažametės S. S. lytinius organus, krūtis. Šiais veiksmais S. S. nenustatytą skaičių kartų tvirkino mažametę S. S. .

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėnesio (tikslus laikas nenustatytas) iki 2008 m. rugsėjo 5 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą –  nužudyti, pasmaugti, prieš nepilnametės dukters S. S. valią, apytiksliai 20 kartų ją išžagino.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio –  rugsėjo mėnesių (tikslus laikas nenustatytas) iki 2008 m. rugsėjo 8 d., grasindamas fiziniu susidorojimu, vertė nepilnametę dukrą S. S. lytiškai santykiauti su S. K. , V. M. , J. T. , P. S. bei kitais nenustatytais asmenimis, už suteiktą paslaugą reikalaudamas sumokėti nuo 100 iki 200 Lt. Šiais veiksmais S. S. įtraukė nepilnametę S. S. į prostituciją.

Be to, S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesių (tikslus laikas nenustatytas) iki 2008 m. rugsėjo 8 d., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos iš nepilnamečio asmens prostitucijos, organizavo ir vadovavo nepilnametės dukters S. S. prostitucijai, t. y. pasinaudodamas tuo, kad S. S. yra nepilnametė ir nuo jo priklausoma, į televiziją „Roventa“ siųsdavo SMS žinutes, nurodydamas jog „jauna mergina ieško dosnaus vyruko už paramą“ bei, grasindamas fiziniu susidorojimu, versdavo S. S. bendrauti telefonu su klientais, derindavo susitikimų laiką, nurodymas, kad už suteiktas seksualines paslaugas S. S. turinti iš klientų S. K. , V. M. , J. T. , P. S. bei kitų nenustatytų asmenų reikalauti sumokėti nuo 100 iki 200 Lt ir gautus pinigus atiduoti jam. Šiais veiksmais S. S. pelnėsi iš nepilnametės dukters S. S. prostitucijos.

Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo tirti.

Apeliantas nurodo nepadaręs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakyta apklausti jo nurodytus liudytojus, kurių duoti parodymai būtų patvirtinę, jog dukra ji apkalba. Tyrėja tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas prokuroro nurodymu turi būti baigtas iki gegužės 1 d.  Tyrėja ikiteisminio tyrimo metu apklausė tik tuos asmenis, kuriuos buvo nurodžiusi nukentėjusioji, be to, ši tyrėja neatvykdavo į teismą, kai jam (S. S. ) buvo tęsiami suėmimo terminai. Nuteistasis mano, kad tyrėja savo darbą atliko nekompetentingai.

Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis buvo pateikęs prašymą perduoti bylą iš naujo tirti bei apklausti nurodytus liudytojus, tačiau neviešinti šių liudytojų pavardžių, kol jie nebus apklausti. Bylą nagrinėjantis teisėjas neatsižvelgė į šį prašymą ir garsiai perskaitė nurodytų liudytojų pavardes. Nuteistasis nurodo, kad dėl šios priežasties jis atsiėmė savo prašymą, atsisakė duoti parodymus bei užduoti klausimus, nes suprato, kad byloje siekiama jį nuteisti, o ne išsiaiškinti tiesą. Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teisme kiti jo prašymai buvo atmesti.

Nuteistasis pažymi, kad nukentėjusios parodymai nesutampa su kai kuriais liudytojų parodymais, todėl byla turi būti tiriama iš naujo ir paskirta kita tyrėja, kad būtų išsiaiškinta, kodėl dukra jį apkalbėjo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apelianto prašymas perduoti bylą iš naujo tirti galėtų būti patenkinamas tik tuo atveju, jei būtų nustatytas tokį procesinį sprendimą numatantis pagrindas. Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato tik vieną tokio sprendimo pagrindą, ir nustato, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

 Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatyta, kad  kaltinamajame akte nurodoma:

 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro  nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys;

 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką;

 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją;

 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Byloje esančiame kaltinamajame akte (b. l. 2-12, t. 3) visi įstatymo reikalaujami duomenys yra nurodyti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų ir perduoti bylą prokurorui.

