LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Račkausko AGROTECH“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Trotas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Račkausko AGROTECH“, trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo nuo prievolės įvykdymo ir skolos priteisimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Trotas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti atsakovės UAB „Račkausko AGROTECH“ pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo“ Nr. SD-1042/2019 neteisėtu ir atleisti ieškovę UAB „Trotas“ nuo tolesnio 2019 m. rugpjūčio 1 d. „Tytuvėnų miesto viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ rangos darbų sutarties Nr. 2019/08/01 vykdymo; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Račkausko AGROTECH“ 225 821,02 Eur skolą, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovės UAB ,,Račkausko AGROTECH“ pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo ir baudos sumokėjimo“ Nr. SD-1042/2019 neteisėtu, priteisė ieškovei UAB ,,Trotas“ iš atsakovės UAB „Račkausko AGROTECH“ 225 821,02 Eur skolą, 9 744 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB ,,Račkausko AGROTECH“ valstybei 39,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

3.       Atsakovė UAB „Račkausko AGROTECH“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti arba ieškinį atmesti; atidėti atsakovei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo dėl apeliacinio skundo esmės priėmimo, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismo apgaudinėjimą ir priesaikos sulaužymą. Atsakovė nurodė, kad ji yra nukentėjusi nuo COVID-19 įmonė ir jai taikomos mokestinės pagalbos priemonės. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudenciją nuo COVID-19 karantino nukentėjusioms įmonėms žyminio mokesčio už apeliacinius ir atskiruosius skundus sumokėjimas yra atidedamas iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi apeliantės UAB „Račkausko AGROTECH“ prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas tenkino iš dalies, nustatė apeliantei terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. imtinai, sumokant 1 669 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo pateikimą, likusios žyminio mokesčio dalies – 1 000 Eur – sumokėjimą atidėjo iki procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo.

5.       Teismas nurodė, kad apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodė prašymo motyvus, kuriuos grindžia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, tačiau nepridėjo jokių duomenų, pagrindžiančių jos sunkią finansinę padėtį. Nors apeliantė nurodo, kad yra nukentėjusi nuo COVID-19 įmonė ir jai taikomos mokestinės pagalbos priemonės, tačiau sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą vertinama turtinė asmens padėtis, ne tik esanti jo kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimo, t. y. pagerėjimo, perspektyvos tuo atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu.

6.       Teismas pažymėjo, kad, nors apeliantė prašymą atidėti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindžia tuo, kad yra nuo COVID-19 nukentėjusi įmonė ir ji yra įtraukta į VMI įmonių sąrašą, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės, tačiau apeliantės metinė apyvarta 2020  metais buvo 3 000 001 – 5 000 000 Eur be PVM, įmonėje dirba 51 asmuo. Tuo tarpu apeliantės minimose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse įmonių apyvartos 2020 metais buvo nuo 10 iki 1 000 kartų mažesnės ir jose žymiai mažiau apdraustųjų asmenų. Vienoje iš jų – 16, kitoje – 1. Dėl to teismas nurodė, kad apeliantės minimomis nutartimis nesiremia ir pateiktą prašymą vertina individualiai bei laiko, kad apeliantė tik iš dalies pagrindė, jog jos turtinė padėtis nėra labai gera. Juolab kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog jos turtinė padėtis tokia bloga, kad teikdama apeliacinį skundą ji negali sumokėti bent dalies žyminio mokesčio, todėl teismas sprendė, kad apeliantė neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir nepateikė duomenų, kad ateityje jos padėtis pasikeis.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Račkausko AGROTECH“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ir nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. imtinai, sumokant 1 669 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo pateikimą, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo iki Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo dėl apeliacinio skundo esmės priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-553/2021; 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-559-790/2021) yra aiškiai suformuluota universali, visuotinė taisyklė, kad pats faktas, jog įmonė yra įrašyta į VMI sudaromą nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašą per se (savaime) be jokių papildomų įrodymų yra universalus ir, svarbiausia – besąlyginis, teisinis pagrindas atidėti apeliantui viso žyminio sumokėjimą, nepriklausomai nuo to, ar apeliantas (ne)pateikė papildomus įrodymus apie savo sunkią turtinę – finansinę patirtį ir visiškai nepriklausomai nuo jokių pašalinių faktorių (įmonės apyvartos, darbuotojų skaičiaus ir panašiai).

