Civilinė byla Nr. e2-10846-328/2018

(Proceso Nr.2-06-3-07178-2018-5)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.2.6.1 

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMA S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 12 d.  

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

sekretoriaujant Violetai Žalienei,

dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui V. M.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei V. S., 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui K. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos išlaikymą pinigais, periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės, šią pinigų sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesių laikotarpį – nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos po 175 Eur už kiekvieną mėnesį – iš viso 1575 Eur; paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko lėšų uzufrukto teise tvarkytoja; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž. tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškinyje nurodė, jog su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, kartu gyveno nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. Šalims (duomenys neskelbtini), gimė dukra. Atsakovas tėvystę pripažino. Nuo tada, kai šalys nustojo gyventi kartu, atsakovas vaikui nepadeda – neteikia jokios materialinės pagalbos. Todėl prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog šalių vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas iki šiol pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos nereiškė, tačiau siekiant išvengti piktnaudžiavimo bendraujant su vaiku klausimuose, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta su ieškove. Nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2017 m. lapkričio 1 d., todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurį prašo priteisti. Ieškovė nurodė, jog siekdama išvengti nesutarimų ateityje, prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, sutinka, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su vaiku.

Atsakovas K. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 117 straipsnis, 130 straipsnis), prašymų negauta. Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašo ieškinį tenkinti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais sutiko, mano, jog tokį išlaikymą ir turėtų teikti tėvas, ieškovės reikalavimas pagrįstas.

Teismas

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra A. Ž. (b. l. 14). Ieškovė nurodė, jog nuo gimimo nepilnametis vaikas gyvena kartu su ja, atsakovas nuo 2017 m. lapkričio mėn. prie vaiko išlaikymo neprisideda, nepilnamete dukra nesirūpina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina.

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų – turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Tarp vaiko tėvų kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatomas vaiko prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų, kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiu vaiku A. Ž. rūpinasi ieškovė (vaiko motina). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog atsakovas vaiku nesidomi. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamete šalių dukra rūpinasi ieškovė, kuri geriausiai žino vaiko poreikius, taip pat įvertinus vaiko amžių, nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. M. jos gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.  

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovo dukters A. Ž. išlaikymui priteisti po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. ieškovei buvo teikiama socialinė parama (mokėta socialinė pašalpa, išmoka vaikui, vienkartinė išmoka vaikui) (b. l. 15). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog nuo šių metų rugsėjo mėnesio dirba, jai mokamas minimalus darbo užmokestis. Ieškovės vardu nėra registruota kelių transporto priemonių (b. l. 13). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11), bei ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9). Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog gyvena nuomojamame bute (b. l. 16).

Byloje pateikti duomenis, jog atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota nekilnojamojo turto (b. l. 12, 22), kelių transporto priemonių (b. l. 13). VSDFV duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas neturi (b. l. 21). Atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę (b. l. 5). Ieškovė nurodė, jog nežino, kokios yra atsakovo pajamos, atsakovas teismui duomenų apie gaunamas pajamas ir/ar atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tačiau atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, jam tinkamai atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra lygi 400 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ (TAR, 2017-10-12, Nr. 2017-16194)). Tačiau nurodytas kriterijus nėra absoliutus, ir nustatant vaikui skirtino išlaikymo dydį, privalu atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei į būtinybę jiems patenkinti savo asmeninius būtinuosius poreikius. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, aplinkybes, jog atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžio neteikė, tiksli atsakovo turtinė padėtis teismui nėra žinoma, tačiau visos abejonės dėl atsakovo galimybių teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vertintinos vaiko interesų naudai, o tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, pripažintina, jog atsakovas gali teikti nepilnamečiui vaikui ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo K. Ž. nepilnamečio vaiko A. Ž. išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugpjūčio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo nuomone, 200 Eur išlaikymas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. M. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesių laikotarpį – nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos po 175 Eur už kiekvieną mėnesį – iš viso 1575 Eur.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2017 m. lapkričio mėn. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, prieštaravimų ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti ieškovės pateiktais duomenimis, todėl pripažintina, jog atsakovas pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai nevykdė nuo 2017 m. lapkričio 1 d., nuo šio momento atsirado teisė jo reikalauti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog išlaikymo įsiskolinimo sudarymo metu vaiko poreikiai buvo mažesni, todėl prašo už kiekvieną mėnesį priteisti po 175 Eur sumą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas, kaip nepilnametės A. Ž. tėvas, turi pareigą išlaikyti dukrą, o įstatymas įtvirtina, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo, vystymosi ir kitas sąlygas, tačiau atsakovas pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdo, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. Ž. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 1575 Eur sumai (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž. tvarką:

-       Pareiškėjai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį vaiką – dukrą A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią su savo motina, bei yra vienodai atsakingi už jos auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą;

-       Nepilnamečio vaiko tėvai A. M. ir K. Ž. patvirtina, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės dukros A. Ž. interesus ir poreikius, taip pat vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau negu yra susitarę šią sutartimi. Vaiko tėvas apie pageidavimą susitikti ir bendrauti su vaiku privalo pranešti vaiko motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą.

Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog maksimalaus atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymas prieštarautų vaiko interesams, atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos neteikė, ieškovės reikalavimas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką tenkintinas ir nustatytina ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamą įtaką ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai teikiama 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnis).

Bylos duomenimis, dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirtos 306,61 Eur išlaidos (b. l. 42).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 89 Eur žyminio mokesčio suma (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ir 306,61 Eur išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 99 straipsnis).

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. rugpjūčio 9 d.) išlaikymą pinigais, periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 1575 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) sumai.

Paskirti ieškovę A. M. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės.

Nustatyti atsakovo K. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž. tvarką:

-       Ieškovė ir atsakovas turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį vaiką – dukrą A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią su savo motina, bei yra vienodai atsakingi už jos auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą;

-       Nepilnamečio vaiko tėvai A. M. ir K. Ž. patvirtina, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės dukros A. Ž. interesu ir poreikius, taip pat vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau negu yra susitarę šią sutartimi. Vaiko tėvas apie pageidavimą susitikti ir bendrauti su vaiku privalo pranešti vaiko motina iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą.

Priteisti iš atsakovo K. Ž., 89 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo K. Ž. 306,61 Eur (trijų šimtų šešių eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                             Dalė Žukauskienė