Prašymą perduoti bylą iš naujo tirti apeliantas grindžia ir teiginiais apie tyrėjos nekompetentingumą, atsisakymą apklausti liudytojus pagal jo prašymus, neatvykimą į teismą, kai buvo svarstomas jo suėmimo termino pratęsimas.

Dėl šių argumentų pažymėtina, kad nepriklausomai nuo tokių argumentų pagrįstumo, tai neduoda pagrindo bylą perduoti iš naujo tirti, nes kaip minėta, įstatyme tokio pagrindo bylai perduoti iš naujo tirti nenumatyta. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 123-127 straipsniai, reglamentuojantys suėmimo skyrimo ir suėmimo termino pratęsimo procedūras, nustato, kad su pareiškimu į teismą kreipiasi ir teismo posėdžiuose dalyvauja prokuroras, o apie tyrėją ten nekalbama. Todėl nuteistojo pretenzijos, kad tyrėja nedalyvavo svarstant teisme jo suėmimo klausimus, nėra pagrįstos.  Iš bylos medžiagos matyti, kad susipažinęs su baudžiamąja byla S. S. jokių prašymų dėl tyrimo papildymo, taip pat ir prašymų apklausti kokius nors asmenis, nepareiškė (b. l. 20, t. 2). Vienintelis jo raštiškas 2009-03-17 prašymas atlikti S. S. kūno tyrimą pas specialistą ir akistatą su ja atmestas, kadangi nukentėjusiosios kūno tyrimas jau buvo atliktas, o akistata nedaryta, siekiant išvengti galimo poveikio nukentėjusiajai (b. l. 188-191, t. 2). Pažymėtina ir tai, kad S. S. 2008-10-29 jau buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir apklausoje dalyvavęs S. S. bei jo gynėjas turėjo galimybę S. S. užduoti klausimus ir tokia galimybe pasinaudojo (b. l.  37-41, t. 1). Todėl ir kiti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant įstatymus, atmetami kaip nepagrįsti, ir jo prašymas perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti negali būti tenkinamas.

Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl nuteistojo teisių pažeidimo pirmosios instancijos teisme. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2009-06-22 teismo posėdyje S. S. buvo pateikęs kažkokį prašymą, kuriame minimi trys ikiteisminio tyrimo metu neapklausti liudytojai, tačiau teismui perskaičiuos prašymą, jis savo prašymą atšaukė ir raštiškas prašymas buvo jam grąžintas. Apeliaciniame skunde S. S. nurodo, kad teismas neturėjo garsiai perskaityti to prašymo, nes jis prašė nepaviešinti liudytojų pavardžių. Šį teismo poelgį jis nurodo kaip priežastį, dėl kurios savo prašymą atšaukė.

Lietuvos Respublikos BPK 270 straipsnis, kuris reglamentuoja, kaip pirmosios instancijos teisme pateikiami ir išsprendžiami prašymai  šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus įrodymus, numato, kad nagrinėjimo teisme dalyvis, pateikęs prašymą, privalo nurodyti, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai. Įstatymas nenumato galimybės prašymą pateikusiam proceso dalyviui reikalauti, kad teismas tą prašymą išspręstų kitiems proceso dalyviams nežinant dalies prašymo turinio (šiuo atveju – prašomų iškviesti liudytojų pavardžių), todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo, perskaitydamas pateiktą prašymą, o tai, kad S. S. prašymą atšaukė, yra jo pasirinkimas, ir tai nelaikytina S. S. teisių pažeidimu ar suvaržymu. Jokie kiti S. S. prašymai pirmosios instancijos teisme atmesti nebuvo. Nors nukentėjusiosios apklausos metu jis buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės, po to jis buvo supažindintas su jos parodymų turiniu, jam buvo suteikta galimybė užduoti nukentėjusiajai klausimus, tačiau tokia galimybe jis nepasinaudojo (b. l.  53, 71,96, t. 3). Taigi, ir šiuo atveju S. S. , kaip kaltinamojo, teisės nebuvo pažeistos.

Nėra pagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kuriais apeliantas ginčija savo kaltę. Išsamių argumentų, kodėl jo kaltumas nustatytas nepagrįstai, apeliantas nepateikė. Jis tik nurodė, kad dukra S. S. jį apkaltino tuo, ko jis nėra padaręs, o jos parodymai nesutampa su kai kuriais liudytojų parodymais.