7.2.                      Senesni precedentai, kuriais skundžiamoje nutartyje remiasi pirmosios instancijos teismas, de facto netaikytini dabartinėje situacijoje, kadangi iki 2020 m. kovo 16 d. (pirmojo karantino pradžios) priimti procesiniai sprendimai, suprantama, neatspindėjo COVID-19 situacijos sukeltų ekonominių – teisinių padarinių nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms.

8.       Ieškovė UAB „Trotas“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skirti atsakovei UAB „Račkausko AGROTECH“ 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant ieškovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.                      COVID-19 pandemija yra tik priežastis, galinti turėti neigiamos įtakos fizinio ir (ar) juridinio asmens finansinei būklei. Tuo tarpu pati asmens turtinė padėtis atsispindi ne iš galimų jos pablogėjimą lemiančių priežasčių, o iš konkrečių rodiklių: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, pajamų ir kt. Taigi vien ši aplinkybė savaime negali nulemti žyminio mokesčio lengvatų asmenims taikymo. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad vien tai, jog ji yra įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, sąrašą, sudaro pagrindą atsakovę laikinai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

8.2.                      Atsakovė į bylą nėra pateikusi visiškai jokių įrodymų, kurie išties pagrįstų faktiškai sunkią jos turtinę padėtį, kuri pagal CPK 84 straipsnį yra teisiškai reikšminga sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

8.3.                      Viešai prieinama informacija atspindi, kad atsakovės pajamos per metus vidutiniškai sudaro daugiau nei 3 000 000 Eur jau nuo 2016 iki 2020 metų kasmet, o veiklos pelningumas visą šį laiką teigiamas. Be to, atsakovė turi 51 darbuotoją, kas atspindi, kad įmonė veiklą vykdo gana didele apimtimi. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga, matyti, kad atsakovė vykdo didelės vertės rangos sutartis, nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, juos laimi. Be to, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad atsakovė disponuoja turtiniu kompleksu, kurį šiuo metu pardavinėja ir kurio vertė pagal pačią atsakovę – 990 000 Eur. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Taigi, disponuojant tokios vertės turtu, vykdant tokios vertės sutartis, atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji negalėtų sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, juolab skundžiama nutartimi nustatytos jo dalies.

8.4.                      Nėra aplinkybių, rodančių, kad artimiausiu laiku tariamai sunki atsakovės turtinė būklė gali iš esmės pagerėti. Atsakovė tokių aplinkybių ne tik, kad neįrodinėja, bet net neįvardija.

8.5.                      Atsakovės veiksmai prašant atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, tuo labiau atskirojo skundo pateikimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi jau vien viešai prieinama ir šiuo atsiliepimu pateikiama medžiaga atspindi, jog atsakovė yra pajėgi sumokėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, tuo labiau skundžiama nutartimi nustatytą jo dalį (1 669 Eur).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

9.       Ieškovė UAB „Trotas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė www.rekvizitai.lt informaciją apie atsakovės pajamas, pelningumą, darbuotojų skaičių, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, www.aruodas.lt informaciją apie atsakovės parduodamą turtą, VĮ „Registrų centras“ išrašus apie juridinio asmens turtą.

10.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

11.       Nagrinėjamu atveju naujais įrodymais ieškovė grindžia savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, tačiau neformuluoja prašymo šiuos įrodymus priimti. Pridėti įrodymai yra iš viešų registrų ir kitų informacinių sistemų prieinama informacija, su kuria esant poreikiui teismas gali susipažinti pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nutarties 10 punkte aptartus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieškovės naujai pateiktų įrodymų.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

14.       Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, taip pat nustatyta CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).

15.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje F?lie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).

16.       Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83-84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., taip pat užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.).

17.       CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi teismas atideda žyminio mokesčio mokėjimą tik tada, kai nustato, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Taikant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar jo mokėjimo (viso, dalies) atidėjimo institutus turi būti įvertintas sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti ar kurią prašomą atidėti, proporcingumas.

18.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021).

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tik iš dalies tenkino apeliantės prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo, motyvuodamas tuo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie esamą sunkią finansinę padėtį bei galimą jos pagerėjimą ateityje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į viešai prieinamus duomenis apie atsakovės apyvartą ir darbuotojų skaičių, sprendė, kad apeliantė tik iš dalies pagrindė, jog jos turtinė padėtis nėra labai gera. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį buvo neteisingai įvertintos jos nurodytos aplinkybės dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo, nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovė yra įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.

20.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą. Remiantis bylos ir viešai prieinamais duomenimis, nustatyta, kad apeliantė yra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Įtraukimas į minėtą sąrašą patvirtina, kad apeliantė patiria neigiamą finansinį poveikį (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“). Asmenims įtrauktiems į minėtą sąrašą taikomos mokestinės pagalbos priemonės – jie atleidžiami nuo delspinigių, nevykdomas mokesčių išieškojimas, teikiamos subsidijos, lengvatinės paskolos ir kita.

21.       Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13 straipsnio 10 punktu tarp šio įstatymo administruojamų mokesčių yra ir žyminis mokestis. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, kad apeliantės prašomas atidėti žyminis mokestis už apeliacinį skundą irgi yra mokestis, kurio mokėjimas atidedamas asmenims, įtrauktiems į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad susiklosčiusioje situacijoje valstybė, siekdama palengvinti juridinių asmenų finansinę naštą dėl COVID-19, numatė įvairias lengvatas verslui, tarp kurių ir mokesčių mokėjimo atidėjimas, būtų neteisinga ir neproporcinga papildomai apsunkinti apeliantės, kuri ir taip yra nukentėjusi dėl jai taikomų veiklos apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, ir įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą, padėtį, reikalaujant sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą valstybei, kai tuo pat metu, jai yra taikomos kitos valstybės pagalbos priemonės. Priešingu atveju, apeliantės patiriama finansinė našta dėl COVID-19 pandemijos dar labiau padidėtų ir būtų suvaržyta jos galimybė kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos. Tokia praktika formuojama ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021, 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-559-790/2021 ir kt.).

22.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentu, kad, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinta ne tik asmens turtinė padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimo (pagerėjimo) perspektyvos. Todėl nagrinėjamų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo paminėti įrodymai apie apeliantės apyvartą, darbuotojų skaičių, taip pat iš viešų registrų prieinama informacija apie jos turimą turtą leidžia spręsti, kad apeliantės turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės, o bylos pralaimėjimo atveju ji galės atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti atidėtą žyminį mokestį).

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ nuostatas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. užbaigiamos Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamos mokestinės pagalbos priemonės verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19. Be to, nuo šios datos prašymai įtraukti į nukentėjusiųjų įmonių sąrašą ir prašymai sudaryti mokestinės paskolos sutartis nebepriimami. Naujai susidariusius mokesčius, atsirasiančius nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., mokesčių mokėtojai turi mokėti įstatymų nustatyta tvarka, jiems pagalbos priemonės netaikomos. Nagrinėjamu atveju apeliantės prievolė mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą atsirado procesinių veiksmų atlikimo (apeliacinio skundo padavimo) metu, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, siekiant pernelyg nesuvaržyti apeliantės (atsakovės) teisės į teisminę gynybą (teisės į teismo sprendimo peržiūrą bent vienos instancijos teisme), atidedamas viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Todėl skundžiamos Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalis, kuria iš dalies tenkintas apeliantės UAB „Račkausko AGROTECH“ prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ir nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. imtinai, sumokant 1 669 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo pateikimą, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas apeliantės prašymas dėl viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26.       Ieškovė UAB „Trotas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau, atskirąjį skundą, tenkinus, šios išlaidos ieškovei neatlyginamos.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

27.       Ieškovė prašo skirti atsakovei 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos skiriant ieškovei (kaip kompensaciją už nepagrįstai užsitęsusį civilinį procesą). Ieškovės nuomone, atsakovės veiksmai prašant atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir atskirojo skundo pateikimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi jau vien viešai prieinama ir su atsiliepimu pateikiama medžiaga atspindi, jog atsakovė yra pajėgi sumokėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, tuo labiau skundžiama nutartimi nustatytą jo dalį (1 669 Eur). Atsakovė yra net 30 metų veikianti įmonė, vykdanti didelius statybos projektus, nuolat dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose ir juose laiminti, turinti 51 darbuotoją. Be to, vien atsakovės parduodamas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kompleksas vertas kone 1  000 000  Eur. Įvertinus tai, akivaizdu, kad atsakovė veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, verčia ieškovę patirti papildomų bylinėjimosi išlaidų.

28.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su apeliantės veiksmais, visetas nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Apeliantė, teikdama prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo, įgyvendino savo teisę, numatytą CPK 84 straipsnyje. Tokio prašymo pateikimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Šiuo atveju apeliantės atskirasis skundas tenkintas ir žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti apeliantės piktnaudžiavimo procesu fakto. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl baudos apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo, netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį, kuria apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Račkausko AGROTECH“ nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 1 669 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo pateikimą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Račkausko AGROTECH“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trotas“ prašymą dėl baudos apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Račkausko AGROTECH“ skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Teisėja                               Rasa Gudžiūnienė