Iš tiesų nukentėjusiosios S. S. parodymai yra vienas iš pagrindinių įrodymų šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas jos parodymais rėmėsi, nurodydamas, kad S. S. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtina kitų liudytojų parodymai, o teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad S. S. galėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų faktinę esmę, gali duoti adekvačius parodymus,  sugeba skirti realiai patirtus įvykius nuo subjektyvių fantazijų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi priežasčių nukentėjusiosios parodymus vertinti kitaip negu nuosprendį priėmęs teismas. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2008-10-29 ji, dalyvaujant S. S. ir jo gynėjui, išsamiai parodė apie S. S. prieš ją atliktus tvirkinamuosius veiksmus, kai ji buvo 12-13 metų amžiaus, apie išžaginimus, darytus nuo 2007 m. gegužės mėnesio, apie vertimą lytiškai santykiauti už pinigus su įvairias vyriškiais (įtraukimą į prostituciją), apie organizavimą, vadovavimą ir pelnymąsi iš jos prostitucijos (b. l. 37-41, t. 1). Apklausiama pirmosios instancijos teisme ji davė labai panašius parodymus (b. l. 53-54, t. 3), todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai pagrįstai juos įvertino kaip nuoseklius ir išsamius. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte nurodyta ne tik tai, kad S. S. galėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų faktinę esmę, gali duoti adekvačius parodymus,  sugeba skirti realiai patirtus įvykius nuo subjektyvių fantazijų, bet ir tai, kad S. S. būdingi tokie individualūs ypatumai, kaip išmokto bejėgiškumo sindromas, tapatinimasis su stigmatizuotais ar amoraliais socialiniais vaidmenimis, emocinio prieraišumo ir seksualinio ryšio neskyrimas, kurie sąlygoti galimai patirto ilgalaikio kompleksinio smurto ir incesto šeimoje, kurie gali būti priskirti prie ilgalaikių neigiamų asmenybės normalios raidos sutrikdymo pasekmių. Ši išvada taip pat duoda pagrindą laikyti teisingais nukentėjusiosios parodymus apie nuteistojo smurtą prieš ją ir lytinius santykius su ja (incestą).

Nukentėjusiosios parodymai nėra vienintelis įrodymas. Jos parodymus patvirtina liudytojų parodymai. Liudytoja I. S. parodė, kad S. S. jai pati papasakojo, jog S. S. liesdavo jos krūtinę, prie jos kabinėdavosi kaip prie moters, kad ją išžagino, liepdavo per laisvas valandas grįžti iš mokyklos namo. Iš dukros pasakojimų sužinojo ir tai, kad S. S. ne tik pats žagino, bet ir liepdavo dukrai susitikinėti su „klientais“, uždirbti pinigų pagal skelbimus televizijoje. Liudytoja parodė ir tai, kad S. S. ją buvo užkrėtęs venerine liga. Tokia pat liga buvo užkrėsta ir S. S. .  Pastaroji jai pasakojo, kad S. S. jai davė tabletę nuo tos ligos ir liepė išgerti (b. l. 94-96, t. 3).

Liudytojas D. S. parodė, kad jo tėvas S. S. į vietinę televiziją siųsdavo skelbimus apie tai, kad mergina ieško galinčių ją paremti vyrų. Po to tėvas (S. S. ) sakydavo, kad nukentėjusioji turi eiti  susitikti su „diedu“ ir parnešti pinigų. Pabandžius tėvo apie tai paklausti, šis pagrasindavo ir liepdavo tylėti. Paklausus S. S. , ši pasakydavo, kad tėvas ją siunčia susitikinėti su vyrais. Yra matęs, kaip grįžusi iš tokių susitikimų S. S. tėvui paduodavo pinigų, po 200 litų. Šis liudytojas parodė ir apie kitokio pobūdžio S. S. padarytus nusikaltimus. Jis parodė pats matęs, kaip S. S. griebdavo seseriai (S. S. ) už krūtinės. Kartais tėvas duodavo pinigų ir išsiųsdavo jį į „kompiuterinę“, o kai grįždavo, rasdavo S. S. apsiverkusią, ji sakydavo, kad tėvas priekabiauja, ne kartą sakė ir kad išprievartavo (b. l. 49-50, t. 3). Liudytoja I. M. parodė, kad ji su S. S. buvo klasiokės. Kartą 2007 metais pastaroji sakė, kad tėvas ją išprievartavo. S. S. tėvas liepdavo jai per pertraukas, kuomet nebūdavo pamokų, pareiti namo. Į mokyklą tokiais atvejais S. S. negrįždavo (b. l. 49-49, t.3).

Liudytojas R. R. patvirtino, kad pati S. S. jam sakė, kad tėvas ją išžagino (b. l. 50, t. 3).

Liudytojai  J. T., V. M. , S. K. parodė, kad jie yra turėję lytinių santykių su nukentėjusiąja. Jos telefono numerį pamatė paskelbtą televizijoje. Nukentėjusiajai šie liudytojai parodė duodavę pinigų. Liudytojas S. K. parodė dovanojęs aukso dirbinių, nupirkęs jai dviratį. Liudytojas M. M. parodė ir tai, kad vieno susitikimo su S. S. metu ji pasipasakojo, kad ją tėvas prievartaudavo, kad vertė užsiiminėti prostitucija, o iš to gautus pinigus pasiimdavo, vartojo smurtą prieš dukrą, jei neparnešdavo pakankamai pinigų. Matėsi, kad S. S. įbauginta tėvo, pilna nevilties. Jam pagailo S. S. , todėl jos pasakojimą nufilmavo, norėdamas įrašą panaudoti pagelbstint nukentėjusiajai, kuri būdama įbauginta, niekur nebesiryžo kreiptis dėl tėvo veiksmų. S. S. jis nuvedė į vaikų teisių apsaugos tarnybą, o įrašą perdavė į televiziją.

Šioje byloje dar apklausta liudytoja L. R. , kuri parodė, jog jos buvęs žentas S. S. netinkamai elgėsi su vaikais, juos mušdavo.

Iš šių parodymų matyti, kad jokių esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų nėra. Atvirkščiai, liudytojų parodymai tik patvirtina vienas ar kitas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Dėl suprantamų priežasčių nukentėjusiajai artimesni asmenys – motina, brolis - apie nusikaltimų aplinkybes žinojo daugiau, o kiti liudytojai – mažiau, tačiau tai, kad liudytojai nežino tiek aplinkybių, kiek nukentėjusioji, yra natūralu, ir tai visiškai negali būti vertinama kaip nukentėjusiosios parodymais abejoti verčianti aplinkybė. O pats nuteistasis, kaip jau minėta, nenurodė, kuo pasireiškė nukentėjusiosios S. S. ir liudytojų parodymų prieštaravimai.

Todėl kolegija konstatuoja, kad S. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Nuteistojo padarytos veikos kvalifikuotos teisingai. Skirdamas bausmes už padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tyčinį nusikaltimų pobūdį, sunkumą, pasekmes, neigiamą S. S. asmenybę (du kartus teistas, nedirbo), į tai, kad nusikaltimai truko ilgą laiką, padaryti prieš savo dukrą. Esant šioms aplinkybėms apeliantui už jo padarytus nusikaltimus paskirtos už sankcijos vidurkį griežtesnės bausmės, kurios dviem atvejais sankcijos vidurkį viršija 1 metais ir 6 mėnesiais (bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį), o kitais atvejais sankcijos vidurkį viršija mažiau,  atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, jos nėra per griežtos ir nešvelnintinos. Galutinė bausmė, paskirta už atskirus nusikaltimus, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, taip pat nėra aiškiai per griežta, todėl taip pat nešvelnintina.

Civilinių ieškinių klausimai išspęsti teisingai. Dėl ilgai trukusių nusikalstamų  nuteistojo veiksmų (smurtinių, tvirkinamųjų veiksmų, žaginimų, įtraukimo į prostituciją) nukentėjusioji S. S. ir jos motina patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, todėl buvo pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš S. S. – S. S. daugiau, o jos motinai – perpus mažesnę pinigų sumą.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl nekeičiamas ir nenaikinamas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

 

 

 

 

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio  1 dalies            1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas   Teisėjai

Aloyzas Kruopys   Albinas Bielskis   Rūta Mickevičienė